Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
ją taip: ,,4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. 2023 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.“
įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Česlav Olševski Rita Tamašunienė Beata Petkevič
Projekto
lyginamasis variantas
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio
valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m.
rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
2021-06-17 Nr. XIVP-639 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas“. Taigi projektu siūloma nustatyti naują datą, iki kurios piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miesto žemę atlyginti laisvos valstybinės žemės fonde esančiu valstybiniu mišku. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą piliečiai tokius prašymus galėjo pateikti iki 2019 m. birželio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. piliečiai neturėjo teisės ir iki projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2022 m. sausio 1 d.) neturės teisės už išperkamą miesto žemę prašyti atlyginti valstybiniu mišku ir jiems už išperkamą miesto žemę buvo atlyginta kitais būdais.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeisti piliečių, kurie aukščiau nurodytu laikotarpiu neturėjo galimybės už išperkamą miesto žemę kaip atlyginimą gauti valstybinį mišką, interesai bei nebūtų sukelta priešprieša tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems, priėmus įstatymo projektą, už išperkamą miesto žemę galėtų būti atlyginta valstybiniu mišku. Kartu svarstytina, ar, priėmus įstatymą, aukščiau minėti piliečiai neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti dviejų metų (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) terminą, per kurį piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl pasirenkamas toks santykinai ilgas terminas, todėl, svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir nesukuria prielaidų nepagrįstai vilkinti žemės reformos užbaigimo procedūrų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„Tokį kompensavimo būdą asmenys galėtų pasirinkti nuo 2022 m. sausio 1d. iki
žemę pasirinkti kompensaciją mišku“ (pabraukta - mūsų). Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas tokios „paskutinės galimybės“ nenumato. 2. Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta išsamios informacijos apie siūlomo teisinio reguliavimo įtaką žemės reformos (nuosavybės teisių į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, atkūrimo) proceso eigai, o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-06-17 Nr. XIVP-639(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Andrius Kupčinskas (pavaduojantis Matą Maldeikį), Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. Kviestieji asmenys: Česlav Olševski – Seimo narys, Aura Šalugienė – Žemės ūkio ministerijos žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-171 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas“. Taigi projektu siūloma nustatyti naują datą, iki kurios piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miesto žemę atlyginti laisvos valstybinės žemės fonde esančiu valstybiniu mišku. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą piliečiai tokius prašymus galėjo pateikti iki 2019 m. birželio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. piliečiai neturėjo teisės ir iki projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2022 m. sausio 1 d.) neturės teisės už išperkamą miesto žemę prašyti atlyginti valstybiniu mišku ir jiems už išperkamą miesto žemę buvo atlyginta kitais būdais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeisti piliečių, kurie aukščiau nurodytu laikotarpiu neturėjo galimybės už išperkamą miesto žemę kaip atlyginimą gauti valstybinį mišką, interesai bei nebūtų sukelta priešprieša tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems, priėmus įstatymo projektą, už išperkamą miesto žemę galėtų būti atlyginta valstybiniu mišku.
Kartu svarstytina, ar, priėmus įstatymą, aukščiau minėti piliečiai neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir
2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti dviejų metų (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) terminą, per kurį piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo.
Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl pasirenkamas toks santykinai ilgas terminas, todėl, svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir nesukuria prielaidų nepagrįstai vilkinti žemės reformos užbaigimo procedūrų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Tokį kompensavimo būdą asmenys galėtų pasirinkti nuo 2022 m. sausio 1d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir tai būtų paskutinė galimybė asmenims už turėtą žemę pasirinkti kompensaciją mišku“ (pabraukta - mūsų). Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas tokios „paskutinės galimybės“ nenumato. Spręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pateikta išsamios informacijos apie siūlomo teisinio reguliavimo įtaką žemės reformos (nuosavybės teisių į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, atkūrimo) proceso eigai, o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 2022 -03-30 d. nutarimas Nr. 296 5.
296
teisės grupė, 2021-06-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-639 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: svarstyti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-03-30 d. nutarimas Nr. 296 Pritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-639 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-639) siekiamam tikslui – įgyvendinti žemės reformos užbaigimo procesą, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui atsižvelgti į šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, nustatant dvejų metų (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) terminą, per kurį piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Įstatymo projekto Nr. XIVP-639 aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl pasirenkamas toks santykinai ilgas terminas, toks siūlomas teisinis reguliavimas yra nepagrįstas ir sukuria prielaidas nepagrįstai vilkinti žemės reformos užbaigimo procedūrą. Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIVP-639 1 straipsnyje dėstomo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyti datą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tai pakankamas terminas piliečiams apsispręsti pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. 2. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIVP-639 nuostatos, kurioms pritariama šio nutarimo 2 punktu, nedera su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio nuostata, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. sausio 1 d. užtikrina visų laisvos valstybinės žemės fonde esančių ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudotų valstybinių miškų perdavimą patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms) arba pardavimą aukcionuose. Atsižvelgiant į tai, svarstant Įstatymo projektą Nr. XIVP-639, siūlytina kartu svarstyti klausimą ir dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 keitimo, nustatant naują įvykdymo terminą dėl visų laisvos valstybinės žemės fonde esančių ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudotų valstybinių miškų perdavimo patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms) arba pardavimo aukcionuose. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui tobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė
Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas; 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-06-30) 1(21)
ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio
ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas“. Taigi projektu siūloma nustatyti naują datą, iki kurios piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miesto žemę atlyginti laisvos valstybinės žemės fonde esančiu valstybiniu mišku.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą piliečiai tokius prašymus galėjo pateikti iki 2019 m. birželio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. piliečiai neturėjo teisės ir iki projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2022 m. sausio 1 d.) neturės teisės už išperkamą miesto žemę prašyti atlyginti valstybiniu mišku ir jiems už išperkamą miesto žemę buvo atlyginta kitais būdais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeisti piliečių, kurie aukščiau nurodytu laikotarpiu neturėjo galimybės už išperkamą miesto žemę kaip atlyginimą gauti valstybinį mišką, interesai bei nebūtų sukelta priešprieša tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems, priėmus įstatymo projektą, už išperkamą miesto žemę galėtų būti atlyginta valstybiniu mišku. Kartu svarstytina, ar, priėmus įstatymą, aukščiau minėti piliečiai neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas).
Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti dviejų metų (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) terminą, per kurį piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl pasirenkamas toks santykinai ilgas terminas, todėl, svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir nesukuria prielaidų nepagrįstai vilkinti žemės reformos užbaigimo procedūrų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Tokį kompensavimo būdą asmenys galėtų pasirinkti nuo 2022 m. sausio 1d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir tai būtų paskutinė galimybė asmenims už turėtą žemę pasirinkti kompensaciją mišku“ (pabraukta - mūsų). Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas tokios
„paskutinės galimybės“ nenumato. Pritarti
iš dalies. Komitetas pritaria Vyriausybės pasiūlymui ir siūlo Seimui nustatyti pusės metų terminą piliečių valiai pakeisti (iki 2023-02-01). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-06-30) 1(21)
dalies numeravimo. Pritarti. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas (2021-06-30)21
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 4. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas (2021-06-30)
pateikta išsamios informacijos apie siūlomo teisinio reguliavimo įtaką žemės reformos (nuosavybės teisių į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, atkūrimo) proceso eigai, o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta. 5. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2021-05-03) * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-639 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvados rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2021-07-02, raštas Nr.:1SD-1528-(3.3 E.)) 1(21)
Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po
dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Siekiant paspartinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ir užbaigti žemės reformą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2019 m. vasario 1 d., buvo pakeista Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis ir numatyta galimybė piliečiams už miestams priskirtose teritorijose turėtą žemę gauti lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje. Šia teise piliečiai turėjo galimybę pasinaudoti iki 2019 m. birželio 1 d.
Todėl manome, kad pakartotinai nustatyti naują terminą, per kurį piliečiai galėtų pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, netikslinga. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Pažymėtina, kad daugeliui asmenų, kurie laiku nepasinaudojo teise pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, ir neprašė už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu, sprendimai atkurti nuosavybės teises jau yra priimti, įskaitant sprendimus atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galbūt pažeistų piliečių, kuriems už valstybės išperkamą žemę buvo atlyginta pinigais, interesus. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 6.4.8 papunktyje nustatyta užduotis išpirkti ne mažiau kaip 400 hektarų privačių miškų, turinčių didžiausią gamtinę vertę, kurių savininkai sutinka juos parduoti valstybei, arba sudaryti neterminuotas apsaugos sutartis dėl gamtinių vertybių juose apsaugos, 6.4.9 papunktyje numatyta parengti ir priimti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį gamtinių vertybių apsaugai palankią miškininkystę, rezervinių miškų įtraukimą į kompleksinę miškų ūkio veiklą, taip pat didžiausią gamtinę vertę turinčių privačių miškų (įskaitant ir sengires) išpirkimą arba neterminuotų apsaugos sutarčių pagal saugomų teritorijų srities teisės aktus sudarymą. Projektu siūlomas nustatyti terminas piliečiams iki 2023 m. gruodžio 31 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų gali neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytų darbų realizavimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Nacionalinė žemės tarnyba laikosi nuomonės, kad netikslinga keisti Įstatymo. Nepritarti. Komitetas pritaria Vyriausybės pasiūlymui ir siūlo Seimui nustatyti pusės metų terminą piliečių valiai pakeisti (iki 2023-02-01). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė (2022-03-30, nutarimas Nr.
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-639 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-639) siekiamam tikslui – įgyvendinti žemės reformos užbaigimo procesą,
(2022-03-30, nutarimas Nr. 296) 1(21)
pastabas ir pasiūlymus:
pakeisti įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, nustatant dvejų metų (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) terminą, per kurį piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Įstatymo projekto Nr. XIVP-639 aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl pasirenkamas toks santykinai ilgas terminas, toks siūlomas teisinis reguliavimas yra nepagrįstas ir sukuria prielaidas nepagrįstai vilkinti žemės reformos užbaigimo procedūrą. Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIVP-639 1 straipsnyje dėstomo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyti datą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tai pakankamas terminas piliečiams apsispręsti pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Pritarti iš dalies. Užsitęsus įstatymo projekto svarstymui Seime, siūloma įstatymo įsigaliojimo data – 2022 m. rugpjūčio 1 d. Komitetas, pritardamas Vyriausybės kovo mėnesį pateiktam pasiūlymui, siūlo Seimui nustatyti pusės metų terminą piliečių valiai pakeisti (atitinkamai iki 2023-02-01). 3. LR Vyriausybė (2022-03-30, nutarimas Nr. 296) *
nutarimo 2 punktu, nedera su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio nuostata, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. sausio 1 d. užtikrina visų laisvos valstybinės žemės fonde esančių ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudotų valstybinių miškų perdavimą patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms) arba pardavimą aukcionuose. Atsižvelgiant į tai, svarstant Įstatymo projektą Nr. XIVP-639, siūlytina kartu svarstyti klausimą ir dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 keitimo, nustatant naują įvykdymo terminą dėl visų laisvos valstybinės žemės fonde esančių ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudotų valstybinių miškų perdavimo patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms) arba pardavimo aukcionuose. Pritarti. Komitetas parengė ir 2022-05-19 įregistravo Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1711. Abu įstatymų projektai Seimui bus teikiami svarstyti ir priimti kartu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas (2022-05-11) 1(21)2 (4), Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui tobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-639(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-639(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė