Projektas
202 5 m. d. Nr. Vilnius
19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „Prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją.
Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Atlikdama patikrinimą aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę pasitelkti sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją ir vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, dalyvavusią (-ias) planuojamai ūkinei veiklai atliekant poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas.
Sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija ir (ar) vidaus reikalų ministro įgaliota institucija, dalyvaudama (-os) patikrinime, veikia neviršydama (-os) jai (joms) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytos kompetencijos. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.
Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu norintis pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir pradėti ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo turi atitikti šias sąlygas:“.
191 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 191 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. TIPK taisyklėse nustatyta paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau šiame straipsnyje – TIPK leidimas) projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarka, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarka.“
2. Pakeisti 191 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVS centras) TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais derina TIPK paraiškas ir pagal kompetenciją nustato ir peržiūri TIPK leidimo sąlygas, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje. NVS centras savarankiškai vykdo TIPK leidimo sąlygų laikymosi valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir taiko sankcijas vadovaudamiesi Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu.“
3. Pakeisti 191 straipsnio 12 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir TIPK leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šioje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad TIPK leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 punkte nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 5 punkte nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:“.
4. Pakeisti 191 straipsnio 12 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, arba fiziniam ar juridiniam asmeniui pakartotinai padarius kvapų ir (ar) triukšmo valdymo sąlygų pažeidimą, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos kvapų ir (ar) triukšmo valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos kvapų ir (ar) triukšmo mažinimo priemonės;“.
5. Pripažinti 191 straipsnio 12 dalies 4 punktą netekusiu galios.6
. Pripažinti 191 straipsnio 14 dalies 10 punktą netekusiu galios.
192 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 192 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taršos leidimų taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. Šiose taisyklėse nustatyta paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka.“
2. Pakeisti 192 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą. Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti.“
3
. Pakeisti 192 straipsnio 9 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir taršos leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šioje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 5 punkte nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:“.
4. Pripažinti 192 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punktus netekusiais galios.
5. Pripažinti 191 straipsnio 11 dalies 10 punktą netekusiu galios.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Aplinkos ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2026 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. pateiktų paraiškų taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo ar nepriėmimo procedūros ir pradėtos taršos išdavimo ir pakeitimo procedūros baigiamos pagal nuo 2027 m.sausio 1 d. galiojančias teisės aktų nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IR 192
paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Nuolatiniai visuomenės skundai dėl ilgai besitęsiančių institucijų veiksmų, susijusių su taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų ir taršos leidimų sąlygų dėl kvapų valdymo laikymosi kontrole ir praktinių atvejų analizė rodo, kad dabar galiojanti minėtų leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo sistema yra sudėtinga ir neefektyvi, kai reikia tinkamai nustatyti kvapų valdymo sąlygas atskirai kiekvienam ūkio subjektui, taip pat akivaizdu, kad vykdoma kvapų kontrolė neduoda efektyvaus ir greito rezultato reaguojant į visuomenės skundus dėl kvapų, taikant sankcijas pažeidėjams ir užtikrinant, kad ūkio subjektai laikytųsi kvapų valdymo reikalavimų.
Įstatymo projektu siekiama:
Teikiamus siūlymus siekiama prijungti prie šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomo įstatymų pakeitimų paketo:
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15, 151 ir 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas (Nr.
XVP-744).
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Jonauskas.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – AAĮ) nustatyta, kad TIPK ir taršos leidimus išduoda, pakeičia ir panaikina Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA). Pažymėtina, kad TIPK ir taršos leidimai yra aplinkosauginiai leidimai, t. y. leidimai, kuriuose sąlygos nustatomos, siekiant išvengti aplinkos taršos arba ją sumažinti iki priimtino lygio, tačiau šiuose leidimuose nustatomos kvapų valdymo sąlygos, kurias parengia ir pateikia NVSC. Atitinkamai, leidimai peržiūrimi ir keičiami ar naikinamas jų galiojimas tiek dėl aplinkosauginių sąlygų, tiek dėl sąlygų, susijusių su kvapu valdymu pažeidimais, tai reiškia, kad vadovaujantis dabar galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, gali susiklostyti tokia situacija, kai AAA turės panaikinti leidimo galiojimą dėl kvapų valdymo sąlygų pažeidimų, nors tie pažeidimai nesusiję su aplinkosauginių sąlygų pažeidimu.
teisės aktų nuostatomis, privalėtų panaikinti aplinkos apsaugai skirtą leidimą, nors nustatyti pažeidimai susiję ne su šia sritimi, o su sveikatos apsaugos sritimi, už kurią atsakingos visai kitos institucijos. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, kai reikia taikyti sankcijas už kvapų valdymo sąlygų, nustatytų TIPK ar taršos leidime, pažeidimus, taip pat susiduriama su ilgai trunkančiais tarpinstituciniais susirašinėjimais tarp NVSC, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir AAA, dėl ko laiku nesiimama priemonių pažeidimo pašalinimui.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnį, išbraukiant perteklines nuorodas į AAĮ 191 ir 192 straipsnius, kadangi NVSC kompetencija yra nustatyta LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje [1] .
Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti 191 straipsnį, atsisakant perteklinės nuostatos, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo, ir galiojimo panaikinimo taisykles derina sveikatos apsaugos ministras, kadangi visi teisės aktų projektai, susiję su sveikatos apsaugos sritimi, bendrąja tvarka teikiami derinti Sveikatos apsaugos ministerijai. Taip pat šiuo straipsniu siekiama aiškiau atskirti NVSC kompetenciją – nustatoma, kad NVSC savarankiškai vykdo TIPK leidimų sąlygų dėl kvapų valdymo valstybinę kontrolę ir taiko sankcijas už nustatytus pažeidimus.
Tuo pačiu panaikinama prievolė Aplinkos apsaugos agentūrai panaikinti leidimo galiojimą už kitos, ne aplinkosaugos, srities pažeidimus. Sankcijas už kvapų valdymo sąlygų pažeidimus privalės tiesiogiai taikyti NVSC, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatomis.
Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti nepasiteisinusią kvapų kontrolės sistemą taršos leidimuose, kurios problematiškumas aprašytas šio aiškinamojo rašto 1 ir 3 punktuose. Siūloma atsisakyti nerezultatyvios kvapų kontrolės vykdymo praktikos, kai NVSC veikia ne tiesiogiai, o per AAA išduodamus taršos leidimus su kvapų valdymo dalimi. Šį principą pakeis nauji, kartu teikiamame Visuomenės priežiūros įstatymo projektu siūlomi įtvirtinti sugriežtinti reikalavimai kvapų valdymui ir griežtos sankcijos juridiniam asmeniui už kvapų valdymo reikalavimų pažeidimus.
Laukiamas rezultatas – aiškiau ir griežčiau reglamentuoti kvapų valdymo reikalavimai ir greitesnė, aiškiau reglamentuota valstybinę kontrolę vykdančių institucijų reakcija į visuomenės skundus ir ūkio subjektų daromus pažeidimus tiek aplinkosaugos, tiek visuomenės sveikatos priežiūros srityje.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, bus išspręstos šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytos problemos. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priėmus įstatymą tikėtinas teigiamas poveikis visuomenės sveikatos priežiūros srityje, atsakingoms institucijoms greičiau reaguojant į visuomenės nusiskundimus dėl nemalonių kvapų, kuriuos skleidžia ūkinė veiklą vykdantys ūkio subjektai.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. Numatomas teigiamas poveikis verslo sąlygoms nustatant aiškesnį reglamentavimą.
dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su šiuo projektu turi būti pakeistas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nenustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus.
kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ , Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, šių teisės aktų pakeitimus turės patvirtinti aplinkos ministras iki 2026 m. spalio 1 d.; parengti ir patvirtinti bendruosius kvapų valdymo reikalavimus, šį teisės aktą turės patvirtinti sveikatos apsaugos ministras iki 2026 m. spalio 1 d.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra.
Nėra. [1]
„5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atlikdami šio straipsnio 4
dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:
1) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai; <…>”