Sprendimas dėl valstybės institucijų pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma — praktiškai mažiausiai 71 balsu (Seimo statuto 218 straipsnio 4 dalis).
L. Matjošaitytei ši savaitė iš esmės kyla vienas klausimas — ar Seimas slaptu balsavimu priims nutarimą nutraukti jos VRK narės įgaliojimus, o jos prašymas svarstyti klausimą be jos šios galimybės neatima. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 218 straipsnio 4 dalis nustato, kad sprendimas dėl valstybės institucijų pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma — praktiškai mažiausiai 71 balsu. Tiksli procedūrinė problema, kurią reikės spręsti antradienį: ar pareigūno nedalyvavimas suteikia pagrindą atidėti svarstymą, ar Statutas leidžia nagrinėti jį be jos. Iš pateiktų šaltinių matoma, kad Statuto 218 straipsnio 2 daliai pareigūnui garantuojama tik kalbos ir atsakymų į klausimus teisė, bet nėra nuostatos, draudžiančios svarstyti klausimą be jo. Pagrindinė medžiaga, kuria remsis nepasitikėjimo iniciatoriai, yra ne procedūrinė, o esminė: teigimas, kad VRK narė konsultavo „Nemuno aušrą“ ir slėpė tai, o tai, jų nuomone, prieštarauja Rinkimų kodekso 25 straipsnio nešališkumo principui ir 26 straipsnio reikalavimams rinkimų komisijos nariui.
Procedūra pagal Statutą vyksta taip:
L. Matjošaitytės prašymas nedalyvauti reiškia, kad ji atsisako naudotis 218 straipsnio 2 dalyje numatytu pasisakymo ir atsakymų į klausimus laiku — tai jos procesinė teisė, ne pareiga, ir Statutas jos nedalyvavimą nesieja su svarstymo negalimumu. Svarbi vertinimo aplinkybė — pakartotinis klausimo įtraukimas į darbotvarkę: 217 straipsnio 4 dalis draudžia Seimo nariams vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną, tačiau rugsėjo 24 dienos svarstymas neįvyko dėl svarstymo neįvykimo, ne dėl sprendimo nepriėmimo, todėl ši norma nepanaikina dabartinės iniciatyvos. Esminiu vertinimu — ar konsultacijos partijai ir jų nuslėpimas sudaro pagrindą konstatuoti pasitikėjimo kredito netekimą — Statutas Seimo nariams palieka politinį diskreciją; teisinis kontekstas formuojamas paraleliniais tyrimais: Rinkimų kodekso 26 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad politinių organizacijų nariai, paskirti teisingumo ministro siūlymu, prieš pradėdami eiti pareigas sustabdytų narystę politinėje organizacijoje — pati narystė čia ginčijama, bet konsultavimo santykis vertinamas kaip artimas šiai apsaugai skirtai zonai. VRK vidinė kontrolė vyktų pagal VRK etikos ir antikorupcinio elgesio taisykles: gavus pagrįstos informacijos apie galimą pažeidimą, VRK pirmininkas per 5 darbo dienas sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų Komisiją, kuri turi teisę gauti paaiškinimus ir priimti rekomendacinio pobūdžio sprendimus — tačiau šios Taisyklės reglamentuoja VRK darbuotojų, ne komisijos narių, elgesį, todėl jų taikymo L. Matjošaitytei ribos iš pateiktų šaltinių aiškiai neatsispindi. Pateiktuose šaltiniuose nėra Seimo praktikos bylų dėl panašaus VRK nario nepasitikėjimo, todėl konkrečiu precedentu remtis negalima.
Galimi du pagrindiniai antradienio scenarijai:
Nedalyvavimas procedūriškai saugus nėra: pagal Statuto 218 straipsnio 2 dalį jos pasisakymo laikas tiesiog lieka nepanaudotas, o sprendimas gali būti priimtas. Lygiagrečiai vyksta trys nepriklausomi tyrimai — VRK aiškinasi konsultacijų apimtį, Lietuvos advokatūra vertina, ar nepažeista advokatūros veiklos taisyklių, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tiria galimą interesų konflikto deklaravimo pažeidimą; jų išvados gali tapti medžiaga tolimesniems sprendimams. Sekimo taškas: antradienio (2026 m. spalio 6 d. planuotas) Seimo plenarinio posėdžio balsavimas — laukti Seimo nutarimo dėl nepasitikėjimo, kuriuo arba nutraukiami VRK narės įgaliojimai, arba klausimas šios sesijos metu uždaromas.
Paprastas vengimas be šių požymių sudaro tik baudžiamąjį nusižengimą – bauda arba areštas pagal BK 314 str. 2 d.
Nuo prievolės atleidžiami tik į Įstatymo 3 str. 1 d. įrašyti asmenys, o vicemeras tarp jų neįvardytas.
Kelmės vicemerui Tadui Kasparui šiuo metu negresia baudžiamoji atsakomybė – jo situacija kol kas yra tik administracinio ir medicininio vertinimo stadija. Esmė ta, kad BK 314 straipsnis taikomas tik tada, kai šaukimas iš tiesų vengiamas – sutrikdant sveikatą, simuliuojant ligą, suklastojant dokumentus ar kitokia apgaule, o paprastas vengimas be šių požymių sudaro tik baudžiamąjį nusižengimą (bauda arba areštas pagal BK 314 str. 2 d.). Tikslesnis teisinis klausimas, kurį spręs teismas, yra kitoks: ar vicemero pareigybė prilygsta tomis pareigybėmis, kurioms Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas suteikia teisę atidėti tarnybą – Seimo nariams, merams, savivaldybių tarybos nariams – nors vicemeras naujojoje įstatymo redakcijoje neįvardytas. T. Kasparas dėl to kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinimo, keldamas klausimą dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų bei derinimo su Konstitucija.
Pareigos ir teisės šioje situacijoje pasiskirsto taip:
1 d. įrašyti asmenys: pripažinti neveiksniais, su negalia, karinės medicinos ekspertizės komisijos pripažinti netinkamais dėl sveikatos būklės, perkelti į dimisiją ir kiti įstatyme nurodyti atvejai – vicemeras tarp jų neįvardytas.
Realūs tolesnės eigos scenarijai:
Pagal VPIĮ 50 straipsnį reikalaujama oficialaus tiekėjo pareiškimo, kad nėra pašalinimo pagrindų, o 46 straipsnio 1 dalis įpareigoja pašalinti tiekėją, kai paaiškėja atitinkamos nusikalstamos veikos faktas.
NSUOĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad esminiai subjektai privalo pranešti Komisijai apie sandorius neatsižvelgdami į vertę, jeigu konkurso metu buvo keliami reikalavimai dėl tiekėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Vilniaus keleivių vežimo konkurso laimėtojams — UAB „Vlasava“ ir TOKS — kol kas teisinė padėtis palanki: pirmosios instancijos ir Apeliacinis teismas atmetė Latvijos vežėjų skundus, tačiau dėl bylos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sutarčių pasirašymas praktiškai pakabintas ginčo sprendimo laukimu. Konkretus teisinis klausimas, kurį spręs kasacija, yra dviejų dalių: ar „Vlasava“ nuslėpė skolą „Sodrai“ (203 Eur) pasiūlymų pateikimo dieną ir ar tai sudaro pagrindą ją pašalinti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį, bei ar TOKS veikla su Baltarusijos valstybine įmone „Minsktrans“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, vertinamų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 ir 13 straipsnius.
Pagal VPIĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus — būtent šie principai lėmė, kad Apeliacinis teismas dar pernai pripažino pačias konkurso sąlygas teisėtas, atmesdamas Lenkijos įmonės „Mobilis“ skundą. Dėl „Vlasavos“ skolos teismai vertino tiekėjo pareigą pateikti teisingą informaciją: VPIĮ 50 straipsnis reikalauja oficialaus tiekėjo pareiškimo, kad nėra pašalinimo pagrindų, o 46 straipsnio 1 dalis įpareigoja pašalinti tiekėją, kai paaiškėja atitinkamos nusikalstamos veikos faktas. Teismų pozicija šioje byloje — dvejopa:
TOKS atžvilgiu teismai vertino nacionalinio saugumo argumentą per NSUOĮ 11 straipsnio 1 dalies kriterijus ir nustatė, kad vienas maršrutas Baltarusijoje dar nereiškia „veiklos šioje šalyje“, o filialo TOKS ten neturi; be to, tarpvalstybinio Vilniaus–Minsko maršruto leidimą išdavusi LTSA — tai silpnina ieškovų teiginį apie neatitikimą saugumo interesams. Svarbi procedūrinė nuostata — NSUOĮ 13 straipsnio 1 dalis: esminiai subjektai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą privalo pranešti Komisijai apie sandorius neatsižvelgdami į vertę, jeigu konkurso metu buvo keliami reikalavimai dėl tiekėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams — jei tokių reikalavimų šiame konkurse nebuvo keliami, ši patikros grandinė neįsijungia, ir saugumo vertinimas lieka teismų, o ne Komisijos kompetencijoje. Mažesnio masto ginčas — „Kautros“ byla: Apeliacinis teismas rugpjūčio 28 d. atmetė jos prašymą panaikinti pašalinimą iš konkurso, nepaisant teiginio, kad jos kaina buvo 7,6 mln. Eur mažesnė; tai rodo, kad kainos pranašumas nepadengia kvalifikacijos ar pašalinimo pagrindų vertinimo klaidų, jei perkančioji organizacija jų nenustatė. Transporto srities perkančiųjų subjektų pirkimams papildomai taikytinas pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 59 straipsnis, kuris pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos reikalavimų taikymą nukreipia į VPIĮ 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas — tai patvirtina, kad tiek „Vlasavos“ skolos, tiek TOKS saugumo vertinimas sprendžiamas būtent šiomis normomis.
Kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra paskutinis ieškovų instrumentas:
Savivaldybei rizika yra ne tik laiko praradimas: jei kasacija pripažintų, kad pašalinimo pagrindų vertinimas buvo neteisėtas, teismas galėtų įpareigoti peržiūrėti konkurso rezultatus, o tai paliestų ir TOKS dalį, kurios kaina buvo 3,4 mln. Eur aukštesnė už „Kautros“ pasiūlymą.
Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (viešas tyčiojimasis, niekinimas dėl religijos) gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų, o pagal BK 284 straipsnį bausmių rėžis — nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.
Pagal BPK 178 straipsnio 2 dalį nukentėjusieji turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti procesinius veiksmus; prokuroras privalo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per dešimt dienų.
Šioje istorijoje susikryžiavo dvi atskiros baudžiamosios bylos: ikiteisminis tyrimas dėl galimos prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo, kuriame įtarimai pateikti septyniems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims (tarp jų muftijui R. Jakubauskui), bei tyrimas dėl viešo Korano deginimo Vilniuje, kuriuo keturiems asmenims pareikšti įtarimai pagal BK 170 straipsnį ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį. Teisinė padėtis visiems įtariamiesiems kol kas yra tik ikiteisminio tyrimo stadijos — kaltinimai dar nepareikšti teisme, tačiau 64 asmenys jau pripažinti nukentėjusiaisiais, o tai lemia jų procesines teises. Tikslus teisinis klausimas — ar Filipinų piliečių įdarbinimo aplinkybės atitinka prekybos žmonėmis požymius, ir ar Korano deginimas Etmonų gatvėje turėjo kurstymo tikslą bei viešosios tvarkos pažeidimo požymius; tai bus sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnį ir 284 straipsnį, taikant bendrininkų atsakomybės taisykles (BK 26 straipsnis). Kartu religinių bendruomenių vidaus santvarkos klausimas sprendžiamas pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnį — sąjunga turi teisę vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai.
Prekybos žmonėmis byloje BPK 21 straipsnis įtvirtina įtariamojo teises: žinoti, kuo jis įtariamas, nuo pirmosios apklausos turėti gynėją, tylėti, susipažinti su tyrimo medžiaga ir apskųsti prokuroro veiksmus. Šios teisės taikytinos ir muftijui, ir kitiems šešiems fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims atstovaujantiems asmenims; nekaltumo prezumpcijos pabrėžimas sąjungos nutarime atitinka tai, kad įtarimas dar nėra kaltės įrodymas. Nukentėjusiaisiais pripažintiems 64 asmenims (tarp jų filipiniečiams, dirbusiems pagal sutartis su „FA Solutions“ „Akola Group“ priklausančiame Vilniaus paukštyne) BPK 178 straipsnio 2 dalis suteikia teisę raštu prašyti prokurorą atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Korano deginimo byloje vertinamieji požymiai skiriasi priklausomai nuo kvalifikacijos:
Prieš „FA Solutions“ ir „World Halal Trust“ versiją, kad darbo sąlygos buvo tinkamos, o paukštynas nurodo, kad filipiniečiai nebuvo jo darbuotojai, teisėsauga turi įrodyti išnaudojimo aplinkybes — dokumentų paėmimo, ilgo darbo laiko, netinkamų sąlygų faktus, kurių vertinimas priklausys nuo įrodinėjimo rezultatų.
Realiausi tolesnės eigos scenarijūs: ikiteisminiam tyrimui pasibaigus prokuroras priims procesinį sprendimą — pareikš kaltinimus ir kreipsis į teismą arba baigs tyrimą; iki tol įtariamiesiems gali būti taikomos prievartos priemonės pagal BPK 122 straipsnį, jei atsirastų pagrindas manyti, kad jie bėgs, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Jeigu teismas pripažins kaltus dėl Korano deginimo, keturi asmenys rizikuoja bausmėmis iki dvejų metų laisvės atėmimo pagal BK 170 straipsnį arba alternatyviomis bausmėmis pagal BK 284 straipsnį. Prekybos žmonių byloje praktiškai svarbiausia dviejoms juridiniams asmenims — „FA Solutions“ ir „World Halal Trust“ — nes teistumas ar net pats tyrimas gali paveikti jų veiklos reputaciją ir sutartinius santykius su rangovais; kategorija „Akola Group“ atsiriboja, kad filipiniečiai nebuvo jos darbuotojai. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos atsiribojimo nutarimas teisinių pasekmių muftijaus bylai nedaro, bet Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio kontekste parodo, kad religinės bendruomenės vidaus struktūros ir viešosios pozicijos yra jų savarankiškos kompetencijos dalis.
Jei per sutartą terminą nebus gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, Kauno miesto savivaldybė įsipareigoja savo lėšomis nugriauti ar išardyti pagal ankstesnius statybą leidžiančius dokumentus pastatytus naujus statinius ir sutvarkyti statybvietę.
Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai statyba pradėta, dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą.
Kauno pietrytinio aplinkkelio atkarpos, pastatytos pagal 2021 ir 2022 metais Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, teisinis likimas dabar priklauso nuo taikos sutarties įvykdymo, o ne nuo teismo sprendimo dėl griovimo. VTPSI 2023 metais nustatė, kad abu dokumentai išduoti neteisėtai — „iš esmės ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams", ir pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl dokumentų galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nes statyba jau pradėta. Tikslus klausimas — ar statyba bus įteisinta per naują projektinę dokumentaciją ir naują statybą leidžiantį dokumentą, ar taikysimosi Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis: teismo įpareigojimas statytojui per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Taikos sutartis perkelia riziką tiesiai ant savivaldybės pečių sutartinių įsipareigojimų struktūra:
Projektų vykdytojams ir rėmėjams reali rizika koncentruojasi sutartame termine: iki jo suėjimo turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kitaip griovimo ar išardymo pareiga krenta ant savivaldybės biudžeto. VTPSI taikos sutartimi išsaugojo priežiūros poziciją — sutartyje numatytos „aiškios garantijos, užtikrinančios prisiimtų įsipareigojimų vykdymą", o nesinaudodama Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies griovimo sankcija kol kas pasirinko dialogo kelią. Kelių infrastruktūros vartotojams pasekmių praktiškai nėra, kol vyksta įteisinimas. Sekimo taškas: teismo proceso, kuriame sudaryta taikos sutartis, baigiamasis sprendimas dėl bylos nutraukimo ir tolesnis sutartame termine numatyto naujo statybą leidžiantį dokumentą išdavimo eigos stebėjimas.