Projektas Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Kodeksą 279¹straipsniu:
„279¹straipsnis. Orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas
orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS) pažeidė orlaivių naudojimo taisykles ir jeigu dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip „pavojingas incidentas“, ir jeigu dėl to buvo sutrikdyta oro uostų veikla arba oro eismas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas panaudodamas orlaivį, bepilotį orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS) pažeidė orlaivių naudojimo taisykles ir jeigu dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip „pavojingas incidentas“, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas panaudodamas orlaivį, bepilotį orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS) pažeidė orlaivių naudojimo taisykles ir jeigu dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip „avarija“, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba žuvo žmogus, arba kurio metu pilotuojamas orlaivis buvo nepataisomai sugadintas ar sunaikintas, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonių metų. 4. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas siekiant sistemiškai spręsti orlaivių naudojimo, keliančio grėsmes aviacijos saugumui, problemą – konkrečiai referuojant į pastaruoju metu suintensyvėjusį meteorologinių oro balionų naudojimą kontrabandos gabenimui. Fiksuotas ir konkretus incidentas, kai š. m. rugsėjo 28 d. meteorologinis oro balionas, gabenantis kontrabandą, nusileido Vilniaus oro uosto teritorijoje, tuo sukeliant reikšmingą grėsmę aviacijai. Omeny turėtinas ir veiklos, susijusios su bepiločių orlaivių naudojimu, plėtra. Kartu neatmestina, kad pasikeitusioje saugumo aplinkai incidentai, naudojant orlaivius (tiek meteorologinius oro balionus, tiek bepiločius orlaivius, tiek kitus skraidančius objektus), gali būti ir sąmoningai organizuojami. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už neteisėtas veiklas nurodomose srityse nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas baudžiamosios politikos srityje turi atitikti esamas grėsmes, o taip pat atliepti ir galimus ateities iššūkius. Įstatymų projektų tikslas ir uždavinys – nustatyti baudžiamąją atsakomybę už orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus. Siekiant kompleksiškai spręsti problemą, susijusią su orlaivių naudojimu, keliančio grėsmes aviacijos saugumui, įstatymo projektą tikslinga svarstyti kartu su Vidaus reikalų ministerijos parengtu įstatymų projektų paketu, kuriam pritarta Vyriausybės 2024 m. spalio 30 d. posėdyje (Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr.
X-813 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 41 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo Nr. XIV-1197 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 70 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriais siūloma nustatyti neskraidymo zonas aplink kritinę infrastruktūrą ir aktualizuoti fizinės prievartos, įskaitant šaunamuosius ginklus, kaip kraštutinę priemonę, panaudojimo pagrindus). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Seimo nariai Agnė Bilotaitė ir Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 279 straipsnyje nustatyta atsakomybė už tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimą, kuri taikoma tik ekipažo nariams. Atsakomybė už administracinius nusižengimus aviacijos srityje nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse.
Apibendrinant darytina išvada, kad šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už orlaivių naudojimą, keliantį reikšmingas grėsmes aviacijos saugumui, nėra nustatyta, todėl reguliavimas baudžiamosios politikos srityje neatitinka esamos visuomeninių santykių būklės. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Baudžiamąjį kodeksą siūloma papildyti nauju 279¹ straipsniu, jame sistemiškai nustatant baudžiamąją atsakomybę už orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus. Atsakomybė susiejama su orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimais bei jų klasifikavimu (atitinkamai – pavojingas incidentas ar avarija) ir kylančiomis pasekmėmis (nuo oro uosto veiklos ar eismo sutrikdymo iki turto sugadinimo, žmogaus sveikatos sutrikdymo ar žūties). Toks pasirinktas teisinio reguliavimo modelis leidžia subalansuotai sugraduoti kylančią baudžiamąją atsakomybę (nuo baudos, arešto, iki laisvės atėmimo iki 8 metų), ir atitinka nurodomų veikų pavojingumą bei keliamas grėsmes aviacijos saugumui. Taip pat siūlomas reguliavimas leis taikyti veikų pavojingumui adekvačias priemones baudžiamosios politikos priemones, šiuo aspektu prisidedant prie veikų užkardymo. Siūlomas teisinis reguliavimas taip pat užtikrina atitiktį esamai visuomeninių santykių būklei ir galimam jų vystymuisi (aktualumo aspektas). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos valdant grėsmes aviacijos saugumui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Ženklių neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus keičiamą įstatymą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra nustatomos naujos ar keičiamos esamos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos dokumentais. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Įsigaliojus įstatymui Susisiekimo ministerija turės peržiūrėti poįstatyminį reguliavimą aviacijos srityje, atitikties priimtam įstatymui aspektu. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų nepavyks. 14.
išvados Vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Įstatymo PROJEKTO 2024-11-05 Nr. XIVP-4279 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – keičiamas Kodeksas) 279¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas orlaivį, bepilotį orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS) pažeidė orlaivių naudojimo taisykles ir jeigu dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip „pavojingas incidentas“, ir jeigu dėl to buvo sutrikdyta oro uostų veikla arba oro eismas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „orlaivių naudojimo taisyklės“ turinys, t. y. iš projekto nuostatų nėra aišku, ar turimos omenyje konkrečios tam tikro subjekto patvirtintos orlaivių naudojimo taisyklės, ar visuma teisės aktų, reglamentuojančių aviacijos teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, detalizuojant „orlaivių naudojimo taisyklių“ turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso 393 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas konkretus Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo minėtos taisyklės yra nustatomos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 279¹straipsnio 2 ir 3 dalims. 2.
keičiamo Kodekso 279¹straipsnio 3 dalyje inter alia siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui ir tuo atveju, kai panaudojant orlaivį, bepilotį orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS) buvo pažeistos orlaivių naudojimo taisyklės ir dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip „avarija“, kurio metu pilotuojamas orlaivis buvo nepataisomai sugadintas ar sunaikintas. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar baudžiamoji atsakomybė asmeniui kiltų už pilotuojamo orlaivio, kuriuo buvo sukelta „avarija“ sugadinimą arba sunaikinimą, ar dėl orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykio, kurio metu būtų sugadintas ar sunaikintas kitas nei orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą sukėlęs orlaivis. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 3. Siekiant teisinio aiškumo, tinkamo keičiamo Kodekso nuostatų taikymo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys turėtų būti apibrėžiamas pačiuose įstatymuose (o ne žemesnės galios teisės aktuose), projektu reikėtų papildyti ir keičiamo Kodekso 282¹ straipsnį, reglamentuojantį Kodekso XXXIX skyriuje vartojamų sąvokų išaiškinimą, jame nustatant keičiamo Kodekso 279¹ straipsnio 1, 2 ir
incidentas“ bei „įvykis klasifikuojamas kaip avarija“ turinį. 4. Pažymėtina, kad projektu keičiamo Kodekso 279¹ straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse sąvokos „pavojingas incidentas“ bei „avarija“ neturėtų būti dėstomos kabutėse. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo Kodekso straipsniai į struktūrines dalis skirstomi pagal jose nustatomų nusikalstamų veikų pavojingumą (ką atskleidžia ir kiekvienoje dalyje įtvirtinta sankcija), nėra aišku, kodėl projektu keičiamo Kodekso 279¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nusikaltimų sudėtys dėstomos atskirose struktūrinėse dalyse.
Abejose minėtose dalyse numatyta ta pati sankcija – „baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“, suponuoja, kad šiose dalyse nustatytos to paties pavojingumo nusikaltimų sudėtys (skirtųsi tik galimi šių nusikaltimų padariniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektu keičiamo Kodekso 279¹ straipsnio 1 ir 2 dalis reikėtų jungti į vieną, prie šio nusikaltimo objektyviųjų požymių vardijant visus baudžiamąją atsakomybę lemiančius padarinius - oro uostų veiklos arba oro eismo sutrikdymas, arba nesunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas, arba turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui padarymas. 6. Projektu keičiamo Kodekso 279¹ straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „yra“ įrašytinas žodis „pripažįstamas“. 7. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Įstatymo
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas
Vitalijus Gailius, nariai: Matas Maldeikis, pavaduojantis Giedrę Balčytytę, Agnė Bilotaitė, Laura Janušonienė, pavaduojanti Eugenijų Sabutį, Raimondas Šukys, Lilija Vaitiekūnienė, Ignas Vėgėlė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Arvydas Anušauskas, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausioji patarėja Agnė Katkutė, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėja Sigita Jurkšaitytė, VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-11-051 1, 2, 3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
Baudžiamojo kodekso (toliau – keičiamas Kodeksas) 279¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas orlaivį, bepilotį orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS) pažeidė orlaivių naudojimo taisykles ir jeigu dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip
„pavojingas incidentas“, ir jeigu dėl to buvo sutrikdyta oro uostų veikla
arba oro eismas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „orlaivių naudojimo taisyklės“ turinys, t. y. iš projekto nuostatų nėra aišku, ar turimos omenyje konkrečios tam tikro subjekto patvirtintos orlaivių naudojimo taisyklės, ar visuma teisės aktų, reglamentuojančių aviacijos teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, detalizuojant „orlaivių naudojimo taisyklių“ turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso 393 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas konkretus Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo minėtos taisyklės yra nustatomos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 279¹straipsnio 2 ir 3 dalims. Pritarti Klausymų metu diskutuota, taip pat iš Aiškinamojo rašto ir institucijų nuomonių suprantama, kad nėra aišku, kokiais teisės aktais („taisyklėmis“) būtų vadovaujamasi, nes paminėtas ne vienas ES Reglamentas ar kiti teisės aktai (pavadinta taisyklių visuma, bet jų yra labai daug ir nevienodo lygmens), kurių pažeidimas sąlygotų baudžiamąją atsakomybę. Pvz., Kitos eismo srities, kaip – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad „2.
(kelių eismo taisyklės), kurias tvirtina Vyriausybė.“ Kelių eismo taisykles pažeidus bei atsiradus sunkiems padariniams (žmogaus žūčiai, įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymui, numatytiems BK 281 str.), taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tokia analogija turėtų būti ir su bepiločiais orlaivais – aiškūs teisės aktai, kuriuos pažeidus kiltų baudžiamoji atsakomybė, todėl neturėtų būti nekonkrečių, neapibrėžtų dalykų taikant šį griežčiausią teisinį ultima ratio instrumentą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
Kodekso 279¹straipsnio 3 dalyje inter alia siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui ir tuo atveju, kai panaudojant orlaivį, bepilotį orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS) buvo pažeistos orlaivių naudojimo taisyklės ir dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip
„avarija“, kurio metu pilotuojamas orlaivis buvo nepataisomai sugadintas
ar sunaikintas. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar baudžiamoji atsakomybė asmeniui kiltų už pilotuojamo orlaivio, kuriuo buvo sukelta „avarija“ sugadinimą arba sunaikinimą, ar dėl orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykio, kurio metu būtų sugadintas ar sunaikintas kitas nei orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą sukėlęs orlaivis. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.
Pritarti Pritariant Teisės departamento pastabai, atkreiptinas dėmesys, kad Aiškinamajame rašte kalbama apie įstatymo tikslą – įstatymas parengtas „konkrečiai referuojant į pastaruoju metu suintensyvėjusį meteorologinių oro balionų naudojimą kontrabandos gabenimui“, o pačiame įstatyme nurodomi ir visi orlaiviai, t. y. ne vien bepiločiai orlaiviai, todėl turėtų būti detalizuota ir aptarta kitų orlaivių reglamentavimo pagrindimas Aiškinamajame rašte, aiškus pats reglamentavimas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo Kodekso nuostatų taikymo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys turėtų būti apibrėžiamas pačiuose įstatymuose (o ne žemesnės galios teisės aktuose), projektu reikėtų papildyti ir keičiamo Kodekso 282¹ straipsnį, reglamentuojantį Kodekso XXXIX skyriuje vartojamų sąvokų išaiškinimą, jame nustatant keičiamo Kodekso 279¹ straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse vartojamų formuluočių „įvykis, klasifikuojamas kaip pavojingas incidentas“ bei „įvykis klasifikuojamas kaip avarija“ turinį. Pritarti Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jei būtų suformuluota blanketinė norma, vis tiek turėtų atsispindėti sąvokų straipsnyje, kaip pvz. BK 141 str. Sąvokos 1 dalyje:
„1. Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų
sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.“
incidentas“ bei „avarija“ neturėtų būti dėstomos kabutėse. Pritarti
2024-11-051 5.
Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo Kodekso straipsniai į struktūrines dalis skirstomi pagal jose nustatomų nusikalstamų veikų pavojingumą (ką atskleidžia ir kiekvienoje dalyje įtvirtinta sankcija), nėra aišku, kodėl projektu keičiamo Kodekso 279¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nusikaltimų sudėtys dėstomos atskirose struktūrinėse dalyse. Abejose minėtose dalyse numatyta ta pati sankcija –
„baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“,
suponuoja, kad šiose dalyse nustatytos to paties pavojingumo nusikaltimų sudėtys (skirtųsi tik galimi šių nusikaltimų padariniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektu keičiamo Kodekso 279¹ straipsnio 1 ir
vardijant visus baudžiamąją atsakomybę lemiančius padarinius – oro uostų veiklos arba oro eismo sutrikdymas, arba nesunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas, arba turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui padarymas. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „yra“ įrašytinas žodis „pripažįstamas“. Pritarti
nurodoma, kad įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
Pritarti Klausymų metu taip pat buvo pateiktas toks pasiūlymas, kad projektą turėtų įvertinti ir Vyriausybė, juo labiau, kad šis projektas buvo rengtas susiejant jį su jau priimtu Vyriausybės inicijuotų įstatymų paketu. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-11-26 * Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 279-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-4279 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra 2024-11-151 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 279-1 straipsniu įstatymo projektu (toliau – Projektas), pažymi, kad Projektas yra tobulintinas bei pritaria 2024 m. lapkričio 5 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Nr. 2024-11-05 Nr. XIVP-4279 išdėstytoms pastaboms ir prašo informuoti apie tolimesnę Projekto tobulinimo ir derinimo eigą. Dėkojame už bendradarbiavimą. Atsižvelgti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2024-11-181 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 279¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-4279 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos ir pasiūlymai:
straipsnis yra blanketinė teisės norma, reikalaujanti, kad teisinio santykio dalyviai laikytųsi tam tikrų su oro transporto (orlaivių) eismo saugumu susijusių elgesio taisyklių. Tačiau šios taisyklės neišdėstytos siūlomoje įtvirtinti teisės normoje ir konkrečiai nenurodoma, kokiame teisės akte (-uose) reikėtų jų ieškoti. Dėl to nėra aiškus sąvokų „orlaivių naudojimo taisyklės“, ,,įvykis, klasifikuojamas kaip „pavojingas incidentas“ ar „avarija“ turinys, nėra aišku, į kokius konkrečius teisės aktus nukreipia ši blanketinė teisės norma, ir praktikoje gali kilti sunkumų taikant ir aiškinat šią įstatymo nuostatą. Pritarti
kita ko, pažymėtina tai, kad baudžiamojo įstatymo straipsniuose įtvirtinant naujas nusikalstamas veikas turi būti laikomasi nuoseklumo, sistemiškumo ir juridinės (straipsnių konstravimo) technikos principų – atskirose atitinkamo straipsnio dalyse įtvirtinant nusikalstamų veikų sudėtis kaip pagrindinę, kvalifikuotą, itin kvalifikuotą ir privilegijuotą. Siūlomo BK 279¹ straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijos yra identiškos, taip pat identiški ir nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, išskyrus padarinius – atitinkamai įvykis, ,,jeigu dėl to buvo sutrikdyta oro uostų veikla arba oro eismas“ ir įvykis, ,,dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinės žalos“. Šie padariniai nusikalstamų veikų sudėčių, siūlomų įtvirtinti BK 279¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse, atžvilgiu yra alternatyvūs ir turėtų būti įtvirtinami vienoje teisės normos straipsnio dalyje. Pritarti
2024-11-181 3.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu siūlomos įtvirtinti sankcijos už tyčia padarytas nusikalstamas veikas kelia abejonių proporcingumo ir sistemiškumo aspektu. Pavyzdžiui, Projektu siūlomo straipsnio, nustatančio atsakomybę už žmogaus žūtį (3 dalis), maksimali sankcija yra iki 8 metų laisvės atėmimo, tuo tarpu, BK 129 straipsnio 1 dalyje už tyčinį gyvybės atėmimą nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų, o 2 dalyje – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, be kita ko, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas, 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimas, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas). Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Dėl to, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės paskirtį bei tikslus, svarstytina, ar Projektu siūlomos įtvirtinti sankcijos už nusikalstamas veikas, padarytas tyčia, atitinka veikų pavojingumą ir užtikrina konstitucinius bausmių proporcingumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus. Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai 2024 m. lapkričio 14-15 d. buvo apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Pritarti 4.
2024-11-181 Atsakydami į 2024 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštą Nr. S-2024-4224, kuriuo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus Baudžiamojo kodekso papildymo 279-1 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-4279, siunčiame Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros vyresniosios lektorės dr. Lauros Šivickaitės-Moldarienės ir lektoriaus Dariaus Prapiesčio pastabas ir pasiūlymus. I. Vyresniosios lektorės dr. L. Šivickaitės-Moldarienės pastabos ir siūlymai. Iš BK 279¹straipsnio dispozicijos matyti, kad šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimu. Kartu matyti, kad kalbama apie trijų alternatyvių objektų panaudojimo taisyklių pažeidimą: orlaivių, bepiločių orlaivių arba bepiločių orlaivių sistemas (UAS). Bepiločių orlaivių ir bepiločių orlaivių sistemų (toliau – UAS) naudojimo taisyklės nustatytos Europos komisijos 2019 m. gegužės 24 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos. Tuo tarpu 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, apibrėžia siauras orlaivių naudojimo taisykles, susijusias tik su techniniais reikalavimais ir administracinėmis procedūromis. Už tokį pažeidimą yra nustatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 393 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, orlaivių naudojimo taisyklių nėra. Be to, iš Aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas yra siejamas su bepiločių orlaivių naudojimo plėtra. Taigi siūlytina svarstyti, ar tikslinga į BK 279¹ straipsnį įtraukti orlaivius. Atsisakius, turėtų keistis ir straipsnio pavadinimas į „Bepiločių orlaivių arba jų sistemų taisyklių pažeidimas“.
Iš BK 279¹straipsnio 4 dalies matyti, kad šis nusikaltimas padaromas veikiant tiek tyčia, tiek neatsargiai. Sutinkamai su tuo, kyla keli pastebėjimai dėl padarinių, nurodytų 2 ir 3 dalyje:
1) nurodyta sankcija iš esmės prilygsta sankcijai už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo (BK 137 straipsnio 1 dalis), nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo (BK 139 straipsnis), nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis), neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnis), tačiau ji yra gerokai švelnesnė nei sankcija už neatsargų kvalifikuotą sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo (BK 137 straipsnio 2–3 dalys), tyčinį kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK
straipsnis) ir nužudymą (BK 129 straipsnis). Todėl reikėtų griežtinti sankcijas;
2) tiek sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK
elgesio saugumo taisykles, kurioms priskiriamos visos taisyklės. Tai reiškia, kad nėra tikslinga BK 279¹straipsnio 3 dalyje nurodyti padarinius
„sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba žuvo žmogus“, nes BK galioja
konkrečios normos. Tuo tarpu straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138, 139 straipsniai), būtų galima inkriminuoti kaip sutaptį su BK 279¹straipsniu. 3) turtinę žalą apibrėžia nusikalstamos veikos, nurodytos BK XXVIII skyriuje (nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), todėl atitinkamas straipsnis turėtų būti inkriminuotas kaip sutaptis su BK 279¹straipsniu. Atsisakant tokių padarinių inkriminavimo, būtų išvengta perteklinio teisinio reguliavimo.
Iš įstatymo projekto ir Aiškinamojo akto matyti, kad įstatymo projektas yra siejamas su netrikdoma oro uostų veikla ir oro eismu, todėl vien tai suponuoja, kad nusikalstamos veikos sudėtis neturėtų apimti kitų padarinių, už kuriuos nustatyta atsakomybė kituose BK straipsniuose. Siekiant kuo aiškesnės ir trumpesnės formuluotės, siūlytini pataisymai, matyti iš toliau siūlomos formuluotės. Taigi siūlytina tokia formuluotė:
sistemų naudojimo taisyklių pažeidimas
pažeidė bepiločių orlaivių arba jų sistemų naudojimo taisykles, taip sukeldamas pavojingą incidentą, dėl kurio buvo sutrikdyta oro uostų veikla arba oro eismas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Pritarti Pritartina, kad orlaivių taisyklių kaip tokių nėra. Orlaivių eismo/skrydžių teisinius santykius reglamentuoja daugybė teisės aktų, todėl toks neaiškumas keltų praktinio taikymo problemas. Siekta plėtoti santykius bepiločių orlaivių srityje, tačiau pačioje normoje jau nurodomi visi orlaiviai, nepateiktas tam pagrindimas. Jei normos būtų taikomos ir tyčinėms, ir netyčinėms veikoms, atkreiptinas dėmesys, kad tai dalis veikų jau yra reglamentuotos BK , nusikalstamos veikos sudėtis neturėtų apimti kitų padarinių, už kuriuos nustatyta atsakomybė kituose BK straipsniuose, todėl tokio reguliavimo atsisakytina. Peržiūrėtinas siūlomų sankcijų adekvatumas, taip pat veikų atribojimas nuo ANK. 5. Vilniaus Universitetas 2024-11-181 II. Lektoriaus D. Prapiesčio pastabos ir siūlymai. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso papildymo 279¹straipsnio projektu Nr.
XIVP-4279 (toliau – BK 279¹straipsnis) siekiama numatyti baudžiamąją atsakomybę už „orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
numato administracinę atsakomybę už „orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą“. Būtent dėl to siūlytina atsisakyti BK 279¹ straipsnio 1 dalies, kadangi užtenka taikyti administracinę atsakomybę. Be to, siūlomo BK 279¹straipsnio 4 dalis numato, kad veika laikoma nusikalstama ir tada, kai ji padaryta dėl neatsargumo. Todėl manytina, kad numatyti baudžiamąją atsakomybę už tyčią ar dėl neatsargumo sutrikdytą oro uostų veiklą ar oro eismą be realios žalos žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui būtų netikslinga. BK 279¹straipsnyje vartojamos sąvokos
„pavojingas incidentas“ ir „avarija“. Pažymėtina, kad 2002
m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl Pranešimų apie orlaivių avarijas ir incidentus teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“[²] II dalis pateikia sąvokų „avarija ir „pavojingas incidentas“ paaiškinimus. O minimo įsakymo 17 priedas pateikia pavojingų incidentų pavyzdžių klasifikavimą. Pažymėtina, kad remiantis minimu įsakymu siūlomas BK 279¹ straipsnis galės būti taikomas tik orlaivių naudotojams. Vertinant siūlomą Baudžiamojo kodekso papildymą 279¹ straipsniu kyla klausimas, kokiomis „orlaivių naudojimo taisyklėmis“ reikės remtis, siekiant tinkamai taikyti BK 279¹ straipsnį. Remiantis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 2 straipsniu[³] ir 2019 m. kovo 12 Komisijos deleguotu reglamento (ES) 2019/945 3 straipsniu[⁴]
„orlaivis“ ir „bepilotis orlaivis“ bei „bepiločių orlaivių sistema (UAS)“
nėra tas pats aparatas ir jų naudojimui taikomos skirtingos taisyklės. Tai rodo, kad būtina tikslinti siūlomo BK 279¹ straipsnio pavadinimą.
Pažymėtina, kad už netinkamą meteorologinio baliono naudojimą šis BK 279¹ straipsnis negalės būti taikomas, kadangi toks balionas nėra nei orlaivis, nei bepilotis orlaivis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK XVII, XVIII ir XXVIII skyriuose išdėstytos normos įtvirtina baudžiamąją atsakomybę už tyčinį ar neatsargų gyvybės atėmimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinį turto ar neatsargų didelės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą. Jos taikytinos ir kai šie padariniai sukeliami pažeidžiant orlaivių ar bepiločių orlaivių naudojimo taisykles. BK 132 str. 3 d., 137 str. 3 d., 188 str. 2 d., numato baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, sunkų sveikatos sutrikdymą ar didelės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą ir įtvirtina kvalifikuojantį sudėties požymį - jeigu tai atlikta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šis požymis taikytinas ir orlaivių ar bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimui. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą siūlytina atsisakyti BK 279¹ straipsnio. Pritarti Kadangi specialistų diskutuojama tiek pateiktose nuomonėse, tiek klausymų metu dėl metereologinių oro balionų, ar tai bepilotis orlaivis, ar tokiems nepriskiriamas, turėtų būti patikslinta ir jų sąvoka, nes jau taikant baudžiamąją atsakomybę neturėtų kilti abejonių. 6. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2024-11-191 Susipažinę su gautu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 279¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-4279 ir atsižvelgdami į pateiktą Jūsų prašymą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto:
1Projekto 279¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta,
kad "šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo." Todėl galima suprasti, kad šis straipsnis apima ir tyčines veikas.
Tačiau tokiu atveju šio straipsnio, numatančio atsakomybę, pavyzdžiui, ir už žmogaus žūtį (3 dalis), maksimali sankcija iki 8 metų laisvės atėmimo yra aiškiai per švelni, neatitinka veikos pavojingumo, neužtikrina konstitucinių bausmių proporcingumo, teisingumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principų. Pavyzdžiui, bendrojoje normoje BK 129 straipsnyje už tyčinį gyvybės atėmimą numatyta maksimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Panašiai BK 279¹straipsnio 2 dalyje numatoma sankcija ir už tyčinį turtinės žalos padarymą, išskyrus orlaivio sunaikinimą ar sugadinimą (3 dalis), iki trejų metų laisvės atėmimo, nors pagal bendrą normą, įtvirtintą BK 187 straipsnyje, atsakomybė už tokią veiką gali siekti iki penkerių metų laisvės atėmimo (2 dalis). Nėra pagrindo manyti, kad tokių padarinių sukėlimas pažeidžiant orlaivių naudojimo taisykles yra mažiau pavojingas. BK 279¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos sankcijos už pažeidžiant orlaivių naudojimo taisykles padarytas veikas, sukėlusias asmens gyvybės atėmimą, sveikatos sutrikdymą ar turto sugadinimą, sunaikinimą iš esmės atitinka bendrosiose BK normose numatytas sankcijas už dėl neatsargumo padarytas veikas, sukėlusias tokius padarinius. Aiškinamajame rašte BK 279¹ straipsnio reikalingumas grindžiamas nuostata, kad "šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už orlaivių naudojimą, keliantį reikšmingas grėsmes aviacijos saugumui, nėra nustatyta". Tačiau toks teiginys nėra teisingas dėl tokių veikų, kurios sukelia šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytus padarinius asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Bendrosios normos, išdėstytos BK XVII, XVIII ir XXVIII skyriuose, įtvirtina atsakomybę už tyčinį ar neatsargų gyvybės atėmimą, sveikatos sutrikdymą, tyčinį turto ar neatsargų didelės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą. Jos taikytinos ir kai šie padariniai sukeliami pažeidžiant orlaivių naudojimo taisykles. Be to, BK 132 straipsnio 3 dalyje, 137 straipsnio 3 dalyje, 188 straipsnio 2 dalyje, nustatančiose atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, sunkų sveikatos sutrikdymą ar didelės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą, įtvirtintas ir kvalifikuojantis sudėties požymis – jeigu tai atlikta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šis požymis taikytinas ir orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika, 2009, Nr. 30) yra apibendrinęs, kad jeigu eksploatuojant transporto priemonę baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai neatsargiai sukeliami ne dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, bet pažeidus kitais teisės aktais nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles ar bendruosius atsargumo reikalavimus kitose veiklos srityse (pvz.: atliekant statybos, žemės ūkio darbus, remontuojant transporto priemonę, pilant degalus, pakraunant ar iškraunant krovinį), veika kvalifikuojama ne pagal BK 281 straipsnį, bet priklausomai nuo kilusių padarinių – pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, neatsargų sveikatos sutrikdymą arba turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo (BK 132, 137, 139 ar 188 straipsniai).
Specialios normos, skirtos atsakomybės už tyčines veikas, kuriomis pažeidžiant orlaivių naudojimo taisykles sukeliami minėti padariniai, įtvirtinimas BK 279¹ straipsnyje neatitinka ir teisinio reguliavimo nuoseklumo principo. Antai BK 281 straipsnyje, numatančiame tokių padarinių sukėlimą pažeidžiant kelių eismo saugumo ir kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (7 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą (pvz., 2000 m. gruodžio 6 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai). Konstitucijos
institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šia nuostata yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (pvz., 2012 m. birželio 4 d. nutarimas).
Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatant teisinį reguliavimą būtų užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 16 d., birželio 15 d. nutarimai). Todėl siekiant užtikrinti konstitucinius bausmių proporcingumo, asmenų lygybės, teisinės valstybės ir teisingumo principus, teisinio reguliavimo nuoseklumą ir vidinę darną, siūlytina atsisakyti BK 279¹straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų. Pritarti
1
numatytą nusikalstamą veiką būtina sieti su orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimo klasifikavimu pagal kitus teisės aktus, ar nepakaktų apsiriboti šiuo atžvilgiu reikšmingiausia aplinkybe – padariniais, kad dėl tokio pažeidimo buvo sutrikdyta oro uostų veikla arba oro eismas. Kita vertus, atsižvelgiant į minėtus konstitucinius principus, svarstytina, ar šie padariniai pakankamai sunkūs, kad visais atvejais užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad teisinio reguliavimo raida baudžiamosios teisės srityje, atsižvelgiant į visuomenėje vykstančius pokyčius, pirmiausia reiškiasi veikų kriminalizavimu ar jų dekriminalizavimu, t. y. tam tikros veikos pripažįstamos esančios nusikalstamos arba atsakomybė už jas pašalinama iš baudžiamųjų įstatymų; veikų kriminalizavimo procesas siejamas su visuomenėje vykstančiais socialiniais reiškiniais.
Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Pritarti
apibrėžimą, bet atsisakius 2 ir 3 dalių, juridinės technikos požiūriu BK 279¹ straipsnio 1 dalį siūlytina tobulinti, pavyzdžiui, taip:
"1. Tas, kas panaudodamas orlaivį, bepilotį
orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS), pažeidė orlaivių naudojimo taisykles, sukeldamas avariją ar pavojingą incidentą, dėl kurio buvo sutrikdyta oro uostų veikla ar oro eismas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų."
2024-11-191 4.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. lapkričio 5 d. išvadoje dėl šio projekto nurodoma, kad nėra aiškus BK 279¹ straipsnyje vartojamos sąvokos „orlaivių naudojimo taisyklės“ turinys, t. y. iš projekto nuostatų nėra aišku, ar turimos omenyje konkrečios tam tikro subjekto patvirtintos orlaivių naudojimo taisyklės, ar visuma teisės aktų, reglamentuojančių aviacijos teisinius santykius, ir siūloma šią sąvoką tikslinti, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393 straipsnio 2 dalies pavyzdžiu, kurioje yra nurodytas konkretus Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo minėtos taisyklės yra nustatomos. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad panašius santykius reguliuojantis minėtas BK 281 straipsnis nenurodo konkretaus teisės akto, kuriuo įtvirtintos kelių eismo saugumo ir kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika, 2009, Nr. 30) yra apibendrinęs, kad minėtos taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse ir jas įgyvendinančiuose teisės aktuose. Visi šie teisės aktai turi būti analizuojami taikant BK 281 straipsnį. Panašiai ir orlaivių naudojimo taisyklės yra nustatomos ne tik minėtame reglamente, bet ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme. Todėl nuoseklus būtų ir apibendrintos sąvokos „orlaivių naudojimo taisyklės“ vartojimas BK 279¹ straipsnyje.
Antra vertus, pažymėtina, kad bendrosios normos, įtvirtintos BK 132 straipsnio 3 dalyje,
neatsargų gyvybės atėmimą, sunkų sveikatos sutrikdymą ar didelės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą, vartoja dar abstraktesnį kvalifikuojantį sudėties požymį – jeigu tai atlikta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Minėta, kad toks požymis taikomas ir teismų praktikoje. Tai sudaro pagrindą manyti, kad konkrečių orlaivių naudojimo taisyklių nurodymas BK 279¹ straipsnyje nėra būtinas ir nebūtų nuoseklus. Pritarti
prokuratūra 2024-11-181 Generalinė prokuratūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 279¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-4279 (toliau – Projektas), teikia pastabas. Projekte siūlomo BK 279¹straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nusikaltimų sudėtys dėstomos atskirose šio straipsnio dalyse, tačiau jose numatyta ta pati sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tai leidžia daryti išvadą, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos tokio paties pavojingumo nusikaltimų sudėtys, skiriasi tik veikos padariniai: 1 dalyje – dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo sutrikdyta oro uostų veikla arba oro eismas, 2 dalyje – buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šio straipsnio 1 ir 2 dalis sujungti į vieną dalį arba, įvertinus padarinių sunkumą, svarstyti dėl sankcijų diferencijavimo. Už 2 dalyje numatytą veiką, palyginti su 1 dalimi, turėtų būti numatyta griežtesnė bausmė (pvz., iki 5 metų) arba paliktas tik laisvės atėmimas atsisakant baudos ir arešto.
BK 279¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui ir tuo atveju, kai jis, panaudodamas orlaivį, bepilotį orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS), pažeidė orlaivių naudojimo taisykles ir dėl to įvyksta orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, kvalifikuojamas kaip avarija, kurio metu pilotuojamas orlaivis buvo nepataisomai sugadintas ar sunaikintas. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar atsakomybė kiltų asmeniui už jo pilotuojamo orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykio, dėl kurio buvo sukelta avarija, sugadinimą ar sunaikinimą, ar dėl įvykio, kurio metu būtų sunaikintas ar sugadintas kitas, t. y. ne orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą sukėlęs orlaivis. Kartu pažymėtina, kad orlaivio avarijos metu gali žūti daugiau negu vienas asmuo, todėl turėtų būti numatyta papildoma kvalifikuojanti aplinkybė ir griežta laisvės atėmimo bausmė (pvz., nuo 8 iki 20 metų laisvės atėmimo). Taip pat manome, kad BK 282¹ straipsnis turėtų būti papildytas atitinkama dalimi arba skyriaus sąvokų išaiškinime turėtų būti paaiškinta, kad BK 279¹ straipsnyje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme ir šio įstatymo 3 priede nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Projekto nuostatas siūlytina tikslinti. 11. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2024-11-141 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. lapkričio 6 d. prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Seime registruoto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 279¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIVP-4279 (toliau – BK projektas), informuoja, kad pagal savo kompetenciją susipažino su BK projektu ir iš esmės pritaria BK projekto tikslingumui. Manytina, kad dabartinis teisinis reguliavimas[5] vertintinas kaip nepakankamas ir neleidžia taikyti baudžiamosios atsakomybės už orlaivių naudojimą, galintį sukelti itin reikšmingas grėsmes ir pasekmes aviacijos saugumui, todėl, atsižvelgus į pastaruoju metu išaugusį meteorologiniais oro balionais gabenamos kontrabandos atvejų skaičių, įvertinus geopolitinę situaciją ir meteorologinių oro balionų bei kitų skraidančių objektų keliamas rizikas civilinei aviacijai, Baudžiamojo kodekso pataisos yra savalaikės ir reikalingos. VRM pritaria Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. lapkričio 5 d. išvadoje Nr. XIVP-4279 pateiktoms pastaboms, pagal kurias BK projektas turėtų būti tikslinamas ir tobulinamas. Taip pat norime atkreipti dėmesį į poreikį sistemiškai suderinti BK projektu siūlomo kodekso papildymo 279¹ straipsniu nuostatas atsižvelgus į konkrečius nusikalstamos veikos sudėties požymius, t. y. kilusius padarinius ir kaltės formą. Kaip numatyta siūlomo 279¹ straipsnio 3 dalies dispozicijoje, atitinkamų aviacijos taisyklių pažeidimas gali sukelti pasekmes – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą arba žūtį. Pažymėtina, kad asmuo už tokį nusikaltimą gali atsakyti tik esant neatsargios kaltės formai (tyčios atveju veika turėtų būti kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 138 arba 129 straipsnį).
Todėl tikslinant BK projektą siūlytina nuostatų formuluotes koreguoti ir šiuo aspektu, panašiai taip, kaip nuostatos išdėstytos Baudžiamojo kodekso 276 straipsnyje, numatant, kad asmuo atsako pagal konkrečią straipsnio dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Atitinkamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją informuojame, kad VRM, atsižvelgdama į tai, jog Seime registruotos analogiškos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurias 2024 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 2-3915 Susisiekimo ministerija pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms, pastabų ir pasiūlymų dėl Susisiekimo ministerijos pateikto derinti teisės akto projekto, registruoto Teisės aktų informacinėje sistemoje TAIS Nr. 24-17756, atskirai neteiks – manytina, kad toks derinimo procesas ir projekto teikimas Vyriausybei nebetikslingas. Pritarti Projektas tobulintinas, atsižvelgiant į visas pateiktas pastabas. 12. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos respublikos ministerijos 2024-11-181 Pagal kompetenciją išnagrinėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 279¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-4279 (toliau – BK projektas), iš esmės jam pritariame. Siūlytina tikslinti BK projektą
Projektas tobulintinas, atsižvelgiant į visas pateiktas pastabas. 13.
vidaus reikalų ministerijos 2024-11-19 1, N Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją išnagrinėjome Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 279¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-4279 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikiame pastabas ir pasiūlymus:
1Įstatymo projekte vartojamos sąvokos „pavojingas incidentas“ ir „avarija“. Siekiant aiškumo, tikslinga Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 282¹ straipsnyje, kuriame išdėstomos sąvokos, vartojamos BK XXXIX skyriuje, nurodyti teisės aktą, kuriame apibrėžiamos šios sąvokos. Pritarti
vidaus reikalų ministerijos
atėmimą pažeidus nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles gali būti taikoma pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pažeidus nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles gali būti taikoma pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, atsakomybė už didelės vertės turto sugadinimą pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles gali būti taikoma pagal BK
sveikatai yra sunkūs nusikaltimai, kaip ir BK 279¹ straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti nusikalstama veika. Svarstytinas pirmiau minėtų BK straipsnių santykis su siūlomu įtvirtinti BK 279¹ straipsniu. Pritarti
vidaus reikalų ministerijos 2024-11-191 3.
Įstatymo projektu BK 279¹ straipsnio 1 dalyje siekiama numatyti baudžiamąją atsakomybę už orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) panaudojimą, pažeidžiant orlaivių naudojimo taisykles, jeigu dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip „pavojingas incidentas“, ir jeigu dėl to buvo sutrikdyta oro uostų veikla arba oro eismas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, į pavojingo incidento sąvoką įeina ir tokie atvejai, kai pavojingai suartėjama su kitu orlaiviu, kai pilotui vos pavyksta išvengti atsitrenkimo į žemės paviršių ir pan. Pritariame, kad būtina užkardyti orlaivių, bepiločių orlaivių ar bepiločių orlaivių sistemų (UAS) panaudojimą, kai tai gali kenkti oro eismui, tačiau kadangi BK 279¹ straipsnio 1 dalyje į subjektus numatoma įtraukti ir orlaivius valdančius asmenis, kiekvienu komercinių orlaivių pavojingo incidento atveju, net ir nesant žalos turtui ar asmenų sveikatai, reikėtų spręsti dėl piloto baudžiamosios atsakomybės, kadangi dažniausiai dėl pavojingo incidento, tikėtina, yra sutrikdomas oro eismas. Vertinant aiškinamajame rašte išdėstytus Įstatymo projekto tikslus, svarstytina, ar tokia plati nuostata yra tikslinga
vidaus reikalų ministerijos 2024-11-191 4.
Įstatymo projektu BK 279¹ straipsnio 3 dalyje siekiama numatyti baudžiamąją atsakomybę už orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) panaudojimą, pažeidžiant orlaivių naudojimo taisykles, jeigu dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip „avarija“, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba žuvo žmogus arba kurio metu pilotuojamas orlaivis buvo nepataisomai sugadintas ar sunaikintas. Vertinant Įstatymo projekto nuostatas, nėra aišku, ar turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė asmeniui už orlaivio, kurį asmuo pilotuoja, sugadinimą ar sunaikinimą, ar atsakomybė būtų taikytina dėl kitam orlaiviui padarytos žalos. Jeigu norima užkardyti asmenų valdomų orlaivių sukeliamą žalą kitų asmenų valdomiems orlaiviams, siūlytina tikslinti
2024-11-181 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 279¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-4279 (toliau – BK projektas), kuriuo siekiama numatyti baudžiamąją atsakomybę už orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą, kai tokia veika sukeliami tam tikri pavojingi padariniai, teikia šią nuomonę. 1. BK projektu siūlomoje BK 279¹ straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. Ši BK projekto nuostata kvestionuotina, kaip nesuderinama su baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nusikalstamų veikų pavojingumo nustatymo, priklausomai nuo kaltės formos, sistema, kartu, manytina, tinkamai neatspindi BK 279¹ straipsnyje nurodytų nusikaltimų, padarytų tyčine kaltės forma, pavojingumo pobūdžio ir laipsnio.
Pažymėtina, kad BK 279¹ straipsnyje nurodytos veikos, padarytos tyčine kaltės forma, turi užtraukti ženkliai griežtesnę baudžiamąją atsakomybę pagal kitus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnius. BK 279¹ straipsnio veikos, kurios sukėlė žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuotinos pagal BK 135 straipsnį, nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą – pagal BK 138 straipsnį, kai dėl tokios veikos žuvo žmogus, veika vertintina kaip tyčinis žmogaus nužudymas (BK 129 straipsnis), o, jeigu bet kuri nurodytame BK straipsnyje kriminalizuojama tyčinė veika buvo padaryta teroristiniais tikslais, ji kvalifikuotina, kaip teroro aktas (BK 250 straipsnis). Įtvirtinus BK 279¹straipsnio 4 dalies nuostatą BK projektu siūlomoje nusikaltimo sudėtyje, baudžiamoji atsakomybė už nurodytas veikas ženkliai sušvelnėtų, kadangi tokios veikos būtų vertinamos ir kvalifikuojamos jau BK projektu siūlomos nusikaltimo sudėties rėmuose ir, pavyzdžiui, BK 279¹ straipsnio 3 dalies tyčinė veika, kai dėl jos žuvo žmogus, jau reikštų privilegijuotą tyčinio nužudymo sudėtį, baustiną vos iki 8 metų laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, siūlytina BK 279¹ straipsnio 4 dalyje, analogiškai kaip ir kitose panašaus pobūdžio nusikaltimo sudėtyse (pavyzdžiui, BK 176, 275, 276 ir kt. straipsniai) nurodyti, kad šio straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos veikos gali būti padaromos tik neatsargia kaltės forma. Pritarti
siūloma kriminalizuoti nusikalstamas veikas, kurių pavojingumo pobūdis, atsižvelgiant į šių veikų sukeliamus pavojingus padarinius, yra gana panašus.
Kartu BK projekto abiejose straipsnio dalyse kriminalizuojamas veikas siūloma laikyti nesunkiais nusikaltimais ir netgi siūlomos identiškos sankcijos už tokių nusikalstamų veikų padarymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytinos dvi teisinio reguliavimo tikslinimo alternatyvos. Pirma alternatyva – sujungti BK 279¹ straipsnio 1 ir 2 dalis ir numatyti vienodą šios dalies sankciją, kuri, manytina, turi siekti nesunkaus nusikaltimo kategoriją. Antra alternatyva – nežymiai (iki 4 metų laisvės atėmimo) sugriežtinti BK 279¹ straipsnio 2 dalies sankciją ir perkelti šią veiką į apysunkių nusikaltimų kategoriją, kartu išlaikant tinkamą ir proporcingą šios dalies sankcijos balansą bei santykį su BK 139 ir 188 straipsnių sankcijomis. Pastebėtina ir tai, kad, jeigu būtų pasirinkta šiame rašte siūlomą antra reglamentavimo tikslinimo alternatyva, BK 279¹ straipsnio 2 dalies nusikalstami padariniai, susiję su turtinės žalos padarymu, keistini į didelės turtinės žalos požymį. Pritarti
2024-11-181 3.
BK projektu siūlomos BK 279¹ straipsnio sankcijos ne visa apimtimi atitinka baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies pamatines nuostatas (pavyzdžiui, BK 55 straipsnis) ir tinkamai neįgyvena BK
baudžiamosios teisės BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų konstravimo tendencijomis[6], vadovaujantis kuriomis: a) nesunkių nusikaltimų sankcijose nurodytinos visos BK 42 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktuose nurodytos bausmių rūšys; b) apysunkių nusikaltimų sankcijose – nenurodoma viešųjų darbų bausmė, tačiau įtvirtinamos visos kitos BK 42 straipsnio 1 dalies 2 – 5 punktuose bausmių rūšys[7];
c) neatsargaus žmogaus gyvybės atėmimo nusikalstamų veikų griežtumas BK specialiosios dalies normose sistemiškai subalansuojamas ir harmonizuojamas ir neviršija 7 metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, BK 279¹ straipsnio sankcijos tikslintinos. 20. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2024-11-201 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
„Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-4279“ pateiktą
prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 279¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-4279 (toliau – projektas), teikia savo pasiūlymus. Siekdami numatyti aiškesnį ir nuoseklesnį reglamentavimą bei išvengti netikslumų, siūlytume Baudžiamąjį kodeksą papildančio 279¹straipsnio 1–3 dalis išdėstyti taip: „1.
Tas, kas panaudodamas orlaivį, bepilotį orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS), pažeidė orlaivių, įskaitant bepiločių orlaivių ir bepiločių orlaivių sistemų (UAS), naudojimo taisykles ir jeigu dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip „pavojingas incidentas“, arba ir jeigu dėl to buvo sutrikdyta oro uostų veikla arba oro eismas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas panaudodamas orlaivį, bepilotį orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS), pažeidė orlaivių, įskaitant bepiločių orlaivių ir bepiločių orlaivių sistemų (UAS), naudojimo taisykles ir jeigu dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip „pavojingas incidentas“, ir kurio metu dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių trejų metų. 3. Tas, kas panaudodamas orlaivį, bepilotį orlaivį arba bepiločio orlaivio sistemą (UAS), pažeidė orlaivių, įskaitant bepiločių orlaivių ir bepiločių orlaivių sistemų UAS, naudojimo taisykles ir jeigu dėl to įvyko orlaivio, bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) įvykis, klasifikuojamas kaip „avarija“, ir kurio metu dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba žuvo žmogus, arba kurio metu pilotuojamas orlaivis buvo nepataisomai sugadintas ar sunaikintas, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių aštuonių metų.“ [8][9][10][11][12]
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti projektą Nr.
XIVP-4279 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurios buvo vertinamos Komiteto klausymų metu ir kurioms Komitetas pritarė:
BK reguliavimo, taip pat įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti su kriminalinėmis bausmėmis nesusijusiomis priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar kt. priemonėmis);
XIVP-4279 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurios buvo vertinamos Komiteto klausymų metu ir kurioms Komitetas pritarė:
BK reguliavimo, taip pat įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti su kriminalinėmis bausmėmis nesusijusiomis priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar kt. priemonėmis);
BK straipsniuose.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, be kita ko, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas, 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimas, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas). 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. TAR, 2015, Nr. 11216. [2] 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-25 „Dėl Pranešimų apie orlaivių avarijas ir incidentus teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, Nr. 16-635, 2002. [3] Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas. Valstybės žinios, Nr. 94-2918, 2000. [4] 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų. OL L 152, p.
OL L 152, p. 1-40. [5] Teisinė atsakomybė aviacijos srityje gana išsamiai reglamentuota Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) (pvz., administracinė atsakomybė numatyta už tokius administracinius nusižengimus, kaip „Skrydžių saugos pažeidimas aerodromo apsaugos zonoje“ (ANK 385 str.); „Orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas“ (ANK 393 str.); „Oro erdvės naudojimo ir skrydžių taisyklių pažeidimas“ (ANK 394 str.); „Aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimas“ (ANK 443 str.), tačiau baudžiamajame įstatyme iš esmės apsiribojama atsakomybe už tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimą, kuri taikoma ekipažo nariams (BK 279 str.). [6] Pavyzdžiui, žr. 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹,100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr.
XIV-3060. [7] Ši BK sankcijų konstravimo gairė aktuali tuo atveju, jeigu BK 279¹ straipsnio 2 dalies nusikalstama veika būtų konvertuojama į apysunkį nusikaltimą. [8] Pagal Reglamento (ES) 2018/1139 3 straipsnio
autonomiškai arba būti pilotuojamas nuotoliniu būdu be piloto jame. [10] Pagal Reglamento (ES) 2019/947 2 straipsnio 1 punktą bepiločio orlaivio sistema (UAS) – bepilotis orlaivis ir jo nuotolinio valdymo įranga. [11] Numatytos Reglamente (ES) Nr. 923/2012 (orlaiviams) ir Reglamente (ES) 2019/947 (bepiločiams orlaiviams ir bepiločių orlaivių sistemoms (UAS). 5 Avarijos ir pavojingo incidento sąvokos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 996/2010 2 straipsnio 1 ir 16 punktuose.