Projektas
2025 m. Nr.
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos, išskyrus šio straipsnio 3–7 dalyse nustatytus atvejus.
2. Karinės įrangos eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijas išduoda, šių licencijų galiojimą stabdo, licencijų galiojimo sustabdymą panaikina, jų galiojimą panaikina Ekonomikos ir inovacijų ministerija.3 .
Karinės įrangos, kurią importuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija, Lietuvos kariuomenė ir Vyriausybės įgaliota institucija, importui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta karinės įrangos importo licencija nereikalinga.4 . Karinės įrangos tranzito, kai jį vykdo trečiosios šalies karinė institucija arba šios institucijos įgaliotas asmuo, licencijas ar leidimus išduoda Vyriausybės įgaliota institucija kitų teisės aktų, nustatančių užsienio valstybių karinių krovinių vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, nustatyta tvarka.5 .
Karinės įrangos reeksportui remonto ar priežiūros tikslais, kai remonto ar priežiūros darbai yra numatyti pirkimo–pardavimo sutartyse arba garantiniuose įsipareigojimuose ir kai šią įrangą yra importavusi Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija arba Lietuvos kariuomenė, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama licencija nereikalinga.6 .
Karinės įrangos licencija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, B, C, D kategorijų ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims, kontroliuojamiems Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka, neišduodama.7 . Pagal šį įstatymą išduodamos šių rūšių karinės įrangos eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijos:1
) individualioji eksporto licencija – leidimas, kuriuo eksportuotojui suteikiama teisė eksportuoti jame nurodytą karinės įrangos kiekį visą iš karto arba per kelis kartus vienam galutiniam vartotojui ar gavėjui trečiojoje šalyje;2 ) individualioji eksporto licencija laikinai išvežti – leidimas, kuriuo eksportuotojui suteikiama teisė remonto ir priežiūros tikslais, demonstravimo ir vertinimo ar parodų tikslais laikinai išvežti jame nurodytą karinės įrangos kiekį nurodytam importuotojui ar gavėjui trečiojoje šalyje ir grąžinti šią įrangą atgal (reimportuoti);3 ) visuotinė eksporto licencija – leidimas, kuriuo eksportuotojui suteikiama teisė eksportuoti jame nurodytą tam tikros rūšies karinę įrangą vienam galutiniam vartotojui trečiojoje šalyje;4
) individualioji importo licencija – leidimas, kuriuo importuotojui suteikiama teisė importuoti jame nurodytą karinės įrangos kiekį visą iš karto arba per kelis kartus iš trečiosios šalies eksportuotojo;5 ) individualioji importo licencija laikinai įvežti – leidimas, kuriuo importuotojui suteikiama teisė remonto ir priežiūros tikslais, demonstravimo ir vertinimo ar parodų tikslais laikinai įvežti jame nurodytą karinės įrangos kiekį iš trečiosios šalies eksportuotojo ar galutinio vartotojo ir grąžinti šią įrangą atgal (reeksportuoti) nurodytam trečiosios šalies eksportuotojui ar galutiniam vartotojui;6
) visuotinė importo licencija – leidimas, kuriuo importuotojui suteikiama teisė importuoti jame nurodytą tam tikros rūšies karinę įrangą iš vieno ar kelių eksportuotojų iš vienos ar kelių trečiųjų šalių;7 ) tranzito licencija – leidimas, kuriuo vežėjui suteikiama teisė vežti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją jame nurodytą karinės įrangos kiekį viena siunta, siunčiama iš nurodyto trečiosios šalies eksportuotojo nurodytam trečiosios šalies importuotojui;8
) tarpininkavimo licencija – leidimas, kuriuo tarpininkui suteikiama teisė derėtis, rengti arba vykdyti sandorį tarp šiame leidime nurodyto pirkėjo ir pardavėjo dėl nurodytos karinės įrangos perdavimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kitos valstybės narės teritorijos arba trečiosios šalies teritorijos į bet kurią kitą trečiąją šalį.8 .
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos išduodamos juridiniams ar fiziniams asmenims arba užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialams.9 .
Individualioji eksporto licencija, individualioji importo licencija, tarpininkavimo licencija ir tranzito licencija galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos. Visuotinė eksporto licencija ir visuotinė importo licencija galioja 2 metus nuo jų išdavimo dienos. Individualioji eksporto licencija laikinai išvežti ir individualioji importo licencija laikinai įvežti galioja 2 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu Ekonomikos ir inovacijų ministerija jose nenustato trumpesnio jų galiojimo laiko, kai karinė įranga eksportuojama ar importuojama demonstruoti parodoje.10 .
Licencijų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Lukas Savickas Saulius Skvernelis Tomas Tomilinas Jekaterina Rojaka Linas Urmanavičius Domas Griškevičius Zigmantas Balčytis Agnė Širinskienė Arvydas Anušauskas Arvydas Pocius Valdas Rakutis Laurynas Kasčiūnas Kęstutis Mažeika Linas Kukuraitis Kazys Starkevičius Virgilijus Alekna Audronius Ažubalis Saulius Bucevičius Ruslanas Baranovas Dainius Varnas Dainoras Bradauskas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
LR strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 22, 23, 24, 25 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo ir LR sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 12 straipsnio pakeitimo įstatymo rengimą paskatino poreikis panaikinti perteklinį reguliavimą, kuris riboja Lietuvos verslo galimybes kaip tarpininkams veikti tarptautinėse gynybos sektoriaus rinkose. Šiuo metu galiojantis draudimas tarpininkų veiklai sukuria nepalankias sąlygas Lietuvos įmonėms konkuruoti su tarptautiniais rinkos dalyviais. Priešingai nei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Lietuvoje tarpininkų veikla gynybos sektoriuje yra ribojama.
Pagrindiniai šių įstatymų projektų uždaviniai – paskatinti investicijas ir gynybos pramonės vystymąsi bei sukurti papildomas pajamas valstybės biudžetui.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Lukas Savickas ir Saulius Skvernelis.
teisiniai santykiai.
Šiuo metu LR strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra numatytas draudimas vykdyti A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportą, importą, tranzitą bei tarpininkavimą. LR sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje yra numatytas draudimas vykdyti sprogmenų prekybos tarpininkavimą. Tokie draudimai neleidžia Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims tarpininkauti gynybos sektoriuje, o tokia veikla kitose ES valstybėse narėse yra leidžiama. LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra numatytos galimybės Lietuvos verslui organizuoti šių ginklų, jų dalių parodas.
teigiamų rezultatų laukiama.
LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektu siūloma gamintojams leisti prekiauti ne tik savo, bet ir kitų gamintojų ginklais ir jų dalimis ir siūloma plėsti subjektų, galinčių organizuoti A kategorijos ginklų ir jų dalių parodas, ratą. LR strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo projektu siūloma panaikinti draudimą tarpininkauti dėl A kategorijos ginklų, jų šaudmenų ir jų dalių.
LR sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimu siūloma panaikinti draudimą tarpininkauti sprogmenų prekyboje. Tikimasi Lietuvos įmonių įsitraukimo į tarptautinę gynybos rinką, didesnės konkurencijos gynybos sektoriuje, papildomų investicijų Lietuvoje, valstybės biudžeto pajamų didinimo ir Lietuvos, kaip patikimo gynybos sektoriaus partnerio, reputacijos stiprinimo.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas verslui – ypač toms įmonės, kurios siekia teikti tarpininkavimo paslaugas gynybos sektoriuje, bei paskatins investicijų pritraukimą.
dokumentams. Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų projektų įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo poreikis gali iškilti, siekiant nustatyti papildomus tarpininkavimo veiklos saugiklius. Juos turėtų rengti LR ekonomikos ir inovacijų ministerija ir LR krašto apsaugos ministerija.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto nereikės.
vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai žodžiai: „strateginės prekės“, „gynybos pramonė“, „tarpininkavimas“ „ginklų kontrolė“, „sprogmenys“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į 2025-10-15 vykusio LR Seimo ekonomikos komiteto posėdžio klausymus ir jame išsakytus asociacijų siūlymus. Seimo nariai: Lukas Savickas Saulius Skvernelis