Projektas
2025 m. d. Nr.
Papildyti Kodeksą 118¹ straipsniu: „ 118¹ straipsnis. Priešiškos valstybės informacinė veikla prieš Lietuvos Respubliką Tas, kas veikė kitos valstybės pavedimu rengė, platino, koordinavo, pateikė, skleidė ar platino melagingą informaciją, kuria siekta pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai – baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.”
Papildyti Kodeksą 118² straipsniu: „ 118² straipsnis. Viešas agresyvaus karo kurstymas
Tas, kas viešai kurstė, skatino, ragino, pateisino, pritarė ar kitaip propagavo agresyvų karą ar kitokį ginkluotą konfliktą, pažeidžiantį visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus, arba viešai sistemingai skleidė pareiškimus ar kitus pasisakymus, kuriais siekiama paveikti visuomenės nuomonę, kad ji paremtų agresyvų karą ar kitokį ginkluotą konfliktą, pažeidžiantį visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.”
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Daiva Ulbinaitė Ingrida Šimonytė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė Audrius Petrošius Šarūnas Birutis
Vaida Aleknavičienė Ruslanas Baranovas Orinta Leiputė Jevgenij Šuklin Raimondas Kuodis Vytautas Kernagis Kęstutis Vilkauskas Vitalijus Gailiusų Vytautas Juozapaitis Mindaugas Lingė Laurynas Kasčiūnas Juozas Olekas Lukas Savickas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pastaraisiais metais informacinė erdvė tapo vienu iš pagrindinių hibridinio karo frontų. Kartu su kibernetinėmis atakomis, priešiškų valstybių koordinuojamos dezinformacijos ir karo propagandos kampanijos siekia ne tik daryti įtaką viešajai nuomonei, bet ir ardyti demokratinius procesus, mažinti visuomenės atsparumą, diskredituoti valstybės institucijas bei NATO sąjungininkus.
Lietuva
Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės už priešiškų valstybių informacines operacijas ar karo propagandą. Nors Konstitucijos 25 straipsnis aiškiai nurodo, kad informacijos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – šmeižtu, neapykantos kurstymu ir dezinformacija, – baudžiamajame kodekse nėra atskiros normos, leidžiančios kvalifikuoti sisteminę priešišką informacinę veiklą kaip nusikaltimą valstybės saugumui.
Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, įstatymo projektu siekiama kriminalizuoti informacinę veiklą, vykdomą kitos valstybės pavedimu, bei įtvirtinti atsakomybę už karo propagavimą ar agresijos kurstymą, kuris pažeidžia tarptautinės teisės principus. Įstatymo projekto tikslai:
nustatyti baudžiamąją atsakomybę už priešiškos valstybės informacinę veiklą prieš Lietuvos Respubliką; nustatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą agresyvaus karo kurstymą, pateisinimą ar propagavimą; sustiprinti valstybės teisinį atsaką į informacines atakas ir hibridines grėsmes; suderinti nacionalinį reguliavimą su tarptautinės teisės principais ir ES bei NATO praktika.
Projektas yra kompleksinės informacinės gynybos paketo dalis, kartu su Visuomenės informavimo ir Informacinės visuomenės paslaugų, Elektroninių ryšių įstatymų bei Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimais. Jo tikslas
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektą parengė Seimo narė Daiva Ulbinaitė
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojantis Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už šnipinėjimą, valstybės išdavystę, viešą kurstymą diskriminuoti ar karo nusikaltimų šlovinimą, tačiau neapima veikų kriminalizavimo, susijusių su informacine agresija ar sistemine priešiškų valstybių propagandine veikla.
Tai sukuria teisinį vakuumą – institucijos gali fiksuoti priešiškas kampanijas, bet neturi įrankio jas kvalifikuoti kaip nusikalstamas veikas.
Tuo tarpu daugelyje Europos šalių tokios veikos jau kriminalizuotos: Lenkijoje Baudžiamasis kodeksas 130 straipsnio 9 dalyje numato atsakomybę už užsienio žvalgybos ar priešiškos valstybės pavedimu vykdomą dezinformaciją (iki 8 metų laisvės atėmimo); Vokietijoje už karo kurstymą ar agresijos propagavimą skiriama iki 5 metų laisvės atėmimo; Čekijoje ir Suomijoje karo propagandos skleidimas laikomas sunkiu nusikaltimu, už kurį gali būti taikoma iki 10 metų laisvės atėmimo; Estijoje už karo propagavimą ar jo pateisinimą – iki 3 metų laisvės atėmimo. Šie pavyzdžiai rodo, kad tokio tipo atsakomybės įtvirtinimas yra būtinas valstybės gynybos architektūros elementas.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu
siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti dviem naujais straipsniais:
straipsnis – Priešiškos valstybės informacinė veikla prieš Lietuvos Respubliką. Nustatoma atsakomybė tam, kas veikė kitos valstybės pavedimu ir rengė, platino, koordinavo, pateikė, skleidė ar platino melagingą informaciją, siekiant pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui ar konstitucinei santvarkai.
Ši norma leis kvalifikuoti priešiškas informacines kampanijas kaip nusikaltimus valstybės saugumui.
straipsnis – Viešas agresyvaus karo kurstymas.
Nustatoma atsakomybė tam, kas kurstė, skatino, ragino, pateisino, pritarė ar kitaip propagavo agresyvų karą ar kitokį ginkluotą konfliktą, pažeidžiantį visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus, arba viešai sistemingai skleidė pareiškimus ar kitus pasisakymus, kuriais siekiama paveikti visuomenės nuomonę, kad ji paremtų agresyvų karą ar kitokį ginkluotą konfliktą, pažeidžiantį visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus.
Ši nuostata užpildys spragą, kai karo nusikaltimų ar agresijos pateisinimas skleidžiamas per informacinę erdvę, ypač socialiniuose tinkluose. Bus sustiprintas nacionalinis teisinis atsakas į priešiškų valstybių informacinius veiksmus, užtikrinta atgrasymo priemonė nuo propagandinių ar karo veiksmus šlovinančių pareiškimų. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, jis užtikrins efektyvesnį informacinio karo prevencijos mechanizmą, stiprins valstybės atsparumą ir sumažins priešiškos propagandos poveikį.
Tikimasi, kad priėmus įstatymą, bus sumažintas nusikalstamumo lygis informacinėje erdvėje ir sustiprinta nacionalinio saugumo prevencija.
Priimtas įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai neturės.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti kitų teisės aktų. 10.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Vertinimų ir išvadų negauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „informacinė veikla“, „priešiška valstybė“, „karo propaganda“, „dezinformacija“,
„nacionalinis saugumas“, „informacinis karas“.
16.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narė Daiva Ulbinaitė