Legal prism · 2026-10-26
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-26

Updated: 2026-10-26 10:04
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Insurers warn: after an accident, one thoughtless click can do harm · Laikas.lt
Original — Laikas.lt
Insurers warn: after an accident, one thoughtless click can do harm Copy link
A dashcam can capture how cars were moving before a collision, who changed lanes, or who entered an intersection. Such footage can sometimes settle disputes when drivers' accounts of an accident don't match. However, the recording is only…
Analysis
Article 569(1) of the Code of Administrative Offences classifies video recordings as evidence and provides that the evidentiary value of electronic data is the same as that of other evidence.
Article 2.23(1) of the Civil Code provides that information about a person's private life may be disclosed only with their consent, and Article 2.24 of the Civil Code grants the right to demand a denial of the disseminated data and compensation for damage.

Core issue

After a traffic incident, the legal position of the owner of a dashcam recording is determined not by the recording itself, but by to whom and how the material is subsequently used: when handed over to an insurer or the police, it operates as evidence, whereas when published on social media it may become the basis of an independent matter of liability. The precise legal question arising from this situation is twofold: first, what evidentiary value a dashcam video acquires in administrative offence, civil, or criminal proceedings; second, whether publication of the recording violates the right to private life of the persons captured in it. The first question is resolved under Article 569 of the Code of Administrative Offences; in civil cases, Article 220 of the Code of Civil Procedure applies, and in criminal cases, Article 276 of the Code of Criminal Procedure. The second question is resolved under Article 2.23 of the Civil Code and Regulation (EU) 2016/679 (the General Data Protection Regulation).

Legal assessment

The significance of the recording in the evidentiary process is established as follows:

  • Article 569(1) of the Code of Administrative Offences classifies video recordings as evidence by which officials establish the fact of the offence, guilt, and circumstances mitigating or aggravating liability; the evidentiary value of electronic data is equal to that of other evidence.
  • Article 593(1)(7) of the Code of Administrative Offences gives the investigating officials the right to demand objects and documents relevant to the case, and Article 594 provides that filming and video recording may take place during investigative actions and must be recorded in the protocol.
  • Article 220(1) of the Code of Civil Procedure governs the examination at a court hearing of video recordings submitted to the court as evidence; Article 198 establishes the procedure for submitting written evidence and evidence related thereto, and Article 209 — the inspection of physical evidence.
  • Article 276 of the Code of Criminal Procedure permits, at a trial hearing, the replaying and viewing of previously made audio and video recordings where a witness does not remember the circumstances, evades giving testimony, or where the testimony differs substantially.
  • Article 109 of the Code of Criminal Procedure allows the victim to bring a civil claim in criminal proceedings, and during the pre-trial investigation data must be collected confirming the basis and amount of the claim — the recording may here serve as a source substantiating the circumstances of the damage. The assessment of publication is different. Article 2.23(1) of the Civil Code provides that private life is inviolable and that information about a person's private life may be disclosed only with their consent; Article 2.23(3) of the Civil Code prohibits the dissemination of collected information about private life, except where dissemination corresponds to a legitimate and justified public interest. Recital 18 of the GDPR expressly excludes the application of the Regulation to purely personal or household activities, but this exemption no longer applies where the recording is published on social media to a wide audience — such dissemination, under Article 4(2) of the GDPR, is in itself the processing of data. Recital 47 of the GDPR permits the processing of data on the basis of a legitimate interest, for example, handing it over to an insurer or the police for the investigation of the incident, provided the interests of the data subject do not override it. Where Article 2.23 of the Civil Code is violated, the person captured in the recording has the right to apply to the competent authorities or the court, and Article 2.24(1) of the Civil Code grants the right to demand a denial of the disseminated data and compensation for pecuniary and non-pecuniary damage; it is presumed that the disseminated data does not correspond to reality until the person who disseminated it proves otherwise.

Consequences

In practice, a driver holding a dashcam recording faces two distinct paths:

  • If the recording is needed for the investigation of the incident — it must be locked or separately saved in good time and a copy made; the original, unedited recording should be handed over to the insurer or the police, since trimming complicates the assessment of what occurred beyond the fragment.
  • If the recording is published on social media — there is a risk that the persons captured, having nothing to do with the dispute, will demand a denial and compensation under Articles 2.23 and 2.24 of the Civil Code, and data protection issues may be resolved under the GDPR. For insurers and the police this matters because of the quality of the evidentiary base: Article 569 of the Code of Administrative Offences and Article 220 of the Code of Civil Procedure confirm that the recording is assessed together with explanations, photographs, and damage, and not in isolation. For persons who believe that their rights have been violated by a published recording, the sources indicate the possibility of applying to the competent authorities or the court.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 2 · unverified 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 569 straipsnis (statute)
569 straipsnis. Įrodymai 1. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi…
569 straipsnis. Įrodymai 1. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. 2. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. 3. Įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis, mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis ar valstybės registruose naudojamomis programinėmis priemonėmis. 4. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). 5. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. 6. Administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 593 straipsnis (statute)
Administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai 1. Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1 ) apklausti…
Administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai 1. Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1 ) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2 ) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3 ) atlikti parodymą atpažinti; 4 ) atlikti akistatas; 5 ) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6 ) atlikti eksperimentą; 7 ) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8 ) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9 ) gauti specialisto paaiškinimus; 10 ) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11 ) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. 2. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. 594 straipsnis. Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas 1. Atliekant šio kodekso 593 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus, rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Be to, tyrimo veiksmų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos ir naudojami kitokie fiksavimo būdai. 2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, liudytojo apklausa gali būti atliekama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip).
• Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 4 straipsnis (statute)
to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius; 2) duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis…
to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius; 2) duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas; 3) duomenų tvarkymo apribojimas – saugomų asmens duomenų žymėjimas siekiant apriboti jų tvarkymą ateityje
Original article → Ride-hailing market faces not only driving culture issues but also document problems · LRT
Original — LRT
Ride-hailing market faces not only driving culture issues but also document problems Copy link
The driving skills of ride-hailing drivers working in Lithuania, along with document checks and vehicle technical condition, have sparked a debate about the safety of passengers and other road users. The Lithuanian Transport Safety…
Analysis
Under Article 8-2(1) of the Road Transport Code, it is prohibited to conduct paid passenger transport activities using passenger cars without a valid permit or while the permit is suspended.
In 2025, 500 ride-sharing permits were suspended and 300 revoked, and insurance for ride-sharing drivers costs EUR 300–600, compared with approximately EUR 90 for an ordinary driver.

Core issue

Persons operating as ride-sharing drivers without a valid ride-sharing permit or with a suspended permit may not lawfully conduct paid passenger transport activities in Lithuania — this is prohibited by Article 8-2(1) of the Road Transport Code of the Republic of Lithuania, and the suspension or revocation of a permit is a real consequence awaiting participants in this market, which in 2025 practice has already been applied in 500 suspended and 300 revoked permit cases. The precise legal question is under what conditions the LTSA may suspend or revoke a ride-sharing permit where the driver submitted a more expensive insurance policy to obtain the permit and subsequently replaced it with a cheaper one, uses an invalid technical inspection, or where other persons use a permit linked to another individual; this question will be resolved under the provisions of Article 8-2 of the Road Transport Code on the suspension and revocation of permits, and Article 13, which assigns state road transport supervision to the Transport Safety Administration, municipal services, and other state institutions, including the police. Additionally applicable is Article 29 of the Law on Road Traffic Safety, under which owners of motor vehicles registered in Lithuania must submit them for mandatory technical inspection.

Legal assessment

Under Article 8-2(2) of the Road Transport Code, a permit holder must meet the established requirements not only when obtaining the permit but also while holding it — this means that non-compliance with insurance, technical inspection, or identity requirements at any point during the activity may constitute grounds for revoking the permit, not merely for refusing to issue it. The LTSA, as the supervisory authority designated in Article 13, has the right to require the carrier to provide data on passenger transport contracts concluded on demand and other documents necessary for supervisory purposes (Article 18-1(3)), and the passenger transport organiser must, before the trip, provide the passenger with the driver's first name, surname, ride-sharing permit number, vehicle registration plate number, and trip price, and after the trip — no later than within one hour — generate a trip and payment document (Article 18-1(4)–(5)); it is precisely this data that would enable the LTSA to determine whether the account is being used by the same person to whom the permit was issued. In the area of technical inspections, Article 29(1) of the Road Traffic Safety Law obliges owners to submit vehicles for mandatory inspection, the purpose of which, under Article 2(56), is to ensure that vehicles comply with road safety and environmental requirements; an inspection performed in another EU Member State is recognised if still valid, and in cases of doubt the national contact point liaises with the authority of the state that performed it. A similar verification mechanism operates in the area of driving licences: according to a representative of "Regitra," citizens of third countries exchanging their licence for a Lithuanian one must take both theory and practical examinations, whereas a licence issued in an EU Member State need not be exchanged — as illustrated by the LTSA head, through cooperation with foreign authorities cases have already been identified in which third-country nationals used licences that had never been issued at all, and in such cases the permits were revoked. The sources contain no case law, and therefore I cannot cite any precedent.

Consequences

Practical consequences for ride-sharing drivers who replace their insurance policy with a cheaper one, drive with an invalid technical inspection, or allow others to use their account:

  • The LTSA may suspend or revoke the ride-sharing permit under Article 8-2 of the Road Transport Code.
  • Conducting activities without a valid permit or while the permit is suspended is prohibited (Article 8-2(1)); therefore, during any suspension period, all ride-sharing activity is unlawful.
  • The police may draw up a protocol for Road Traffic Rules violations due to technical defects (e.g., a non-functioning light), although, as the head of Kaunas traffic police noted, such defects are not grounds for removing a vehicle from traffic.
  • The LTSA plans to intensify physical roadside checks and, together with the police, organise joint raids, verifying documents and insurance, which costs a ride-sharing driver EUR 300–600, compared with approximately EUR 90 for an ordinary driver.
  • The Administration seeks to integrate information systems so as to automatically receive data on expired insurance policies and penalties and, where necessary, suspend or revoke permits.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas 8-2 straipsnis (statute)
82 straipsnis. Lietuvos Respublikoje išduodamų leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą ir Lietuvos Respublikoje išduodamų…
82 straipsnis. Lietuvos Respublikoje išduodamų leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą ir Lietuvos Respublikoje išduodamų leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą išdavimas, šių leidimų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas 1. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą gali vežėjai, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą leidimą (toliau – taksi leidimas). Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą gali tik fiziniai asmenys, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą leidimą (toliau – pavėžėjimo leidimas), naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis. Keleivių vežimas lengvuoju automobiliu asmeniniais tikslais suplanuotu maršrutu nesiekiant finansinės naudos nėra laikomas keleivių vežimu už atlygį lengvuoju automobiliu. Draudžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neturint galiojančio taksi leidimo ar pavėžėjimo leidimo (toliau kartu šiame straipsnyje – leidimas) arba kai leidimo galiojimas sustabdytas. 2. Subjektas, siekiantis gauti leidimą ir jį gavęs, privalo atitikti šiuos reikalavimus: 1) būti registruotas Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, kai taksi leidimo prašo ar jį yra gavęs juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas; 2) apie vykdomą individualią veiklą būti informavęs mokesčio administratorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka, kai leidimo prašo ar jį yra gavęs fizinis asmuo; 3) turėti galiojantį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti lengvąjį automobilį (B kategorijos motorinę transporto priemonę), ir ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą, kai leidimo prašo ar jį yra gavęs fizinis asmuo; Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti lengvąjį automobilį (B kategorijos motorinę transporto priemonę), pripažįstamas galiojančiu tol, kol galioja 2022 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1280, kuriuo, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą, nustatomos konkrečios laikinosios priemonės, susijusios su Ukrainos pagal Ukrainos teisės aktus išduotais vairuotojų dokumentais; 4) neturėti mokestinės ir (ar) nemokestinės nepriemokos ar būti laikomas neskolingu Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko tvirtinamose mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėse nustatyta tvarka; 5) būti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruoto lengvojo automobilio, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi ar keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veikla, savininkas arba šį lengvąjį automobilį valdyti kitu teisėtu pagrindu; 6) būti įvykdęs Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatytą reikalavimą sumokėti valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą; 7) būti nepriekaištingos reputacijos, kai leidimo prašo ar jį yra gavęs fizinis asmuo. 3. Leidimus išduoda, leidimų galiojimą sustabdo, leidimų galiojimo sustabdymą ar leidimų galiojimą panaikina Transporto saugos administracija šio kodekso ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgalioti vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą viešieji juridiniai asmenys (toliau – savivaldybių tarnybos) dėl šio straipsnio 10 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 12 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų pažeidimų per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos privalo pateikti informaciją Transporto saugos administracijai. 4. Leidimai galioja neterminuotai. 5. Leidimai išduodami arba motyvuotai atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Transporto saugos administracijos nustatytos formos prašymo ir dokumentų, įrodančių subjekto, siekiančio gauti leidimą, atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, gavimo Transporto saugos administracijoje dienos. Leidimas neišduodamas, jeigu nustatoma subjekto, siekiančio gauti leidimą, neatitiktis bent vienam iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų arba jeigu išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 12 dalies 4, 5 ir 8 punktus ir nuo jo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 12 mėnesių. Administracinis sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ir išduoto leidimo duomenys skelbiami Licencijų informacinėje sistemoje (toliau – LIS). Apie priimtą sprendimą subjektas informuojamas per 3 darbo dienas. 6. Transporto saugos administracija LIS įrašo leidimus išduodančios institucijos pavadinimą; leidimo išdavimo datą ir numerį; leidimo rūšį; subjekto pavadinimą, įmonės kodą arba vardą ir pavardę, jeigu subjektas fizinis asmuo, adresą, telefono numerį; gimimo datą (kai leidimas išduotas fiziniam asmeniui); transporto priemonės markę, modelį, valstybinį registracijos ir identifikacijos (VIN) numerius; leidimo galiojimo būseną. Vežėjas privalo užtikrinti, kad leidime nurodyta informacija būtų aktuali, ir pasikeitus leidime nurodytiems duomenims per 5 darbo dienas apie tai informuoti Transporto saugos administraciją, o ši ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pakeičia leidimą. Siekiant informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai pateikti informaciją apie leidimų išdavimo ar jų galiojimo sustabdymo duomenis, LIS duomenys apie konkretiems vežėjams išduotus leidimus ir jiems išduotų leidimų galiojimo sustabdymą yra viešai prieinami. Informacija apie leidimo išdavimą, leidimo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą elektroninių ryšių priemonėmis pagal keleivių vežimo organizatoriaus ir taksi dispečerinės sutartis su LIS tvarkytoju pateikiama vežėjui, keleivių vežimo organizatoriui ir taksi dispečerinei. 7. Leidime nurodytą veiklą galima vykdyti tik taksi leidime ar pavėžėjimo leidime nurodytais lengvaisiais automobiliais. Tas pats lengvasis automobilis negali būti nurodytas ir taksi, ir pavėžėjimo leidime. 8. Transporto saugos administracija leidime nurodytą lengvąjį automobilį iš jo išbraukia ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nustačiusi ar gavusi informacijos iš valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančių institucijų, kad leidime nurodyto lengvojo automobilio privalomoji techninė apžiūra nėra atlikta susisiekimo ministro tvirtinamame privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytu periodiškumu arba kad lengvasis automobilis neturi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso), tinkančio vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančios institucijos šioje dalyje nurodytą informaciją pateikia Transporto saugos administracijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 9. Transporto saugos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–4 punktuose nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos įspėja vežėją ar įmonę, turinčią taksi leidimą, (toliau – taksi įmonė) apie galimą leidimų galiojimo sustabdymą ir suteikia 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti, jeigu: 1) vežėjas pažeidžia keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 15 ir 16 dalyse, kai leidime yra nurodytas vienas lengvasis automobilis; 2) vežėjas nebeatitinka šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto reikalavimo; 3) atliekant valstybinę kelių transporto priežiūrą paaiškėja, kad leidime nurodyta informacija yra pasikeitusi; 4) taksi įmonė nevykdo šio kodekso 181 straipsnio 13 dalyje nustatytų pareigų. 10. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu: 1) vežėjas pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą; 2) vežėjas ar taksi įmonė buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą pagal šio straipsnio 9 dalies 1 ar 4 punktą, tačiau per 5 darbo dienas nepašalino nurodytų pažeidimų ir nepranešė apie jų pašalinimą Transporto saugos administracijai; 3) vežėjas nebeatitinka bent vieno iš šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų reikalavimų; 4) vežėjas buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą pagal šio straipsnio 9 dalies 3 punktą ir per 5 darbo dienas nepateikė prašymo pakeisti leidimą. 11. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu vežėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas buvo sustabdytas: 1) pateikė prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, jeigu leidimo galiojimas buvo sustabdytas šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu; 2) per 20 darbo dienų pašalino nurodytus pažeidimus arba neatitiktį, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas pagal šio straipsnio 10 dalies 2, 3 arba 4 punktą, raštu pranešė apie pažeidimų pašalinimą arba apie atitiktį šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytiems reikalavimams Transporto saugos administracijai ir kartu pateikė tai įrodančius dokumentus. 12. Leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu: 1) vežėjas, turintis leidimą, pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą; 2) paaiškėja, kad leidimą turintis vežėjas, kuris yra juridinis asmuo, pasibaigė (yra likviduotas arba reorganizuotas); 3) vežėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 2, 3 arba 4 punktą, per 20 darbo dienų nepašalino nurodytų pažeidimų arba neatitikties šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytiems reikalavimams, apie pažeidimų pašalinimą arba apie atitiktį šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytiems reikalavimams nepranešė Transporto saugos administracijai ir kartu nepateikė pažeidimų pašalinimą arba atitiktį šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytiems reikalavimams įrodančių dokumentų; 4) vežėjas, turintis leidimą, leido naudoti pavėžėjimo ar taksi veiklai vykdyti savo valdomą lengvąjį automobilį, kuris yra nurodytas jam išduotame leidime, leidimo neturintiems asmenims arba asmenims, kuriems išduotame leidime nėra nurodytas tas lengvasis automobilis, arba leido naudotis keleivių vežimo organizatoriaus mobiliojoje programoje susikurta paskyra leidimo neturintiems asmenims; 5) vežėjas, turintis leidimą, vykdo veiklą lengvuoju automobiliu, kuris nėra nurodytas leidime; 6) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, nebeatitinka reikalavimo būti nepriekaištingos reputacijos; 7) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, nutraukia individualią veiklą; 8) vežėjas vykdo veiklą, kai yra sustabdytas leidimo galiojimas. 13. Transporto saugos administracija sustabdo leidimo galiojimą, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą ir praneša apie leidimo galiojimo sustabdymą, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ar leidimo galiojimo panaikinimą vežėjui, turinčiam leidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 10, 11 ar 12 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos. 14. Lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) yra nuteistas bent už vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII, XVIII skyriuose, 144, 145 straipsniuose, XX, XXI skyriuose, 156–162 straipsniuose, XXXV skyriuje, 280, 282 straipsniuose, arba bent už vieną nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2–6 dalyse, 2811 straipsnyje, ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; 2) yra nuteistas bent už vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso XX ir XXI skyriuose, ir nėra atlikęs paskirtos bausmės, išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo; 3) neatitinka susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytų reikalavimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 15. Taksi leidimo turėtojo lengvasis automobilis privalo: 1) būti perėjęs keleiviams vežti už atlygį naudojamo lengvojo automobilio privalomąją techninę apžiūrą, kuri atliekama Apraše nustatytu periodiškumu, ir turėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), tinkantį vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą; 2) turėti taksometrą, sujungtą su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus atitinkančiu spausdintuvu, arba taksometrą ir kasos aparatą, įrengtus pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką; draudžiama naudoti techninę ir programinę įrangą, vietoj taksometro apskaičiuojančią kelionės kainą, kurią turėtų sumokėti keleivis už suteiktą paslaugą; taksometras turi būti vežėjo vardu įregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka; 3) turėti pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą; 4) turėti pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką pritvirtintą taksi vairuotojo kortelę; 5) būti apipavidalintas pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką; 6) turėti atpažinimo ženklą-plafoną, naudojamą pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką; 7) turėti pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką pritvirtintą kainoraštį. 16. Pavėžėjimo leidimo turėtojo lengvasis automobilis privalo: 1) būti perėjęs keleiviams vežti už atlygį naudojamo lengvojo automobilio privalomąją techninę apžiūrą, kuri atliekama Apraše nustatytu periodiškumu, ir turėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), tinkantį vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą; 2) turėti pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką lengvojo automobilio viduje ir (ar) išorėje pritvirtintą šiose taisyklėse aprašytą ženklą, identifikuojantį, kad automobilis naudojamas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugoms teikti; vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, negali turėti atpažinimo ženklo-plafono bei kitų apipavidalinimo elementų, nustatytų vežėjų, vykdančių keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, lengviesiems automobiliams.
• Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas 18-1 straipsnis (statute)
3. Vežėjas valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą…
3. Vežėjas valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą sutarties duomenis ir kitus pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse valstybinės kelių transporto priežiūros tikslais numatytus dokumentus, kurių reikia tinkamai veiklai užtikrinti ir keleivių vežimo reikalavimams vykdyti. 4. Vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, keleivių vežimo organizatorius elektroninių ryšių priemonėmis keleiviui prieš kelionę turi pateikti šią informaciją, kurią keleivių vežimo organizatorius turi išsaugoti ir kurią vėliau būtų galima panaudoti valstybinės kelių transporto priežiūros tikslais: 1 ) vairuotojo vardą, pavardę; 2 ) pavėžėjimo leidimo numerį; 3 ) lengvojo automobilio valstybinį numerį; 4 ) kelionės kainą. 5. Vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, keleivių vežimo organizatorius po kelionės nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per valandą nuo kelionės pabaigos, turi elektroninių ryšių priemonėmis pateikti pavėžėjimo leidimo turėtojui ir keleiviui elektroninių ryšių priemonėmis suformuotą kelionės ir mokėjimo dokumentą, kuriame būtų ši informacija ir kurią vėliau būtų galima panaudoti valstybinės kelių transporto priežiūros tikslais: 1 ) vairuotojo vardas, pavardė; 2 ) lengvojo automobilio valstybinis numeris; 3 ) pavėžėjimo leidimo numeris; 4 ) paslaugos suteikimo data; 5 ) kelionės pradžios ir pabaigos laikas; 6 ) išvykimo ir atvykimo vieta; 7 ) kelionės atstumas; 8 ) kelionės kaina ir sumokėta suma; 9 ) kelionės ir mokėjimo dokumento numeris. 6.
• Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 2 straipsnis (statute)
56. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra (toliau – privalomoji techninė apžiūra) – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas siekiant…
56. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra (toliau – privalomoji techninė apžiūra) – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad jas saugu naudoti viešajame eisme ir jos atitinka eismo saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus.
Original article → Employer Blocked Your Number? Lawyer Reminds – an Employee's Private Life Has No Off Switch · 15min
Original — 15min
Employer Blocked Your Number? Lawyer Reminds – an Employee's Private Life Has No Off Switch Copy link
A workplace conflict begins. Your number gets blocked, or incoming calls are redirected to another employee. You're sick. Your loved ones can't reach you as usual. You don't know who called, who answered, or what was said. The employer…
Analysis
Under Article 27(2) of the Labour Code, it is prohibited to violate the confidentiality of personal correspondence even where the employer is exercising ownership or management rights over electronic communications equipment; therefore, the mere argument that "the subscriber belongs to the company" does not justify the restriction.
An application to the Labour Disputes Commission for damages must be filed within 3 months of becoming aware of the violation, while dismissal and suspension disputes are subject to a 1-month time limit.

Core issue

The legal position of an employee whose personally used number owned by the employer has been blocked during a workplace conflict is as follows: the employee is entitled to claim non-pecuniary damages and unblocking of the number, while the employer bears the burden of proving that the restriction was justified and proportionate. The essential question is whether the employer's right of management over a company telephone number permits blocking it for an employee on sick leave where the number was also used for personal purposes. This question will be resolved under Article 27 of the Labour Code (protection of privacy and confidentiality of personal correspondence), Article 24 of the Labour Code (good faith and the prohibition of abuse of rights), Article 151 of the Labour Code (compensation for damage), and Article 6.250 of the Civil Code (non-pecuniary damage).

Legal assessment

Under Article 27(1) of the Labour Code, the employer must respect the employee's right to private life, and Article 27(2) prohibits violating the confidentiality of personal correspondence even where the employer is exercising ownership or management rights over electronic communications equipment. The following circumstances are relevant in assessing lawfulness:

  • whether the number was used personally before employment, and whether the employer knew of and permitted such use;
  • what usage and restriction rules were in force and whether the employee was aware of them;
  • the purpose, duration, and impact of the measure on the individual.

Article 24(4) of the Labour Code permits employer-owned equipment to be used for other purposes only by agreement on the conditions and procedure, while Article 24(1) prohibits abuse of rights — therefore, consent to transfer the number for administration does not constitute consent to lose personal communications during a conflict. Incapacity for work does not in itself justify blocking; where the measure is applied to only one employee, under Article 26(5) of the Labour Code the employer bears the burden of proving that there was no discrimination on grounds of health condition or exercise of Labour Code rights. Case law confirms this assessment framework: in its judgment of 18 January 2024 in case No. e2A-78-861/2024, the Vilnius Regional Court assessed the disconnection of a work email account together with the employee's isolation and other actions, while in cases before the Supreme Court of Lithuania, non-pecuniary damages of between EUR 1,200 and EUR 5,000 have been awarded for similar privacy violations. To establish liability for damages, unlawful conduct, damage, causation, and fault must be shown (Article 151 of the Labour Code, Article 6.250 of the Civil Code); a new diagnosis is not the sole basis for non-pecuniary damage — the impact of depriving the person of means of communication is also assessed.

Consequences

In practical terms, the employee should:

  • demand in writing that the employer specify the basis, scope, and duration of the restriction and the person who made the decision (Article 25(2) of the Labour Code requires written form);
  • preserve agreements concerning the number, notifications from the operator, screenshots, requests, and responses;
  • document the specific consequences — who could not reach the employee, for how long, and which contacts were disrupted.

A dispute over rights is heard by the Labour Disputes Commission or a court under Article 216(1) of the Labour Code; the Commission may order the restoration of rights and award pecuniary or non-pecuniary damages under Article 217(1) of the Labour Code, and proceedings before the Commission are free of charge, with litigation costs not recoverable (Article 217(3)). The subsequent restoration of communication does not in itself compensate for damage already suffered, so missing the deadline effectively means losing the claim.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 27 straipsnis (statute)
27 straipsnis. Darbuotojų teisės į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą 1. Darbdavys privalo gerbti darbuotojų teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų…
27 straipsnis. Darbuotojų teisės į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą 1. Darbdavys privalo gerbti darbuotojų teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą. 2. Darbdaviui įgyvendinant nuosavybės ar valdymo teises į darbo vietoje naudojamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, negali būti pažeidžiamas darbuotojų asmeninio susižinojimo slaptumas. 3. Darbuotojų teisės į privatų gyvenimą įgyvendinimo ypatumus gali nustatyti įstatymai ir kitos darbo teisės normos.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 231 straipsnis (statute)
231 straipsnis. Darbo ginčo nagrinėjimas teisme 1. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą…
231 straipsnis. Darbo ginčo nagrinėjimas teisme 1. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. 3. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. 4. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. 5. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Tuo pagrindu darbo ginčų komisija pateikia teismui darbo ginčo dėl teisės bylą per penkias darbo dienas nuo teismo nurodymo gavimo. 6. Jeigu ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės pareiškia abi šalys, abu ieškiniai turi būti nagrinėjami kartu. 7. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 217 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — DK 217 str. – Nurodo, kur ir kaip darbuotojas turi pateikti prašymą dėl darbo ginčo nagrinėjimo.] Darbo ginčus dėl teisės…
[Papildoma norma (spragų paieška) — DK 217 str. – Nurodo, kur ir kaip darbuotojas turi pateikti prašymą dėl darbo ginčo nagrinėjimo.] Darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų kompetencija 1. Darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę: 1 ) įpareigoti kitą šalį atkurti dėl darbo teisės normų ar susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas teises; 2 ) priteisti padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o darbo teisės normų ar susitarimų nustatytais atvejais – ir baudas, delspinigius ar netesybas; 3 ) nutraukti arba pakeisti teisinius santykius; 4 ) įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose nustatytus veiksmus. 2. Nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3 000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje. 3. Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Papildyta straipsnio dalimi: 4. Teismas gali nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bylose, susijusiose su ieškiniu dėl diskriminacijos darbo užmokesčio srityje, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Papildyta straipsnio dalimi: 218 straipsnis. Sprendimai bylose dėl neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo 1.
Original article → Court rejects Prison Department's appeal against Tamašunienė's order to halt Kaunas Prison restructuring · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Court rejects Prison Department's appeal against Tamašunienė's order to halt Kaunas Prison restructuring Copy link
The Supreme Administrative Court of Lithuania (LVAT) rejected the Lithuanian Prison Department's (LKT) appeal challenging Justice Minister Rita Tamašunienė's order to halt the restructuring of Kaunas Prison, a decision taken on October 14…
Analysis
Under Article 148(1) of the LAPL, the LVAT's ruling enters into force on the day of its adoption and is not subject to cassation appeal; accordingly, the enforcement of the Minister's order continues until the case is resolved on the merits.
The LVAT found that the LPS failed to substantiate a real risk of irreparable harm if the enforcement of the order were not stayed.

Core issue

For the Lithuanian Prison Service, this decision of the Supreme Administrative Court of Lithuania (LVAT) of 14 October means that Minister R. Tamašunienė's July order suspending the restructuring of Kaunas Prison remains in force and must be complied with, as the court dismissed the separate appeal seeking a stay of its enforcement. The only remaining avenue for the LPS is the principal administrative case before the Regional Administrative Court, in which the Minister's order itself is being challenged. The precise legal question is whether the Minister's order obliging the head of the Service to rescind the decisions on the abolition of positions was adopted lawfully; it will be determined under Article 23 of the Law on Administrative Proceedings of the Republic of Lithuania (LAPL). A dispute between public administration entities that are not subordinate to one another falls, under Article 2(1) of the LAPL, within the category of administrative disputes.

Legal assessment

The LPS filed a complaint with the Regional Administrative Court that met the requirements of Article 23(1) of the LAPL; the application was accepted for hearing in August. The Regional Administrative Court refused the application, and the LVAT, having examined the appeal under Article 144(1) of the LAPL, left the ruling unchanged. The LVAT's key finding was that the LPS failed to substantiate a real risk of irreparable harm if the enforcement of the order were not stayed; the court also assessed the LPS's argument concerning a possible disciplinary sanction against the head, M. Kairys, and reputational damage, and found it insufficient. As regards the sanction against M. Kairys himself — the Minister proposed a reprimand, the Government endorsed it, and the head indicated that he would appeal the decision to court; such a dispute over the imposition of disciplinary sanctions falls, under Article 2(3) of the LAPL, within the category of service disputes.

Consequences

The practical consequences fall along several parallel lines:

  • The Minister's order is being enforced: the head of the LPS must rescind the decisions on the abolition of positions at Kaunas Prison, otherwise there is a risk of repeated non-compliance.
  • M. Kairys may be issued a reprimand; his appeal against the sanction will proceed under a separate administrative (service dispute) procedure.
  • The principal case concerning the lawfulness of the order continues to be heard on the merits before the Regional Administrative Court; only its judgment will be able to annul or uphold the Minister's act.
  • If the sanction is imposed, it will constitute yet another challengeable individual act, for which pre-trial review before the Lithuanian Commission for Administrative Disputes is also available under Article 5 of the Law on the Procedure for the Pre-trial Examination of Administrative Disputes.
  • The previously imposed sanctions and the rapporteur status, which precludes dismissal from office, form part of the context but do not in themselves determine the outcome of the case.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Teisė paduoti skundą (prašymą, pareiškimą) 1. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat…
23 straipsnis. Teisė paduoti skundą (prašymą, pareiškimą) 1. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. 2. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. Dėl rinkliavų išieškojimo paslaugas teikiančios organizacijos kreipiasi į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą su prašymais. 3. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktuose, 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose, 32 ir 55 straipsniuose, 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais į administracinį teismą kreipiamasi su pareiškimais. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitas kreipimosi formas. 4. Su skundu (prašymu, pareiškimu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. 5. Šio įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. 6. Kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. 7. Skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.
• Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 17 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 23 str. nukreipia į šio akto 17 str.] mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 23 str. nukreipia į šio akto 17 str.] mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų; 5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą; 6) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; 7) Seimo kontrolieriaus pareiškimo dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; 8) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams
• Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 20 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 23 str. nukreipia į šio akto 20 str.] materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 23 str. nukreipia į šio akto 20 str.] materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą; 6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; 7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; 8) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo; 9) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo.
Original article → Chaos erupted in Alytus after football match – fans chased Kauno Žalgirio goalkeeper · fm99.lt
Original — fm99.lt
Chaos erupted in Alytus after football match – fans chased Kauno Žalgirio goalkeeper Copy link
Listen at your convenience – subscribe to the podcast: Sunday's Lithuanian I League match in Alytus between Dainava and Kauno Žalgiris B ended not only with a 0:1 home defeat but also with an incident at the stadium. After the final…
Analysis
Since the incident occurred at an event held in a public place (a football match), a ban on attending events held in public places for a period of six months to two years may be imposed under Article 481(4) of the ANK.
If it is established that the act committed entails criminal liability, administrative proceedings do not take place (Article 5(2) of the ANK) — this is determined by a pre-trial investigation under Article 284 of the BK.

Core issue

The conflict that broke out at the Alytus stadium after the match — entering the pitch, chasing, and a physical assault — must be assessed legally, first and foremost, as a violation of public order rather than a matter of football discipline. Accordingly, the fans and the Dainava goalkeeper may be held administratively liable under Article 481 of the Code of Administrative Offences (ANK), or, where the conduct was outrageous, involved threats, or constituted malicious harassment, criminally liable under Article 284 of the Criminal Code (BK).

Legal assessment

Under Article 2(3) of the ANK, only a culpable person whose conduct meets the established elements may be held liable, and under Article 2(7) of the ANK, liability arises only upon the entry into force of the decision. Specific assessment:

  • The fans who ran onto the pitch and chased the goalkeeper may be proceeded against under Article 481(1) of the ANK.
  • The Dainava goalkeeper, having assaulted the visiting goalkeeper, would be liable under the same Article 481; if his conduct is to be regarded as outrageous behaviour or malicious harassment, Article 284 of the BK applies, with a penalty of up to two years' imprisonment.
  • Article 12 of the ANK allows an officer to issue a verbal warning without initiating proceedings; however, this provision applies only to the norms exhaustively enumerated in the Code — Article 481 is not included in that list — so the verbal warning route is available here only after assessing whether the conduct at all satisfies the elements of an offence under Article 5(1) of the ANK.
  • The goalkeeper's demonstrative celebration in front of the fans' sector must be assessed separately: on its own, absent offensive provocation or deliberate acts, it may not constitute the offence under Article 481, as there is no intent to breach public order.

Consequences

Since the authority has indicated that a police investigation has not yet been initiated, the first practical step is the officers' decision whether to initiate administrative offence proceedings or a pre-trial investigation under Article 284 of the BK. For the fans, the realistically most severe consequence is the ban on attending events of up to two years provided for in Article 481(4), which would alter their ability to attend Dainava matches. For the club, the incident may carry consequences only under LFF disciplinary procedures, but these are not among the sources provided and are therefore not analysed. The funding issues raised in the fans' statement receive no legal assessment on the basis of the sources provided — they remain a matter of public policy, not of law.

Sources:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 480-1 straipsnis (statute)
XIV-414, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-23, i. k. XXIV SKYRIUS ADMINISTRACINIAI NUSIŽENGIMAI, SUSIJĘ SU VIEŠĄJA TVARKA 481 straipsnis. Nedidelis viešosios tvarkos…
XIV-414, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-23, i. k. XXIV SKYRIUS ADMINISTRACINIAI NUSIŽENGIMAI, SUSIJĘ SU VIEŠĄJA TVARKA 481 straipsnis. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas 1. Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 3. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 4. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Papildyta straipsnio dalimi: 482 straipsnis. Neteisėtas šaudymas iš ginklo 1. Neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamosiose vietovėse ir šaudyti neskirtose vietose, taip pat šaudymas šaudyti skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų eurų. 3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ginklo konfiskavimas. 4.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 481 straipsnis (statute)
481 straipsnis. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas 1. Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai…
481 straipsnis. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas 1. Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 3. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 4. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 484 straipsnis (statute)
A lkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose 1. Alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų…
A lkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose 1. Alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių institucijų leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. 3. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 4. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų. 484 1 straipsnis.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →