Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Ši nuostata neriboja suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kai byla priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, tačiau suinteresuoti asmenys mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi teisėti interesai yra pažeisti Respublikos Prezidento, Seimo, ar Vyriausybės priimto individualaus teisės akto ar veiksmo (neveikimo). “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Artūras Zuokas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINI Ų BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – įstatyme įtvirtinti asmenų teisę kreiptis į teismą, atsisakant nepagrįsto aukščiausių valstybės valdžios institucijų veiklos imuniteto nuo teisminės kontrolės .
Projektu siekiama įtvirtinti principą, kad visus valstybės valdžios sprendimus, įskaitant Prezidento, Seimo ir Vyriausybės , turi būti galima skųsti teismui ir neturi būti tokių situacijų, kai asmuo negali apginti savo teisių teisme.
Šis principas neatsispindi galiojančiame teisiniame reglamentavime, nors Konstitucijos 30 straipsnis ir įtvirtina, kad „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“. Konstitucija nustato ribotą ratą asmenų, kurie gali kreiptis į Konstitucinį teismą dėl įstatymų, Seimo, Prezidento ir Vyriausybės aktų.
Konstitucijos
šiems asmenims priskiriama: Prezidentas, Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai. Konstitucijos 106 straipsnyje įtvirtinamas ir individualaus konstitucinio skundo institutas, tačiau jis leidžia teikti skundą, kai Prezidento, Seimo ir Vyriausybės aktų
pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir yra išnaudotos visos teisinės gynybos priemonės, t. y. jis nesuteikia teisės asmeniui skųsti tiesiogiai asmens teises pažeidžiančio Prezidento, Seimo ir Vyriausybės akto . Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė priima ne tik norminius aktus, tačiau ir individualius aktus, tačiau Konstitucijos 106 straipsnis nenumato galimybės jame nenurodytiems asmenims ginčyti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių Prezidento, Seimo ar Vyriausybės individualių teisės aktų. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės veiklos.
Analogiškos ABTĮ nuostatos konstitucingumą nagrinėjo Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad ABTĮ nuostata (tuo metu išdėstyta 16 straipsnio 2 dalyje), kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos neprieštarauja Konstitucijai .
Tačiau Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime suformulavo svarbią taisyklę, kad „Administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo“.
Konstitucinio Teismo 2010 m. nutarimas paskatino administracinius teismus drąsiau imtis nagrinėti asmenų bylas dėl asmenų teisių pažeidimo, ginčijant aukščiausių valstybės institucijų aktus. Nekyla abejonių, kad aukščiausias teisės kreiptis į teismą standartas yra tokios teisės įtvirtinimas įstatyme. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo neįtikino administracinių teismų praktika (formuota bylai 2013–2018 m. aktualiu laiku), kad administraciniai teismai nagrinėtų pareiškėjos senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ skundą [1] .
Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendime „Romuva“ prieš Lietuvą konstatavo, kad nacionalinė teisė stokoja apsaugos priemonių nuo savivalės politinei institucijai Seimui priimant sprendimus [2] .
Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai yra būtina atsižvelgiant į Lietuvos oficialiąją konstitucinę doktriną, administracinių teismų praktiką. Be to, naujausiame Vilniaus universiteto tyrėjų atliktame tyrime [3] pagrindžiama būtinybė persvarstyti administracinių teismų kompetenciją ir siūloma įtvirtinti nuostatas, tiesiogiai nustatančių asmens teisę kreiptis į teismą, kai dėl minėtų subjektų veiksmų ar neveikimo pažeidžiamos asmens teisės ar laisvės [4] .
Teisę kreiptis į teismą aiškiai įtvirtinus ABTĮ asmenys geriau žinos apie savo teisių gynimo galimybes, tai skatins institucijų atsakomybę už savo veiksmus. Be to, Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas, priimdami individualius aktus, kurie gali būti apskundimo administraciniams teismams dalykas, pačiuose sprendimuose bus įpareigoti nurodyti apskundimo tvarką remiantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu.
Projekto siekis universaliai apibrėžti teisę kreiptis į teismą ir atsisakyti valstybės valdžios institucijų veiklos imuniteto nuo teisminės kontrolės, paskatino peržiūrėti ir kitas ABTĮ nuostatas, nustatančias sprendimus, kurie negali būti skundžiami administraciniams teismams. ABTĮ 18 straipsnio 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai nepriskirti tirti administracinių teismų kompetencijai.
Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai neturi būti laikomi išimtimi iš bendros taisyklės, todėl siūloma atsisakyti teisminės peržiūros imuniteto jų atžvilgiu.
Imunitetas nuo teisminės peržiūros bendrai nedera su Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos tikslais.
Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą bei užtikrinantį žmogaus teises ir laisves. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos tikslas – gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrinti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlikti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje. Žvalgybos kontrolieriaus veiklos tikslas – atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos tikslais įsteigtos kontrolierių pareigybės visų pirma turėtų pademonstruoti veiklos atvirumą ir apginti savo priimamus sprendimus, jeigu reikia ir teisme.
Pažymėtina, kad Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimams, skirtingai nei Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimams, ABTĮ nenumato imuniteto nuo teisminės kontrolės, o tai rodo nenuoseklų teisinį reguliavimą. Priėmus projektą, visų minėtų Seimo skiriamų kontrolierių sprendimams bus nustatyta vienoda apskundimo tvarka, t. y. jų sprendimai galės būti skundžiami teismui.
Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika byloje C‑234/02 P (Europos ombudsmenas prieš Lamberts) [5]
, ombudsmeno veiksmai gali būti teisminio vertinimo objektas, kai dėl jų galimai atsiranda žala asmens teisėms. Nors ombudsmenas naudojasi plačia diskrecija, o jo sprendimai neturi privalomos teisinės galios, tai nepanaikina teisminės kontrolės galimybės. Teismas suformulavo standartą, pagal kurį deliktinė atsakomybė gali kilti tada, kai pažeidžiama teisės norma, suteikianti individualias teises, pažeidimas yra pakankamai rimtas – t. y. akivaizdžiai peržengiamos diskrecijos ribos, ir tarp pažeidimo bei žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad net neprivalomo pobūdžio institucijų – tokių kaip ombudsmenas – veiksmai nėra eliminuoti iš teisminės kontrolės lauko.
atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys.
Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato: „Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:
1) Respublikos Prezidento aktai;
2) Respublikos Vyriausybės aktai.“ Konstitucijos 106 straipsnio 1-4 dalys apibrėžia subjektus, turinčius teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą: „Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.
Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.
Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas“.
Konstitucijos
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“ .
18 straipsnis yra išdėstytas taip: „18 straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai
Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.“.
Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime nutarė, kad ABTĮ nuostata (tuo metu išdėstyta 16 straipsnio 2 dalyje), kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime suformulavo svarbią taisyklę, kad „Administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo“. Konstitucinio Teismo nutarimas ir jos pagrindu suformuota administracinių teismų praktika teisę kreiptis į teismą aiškino plačiau nei nustato ABTĮ, todėl būtinos atitinkamos korekcijos teisėkūroje, įtvirtinant platesnes teisės kreiptis į teismą sąlygas.
Be to, ABTĮ 18 straipsnio 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai nepriskirti tirti administracinių teismų kompetencijai.
Projekte siūlomi šie ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies pakeitimai: 1)
tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės veiklos, siūloma papildyti sakiniu, nustatančiu, kad minėta nuostata neriboja suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kai byla priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, tačiau suinteresuoti asmenys mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi teisėti interesai yra pažeisti Respublikos Prezidento, Seimo, ar Vyriausybės priimto individualaus teisės akto ar veiksmo (neveikimo). Projektu siekiama įtvirtinti principą, kad visus valstybės valdžios sprendimus, įskaitant Prezidento, Seimo ir Vyriausybės, turi būti galima skųsti teismui ir neturi būti tokių situacijų, kai asmuo negali apginti savo teisių teisme.
Teisę kreiptis į teismą aiškiai įtvirtinus ABTĮ asmenys geriau žinos apie savo teisių gynimo galimybes, tai skatins institucijų atsakomybę už savo veiksmus. Be to, Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas, priimdami individualius aktus, kurie gali būti apskundimo administraciniams teismams dalykas, pačiuose sprendimuose turės nurodyti apskundimo tvarką remiantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu. 2)
18 straipsnio 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai nepriskirti tirti administracinių teismų kompetencijai. Imunitetas nuo teisminės peržiūros bendrai nedera su Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos tikslais, todėl Projekto siūloma šio imuniteto atsisakyti. Priėmus projektą, Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai galėtų būti ginčijami ABTĮ nustatyta tvarka, kaip ir kitų valdžios institucijų sprendimai.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto priėmimas prisidės prie Lietuvos kaip teisinės valstybės formavimo, nes bus plačiau apibrėžta teisė kreiptis į teismą ir bus atsisakyta aukščiausių valstybės valdžios institucijų veiklos imuniteto nuo teisminės kontrolės. Tai neabejotinai prisidės prie verslo sąlygų gerinimo dėl eilės priežasčių: pirma, asmenys ABTĮ pagrindu galės ginčyti individualius Prezidento, Vyriausybės ir Seimo aktus ar veiksmus (neveikimą), antra, teisminės kontrolės galimybė turi padidinti minėtų institucijų sprendimų kokybę, skatinti laikytis procedūrų ir teisės aktuose nustatytų terminų. Projektas bendrai padidins aukščiausių valdžios institucijų atskaitingumą, skaidrumą. Tai skatins palankesnės ir labiau prognozuojamos verslo aplinkos kūrimą, mažins teisinį neapibrėžtumą.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarką, reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama.
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES teisės aktus.
rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
Įstatymo projekto rengimo metu negauta specialistų vertinimų.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra.
Įstatymo projektą teikia Seimo narys Artūras Zuokas [1] Audronė Gedmintaitė, Elena Masnevaitė, Jurgita Paužaitė - Kulvinskienė, „Valstybės valdžios aktų imunitetas Lietuvos administracinėje justicijoje“, Teisė, T. 135, pp 23-24, 2025. [2] Ten pat. [3] Audronė Gedmintaitė, Elena Masnevaitė, Jurgita Paužaitė - Kulvinskienė, „Valstybės valdžios aktų imunitetas Lietuvos administracinėje justicijoje“, Teisė, T. 135, 2025. [4] Audronė Gedmintaitė, Elena Masnevaitė, Jurgita Paužaitė - Kulvinskienė, „Valstybės valdžios aktų imunitetas Lietuvos administracinėje justicijoje“, Teisė, T. 135, pp 28, 2025. [5] ESTT 2004 m. kovo 23 d. sprendimas byloje C-234/02 P, Europos ombudsmenas prieš Lamberts.