Legal prism · 2026-10-25
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-25

Updated: 2026-10-25 07:56
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Two Police Officers Injured in Vilnius · Kauno diena
Original — Kauno diena
Two Police Officers Injured in Vilnius Copy link
A police officer born in 1986 was injured when a man born in 1995, who was in possession of a narcotic substance, resisted arrest on Pramonės Street. The officer is recovering at home after receiving medical care. Another incident occurred…
Analysis
The sources do not provide the text of Article 286 of the Criminal Code, nor do we have the text of Article 138 of the Criminal Code, even though it is precisely these provisions that would ordinarily assess injuries inflicted on officers.
Article 30 of the 1995 Law then provided that deprivation of the right to hold a specific job or engage in a specific activity was imposed for a term of 1 to 5 years; however, this version is no longer applicable to the 2026 events.

Core issue

Both suspects, held in detention facilities, are at the pre-trial investigation stage for resisting police officers and violence against them; however, the available sources do not allow determination of which provisions will be used to qualify these acts. The reports describe events in Vilnius in 2026, while the sources provide only fragments of the 1995 amendments and empty references to articles of the old codes without their texts; therefore, no specific criminal provision applicable to this situation can be extracted from them. The precise legal question — whether the acts constitute the elements of resisting an officer or violence against an officer — would be resolved under the relevant articles of the current Criminal Code of the Republic of Lithuania, but the sources do not provide the text of Article 286 of the Criminal Code. Likewise, we do not have the text of Article 138 of the Criminal Code, even though it is precisely this provision that would ordinarily assess injuries inflicted on officers. The fact of the disposition of narcotic substances in the first incident must be assessed separately under drug control provisions, which are also absent from the sources.

Legal assessment

The sources contain only a few content fragments from the 1995 legislative amendments, which are no longer applicable to the 2026 events and can be used here only as historical context. Article 30 of the 1995 Law "On the Amendment and Supplement of the Criminal, Correctional Labour and Criminal Procedure Codes of the Republic of Lithuania" then provided that deprivation of the right to hold a specific job or engage in a specific activity was imposed for a term of 1 to 5 years, while Article 32 provided that a fine as a principal penalty ranged from 10 to 500 minimum living standards. The same law established confiscation of property as a mandatory supplementary penalty for an exhaustive list of offences, which did not include resistance to an officer or violence against an officer. The manufacture, acquisition, possession or distribution of narcotic substances under paragraphs 3 and 4 of Article 232-1 fell within the confiscation list, but the report does not clarify how the suspect disposed of the substance or whether it would correspond to those paragraphs. Procedural status from the standpoint of the sources: both individuals have been placed in detention, meaning a measure of restraint — remand in custody — has been applied, the grounds and time limits of which would be assessed under the Code of Criminal Procedure; however, the texts of Articles 93, 97, 104 and 282 of the CCP are not found in the sources. There is no case law in the sources at all, so no specific case involving similar circumstances can be cited. Consequently, any further analysis of qualification, sentencing ranges, or the lawfulness of the detention would be speculation that cannot be undertaken on the basis of these sources.

Consequences

In practical terms, the situation of both suspects will depend on the evidence gathered during the pre-trial investigations regarding the severity of the harm and the nature of the resistance, but nothing can be asserted on the basis of the sources about possible penalties or their magnitude. If the detention is continued, its lawfulness will be reviewed by the court under procedural provisions whose texts are not available here. The officers, who are being treated at home, may raise a claim for compensation of damages, but no norms of civil liability are found in the sources either. Monitoring point: await prosecutorial decisions on the progress of the pre-trial investigations — a change in qualification, the filing of charges, or an extension of the detention periods.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 259 straipsnis (statute)
ŠIAI DATAI TEKSTO NETURIME: 259 straipsnis 1995-12-31 galiojusios redakcijos tekstas sistemoje nesaugomas; pirmoji turima redakcija galioja nuo 2002-10-31. Nenaudok…
ŠIAI DATAI TEKSTO NETURIME: 259 straipsnis 1995-12-31 galiojusios redakcijos tekstas sistemoje nesaugomas; pirmoji turima redakcija galioja nuo 2002-10-31. Nenaudok vėlesnės redakcijos 1995-12-31 situacijai; jei atsakymas priklauso nuo šios nuostatos teksto, aiškiai pasakyk, kad 1995-12-31 galiojusios redakcijos neturime.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 287 straipsnis (statute)
ŠIAI DATAI TEKSTO NETURIME: 287 straipsnis 1995-12-31 galiojusios redakcijos tekstas sistemoje nesaugomas; pirmoji turima redakcija galioja nuo 2002-10-31. Nenaudok…
ŠIAI DATAI TEKSTO NETURIME: 287 straipsnis 1995-12-31 galiojusios redakcijos tekstas sistemoje nesaugomas; pirmoji turima redakcija galioja nuo 2002-10-31. Nenaudok vėlesnės redakcijos 1995-12-31 situacijai; jei atsakymas priklauso nuo šios nuostatos teksto, aiškiai pasakyk, kad 1995-12-31 galiojusios redakcijos neturime.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 286 straipsnis (statute)
ŠIAI DATAI TEKSTO NETURIME: 286 straipsnis 1995-12-31 galiojusios redakcijos tekstas sistemoje nesaugomas; pirmoji turima redakcija galioja nuo 2002-10-31. Nenaudok…
ŠIAI DATAI TEKSTO NETURIME: 286 straipsnis 1995-12-31 galiojusios redakcijos tekstas sistemoje nesaugomas; pirmoji turima redakcija galioja nuo 2002-10-31. Nenaudok vėlesnės redakcijos 1995-12-31 situacijai; jei atsakymas priklauso nuo šios nuostatos teksto, aiškiai pasakyk, kad 1995-12-31 galiojusios redakcijos neturime.
Original article → Went to the toilet and disappeared: stories of brazen employee misconduct · LRT
Original — LRT
Went to the toilet and disappeared: stories of brazen employee misconduct Copy link
An employee came to work, worked a few hours, and vanished. Another employee showed up on Monday still drunk after the weekend. Such situations mean not only extra headaches for employers but also disrupted work for the whole team. Lawyer…
Analysis
Under Article 58(1) of the LC, the employer has the right to terminate the employment contract without notice and without paying severance if the employee, through culpable conduct, has violated duties established by labour law norms or the contract.
A decision to terminate the employment contract due to a violation committed by the employee must be adopted by the employer no later than one month from when the violation became apparent and no later than six months from the date of its commission (Art. 58(6)).

Core issue

Employees who disappear mid-shift or show up to work intoxicated face a real risk of dismissal without notice and without severance pay under Article 58 of the Law on the Approval, Entry into Force and Implementation of the Labour Code of the Republic of Lithuania. For employers, these situations raise questions of procedural obligations — an unlawful dismissal or suspension may result in the employee's reinstatement and an award of average wages under Article 218 of the Labour Code (LC). The precise legal question: when exactly does an absence or intoxication constitute a "gross violation of employment duties" under Article 58(3) of the LC, and what procedure must the employer follow for the dismissal to be lawful.

Legal assessment

Article 58(3) treats as gross violations three circumstances relevant here:

  • absence from work for an entire working day or shift without a valid reason (Art. 58(3)(1)) — it is important to note that an employee who "worked a few hours" and then left would not qualify; dismissal requires absence for the whole day or shift;
  • appearing at the workplace intoxicated during working hours (Art. 58(3)(2));
  • refusal to undergo a health examination where such examination is mandatory (Art. 58(3)(3)).

Where an employee is intoxicated, the employer must on that same day apply the suspension from work without pay provided for in Article 49(1) of the LC. Procedural steps for the employer:

  • document the absence or conduct an intoxication test and record it in a protocol;
  • request a written explanation — without it, the decision is invalid under Article 58(4), except where the employee fails to provide an explanation within a reasonable period;
  • assess the gravity of the violation, the circumstances, culpability, and the proportionality of dismissal (Art. 58(5));
  • adopt the decision no later than one month from when the violation became apparent and no later than six months from its commission (Art. 58(6));
  • notify "Sodra".

For a second identical violation, an additional requirement applies — the employer must, within one month from when the first violation became apparent, have warned the employee of possible dismissal for a second such violation (Art. 58(4)). By comparison, dismissal without the employee's fault under Article 58's counterpart, Article 57, entails severance of two average monthly wages, whereas dismissal under Article 58 provides for no severance at all. In the event of a dispute, the employee may apply to the labour disputes commission within three months (Art. 217(3) LC); where unlawful dismissal is established, the body reinstates the employee and awards average wages for the period of forced absence, but for no more than one year, as well as pecuniary and non-pecuniary damage (Art. 218(2)).

Consequences

An employee who disappears faces dismissal under Article 58 of the LC if the employer properly documents the absence for the entire shift and obtains, or is able to prove the absence of, an explanation. An employee who appears intoxicated will be suspended without pay that same day (Art. 49(1)), followed by dismissal under Art. 58(3)(2). An additional practical consequence in both cases is the deferral of unemployment benefit payments for up to three months. For the employer, a procedural error means the dismissal is declared unlawful and average wages are awarded for a period of up to one year. Where suspected abuse of sick leave is involved, the employer may submit data to "Sodra", which, upon establishing violations, has consequences for sickness benefit.

Fact-check: unverified 1 · confirmed 2
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 58 straipsnis (statute)
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės…
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. 2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. 4. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. 5. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. 6. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 57 straipsnis (statute)
XIII-2944, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-06-03, i. k. 8. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o…
XIII-2944, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-06-03, i. k. 8. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 9. Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą pas tą darbdavį. 58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. 2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1 ) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2 ) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 56 straipsnis (statute)
56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių 1. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai…
56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių 1. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu: 1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių; 2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos; 3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis); 4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) dirbdamas pas tą darbdavį. 2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Original article → Seimas considers initiative to make parcel lockers more accessible to disabled people, seniors, and people of short stature · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Seimas considers initiative to make parcel lockers more accessible to disabled people, seniors, and people of short stature Copy link
Business says it will not be difficult to implement an idea currently making its way through the Lithuanian Seimas that would require parcel locker operators to ensure that a person receives their parcel not only at their chosen pickup…
Analysis
Under Article 9(1)(3) of the Law on Postal Services, where a parcel cannot be delivered or placed in letterboxes, the provider must notify the recipient — it is precisely this obligation that the amendments would extend to notification where delivery in accordance with the recipient's preferences is not possible.
Article 21 of the Law on Postal Services empowers officers of the Communications Regulatory Authority to obtain information and explanations from postal service providers, so it is the Communications Regulatory Authority that would supervise compliance with the new obligations.

Core issue

Recipients of parcels who, due to disability, short stature or age, cannot access high parcel-locker compartments currently find their legal position independent of their preferences: the Law on Postal Services of the Republic of Lithuania in force permits the provider to place a parcel according to its size and an available compartment, and grants the recipient only the right to be informed where delivery is impossible. This model would be changed by the amendments to the Law on Postal Services currently under consideration in the Seimas, under which parcel delivery companies would be obliged to ensure that a parcel is placed in a suitable compartment and to inform the recipient where delivery in accordance with their preferences is not possible, as well as to allow the choice of another collection point or delivery method. The targeted legal question is whether the recipient's preference regarding compartment height can become an obligation of the delivery service provider, and in what manner compliance with such obligations will be supervised under Articles 9, 10 and 21 of the Law on Postal Services.

Legal assessment

Under the current regulatory framework, the following provisions apply to the parties:

  • Article 9(1)(3) of the Law on Postal Services obliges the provider to deliver registered and insured items to the recipient designated by the sender, and to place other items in letterboxes or deliver them by other means; where this is impossible, the provider must notify the recipient thereof.
  • Article 9(1)(1) and (2) of the Law on Postal Services requires the provider to approve and publicly publish a description of the procedure for the provision of postal services, including tariffs, delivery times, and complaint-handling and damage-compensation procedures; the new compartment-selection function would arise precisely at the level of this description.
  • Article 10 of the Law on Postal Services guarantees the confidentiality of the contents of postal items and prohibits providers from disclosing information about another person's use of the postal service; this directly concerns the risk raised by "DPD Lietuva" that data on compartment height selected by senders could indirectly reveal an individual's health or disability information — hence, in practice, it would be logical for the preference to be submitted directly to the delivery company rather than through e-commerce retailers.
  • Article 15(2) of the Law on Postal Services imposes on the universal postal service provider the obligation to provide the service continuously throughout the territory of the country to all users on equal terms and to install a number of service points corresponding to users' needs; under paragraph 12 of the Description of Requirements for the Provision of Universal Postal Service, a parcel locker is a non-fixed service point, so the accessibility argument has a normative basis.
  • Article 21 of the Law on Postal Services empowers authorised officers of the Communications Regulatory Authority to inspect providers and to obtain information, documents and explanations from them — this is the institution that would supervise compliance with the new obligations.
  • Articles 7 and 8 of the Law on Postal Services regulate disputes between providers concerning the use of the postal network, including parcel lockers, which are resolved out of court in advance by the Communications Regulatory Authority; in a dispute between a user and a provider, the user would rely on the complaint-handling procedure set out in Article 9(1)(2). The opinion of the Law Department, endorsed by members of the Seimas, reveals a normative weakness: e-commerce retailers have no function to transmit customers' preferences to delivery companies, and many retailers operate outside Lithuania, so an obligation implemented through the sender may not reach all recipients. The position of the amendments' author rests on current practice whereby the recipient already passes a door code to the courier — this shows that an information channel between the recipient and the delivery company is technically feasible even without the sender's intermediation. Among the sources presented there is no case law, so the application of the provisions in disputes can so far be assessed only on the basis of the statutory text.

Consequences

If the amendments are adopted, delivery companies will face three practical obligations: to technologically ensure the recording of the recipient's compartment preference and its transmission to the courier, to inform the recipient where delivery in accordance with the preference is impossible, and to allow the choice of another collection point or method; a representative of "Omniva" states that at present a parcel is placed according to its size and an available compartment, and that no preference-recording function exists, so implementation would require changes to apps and processes. Two risks identified by "DPD Lietuva" are also relevant to business: the handling of data capable of revealing a disability (for which reason the solution would be for the recipient to set the preference directly with the company), and the holding of empty or reserved compartments, limiting other recipients' ability to collect parcels during peak periods. For the consumers at whom the amendments are directed, the existing regime remains in force for now — reliance on the procedure published in the provider's description and, where delivery is improper, use of the complaint procedure under Article 9(1)(2) of the Law on Postal Services.

Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] This regulatory initiative was initiated by Member of Parliament Darius Razmislevičius. Its purpose is to ensure that persons with disabilities and others with physical particularities (e.g., seniors, persons of short stature) can choose a parcel locker compartment that is physically accessible to them, and that parcels are not automatically directed to inaccessible collection points or heights. The principal argument is that the accessibility of parcel lockers for persons with disabilities is currently entirely unregulated in legislation, and the proposal would therefore strengthen the principle of equal opportunities and enhance the accessibility of postal services for all users.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos pašto įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga 1. Pašto paslaugos teikėjai privalo naudotojams garantuoti pašto siuntų turinio slaptumą, jeigu šiame ar kituose…
10 straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga 1. Pašto paslaugos teikėjai privalo naudotojams garantuoti pašto siuntų turinio slaptumą, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 2. Pašto paslaugos teikėjo darbuotojas, turėdamas pagrįstų įtarimų, kad pašto siuntoje galimai yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), priimdamas pašto siuntą, turi teisę patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), ir, jeigu tokių daiktų (prekių) randa, privalo pašto siuntos nepriimti. 3. Pašto paslaugos teikėjams draudžiama teikti asmenims informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslauga arba sudaryti sąlygas gauti šią informaciją, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
• Lietuvos Respublikos pašto įstatymas 14 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 2 str. nukreipia į 14 str.] 14 straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimas 1. Vyriausybė savo nustatyta tvarka…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 2 str. nukreipia į 14 str.] 14 straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimas 1. Vyriausybė savo nustatyta tvarka įpareigoja pašto paslaugos teikėją 9 metus teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Vyriausybė privalo užtikrinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo nenutrūkstamumą. 3. Asmuo, kuris gali būti įpareigojamas teikti universaliąją pašto paslaugą, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) būti įrašytas į pašto paslaugos teikėjų sąrašą; 2) valdyti pašto tinklą, atitinkantį susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus, arba objektyviais duomenimis pagrįsti, kad tokį pašto tinklą valdys iki įpareigojimo teikti universaliąją pašto paslaugą įsigaliojimo; 3) ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo įpareigoti teikti universaliąją pašto paslaugą pateikimo nepertraukiamai verstis pašto paslaugos teikimo veikla. 4. Vyriausybė tvirtina universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašą, kuriame nustato universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarką, kuri turi būti pagrįsta skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, garantuoti universaliosios pašto paslaugos teikimo tęstinumą, užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą.
• Lietuvos Respublikos pašto įstatymas 16 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 2 str. nukreipia į 16 str.] Ryšių reguliavimo tarnyba reguliavimo laikotarpiu turi teisę vieną kartą per universaliosios pašto paslaugos…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 2 str. nukreipia į 16 str.] Ryšių reguliavimo tarnyba reguliavimo laikotarpiu turi teisę vieną kartą per universaliosios pašto paslaugos teikėjo finansinius metus pakoreguoti pajamų viršutinę ribą pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikoje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pajamų viršutinė riba turi būti koreguojama, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatyta pajamų viršutinė riba, pokyčių, įskaitant infliacijos, mokesčių ir kitų objektyvių nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo nepriklausančių veiksnių pokytį. Pakoreguota pajamų viršutinė riba taikoma nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo kitų finansinių metų pirmos dienos. 5. Universaliajai pašto paslaugai taikytiną pagrįsto pelno dydį nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, vadovaudamasi pajamų viršutinės ribos nustatymo metodika. Nustatydama pagrįsto pelno dydį Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsižvelgti į Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinę palūkanų normą, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinę palūkanų normą, valstybės kreditingumo riziką, universaliosios pašto paslaugos teikėjo kapitalo struktūrą ir kitus ekonominius veiksnius, darančius tiesioginę įtaką pagrįsto pelno dydžio nustatymui. 6. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato universaliosios pašto paslaugos teikėjo veiklai, susijusiai su universaliosios pašto paslaugos teikimu, reguliavimo laikotarpiu taikytiną efektyvumo rodiklį (toliau – veiklos efektyvumo rodiklis). Kai universaliosios pašto paslaugos teikėjas, nepažeisdamas universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimų, viršija nustatytą veiklos efektyvumo rodiklį, tam tikrą reguliavimo laikotarpį jis turi teisę pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikoje nustatyta tvarka gauti didesnį pelną, negu Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas pagrįsto pelno dydis. 17 straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos tarifai 1.
Original article → Recurring Problem in the Courtyard - Exit Blocked · Vakarų ekspresas
Original — Vakarų ekspresas
Recurring Problem in the Courtyard - Exit Blocked Copy link
A resident of an apartment building told the VE.lt news portal that the entrance is blocked constantly. "Garbage trucks also stop traffic in the courtyard, but the biggest problem arose from food delivery cars bringing goods to the eatery…
Analysis

Correction. The fine amount stated in the article is quoted accurately but is incomplete: Article 417 of the ANK also contains paragraph 2¹, which provides for separate (more severe) liability for stopping or parking in spaces reserved exclusively for vehicles of persons with disabilities — this exception is omitted from the article's text. A more precise formulation would be: the general range of 30–90 euros applies under Article 417(2), whereas a separate sanction under paragraph 2¹ applies to special parking spaces. It would also be worth clarifying that the municipality's comment rests not on a local self-government act but on the state-level ANK — the fine is imposed by the police, not by the municipality.

Stopping and parking in places where stopping and parking are prohibited under the Road Traffic Rules attract a fine for drivers of EUR thirty to EUR ninety (Article 417(2) of the Code of Administrative Offences).
Article 603 of the Code of Administrative Offences permits the compulsory removal of a vehicle where an offence under Article 417(2) obstructs safe traffic or otherwise infringes the rights of other persons.

Core issue

Drivers who block the entrance to the courtyard of the apartment building at 36 Herkaus Manto Street while delivering goods to the canteen risk an administrative fine of EUR 30 to EUR 90 and, in more serious circumstances, the compulsory removal of the vehicle. The core legal rule here is simple: the delivery of goods is not a ground for blocking the entrance to a residential courtyard, as the Road Traffic Rules provide no such exceptions. The precise legal question is whether a specific stop or parking in the courtyard entrance constitutes an offence under Article 417(2) of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania.

Legal assessment

Article 417(2) of the Code of Administrative Offences applies to the accused driver: a fine for drivers of EUR thirty to EUR ninety. For officials who have initiated administrative offence proceedings, Article 603 of the Code grants the right to remove the vehicle compulsorily where the obstruction impedes the safe movement of vehicles or pedestrians, endangers health or life, or infringes the rights of other persons; the removed vehicle may be recovered once the obstruction has been eliminated. The municipality instructs residents to take two steps: call the general assistance number, or record the violation and report it to the municipality or the police — it is precisely the documented information that forms the basis for officials to initiate proceedings. The municipality's role here rests on the principles of legality and resident participation under Article 4 of the Law on Local Self-Government, but the fine is not imposed by the municipality; it is imposed by police officers under the Code of Administrative Offences. For protecting the courtyard entrance by technical means, Article 13(1) of the Law on Roads should be followed, under which technical traffic-regulation measures in apartment-building courtyards are installed by road maintenance companies or the road owner, in coordination with the municipal executive institution or its authorised company. In the Šiauliai City Sustainable Mobility Plan, blocked entrances to apartment-building courtyards are identified as a problem hindering the access of service vehicles and emergency services — this confirms that such cases are treated as a threat not only to residents' convenience but also to service functions. It should be noted that the sources provided contain no case law on similar matters, so the individualisation of the fine's amount will depend on the circumstances established by the officials.

Consequences

For the offender: a fine of EUR 30–90 under Article 417(2) of the Code of Administrative Offences, and where the violation recurs, each new instance is assessed separately.

  • In the event of prolonged obstruction of traffic or residents' rights, compulsory removal of the vehicle under Article 603 of the Code is likely, giving rise to the risk of removal and recovery costs.
  • For the canteen and delivery service providers — a practical obligation to reorganise the time or place of delivery, as there are no lawful exceptions allowing the entrance to be blocked.
  • For residents — the most effective route is to document the violation (photo, time, registration number) and report it to the police or the municipality; according to municipal representatives, no official complaints regarding this address have been received to date, so administrative practice at this location has not yet formed.
  • In the longer term, the owners' association may initiate the installation of road signs or markings at the courtyard entrance under the procedure of Article 13(1) of the Law on Roads, in coordination with the municipal executive institution.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: unverified 2 · incomplete 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija…
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios savivaldybės meras negali perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos savivaldybės merui. 2. Išplėstinė seniūnaičių sueiga – seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai. 3. Meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. 4. Mišri savivaldybės tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai, nesusivieniję į savivaldybės tarybos narių frakciją ar savivaldybės tarybos narių grupę. 5. Paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija – įstatymų nustatyta kompetencija, kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės merui savo nustatyta tvarka. 6. Savivaldybė – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinktus savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. 7. Savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir įstaigos, kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą. 8. Savivaldybės bendruomenė – savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės administravimo subjektais. 9. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, savivaldybės merui atskaitingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, vidaus auditui atlikti. 10. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba; 2) savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras. 11. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – savivaldybės biudžetinė įstaiga, prižiūrinti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. 12. Savivaldybės taryba – savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus ir kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai. 13. Savivaldybės tarybos dauguma – savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, ir (ar) į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi savo veiklos programą ir sudaryta iš daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos narių. 14. Savivaldybės tarybos mažuma – savivaldybės tarybos daugumai nepriklausančios savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, ir (ar) į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję savivaldybės tarybos nariai. 15. Savivaldybės tarybos narių frakcija – savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Savivaldybės taryboje, kurią sudaro 27 ir daugiau narių, frakciją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, kitose savivaldybių tarybose ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai. 16. Savivaldybės tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 susivieniję savivaldybės tarybos nariai, nepriklausantys savivaldybės tarybos narių frakcijai, savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia grupėje. 17. Savivaldybės tarybos opozicija – savivaldybės tarybos mažumai priklausanti frakcija, grupė, į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję savivaldybės tarybos nariai (‑ys) ar jų koalicija, apie savo priklausymą opozicijai paskelbę viešu pareiškimu savivaldybės tarybos posėdyje ir juos įteikę posėdžio pirmininkui. 18. Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis – daugiau nei pusės savivaldybės tarybos narių, priklausančių savivaldybės tarybos opozicijai, savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaruotas savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujantis tarybos narys. Jis atlieka šiuo įstatymu ir savivaldybės tarybos reglamentu jam pavestas funkcijas, turi šiame įstatyme ir reglamente nustatytas teises. 19. Savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 20. Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai. 21. Seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. 22. Vietos savivalda – savivaldybės bendruomenės savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 417 straipsnis (statute)
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų…
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2. Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2 1. Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. Papildyta straipsnio dalimi: 3.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 447 straipsnis (statute)
447 straipsnis. Autobusų stočių, paviljonų ir stotelių eksploatavimo tvarkos pažeidimas Autobusų stočių, paviljonų ir stotelių eksploatavimas pažeidžiant Keleivių ir…
447 straipsnis. Autobusų stočių, paviljonų ir stotelių eksploatavimo tvarkos pažeidimas Autobusų stočių, paviljonų ir stotelių eksploatavimas pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu taisykles, norminiuose teisės aktuose nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų neatitinkančių kelio ženklų, tvarkaraščių, informacinių skelbimų naudojimas užtraukia baudą už šių objektų eksploatavimą atsakingiems asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Original article → Constitutional Court to hear case on state recognition of Jehovah's Witnesses · Alkas.lt
Original — Alkas.lt
Constitutional Court to hear case on state recognition of Jehovah's Witnesses Copy link
On Tuesday, October 27, at 9 a.m., the Constitutional Court will begin an oral hearing in a case concerning the Seimas' refusal to grant state recognition to the Religious Community of Jehovah's Witnesses in Lithuania. The Court will…
Analysis
Article 102 of the Constitution empowers the Constitutional Court to determine whether acts of the Seimas are contrary to the Constitution; the resolution of 6 June 2024 No. XIV-2696 will therefore be assessed precisely under this power.
The 25-year period under Article 6 of the Law on Religious Communities and Associations is merely a precondition for initiating the recognition procedure, not a condition concerning the conformity of teachings with the law and morals.

Core issue

The Lithuanian religious community of Jehovah's Witnesses will continue to operate as usual as a registered religious organisation with legal entity status — the case at issue does not concern a ban on its activities, but only the granting of a special state-recognised status which, according to source [11], is held by only 10 of 180 registered organisations. The Constitutional Court will commence an oral hearing on whether the Seimas Resolution No. XIV-2696 of 6 June 2024 is contrary to Articles 25 and 26 and the first paragraph of Article 43 of the Constitution. The outcome of the case hinges on two matters: whether the Seimas, in refusing recognition, acted as a religiously neutral institution, and whether its arguments (the prohibition of blood transfusions, refusal to participate in defence) are grounded in objective criteria rather than the convictions of parliamentarians.

Legal assessment

Article 6 of the Law on Religious Communities and Associations grants the Seimas the power to confer or refuse to confer state recognition, but establishes that the 25-year period from initial registration is merely a precondition for initiating the procedure, not itself a condition of societal support or of the conformity of teachings with morals — that is, the substantive assessment remains a separate requirement. An implied condition under the first paragraph of Article 43 of the Constitution is that the teachings and practices must not contradict the law and morals. The Seimas grounded its refusal in a 2022 conclusion of the Ministry of Justice, but the second paragraph of Article 26 of the Constitution permits restrictions on freedom of religion only by law and only for the protection of public safety, public order, public health, morals, or the rights of others — meaning that the Seimas's arguments must satisfy these conditions for restriction, not merely command a parliamentary majority.

  • The Constitutional Court's ruling of 7 September 2021 declared unconstitutional the ten-year prohibition on re-applying for recognition — indicating that the Court treats state recognition procedures as part of the implementation of freedom of religion.
  • In its judgment of 8 June 2021 in the *Romuva* case, the ECtHR found a violation of the Convention: state authorities must be neutral and impartial, and differential treatment of communities in comparable situations must be objectively justified.
  • The practice discussed in the Supreme Administrative Court of Lithuania's Administrative Law Case-Law Bulletin No. 41 critically assesses the fact that the law does not specify on what grounds the Seimas may refuse recognition even where a favourable ministerial conclusion has been received, and notes that the political parliamentary procedure carries a risk of arbitrary decisions.
  • The ECtHR Grand Chamber judgment of 17 September 2024 in *Pindo Mulla v. Spain*, cited in the community's complaint, confirms that an adult's clearly expressed refusal of blood transfusion forms part of the right to private life and freedom of religion, although it does not in itself resolve the question of the treatment of minors. Moreover, one of the Seimas's grounds of argument is no longer valid during the proceedings: as of 1 January 2026, the new version of the Law on Military Conscription and Alternative National Defence Service provides for 12 months of alternative service outside military control, while Article 2 of the Law on Religious Communities and Associations already guaranteed the right to choose alternative service on grounds of religious belief.

Consequences

If the Constitutional Court finds the resolution contrary to Article 26 or Article 43 of the Constitution, the Seimas will have to reconsider the question of recognition, as ultimately occurred in the *Romuva* case. If the Seimas resolution is found to be constitutional, the community remains a registered organisation without state support and financial assistance, which, according to source [11], is enjoyed by state-recognised communities. As a practical matter, the decision will also be significant for other applicants: it will determine on what grounds and with what evidence the Seimas may assess the conformity of religious teachings with morals, and whether arguments advanced in parliamentary debates constitute a proper basis for such assessment.

Fact-check: confirmed 3
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos Konstitucija 26 straipsnis (statute)
26 straipsnis Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais…
26 straipsnis Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
• Lietuvos Respublikos Konstitucija 43 straipsnis (statute)
43 straipsnis Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą…
43 straipsnis Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti. Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus. Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvoje nėra valstybinės religijos.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 67-1 ir 67-2 straipsniais įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. Įstatymo papildymas 671 straipsniu Papildyti Įstatymą 671 straipsniu: „671 straipsnis. Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens…
17 straipsnis. Įstatymo papildymas 671 straipsniu Papildyti Įstatymą 671 straipsniu: „671 straipsnis. Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymo Konstituciniam Teismui turinys Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašyme Konstituciniam Teismui turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) prašymą teikiančio asmens vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) ir elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu šis asmuo juos turi), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu žinomi); 3) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 4) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas); 5) šios dalies 4 punkte nurodyto akto pagrindu priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas; 6) aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas; 7) aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymas pateiktas per šiame įstatyme nustatytą terminą, arba prašymas atnaujinti praleistą terminą ir aplinkybės, patvirtinančios, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 8) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 9) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 10) prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės; 11) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui. Prašyme turi būti aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta informacija. Prašymą pasirašo jį teikiantis asmuo arba jo atstovas. Kai prašymas teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, prašymą teikiantis asmuo jį pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu. Už prašymą teikiantį asmenį, kuris negali pasirašyti, prašymą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios prašymą teikiantis asmuo pats negali jo pasirašyti. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis prašymas neregistruojamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės; 3) dokumentai, patvirtinantys, kad iki kreipimosi į Konstitucinį Teismą prašymą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas; 4) kai asmens prašymas pateiktas praleidus šiame įstatyme nustatytą terminą, įrodymai, patvirtinantys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 5) kiti dokumentai, kuriais prašymą teikiantis asmuo grindžia savo prašymą; 6) įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo, jeigu šis yra, įgaliojimus; 7) visų dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prašymas ir šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami ir elektroninių ryšių priemonėmis. Prašymo ir jo priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →