Legal prism · 2026-10-13
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-13

Updated: 2026-10-13 02:39
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → The regional headache: specialists are invited, but they don't want to come · LRT
Original — LRT
The regional headache: specialists are invited, but they don't want to come Copy link
Vilnius and other major cities don't have to worry about attracting the specialists they need: thanks to competitive salaries and good working conditions, professionals come willingly, and students who complete their studies in the cities…
Analysis
Under Article 9(1)(4) of the PIT Law, a benefit is not recognised as income in kind where another person directly pays educational institutions for the education of a resident which, upon completion, confers higher education or a qualification.
Under point 16.6 of the Rules, the student must repay the entire financial support received if he or she does not complete the studies or, having completed them, is not employed in the institutions of the Municipality of Neringa.

Core issue

For the Municipality of Neringa and the programme participants — students signing trilateral study support agreements — the legally most relevant situation arises on two planes: whether the municipality is entitled to grant such support from its own budget funds, and whether the support granted to a student constitutes taxable income. The precise question to be resolved by the State Tax Inspectorate (VMI) and the municipality's audit: whether the compensation of tuition fees and the scholarship, granted in exchange for an obligation to work in the institutions of the Municipality of Neringa, fall within the concept of "income in kind" defined in Article 2(15) of the Law on Personal Income Tax of the Republic of Lithuania, or whether they benefit from the exemptions of Article 9(1) of the PIT Law. The basis of the municipality's competence is Article 5(1)(1) of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania (autonomous functions) and Article 65(3), under which budget funds may be used only for the implementation of municipal functions.

Legal assessment

The system established by the Rules of the Student Support Programme of the Municipality of Neringa, approved by Decision No. T1-244 of the Council of the Municipality of Neringa of 22 December 2020, operates as follows:

  • annually, the Council approves a three-year list of priority specialists needed by the Municipality, prepared on the basis of reasoned requests from the heads of municipal institutions (point 5);
  • support is granted only to students studying in study programmes for specialists needed by the Municipality, and only subject to an obligation to work in the institutions of the Municipality of Neringa after completing the studies (points 6–7);
  • as amended by Decision No. T1-189 of 26 June 2025, point 11 provides that up to 100% of the annual tuition fee, but not more than EUR 5,000 per year, is compensated on a non-repayable basis, provided the student submits documents evidencing the expenses and fulfils the contractual obligations;
  • the amount of the study scholarship is not more than 6.5 basic social benefits per month (point 12, as amended);
  • a student may claim only one type of support (point 10). On the tax side, the decisive provision is Article 2(15) of the PIT Law: income in kind is property, services or other benefit received free of charge, in exchange, or at a reduced price, where the provider of the benefit had the purpose of conferring the benefit on a specific person. Since the support is granted in exchange for an obligation to work, it formally meets the criterion of a "benefit received in exchange". However, Article 9(1)(4) of the PIT Law expressly does not recognise as income in kind a benefit received where another person directly pays educational institutions for the education of a resident which, upon completion, confers higher education or a qualification — therefore, the compensation of tuition fees, paid directly for the studies, should not be taxable under this exemption. In the case of the scholarship, no such direct exemption is apparent in the sources, so its tax treatment will be determined by whether the provider's purpose and the contractual obligation to work constitute income in kind within the meaning of Article 2(15) of the PIT Law; in VMI practice, on which the commentary to Article 2 of the PIT Law relies, the assessment is whether the benefit received has a monetary equivalent attributable to income. The repayment obligation is also of practical significance: under point 16.6 of the Rules, the student must repay the entire financial support received if he or she does not complete the studies or, having completed them, is not employed in municipal institutions — this means that the support is finally "earned" only upon performance of the agreement. On the municipality's side, Article 65(3) of the Law on Local Self-Government is binding: the funds of this programme must be linked to municipal functions — the organisation of education and social services (Article 6), while Article 55(1) permits the municipality to establish and maintain the institutions for which these specialists are needed. A similar logic of measures is confirmed by other municipal acts: Decision No. T1-78 of the Municipality of the Mažeikiai District of 31 March 2023 on incentivising doctors of missing qualifications justifies the incentive on the same fact of freedom of choice of specialists, while Decision No. 1-419 of the Municipality of Vilnius City of 28 February 2024 established an analogous trilateral agreement to attract persons to serve in the Vilnius County Chief Police Commissariat — this shows that the trilateral agreement model is a widespread municipal practice, not a Neringa exception.

Consequences

For the student, the practical consequences depend on performance of the agreement:

  • upon fulfilment of the obligation to work in the institutions of the Municipality of Neringa, the compensated tuition fee (up to EUR 5,000 per year) remains non-repayable, and under Article 9(1)(4) of the PIT Law, the payment for education should not constitute taxable income;
  • if the studies are not completed or employment is not obtained, the entire support received must be repaid under point 16.6 of the Rules, irrespective of whether the support has already been used for tuition fees.

For the municipality, the risk consists of two types of control: from a budgetary perspective, each disbursement must fit within the financial resources established in Article 65 of the Law on Local Self-Government and be linked to municipal functions, while from a tax perspective, the VMI will assess whether the scholarship is not taxable income in kind under Article 2(15) of the PIT Law; if it were found to be taxable, the municipality, as the person who made the disbursements, would have a declaration obligation under Article 24(1) of the PIT Law.

Sources:
Legal basis (3)
• Dėl Neringos savivaldybės studentų rėmimo programos tvarkos aprašo patvirtinimo — Neringos savivaldybė, Nr. T1-244 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas: Neringos savivaldybė, priimtas 2020-12-22. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] III SKYRIUS LĖŠŲ SKYRIMO KRITERIJAI 5. Kiekvienais…
[Savivaldybės teisės aktas: Neringos savivaldybė, priimtas 2020-12-22. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] III SKYRIUS LĖŠŲ SKYRIMO KRITERIJAI 5. Kiekvienais metais Savivaldybės taryba tvirtina Savivaldybės administracijos teikiamą Neringos savivaldybei reikalingų aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų (toliau – Savivaldybei reikalingų specialistų) prioritetinį trejų metų sąrašą, parengtą pagal Savivaldybės biudžetinių, viešųjų įstaigų, Savivaldybės kontroliuojamų įmonių (toliau – Neringos savivaldybės įstaigos) vadovų motyvuotus prašymus. 6. Pagal šį Aprašą parama skiriama tik tiems studentams, kurie mokosi Savivaldybei reikalingų specialistų studijų programose Lietuvos Respublikos ar užsienio aukštosiose mokyklose. 7. Lėšos skiriamos studentams, kurie įsipareigoja baigus studijas dirbti Neringos savivaldybės įstaigose. 8. Prioritetas teikiamas studentams: 8.1. baigusiems Neringos bendrojo ugdymo įstaigas ir (ar) gyvenantiems Neringos savivaldybėje; 8.2. paskutinio kurso studentams; 8.3. turintiems gyvenamąjį būstą Neringos savivaldybėje. 9. Finansinės paramos rūšys: 9.1. kainos, sumokėtos už studijas, kompensacija tik studijuojant Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose; 9.2. studijų stipendija, studijuojant tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio aukštosiose mokyklose. 10. Studentas gali pretenduoti tik į vieną finansinės paramos rūšį. 11. Kompensuojama iki 100 proc. metinės studijų kainos už studijas (bet ne daugiau kaip 5 000 Eur per metus) ir negrąžinamai, jei studentas pateikia Savivaldybės administracijai studijų išlaidas patvirtinančius dokumentus ir, sudaręs trišalę sutartį (2 priedas), įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Kompensacija mokama kasmet už vienų studijų metų studijų kainą tiek metų, kiek studentas ir (ar) darbuotojas įgyvendina trišalę sutartį, tačiau ne daugiau nei už visą studijų programos laikotarpį, išskyrus akademines atostogas.
• Dėl Asmenų pritraukimo tarnauti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkos aprašo tvirtinimo ir pritarimo bendradarbiavimui — Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 1-419 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas: Vilniaus miesto savivaldybė, priimtas 2024-02-28. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] VPK struktūriniuose padaliniuose, kurių…
[Savivaldybės teisės aktas: Vilniaus miesto savivaldybė, priimtas 2024-02-28. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] VPK struktūriniuose padaliniuose, kurių veiklos teritorija yra Savivaldybės teritorijoje; o pagal stojimo į vidaus tarnybą sutartį baigęs statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus ir pasirinkęs tarnybos vietą Vilniaus apskr. VPK struktūriniuose padaliniuose, kurių veiklos teritorija yra Savivaldybės teritorijoje; o baigęs aukštąją mokyklą pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduotame siuntime nurodytą studijų programą ir pasirinkęs tarnybos vietą Vilniaus apskr. VPK struktūriniuose padaliniuose, kurių veiklos teritorija yra Savivaldybės teritorijoje _____________________________________________________________________________, (asmens vardas, pavardė) asmens kodas _____________________________ (toliau – Finansavimo gavėjas), toliau kartu vadinami Šalimis, Vadovaudamiesi Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Asmenų pritraukimo tarnauti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkos aprašu, sudaro šią trišalę sutartį dėl finansavimo priemonės skyrimo (toliau – Sutartis) I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Sutartis yra trišalis Savivaldybės, Vilniaus apskr. VPK ir Finansavimo gavėjo rašytinis susitarimas, kuriuo Finansavimo gavėjas įsipareigoja laikytis Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atlikti jam pavestas pareigas, Vilniaus apskr. VPK įsipareigoja užtikrinti, kad Finansavimo gavėjas bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias laisvas pareigas viename iš Vilniaus apskr. VPK struktūrinių padalinių, kurių veiklos teritorija yra Savivaldybės teritorijoje, o Savivaldybė įsipareigoja išmokėti Finansavimo gavėjui vienkartinę finansinę skatinamąją 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur išmoką (toliau – vienkartinė skatinamoji išmoka), taip pat teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir atitinkamoms institucijoms sumokėti mokesčius, kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privaloma sumokėti gaunant (išmokant) išmoką.
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Savivaldybių funkcijos 1. Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į: 1) savarankiškąsias. Šias funkcijas savivaldybės atlieka…
5 straipsnis. Savivaldybių funkcijos 1. Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į: 1) savarankiškąsias. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savivaldybės bendruomenei ir šios interesais. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose; 2) valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Tai valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (ar) pareigūnų sprendimai. Atskirais atvejais valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba tam pritaria. Šios funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninės. 2. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Viešojo administravimo įgaliojimai suteikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. 3. Bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis, regionų plėtros tarybomis ir (ar) kitomis savivaldybėmis. 4. Savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu. Savivaldybė taip pat gali savivaldybės tarybos sprendimu perduoti regiono plėtros tarybai konkrečius viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus, kurių įgyvendinimo tvarka detalizuojama savivaldybės ir regiono plėtros tarybos sutartyje. Už savivaldybės funkcijų, perduotų kitai savivaldybei ar regiono plėtros tarybai, įgyvendinimą yra atsakinga funkcijas perduodanti savivaldybė.
Original article → Disputes with businesses increasingly reach bailiffs: the amounts recovered will surprise you · Kauno diena
Original — Kauno diena
Disputes with businesses increasingly reach bailiffs: the amounts recovered will surprise you Copy link
According to VVTAT data, 10,020 consumer disputes were examined last year, with a total value exceeding €3.1 million. In 61% of cases, consumer claims were fully satisfied, and in another 5% partially. About 90% of VVTAT decisions…
Analysis
An unappealed decision becomes an enforceable instrument, which a bailiff enforces compulsorily under Article 650 CCP — if no court action is brought within 30 days of the adoption of the CDRC decision, it takes effect.
Under Article 6.210(2) of the Civil Code, where both parties are businesses or private legal persons, 6% annual interest is payable for delay, while against a consumer — 5%.

Core issue

Consumers who prevail in disputes before the Consumer Disputes Resolution Commission (CDRC) no longer need to file an action in court — an unappealed decision becomes an enforceable instrument, which a bailiff enforces compulsorily under Article 650 of the Code of Civil Procedure (CCP). For a business, this means that if no court action is brought within 30 days of the adoption of the CDRC decision, the decision takes effect and the monetary claim is recovered by compulsory execution. Since the party to the dispute is a business within the meaning of Article 6.228¹(3) of the Civil Code, the consequences of delay in performing its obligations are assessed under the norms applicable to commercial disputes.

Legal assessment

According to CDRC data, approximately 90% of decisions transferred to bailiffs in 2023–2025 involved claims for the recovery of money; more than half of the claims in 2025 did not exceed EUR 500, and almost one-fifth were EUR 100. The scale at the extremes: the largest claim transferred reached EUR 90,000, the smallest — EUR 3.10.

  • A consumer whose claim was upheld by the CDRC waits 30 days — if neither party goes to court, the decision takes effect.
  • If the decision is not complied with voluntarily, the claimant may, under Article 650(1) CCP, submit the enforceable instrument to a bailiff personally, through a representative, or the institution that issued the decision may do so.
  • The bailiff is assigned by the Bailiffs' Information System under Article 650(3) CCP — documents are distributed proportionately, taking into account categories and the amounts to be recovered, and a new document for recovery from the same debtor is assigned to the bailiff already enforcing against that debtor.
  • If the business decided to contest the claim in court, the court fee for a pecuniary claim of up to EUR 30,000, under Article 80(1)(1) CCP, is 3% of the amount of the claim, but not less than EUR 20.
  • Cases of up to EUR 100,000 are heard by district courts under Article 26 CCP — only where the amount exceeds EUR 100,000 does the case pass to a regional court under Article 27(1) CCP. The amounts the business will be required to pay may exceed the principal debt: under Article 6.210(2) of the Civil Code, where both parties are businesses or private legal persons, 6% annual interest is payable for delay; against a consumer, paragraph 1 applies — 5% per annum. In addition, Article 6.37(2) of the Civil Code obliges the debtor to pay statutory interest on the awarded amount from the commencement of the case until full satisfaction of the judgment, while paragraph 3 allows the parties to agree in writing on higher interest. The dynamics of decision enforcement favour the consumer: in 2023–2025, bailiffs closed 1,300 cases involving CDRC decisions, of which 700 involved full satisfaction of the claims; in 2025 there were 275 such cases, i.e. 42% more than the 194 in 2023. Almost four out of five decisions in 2025 were fully satisfied within three months, and roughly half within 38 days. If the dispute is only beginning to arise, the consumer should pay attention to limitation periods: Article 1.125(8) of the Civil Code establishes a two-year period for claims concerning defects in goods or services, while paragraph 1 provides a general ten-year period. By initiating mediation under Article 18(1) of the Law on Mediation, the consumer would suspend the running of the limitation period; upon termination of mediation without a settlement agreement, the remaining part of the period is extended under paragraph 3.

Consequences

For a business whose decision has been transferred to a bailiff by a consumer, the realistic next step is compulsory recovery under Article 650 CCP, which accelerated in 2025 (275 closed cases versus 194 in 2023) and most often ends in full satisfaction within three months. In addition to the principal amount, interest accrues under Article 6.210 of the Civil Code and Article 6.37(2) of the Civil Code, so delay increases the debt even where the sums are small. For a consumer whose claim has not yet been satisfied, it is advisable to calculate the limitation period under Article 1.125(8) of the Civil Code (two years) and to consider mediation as a period-stabilising measure under Article 18 of the Law on Mediation.

Roots — who shaped this rule and why:

The documents contain no information on disputes with business entities reaching bailiffs or on amounts recovered. The first draft was initiated in order to standardise terminology — to replace the outdated term "teismo antstolis" ("court bailiff") with "antstolis" ("bailiff") in the Civil Code following the 2003 bailiff reform. The second draft was initiated by the Ministry of Justice with a view to properly implementing the provisions of EU Directive 2011/83/EU on consumer rights, in response to a request from the European Commission concerning incorrect transposition into national law. [SKIP]

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 80 straipsnis (statute)
80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis 1. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką…
80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis 1. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų; 2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo; 3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų; 4) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus: a) mažos vertės pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų penkiasdešimt eurų; b) supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – tūkstančio eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dviejų tūkstančių eurų; c) tarptautinius pirkimus, išskyrus tarptautinius pirkimus, skirtus ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų tūkstančių eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – penkių tūkstančių eurų; d) tarptautinius pirkimus, skirtus ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dešimt tūkstančių eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – penkiolikos tūkstančių eurų; 5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant: a) tarptautines koncesijas, – penkių tūkstančių eurų; b) koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę, – dviejų tūkstančių eurų; 6) kituose ginčuose – vieno šimto eurų; 7) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų; 8) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų; 9) ypatingosios teisenos bylose – penkiasdešimt eurų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus; 10) už pareiškimus dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo – penkių šimtų eurų, išskyrus atvejus, kai pareiškimą paduoda juridinio asmens savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai pareiškimas dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus; 11) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV1 skyriaus taisykles. 2. Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. 3. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. 4. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. 5. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas vieno šimto eurų žyminis mokestis. 6. Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis. 7. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. 8. Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu. Šioje dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata netaikoma, jeigu paaiškėja, kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus. Šioje dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata taip pat netaikoma, kai Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka buvo vykdoma privalomoji mediacija. 80 straipsnis taikomas ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.125 straipsnis (statute)
1.125 straipsnis. Ieškinio senaties terminai 1. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. 2. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos…
1.125 straipsnis. Ieškinio senaties terminai 1. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. 2. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. 3. Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. 4. Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. 5. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. 6. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį. 7. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. 8. Sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų (netinkamos kokybės). 9. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. 10. Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. 11. Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. 12. Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. 13. Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.210 straipsnis (statute)
[Papildoma procesinė norma — CK 6.210 str. – palūkanos] 6.210 straipsnis. Palūkanos 1. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių…
[Papildoma procesinė norma — CK 6.210 str. – palūkanos] 6.210 straipsnis. Palūkanos 1. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 2. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Original article → Gapšys wants his appeal to be heard by a court other than the Kaunas Regional Court · Klaipėda
Original — Klaipėda
Gapšys wants his appeal to be heard by a court other than the Kaunas Regional Court Copy link
On Monday, the Kaunas Regional Court was due to announce its decision on the conditional release of V. Gapšys, but no ruling was issued. It emerged that the convicted man had turned to the Lithuanian Court of Appeal, arguing that the…
Analysis
Such a transfer is possible only on the grounds established in Article 229(1) of the Code of Criminal Procedure — "in order to safeguard important interests of State security, public order, or justice" — and only until the case has begun to be examined at a trial hearing.
Article 229(2)(2) of the CCP: the question of transferring a case from one district court to another district court is decided by the President of the Court of Appeal of Lithuania or the President of that court's Criminal Cases Division.

Core issue

V. Gapšys's complaint regarding parole now falls within the competence of the President of the Court of Appeal of Lithuania (or the President of its Criminal Cases Division) — only this court may decide whether the case will be transferred to another district court. The essential question for the Court of Appeal of Lithuania to decide is whether doubts concerning the case-allocation practice and possible bias constitute grounds of the interests of justice under Article 229 of the CCP. In parallel, the convict has a recusal instrument under Articles 58 and 59 of the CCP: Article 58(1)(4) allows a judge to be recused where the participants in the proceedings substantively cite circumstances giving rise to legitimate doubts as to impartiality.

Legal assessment

The proceedings are governed by Article 360 of the CCP: the district court, in written proceedings, assesses whether the conclusions of the Parole Commission's decision correspond to the factual circumstances and the conditions for parole established by the Penalties Execution Code, and adopts a reasoned ruling approving or not approving the decision. In early September, the Kaunas District Court granted the prosecutor's complaint and did not approve the Commission's decision; the convict has appealed this ruling under Article 364(1) and (3) of the CCP. The following rules apply to the change of jurisdiction:

  • Article 230 of the CCP: a dispute between courts over jurisdiction over a case is resolved by the president of the higher court or the division president;
  • Article 228(1) of the CCP: where, before the trial hearing, a court determines that a case is not within its jurisdiction, it transfers the case according to jurisdiction.

As regards the recusal route, Article 59(1) of the CCP requires that a recusal motion be raised and reasoned before the examination of evidence begins; thereafter it is possible only if the ground became known once the examination had commenced. Where the case is heard by a panel of three judges, a recusal motion directed at several judges or the entire panel is decided by the panel itself by a simple majority (Article 59(2)(2) of the CCP), while a judge's self-recusal must be confirmed by the presiding judge or the relevant official (Article 59(4) of the CCP). The convict's right to receive information about the status of proceedings affecting him and his right to raise recusals are enshrined in Article 22(3) of the CCP, so inaccurate notifications about the composition of the examining panel may be used by him as motivation for doubts as to impartiality; however, this does not in itself create a ground for transfer of the case — the decision remains within the discretion of the president of the court of appeal under Article 229(1).

Consequences

Until the President of the Court of Appeal of Lithuania has ruled on jurisdiction, the Kaunas District Court cannot deliver a judgment on the parole complaint. The realistic scenarios are:

  • the president of the court of appeal approves the transfer — the complaint will be examined by another district court, and until then the parole question will be suspended;
  • the president dismisses the request — the Kaunas District Court resumes its examination, and V. Gapšys may raise substantiated recusals of specific judges under Articles 58–59 of the CCP within the established procedure.

Should a court again decline to approve the Parole Commission's decision, the convict will retain the avenue of appeal under Article 364 of the CCP, and in practical terms he will have to serve his sentence until 24 February 2028, as the Supreme Court of Lithuania imposed a penalty of 4 years and 3 months of imprisonment on him.

Fact-check: unverified 2 · incomplete 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 59 straipsnis (statute)
59 straipsnis. Nušalinimas teisme 1. Teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti šio Kodekso 58…
59 straipsnis. Nušalinimas teisme 1. Teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. 2. Kai bylą nagrinėja trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, teisėjo nušalinimo tvarka tokia: 1) teisėjui pareikštą nušalinimą šiam nedalyvaujant svarsto kiti teisėjai. Jeigu balsai pasidalija pusiau, teisėjas laikomas nušalintu; 2) dėl keliems teisėjams ar visai teisėjų kolegijai pareikšto nušalinimo nusprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija paprasta balsų dauguma; 3) teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę viešai pasisakyti dėl šio nušalinimo; 4) dėl nusišalinimo ar nušalinimo teismas nusprendžia pasitarimų kambaryje. 3. Jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Jis turi teisę padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo. 4. Teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės. 5. Dėl teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar prokuroro nušalinimo nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 61 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 59 str. nukreipia į šio akto 61 str.] 61 straipsnis. Advokato arba advokato padėjėjo nušalinimas 1. Advokatas arba advokato padėjėjas…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 59 str. nukreipia į šio akto 61 str.] 61 straipsnis. Advokato arba advokato padėjėjo nušalinimas 1. Advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas ar liudytojas, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padėjėjas turi giminystės ryšių. 2. Dėl advokato arba advokato padėjėjo nušalinimo teisme nusprendžia nagrinėjantis bylą teismas šio Kodekso 59 straipsnyje nustatyta tvarka, o dėl nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu – ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 60 straipsnyje nustatyta tvarka. PENKTASIS SKIRSNIS Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 57 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 59 str. nukreipia į šio akto 57 str.] 57 straipsnis. Nušalinimo teisė 1. Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 59 str. nukreipia į šio akto 57 str.] 57 straipsnis. Nušalinimo teisė 1. Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. 2. Nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui.
Original article → Giorgia Meloni's move: will it set a precedent in trademark law? · Verslo žinios
Original — Verslo žinios
Giorgia Meloni's move: will it set a precedent in trademark law? Copy link
Italian Prime Minister Giorgia Meloni has filed an application with the EU Intellectual Property Office (EUIPO) to register her voice as a trademark. It is noted that one of the most prominent politicians is seeking protection against…
Analysis
Under Article 9(2)(c) of Regulation 2017/1001, a registered mark would allow the prohibition of use by third parties even for dissimilar goods or services, where the mark has a reputation in the Union and the use takes unfair advantage of it.
Under Article 7(1)(b) of Regulation 2017/1001, EUIPO may refuse to register a mark if it lacks any distinctive character, which for a sound mark without text is the most difficult condition to prove.

Core issue

G. Meloni's application to EUIPO to register a four-second sound mark "Io sono Giorgia Meloni" falls within the scope of Regulation (EU) 2017/1001 of the European Parliament and of the Council on the European Union trade mark, and its fate will depend on two provisions — Article 4 and Article 7(1). The key insight: sound marks are fully registrable under EU law, but a politician's voice must demonstrate distinctive character, i.e. the ability to distinguish the goods or services of one undertaking from those of other undertakings, which for a sound mark without text is the most difficult condition to prove. The precise legal question for EUIPO to resolve is whether the four-second recording satisfies Article 4(a) and (b) of Regulation 2017/1001, and whether there are any absolute grounds for refusal under Article 7(1)(b) due to the absence of distinctive character. If the mark is registered, Article 9(1) will confer exclusive rights on the proprietor, and Article 9(2)(c) would allow the prohibition of use by third parties even for dissimilar goods or services, where the mark has a reputation in the Union and the use takes unfair advantage of it — it is precisely this provision that would serve as a practical instrument against AI-generated voice clones used in commercial activities.

Legal assessment

Assessed under Article 4 of Regulation 2017/1001, sound is expressly listed as a permissible sign, and the requirement in point (b) that the mark be represented in a manner enabling the competent authorities and the public to determine the subject matter of the protection clearly is, for a sound mark, generally satisfied by a file containing a precise recording — here, the four-second recording meets the formal requirements. The principal risk lies in Article 7(1)(b): EUIPO may refuse to register a mark if it lacks any distinctive character, and a phrase that has become a viral internet hit and is widely used in political communication may be assessed as having acquired a generic or non-distinctive character under Article 7(1)(d). The risk of deception under Article 7(1)(g) must also be assessed, if a mark registered for certain goods or services could create the impression of an official connection with the State or a public institution. In the Lithuanian context, the same system operates through Articles 38–43 of the Law on Trade Marks of the Republic of Lithuania, which show that the same distinctive character requirements apply to sound marks in national practice as well. Article 1(2) of the Regulation establishes the principle of unitary character: a registered EU trade mark is valid throughout the Union and its use may be prohibited only on a Union-wide basis, so registration would confer protection in Lithuania as well. Among the sources provided, there is no case law on sound marks or on the voices of individuals, so reliance on precedent-based assessment is not possible. A separate issue is that trade mark law under Article 9(2) applies only to use "in the course of trade", so purely political or satirical deepfakes lacking a commercial character would not be reached by a trade mark under the provisions cited — their regulation would fall under Regulation (EU) 2024/1689 (the AI Act), Article 1(2)(b) of which establishes prohibitions on certain AI-related practices.

Consequences

Realistic scenarios:

  • EUIPO refuses registration under Article 7(1)(b), finding that the phrase lacks distinctive character as a sound mark — in that case, G. Meloni is left without trade mark protection and must seek other instruments.
  • The mark is registered — the proprietor acquires the right under Article 9(2) to prohibit third parties from using an identical or similar sign, including the reputation protection of Article 9(2)(c) even for dissimilar goods or services, which would in practice mean the ability to prohibit the commercial use of voice clones.
  • Partial registration — the mark is registered only for part of the goods and services for which distinctive character is recognised.
  • A registered mark could, under Article 22(1), be the subject of property rights or be given as security.
  • The AI regulation side: if voice cloning systems met the high-risk system criteria of Article 6 of Regulation 2024/1689, providers would incur a registration obligation. Monitoring point: await EUIPO's decision on the application; the decision on the absolute grounds for refusal will be the first practical answer as to whether a politician's voice can, under EU law, become a registrable sound mark.
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Ministry of Justice with the aim of harmonising the national Trade Marks Law with EU Regulation 2015/2424 of 2015, which reformed the EU trade mark system. The objective is to update concepts and procedures (for example, by renaming the Community trade mark institutions as the European Union Intellectual Property Office) and to ensure the system's compatibility with EU law. In the assessments of the Law Department and the committee, there is no substantive disagreement — the focus is on legislative drafting technique and the draft's conformity with EU legislation.

Legal basis (3)
• EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1001 2017 m. birželio 14 d. dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis ES prekių ženklas 1. Prekėms arba paslaugoms skirtas prekių ženklas, įregistruotas laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir tvarkos (toliau – Europos…
1 straipsnis ES prekių ženklas 1. Prekėms arba paslaugoms skirtas prekių ženklas, įregistruotas laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir tvarkos (toliau – Europos Sąjungos prekių ženklas) (toliau – ES prekių ženklas). 2. ES prekių ženklas turi vieningą statusą. Jis turi vienodą galią visoje Sąjungoje: jis gali būti registruojamas, perleidžiamas, nuo jo atsisakoma, jis gali būti savininko teises panaikinančio ar paskelbiančio negaliojančiu sprendimo dalyku, jo naudojimas gali būti uždraustas tik visos Sąjungos mastu. Šis principas yra taikomas, jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip.
• EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1001 2017 m. birželio 14 d. dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis Žymenys, galintys sudaryti ES prekių ženklą ES prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, visų pirma iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar…
4 straipsnis Žymenys, galintys sudaryti ES prekių ženklą ES prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, visų pirma iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, išorinės prekių ar prekių pakuotės formos arba garsų, su sąlyga, kad: a) pagal tuos žymenis galima atskirti vienos įmonės prekes arba paslaugas nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų; ir b) tuos žymenis Europos Sąjungos prekių ženklų registre (toliau – registras) galima pavaizduoti tokiu būdu, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti jo savininkui suteiktos apsaugos objektą.
• EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1001 2017 m. birželio 14 d. dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis Daiktinės teisės 1. Kad ir kokia būtų įmonė, ES prekių ženklas gali būti suteikiamas kaip užtikrinimas arba gali būti daiktinių teisių dalyku. 2. Vienos iš…
22 straipsnis Daiktinės teisės 1. Kad ir kokia būtų įmonė, ES prekių ženklas gali būti suteikiamas kaip užtikrinimas arba gali būti daiktinių teisių dalyku. 2. Vienos iš šalių prašymu 1 dalyje nurodytos teisės arba tų teisių perdavimas įrašomi į registrą ir paskelbiami. 3. Pagal 2 dalį padarytas įrašas registre vienos iš šalių prašymu anuliuojamas arba pakeičiamas.
Original article → Neighbor keeps parking so close I can't open my door: one morning I found a note on my windshield. What did I do wrong? · Kaipkada.lt
Original — Kaipkada.lt
Neighbor keeps parking so close I can't open my door: one morning I found a note on my windshield. What did I do wrong? Copy link
I live in the Fabijoniškės district of Vilnius. I never thought I'd get so stressed over something as simple as a parking spot. All my life I've tried to get along nicely with my neighbors, bother no one, and stay out of pointless…
Analysis
Under Article 417(2) of the Code of Administrative Offences, parking in breach of the marking requirements or a breach of the rules of driving in courtyards attracts a fine for drivers of thirty to ninety euros.
Under Article 4.98 of the Civil Code, an owner may demand the elimination of any infringement of his right not connected with the loss of possession, so Alfred may demand that his neighbour not park in a manner that obstructs the use of his car.

Core issue

Alfred's legal position is fairly stable: he apparently has not violated any rules, and the real risk falls not on him but on his neighbour Dainius, if the latter's car is parked in breach of the marking or traffic rules applicable in residential zones. A note accusing him of damaging the car is, in itself, of no legal significance — fault must be proven, and the burden of proof lies with the party alleging the damage. The more precise questions to be resolved are: whether Dainius's manner of parking constitutes an offence under Article 417(2) of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania, and whether Alfred may demand the removal of the obstruction to his property right on the basis of Article 4.98 of the Civil Code of the Republic of Lithuania. It is also relevant that the marking of parking spaces in the courtyard of an apartment building and the installation of technical traffic-regulation measures depend on the municipality — under Article 13(1) of the Law on Roads of the Republic of Lithuania, technical traffic-regulation measures on other roads, including courtyards of apartment buildings, are installed in coordination with the municipal executive authority or an entity authorised by it.

Legal assessment

If Dainius's SUV is parked outside the marked lines or otherwise fails to comply with the markings, officers may impose a fine of thirty to ninety euros under Article 417(2) of the Code of Administrative Offences; the same fine applies to breaches of the rules of driving in residential zones and courtyards.

  • Where parking obstructs safe traffic, poses a threat to health or life, or otherwise infringes the rights of other persons, officers have the power, under Article 603 of the Code of Administrative Offences, to forcibly remove the vehicle; a removed vehicle is returned once the obstruction has been eliminated.
  • In Alfred's case, the practical impediment — the impossibility of opening the driver's door — may be regarded as an infringement of the rights of other persons, which opens the way both to the institution of forced removal and to a civil claim.
  • Under Article 4.98 of the Civil Code, an owner may demand the elimination of any infringement of his right not connected with the loss of possession; this means that Alfred may, by a negatory action, demand that his neighbour not park in a manner that blocks the normal use of his car.
  • As regards the allegation of damage: the note is not evidence; the party claiming damages must establish the circumstances of the damage and have data supporting it, whereas Alfred, conversely, has already been collecting photographs which may serve as evidence of his non-culpability or of the neighbour's parking violations.
  • As regards having the markings repaired: approaching the building administrator or the owners' association is the first step, but the decision on markings or technical measures in the courtyard ultimately depends on municipal coordination under Article 13 of the Law on Roads; Vilnius Municipality's legal acts allow the financing of the installation and maintenance of car parks within the road carriageway, so the municipality has both the means and the competence.
  • It should be noted that the sources provided contain no case law, so no reliance can be placed on specific cases in which a similar parking dispute between neighbours was adjudicated.

Consequences

The most realistic scenario: Alfred addresses the building administrator or the owners' association in writing regarding the use and marking of parking spaces; if there are no markings in the courtyard or they are unclear, the question of their arrangement may arise at municipal level under Article 13(1) of the Law on Roads.

  • If Dainius's parking is recorded as a violation of Article 417(2) of the Code of Administrative Offences, the neighbour faces a fine of 30 to 90 euros and, where other persons are obstructed, the forced removal of the car provided for in Article 603 of the Code.
  • If the conflict cannot be resolved administratively, Alfred may bring a negatory claim under Article 4.98 of the Civil Code — demanding the removal of the obstacle to the use of his vehicle; as regards the allegations of damage, he has nothing to prove unless the neighbour submits substantiated data.
  • Preserving the note and the photographs is the right step: they may become evidence both in administrative offence proceedings and in a civil dispute.
  • Follow-up point: Alfred intends to speak with the building administrator about the markings — the outcome of that consultation will be the first concrete document worth waiting for.
Sources:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymas. Geležinkelių transporto kodeksas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliais ir pėsčiųjų srautais vietų įrengimas 1. Vietose, kuriose valstybinės reikšmės automobilių keliai…
20 straipsnis. Geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliais ir pėsčiųjų srautais vietų įrengimas 1. Vietose, kuriose valstybinės reikšmės automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais, turi būti įrengiamos reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos, viadukai, tuneliai ar kelių transporto eismui skirtos pralaidos. 2. Vietose, kuriose pėsčiųjų srautai kerta geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos, pėsčiųjų viadukai, tuneliai ar pralaidos.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 51 straipsnis (statute)
VIII-1864 LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS PIRMOJI KNYGA BENDROSIOS NUOSTATOS I DALIS CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR JŲ TAIKYMAS I SKYRIUS CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR JŲ…
VIII-1864 LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS PIRMOJI KNYGA BENDROSIOS NUOSTATOS I DALIS CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR JŲ TAIKYMAS I SKYRIUS CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR JŲ REGLAMENTUOJAMI SANTYKIAI 1.1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojami santykiai 1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. 2. Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. 3. Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. 4. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 1.2 straipsnis. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai 1. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. 2.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas civiliniams teisiniams santykiams 1. Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam…
4 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas civiliniams teisiniams santykiams 1. Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 2. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. 3. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedūroms taikomos tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 4. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →