Legal prism · 2026-10-27
Permalink to this edition 2026-10-27ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-27

Updated: 2026-10-27 11:20
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Moroccan Citizen Who Robbed a Store and Fled the Court Sentenced, but Won't Go to Jail · JP.lt
Original — JP.lt
Moroccan Citizen Who Robbed a Store and Fled the Court Sentenced, but Won't Go to Jail Copy link
On Monday, the Vilnius City District Court found Moroccan citizen Issam Toubali guilty of theft and sentenced him to arrest. In mid-October, the man had fled the court while the theft case was being heard. However, the foreigner will not…
Analysis

Correction. The news claim that "the sentence has already been served while in detention" is only partially accurate — formally, the sentence is not deemed served automatically, but only because the court, under Article 66(1)–(2) of the Criminal Code, is obliged to credit the days of detention against the arrest measured in day-nights (1:1). A second nuance: the act of escaping from court, which was disregarded, does not "merge" with the theft case — under Article 241(1) of the Criminal Code, escape while in detention or custody is a separate criminal offence punishable by arrest or imprisonment for up to three years, and a separate pre-trial investigation has been opened into it, with the man now in detention. The detention in the escape case is not credited against the sentence of arrest for theft — it is a separate criminal case with a separate sentence, which the court has not yet imposed. Finally, the phrase "convicted but will not go to prison" would more accurately be formulated as "a sentence of arrest has been imposed which, once the detention is credited, is deemed served".

Under Article 66(2) of the CC, one day of custody is equated to one day of arrest; therefore, the 60-day arrest is deemed served during the period of custody since August.
Under Article 241(1) of the CC, a detained or arrested person who escapes from a place of detention is punishable by arrest or imprisonment for up to three years.

Core issue

The 60-day arrest sentence imposed on I. Toubali has, in practical terms, already been served: under Article 66(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (CC), the court is obliged to credit time spent in custody towards the imposed sentence, and Article 66(2) of the CC equates one day of custody with one day of arrest. The man has been in custody since August, so by the end of October there is nothing left of the judgment to enforce — the question of sentence enforcement closes itself. His actual legal position is being shaped not in the criminal sphere, but in two other dimensions: the pre-trial investigation into his escape and the migration field, since he holds no valid residence permit in Lithuania or any other EU Member State. The precise questions are what liability may arise for escaping from court (Article 241(1) of the CC: a detained or arrested person who escapes from a place of detention is punishable by arrest or imprisonment for up to three years) and what migration consequences follow for a third-country national unlawfully present in the EU territory under the Law on the Legal Status of Aliens.

Legal assessment

The principal theft case was correctly qualified under Article 178(3) of the CC — unlawful entry into premises (into a shop in Šeškinė, an unlocked cash register, EUR 1,700 stolen); the sanction of this paragraph allows for the imposition of arrest, and had the "high value" element been established, the same article would have applied with imprisonment of up to six years. The prosecutability of the theft is irrelevant here — under Article 178(6) of the CC, private prosecution applies only to paragraphs 1 and 5, whereas prosecution under paragraph 3 is initiated by the prosecutor. Regarding bail, the court assessed two criteria: the limited ability of the proposed guarantor (the girlfriend, with whom the accused is in conflict) to exert influence, and the person's own statement that he intends to leave for France once the case concludes — this grounded doubts as to the guarantor's ability to secure the person's participation in the proceedings. Following his escape from the courthouse on 13 October, a pre-trial investigation was opened under Article 241 of the CC. Even the nine fines already paid for road traffic violations merit separate assessment: given the person's declared intention to leave, they may in practice turn into enforced recovery or, if not recovered, serve as a basis for considering violations of public order in migration decisions. On the migration horizontal, Article 126(1)(3) of the Law on the Legal Status of Aliens applies: an alien whose presence poses a threat to public order is expelled from Lithuania; expulsion under point 2 also applies where the alien "arrived unlawfully or is unlawfully present" — which corresponds to the fact that he currently holds no valid residence permit in any EU Member State.

Consequences

The theft judgment is practically concluded for these parties: the sentence is deemed served, and the question of a civil claim by the injured shop for property damage is not addressed in the submitted brief. Other real consequences:

  • a pre-trial investigation into the escape from court will be completed; where the elements of Article 241(1) of the CC are established, arrest or imprisonment of up to three years may be imposed, and if a new criminal act is found, sentences will be aggregated under the rules of Articles 63–65 of the CC;
  • in the migration sphere, the most realistic scenario is a decision to expel him from Lithuania under Article 126(1) of the Law on the Legal Status of Aliens, since he is unlawfully present in Lithuania and significant judicial findings regarding violations of public order have already been made in his case; expulsion monitoring under Article 126(2) is carried out by the Ministry of the Interior;
  • his declared intention to leave for France may result in the question of voluntary departure or expulsion being resolved faster than the criminal case concerning the escape;
  • the nine unpaid administrative fines remain recoverable irrespective of his departure.

Monitoring point: in the near term, await the procedural decision on the closure of the escape investigation and the migration authorities' decision on expulsion.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the drafters of legislative proposals (members of the Seimas) seeking to mitigate the overly broad rules governing the application of the recidivist status under the Criminal Code. They criticised the fact that recidivism is established even in respect of random, mutually unrelated or privileged offences, and that offences committed by minors systematically contravene Article 27(4) of the Criminal Code. The main proposals were: not to take into account convictions for offences committed before the age of 18; to allow a recidivist to be released from liability where reconciliation with the victim has been reached; and to abolish the strict special rule on the imposition of sentences for recidivists.

Fact-check: incomplete 1 · confirmed 1 · unverified 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 178 straipsnis (statute)
3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba…
3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 179 straipsnis. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis 1. Tas, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. , i. k.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymas į paskirtą bausmę 1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas…
66 straipsnis. Suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymas į paskirtą bausmę 1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. 2. Suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, šešių MGL dydžio baudai, devynioms viešųjų darbų valandoms, trims laisvės apribojimo dienoms. IX SKYRIUS BAUDŽIAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS IR JŲ SKYRIMAS
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 65 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 66 str. nukreipia į šio akto 65 str.] 2. Teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 66 str. nukreipia į šio akto 65 str.] 2. Teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas. 66 straipsnis. Suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymas į paskirtą bausmę 1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. 2. Suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, šešių MGL dydžio baudai, devynioms viešųjų darbų valandoms, trims laisvės apribojimo dienoms. IX SKYRIUS BAUDŽIAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS IR JŲ SKYRIMAS 67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2.
Original article → News Telegraph: Minister falls ill, hospital debts, humanitarian truce · LAIKMETIS
Original — LAIKMETIS
News Telegraph: Minister falls ill, hospital debts, humanitarian truce Copy link
Health — Finance Minister Tauri Valas felt unwell on Monday and is undergoing tests at Santara Clinics. Scooters — Transport Minister Juras Taminskas proposes allowing electric scooter riding only from age 18, or from 16 after completing…
Analysis
riding on a sidewalk today costs not up to EUR 1,800, but a fine of thirty to ninety euros under Article 417(1) of the CAO.
a fine under Article 675(2) of the CAO must be paid no later than within forty calendar days, and where payment is materially impossible, a request may be made to spread the payment over a period of up to two years.

Core issue

The legally most significant element of this news item is the Minister's proposal to tighten the rules governing the use of electric scooters, since the norms currently in force allow only the application of the general sanctions for road traffic violations rather than a special regime. The precise legal question to be decided by the legislator is whether the new special norms (age threshold, registration, training courses) will alter the current structure of liability and, if so, whether the higher fines will correspond to the ranges applicable to similar offences under other CAO provisions.

Legal assessment

The existing legal position for scooter drivers would be as follows:

  • riding on a sidewalk, lawn, or pedestrian (cycle) path under Article 417(1) of the CAO — a fine of EUR 30 to 90;
  • exceeding the established speed limit under Article 416 of the CAO — from a warning (up to 10 km/h) to a fine of EUR 450–550 (exceeding by more than 50 km/h), and EUR 450–700 for persons without a driving licence;
  • driving without a driving licence under Article 424(3) of the CAO — a fine of EUR 300–450.

In addition, Article 423 of the CAO provides an exemplary set of consequences: where the violation resulted in a minor impairment of health, the fine for persons without a driving licence amounts to EUR 600–850, and deprivation of the right to drive for a period of one to two years is mandatorily imposed under Article 423(4) of the CAO. Such deprivation is a decision of a court or other competent authority to withdraw, for a specified period, the right to drive motor vehicles (Article 2(72) of the Law of the Republic of Lithuania on Road Traffic Safety). The conditions for the application of deprivation of the special right are set out in Article 28 of the CAO: deprivation of the right to drive covers the deprivation of the right to drive vehicles of all categories, and it is generally not imposed on a person who uses vehicles due to a disability. Confiscation of property is also possible under Article 29 of the CAO, but only where provided for in the Special Part. A comparison of the proposed fines of up to EUR 1,800 with the current norms shows that the proposal would significantly exceed not only the range for a sidewalk violation, but also that for unlawful driving (EUR 300–450) and even the most serious speeding offence (EUR 450–550). A comparable example from practice is found in the 2019 report on inspections of taxi carriers by Klaipėda City Municipality, which recorded cases where the same offender was penalised more than 20 times, with the sanction for each instance exceeding EUR 1,000; this demonstrates that in cases of repeated violations, more severe sanctions can already today accumulate to similar amounts.

Consequences

The most realistic directions for further developments:

  • if the draft legislative amendments implement the Minister's proposals, a new special CAO norm or amendments to other laws will emerge establishing an age threshold, a registration obligation, and higher fines; until then, the current fines of EUR 30–90 under Article 417(1) of the CAO will remain in force;
  • in the event of a traffic accident involving impairment of health, the risk extends beyond a fine to deprivation of the right to drive under Article 423(4) of the CAO.
Sources:
Fact-check: unverified 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 17 straipsnis (statute)
XIV-1445, 2022-10-10, paskelbta TAR 2022-10-19, i. k. 2 ) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais; 3 ) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo; 4 ) vežti keleivius…
XIV-1445, 2022-10-10, paskelbta TAR 2022-10-19, i. k. 2 ) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais; 3 ) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo; 4 ) vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų; 5 ) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams; 6 ) būti velkamiems kitų transporto priemonių; 7 ) vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas; 8 ) važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones. 4 1. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai taip pat taikomi motorinių dviračių vairuotojams. Papildyta straipsnio dalimi: 5. Kiti reikalavimai dviračių vairuotojams yra nustatyti KET. 17 1 straipsnis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai 1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo. 2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone.
• Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 27 straipsnis (statute)
27 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų registracija, registracijos sustabdymas ir panaikinimas, leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymas ir…
27 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų registracija, registracijos sustabdymas ir panaikinimas, leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymas ir panaikinimas 1. Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės šalis, registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. 2. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registruojamos neterminuotai, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gali būti registruojamos tik laikinai, kai dėl jų registravimo kreipiasi: 1) asmuo, kurio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje riboja įstatymai ar kiti teisės aktai; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama asmens teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui; 2) laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantis, tačiau nelaikomas Lietuvos Respublikos gyventoju asmuo; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama laikotarpiui iki šešių mėnesių; 3) asmuo, kurio transporto priemonės valdymo terminas apribotas transporto priemonės valdymą patvirtinančiu dokumentu; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama jos valdymo laikotarpiui; 4) asmuo, valdantis iš Lietuvos Respublikos išvežamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, kurių registracijos, privalomosios techninės apžiūros dokumentai ar leidimas laikinai dalyvauti viešajame eisme (ir nėra apribojimų dalyvauti viešajame eisme) negalioja Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje; šiuo atveju transporto priemonė registruojama laikotarpiui iki mėnesio. 3. 4. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kad neatliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas sustabdo leidimą tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme (išskyrus motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti). Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, po 14 dienų nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu per šį laikotarpį neįregistruojamas naujas transporto priemonės savininkas ar valdytojas, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas sustabdo leidimą tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme. Šiuo atveju informacija apie ketinimą sustabdyti leidimą transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme viešai skelbiama vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Pašalinus priežastis, lėmusias motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymą (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, įregistravus naują motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininką ar valdytoją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas panaikina šio leidimo sustabdymą ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba vėl gali dalyvauti viešajame eisme. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, iki bus įregistruotas naujas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas, bet ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nuo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties aplinkybių nustatymo, gali būti registruojamas tik motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas. Sustabdžius leidimą motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, leidimo sustabdymo metu šių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai laikomi negaliojančiais. 5. 6. Kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Tokios transporto priemonės techninė apžiūra susisiekimo ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši transporto priemonė turi teisę sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą tik po atkuriamojo remonto patvirtinus, kad ji yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga. Ši transporto priemonė vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme. 7. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojo sprendimu panaikinamas ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba išregistruojama, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas pripažįstama netinkama eksploatuoti. Eksploatuoti netinkamos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių leidimai dalyvauti viešajame eisme yra panaikinti, taip pat motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, ir (ar) priekabos, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos. Informaciją apie užsienyje eksploatuoti netinkamomis tapusias motorines transporto priemones ir (ar) priekabas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas gauna iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų arba tarptautinių transporto priemonių duomenų bazių. 8. 9. Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių tipo patvirtinimas (Europos Bendrijos tipo patvirtinimas, individualus patvirtinimas) ir privalomoji techninė apžiūra atlikti nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. 10. Galingieji keturračiai yra registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Šioms transporto priemonėms leidžiama dalyvauti tik Lietuvos Respublikos viešajame eisme. 11. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos (įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikino registravimo atvejus) tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių savininkas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka yra deklaravęs duomenis apie registruojamos motorinės transporto priemones ir (ar) priekabos nuosavybės teisę. 12.
• Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 29 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 27 str. nukreipia į šio akto 29 str.] (išlaidos) nustatoma pagal argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmonės privalo pateikti paslaugų…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 27 str. nukreipia į šio akto 29 str.] (išlaidos) nustatoma pagal argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmonės privalo pateikti paslaugų išlaidų skaičiavimus. 10. Techninį patikrinimą atliekančių pareigūnų, techninės apžiūros kontrolierių atlygis nėra tiesiogiai susijęs su jų atliktų pradinių arba išsamesnių techninių patikrinimų rezultatais. Techninės apžiūros kontrolieriai, atliekantys privalomąją techninę apžiūrą, ir techninį patikrinimą atliekantys pareigūnai turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas.
Original article → UN Experts: Russian Attacks on Ukraine's Energy Sector Are Crimes Against Humanity · 15min
Original — 15min
UN Experts: Russian Attacks on Ukraine's Energy Sector Are Crimes Against Humanity Copy link
A United Nations expert group on Monday accused Russia of committing crimes against humanity through its repeated attacks on Ukraine's energy infrastructure, as well as other suspected war crimes and human rights violations.
Analysis

Correction. [PRAKTIKINE_REIKSME]: The UN Commission's finding is not a court judgment, but it constitutes a factual basis that the prosecution service may use in preparing a pre-trial investigation under Articles 100 and 103 of the Criminal Code, relying on the logic of universal jurisdiction already applied by other states in relation to the events in Ukraine. In practice, the strongest argument lies in combining the elements of "systematicity and state policy" with the specific facts of the attacks — without it, a crime against humanity cannot be proven in the way individual war crimes can. Point to watch: whether the Lithuanian prosecution service will, following this finding, initiate a separate investigation or join the data of the international Joint Investigation Team (JIT), and which specific individuals will be suspected as having ordered or organised the attacks within the meaning of Article 103(1) of the Criminal Code ("ordered, incited or organised").

Under Article 7 of the Criminal Code, persons are liable under the Lithuanian Code regardless of their nationality and place of residence, as well as the place where the crime was committed, when they commit crimes against humanity and war crimes (Articles 99–113¹).
Article 9(4) of the Criminal Code provides that persons who have been granted asylum or temporary protection are punished and extradited to foreign states for the crimes provided for in Article 7.

Core issue

The UN experts' finding that Russia's attacks against Ukraine's energy infrastructure constitute crimes against humanity assigns these acts to a category for which the Lithuanian Criminal Code establishes universal jurisdiction — liability regardless of nationality, residence, or place of commission. The specific legal question framed by this finding is whether, and under what conditions, persons responsible for these attacks may be held criminally liable in Lithuania; this is resolved under Article 7 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, which classifies crimes against humanity and war crimes (Articles 99–113¹) as acts for which liability is provided on the basis of international treaties. An exception to the principle of non-retroactivity of law also applies to this category: Article 3(3) of the Criminal Code permits retroactive application of the law specifically with respect to genocide (Art. 99), killing of protected persons (Art. 101), deportation of civilians (Art. 102), torture (Art. 103), destruction of protected objects (Art. 106), aggression (Art. 110), prohibited attack (Art. 111), and use of prohibited means of warfare (Art. 112). Thus, in the Lithuanian legal system, such acts are not shielded by the protection of prior law — criminal prosecution is possible even for acts committed before the relevant provisions entered into force.

Legal assessment

When applying Article 7 of the Criminal Code, the basis of liability does not change depending on whether the act is criminal under the law of the place of commission, which means that, in theory, the Lithuanian prosecution service may open a pre-trial investigation into crimes against humanity committed abroad without any territorial or nationality link. Article 6 of the Criminal Code is inapplicable as a basis in this case, as it establishes liability for foreigners for acts committed abroad only for crimes against the Lithuanian state (Articles 114–128); therefore, the only proper basis is the universal jurisdiction under Article 7. Article 9(4) of the Criminal Code confirms the special status of this category: persons granted asylum or temporary protection in Lithuania may still be punished and extradited for crimes against humanity under Article 7, even though they are protected against prosecution for other acts. The convicted person could be subject not only to principal penalties but also to measures of criminal impact: confiscation of property under Article 72 of the Criminal Code, including confiscation of property belonging to a third party where that party knew of its intended use for prohibited activity or where the property was transferred under a sham transaction or to an offender's family member (Art. 72(4)), as well as compensation for damages under Article 69 of the Criminal Code within a period not exceeding three years.

Consequences

The practical consequences for persons suspected of these crimes are several: possible arrest and criminal prosecution in Lithuania as soon as they come within Lithuanian jurisdiction; confiscation of assets located in Lithuania under Article 72 of the Criminal Code; and compensation for damages under Article 69 of the Criminal Code. If a legal entity were held liable, Article 43 of the Criminal Code would allow imposition of a fine, restriction of activity, or liquidation, and Article 67(5) would additionally allow prohibition from participating in public procurement, receiving aid, subsidies, or grants, and from reorganisation; only one penalty may be imposed for a single act (Art. 43(3)). For a natural person, Article 68¹ of the Criminal Code would allow deprivation of the right to hold certain employment or engage in certain activities for one to five years, and, for grave and severe crimes under Chapter XXXIII, for three to seven years. For such persons, the immunity from extradition afforded by asylum or temporary protection does not apply either (Art. 9(4) of the Criminal Code), so suspects living in Lithuania or granted asylum remain liable to prosecution and extradition. The UN experts' finding is of a recommendatory nature and does not by itself trigger Lithuanian proceedings — it remains to be seen whether the Prosecutor General's Office will announce the opening of a pre-trial investigation under Article 7 of the Criminal Code.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 100 straipsnis (statute)
100 straipsnis. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba…
100 straipsnis. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudė arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį; pavergė žmones; deportavo ar prievarta perkėlė gyventojus; neteisėtai įkalino ar kitaip apribojo fizinę žmonių laisvę pažeidžiant tarptautinės teisės normas; kankino; žagino ar seksualiai prievartavo žmones, įtraukė juos į seksualinę vergovę ar vertė juos užsiimti prostitucija; neteisėtai atėmė priverstinai apvaisintai moteriai laisvę siekiant pakeisti gyventojų etninę sudėtį ar darant kitą tarptautinės teisės normų pažeidimą; priverstinai sterilizavo žmones arba darė kitokius panašaus pobūdžio seksualinės prievartos veiksmus; persekiojo kurią nors žmonių grupę ar bendriją dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė; žmones sulaikė, areštavo, pagrobė ar kitaip atėmė jų laisvę, kai toks laisvės atėmimas nepripažįstamas, ar nepranešė apie žmonių likimą arba buvimo vietą; vykdė apartheidą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 101 straipsnis (statute)
101 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas Tas, kas karo, ginkluoto konflikto, agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar…
101 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas Tas, kas karo, ginkluoto konflikto, agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo žudyti ar žudė tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 95 straipsnis (statute)
95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1)…
95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1) praėję: a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas; b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; c) dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; d) penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; e) dvidešimt penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas; f) trisdešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu; 2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. 2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. 3. Jeigu nuo šio kodekso XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai. 4. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. 5. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos institucijos leidimas nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto. 6. Bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam: 1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo; 2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei; 3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus procesinius veiksmus; 4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga. 7. Šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo senaties termino pradžios praėjo penkeriais metais ilgesnis terminas, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje. 8. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. 9. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse: 1) genocidui (99 straipsnis); 2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis); 3) priverstiniam dingimui (1001 straipsnis); 4) kankinimui (1003 straipsnis); 5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis); 6) civilių trėmimui ar perkėlimui (102 straipsnis); 7) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais ar jų turto apsaugos pažeidimui (103 straipsnis); 8) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis); 9) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis); 10) agresijai (110 straipsnis); 11) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis); 12) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis); 13) aplaidžiam vado pareigų vykdymui (1131 straipsnis).
Original article → Slovak Foreign Minister Faces Criticism Over Moscow Visit · LRT
Original — LRT
Slovak Foreign Minister Faces Criticism Over Moscow Visit Copy link
Slovak Foreign Minister Juraj Blanár visited Russia with an economic delegation, drawing criticism from his country's opposition. Blanár, a member of the left-wing nationalist party Direction – Slovak Social Democracy (Smer-SD) led by…
Analysis
Under Article 13-1 of the Law on International Sanctions, a violation of sanctions is the conclusion or continuation of transactions with a third state or entities controlled by it, where such conduct is prohibited by sanctions implemented in Lithuania.
International sanctions established by EU legal acts are implemented in Lithuania in full (Article 6(1)), and all natural and legal persons are obliged to observe them (Article 4(1)).

Core issue

The visit of Slovak Minister J. Blanár to Moscow and the reactivation of the bilateral economic commission are, in essence, a political rather than a legal issue: as an EU Member State, Slovakia remains bound to implement all EU restrictive measures against Russia, and cooperation "in areas not subject to sanctions" is not, in itself, a violation of sanctions. The real legal question arising from this news is as follows: where does permissible economic diplomatic cooperation with Russia by a member of an EU Member State's government end, and where does a violation of international sanctions begin. In the Lithuanian context, this boundary is set out in Article 13-1 of the Law on International Sanctions of the Republic of Lithuania, which recognises as a violation of sanctions, inter alia, the conclusion or continuation of transactions with a third state or entities controlled by it (Article 13-1(3)), the import, export, transit of goods and the provision of related services where a prohibition has been established (paragraph 4), and the provision of financial services where such a prohibition is in force (paragraph 5). An important condition: liability arises only where the specific conduct is prohibited or restricted by sanctions implemented in Lithuania — therefore a commission meeting or a meeting with S. Lavrov, provided it does not extend to prohibited transactions, is not a violation under these provisions.

Legal assessment

Under Article 4(1) of the Law on International Sanctions, all natural and legal persons must observe and implement international sanctions in Lithuania, and Article 4(2) obliges them to refrain from any actions by which the restrictions established by sanctions would be circumvented. Sanctions established by EU legal acts are implemented in Lithuania in full (Article 6(1)) — the resumption of the commission's work is legally tolerable only for as long as specific transactions do not fall within the prohibited categories of goods, services or financial activities under Article 13-1. The institutional dimension in Lithuania is set out in Article 11: competent authorities adopt decisions under sanctions legislation, decide on exemptions or permits not to apply restrictions, and respond to enquiries from natural and legal persons. If members of the Slovak delegation or their business partners were to pursue transactions prohibited by EU acts, analogous transactions would be prohibited conduct for Lithuanian entities under Article 13-1, irrespective of the fact that the "form" of cooperation — a governmental commission — appears lawful. Attention should also be drawn to the fact that Article 3-1(5) of the Law of the Republic of Lithuania on the Imposition of Restrictive Measures in Response to Military Aggression against Ukraine provides for the possibility of including in the lists persons associated with Russian or Belarusian entities that support the aggression or harm Lithuania's security through hybrid activities — this demonstrates that state-level "dialogue" may have links to listing mechanisms if it is grounded not in economics but in support for a policy of aggression.

Consequences

For the Slovak minister and his delegation, genuine legal risk arises only when the outcomes of the commission's work translate into specific transactions with entities subject to sanctions or in prohibited goods — in that case, questions of liability would arise under the relevant EU restrictive measures acts and national implementing provisions. For Lithuanian entities contemplating similar cooperation with Russia, the practical consequences under the cited sources would be as follows:

  • a prohibition on concluding or continuing transactions with a third state or entities controlled by it, where this is prohibited by sanctions implemented in Lithuania (Article 13-1(3));
  • a prohibition on exporting, importing, transporting in transit, or providing intermediation and technical assistance services for prohibited goods (Article 13-1(4));
  • an obligation to refrain from actions by which sanctions are circumvented (Article 4(2)), together with decisions adopted by competent authorities and refusals to grant exemptions (Article 11(1));
  • where necessary to protect the public interest — the appointment by the Minister of Finance of a temporary administrator for a legal entity whose owner or controlling person is the object of sanctions (Article 8(1)). In political terms, the news reflects differences among EU Member States' positions on sanctions; legally, however, the scope of EU sanctions remains identical in each Member State, as they apply directly (Article 6(1)).
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti įgyvendinant Lietuvos…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse. 2. Šis įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje. 3. Kitų įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.
• Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas (statute)
Suvestinė redakcija nuo 2026-06-30 Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 68-2369, i. k. 1041010ISTA0IX-2160 Nauja redakcija nuo 2022-05-17: LIETUVOS…
Suvestinė redakcija nuo 2026-06-30 Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 68-2369, i. k. 1041010ISTA0IX-2160 Nauja redakcija nuo 2022-05-17: LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ ĮSTATYMAS 2004 m. balandžio 22 d. Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse. 2. Šis įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje. 3. Kitų įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Ekonominių išteklių įšaldymas – draudimas naudoti ekonominius išteklius lėšoms gauti arba prekėms ar paslaugoms įsigyti bet kokiu būdu, įskaitant išteklių pardavimą, nuomą arba įkeitimą, bet tuo neapsiribojant Papildyta straipsnio dalimi: 2.
• Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Tarptautinių sankcijų rūšys Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus…
3 straipsnis. Tarptautinių sankcijų rūšys Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos.
Original article → Irma Gajauskaitė remains convicted of attempting to incite riots, but receives a lighter sentence · Vakarų ekspresas
Original — Vakarų ekspresas
Irma Gajauskaitė remains convicted of attempting to incite riots, but receives a lighter sentence Copy link
Irma Gajauskaitė remains convicted of attempting to incite riots, but has been given a lighter sentence. Regarding the infliction of physical pain on a close relative, the court decided to exempt Gajauskaitė from criminal liability due to…
Analysis

Correction. The news report states that "for criminal liability to arise, a public statement of an insulting, demeaning nature alone is not sufficient", but this contradicts the wording of Article 170(2) of the Criminal Code, under which punishment is imposed already for public mockery or demeaning treatment of a group of persons, without proof of separate incitement to hatred. A more accurate formulation would be: it is not the provision itself that requires an additional element, but rather the courts' practice (as interpreted by the Supreme Court of Lithuania) that interprets the provision narrowly — requiring the establishment of an additional element of dangerousness, namely the intent to influence third persons. It is also worth distinguishing that, in reaching its negative acquittal conclusion, the court additionally examined an expert from the Inspector of Journalists' Ethics Service — this is a matter of evidence, not of the application of the provision. It should also be noted that the news report does not specify which article of the Criminal Code the charge of provoking riots was based on, while the confiscation is based on Article 72(3) of the Criminal Code, under which property belonging to the offender that is subject to confiscation is confiscated in all cases.

Core issue

I. Gajauskaitė remains convicted of attempted provocation of a riot, but her legal position is defined by three distinct criminal law regimes: conviction with a suspended sentence, acquittal, and release from liability. The principal legal question is whether a 33-minute video recording inciting violence against participants in election debates constitutes the elements of Article 283(1) of the Criminal Code (riots) at the attempt stage, and what penalties are imposed for such conduct. The second question is whether a public, contemptuous statement about people of Jewish ethnicity satisfies the elements of Article 170(2) of the Criminal Code where there is no direct or indirect incitement to hatred or discrimination. The third is whether violence against a close relative without impairment of health may be recognised as an offence of minor significance under Article 37 of the Criminal Code. As no aggravating circumstances were established with respect to any of the charges, the objectives of the penalty were found to be achievable without isolating the convicted person from society.

Legal assessment

As regards the riot charge, the panel of judges applied Article 283(1) of the Criminal Code, under which the organisation or provocation of riots is punishable by arrest or imprisonment for up to five years. Since the act was not completed, the attempt rules of Article 22(3) of the Criminal Code were applied — the person is held liable under that Article, and the penalty may be mitigated pursuant to Article 62 of the Criminal Code. The grounds for sentencing were assessed under Article 54(2) of the Criminal Code: regard was had to the degree of dangerousness of the act, the form of guilt, motives, the stage of the offence and the offender's personality, and, in the absence of aggravating circumstances, pursuant to Article 54(3) of the Criminal Code, execution of the sentence imposed was suspended for one year. The penalty of 40 days' arrest imposed falls within the limits of Article 49(3) of the Criminal Code — for a misdemeanour, arrest is set at between 15 and 90 days, and the 75 days' arrest imposed at first instance in respect of the other charges was quashed. As regards the public contempt of Jewish people in the recording of 10 November 2024, the court applied Article 170(2) of the Criminal Code but acquitted: a public statement of an insulting, contemptuous nature alone is insufficient where there is no specific direct or indirect incitement to hatred or discrimination capable of creating a real threat to the object protected by law. The court relied on the most recent case law of the Supreme Court of Lithuania, under which an additional element of dangerousness must be established — the person's intent to directly or indirectly influence third parties; this conclusion was confirmed after further examination of an expert from the Office of the Inspector of Journalist Ethics. As regards the violence against her brother, Article 140(2) of the Criminal Code was applied (infliction of physical pain on a close relative, sanction — imprisonment for up to two years), but she was released from liability under Article 37 of the Criminal Code: the acts were not intense, there was no impairment of health, the pain was not long-lasting, and there are no residual effects. The case was terminated on this charge, which is not an acquittal — the enforceable judgment records that the act was committed but that no liability was applied. The question of confiscation is resolved under Article 72(2) of the Criminal Code: property subject to confiscation is an instrument or means of a prohibited act, and such property belonging to the offender is confiscated in all cases (para. 3) — the computer and mobile phone confiscated by the court of first instance were used to publish the recording of 8 October 2024.

Consequences

Practical consequences for the convicted person:

  • execution of the 40 days' arrest is suspended for one year;
  • the computer and mobile phone are confiscated and taken into state ownership without compensation under Article 72 of the Criminal Code;
  • release from liability for the violence against her brother means that this charge does not affect the convicted person's legal position; however, where the case was terminated on grounds of minor significance, a future repetition of a similar act would be assessed as a new act, not as a recidivism arising from this termination;
  • the acquittal on the charge under Article 170(2) of the Criminal Code means that public contemptuous statements without an incitement element are not prohibited by criminal law — this is a practically significant boundary for other social media users as well.

The judgment of the Regional Court may, within the statutory time limit, be appealed on points of law to the Supreme Court of Lithuania by way of cassation.

Fact-check: unverified 2 · refuted 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 170 straipsnis (statute)
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno…
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 72 straipsnis (statute)
72 straipsnis. Turto konfiskavimas 1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus…
72 straipsnis. Turto konfiskavimas 1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. 2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. 3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. 4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. 5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. 6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →