Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 13 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas, ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos Prezidentu, kariams gali būti suteikiamos šios teisės:
1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;
2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;
3) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;
4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;
5) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;
6) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;
7) panaudoti specialiąsias priemones.“
2Papildyti 13 straipsnį 1² dalimi:
„1². Šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytu atveju kariams teisės gali būti
suteikiamos ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Prireikus teisių suteikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.
Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau bendra teisių suteikimo trukmė negali būti ilgesnė nei būtina siekiant šio straipsnio 1¹ dalyje nurodyto tikslo.“
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) krašto apsaugos ministras – teikiant pagalbą kitoms
valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operaciją, taip pat Lietuvos kariuomenei reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto(2) lyginamasis variantas
1Papildyti 13 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgoms vykdyti jų funkcijas ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, Vyriausybei gavus Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikus siūlymą Seimui, Seimo sprendimu kariams gali būti suteikiamos šio straipsnio 1² dalyje nurodytos teisės. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą, Vyriausybei gavus Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikus siūlymą Respublikos Prezidentui, turi teisę priimti Respublikos Prezidentas. Šis Respublikos Prezidento sprendimas įsigalioja nuo priėmimo ir turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Seimas gali patvirtinti arba panaikinti Respublikos Prezidento sprendimą.“
2Papildyti 13 straipsnį 1² dalimi:
„1².
Šio straipsnio 1¹ dalyje nustatytais atvejais ir tvarka kariams gali būti suteikiamos šios teisės:
1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;
2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;
3) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;
4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;
5) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;
6) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;
7) panaudoti specialiąsias priemones.“
3Papildyti 13 straipsnį 1³ dalimi:
„1³. Šio straipsnio 1² dalyje nurodytos teisės kariams gali būti
suteikiamos ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Prireikus teisių suteikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, kaip nurodyta šio straipsnio 1¹ dalyje, gali būti pratęsiama ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau bendra teisių suteikimo trukmė negali būti ilgesnė nei būtina siekiant šio straipsnio 1¹ dalyje nurodyto tikslo.“
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) krašto apsaugos ministras – teikiant pagalbą kitoms
valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operaciją, taip pat Lietuvos kariuomenei reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-08-08 Nr. XIVP-750 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad ekstremalioji situacija – tai padėtis, susidariusi ne dėl įvykio, o būtent dėl tam tikrus kriterijus atitinkančio ekstremaliojo įvykio, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1¹ dalies pirmojoje pastraipoje prieš žodį „įvykio“ įrašytinas žodis „ekstremaliojo“. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1¹ dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti kariams tam tikras teises, kurios būtų suteikiamos ,,ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad formuluotė „kai būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“ suponuoja, kad kariniai vienetai ar kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo) logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas.
Tačiau sistemiškai vertinant kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai nustatyta, kad kariniai vienetai pasitelkiami būtent minėtų civilinės saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti. Antra, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia tvarka kariai įgyvendins jiems suteikiamas teises, teikdami pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Viešojo saugumo tarnybai, t.y. ar jie veiks kartu su policija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais ir kitais pareigūnais, ar atskirai. Trečia, neaišku, kokią pagalbą kariai galėtų teikti, siekiant atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas, koks būtų keičiamo įstatymo nuostatų santykis su kitų įstatymų, ypač Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, tik valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. 3.
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1¹ dalies pirmos pastraipos formuluotė, reglamentuojanti įgaliojimų pasitelktiems kariams suteikimo tvarką, yra ydinga, nes ji suponuoja, kad pirma priimamas krašto apsaugos ministro įsakymas, paskui turi būti gaunamas Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotas rašytinis prašymas, kuris derinamas su Respublikos Prezidentu. Siūlytina tikslinti šią formuluotę, nurodant, kad esant rašytiniam Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos prašymui (būtent komisijos, o ne komisijos pirmininko, nes komisija priima jos kompetencijai priklausančius sprendimus, o komisijos pirmininkas tik atstovauja komisijai), krašto apsaugos ministras, suderinęs tai su Respublikos Prezidentu, priima įsakymą, kuriame detalizuojamas pasitelktiems kariams suteikiamų teisių turinys ir apimtis. 4. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnį 1² dalį, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokios kariams teisės gali būti suteikiamos ne ilgiau kaip 3 mėnesius (šioje dalyje teikiama nuoroda į šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytą atvejį, bet ne jame vardijamas karių teises, todėl būtų tikslinga šioje dalyje vietoj žodžių ,,šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytu atveju kariams teisės gali būti suteikiamos“ įrašyti žodžius ,,šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytos teisės kariams gali būti suteikiamos“. 5. Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnį 1² dalies antrajame sakinyje pateikti konkrečią nuorodą į straipsnio dalį, kur tokia tvarka nustatyta, arba vietoj žodžių ,,laikantis tokios pat tvarkos“ aprašyti krašto apsaugos ministro įsakymo priėmimo procedūrą, kaip tai yra nurodyta ir 13 straipsnio 1¹ dalies pirmojoje pastraipoje. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Dainius Kreivys, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjas Mantas Lapinskas, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Žilvinas Gaubys ir Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Darius Senikas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad ekstremalioji situacija – tai padėtis, susidariusi ne dėl įvykio, o būtent dėl tam tikrus kriterijus atitinkančio ekstremaliojo įvykio, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1¹ dalies pirmojoje pastraipoje prieš žodį „įvykio“ įrašytinas žodis „ekstremaliojo“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-091 2.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1¹ dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti kariams tam tikras teises, kurios būtų suteikiamos ,,ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad formuluotė „kai būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“ suponuoja, kad kariniai vienetai ar kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo) logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas. Tačiau sistemiškai vertinant kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai nustatyta, kad kariniai vienetai pasitelkiami būtent minėtų civilinės saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti.
Antra, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia tvarka kariai įgyvendins jiems suteikiamas teises, teikdami pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Viešojo saugumo tarnybai, t.y. ar jie veiks kartu su policija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais ir kitais pareigūnais, ar atskirai. Trečia, neaišku, kokią pagalbą kariai galėtų teikti, siekiant atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas, koks būtų keičiamo įstatymo nuostatų santykis su kitų įstatymų, ypač Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, tik valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. Pritarti iš dalies
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1¹ dalies pirmos pastraipos formuluotė, reglamentuojanti įgaliojimų pasitelktiems kariams suteikimo tvarką, yra ydinga, nes ji suponuoja, kad pirma priimamas krašto apsaugos ministro įsakymas, paskui turi būti gaunamas Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotas rašytinis prašymas, kuris derinamas su Respublikos Prezidentu.
Siūlytina tikslinti šią formuluotę, nurodant, kad esant rašytiniam Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos prašymui (būtent komisijos, o ne komisijos pirmininko, nes komisija priima jos kompetencijai priklausančius sprendimus, o komisijos pirmininkas tik atstovauja komisijai), krašto apsaugos ministras, suderinęs tai su Respublikos Prezidentu, priima įsakymą, kuriame detalizuojamas pasitelktiems kariams suteikiamų teisių turinys ir apimtis. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnį 1² dalį, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokios kariams teisės gali būti suteikiamos ne ilgiau kaip 3 mėnesius (šioje dalyje teikiama nuoroda į šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytą atvejį, bet ne jame vardijamas karių teises, todėl būtų tikslinga šioje dalyje vietoj žodžių ,,šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytu atveju kariams teisės gali būti suteikiamos“ įrašyti žodžius ,,šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytos teisės kariams gali būti suteikiamos“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnį 1² dalies antrajame sakinyje pateikti konkrečią nuorodą į straipsnio dalį, kur tokia tvarka nustatyta, arba vietoj žodžių ,,laikantis tokios pat tvarkos“ aprašyti krašto apsaugos ministro įsakymo priėmimo procedūrą, kaip tai yra nurodyta ir 13 straipsnio 1¹ dalies pirmojoje pastraipoje. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: J. Sabatauskas, A. Sysas 2021-08-09. 1 Argumentai: Kadangi galiojančio Karinės jėgos naudojimo statuto įstatymo 13 straipsnio 2 dalies norma tokias pačias funkcijas suteikia kariams, kai jie teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operaciją, manome, kad papildant 13 straipsnį 1¹ dalimi būtina paisyti tvarkos ir procedūrų įvardintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Pasiūlymas:
pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų vykdyti tiesiogines funkcijas būtiniausias veiklos sąlygas, ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko mot yvuotą rašytinį prašymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, pertraukos tarp Seimo sesijų metu suderinus su Respublikos Prezidentou sprendimu, kuris teikiamas tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, kariams gali būti suteikiamos šios teisės:
Pritarti Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnį 1¹ dalimi: „1¹.
Ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgoms vykdyti jų funkcijas būtiniausias veiklos sąlygas, ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą, Vyriausybei gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą priima Respublikos Prezidentas. Šis Respublikos Prezidento sprendimas įsigalioja nuo priėmimo ir turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Seimas gali patvirtinti arba panaikinti Respublikos Prezidento sprendimą:
S. Skvernelis 2021-08-09.
Skvernelis 2021-08-09. 1 Argumentai: Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 13 straipsnis pildomas 1¹dalimi įtvirtinant, kad ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas, ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos Prezidentu, kariams gali būti suteikiamos šios teisės:
1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;
2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;
3) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;
4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;
5) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;
6) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;
7) panaudoti specialiąsias priemones. Remiantis siūlomu reguliavimu, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos Prezidentu, esant tik ekstremaliai situacijai ir labai neapibrėžtoms sąlygoms, Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms galės būti suteikti analogiški įgaliojimai, kurie suteikiami ir nepaprastosios padėties metu.
Iš sprendimų priėmimo pašalinamas Seimas, kurio ir yra pareiga įvesti karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas yra galutinį sprendimą dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo priimanti institucija, todėl pagrįstai manytina, kad sprendimas dėl karinės jėgos naudojimo ekstremalios situacijos metu turėtų būti priimamas ne pavienių asmenų, o Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotu rašytiniu prašymu, Vyriausybės teikimu ir Seimo nutarimu. Pasiūlymas:
straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas, ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos Prezidentu, Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotu rašytiniu prašymu, Vyriausybės teikimu ir Seimo nutarimu, kariams gali būti suteikiamos šios teisės:
1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;
2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;
3) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;
4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;
5) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;
6) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;
7) panaudoti specialiąsias priemones.“ Atsižvelgti Siūlymas iš esmės analogiškas Seimo narių. J. Sabatausko ir A. Syso siūlymui, kuriam komitetas pritarė. 3. Seimo narys P. Gražulis 2021-08-09. 1 Argumentai: Siekiant, kad valdantieji politikai nenukreiptų karių prieš savo pilietines teises ginančius LR piliečius, siūloma apriboti specialių įgaliojimų kariams teritoriją – numatyti tai tik 5 km pasienio ruože ir migrantų stovyklose, bei jų apsaugos zonose. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
taip:
„1¹. Ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas
sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas, ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos Prezidentu, kariams gali būti suteikiamos šios teisės, tačiau tik 5 km pasienio su Baltarusija ir Rusija ruože ir migrantų stovyklose, bei jų apsaugos zonose:
1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;
2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;
3) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;
4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;
5) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;
6) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;
7) panaudoti specialiąsias priemones.“ Nepritarti Kariniai vienetai būtų pasitelkiami atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos būtiniausias veiklos sąlygas. Šių institucijų veikla nėra siejama su konkrečia teritorija, todėl ir teritorijos, kaip išankstinės sąlygos nustatymas, nebūtų įmanomas/tikslingas.
Atkreiptinas dėmesys, kad krašto apsaugos ministras, priimdamas sprendimą dėl pagalbos teikimo, visais atvejais sprendime turi suformuluoti kariniams vienetams užduotį, kuri būtų vykdoma tenkinant Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos prašymą. Jeigu pagal užduoties pobūdį yra įmanoma įvardinti konkrečią teritoriją, kurioje bus vykdoma užduotis, tai sprendime formuluojant užduotį kariniams vienetams turės būti nurodoma konkreti užduoties (su suteiktais karių įgaliojimais) vykdymo teritorija. Papildomai pažymėtina, kad priėmus teikiamą siūlymą teisinis reguliavimas būtų pritaikomas tik vienam konkrečiam atvejui ir pasikeitus situacijai, atsirastų poreikis pakartotinai reguliavimą keisti, kas būtų nesuderinama su teisėkūros efektyvumo principu. 4. Seimo nariai V. Fiodorovas I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Bukauskas, V. Giraitytė 2021-08-10. 12 Argumentai:
Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 13 straipsnis pildomas 1²dalimi įtvirtinant, kad 13 straipsnio 1¹ dalyje nurodytu atveju kariams teisės gali būti suteikiamos ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Prireikus teisių suteikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau bendra teisių suteikimo trukmė negali būti ilgesnė nei būtina siekiant šio straipsnio 1¹ dalyje nurodyto tikslo. Manoma, kad toks reguliavimas, kuris leidžia pratęsti numatytą 3 mėnesių terminą dar 3 mėnesiams ir neribojant pratęsimų skaičių yra netikslingas.
Tuo metu kai valstybėje paskelbta ekstremali situacija ir pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos per 3 mėnesių terminą nesibaigia, valstybė turi imtis priemonių keičiant nustatytą ekstremalios situacijos statusą. Pasiūlymas:
2Papildyti 13 straipsnį 1² dalimi:
„1². Šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytu atveju kariams teisės gali būti suteikiamos ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Prireikus teisių suteikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau bendra teisių suteikimo trukmė negali būti ilgesnė nei būtina siekiant šio straipsnio 1¹ dalyje nurodyto tikslo.“ Nepritarti Ekstremalioji situacija nėra apribota laike, todėl ir karinių vienetų su suteiktais įgaliojimais pasitelkimo poreikis gali išlikti visos ekstremaliosios situacijos metu. Kiekvieną kartą pratęsiant įgaliojimų suteikimą, įgaliojimus suteikiantys asmenys turės vertinti, ar išlieka įstatyme numatytos sąlygos įgaliojimų suteikimui. Pažymėtina, kad įgaliojimų kariams suteikimas nedaro įtakos ekstremaliosios situacijos paskelbimo sąlygoms ar ekstremaliosios situacijos statuso keitimui – teisinis rėžimas galėtų būti keičiamas esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-750. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius