2021-06-29 Nr. XIVP-698 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal
Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus (1 dalis) ir kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas (2 dalis). Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime vertino, ar pagal Konstituciją 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė gali būti prilyginta Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, institutui. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo buvo sudarytos teisinės prielaidos iš valstybės tarnybos išėjusį 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką prilyginti buvusiam Respublikos Prezidentui, kaip buvusiam valstybės vadovui, prieštaraujančiu Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y.
Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai; Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso (2002 m. birželio 19 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui (2002 m. birželio 19 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatuota, jog „atsižvelgiant į tai, kad valstybės vadovo konstitucinis institutas buvo nustatytas 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinus Respublikos Prezidento institutą, į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso, taip pat į tai, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė Konstitucijoje numatyta kaip laikina ir siejama su ta pereinamąja teisine situacija, kai Lietuvos Respublikos Seimas yra išrinktas, bet dar nėra susirinkęs į pirmąjį posėdį, akivaizdu, jog 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusas nėra tapatus 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui.“ Taigi pagal Konstituciją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto.
Atsižvelgdami į išdėstytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai. Atkreipiame dėmesys į tai, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014 m. sausio 14 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinio statuso įstatymo projekto Nr. XIIP-1434 jau vertino iš esmės analogišką siūlomą teisinį reguliavimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKO TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO projekto 2021-09-27 Nr. XIVP-698(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
DĖL
2021-06-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė
Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinės Armonaitės pavaduotojas Tomas Raskevičius, Irena Haase, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja Viktorija Staugaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal
Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio
ir kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas (2 dalis).
Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime vertino, ar pagal Konstituciją 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė gali būti prilyginta Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, institutui. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo buvo sudarytos teisinės prielaidos iš valstybės tarnybos išėjusį 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką prilyginti buvusiam Respublikos Prezidentui, kaip buvusiam valstybės vadovui, prieštaraujančiu Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai; Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso (2002 m. birželio
25 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui (2002 m. birželio 19 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatuota, jog „atsižvelgiant į tai, kad valstybės vadovo konstitucinis institutas buvo nustatytas 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinus Respublikos Prezidento institutą, į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso, taip pat į tai, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė Konstitucijoje numatyta kaip laikina ir siejama su ta pereinamąja teisine situacija, kai Lietuvos Respublikos Seimas yra išrinktas, bet dar nėra susirinkęs į pirmąjį posėdį, akivaizdu, jog 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusas nėra tapatus 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui.“ Taigi pagal Konstituciją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto. Atsižvelgdami į išdėstytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai. Atkreipiame dėmesys į tai, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014 m. sausio 14 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinio statuso įstatymo projekto Nr. XIIP-1434 jau vertino iš esmės analogišką siūlomą teisinį reguliavimą.
Nepritarti Diskutuotina, ar Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas vertintinas Konstitucijos požiūriu, nes nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. galiojo Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Dabartiniame projekte, lyginant su XIIP-1434 projektu, nesiūloma Aukščiausiosios Tarybos pirmininką traktuoti kaip Respublikos Prezidentą, kurio teisinis statusas ir buvo įtvirtintas 1992 m. Konstitucijoje. 3. Komiteto sprendimas : 3.1.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. birželio 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai. 4. Balsavimo rezultatai: už –4 , prieš –3 , susilaikė –1. (Balsavimui teikta formuluotė, ar pritarti TD išvadai, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Rezultatą lėmė pirmininko balsas). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
2021-09-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė
Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinės Armonaitės pavaduotoja Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Navickas, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal
Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus (1 dalis) ir kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas (2 dalis). Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime vertino, ar pagal Konstituciją 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė gali būti prilyginta Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, institutui.
Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo buvo sudarytos teisinės prielaidos iš valstybės tarnybos išėjusį 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką prilyginti buvusiam Respublikos Prezidentui, kaip buvusiam valstybės vadovui, prieštaraujančiu Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai; Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso (2002 m. birželio
25 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui (2002 m. birželio 19 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatuota, jog „atsižvelgiant į tai, kad valstybės vadovo konstitucinis institutas buvo nustatytas 1992 m.
Konstitucijoje įtvirtinus Respublikos Prezidento institutą, į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso, taip pat į tai, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė Konstitucijoje numatyta kaip laikina ir siejama su ta pereinamąja teisine situacija, kai Lietuvos Respublikos Seimas yra išrinktas, bet dar nėra susirinkęs į pirmąjį posėdį, akivaizdu, jog 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusas nėra tapatus 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui.“ Taigi pagal Konstituciją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto. Atsižvelgdami į išdėstytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai. Atkreipiame dėmesys į tai, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014 m. sausio 14 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinio statuso įstatymo projekto Nr. XIIP-1434 jau vertino iš esmės analogišką siūlomą teisinį reguliavimą. Apsvarstyta Dėl atitikties Konstitucijai Komitetas sprendimą jau yra priėmęs. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021-06-30 (Nr. 102-P-21) svarstė šio projekto atitiktį Konstitucijai ir priėmė sprendimą, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai, kartu atkreipdamas dėmesį, kad šiame projekte, lyginant su XIIP-1434 projektu, nesiūloma Aukščiausiosios Tarybos pirmininką traktuoti kaip Respublikos Prezidentą, kurio teisinis statusas ir buvo įtvirtintas 1992 m. Konstitucijoje. 2.
patarėja Rita Karpavičiūtė 2021-09-22 I Redaktorių nuomone geriau įstatymo pavadinimą konstruoti įprastesniu būdu (vartoti kilmininką) ir, kalbos požiūriu būtų sklandžiau (o įvardijant įstatymą kituose teisės aktuose ar tekstuose, nereikėtų kabučių), t. y. formuluoti taip: „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas“. Pritarti Projekto pavadinimas patobulintas. 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
21 Tikslinga po žodžių „ 1990 m. kovo 11 d.“ įterpti žodį „patvirtintą“, kartu įrašant prieš įstatymo pavadinimą ir žodžius „Lietuvos Respublikos“ t. y. formuluoti taip: „<...pagal 1990 m. kovo 11 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį įstatymą...>“ ( Įstatyme Nr. I-14 suformuluota: „Patvirtinti Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą.“ – žr. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DE63AAC4EF06). Analogiški pataisymai būtų ir 2 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Projekto 1 straipsnis ir 2 straipsnio 1 dalis patobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Z.Krapikas 2021-09-20 Reg. Nr.:G-2021-9537 * Pareiškėjas pateikė prašymą ir 22 lapų priedus dėl negrąžinto sklypo Panerių gatvėje Kauno mieste. Prašo nepriimti įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projekto Nr. XIVP-698 ir spręsti problemas, susijusias su sklypo grąžinimu. Nepritarti Keliami prašyme klausimai ir pateikta papildoma medžiaga – nesusiję su įstatymo projekto siūlomu reglamentavimu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
7.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui XIVP-698(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė