Pagal BK 178 straipsnio 6 dalį už 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Pagal BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis pavogti kvepalai kaip uždraustos veikos rezultatas privalo būti konfiskuojami visais atvejais.
Šioje istorijoje vyras, kurį vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo rugsėjo 6 d. Baltų pr. parduotuvėje, gali atsidurti ne prie nusikaltimo, o prie baudžiamojo nusižengimo bylos — jei kvepalų už 228 eurus vertė atitiks „nedidelės vertės“ turtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 190 straipsnio 1 dalį (nedidelės vertės turtas — viršijantis 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijantis 10 MGL dydžio sumos). Tokiu atveju taikoma BK 178 straipsnio 5 dalis: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Tiksli kvalifikacija priklausys nuo to, ar 228 eurai viršija 3 MGL dydžio sumą — jei neviršija, veika gali būti vertinama kaip smulki vagystė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (bauda nuo 90 iki 400 eurų).
Ikiteisminį tyrimą dėl vagystės atlieka Kauno apskr. VPK Santakos policijos komisariato pareigūnai; tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorai.
Jei asmuo bus identifikuotas ir nukentėjusysis pateiks skundą, bus baigiamas ikiteisminis tyrimas ir prokuroras priims procesinį sprendimą — kaltinamąjį aktą dėl baudžiamojo nusižengimo pagal BK 178 str. 5 d. arba nutrauks bylą.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį kasacinis skundas tenkinamas tik nustačius netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą arba esminius proceso pažeidimus, dėl kurių suvaržytos kaltinamojo teisės ar sukliudę priimti teisingą nuosprendį.
Teismas neskyrė BK 68-1 straipsnyje numatytų papildomų priemonių — viešųjų teisių atėmimo (nuo trejų iki septynerių metų už XXXIII skyriaus apysunkius ir sunkius nusikaltimus), — todėl nuteistasis išlaikė teisę būti išrinktu ir dalyvauti kitąmet vyksiančiuose mero rinkimuose.
R. Malinausko atveju jau įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis ir sumokėta 60 tūkst. eurų bauda reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės dalis išspręsta, tačiau lieka kasacinės peržiūros klausimas — ar apeliacinė instancija tinkamai išnagrinėjo jo skundą. Tikslus teisinis klausimas: ar LAT, vertindamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnį, nustatys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminius proceso pažeidimus, kuriais pagrįstas prašymas panaikinti apeliacinės instancijos sprendimo dalį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Papildomai kyla klausimas dėl tolesnių viešųjų teisių ribų: teismas neskyrė viešųjų teisių atėmimo, todėl pagal BK 68-1 straipsnio 1 dalį R. Malinauskas išlaiko teisę būti išrinktu, o sumokėjęs baudą gali dalyvauti kitąmet vyksiančiuose mero rinkimuose.
LAT kasacinių skundų atrankos kolegija nusprendė priimti skundą ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. R. Malinausko prašymas — ne naikinti apkaltinamąjį nuosprendį dėl kaltės, o panaikinti apeliacinės instancijos sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas, ir grąžinti bylą apeliacinėje instancijoje. Kaltė buvo patvirtinta dėl veikų, kurias kvalifikuoja BK 225 straipsnis, taip pat prekyba poveikiu, papirkimas ir neteisėtas praturtėjimas. Teismas skyrė tik baudą, tačiau neskyrė BK 68-1 straipsnyje numatytų papildomų priemonių: viešųjų teisių atėmimo ar teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo. Būtent ši aplinkybė lėmė, kad nuteistasis išlaikė aktyviąją rinkimų teisę ir gali kandidatuoti kitąmet. STT, vertindama jo įdarbinimo savivaldybės administracijos vyriausiuoju patarėju aplinkybes, nenustatė korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Jei LAT tenkins kasacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos sprendimo dalis bus panaikinta, o byla grąžinta apeliacinėje instancijoje nagrinėti iš naujo — tai atidarytų galimybę persvarstyti bausmės dalį, įskaitant papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, pavyzdžiui, viešųjų teisių atėmimo pagal BK 68-1 straipsnį, skyrimo klausimą. Jei LAT skundo netenkins, įsiteisėjęs nuosprendis su 60 tūkst. eurų bauda liks nepakitęs, o R. Malinausko teisė dalyvauti kitąmet vyksiančiuose mero rinkimuose — nepažeista. Praktiškai tai svarbiausia Druskininkų savivaldybės rinkėjams ir tarybai: mero pareigas laikinai eina V. Grigorienė, o R. Malinauskas nuo rugsėjo 18-osios dirba savivaldybės administracijos vyriausiuoju patarėju už 5 tūkst. 664 eurus neatskaičius mokesčių.
Už šio straipsnio veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius (BK 145 str. 3 d.).
Kartu su bausme gali būti skiriamas turto konfiskavimas pagal BK 72 str. 2 d., jei turtas buvo veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Šioje istorijoje svarbiausia teisinė padėtis ta, kad grasinimai, išsakytos žaidimų balso pokalbiuose, kvalifikuojamos kaip baudžiamoji veika, o platformos perduoti įrašai tampa pagrindiniu įrodymu. Toks atvejis, jei jis būtų vertinamas pagal Lietuvos teisę, keltų klausimą, kuri BK norma taikytina: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą) arba 145 str. 2 d. (žmogaus terorizavimas, įskaitant sistemingą bauginimą psichine prievarta), o esant švelnesniam elgesiui — BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas įžūliu elgesiu, grasinimais). Abu 145 straipsnio variantai numato laisvės atėmimą — atitinkamai iki dvejų ir iki ketverių metų. Atskira problema tampa pareiškimų apie ginkluotą konfliktą su pareigūnais vertinimas: jie gali priartėti prie BK 287 str. (grasinimas valstybės tarnautojui) arba BK 250-1 str. (terorizmo kurstymas, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų), tačiau šio straipsnio taikymas priklauso nuo to, ar pareiškimai skatino konkrečiai teroro aktą.
Taikant BK 145 str. 1 d., svarbiausia sąlyga yra pakankamas pagrimas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas — nuolatinių, kartotinų grasinimų per pokalbius kontekste šis kriterijus vertinamas pagal visas aplinkybes. Konkretus procesinis ypatumas yra BK 145 str. BK 284 str. šių apribojimų neturi ir gali būti taikomas tada, kai grasinimai viešoje aplinkoje sutrikdė visuomenės rimtį, o šiuo atveju balso pokalbiai keliuose žaidėjų kanaluose tokią viešumą gali sudaryti. Kalta padaryti veiką atsakomybė pagal BK 2 str. 4 d. kyla tik tada, kai veika atitinka konkrečią nusikaltimo ar nusižengimo sudėtį, o BK 2 str. 1 d. įtvirtintas principas, jog taikytinas veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Įprastas praktinis kelias pareigūnams yra ikiteisminio tyrimo pradėjimas remiantis turimais balso įrašais, o atsakomybės pagal BK 145 str. 4 d. aspektas, kad atsako ir juridinis asmuo, šioje situacijoje nėra aktualus, nes grasinimus sakė fizinis asmuo.
Praktinės pasekmės tokio elgesio padarytojui apima platų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių rinkinį, kurį leidžia BK 42 str. 1 d.: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba terminuotas laisvės atėmimas. Kartu su bausme pagal BK 67 str. 2 d. gali būti skiriamos papildomos priemonės, pavyzdžiui:
BK 260 straipsnio 3 dalis už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gaminimą ar laikymą numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų, o pagal 4 dalį už šio straipsnio veikas atsako ir juridinis asmuo.
Karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimo įstatymo 10 straipsnio 2¹ dalis karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius leidžia tik draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje, kai skrydžiai vykdomi nesilaikant kariuomenės vado nustatytos tvarkos, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu.
Šioje žinių rinktinėje teisiškai reikšmingiausias įvykis – Vilniaus rajone likviduota narkotikų laboratorija: jos organizatoriai ir dalyviai bus atsakingi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjo kodekso (BK) 260 straipsnį, o ne pagal švelnesnį 259 straipsnį, nes aptikta daugiau nei pusė tonos metamfetamino ir 300 kg amfetamino rodo gamybą platinimo tikslu. Antrasis teisinis mazgas – dronų numušimo klausimas: ar radarais aptiktas, bet vizualiai neidentifikuotas orlaivis gali būti panaikintas karine jėga; tai spręs pagal Karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimo įstatymo 10 straipsnio 2¹ dalį ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsnį. Prezidento ir premjero pozicijų skirtis iš esmės yra dėl to, ar esama statuto nustatyta sąlyga – „nesilaikant kariuomenės vado nustatytos tvarkos“ – gali būti išaiškinta išplėstiniai, darant prielaidą, kad neidentifikuotas objektas pats savaime kelia pavojų.
BK 260 straipsnis nustato laiptuotą bausmių rėžį pagal kiekį ir tikslą: už disponavimą platinimo tikslu – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų (1 d.), už didelį kiekį – nuo 8 iki 10 metų (2 d.), už labai didelį kiekį – nuo 10 iki 15 metų (3 d.). Pusė tonos metamfetamino ir 300 kg amfetamino pagal bet kokį įprastinį kiekių vertinimą patenka į „labai didelio kiekio“ kategoriją, todėl reali bausmės rėžio dalis – 10–15 metų; be to, pagal 260 straipsnio 4 dalį atsako ir juridiniai asmenys, o tai praktiškai reiškia galimą įmonės, kurios pagalba buvo panaudota laboratorijai, baudžiamąjį persekiojimą. Jei įrodymai atskleis, kad produkcija buvo gabenama per sieną į Vakarų Europos rinkas, papildomai taikytinas BK 260-1 straipsnis – narkotinių medžiagų kontrabanda, kur 4 dalis už didelio kiekio gabenimą per valstybės sieną numato laisvės atėmimą nuo 4 iki 12 metų; šios dvi sudėtys gali konkuruoti, o teismas kvalifikuos pagal tai, kuris veikos etapas įrodytas. Dėl dronų: Karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimo įstatymo 10 str. 2¹ d. leidžia karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje tik tada, kai skrydžiai vykdomi nesilaikant kariuomenės vado nustatytos tvarkos, o sprendimą priima krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo – tai reiškia, kad „numušti be vizualinio patvirtinimo“ procedūriškai įmanoma tik įstatyme nustatytu sprendimų priėmimo subjektu ir zonoje, kurioje ta tvarka galioja. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsnis papildo šį rėmą: Lietuva „nedelsdama prašo NATO konsultacijų, kai jaučia tiesioginę grėsmę“, o premjero siūlymas kreiptis dėl konsultacijų atitinka būtent šią nuostatą. Aviacijos įstatymo 17 straipsnio 2 d. Vyriausybei paveda užtikrinti oro erdvės kontrolę „atsižvelgiant į oro erdvės poreikius nacionalinio saugumo tikslams“, o 3 d. suteikia jai teisę nustatyti oro erdvės pažeidimų fiksavimo tvarką – būtent ši tvarka praktiškai nulems, kaip fiksuojamas radarais aptiktas, bet neidentifikuotas objektas.
Laboratorijos byloje tikėtini areštai ir kaltinimai pagal BK 260 str. 3 d. su bausmės rėžiu 10–15 metų; jei įrodytas krovinių gabenimas per sieną, prie to prisijungs 260-1 str. 4 d. (4–12 metų), o juridinių asmenų atsakomybė gali palieti ir bendroves, teikusias logistikos ar žaliavų paslaugas. Dronų klausime artimiausias praktinis žingsnis – premjero inicijuotos NATO konsultacijos pagal NSAĮ 6 straipsnį ir galimas Vyriausybės ar kariuomenės vado sprendimų dėl draudžiamųjų zonų ir tvarkos atnaujinimas; kol tokia tvarka nepatikslinta, numušimo sprendimas teisiškai lieka krašto apsaugos ministro kompetencijoje ir taikomas tik draudžiamosiose ar ribojamosiose zonose.
Pagal Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką drausminės atsakomybės senatis yra vieni metai, skaičiuojami nuo pažeidimo padaryimo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugpjūčio, kai paslaugos buvo suteiktos.
Už 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus garbės teismas gali skirti pastabą, papeikimą, viešai paskelbiamą papeikimą arba siūlyti panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu (53 straipsnis).
L. Matjošaitytei drausminė nuobauda už teisinių paslaugų „Nemuno aušrai“ teikimą be raštiškos sutarties negali būti skiriama vien dėl laiko — Advokatų taryba konstatavo pažeidimą, bet atsakomybės taikymą užblokavo senatis. Teisinis klausimas, kurį ši istorija iškelia: ar paslaugų teikimas be raštiškos teisinių paslaugų sutarties sudaro drausminį pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, ir ar dar galima taikyti drausminę atsakomybę, kai suėjęs drausminės atsakomybės senaties terminas.
Drausmines bylas advokatams nagrinėja Advokatų garbės teismas (advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalis), o Lietuvos advokatūra sprendžia, ar iškelti bylą. Už 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus garbės teismas gali skirti šias nuobaudas:
Praktiškai L. Matjošaitytei drausminių pasekmių pagal advokatūros liniją nebeliks — galimas tik tarybos rekomendacijos viešasis poveikis reputacijai. Dėmesio centre lieka du kiti tyrimai: VRK jau pradėjo tyrimą dėl advokatės ir partijos bendradarbiavimo, o VTEK aiškinasi galimą interesų konfliktą — būtent ten spręsis, ar VRK narė, 2025 m. Seimo sprendimu grįžusi į pareigas per „Nemuno aušros“ deleguoto teisingumo ministro pateiktą kandidatūrą, pažeidė tarnybinės etikos reikalavimus. Sekimo taškas: laukti VRK ir VTEK išvadų bei galimo advokatės skundo dėl Advokatų tarybos sprendimo.