Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-1278 · 2026-03-12 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2026-03-12
  2. Aiškinamasis raštas · 2026-03-12

Projekto tekstas

2026-03-12 · oficialus registras ↗

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR.

IX-1007

17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

202 6 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. — 17 straipsnio pakeitimas

1 . Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies

20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20

) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 2000 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1d.;

2 . Pakeisti įstatymo 17 straipsnio 1 dalies

20 2 punktą ir jį išdėstyti taip:20 2 ) palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937 , ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, suma, neviršijanti 2000 eurų per mokestinį laikotarpį;“

2 straipsnis. — Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1

. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ar vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Daiva Petkevičienė

Aiškinamasis raštas

2026-03-12 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ

MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-

1007 17 S

TRAIPSNIO

PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios

priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - Įstatymas) numato 500 eurų neviršijančią neapmokestinamą palūkanų sumą per mokestinį laikotarpį. Ši suma buvo nustatyta daugiau nei prieš dešimtmetį. Reikia pažymėti, kad per šį laikotarpį reikšmingai padidėjo kainų lygis ir sumažėjo pinigų perkamoji galia, taip pat padidėjo gyventojų dalyvavimas investicinėje veikloje bei mokamos palūkanos gyventojams už indėlius bankuose.

Dėl infliacijos ir palūkanų normų pokyčių 500 eurų riba šiandien nebeatlieka realios investavimo skatinimo funkcijos. Praktikoje ji tampa simboline ir neturi reikšmingo poveikio gyventojų elgsenai.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardytas aplinkybes, siūlome pakeisti Įstatymą

  • padidinti neapmokestinamą palūkanų sumą per mokestinį laikotarpį iki

2000 eur

ų. Padidinus ribą iki 2000 eurų, būtų atkurtas realus mokesčių lengvatos dydis, atitinkantis dabartines ekonomines sąlygas, būtų sukurtas apčiuopiamas finansinis stimulas gyventojams laikyti indėlius bankuose bei sustiprinta paskata deklaruoti ir investuoti savo pajamas ir turtą skaidriai.

Atkreiptinas dėmesys, kad neapmokestinamos ribos didinimas veikia kaip taupymo skatinimo priemonė. Didinant neapmokestinamą palūkanų sumą, gyventojams sudaroma aiški paskata laikyti lėšas bankų indėliuose, investuoti į obligacijas, naudotis tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo galimybėmis. Tai didina vidaus kapitalo kaupimą, vartojimą ir finansinį atsparumą. Taip pat tai būtų akivaizdi šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonė. Legaliai laikomos ir deklaruojamos lėšos tampa finansiškai patrauklesnės, mažėja paskata laikyti santaupas grynaisiais pinigais, investuoti neformaliais ar neapskaitytais būdais, didina finansinių srautų skaidrumą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Įstatymo projekto tikslas – skatinti gyventojus skolinti už tai gaunant didesnes neapmokestinamų palūkanų išmokas. Priėmus šį Įstatymo projektą, gyventojams būtų sudaroma aiški paskata laikyti santaupas bankų indėliuose, investuoti į obligacijas, naudotis tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo galimybėmis.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai

(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto rengėja ir iniciatorė yra Seimo narė Daiva Petkevičienė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami

įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Įstatyme numatyta 500 eurų neviršijanti neapmokestinama palūkanų suma per mokestinį laikotarpį.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio

reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma padidinti neapmokestinamą palūkanų sumą per mokestinį laikotarpį iki 2000 eurų.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės

kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps

verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja

strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę

sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.

10. Ar įstatymų projektai parengti

laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.

11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių

ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei.

12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia

įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio

Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimu, priima Lietuvos Respublikos

Vyriausybė iki 2026 m. rugsėjo

30 d.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų

ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų nereikės.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti

specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia

šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

„Indėlio palūkanos“, „Neapmokestinama indėlio suma“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi

pagrindimai ir paaiškinimai:

Papildomi įstatymo projekto pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi. Teikia Seimo narė Daiva Petkevičienė