Legal prism · 2026-10-17
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-17

Updated: 2026-10-17 02:13
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Santara doctor who discussed psychiatrist Slušnys's situation: as a medic, I feel unsafe · LRT
Original — LRT
Santara doctor who discussed psychiatrist Slušnys's situation: as a medic, I feel unsafe Copy link
"About 20–30 percent of patients don't speak Lithuanian," says emergency medicine physician on LRT TELEVISION's show "It's Not That Simple." The program debates whether doctors are responsible for speaking a language the patient…
Analysis
The sanction of Article 144 CC provides for community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years; thus, the doctor faces not only a fine but also imprisonment.
Under Article 3 of Article 2 CC, a person is liable only where lawful conduct could have been demanded of them at the time the act was committed.

Core issue

The most realistic legal risk currently facing Dr. L. Slušnys and the other medical practitioners who declined to consult with the patient in a non-state language is a pre-trial investigation under Article 144 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania — failure to provide assistance where a person's life is in danger. The sanction of this provision provides for community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years. The legal question that arises is whether the doctor's inability (or refusal) to consult with the child in Russian constitutes the elements of Article 144: whether there was a duty of care towards the victim, whether life was in danger, and whether the doctor had the ability to provide assistance. The answer will be determined by applying Article 144 CC in conjunction with Article 3 of Article 2 CC, under which a person is liable only where lawful conduct could have been demanded of them at the time the act was committed. On the patient's side, Article 3 of Article 5 of the Law on the Rights of Patients and Compensation for Damage to Health of the Republic of Lithuania applies: the doctor must provide information about the patient's condition and treatment in a form the patient can understand, explaining specialized medical terminology.

Legal assessment

The liability established in Article 144 CC applies only where all of the conditions are met cumulatively, and the prosecutor bears the burden of proving each of them:

  • a duty of care towards the victim — for a physician, this derives from the professional duty of care, which the doctor identifies in the audio recordings as the Hippocratic oath;
  • a real danger to a person's life — not any health impairment, but specifically a life-threatening condition;
  • the ability to provide assistance — if the doctor objectively could not ensure understandable communication, the element required by Article 3 of Article 2 CC may not be satisfied. The doctor's position is reinforced by the fact that, as the Children's Rights Ombudsperson A. Jakavonienė noted, a doctor "cannot — let alone is not required to — know all the possible languages of his or her patients," and that in the case of planned care, the persons accompanying the child and the administration of the healthcare institution are also responsible for assistance with communication. Accordingly, the scope of duties may be assessed not only as a matter of the doctor's liability but also as one of the institution's liability — that of a legal entity — since Article 1 of Article 43 CC provides for fines, restriction of activities, or liquidation for legal entities. On the side of patients' rights, Article 3 of Article 5 of the Law on the Rights of Patients and Compensation for Damage to Health requires that information be provided "taking into account the patient's age and state of health, in a form the patient can understand," while Article 4 permits withholding information only where doing so would harm health or endanger life. If the pre-trial investigation proceeds to formal proceedings, the child as a participant in the proceedings is protected by Article 3 of Article 8 of the Code of Criminal Procedure: participants who do not know Lithuanian are guaranteed the right to give testimony in their native language and to use the services of an interpreter, while Article 5 of Article 8 CCP requires that case documents be served in a language the participant understands. The investigation itself is conducted in the state language pursuant to Article 1 of Article 8 CCP, and the investigating officer must determine within the shortest possible time whether an interpreter is needed for the participant (Article 2 of Article 8 CCP). If other articles mentioned in the audio recordings were also applied — for example, Article 145 CC on threats or terrorization — liability under Article 3 thereof would arise only upon the victim's complaint, an application by a legal representative, or a prosecutor's demand. Upon conviction under Article 144 CC, the court may also impose measures of criminal impact under Article 67 CC, including deprivation of the right to hold a certain profession, and under Article 68 CC, a prohibition on exercising certain rights for a period of one to five years, which for a doctor would mean a possible ban on practising medicine.

Consequences

The practical scenarios differ depending on whether the prosecutor proves a life-threatening danger and the ability to provide assistance:

  • if both circumstances are proven, the doctor may be sentenced under Article 144 CC — imprisonment for up to two years or a lesser measure, potentially combined with measures under Article 67 CC;
  • if assistance was objectively impossible to provide, liability under Article 3 of Article 2 CC does not arise, and the case will end with a refusal to initiate or a termination of the proceedings;
  • separately, the administration of the healthcare institution's duty to arrange for interpreters, as identified by the Children's Rights Ombudsperson, may be assessed. For medical practitioners, this means that the question of the language of consultation has become a criminal law risk, and for healthcare institutions, a need to establish procedures for interpreters or other means, since the quality of services must not depend on the patient's language. Patients and their representatives should be aware that Article 3 of Article 5 of the Law on the Rights of Patients and Compensation for Damage to Health grants the right to demand comprehensible information, and that persons accompanying a child in the case of planned care are also responsible for ensuring communication.
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 144 straipsnis (statute)
144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai…
144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 143 straipsnis (statute)
IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas…
IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas 1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. XX skyrius NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ŽMOGAUS LAISVEI Pakeistas skyriaus pavadinimas: Nr.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 31 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — BK 31 str. – Reguliuoja būtinojo reikalingumo sąlygas, kurios gali šalinti gydytojo baudžiamąją atsakomybę.] 31 straipsnis. Būtinasis…
[Papildoma norma (spragų paieška) — BK 31 str. – Reguliuoja būtinojo reikalingumo sąlygas, kurios gali šalinti gydytojo baudžiamąją atsakomybę.] 31 straipsnis. Būtinasis reikalingumas 1. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. 3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis.
Original article → Dominance Is Allowed, Abuse Is Not: What the European Commission's New Guidelines Mean for Business · Teisė.pro
Original — Teisė.pro
Dominance Is Allowed, Abuse Is Not: What the European Commission's New Guidelines Mean for Business Copy link
Where does competitive advantage end and abuse of market power begin? The European Commission's newly adopted guidelines should help companies assess this boundary more clearly. However, they also raise questions about how much weight will…
Analysis

Correction. [TIKSLINAME_REIKSME_PLACEHOLDER]:

Article 7 of the Law on Competition prohibits the abuse of a dominant position through actions that restrict competition, unjustifiably impede the ability of other undertakings to operate in the market, or harm the interests of consumers.
Under Article 6(1), the exception applies only where the conduct promotes technical or economic progress, affords consumers the opportunity to obtain additional benefits, and does not afford the possibility of restricting competition in a substantial part of the relevant market, with the burden of proving compliance resting with the undertaking itself.

Core issue

The new European Commission guidelines on abuse of a dominant position do not create infringements and do not alter sanctions — they are an interpretive instrument designed to assist in assessing when the conduct of a dominant undertaking becomes prohibited. In Lithuania, such conduct is assessed under Article 7 of the Law on Competition of the Republic of Lithuania, which prohibits the abuse of a dominant position through actions that restrict competition, unjustifiably impede the ability of other undertakings to operate in the market, or harm the interests of consumers. There are two precise legal issues that will be resolved by applying the guidelines: first, whether the specific conduct of a dominant undertaking (predatory pricing, exclusivity clauses, product tying, refusal to supply) meets the characteristics of prohibited actions set out in Article 7; and second, whether that conduct can be justified as competition on the merits rather than the exploitation of market power. The objective of the law, enshrined in Article 1(1) — the protection of the freedom of fair competition — means that a dominant position is not in itself considered an infringement, but the liability risk for the undertaking holding it, arising from the assessment of its conduct, is a constant one.

Legal assessment

In applying Article 7 of the Law on Competition, the Competition Council must establish whether the conduct restricts or may restrict competition, including the forms enumerated in Article 7(1): the imposition of unfair prices or other purchase or sale conditions, the restriction of trade or production to the detriment of consumers, the application of discriminatory conditions, and the imposition of additional obligations unrelated to the subject matter of the contract. The exclusionary abuse discussed in the guidelines corresponds to the substance of these forms, since its essence lies in restricting the activities of existing competitors or making market entry more difficult for potential competitors. Article 18(1) of the Law tasks the Competition Council with establishing the criteria for the definition of the relevant market and the determination of a dominant position, investigating markets, and applying the sanctions provided for in the law; it is therefore this authority that will decide in Lithuania how the benchmarks set out in the Commission guidelines align with national practice. An aggrieved business seeking to initiate an investigation must submit evidence that the Competition Council would consider sufficient — this evidentiary threshold is not provided for in the guidelines and remains a matter of practical assessment. The dominant undertaking does not bear a transferable burden of proving the infringement as a whole, but in practice it is required to play a more active role in presenting data that rebuts the applicable legal rules or substantiates a justification for its conduct. When assessing whether conduct constitutes competition on the merits, the logic of Article 6(1) may be applied by analogy, under which the exception applies only where the conduct promotes technical or economic progress, affords consumers the opportunity to obtain additional benefits, and does not afford the possibility of restricting competition in a substantial part of the relevant market; in the event of a dispute, the burden of proving compliance rests with the undertaking itself. Among the sources provided there is no case law, and therefore no specific case can be cited.

Consequences

For an undertaking in a dominant market position, this practically means a greater burden of documentation and justification: the justification of pricing, exclusivity agreements, and supply and access conditions, so that the conduct is not qualified as the exclusion of competitors. Where a violation of Article 7 is established, the Competition Council applies the sanctions provided for in the law pursuant to Article 18(1)(5), which for a dominant undertaking may entail a fine and an obligation to change the conditions applied in the market. For aggrieved businesses, the guidelines may lower the barrier to gathering evidence if the Competition Council begins to initiate investigations more frequently on the basis of clearer assessment benchmarks. Next steps: the practical significance of the guidelines will be revealed by concrete cases of their application, and it should therefore be monitored whether the Competition Council begins to rely on the new benchmarks in its investigations.

Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] The regulation was initiated by the institutions drafting the amendments to the Competition Act, with the aim of creating conditions for sustainable competition for the major Lithuanian commercial banks holding a presumed monopoly position; in addition, the draft sought to reduce the administrative burden on businesses (in particular by harmonising merger notification thresholds) and to align Lithuanian competition law with EU law. [TEISINIS_PAGRINDAS] The principal argument is that holding a dominant position is not in itself prohibited; only its abuse is prohibited, and market share is not the sole criterion for dominance, so the Competition Council is required to assess other factors as well (the stability of market shares, barriers to entry into the market, etc.). [PRAKTIKA] The discussion emphasises that, under EU practice, a presumption of dominance is unlikely where the market share is below 40 per cent, and that the courts and the Competition Council, when assessing dominance in the banking sector, must follow the practice of the EU institutions.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas 3 straipsnis (statute)
arba tokių dokumentų visuma, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba arba nereikšminga (de minimis) pagalba. 29. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „valstybės…
arba tokių dokumentų visuma, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba arba nereikšminga (de minimis) pagalba. 29. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „valstybės pagalba“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „nereikšminga (de minimis) pagalba“ suprantama taip, kaip apibrėžiama 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamente (ES) 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su visais pakeitimais, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su visais pakeitimais ir 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamente (ES) 2023/2832 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms, su visais pakeitimais.
• Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie…
7 straipsnis. Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. TREČIASIS SKIRSNIS KONCENTRACIJOS PRIEŽIŪRA
• Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas 6 straipsnis (statute)
Išimtis 1. Šio įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro…
Išimtis 1. Šio įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu susitarimas: 1 ) nelemia susitariančiųjų šalių veiklos apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti; 2 ) nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje. 2. Susitarimas, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies sąlygas, galioja nuo sudarymo momento ( ab initio ) be jokio išankstinio Konkurencijos tarybos sprendimo. Kilus ginčui, ar toks susitarimas atitinka šio straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti, kad atitinka, tenka tai susitarimo šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi. 3. Konkurencijos taryba turi teisę nustatyti susitarimų grupes ir sąlygas, kuriomis susitarimas tenkina šio straipsnio 1 dalies sąlygas. 4. Konkurencijos taryba gali atšaukti ūkio subjektų teisę vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi Konkurencijos tarybos nustatyta išimtimi, jeigu nustatoma, kad tam tikru atveju susitarimo poveikis yra nesuderinamas su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. ANTRASIS SKIRSNIS PIKTNAUDŽIAVIMAS DOMINUOJANČIA PADĖTIMI 7 straipsnis. ANTRASIS SKIRSNIS PIKTNAUDŽIAVIMAS DOMINUOJANČIA PADĖTIMI 7 straipsnis. Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1 ) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2 ) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3 ) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4 ) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. TREČIASIS SKIRSNIS KONCENTRACIJOS PRIEŽIŪRA 8 straipsnis. Pranešimas apie koncentraciją 1. Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją finansiniais metais yra didesnės negu dvidešimt milijonų eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją finansiniais metais yra didesnės negu du milijonai eurų. 2. Neteko galios nuo 2018-01-01 Straipsnio dalies naikinimas: 3.
Original article → Tragedy at the Kaunas Bus Station: After a Trial Surprise, an Even More Unexpected Court Ruling · Kauno diena
Original — Kauno diena
Tragedy at the Kaunas Bus Station: After a Trial Surprise, an Even More Unexpected Court Ruling Copy link
Unusual commotion. This tragedy occurred last August 17 at around midday, at about 11 a.m. According to that day's police report, a passenger Mercedes-Benz minibus, driven by a man born in 1961, while reversing, struck a female pedestrian…
Analysis
Article 67(2) of the Criminal Code permits the imposition of criminal impact measures on a person released from criminal liability, including compensation for pecuniary and non-pecuniary damage (point 4) and a contribution to the Fund for Victims of Crime (point 6) — the prosecutor requests the EUR 1,000 contribution specifically under this provision.
Article 109 of the Code of Criminal Procedure entitles injured persons to bring a civil claim in criminal proceedings against the accused or persons materially liable, and the court examines it together with the criminal case — thus the VLK claim of EUR 17,139 for medical treatment and the victims' claims for EUR 63,000 in non-pecuniary damage entered the case.

Core issue

T. Baidan, the driver of the TOKAS minibus who, while reversing, struck and subsequently killed a pedestrian, bears liability under Article 281 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, and the case concludes with release from criminal liability based on a guarantee (bail). The accused avoids imprisonment, but criminal impact measures and pecuniary obligations are imposed on him. The precise issues will be resolved by the court under Article 281 of the Criminal Code, Article 67 of the Criminal Code, Article 68 of the Criminal Code, and Article 109 of the Code of Criminal Procedure.

Legal assessment

The charge is grounded in point 27 of the Road Traffic Rules: when reversing, the driver must in all cases yield to the pedestrian; his violation, which resulted in a person's death, is qualified under Article 281 of the Criminal Code. The course of the case reveals several parallel legal processes:

  • During the pre-trial investigation, the prosecutor did not object to release based on the guarantee of a guarantor for one year without a deposit.
  • Article 67(2) of the Criminal Code permits the imposition of criminal impact measures on a person released from criminal liability, including compensation for pecuniary and non-pecuniary damage (point 4) and a contribution to the Fund for Victims of Crime (point 6) — the prosecutor requests a contribution of EUR 1,000.
  • Article 68(1) of the Criminal Code allows the court to prohibit the exercise of the right to drive, while paragraph 2 sets a term of one to five years; in this case the prosecutor did not request such a prohibition, reasoning that driving is the accused's source of livelihood.
  • Insurance contributions have already been paid from insurance funds: EUR 5,000 to the granddaughter and EUR 1,000 each to the great-grandchildren, while the remaining portion of the non-pecuniary damage may, under Article 109 of the Code of Criminal Procedure, be recovered from the insurer.
  • Upon release from criminal liability, the limitation period for a conviction, under the logic of Article 95(1)(1)(b) of the Criminal Code, no longer plays a decisive role — the case is already before the court, and release terminates criminal prosecution without a judgment.
  • The employment matters — dismissal from the TOKAS "at the employer's initiative due to the employee's fault" and the unsuccessful application to the Labour Disputes Commission — are a separate area of labour law whose lawfulness is not assessed here.

Consequences

Of greatest practical significance is that release from criminal liability based on a guarantee does not mean complete release from obligations. T. Baidan faces: a one-year guarantee without a deposit, a EUR 1,000 contribution to the Fund for Victims of Crime, reimbursement of EUR 5,837.04 in costs to the victim's counsel, and the examination of civil claims — VLK's EUR 17,139 claim and the non-pecuniary damage claims — in the same case under Article 109 of the Code of Criminal Procedure. Deprivation of the right to drive is not raised in this case, as the prosecutor did not request it, and Article 68 of the Criminal Code leaves the court discretion on this issue. The next step is the court's decision on release from criminal liability and the imposition of criminal impact measures.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 68 straipsnis (statute)
68 straipsnis. Uždraudimas naudotis specialia teise 1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto…
68 straipsnis. Uždraudimas naudotis specialia teise 1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. 2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis. 3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. 4. Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 95 straipsnis (statute)
95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1)…
95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1) praėję: a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas; b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; c) dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; d) penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; e) dvidešimt penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas; f) trisdešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu; 2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. 2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. 3. Jeigu nuo šio kodekso XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai. 4. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. 5. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos institucijos leidimas nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto. 6. Bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam: 1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo; 2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei; 3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus procesinius veiksmus; 4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga. 7. Šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo senaties termino pradžios praėjo penkeriais metais ilgesnis terminas, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje. 8. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. 9. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse: 1) genocidui (99 straipsnis); 2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis); 3) priverstiniam dingimui (1001 straipsnis); 4) kankinimui (1003 straipsnis); 5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis); 6) civilių trėmimui ar perkėlimui (102 straipsnis); 7) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais ar jų turto apsaugos pažeidimui (103 straipsnis); 8) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis); 9) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis); 10) agresijai (110 straipsnis); 11) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis); 12) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis); 13) aplaidžiam vado pareigų vykdymui (1131 straipsnis).
Original article → "Čekiukai" Case Claims Two More Politicians · Telšių žinios
Original — Telšių žinios
"Čekiukai" Case Claims Two More Politicians Copy link
Another verdict has been added to the "Čekiukai" saga, involving politicians and falsified fuel expense data. This time, two former members of the Telšiai District Municipal Council admitted guilt and compensated for the damage, and were…
Analysis
Under Article 183(6) of the Criminal Code, for acts under paragraphs 1 and 4, a person is liable only where there is a complaint by the victim, a statement by their lawful representative, or a prosecutor's demand — in this case, the victim is the Telšiai District Municipality, which suffered damage of EUR 3,500 and EUR 4,125.
A three-year deprivation of the right to be elected or appointed to positions in state or municipal institutions means in practical terms that both individuals may not stand as candidates for the municipal council.

Core issue

The individuals in this story — former members of the Telšiai District Municipal Council, P. Kuizinas and S. Čekanauskas — were released from criminal liability under a conditional discharge (laidavimas), and no conviction was therefore entered against them; however, real legal consequences were imposed: a one-year conditional discharge period, a three-year deprivation of the right to stand for election to state and municipal offices, and criminal-impact measures — contributions of EUR 500 and EUR 1,000 respectively to the Fund for Victims of Crime. The suspicions concern abuse of office, misappropriation of property, and forgery of documents, and the sources provided directly reflect the normative basis in the criminal law of the Republic of Lithuania — Article 183 of the Criminal Code, "Misappropriation of Property": where a person misappropriates property entrusted to them or in their possession, or property rights belonging to another, a fine or imprisonment for up to three years is provided (Art. 183(1)), and for property of high value, up to six years (Art. 183(2)). The precise legal question raised by this case is: under what conditions may a person who has committed a criminal act be released from liability under a conditional discharge, and what measures are applied to them in place of a punishment. An important normative detail: under Article 183(6) of the Criminal Code, for acts under paragraphs 1 and 4, a person is liable only where there is a complaint by the victim, a statement by their lawful representative, or a prosecutor's demand — in this case, the victim is the Telšiai District Municipality, which suffered property damage of EUR 3,500 (P. Kuizinas) and EUR 4,125 (S. Čekanauskas).

Legal assessment

The prosecutor's decision to terminate the pre-trial investigation and release the persons from liability under a conditional discharge was approved by the Šiauliai District Court. Under the conditional discharge, both individuals are required to:

  • fully admit their guilt and sincerely repent;
  • compensate the property damage caused to the victim — the Telšiai District Municipality (both have fulfilled this obligation);
  • refrain from committing new criminal acts during the established one-year conditional discharge period and comply with the imposed measures;
  • pay the criminal-impact measure — P. Kuizinas EUR 500 and S. Čekanauskas EUR 1,000 to the Fund for Victims of Crime.

The additional sanction — a three-year deprivation of the right to be elected or appointed to positions in state or municipal institutions, agencies, enterprises, or non-governmental organisations — means in practical terms that both individuals may not stand as candidates for the municipal council or hold similar offices until 2029. The difference in the amount of damage (EUR 3,500 versus EUR 4,125) is also reflected in the criminal-impact measures: the person who caused the greater damage pays twice the contribution. The local legal acts of the Telšiai District Municipality (descriptions of land-use, budget, and social services procedures) are not directly applicable to this criminal case — they regulate the management of municipal property and budget, not the liability of council members for falsified expense documents.

Consequences

A one-year conditional discharge period now applies to both individuals; if they comply with it exemplarily, criminal liability will not ultimately be enforced, but the three-year deprivation of the right to hold elected or appointed offices remains in force regardless of the course of the conditional discharge. For the municipality, this is practically significant in two respects: the damage has already been compensated, so no pecuniary claim remains, and the deprivation of the right to stand for election alters the pool of candidates in the upcoming elections to the Telšiai District Municipal Council. For other council members, this case demonstrates that the submission of inaccurate data in fuel expense summaries may be qualified as misappropriation of property under Article 183 of the Criminal Code, and that for acts under paragraph 1, liability arises already upon a prosecutor's demand (Art. 183(6)).

Sources:
  • Dėl Atleidimo nuo atlyginimo už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo — Telšių rajono savivaldybė, Nr. T1-54
  • Dėl Telšių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės perdavimo patikėjimo teise, perdavimo neatlygintinai ja naudotis (panaudai) ir nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo — Telšių rajono savivaldybė, Nr. T1-261
  • Dėl Keleivių ir bagažo vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais Telšių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo — Telšių rajono savivaldybė, Nr. T1-305
  • Dėl Telšių rajono savivaldybės 2026-2028 metų biudžeto patvirtinimo — priedas: 02-26_029 priedai.xlsx — Telšių rajono savivaldybė, Nr. T1-29
  • Dėl Telšių rajono savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo — Telšių rajono savivaldybė, Nr. T1-52
  • Dėl Telšių rajono savivaldybės 2025–2027  metų biudžeto patvirtinimo — priedas: 02-27_051.xlsx — Telšių rajono savivaldybė, Nr. T1-51
  • Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-261 „Dėl Telšių rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas ir lėšų pervedimo paslaugų teikėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo — Telšių rajono savivaldybė
  • Dėl Telšių rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašo patvirtinimo — Telšių rajono savivaldybė
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 229 straipsnis (statute)
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl…
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 300 straipsnis (statute)
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar…
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original article → ESO head: over €5 million in compensation expected for storm-related power outages · Anykšta
Original — Anykšta
ESO head: over €5 million in compensation expected for storm-related power outages Copy link
ESO, Lithuania's electricity distribution operator, began notifying customers Thursday about compensation they are owed for power restoration deadlines exceeded during the August storm that hit Lithuania. Company head Audrius Ruseckas said…
Analysis
For other consumers, upon providing the information necessary for payment, ESO undertakes to make the payment within three business days.
If the payment is recognised as taxable, Article 24(1) and (2) of the PITL obliges the withholding agent to declare the payments: the monthly declaration is filed by the 15th day of the following month, and the annual declaration by the 15th day of the second month of the following tax period.

Core issue

More than 70,000 consumers for whom the electricity supply restoration deadline was exceeded due to the storm of 22 August can no longer dispute the compensation amounts with the supplier or the transmission/distribution operator at this stage — ESO calculates them automatically, irrespective of losses incurred, and consumers' obligation is limited to providing account details for those who do not have them on file with the company. The legal issue that will arise in practice from this announcement is the tax qualification: whether compensation for an exceeded supply restoration deadline paid to an individual constitutes a non-taxable allowance under Article 17(1)(4) of the Republic of Lithuania Law on Personal Income Tax (PITL) (allowances in cases of natural disasters), or a taxable amount at the 15% rate under Article 6(2) of the PITL. A second, partial issue also arises — the tax assessment of payments to business clients under Article 12(8) of the Republic of Lithuania Law on Corporate Income Tax (CITL), under which non-taxable income includes contractual penalties. The context is shaped by Article 50(1) and (2) of the Law on Electricity, under which the distribution network operator must ensure uninterrupted transmission and comply with the established reliability requirements.

Legal assessment

The scope of application of Article 17(1)(4) of the PITL is determined here by the status of the payer: a non-taxable allowance in the event of a natural disaster must be paid "pursuant to decisions of state or municipal authorities," whereas ESO is a network operator granting compensation under its own service quality regime; therefore, under the literal wording, the condition of this provision is not automatically satisfied — the qualification for a particular consumer will depend on whether the payment is of the nature of an allowance unrelated to employment relations or of compensatory payment for a disrupted service. For legal entities, Article 12(8) of the CITL opens a different path — if compensation for an exceeded deadline is qualified as contractual penalties, it falls within non-taxable income except for the portion received by entities registered in targeted territories; this means that payments to business clients, which by their consumption volumes are larger than those to household consumers, are to be classified as non-taxable contractual penalty income under the stated norm. On the operational plane, Article 50(3) of the Law on Electricity provides that the Council supervises network operators' compliance with transmission reliability requirements, and those failing to comply are liable in the manner established by law; Article 70-4 of the Law on Electricity additionally assigns supervision of consumer rights to the Council and the Authority. Disputes of household consumers regarding the amount of compensation may, under Article 10(1) and (3) of the Law on Electricity, be raised with the State Consumer Rights Protection Authority, which examines complaints about unfair commercial practices of energy companies; at the same time, Article 51(1) of the Law on Electricity grants the right to receive clear information about one's rights from the network operator itself. Regarding the shortening, currently considered in the Seimas, of the deadline after which compensation is due from 72 to 24 hours, the position of ESO's head rests on the Government plan's objective of achieving a 72-hour deadline by 2030; however, this question will receive a legal resolution only upon adoption of a legislative amendment — for now, the 72-hour threshold applies.

Consequences

The practical course for consumers is short and time-bound:

  • for clients whose account details ESO has on file, the compensation is transferred automatically, without an application;
  • uncertainties regarding the amount can be resolved directly with the company, while household consumers retain the route of complaints to the Authority under Article 10 of the Law on Electricity.

The fiscal consequence is differentiated: if payments to individuals are not classifiable as allowances under Article 17(1)(4) of the PITL, taxation at the 15% rate will arise upon declaration of 2026 income, and ESO, as the payer, may have to fulfil the declaration obligation under Article 24(2) of the PITL. For business clients, a favourable qualification under Article 12(8) of the CITL removes the corporate income tax burden from the penalties received. For the company, the risk lies not in these payments but in the future: if the Seimas adopts the 24-hour deadline before the cabling measures of the Government programme are implemented, instances of exceeded restoration deadlines and the scope of compensation will increase significantly.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 17 straipsnis (statute)
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais…
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams); 2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas; 3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose; 4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais; 5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas; 6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo; 7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos; 8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus pasibaigus tokių gyvybės draudimo sutarčių terminui gaunamų išmokų dalį, lygią įmokų daliai, ar nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis grąžinamų įmokų dalį, kurioms buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 91) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų; 11) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos; 12) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, ir gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 13) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju; 14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 15) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde; 16) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų; 161) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai; 17) pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų; 18) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės ar kito pensijų anuitetų mokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyto pensijų anuitetų mokėtojo gauti pensijų anuitetai; 19); 20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1d.; 201) palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 4 straipsnis (statute)
[Susijusi nuostata (išimtis/sąlyga) — 4 str. 5 d. riboja 17 str.] 5. Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio straipsnio 1 dalies…
[Susijusi nuostata (išimtis/sąlyga) — 4 str. 5 d. riboja 17 str.] 5. Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį laikotarpį buvo apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas pajamų mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90 procentų visų per mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas.
• Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos Mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos…
12 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos Mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos: 1); 2) gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės; darbuotojų naudai mokamų sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų atskaitytas darbuotojų naudai mokamas draudimo įmokas; 3) bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą; 4) draudimo įmonės organizacinio fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka; 5) kolektyvinio investavimo subjektų, rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautas bet kokias pajamas ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusias pajamas; 5 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 6) 7) pajamos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus pajamas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka; 8) netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų; 9) iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestinamos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus; iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų ne tikslinėse teritorijose įregistruotų rizikos ir privataus kapitalo subjektų gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus; 9 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 10); 11) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal finansinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus; 12) vieneto gautas žalos atlyginimas, išskyrus šio straipsnio 2 punkte nustatytais atvejais; 13); 14) kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą; 15) turto vertės padidėjimo pajamos už vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimą kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų arba jei akcijos buvo perleistos šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, ne trumpiau kaip 3 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai turtas perkeliamas, taip pat tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui. Į šiame punkte nustatytus terminus dėl akcijų turėjimo neatsižvelgiama tais atvejais, kai akcijos perleidžiamos dėl teisės aktų reikalavimų. Šiame punkte vartojama sąvoka „akcija“ apima ir turimas teises į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinojo pelno dalį; 15 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 16) draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokų dalis, investuojama draudėjo ir (arba) naudos gavėjo naudai, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama draudėjui ir (arba) naudos gavėjui sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, draudimo įmonių gyvybės draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas; 17) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti, kurias gauna žemės ūkio veiklą vykdantys vienetai; 18) pajamos, įskaitant turto vertės padidėjimo pajamas, dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, gautos iš kolektyvinio investavimo subjektų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, investicinių vienetų, akcijų ar įnašų turėjimo. Šio punkto nuostatos dėl turto vertės padidėjimo pajamų neapmokestinimo taikomos tik tuo atveju, jei tokios pajamos gaunamos ne iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų; 19) atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant visas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto paėmimu visuomenės poreikiams; 19 punkto nuostata dėl kitų atlygintinų sumų, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu turtu, taikoma pajamoms, gautoms 2026 m. gegužės 1 d. ar vėliau. 20) atlyginimas už valstybei parduodamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas visas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto pardavimu valstybės nuosavybėn, kai toks turto pardavimas vykdomas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus. 20 punkto nuostatos taikomos pajamoms, gautoms 2026 m. gegužės 1 d. ar vėliau. IV SKYRIUS TURTAS

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →