Projekto Lyginamasis variantas
2026 m. d. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba jam
prilygintas asmuo – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų., taip pat asmuo, kuriam pripažintas tremtiniui prilyginto asmens teisinis statusas pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnį.“
Papildyti 7 straipsnio 2 punktą:
„2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba
jam prilygintas asmuo pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį; Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
tikslai ir uždaviniai Dabartinė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 2 punkto formuluotė numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis „yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.“ Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia šį asmenį kaip „iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusį asmenį ar jo palikuonį, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.“ Tuo tarpu Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato platesnę tremtiniams prilygintų asmenų kategoriją – tai „asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai, likę be tėvų globos.“ Problema yra ta, kad Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punktas apima tik faktiškai ištremtus asmenis – t. y. tuos, kurie buvo „prievarta iškeldinti iš Lietuvos.“ Tremtiniams prilyginti asmenys pagal Nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymą formaliai nebuvo
„ištremti“ (t. y. prievarta iškeldinti), nes jie trėmimo išvengė pabėgę ar pasislėpę. Todėl jie
negali pasinaudoti Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punkto išimtimi dėl dvigubos pilietybės.
Ši teisinė spraga paliečia konkrečias nukentėjusių asmenų grupes:
Respublikos pilietybę, negali pasinaudoti dvigubos pilietybės išimtimi pagal Pilietybės įstatymo 7 str. 2 p., nes jų protėvis formaliai nebuvo „ištremtas“, o tik „prilygintas tremtiniui.“ Šie asmenys slapstėsi dešimtmečius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuolatos keitė gyvenamąsias vietas, negalėjo įsidarbinti ar turėti nuolatinio pajamų šaltinio. Šie asmenys taip pat turėjo nepilnamečių vaikų, kurie augo pastovioje baimėje dėl ištrėmimo ir nuolatiniame nepritekliuje bei šaltyje. Dažnai šis nuolatinis slapstymasis nuo tremties pakeitė jų likimus, charakterį, fizines savybes ir gyvenimus. Projekto tikslas – pašalinti šią teisinę spragą ir užtikrinti, kad tremtiniams prilyginti asmenys ir jų palikuonys turėtų tokias pačias teises išsaugoti LR pilietybę, įgijus kitos valstybės pilietybę, kaip ir tremtiniai bei jų palikuonys. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai Šiuo metu Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punktas leidžia Lietuvos Respublikos piliečiui kartu būti kitos valstybės piliečiu, jeigu jis „yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.“ Ši formuluotė apima tik faktinio trėmimo (prievartinio iškėlimo) atvejus ir neapima tremtiniams prilygintų asmenų, numatytų Nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymo 5 straipsnyje. Nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad „šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas.“ Tai reiškia, kad valstybė tremtiniams prilygintus asmenis vertina kaip lygiaverčius tremtiniams ir suteikia jiems tą patį teisinį statusą. Tačiau Pilietybės įstatyme ši lygiavertiškumo doktrina nėra atspindėtas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomais pakeitimais:
a) Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalis keičiama ir joje apibrėžiama, kad „asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jam prilygintas asmuo“ apima ir asmenis, kuriems pripažintas tremtiniui prilyginto asmens teisinis statusas pagal Nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymo 5 straipsnį.
b) Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punktas pakeičiamas, kad jame būtų aiškiai nurodyta, jog dvigubos pilietybės išimtis taikoma ir tremtiniams prilygintiems asmenims.
Laukiami teigiami rezultatai:
Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„pilietybė”, „Lietuvos Respublikos pilietybė“, „dviguba pilietybė“, „politiniai
kaliniai“. 16. Nėra. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-05 Nr. XVP-1867 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punktą ir jame nustatyti dar vieną grupę asmenų, kurie galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai: dvigubą (daugybinę) pilietybę galėtų turėti asmuo, prilygintas asmeniui, ištremtam iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. Kartu projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvoką, prijungiant prie jos tokiam asmeniui prilyginto asmens sąvoką, apibrėžtą kaip „asmuo, kuriam pripažintas tremtiniui prilyginto asmens teisinis statusas pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnį“. Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu, manome, kad projekte numatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“; šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, – tačiau reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; Konstitucijos
atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai).
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“; šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, – tačiau reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; Konstitucijos
atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, būtų sudarytos prielaidos dvigubai (daugybinei) pilietybei būti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu reiškiniu, taigi jis būtų nesuderinamas su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalimi (2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai).
Taigi Seimas turi diskreciją nustatyti atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat atvejus, kai asmuo gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės, tačiau tai darydamas jis yra saistomas konstitucinio reikalavimo, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų ypač reti, išimtiniai. Todėl priimant sprendimą dėl galimybių Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais plėtimo kaskart būtina įvertinti ne tik tai, kokiu mastu dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų padaugėjimą lemtų numatomas naujas dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindas, bet ir tai, kiek tokių atvejų suponuoja Pilietybės įstatyme jau nustatytas teisinis reguliavimas. Projektu siūloma išplėsti Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodytų Lietuvos Respublikos piliečių, galinčių būti kartu ir kitų valstybių piliečiais, ratą. Pažymėtina, kad, pagal šio straipsnio 4 punktą, Lietuvos Respublikos ir kartu kitos valstybės piliečiu gali būti ir šio straipsnio 2 punkte nurodyto asmens palikuonis, šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtas kaip „iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis“.
Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę įgytų dar viena asmenų grupė, apimanti keturias jų kartas, ir tai suponuotų ženklų dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų padaugėjimą. Manytina, kad, 2024 m. gegužės 12 d. įvykusiame referendume išreikšta Tautos valia nepanaikinus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto bendro dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimo, galimybės Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais įstatymu negali būti ženkliai plečiamos. 2. Atsižvelgiant į Pilietybės įstatyme nustatytą Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetenciją, susijusią su Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais, dėl šio projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. 3.1. Šių rekomendacijų 11 punkte nustatyta, kad teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais; viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai; sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projekto 1 straipsnyje išdėstytoje Pilietybės įstatymo 2 straipsnio
ydingai, nes savo esme skirtingos sąvokos yra sujungtos į vieną. Be to, sąvoka
„tremtiniui prilygintas asmuo“ jau yra apibrėžta Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990
metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad sąvoka „asmuo, prilygintas asmeniui, ištremtam iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.“ turėtų būti apibrėžta atskiroje naujoje Pilietybės įstatymo 2 straipsnio dalyje, arba šis straipsnis turėtų būti papildytas nauja paskutine dalimi, kurioje būtų nurodyta, kad kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme. 3.2. Projekto 2 straipsnyje siūlomo pakeitimo esmė išdėstytina taip: „Pakeisti 7 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“. 3.3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje išdėstytame Pilietybės įstatymo
įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta sąvoka, šiame punkte išbrauktina visiškai perteklinė formuluotė „pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį“. Be to, šio punkto nuostata tikslintina atsižvelgiant į šios išvados 3.1 papunktyje pateiktą pastabą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected] R. Šidlauskaitė, tel. (0 5) 209 6817, el. p. [email protected]