ANK 47-1 straipsnio 2 dalis: nuolatinė priežiūra be reikiamos kvalifikacijos, įrangos arba neapsidraudus civilinės atsakomybės draudimu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 300 eurų.
ANK 515 straipsnis: tarptautinių sankcijų ar ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 6 000 eurų, vadovams – nuo 600 iki 6 000 eurų.
Šios žinios asmenų ir įmonių teisinė padėtis apibrėžiama ne krizės scenarijais, o kasdyne veikiančiomis prievolėmis: hidrotechninių statinių savininkai ir naudotojai privalo laiku atlikti statinių apžiūras ir priežiūrą, nes jų nevykdymas gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK). Tikslus teisinis klausimas, kylantis iš šios istorijos, – kokios sankcijos taikomos, kai hidrotechniniai ar kiti potencialiai pavojingi įrenginiai ir infrastruktūros statiniai netinkamai prižiūrimi, ir kada ši atsakomybė gali pasiekti baudžiamąjį lygmenį. Sprendžiant tai taikytini ANK 5 straipsnis (administracinis nusižengimas kaip uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika), ANK 23 straipsnis (nuobaudų rūšys), ANK 47-1 straipsnis (potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros pažeidimai), ANK 264 straipsnis (vandens apsaugos reikalavimų pažeidimas), ANK 381 straipsnis (geležinkelių infrastruktūros reikalavimų nesilaikymas), taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 ir 72 straipsniai, kai veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Pagal ANK 2 straipsnio 1 dalį atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte, o 3 dalis reikalauja kaltės – tai reiškia, kad savininkas ar naudotojas, neatslikęs apžiūros arba neįvykdęs priežiūros reikalavimų, atsakys tik tada, kai ši prievolė jam buvo nustatyta teisės aktu. Konkrečios sankcijos pagal pateiktus šaltinius:
Nuobaudos rūšis ir baudos dydį pagal ANK 34 straipsnį parenka institucija ar teismas, atsižvelgęs į nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; esant tik lengvinančioms aplinkybėms skiriama ne didesnė už vidurkį, esant tik sunkinančioms – ne mažesnė už vidurkį bauda. Konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio 3 dalį galimas tik tada, kai jis numatytas specialiosios dalies straipsnyje – pavyzdžiui, ANK 514-1 straipsnio 8 dalis leidžia konfiskuoti neteisėtai gautą vaizdinę informaciją ir ją gauti naudotą įrangą, o ANK 515 straipsnio 3 dalis – nusižengimo įrankį, prekes ar lėšas. Jeigu veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę, pagal ANK 5 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė netaikoma, o BK 42 straipsnis nustato bausmių rūšis – nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo, o BK 72 straipsnis leidžia konfiskuoti veikos įrankį, priemonę ar rezultatą, įskaitant turtą, perleistą kitiems asmenims, kurie žinojo apie jo paskirtį.
Praktiškai Marijampolės savivaldybės hidrotechninių statinių savininkams ir naudotojams rizikos susijusios su trimis dalykais:
Ukmergės rajono savivaldybės prisitaikymo prie klimato kaitos plano priede nurodyta, kad netinkamai įrengtos ar susidėvėjusios vandens pralaidos gali lemti kelių pylimų paplovimą – tai praktinis pagrindas savivaldybėms reikalauti remonto ir rekonstrukcijos, kaip daroma dėl Marijampolės II tvenkinio užtvankos Marių gatvėje. Susisiekimo ministerijos forume iškeltas teisinės bazės keitimo klausimas reiškia, kad ateityje gali atsirasti naujų ar griežtesnių prievolių infrastruktūros valdytojams, tačiau kol kas tai tik deklaratyvi pozicija, o ne galiojanti norma. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimas dėl Marijampolės II tvenkinio užtvankos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo – žinioje nurodyta, kad pagrindiniai darbų etapai tikimasi atlikti 2027 metais, todėl per artimiausius mėnesius reikėtų laukti konkurso būdu atrinkto rangovo paskyrimo ir projektų dokumentacijos patvirtinimo.
Pagal BK 72-3 straipsnio 2 d. išplėstinis konfiskavimas gali apimti ir turtą, įgytą per penkerius metus iki veikos, jei jo vertės ir teisėtų pajamų skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą ir įtariamasis negrindžia įsigijimo teisėtumo.
Pagal BK 47 straipsnio 6 d. skirta bauda negali būti mažesnė už nusikalstamos veikos dalyko, padarytos žalos ar gautos (ar siektos gauti) naudos dydį.
Šioje istorijoje penkiems įtariamiesiems pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 260 straipsnį — už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat disponavimą dideliu ir labai dideliu kiekiu. Tyrimo objektas — apie 2,7 kg medžiagų, kurių vertė nelegalioje rinkoje vertinama 200 000 eurų. Tiksli teisinė problema — kuria BK 260 straipsnio dalimi bus kvalifikuojamas kiekvieno asmens elgesys, nes sankcijos skiriasi esmingai: pagal 260 str. 1 d. gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, pagal 260 str. 2 d. (didelis kiekis) — nuo aštuonerių iki dešimties metų, pagal 260 str. 3 d. (labai didelis kiekis) — nuo dešimties iki penkiolikos metų. Atskirtis tarp „turint tikslą platinti" ir „be tokio tikslo" yra lemianti: pagal BK 259 straipsnį laikymas be platinimo tikslo baudžiamas daug švelniau — iki dvejų metų laisvės atėmimo arba areštu, bauda, viešaisiais darbais.
Pareikšti įtarimai apima dvi 260 straipsnio dalis, todėl prokuroras kiekvienam asmeniui atskirai turės pagrįsti tiek platinimo tikslą, tiek kiekio kategoriją. Bylos faktūra — atsiskaitymai kriptovaliuta, koordinatėmis pateikiamos slėptuvės, 43 užkasti vakuumuoti paketai, elektroninės svarstyklės ir vakuumavimo aparatai — yra rodikliai, kuriais įrodinėjamas platinimo tikslas. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Turtinė dalis čia ne mažiau reikšminga: pagal BK 72 straipsnio 2 ir 3 d. veikos įrankis, priemonė ir rezultatas kaltininkui priklausantis privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72-3 straipsnio 2 d. Kad konfiskavimas būtų įvykdomas, prokuroras gali taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 d. — laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Atskirai vertintina BK 47 straipsnio 6 d. nuostata: už XXXIII skyriaus veikas skirta bauda negali būti mažesnė už nusikalstamos veikos dalyko, padarytos žalos ar gautos (ar siektos gauti) naudos dydį — šioje byloje tai orientyras, susijęs su tą pačia 200 000 eurų apimtimi. Vertintina ir BK 261 straipsnio rizika: jei įrodymuose atsirastų duomenų apie platinimą nepilnamečiams, sankcija pakiltų iki nuo trejų iki dvylikos metų laisvės atėmimo.
Penkiems asmenims praktiškai gresia:
Pagal JANĮ kreditorius savo reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus nemokumo administratoriui turi pateikti per 30 dienų nuo teismo nutarties dėl bylos iškėlimo paskelbimo dienos.
PMĮ 25 straipsnio 1 dalis leidžia skolą laikyti beviltiška, kai mokesčio mokėtojas negali jos susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams, arba kai skolininkas yra bankrutavęs, abiem atvejais privalant įrodyti beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti.
Kliento bankroto byla tiesiogiai keičia kreditoriaus – sąskaitą išrašiusios įmonės – teisinę padėtį: nuo šiol veikia ne pavienis išieškojimas, o Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) nustatytas kolektyvinis procesas. Kreditorius nebegalės reikalauti skolos atskirai, o galutinė suma, kurią jis gaus, priklausys nuo bankrutavusios įmonės turto vertės ir nuo to, ar laiku pareikš reikalavimą bankroto byloje. Atskiras klausimas kyla mokesčių srityje: ar ši skola jau gali būti pripažinta beviltiška pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 25 straipsnį ir PVM įstatymo 89-1 straipsnį.
Reikalavime nurodomas prievolės pagrindas ir dydis, atskirai apskaičiuojama pagrindinė skola, palūkanos ir delspinigiai, prie dokumentų pridedamos sutartys, sąskaitos, aktai, susirašinėjimas. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas – pagal JANĮ 42 straipsnio 2 dalį neginčijami reikalavimai patvirtinami ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jų gavimo. Patvirtintus reikalavimus turintis kreditorius pagal JANĮ 43 straipsnį įgyja teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, gauti informaciją apie finansinę būklę, reikalauti žalos atlyginimo iš valdymo organų ar administratoriaus ir kreiptis dėl vadovo pareigų apribojimo. Susirinkimų šaukimo mechanizmą reglamentuoja JANĮ 46 straipsnis: susirinkimą reikalauti gali kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, o jei administratorius susirinkimo nesusitaria šaukti – kreditoriai, kurių reikalavimai viršija 1/2 visos sumos. Apie susirinkimą pranešama likus ne mažiau kaip 14 dienų (JANĮ 47 straipsnis). Tenkinimo eilė pagal JANĮ 94 straipsnį: įkaito turėtojas tenkinamas pirmiausia iš įkeisto turto; pirmoje eilėje – naujas ir tarpinis finansavimas, darbuotojų reikalavimai, soc. draudimo įmokos, nemokumo proceso metu vykdytos veiklos prievolės; antroje – visi kiti kreditoriai. Kiekvienas etapas skaidomas du: pirmiau tenkinamos sumos be palūkanų ir netesybų, tik tada jos. Lėšų nepakankamumo atveju tos pačios eilės reikalavimai tenkinami proporcingai, todėl ankstesnis pareiškimo pateikimas pirmumo teisės nesuteikia. Dėl beviltiškos skolos mokesčių požiūriu: PMĮ 25 straipsnio 1 dalis leidžia skolą laikyti beviltiška, kai mokesčio mokėtojas negali jos susigrąžiti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams, arba kai skolininkas yra bankrutavęs; abiem atvejais mokėtojas privalo įrodyti beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti. PMĮ komentaro 5.5 punktas paaiškina, kad juridinio asmens atžvilgiu skola laikytina beviltiška, kai teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia, patvirtina kreditoriaus reikalavimų sumą arba kai kreditoriai nuspręsta likviduoti įmonę, o administratorius nustato, jog lėšų reikalavimams tenkinti neužtenka. Taigi išrašyta sąskaita dar nėra „beviltiška“ paties bankroto bylos iškėlimo momentu – mokestinis momentas siejamas su reikalavimų sumos patvirtinimu ar nustatytu lėšų nebuvimu. Be to, pagal PVM įstatymo 89-1 straipsnį pardavimo PVM dalį galima tikslinti tik praėjus ne mažiau kaip 12 kalendorinių mėnesių nuo apmokestinamojo momento, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Beviltiškos skolos yra ribojamų dydžių leidžiamasis atskaitymas pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
Praktinis kreditoriaus veiksmų rinkinys:
Realus atgautos sumos dydis priklausys nuo turto vertės, įkeisto turto apimties ir kreditorių eilės – tiekėjo reikalavimas dažniausiai patenka į antrąją eilę ir tenkinamas proporcingai.
Reguliavimą inicijavo Seimo nariai, siekdami pašalinti nelygiateisę padėtį tarp vartojimo kreditus teikiančių finansų įmonių ir kredito įstaigų (bankų bei kredito unijų) apmokestinant pelno mokesčiu atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti. Pagal tuometinį Pelno mokesčio įstatymą specialiuosius atidėjinius iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti leista tik kredito įstaigoms, todėl nebankinėms finansų įmonėms, kurių klientai nevykdo įsipareigojimų, mokestiniu požiūriu susidarydavo diskriminuojanti padėtis ir pažeisdavomas lygiateisiškumo principas. Projekto tikslas — suvienodinti leidžiamų atskaitymų reglamentavimą, kad visos kredito rinkos dalyviai galėtų pripažinti atidėjinius už abejotinus (t. y. tikėtina neišieškotinus) reikalavimus, pavyzdžiui, dėl kliento nemokumo ar bankroto.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su sprogstamųjų medžiagų naudojimu, privalo atlyginti žalą, jeigu neįrodo, kad ji atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
Pasvalio rajone nukritusio ir sprogęs ukrainietiškas drono atveju civilinė žala apgadintam automobiliui bus sprendžiama pagal didesnio pavojaus šaltinio atsakomybės taisykles, o ne pagal įprastą kaltės grindžiamą atsakomybę. Tikslesnis teisinis klausimas, kurį kelia ši istorija, yra toks: kas laikomas drono „valdytoju“ ir ar Ukrainos valstybės atsiprašymas sukuria kokį nors civilinį ar baudžiamąjį atsakomybės pagrindą Lietuvoje. Atsakomybės subjektas nustatomas pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį — tai asmuo, valdantis šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu, o ne valstybė, kuri tik diplomatiškai atsiprašė.
Nukentėjęs automobilio savininkas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš drono valdytojo, netaisdamas jo kaltės — atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnį yra objektyvioji, paremta rizikos principu. Valdytojas atsistatydina tik įrodęs vieną iš dviejų pagrindų: nenugalimą jėgą, kuri pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį yra neišvengiamos, nekontroliuojamos ir nepašalinamos aplinkybės, arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Jei dronas buvo neteisėtai užvaldytas ar jo valdymas prarastas dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taikoma CK 6.270 straipsnio 3 dalis — tada žalą atsako neteisėtai šaltinį užvaldęs asmuo, o esant valdytojo kaliai atsakoma solidariai. Baudžiamajame aspekte drono sprogimas, sugadinęs civilinį automobilį, gali būti vertinamas kaip turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kuriai numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų baudžiamoji priemonė. Jei sunaikintas tik nedidelės vertės turtas, taikytina BK 187 straipsnio 3 dalis — baudžiamasis nusižengimas, tačiau pagal 187 straipsnio 4 dalį šiuo atveju persekiojimas pradedamas tik gavus nukentėjusiojo skundą ar prokuroro reikalavimą. Jei drono kritimas vertintinas kaip neatsargumas, galimas BK 188 straipsnio 1 dalies sudėtis — turto sugadinimas dėl neatsargumo, padarius didelę turtinę žalą, kuriai taip pat būtinas nukentėjusiojo skundas pagal 188 straipsnio 3 dalį. Ukrainos atsiprašymas pats savaime jokios teisinės prievolės nekuria — tai politinis gestas, o žalos atlyginimas lieka atskiras civilinis reikalavimas, kurį nukentėjęs asmuo turi pareikšti pats.
Praktiškai automobilio savininko kelias — civilinis ieškinys drono valdytojui arba draudikui, o žalos dydis bus nustatomas bendrais civilinio proceso pagrindais. Jei valdytojas įrodys nenugalimą jėgą arba kad valdymą prarado dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, atsakomybė pagal CK 6.253 straipsnį arba CK 6.270 straipsnio 3 dalį gali būti visai netaikoma arba pereiti kitam asmeniui. Baudžiamasis persekiojimas dėl sprogimo padarinių realiai priklausys nuo to, ar bus nustatytas konkrečios sudėties vykdytojas Lietuvos jurisdikcijoje, ir nuo nukentėjusiojo skundo, jei veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ar 188 straipsnį.