Projekto lyginamasis variantas
SLAUGOS PRAKTIKOS IR AKUŠERIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMo Nr. IX-413 3 straipsniO pakeitimO
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrosios praktikos slaugytojo ar akušerio profesinė kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus slaugos ar akušerijos studijų programas. Išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama universitete baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-3340(2) lyginamasis variantas
SLAUGOS PRAKTIKOS IR AKUŠERIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMo Nr. IX-413 3 straipsniO pakeitimO
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrosios praktikos slaugytojo ar akušerio profesinė kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus slaugos ar akušerijos studijų programas. Išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama universitete baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu komiteto pirmininkas Antanas Matulas
SLAUGOS PRAKTIKOS IR AKUŠERIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMo Nr. IX-413 3 straipsniO pakeitimO ĮSTATYMO
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. spalio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11, 11(1) ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2192, kuriuo padidinta bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencija. Šiais pakeitimais siekiama mažinti šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą ir darbo krūvį, perskirstant kitiems šeimos gydytojo komandos nariams su ligų diagnozavimu ir pirminiu gydymo paskyrimu nesusijusias funkcijas. Atsižvelgiant į slaugytojų trūkumą Lietuvoje ir tai, kad išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, gali būti įgyjama tik universitete, kuris rengia medicinos gydytojus, šiuo metu išplėstinės praktikos slaugytojų, kurie galėtų efektyviai prisidėti teikiant kokybiškas slaugos paslaugas šeimos gydytojo komandos veikloje ar teikiant stacionarines aktyviojo gydymo ir kitas paslaugas, paruošiama nepakankamai. Šiuo metu tik du universitetai, t. y. Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ruošia medicinos gydytojus, kartu vykdydami antrosios pakopos slaugos studijų programas, t. y. slaugos magistrantūros studijų programą, kurią pabaigus suteikiama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija. 2023 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė, kurioje teikiamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl būtina užtikrinti slaugytojų pritraukimą Klaipėdos regione. Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.
V-222
„Dėl Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairių patvirtinimo“, nurodyta,
kad būtina užtikrinti tolygų slaugos paslaugų pasiskirstymą šalies regionuose. Klaipėdos universitete Sveikatos mokslų fakultete nuo 2001 m. veikianti Slaugos katedra vykdo I ir II pakopos slaugos studijų programas, todėl siekiant didinti slaugytojų pritraukimą Klaipėdos regione, tikslinga sudaryti sąlygas Klaipėdos universitete ruošti išplėstinės praktikos slaugytojus, vykdant slaugos magistrantūros studijų programą, kurią pabaigus įgyjama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija. Įstatymo projekto tikslas – plėsti universitetų, ruošiančių išplėstinės praktikos slaugytojus, ratą, vykdant antrosios pakopos slaugos studijų programą, kurią baigus įgyjama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija, taip užtikrinant didesnę aukštesnio lygio išsilavinimą turinčių slaugytojų rengimo apimtį ir šių specialistų pritraukimą trijuose Lietuvos regionuose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą. Tai reiškia, kad išplėstinės praktikos kvalifikacija gali būti įgyjama tik Lietuvos universitetuose, kurie ruošia medicinos gydytojus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikacija galėtų būti įgyjama universitete baigus slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacijos egzaminą. Priėmus įstatymo projektą, slaugos magistrantūros studijas galėtų vykdyti ne tik medicinos gydytojus rengiantys universitetai, t. y. Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, bet ir Klaipėdos universitetas, vykdantis tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos slaugos studijų programas. Praplėtus universitetų, rengiančių išplėstinės praktikos slaugytojus, ratą, būtų užtikrintas išplėstinės slaugos specialistų rengimas ir jų pritraukimas trijuose Lietuvos regionuose, kuriuose veikia universiteto ligoninės. Sudarius galimybę ir kitiems universitetams ruošti trūkstamos profesijos specialistus, bus sudarytos sąlygos parengti daugiau išplėstinės praktikos slaugytojų, kuriems suteikus papildomas kompetencijas, nuosekliai bus gerinama slaugos paslaugų kokybė, mažinamas šeimos gydytojų darbo krūvis ir administracinė našta bei didinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte, neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės rengti įstatymų lydimųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: išplėstinės praktikos slaugytojas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai
2023-11-27 Nr. XIVP-3340 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis neturėtų būti numeruojama, o 2 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti žodžius „ir įgyvendinimas“, nes šiame straipsnyje nėra įgyvendinimo nuostatų. 2. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370
J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
2023-12-20 Nr. XIVP-3340(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370
J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
sveikatos reikalų komitetas
Nr. XIVP-3340 2023-12-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, I. Pakarklytė (pavaduoja M. Danielę), M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Šimkus, D. Smaliukaitė, Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos pirmininkė A. Volodkaitė, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos pirmininkė D. Zagurskienė, Klaipėdos universiteto atstovai A. Razbadauskas, I. Brasaitė-Abromė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė N. Istomina, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovės J. Macijauskienė, A. Blaževičienė, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto atstovės J. Kazlauskienė, G. Turlinskienė, Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė I. Kupčiūnaitė, Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto atstovė I. Rimkuvienė, Socialinių mokslų kolegijos atstovė J. Virbalė, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė A. Gerliakienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-272 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis neturėtų būti numeruojama, o 2 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti žodžius „ir įgyvendinimas“, nes šiame straipsnyje nėra įgyvendinimo nuostatų. Pritarti iš dalies Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad gali būti nespėta priimti įstatymo iki projekte nustatytos datos, siūlytina projekto 2 straipsnio, nustatančio įstatymo įsigaliojimo datą, atsisakyti. Pasiūlymas: išbraukti projekto 2 straipsnį. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-27
į tai, kad valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Atsižvelgti Projektas suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija, gauta Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė dėl projekto. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-12-11 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3340 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2023-12-12 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. lapkričio 27 d. išvadą Nr. XXIVP-3340 „Dėl Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“, kurios 2 d. siūloma dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą. Informuojame, kad Ministerija, kaip valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje formuojanti, jos įgyvendinimą organizuojanti, koordinuojanti ir kontroliuojanti institucija, siekdama sumažinti slaugytojų trūkumą Lietuvoje, užtikrinti slaugytojų poreikį visuose Lietuvos regionuose bei gerinti slaugytojų parengimą, pritaria Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo sudaromos galimybės plėsti universitetų, rengiančių išplėstinės praktikos slaugytojus, ratą. Pažymėtina, kad 2023 m. spalio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11, 11-1 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas, įsigaliosiantis 2024 m. vasario 1 d., kuriuo praplėstos išplėstinės praktikos slaugytojų teisės, t. y. padidinta slaugytojų kompetencija, todėl būtina užtikrinti tinkamą ir pakankamą išplėstinės praktikos slaugytojų ruošimą Lietuvos universitetuose. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): 1) pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai; 2) siūlyti Seimui projektą svarstyti ir priimti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Navickienė, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė