2026 m. d. Nr.
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir jį išdėstyti taip: „5 . Kelias
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
metropoliteno įgyvendinimo ĮSTATYMO
,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatymo Nr. XIII-1603 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektai) tikslas sukurti palankesnes teisines ir organizacines sąlygas, padedančias didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgyvendinti naują viešojo transporto rūšį – metropoliteną.
Siūlomais Įstatymo projektais siekiama metropoliteną priskirti keleivinėms transporto priemonėms . Įstatymo projektais siekiama, kad metropolitenas būtų integruotas į viešojo transporto sistemas Lietuvoje ir būtų sudarytos sąlygos metropoliteno projektą įgyvendinti kaip sudėtinę kitų ypatingos valstybinės svarbos projektų dalį, sukuriant viešojo transporto infrastruktūrą, skirtą dviem ir daugiau transporto rūšims. Tokie sprendimai sudarytų prielaidas efektyviai mažinti spūstis, gerinti gyvenimo kokybę didžiuosiuose šalies miestuose bei sudarytų daugiau galimybių keleivių vežimui panaudoti metropoliteną.
Tokios tendencijos yra labai ryškios visame pasaulyje. Šiuolaikiniai transporto infrastruktūros projektai vis dažniau kuriami taip, kad geležinkeliai taptų miesto viešojo transporto dalimi, sujungiant metro, tramvajus ir priemiestinius traukinius į vieną sistemą. Tokių projektų pagrindinė idėja yra nebeatskirti miesto ir tarpmiestinio transporto, o sukurti vientisą transporto tinklą (pvz., traukiniai kursuoja ne tik tarp miestų, bet ir per miesto centrą, o geležinkelių infrastruktūra naudojama tiek trumpoms, tiek ilgoms kelionėms.
Traukinių stotys integruojamos su metro, autobusų ir dviračių infrastruktūra).
Tokio pobūdžio projektai jau realizuoti Vokietijoje (S-Bahn), kur miesto ir priemiesčio traukiniai kursuoja ir po žeme (kaip metro) ir paviršiumi. Paryžiuje (RER) – greitieji priemiestiniai traukiniai, kertantys visą miestą, integruoti su metro sistema. Londone (Crossrail) – nauja linija, jungianti priemiesčius per miesto centrą ir veikianti kaip metro ir traukinio hibridas. Šie projektai leido didiesiems Europos miestams ženkliai sumažinti transporto spūstis (žmonės dažniau renkasi viešąjį transportą), kelionės tapo greitesnės (mažiau persėdimų), o miestų aplinka – ekologiškesnė.
Tokie modernūs projektai aiškiai juda link vieningos transporto sistemos, kur traukinys tampa ne tik tarpmiestine, bet ir kasdiene miesto transporto priemone
Lietuvoje minėtų projektų koncepcija dar tik vystoma. Lietuvos geležinkeliai plečia maršrutus ir jų dažnį, o Vilnius jau turi tam tikrų „miesto traukinio“ bruožų (pvz., maršrutas Vilnius-Trakai arba maršrutas Vilnius-Vilniaus oro uostas). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektais siekiama sudaryti prielaidas efektyvesnei ir racionalesnei transporto projektų plėtrai, kur skirtingų viešojo transporto rūšių infrastruktūros objektai būtų statomi ir naudojami bendrai.
Įstatymo projektų uždavinys – sukurti prielaidas, leidžiančias vieno statybos proceso metu įrengti transporto infrastruktūrą dviem ir daugiau viešojo transporto rūšims, taip sutaupant valstybės ir savivaldybių
biudžetų lėšas, o integruotas planavimas leis optimizuoti viešojo transporto koridorius, mažinant intervenciją į urbanistinį kraštovaizdį ir saugomas teritorijas.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse bei Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nėra numatytos tokios viešojo transporto rūšies kaip metropolitenas.
Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatyme Nr. XIII-1603 šiuo metu numatyta, kad metropoliteno projektas įgyvendinamas pagal pasirinktą jo įgyvendinimo būdą atitinkamuose teisės aktuose nustatyta tvarka: savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės vykdomas projektas, arba institucinės viešojo ir privataus subjektų partnerystės sutarties pagrindu, arba koncesijos pagrindu. Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai patys pasirenka, kaip finansuoti savo investicijas, įskaitant skolinimąsi, akcijų išleidimą ir (arba) kitus įstatymų nustatytus būdus. Be Seimo sutikimo projektui įgyvendinti neskiriamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšos, gautos bendra tvarka. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekte, suteikdama žemę ir žemės ertmes metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti. Vyriausybė, jos įgaliota institucija arba savivaldybių tarybos neturi teisės įpareigoti valstybės arba savivaldybės kontroliuojamų įmonių, o valstybės arba savivaldybės įmonės neturi teisės skolinti lėšų projekto įgyvendinimo bendrovei.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektais siūloma integruoti metropoliteną į viešojo transporto sistemą Lietuvoje ir sudaryti sąlygas metropoliteno projektą ir įgyvendinti kaip sudėtinę kitų ypatingos valstybinės svarbos projektų dalį, sukuriant viešojo transporto infrastruktūrą, skirtą dviem ir daugiau transporto rūšims. Be to, siūloma nustatyti, kad koncesiją suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) savivaldybė, kurios teritorijoje būtų įgyvendinamas metropoliteno projektas.
Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas efektyviai mažinti spūstis, gerinti gyvenimo kokybę didžiuosiuose šalies miestuose bei sudarytų daugiau galimybių keleivių vežimui panaudoti metropoliteną, taip pat leistų vieno statybos proceso metu įrengti transporto infrastruktūrą dviem ir daugiau viešojo transporto rūšims, taip sutaupant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, o integruotas planavimas leistų optimizuoti viešojo transporto koridorius, mažinant intervenciją į urbanistinį kraštovaizdį ir saugomas teritorijas.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės,
strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nereikės.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „metropolitenas“, „viešasis transportas“, „transporto infrastruktūra“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: