Projektas
2025 m. d. Nr.
1. Papildyti 14 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „5 ) priima sprendimus dėl asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimą atliekančių savivaldybės administravimo subjektų ir nustato asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo tvarką.“
2. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) nustato asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį;“.
3. Papildyti 14 straipsnį 51 dalimi: „51 . Savivaldybės administracija ir (ar) kiti administravimo subjektai, kuriems savivaldybės taryba suteikė įgaliojimus šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu sprendimu, vertina asmens (šeimos) finansines galimybes savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės, negalios arba netekto darbingumo ir invalidumo pensijų priemokos, pensijų išmokos, išskyrus Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;“.
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) piniginės lėšos, išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą.“
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.2 . Iki 2025 m. gruodžio 31 d. pradėtos su socialinių paslaugų teikimu, organizavimu ir asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimu susijusios procedūros baigiamos pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2025 m. gruodžio 31 d.
3. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Darius Razmislevičius
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 (toliau – Nutarimas), priimti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, t. y., 2025 birželio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 33, 351
ir 40 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 291 straipsniu ir 6 straipsnio bei Įstatymo priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas (redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.), kuriuo, be kita ko, Pensijų kaupimo įstatymo
dalis papildyta 5 punktu, įtvirtinančiu asmens teisę gauti jo vardu pensijų fonde sukauptas lėšas, jeigu yra bent vienas iš šių nurodytų pagrindų:
a) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
b) dalyvis serga sunkia liga, dėl kurios jo dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis ir kuri įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą;
c) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Be to, įgyvendinant Nutarimą, (1) priimtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2026 m. sausio
Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, nėra vertinamas skiriant piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą; (2) priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.), kuriuo nustatyta, kad
į Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte (redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.) nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą negali būti nukreipiamas išieškojimas. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nėra reglamentuota – ar turės būti vertinamas ir kaip nuo 2026 m. sausio 1 d. turės būti vertinamas Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte ( redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.) nurodytais atvejais pensijų fonde asmens sukauptas pensijų turtas, nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir siekiant teisinio reguliavimo nuostatų suderinamumo, be kita ko, Socialinių paslaugų įstatymu
nustatyti priemones, prisidedančias prie pensijų kaupimo sistemos lankstumo ir patrauklumo užtikrinimo, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti aiškų ir nedviprasmišką teisinį reguliavimą, kuris ne tik sudarytų prielaidas užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, bet ir prisidėtų prie socialiai pažeidžiamų asmenų situacijos gerinimo – užtikrinant, kad dėl Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte ( redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.) nurodytais atvejais išmokėto pensijų fonde sukaupto pensijų turto būtų nepagrįstai didinamas asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis.
Priėmus Įstatymo projektą, būtų stiprinamas teisės aktų sistemiškumas – Socialinių paslaugų įstatymas būtų suderintas su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Lietuvos civilinio proceso kodekso nuostatomis, kuriose, be kita ko, nustatyta, kad išmokėtas pensijų turtas nelaikomas pajamomis ar turtu ir į jį negali būti nukreiptas išieškojimas (šių įstatymų redakcijos nuo 2026 m. sausio 1 d.).
administracinę naštą ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, Įstatymo projektu taip pat siūloma suteikti savivaldybių taryboms teisę priimti sprendimus dėl asmens
(šeimos) finansinių galimybių vertinimą atliekančių savivaldybės administravimo subjektų, t. y., sudaryti teisines prielaidas savivaldybių taryboms jų sprendimu įgalioti ir kitus savivaldybės administravimo subjektus (ne tik savivaldybių administraciją) atlikti asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimą savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.
Įstatymo projekto tikslai:
1Socialinių paslaugų įstatyme įtvirtinti,
kad asmens pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, išmokėtas Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte (redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.) numatytais atvejais, nėra laikomas asmens pajamomis ir (ar) turtu, vertinant asmens (šeimos) finansines galimybes pagal Socialinių paslaugų įstatymą.
(šeimos) finansines galimybes, vadovaudamasi savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka, ne tik savivaldybės administracija, bet ir kiti, savivaldybės tarybos sprendimu įgalioti, savivaldybės administravimo subjektai – kaip jie suprantami ir apibrėžti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.
Įstatymo projekto u ždaviniai: 1.
Atsižvelgiant į Nutarimo nuostatas, susijusias su asmens nuosavybės teisės apsauga ir proporcingumo principo laikymusi, Socialinių paslaugų įstatyme įtvirtinti, kad asmeniui išmokėtas pensijų turtas nėra įskaičiuojamas į asmens (šeimos) pajamas ir (ar) turtą, kai mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
Piniginės socialinės paramos įstatymu, užtikrinant teisės aktų sistemiškumą ir vienodą išmokėto pensijų turto vertinimą. 3.
Užtikrinti, kad pensijų turtas, išmokėtas Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais atvejais – kai asmuo serga sunkia liga, jam teikiama paliatyvioji pagalba ar nustatytas didelis netektas darbingumas – nebūtų vertinamas kaip pajamos ar turtas, dėl kurio galėtų būti padidintas asmens mokėjimas už socialines paslaugas, taip apsaugant asmens finansinę padėtį pažeidžiamose gyvenimo situacijose.
asmens (šeimos) finansines galimybes ir nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį. 5.
Mažinti administracinę naštą savivaldybių administracijoms, suteikiant savivaldybių taryboms teisę jų nustatyta tvarka ir sprendimu įgalioti atlikti asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo funkciją ir kitiems savivaldybės administravimo subjektams.
pakeitimai įsigalios 2026 m. sausio 1 d.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Darius Razmislevičius.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
(šeimai) specialiąsias socialines paslaugas (socialinės priežiūros, socialinės globos paslaugas) ir vertinant asmens (šeimos) finansines galimybes, į pajamas įskaitomos Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos pajamos: pensijos, socialinio draudimo senatvės, negalios arba netekto darbingumo ir invalidumo pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas. Į asmens turtą, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, įskaitomos piniginės lėšos.
įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija vertina asmens (šeimos) finansines galimybes ir nustato mokėjimo už socialines paslaugas dydį. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas), 41 punkte nustatyta, kad asmens (šeimos) finansines galimybes vertina gyvenamosios vietos savivaldybės administracija savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
įstatymo 39 ir 40 straipsnių pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad skiriant asmeniui (šeimai) socialines paslaugas ir vertinant asmens (šeimos) gaunamas pajamas bei (ar) nuosavybės teise turimą turtą, nevertinamas Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų turtas. Ši nuostata užtikrins, kad socialinių paslaugų gavėjams nedidės mokėjimo už socialines paslaugas dydis, vertinant jų pajamas, taip pat nebus didinama asmens turtinė vertė, kai mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens turtą. Be kita ko, Įstatymo projekto nuostatos prisidės prie teisės aktų sistemiškumo ir vienodos teisinės praktikos užtikrinimo, stiprins socialinių paslaugų gavėjų apsaugą bei mažins netikėtų finansinių sunkumų riziką, ypač asmenims, esantiems sudėtingose gyvenimo situacijose dėl sunkios ligos ar kitais, Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte (redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.) nustatytais atvejais.
Socialinių paslaugų įstatymo 14 straipsnio pakeitimais siekiama sudaryti teisines prielaidas savivaldybės tarybai priimti sprendimus, kuriais atlikti asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo funkciją būtų įgaliojami ir kiti savivaldybės administravimo subjektai (
pvz., savivaldybės administracijos padaliniai, savivaldybės biudžetinės įstaigos ir pan.). Toks įstatymo lygmeniu nustatytas teisinis reguliavimas, be kita ko, atlieptų šiuo metu plačiai taikomą praktiką, kai asmens (šeimos) finansinių galimybių pirminį vertinimą atlieka socialinių paslaugų centrai ar kitos savivaldybės biudžetinės įstaigos. Siūlomi pakeitimai užtikrintų praktinį Socialinių paslaugų įstatymo nuostatų taikymo aiškumą bei įgalintų savivaldybės institucijas lanksčiau ir optimaliau organizuoti socialinių paslaugų administravimą pagal jų turimus išteklius. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
Įstatymo projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymo projektas nevertintinas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. Įstatymo projektu neperkeliami ir neįgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
Įstatymo projektas nenotifikuotini Europos Komisijai.
eigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo projekte siūlomos nuostatos yra tiesioginio taikymo, todėl įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų negauta.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „pensijų išmokos“, „pensijų turtas“.
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Darius Razmislevičius