Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
„
5LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo slaptu balsavimu gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pakeitimo tikslas – sustiprinti Tarybos, kaip aukščiausiojo LRT valdymo ir priežiūros organo, galimybes realiai ir efektyviai įgyvendinti jai įstatymu pavestą priežiūrinę funkciją bei užtikrinti LRT generalinio direktoriaus veiklos atskaitomybę, nepriklausomumą ir atsakomybę visuomenei. Tai daroma nustatant objektyvesnę, nuo išorinio spaudimo apsaugotą sprendimų priėmimo procedūrą, t. y. slaptą balsavimą ir labiau proporcingą balsų daugumos reikalavimą - ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių.
Vadovaudamiesi Valstybės kontrolės atliktos valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla“ pateiktomis rekomendacijomis ir siekdami geriau užtikrinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos bei visos visuomenės interesus, rekomenduojame tikslingiau panaudoti Tarybai, kaip aukščiausiajam valdymo ir priežiūros organui, suteiktus įgaliojimus. Siekiame, kad LRT generalinis direktorius būtų atleidžiamas slaptu balsavimu, nes toks balsavimas apsaugo Tarybos narius nuo išorinio spaudimo, politinės ar organizacinės įtakos ir leidžia priimti sprendimus vadovaujantis sąžine bei profesionaliu vertinimu.
Atviras balsavimas jautriais klausimais gali riboti narių laisvę balsuoti objektyviai.
Šiuo metu galiojanti 2/3 balsų daugumos kartelė yra labai aukšta ir praktiškai gali reikšti, kad net esant realiam nepasitikėjimui vadovu ar rimtoms problemoms organizacijoje, jo atleidimas tampa neįmanomas. Ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių balsų dauguma užtikrina balansą tarp stabilumo ir atsakomybės, leidžia sprendimus priimti operatyviau. Pabrėžtina, kad šiai pakeitimais siekiame, kad visuomeninio transliuotojo vadovas būtų ne tik nepriklausomas, bet ir atskaitingas.
atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
įstatymo
įtvirtinta nuostata, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu Taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių.
rezultatų laukiama: Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo
LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo slaptu balsavimu gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių.
Taryba įgyja realią galimybę įvertinti ir, esant pagrįstam nepasitikėjimui, atleisti generalinį direktorių, užtikrindama nuolatinę LRT veiklos kontrolę ir atsakomybę. Slaptas balsavimas mažintų išorinio spaudimo riziką, todėl nariai galėtų laisviau ir atsakingiau vertinti situaciją. Sumažintas balsų slenkstis nesumažina sprendimo svarbos, tačiau leidžia išvengti situacijų, kai dėl pernelyg aukštos kartelės institucija negali reaguoti į aiškiai matomas problemas. Tokiu būdu būtų užtikrinama nuoseklesnė LRT veiklos kontrolė ir didesnis institucijos skaidrumas, o visuomenė galėtų tikėtis tiek nepriklausomo, tiek atskaitingo vadovavimo.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms tiesioginės įtakos neturės.
Neprieštarauja.
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytų reikalavimų.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
Negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „LRT generalinio direktoriaus atleidimas“.
Nėra. Teikia Seimo nariai