Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10. Politinės organizacijos steigėjas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Teisę laisvai jungtis į politines organizacijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti turi Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, išskyrus asmenis, turinčius valstybės, pripažintos priešiška Lietuvos Respublikai, pilietybę.“
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Politinės organizacijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę 18 metų ir nėra kitų valstybių politinių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas
(ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 . Politinių organizacijų steigėjais negali būti asmenys, turintys valstybės, pripažintos priešiška Lietuvos Respublikai, pilietybę.“
Pakeisti 8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Politinė organizacija privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašą. Siekiant nustatyti, ar politinės organizacijos nariai atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, Teisingumo ministerijai teikiamame politinės organizacijos narių sąraše turi būti nurodyta politinės organizacijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, o jeigu politinės organizacijos narys yra Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, arba turintis Lietuvos Respublikos ir kartu kitos valstybės pilietybę – ir pilietybė. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu. Teisingumo ministerija patikrina politinių organizacijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 10 dienos ir iki spalio 10 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės organizacijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pilietybės organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas reaguojant į esančią geopolitinę situaciją mūsų regione, augant konvencinio ir nekonvencinio karo grėsmei bei taip pat reaguojant į 2025-07-07 Youtube platformoje paskelbtą „Redakcijos“ žurnalistinį tyrimą
„Nemuno aušroje – rusų oligarchų patikėtinis | Redakcijos
tyrimas“ .
2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į mūsų sąjungininkę Ukrainą. Per daugiau nei trejus metus Rusijos karinė agresija nemažėja, tačiau jos grėsmė regione tik auga. Rusijos aukščiausi pareigūnai ne kartą yra užsiminę apie norą atstatyti buvusias Sovietų sąjungos ribas, o mūsų ir sąjungininkų teikiama žvalgybinė informacija leidžia manyti, kad Rusija gali žengti žingsnį ir testuoti NATO sienų neliečiamumą jau per artimiausią dešimtmetį.
Rusija kovoja ne tik konvencinį karą Ukrainoje, tačiau investuoja didžiulius finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant daryti įtaką ir poveikį politiniams ir demokratiniams procesams Europoje bei pasaulyje – ryškiausiai tai pasireiškė vykstant Rumunijos prezidento rinkimams. Tik įsikišus Rumunijos Konstituciniam teismui Rusijos remto kandidato dalyvavimas rinkimuose buvo užkardytas.
Atkreiptinas dėmesys ir į daromas apklausas, kurios rodo, kad didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko šalies agresorės karinius veiksmus, o taip pat ir dabartinę valdžią Kremliuje. Jiems tai yra priimtina. Būtent jų balsai nulėmė ir leido įgyti dar daugiau galios dabartiniam imperialistiniam Kremliaus režimui, kuris priėmė sprendimą įsiveržti į taikią kaimyninę valstybę, terorizuoja ir žudo nekaltus civilius gyventojus, okupuoja ir aneksuoja teritorijas, perrašinėja jos bei mūsų valstybės istoriją.
Neabejotina, kad įsitraukimas į politines partijas, jų steigimas ir veikla jose yra viena kertinių žmogaus demokratinių teisių siekiant įsitraukti į politinius, demokratinius procesus valstybėje. Visgi nereagavimas į dabartinę geopolitinę situaciją ir ignoravimas augančios grėsmės būtų netoliaregiškas ir netgi pavojingas mūsų valstybės saugumui ir demokratiniams procesams Lietuvoje.
Tą geriausiai atspindi 2025 m. liepos 7 d. pasirodęs „Redakcijos“ žurnalistinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog politinės partijos „Nemuno aušra“ steigėju ir nariu tapo Lietuvos Respublikos ir kartu Rusijos Federacijos pilietybes turintis asmuo, kuris buvo artimas Rusijos oligarchams asmuo, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Rusijos Federacijoje, ten kūręs verslus ir palaikęs verslo ryšius su Rusijos oligarchais (ar buvęs jų patikėtiniu).
Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių ir faktinių aplinkybių buvo parengtas šis įstatymo projektas, kuriuo siekiama užkardyti Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat turintiems mums priešiškos valstybės pilietybę, būti politinių organizacijų steigėjais ir nariais.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymas šiuo metu numato, kad politinės organizacijos steigėju ar nariu turi teisę būti Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, sulaukęs 18 metų. Dabartiniame reguliavime nėra nieko pasakyta apie dvigubus ar daugybinę pilietybę turinčius asmenis.
Taip pat nustatytame reguliavime, kuriame politinės organizacijos reikalaujama pateikti savo narių sąrašą kiekvienais metais Teisingumo ministerijai, yra reikalavimas įrašyti konkrečią pilietybę tik narių, kurie yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai. Toks reikalavimas nėra taikomas asmenims, turintiems dvigubą pilietybę.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma, kad politinės organizacijos steigėjais ar nariais negalėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie turi kitos valstybės, pripažintos priešiška Lietuvos Respublikai, pilietybę.
Taip pat siūloma numatyti ir papildyti Įstatymo 8 str.
savo narių sąrašą Teisingumo ministerijai privalėtų pažymėti ir turimų partijos narių dvigubų ar daugybinių piliečių turimas kitas pilietybes. Manoma, kad tokie pokyčiai atneš tik teigiamų rezultatų – dėl žinomų mums priešiškų valstybių kišimosi į mūsų ir kitų valstybių politinius ir demokratinius procesus, manytina, kad yra būtina imtis visų priemonių užkardyti priešiškų mums valstybių galimą įtaką šiems procesams.
Priėmus šio įstatymo pakeitimus bus apmažintos galimybės priešiškoms valstybėms veikti per savo ir kartu mūsų valstybės piliečius bei daryti ženklią, svarią įtaką politiniams ir demokratiniams procesams.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujos sąvokos nepateikiamos.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų .
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
14Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.