Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 5, 12, 17, 17², 18, 19, 46¹, 47, 56¹ STRAIPSNIŲ, 1 priedėlio Pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 30² STRAIPSNIu įstatymas
Pakeisti 2 straipsnio 30¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„30¹. Rizikos ir privataus kapitalo subjektas – vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš tarpusavyje nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus, jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į su šio subjekto dalyviais nesusijusių vienetų asmenų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų, nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Taikant šios dalies nuostatas asmenys, taip pat rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyviai ir vienetas, į kurį investuojamos lėšos, laikomi susijusiais, jei šie asmenys atitinka bent vieną iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomi susiję asmenys, kaip jie apibrėžti šiame Įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pirmojo sandorio dėl lėšų pritraukimo ir (arba) investavimo sudarymo momentu.“
1Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
2Papildyti 5 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, tačiau neviršija 500 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant mokesčio tarifą, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Tarifas = 15 – 10 × (500 000 – mokestinio laikotarpio pajamos) / 200 000.“
3Pakeisti 5 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai šioje dalyje nurodytų susijusių vienetų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) bendros mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 000 eurų:“. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 6 punktą. 6) sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;
2.
Pakeisti 12 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos įmokų dalis, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, draudimo įmonių gyvybės draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;“. 4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Papildyti 17 straipsnio 2 dalį 14 punktu:
„14) lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti.“
Pakeisti 17² straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Apskaičiuojant pelno mokestį, šio straipsnio nustatyta tvarka iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 2028 m. gruodžio 31 d. suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje, kai:“. 6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 150 000 300 000 eurų bei ir kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio Įstatymo 1 priedėlyje.“
2Pakeisti 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Vienetai, atlikę ilgalaikio turto rekonstravimą ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes, pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį arba vietos mokesčio administratoriaus sutikimu dėl kitų objektyvių aplinkybių gali tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.“
3Papildyti 18 straipsnį 13 dalimi:
„13. Neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, visa vieneto ilgalaikio turto, priskirto šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, įsigijimo kaina gali būti atskaitoma iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį vieneto turtas pradėtas naudoti.
Jei ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo išlaidos atskaitytos pagal šios dalies nuostatas, naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, apskaičiuotas praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestis perskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Šios dalies nuostatos netaikomos ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 46¹ straipsnio nuostatas.“
Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi:
„5. Prestižo vertei, susidariusiai dėl susijusių asmenų sudaryto sandorio, amortizacija neskaičiuojama, jei iš šio sandorio gautos pajamos neįtraukiamos į vieneto ir (arba) fizinio asmens apmokestinamąjį pelną arba apmokestinamąsias pajamas.“
Papildyti Įstatymo V skyrių 30² straipsniu:
„30² straipsnis. Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos
1.
Iš pajamų šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:
1) 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO₂ kiekis lygus 0 g/km;
2) 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO₂ kiekis neviršija 130 g/km;
3) 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO₂ kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
4) 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO₂ kiekis viršija 200 g/km. 2. Lengvojo automobilio, kuris nelaikomas vieneto turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12. Šios dalies nuostatos netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone, atvejais. 3. Lengvojo automobilio išmetamas CO₂ kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą CO₂ kiekį.“
Pakeisti 46¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–20232028 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.“
Pakeisti 47 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 000 500 000 eurų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.“
1Pakeisti 56¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu:
1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinio laikotarpio, už kurį apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai perduodami, paskutinę dieną ir mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir
2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo mokestinio laikotarpio, už kurį apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai perduodami, paskutinės dienos, arba
3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.“
2Papildyti 56¹ straipsnį 9 dalimi:
„9.
Bendra pagal šį straipsnį ir šio Įstatymo 30 ir 43 straipsnius atskaitoma mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), mokestinius nuostolius, patirtus dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, taip pat mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų vieneto mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius.“
Pakeisti Įstatymo 1 priedėlio skyrių „PRESTIŽO VERTĖ“ ir jį išdėstyti taip:
Prestižo vertė tiesinis
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Taikant šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas lėšoms, pritraukiamoms ir (arba) investuojamoms pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytus sandorius, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės normos. 4. Šio įstatymo 4 ir 8 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojami lengvieji automobiliai, įsigyti ar išsinuomoti nuo 2024 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojamas ilgalaikis turtas, įsigytas nuo 2024 m. sausio 1 d. 6.
6Šio įstatymo 7 ir 12 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai prestižo vertė susidaro nuo 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_383cb597caae49f09096fbe6e53dbf66_end
Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 5, 12, 17, 17², 18, 19, 46¹, 47, 56¹ STRAIPSNIŲ, 1 priedėlio Pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 30² STRAIPSNIU įstatymO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 5, 12, 17, 17², 18, 19, 46¹, 47, 56¹ straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30² straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), teisingesnės ir augti palankios mokesčių sistemos krypties iniciatyvas įvertinti galimybę išplėsti galiojančią pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui, peržiūrėti mokesčių lengvatas ir specialias sąlygas, iškreipiančias apmokestinimo teisingumą, skatinti smulkiojo verslo augimą ir investicijas Lietuvoje, kartu prisidedant prie aplinkosauginių tikslų, t. y. žaliojo kurso, įgyvendinimo. Be to, taikomų mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo sąlygų peržiūra numatyta ir kaip viena iš 2021 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu patvirtinto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo priemonių. Didelė pajamų nelygybė poliarizuoja visuomenę. Vyriausybės programoje nurodoma, kad problemų sprendimo būdai negali apsiriboti vien išmokų politika.
Siekiant peržiūrėti mokesčių sistemos elementus, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iniciatyva iš beveik 50 įvairių institucijų, verslo asociacijų, visuomenės atstovų buvo sudaryta mokestinių lengvatų ir kitų specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūros tarpinstitucinė darbo grupė[¹], vertinusi mokesčių sistemą 6 kryptimis, iš kurių ir mokesčių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūra, pelno reinvestavimo skatinimas bei žaliasis kursas. Šiomis kryptimis atlikta galimų reglamentavimo pokyčių, jų alternatyvų ir poveikio analizė pristatyta darbo grupei (prezentacijas paskelbiant ir viešai[²]), o Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant ir į darbo grupės susitikimuose vykusias diskusijas, išsakytus argumentus ir pastebėjimus dėl vienos ar kitos alternatyvos. Be to, sprendimai dėl smulkiojo verslo skatinimo ir sąlygų jam gerinimo siūlomi įvertinus ir tarptautinių organizacijų ataskaitas bei rekomendacijas Lietuvai (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) parengta Lietuvos mokesčių politikos studija[³], Pasaulio banko vykdytas projektas „Labai mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys: mokesčių ir reguliavimo įvertinimas, siekiant pašalinti kliūtis augimui“).
Įstatymo projekto tikslas – siekti teisingesnės ir augti palankesnės mokesčių sistemos, smulkiojo verslo ir investicijų skatinimo, pasitelkiant tokias priemones:
1) peržiūrint smulkiojo verslo, kuriam nustatytos palankesnės apmokestinimo sąlygos, kriterijus;
2) visam verslui suteikiant teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymą;
3) papildomai 5 metams pratęsiant terminuotas pelno mokesčio lengvatas:
a) investiciniam projektui;
b) filmų gamybai;
4) siūlant teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą:
a) nustatyti lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo apribojimus, taip prisidedant ir prie žaliojo kurso įgyvendinimo;
b) suvienodinti mokestinių nuostolių atskaitymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar vienetas patenka į vienetų grupę;
c) nustatyti papildomus prestižo vertės atskaitymo apribojimus;
d) atsisakyti sektorinio išskirtinumo, taikant apmokestinimo sąlygas;
e) tikslinti rizikos ir privataus kapitalo subjektams, kartu ir jų dalyviams taikomų pelno mokesčio lengvatų, prisidedančių prie alternatyvaus įmonių finansavimo prieinamumo, sąlygas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas Evaldas Putrimas, tel. 219 4476, el. paštas [email protected]) vyriausioji specialistė Giedrė Vaskinienė (tel.
219 9350, el. paštas [email protected]) ir vyriausioji specialistė Raimonda Čepukienė (tel. 219 9347, el. paštas [email protected]). Įstatymų projektuose numatytų pakeitimų poveikio viešiesiems finansams vertinimus atliko Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. 219 9342) Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. 219 9377, el. p. [email protected]). 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų. Smulkiojo verslo apmokestinimo srityje taikomos įvairios pelno mokesčio lengvatos, pavyzdžiui, lengvatinis 5 procentų (0 procentų – pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas, galimybė sukauptais ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliais sumažinti visą apmokestinamąjį pelną (vietoj įprastos 70 procentų ribos) mažoms įmonėms, kurių:
Vienetai ilgalaikio turto įsigijimo kainą į sąnaudas perkelia ir iš pajamų atskaito dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatytą Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, tačiau ne trumpesnį negu Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos. Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad vienetai, vykdantys investicinius projektus ir investuojantys į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 100 procentų per 2018–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti. Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, apskaičiuojant pelno mokestį, iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui per 2019–2023 metus suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje, kai:
1) filmas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus ir
2) ne mažiau kaip 80 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų patiriama Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į netinkamas finansuoti išlaidas, yra ne mažesnės kaip 43 000 eurų, ir
3) bendra visų Lietuvos vienetų ar užsienio vienetų per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje suteiktų lėšų suma neviršija 30 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų.
Visa vieneto lengvųjų automobilių, naudojamų vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kaina ir nuomos išlaidos gali būti atskaitomos iš pajamų. Iš pajamų taip pat atskaitomos visos išlaidos darbuotojų naudai (įskaitant vieneto automobilio perdavimą naudoti darbuotojui asmeniniais tikslais), kai ši nauda laikoma gyventojų pajamų mokesčio objektu (pajamomis natūra). Darbuotojui perduodant vieneto automobilį naudotis asmeniniais tikslais, pajamos natūra įvertinamos taikant Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 „Dėl Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas.
Vienetas gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamąjį pelną, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), iki 100 procentų, jeigu:
1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir
2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba
3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos, tuo tarpu vieneto, nepriklausančio vienetų grupei, nuostoliai į kitus mokestinius laikotarpius perkeliami neribotą metų skaičių (išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), kurie gali būti perkeliami ne ilgiau kaip penkerius metus), taikant apribojimą, kad atskaitoma nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, išskyrus tam tikras Pelno mokesčio įstatyme nustatytas išimtis.
Vienetas gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamąjį pelną, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), iki 100 procentų, jeigu:
1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir
2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba
3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos, tuo tarpu vieneto, nepriklausančio vienetų grupei, nuostoliai į kitus mokestinius laikotarpius perkeliami neribotą metų skaičių (išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), kurie gali būti perkeliami ne ilgiau kaip penkerius metus), taikant apribojimą, kad atskaitoma nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, išskyrus tam tikras Pelno mokesčio įstatyme nustatytas išimtis. Prestižo vertė, išskyrus paties vieneto susikurto prestižo vertę, į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiama pagal ilgalaikiam turtui taikomas taisykles, o kai siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą įsigyjamos jo akcijos, susidariusi prestižo vertė iš pajamų atskaitoma tik po vėlesnio šių vienetų sujungimo arba vieno jų prijungimo prie kito vieneto, jei tai bus atliekama.
Prestižo vertė iš pajamų atskaitoma dalimis per ne trumpesnį nei 15 metų laikotarpį. Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų, pelno mokesčiu neapmokestinamos. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama ne tik ta atlygio už suteiktas paslaugas dalis, kuri finansuojama iš PSDF lėšų, tačiau ir paslaugų gavėjo už gautą paslaugą nuosavomis lėšomis primokėta atlygio dalis. Taip yra todėl, kad PSDF lėšomis paslaugos finansuojamos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas bazines kainas, kurias nustatant remiamasi gydymo įstaigų (be privačių įstaigų) patiriamomis sąnaudomis, ir dažnai šių lėšų nepakanka privačių gydymo įstaigų sąnaudoms padengti. Tokiais atvejais paprastai nustatomos priemokos, kurios pagal galiojantį reglamentavimą nėra apmokestinamos pelno mokesčiu net ir tuo atveju, kai viršija konkrečiai paslaugai suteikti patirtas išlaidas. Finansų ministerijos duomenimis, pajamos iš PSDF finansuojamų paslaugų sudaro apie 37 procentus tokių įstaigų pajamų (svertinis vidurkis), o apie 47 procentus įstaigų, pasinaudojusių šia lengvata, tokios pajamos sudaro daugiau nei pusę visų įstaigos pajamų. Draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, neapmokestinamos pelno mokesčiu.
Gyvybės draudimo įmoka apima tiek draudėjo (naudos gavėjo) naudai investuojamų lėšų dalį, tiek gyvybės draudimo gaunamą atlygį už suteiktas draudimo, įmokų administravimo, investavimo ir kt. paslaugas. Rizikos ir privataus kapitalo subjektu, kurio pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu, laikomas vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus, nevertinant, ar šie asmenys yra tarpusavyje susiję ir (arba) susiję su vienetais, į kuriuos investuojamos pritrauktos lėšos, jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į vienetų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 mln. eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. eurų, nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, vienetai, atlikę ilgalaikio turto rekonstravimą ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes, pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį, gali tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, o esant kitoms objektyvioms aplinkybėms normatyvai tikslinami tik mokesčio administratoriaus sutikimu. 4.
Siekiant gerinti smulkiojo verslo apmokestinimo sąlygas ir sudaryti papildomas palankias sąlygas jam augti, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti perteklinio mažų įmonių augimą ir naujų darbuotojų įdarbinimą ribojančio mažoms įmonėms taikomų pelno mokesčio lengvatų reikalavimo, pagal kurį vieneto vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius negali viršyti 10, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų skaičius nėra esminis kriterijus, turintis reikšmę apibrėžiant smulkųjį verslą. Įgyvendinus siūlymą, lengvatinis 5 procentų (0 procentų tarifas pirmąjį mokestinį laikotarpį) mokesčio tarifas ir galimybė atskaityti mokestinius nuostolius, neribojant apmokestinamojo pelno, iš kurio gali būti atskaitomi nuostoliai, sumos, būtų taikomi toms mažoms įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, o įmonės dalyviai (ir tam tikrais atvejais – jų šeimos nariai) nevaldo kitų vienetų (išskyrus tuos atvejus, kai bendrai valdomų susijusių vienetų bendros pajamos neviršija 300 000 eurų). Atlikus vertinimą, nustatyta, kad toks pakeitimas būtų aktualus apie 1 700 įmonių. Kartu šiuo metu taikomos lengvatos – greitesnio ilgalaikio turto, išskyrus pastatus ir gyvenamuosius namus, nudėvėjimo – apimtis būtų suvienodinta visoms smulkioms įmonėms, kurių pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą (t. y. šiuo metu nustatytą 150 000 eurų apyvartos ribą padidinant iki 300 000 eurų, kartu atsisakant 10 darbuotojų skaičiaus reikalavimo). Taip pat Įstatymo projektu siūloma padidinti šiuo metu nustatytą 300 000 eurų apmokestinamųjų pajamų ribą, nuo kurios mokesčių mokėtojams tampa privaloma mokėti avansinį pelno mokestį, iki 500 000 eurų, kas kartu mažintų ir administracinę naštą smulkiajam verslui.
Taip pat, siekiant užtikrinti tolygesnį mokestinės naštos pasiskirstymą pereinant nuo lengvatinio 5 procentų prie standartinio 15 procentų pelno mokesčio tarifo, siūloma įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos (apyvarta) viršija 300 000 eurų, tačiau neviršija 500 000 eurų, pelno mokesčio tarifą apskaičiuoti (mažinti standartinį 15 procentų) pagal nustatytą formulę[⁴], kas leistų pasiekti, kad efektyvusis pelno mokesčio tarifas tokių įmonių apskaičiuotam pelnui nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15 procentų. Tokiu būdu, nekeičiant tikslinių, tik į smulkiausią verslą orientuotų lengvatų bei neribojant 5 procentų tarifo taikymo galimybės įmonėms, kurių apyvarta neviršija 300 000 eurų, būtų sumažinta mokestinė našta ir kitoms smulkioms įmonėms (kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 000 eurų), kas sudarytų papildomas palankias sąlygas įmonių tolesniam augimui ir plėtrai, jų produktyvumo didinimui.
Siekiant skatinti kryptingas investicijas, orientuotas į produktyvumo didinimą, kartu sudarant sąlygas verslo perėjimui prie vidutiniškai aukštų ir aukštųjų technologijų, įvertinant tai, kad tikslinės lengvatos sudaro galimybes prisidėti prie šio tikslo, svarbu ir toliau skatinti sukurtų technologijų įsisavinimą, technologinį atsinaujinimą, toliau taikant lengvatas visai produktyvių investicijų grandinei (kartu su galiojančia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) lengvata, leidžiančia 3 kartus iš pajamų atskaityti vykdant šią veiklą patirtas sąnaudas, vadinamąjį patentų dėžutės režimą taikant pelnui, gaunamam iš vykdant MTEP veiklą sukurtų išradimų komercializavimo – naudojantis šiuo režimu uždirbtas pelnas, gautas iš patentais apsaugotų išradimų naudojimo, perleidimo ir pan., apmokestinamas lengvatiniu 5 procentų mokesčio tarifu).
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo aspektu investicinio projekto lengvata yra reikšmingiausia tiek pagal ja besinaudojančių įmonių skaičių, tiek pagal reinvesticijų apimtį (vertinant 5 metų laikotarpį, šia lengvata besinaudojančių įmonių skaičius nuosekliai augo, pavyzdžiui, 2017 metais lengvata pasinaudojo 1 458 įmonės, o 2021 metais – 1 806 įmonės, o jų investicijoms skirtos sumos augo dar reikšmingiau – 2017 metais investicijos siekė 439 mln. eurų, 2021 metais investicijoms skirta suma perkopė 700 mln. eurų ribą), ir siekiant, kad ir toliau būtų skatinamas įmonių produktyvumas bei verslo konkurencingumas, būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į technologinį atsinaujinimą, taip pat užtikrinant lengvata siekiamų tikslų pasiekiamumo stebėseną, siūloma pratęsti terminuotos investicinio projekto lengvatos taikymo terminą dar 5 metams – iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Kartu kaip alternatyvą investicinio projekto lengvatai, siekiant tų pačių tikslų – skatinti kryptingas verslo investicijas, sudarančias prielaidas produktyvumo didinimui, technologiniam atsinaujinimui, inovacijų diegimui, tokiu būdu prisidedant prie verslo tvarumo ir plėtros potencialo bei konkurencingumo didinimo, kas svarbu atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją, taip pat siekiant Lietuvos pramonės struktūros gerinimo, siūloma suteikti teisę taikyti momentinį ilgalaikio turto, priskirto ilgalaikėms turto grupėms, kurioms gali būti taikoma investicinio projekto lengvata: „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, nusidėvėjimą, t. y. suteikti teisę visoms įmonėms be ribojimų (netaikant Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų) atskaityti šio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį turtas pradėtas naudoti (būtų netaikoma ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicinio projekto).
Kartu kaip alternatyvą investicinio projekto lengvatai, siekiant tų pačių tikslų – skatinti kryptingas verslo investicijas, sudarančias prielaidas produktyvumo didinimui, technologiniam atsinaujinimui, inovacijų diegimui, tokiu būdu prisidedant prie verslo tvarumo ir plėtros potencialo bei konkurencingumo didinimo, kas svarbu atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją, taip pat siekiant Lietuvos pramonės struktūros gerinimo, siūloma suteikti teisę taikyti momentinį ilgalaikio turto, priskirto ilgalaikėms turto grupėms, kurioms gali būti taikoma investicinio projekto lengvata: „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, nusidėvėjimą, t. y. suteikti teisę visoms įmonėms be ribojimų (netaikant Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų) atskaityti šio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį turtas pradėtas naudoti (būtų netaikoma ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicinio projekto). Jeigu pritaikius momentinį nusidėvėjimą ilgalaikis turtas vieneto veikloje būtų naudojamas trumpiau negu 3 metus, vienetas turėtų perskaičiuoti praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.
Vertinant lengvatą filmų gamybai, nustatyta reikšminga jos įtaka kino pramonės sektoriaus augimui: per visą lengvatos veikimo laikotarpį nuo 2014 iki 2021 metų pasinaudojusios lengvatos schema neatlygintinai lėšų suteikė 228 Lietuvos įmonės, bendrai buvo pritraukta 50,7 mln. eurų lėšų filmų gamybai (iš jų 36 mln. eurų buvo skirta užsienio filmų gamybai), filmų gamintojai Lietuvoje išleido 200 mln. eurų (iš jų užsienio gamintojai Lietuvoje išleido daugiau nei 140 mln. eurų), neatlygintinai suteiktų lėšų sumos kasmet auga (filmų gamintojų 2021 metais gauta suma buvo didžiausia per visą lengvatos veikimo laikotarpį – 15 mln. eurų, kuri, palyginti su 2020 metų rezultatais, išaugo 26 procentais), atitinkamai didėja ir filmo gamintojų Lietuvoje išleidžiamos sumos (2021 metais ši suma buvo didžiausia – 37,9 mln. eurų). Atsižvelgiant į tai, kad pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai modelis prisideda ne tik prie Lietuvos kino pramonės ir jos konkurencingumo tarptautinėje rinkoje skatinimo, bet ir prie paslaugų sektoriaus augimo (užsienio filmų gamintojai naudojasi apgyvendinimo, maitinimo, transportavimo ir kitomis paslaugomis), atvykstamojo turizmo skatinimo, taip pat sudaro palankesnes sąlygas pritraukti užsienio šalių kino gamybos projektų, per sukurtus meninę vertę turinčius filmus garsinti Lietuvą, kurti pridėtinę vertę kultūrai, siūloma pratęsti pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai taikymo terminą dar 5 metams – iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Nors pagal esamą teisinį reguliavimą įtvirtintas pagrindinis principas, pagal kurį leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, kas savo esme reiškia, kad vienetų patiriamos išlaidos privatiems poreikiams tenkinti negali būti atskaitomos, arba atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu pripažįstamos darbuotojų pajamomis natūra, praktikoje dažnu atveju šis principas pažeidžiamas. Pagal 2021 metų mokesčių administratoriaus pateiktus duomenis, 2 266 automobiliai mokesčių administratoriaus stebėsenos tikslais atrinktose įmonėse buvo naudojami asmeniniais tikslais, tačiau tik 15 procentų šių įmonių skaičiavo pajamas natūra. Įvertinus šiuos duomenis ir užsienio valstybių praktiką šioje srityje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti papildomus automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus.
Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, pagal kurią dažniausiai automobilių įsigijimo kainos atskaitymas ribojamas absoliučiu arba procentiniu dydžiu, dažnai susiejant leidžiamų atskaitymų dydį su automobilio CO₂ emisija, taip pat kartu taikant ribojimus ir automobilių nuomos išlaidų atskaitymui, Įstatymo projektu siūloma nustatyti tokią lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų atskaitymo tvarką, kuri kartu prisidėtų ir prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, įvertinant ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nustatytus išmetamo CO₂ kiekio intervalus:
Siekiant nesukelti neproporcingos administracinės naštos, nuomos išlaidų ribojimo tvarka būtų netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone. Siūloma, kad lengvojo automobilio išmetamas CO₂ kiekis būtų nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą CO₂ kiekį. Įstatymo projektu teisinio aiškumo tikslais siūloma patikslinti vienetų grupės vienetų mokestinių nuostolių perdavimo (perėmimo) sąlygas, nustatant, kad vienetų atitiktis keliamiems reikalavimams (dalyvavimo vienetų grupėje apimtis ir trukmė) turi būti įvertinama aktualaus mokestinio laikotarpio, už kurį apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai perduodami (perimami), paskutinę dieną. Kartu siūloma taikyti vienodą principą, nepriklausomai nuo to, ar vienetas veikia vienas, ar yra vienetų grupės narys, t. y. suvienodinti nuostolių perkėlimui tarp vienetų grupės vienetų taikomas sąlygas su sąlygomis, taikomomis vieneto nuosavų, taip pat vienetų reorganizavimo metu perimtų nuostolių atskaitymui iš apmokestinamojo pelno.
Siūloma nustatyti, kad bendra vieneto atskaitoma nuosavų, perimtų reorganizavimo metu ir perimtų iš kitų vienetų grupės vienetų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, nuostolius, patirtus dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotus pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, taip pat mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų vieneto mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius. Nustačius šiuos mokestinių nuostolių perkėlimo apribojimus, net ir esant dar neperimtų kitų vienetų grupės vienetų mokestinių nuostolių, vienetai mokėtų pelno mokestį nuo dalies (30 procentų) apmokestinamojo pelno, kai jis apskaičiuojamas. Pagal užsienio valstybių, kuriose galimas prestižo vertės atskaitymas mokesčių tikslais, praktiką, tokiam atskaitymui taikomi įvairūs apribojimai, pavyzdžiui, ribojamas atskaitymas, kai: prestižas pagal apskaitos standartus nelaikomas nematerialiuoju turtu; sujungiami verslai; nėra atliktas auditas; prestižas įsigyjamas ne iš trečiųjų asmenų ir kt.
Įstatymo projekto rengėjų duomenimis, prestižo vertės atskaitymas (taikant įvairius apribojimus) galimas Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje. Amortizavimo laikotarpis – 5, 7, 10 ir daugiau metų. Prestižo vertės negalima atskaityti Bulgarijoje, Kipre, Airijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje (išskyrus 2022–2025 metus). Siekiant išlaikyti neutralias investicijas skatinančias sąlygas ir sumažinti mokesčių administratoriaus nustatytą piktnaudžiavimą mokesčių taisyklėmis, Įstatymo projektu siūloma apriboti prestižo vertės atskaitymą, kai ši vertė susidaro susijusių asmenų sudarytų sandorių pagrindu ir nėra įtraukiama į pajamų gavėjo apmokestinamąsias pajamas. Kartu įvertinus tarptautinę praktiką ir vienetui taikomus dokumentų saugojimo teisinio reguliavimo ypatumus, siūloma sutrumpinti minimalų prestižo vertės amortizacijos laikotarpį (nuo 15 iki 10 metų), tokiu būdu pagerinant verslui sąlygas, palyginti su kitomis valstybėmis, ir užtikrinant teisinį aiškumą.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti šių sektorinių pelno mokesčio lengvatų, pajamas, kurioms taikomas lengvatinis apmokestinimas, įtraukiant į bendrą pelno apmokestinimo tvarką:
Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti rizikos ir privataus kapitalo subjekto, kurio pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu, sąvoką, nustatant, kad tokiu subjektu laikomas tik toks vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš tarpusavyje nesusijusių asmenų pritraukimas ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus, jei daugiau nei 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į su šio subjekto dalyviais nesusijusius vienetus ir tenkinamos kitos Pelno mokesčio įstatyme nustatytos sąlygos. Tokiu būdu būtų prisidedama prie nepriklausomų ir neutralių investicinių sprendimų, sąlygojančių pelno mokesčio lengvatų taikymą, priėmimo ir piktnaudžiavimo mokesčių taisyklėmis, kai į vienetų grupių ar susijusių asmenų struktūrą siekiant mokestinės naudos įtraukiamas rizikos ir privataus kapitalo subjektas, rizikos mažinimo. Siekiant mažinti administracinę naštą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vienetai privalo vertinti naudojamo ilgalaikio turto teikiamos ekonominės naudos pasikeitimus, o dėl reikšmingo ilgalaikio turto ekonominės naudos pasikeitimo atitinkamai turi tikslinti ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką finansinėje apskaitoje, siūloma atsisakyti reikalavimo vienetams kreiptis į mokesčių administratorių dėl sutikimo, kai nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai tikslinami dėl objektyvių aplinkybių. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Pagerinus smulkiojo verslo apmokestinimo sąlygas bei užtikrinus tolygesnį mokestinės naštos pasiskirstymą, numatomas teigiamas poveikis smulkiojo verslo, laikomo ekonomikos varomąja jėga, augimui ir plėtrai. 1 grafikas. Efektyvusis pelno mokesčio tarifas šiuo metu ir po pakeitimų Pratęsus investicinio projekto lengvatą ir suteikus teisę taikyti momentinį ilgalaikio turto atskaitymą, išaugs verslo investicijos į technologinį atsinaujinimą, inovacijas, padidės prielaidos pereiti prie vidutiniškai aukštų ir aukštųjų technologijų, kas turės teigiamą įtaką Lietuvos pramonės struktūros gerinimui. Sudarius palankesnes investicines sąlygas, bus prisidedama prie verslo tvarumo, plėtros potencialo ir konkurencingumo didinimo. Nustačius lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimus pagal automobilio išmetamą CO₂ kiekį, bus prisidedama prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Lengvatos filmų gamybai pratęsimas turės teigiamą įtaką Lietuvos kino pramonės ir jos konkurencingumo didinimui bei paslaugų sektoriaus (paslaugų eksporto) augimui. Peržiūrėtos pelno apmokestinimo taisyklės padidins apmokestinimo teisingumą. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
1Priėmus įstatymą, pagerės smulkiojo verslo apmokestinimo sąlygos ir atitinkamai mažų įmonių plėtros ir augimo sąlygos. 2. Pratęsus investicinio projekto lengvatą, ir toliau bus sudarytos palankios sąlygos produktyvioms investicijoms į technologinį atsinaujinimą ir plėtrą. 3.
3Momentinis ilgalaikio turto nudėvėjimas sudarytų palankesnes sąlygas pelno reinvestavimui ir tolesnėms kryptingoms investicijoms Lietuvoje, kartu atlaisvintų dalį įmonių apyvartinių lėšų ir prisidėtų prie verslo tvarumo. 4. Pratęsus pelno mokesčio lengvatą įmonėms, neatlygintinai suteikusioms lėšų filmų gamybai, bus ir toliau skatinamas Lietuvos kino pramonės augimas, gerinamos sąlygos pritraukti užsienio filmų gamintojų projektų, padidės paslaugų eksportas. 5. Prestižo vertės amortizacijos laikotarpio sutrumpinimas didins pelno mokesčio sistemos patrauklumą ir tokiu būdu pagerins konkurencingumo, įmonių plėtros sąlygas. 6. Sveikatos priežiūros įstaigoms ir gyvybės draudimo įmonėms bus sudarytos papildomos galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto lengvata), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 289 „Dėl Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Priėmus Įstatymo projektą, numatomas bendras neigiamas poveikis valstybės biudžeto pajamoms 2024 metams sudaro –23 mln. eurų (vienkartinis poveikis), 2025 ir vėlesniais metais –199,4 mln. eurų (iš jų –85,3 mln. eurų dėl momentinio ilgalaikio turto atskaitymo galimybės ilguoju laikotarpiu poveikis tampa neutralus):
Įstatymo pakeitimas Poveikis valstybės biudžeto pajamoms, mln. eurų
Apmokestinamųjų pajamų riba, kurios neviršijus mokesčių mokėtojai neprivalo mokėti avansinio pelno mokesčio, pakėlimas nuo 300 000 eurų iki 500 000 eurų (poveikis vienkartinis, tik 2024 metų pajamoms) –23
Lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms atsisakymas +3,9 Lengvatos draudimo įmonėms susiaurinimas +6,8 Vienetų grupės vienetų mokestinių nuostolių perkėlimo ir atskaitymo ribojimų nustatymas vidutiniu laikotarpiu neutralus Automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymas nuo +4 iki +8 Lengvatų mažoms įmonėms išplėtimas: darbuotojų skaičiaus kriterijaus atsisakymas –1,4 Lengvatų mažoms įmonėms išplėtimas: momentinis ilgalaikio turto nudėvėjimas –3,6 Lengvatos filmų gamybai pratęsimas –14 Investicinio projekto lengvatos pratęsimas –106 Momentinis ilgalaikio turto nudėvėjimas (įmonėms, kurių pajamos viršija 300 000 eurų) –81,7 Tolygesnis mokestinės naštos pasiskirstymas, pereinant nuo 5 procentų prie standartinio 15 procentų pelno mokesčio tarifo įmonėms nuo 300 000 iki 500 000 eurų pajamų
Įstatymo projektas buvo teiktas išvadoms gauti įvairias valstybės valdymo sritis kuruojančioms valstybės institucijoms ir skirtingoms visuomenės grupėms atstovaujančioms organizacijoms: ministerijoms, asocijuotoms verslo struktūroms, atstovaujančioms tiek smulkiajam ir vidutiniam, tiek stambiajam verslui ar atskiroms verslo šakoms.
Be to, į viešai paskelbtą Įstatymo projektą aktyviai reagavo ir kiti juridiniai asmenys, kuriems šis projektas nebuvo teiktas tiesiogiai. Iš viso sulaukta beveik 70 suinteresuotų institucijų bei organizacijų pastebėjimų ir pasiūlymų. Daugiausia pastebėjimų ir pasiūlymų buvo sulaukta dėl:
„Smulkusis verslas“, „momentinis nudėvėjimas“, „investicinio projekto lengvata“, „filmų gamyba“, „mokestiniai nuostoliai“, „lengvieji automobiliai“, „rizikos ir privataus kapitalo subjektas“, „prestižo vertė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Atsižvelgiant į smulkiojo verslo įtaką ekonomikos tvarumui ir augimui, reikšmę didinant užimtumą, konkurencingumą, šio verslo skatinimo svarba pripažįstama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Palankesnės apmokestinimo sąlygos smulkiausiam verslui grindžiamos tuo, kad padeda kompensuoti tiek nuosavų, tiek skolintų lėšų pritraukimo sunkumus, santykinai didesnius reguliavimo ir mokesčių mokėjimo kaštus.[⁵] Sprendimai dėl smulkiausio verslo skatinimo ir jo augimui palankesnių sąlygų nustatymo Įstatymo projektu siūlomi įvertinus tarptautinių organizacijų ataskaitas ir rekomendacijas, įskaitant Pasaulio banko išvadas, pateiktas ataskaitoje, parengtoje įgyvendinant techninės pagalbos Lietuvai projektą „Labai mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys: mokesčių ir reguliavimo vertinimas, siekiant pašalinti augimo kliūtis“. Pasaulio banko rekomendacijas paskatinusios priežastys – identifikuota „sangrūdos“ problema, t. y. 300 tūkst. eurų pajamų ribos taikymas apibrėžiant teisę įmonės pelną apmokestinti lengvatiniu 5 procentų pelno mokesčio tarifu įvertintas kaip sukeliantis kliūčių augti siekiant išvengti mokėti standartinį pelno mokesčio tarifą nuo gaunamo pelno. Atlikus analizę, matyti, kad įmonių „sangrūda“ ties 300 tūkst. eurų pajamų riba egzistuoja, tačiau jos mastas nėra itin reikšmingas. 280–300 tūkst. eurų pajamų intervale yra apie 1,2 tūkst. įmonių, deklaruojančių apie 4,4 mln. eurų pelno mokesčio. Palyginti, pajamų intervale nuo 260 tūkst. iki 280 tūkst. (kuriame „susigrūdimo“ požymių nėra) yra apie 900 įmonių, deklaruojančių apie 2,8 mln. eurų mokėtino pelno mokesčio.
Darant prielaidą, kad pajamų intervale nuo 280 tūkst. iki 300 tūkst. eurų nesant paskatos „grūstis“ galėtų būti panašus skaičius įmonių kaip ir 260 tūkst. iki 280 tūkst. eurų pajamų intervale, galima vertinti, kad ties 300 tūkst. eurų pajamų riba, iki kurios įmonėms šiuo metu taikomas lengvatinis 5 procentų pelno mokesčio tarifas, galimai dirbtinai neaugančių įmonių skaičius gali siekti iki 300 įmonių (palyginti, iš viso Lietuvoje mokėtiną pelno mokestį deklaruoja apie 62,2 tūkst. įmonių). Šių 300 įmonių deklaruojamas mokėtinas pelno mokestis galimai neviršija 2 mln. eurų, o tiesioginis neigiamas poveikis valstybės biudžeto pajamoms dėl taikomo 5 procentų, o ne 15 procentų pelno mokesčio tarifo gali sudaryti apie 4 mln. eurų. 2 grafikas.
2 grafikas. Įmonių, kurių pajamos neviršija 500 tūkst. eurų, skaičiaus pasiskirstymas (2021 metų PLN204 ir PLN204A deklaracijų duomenimis) Atsižvelgiant į tai, kad tęstinis šio reiškinio mastas (tiek įmonių skaičiaus, tiek sumokamo pelno mokesčio atžvilgiu) mažareikšmis (dar 2016 metais EBPO atliktoje pirmoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje buvo konstatuota, kad Lietuvoje nestebimas savo esme tikėtinas dirbtino įmonių augimo stabdymo reiškinys), siūlomos alternatyvios ir proporcingos įvardytai problemai spręsti priemonės, skatinant smulkiausią verslą ir sudarant palankias sąlygas jo augimui ir plėtrai:
Įmonių pasiskirstymas pagal pajamas, eurais Mokesčių mokėtojų, deklaravusių mokėtiną pelno mokestį, skaičius, tūkst. Proc. nuo visų mokesčių mokėtojų Deklaruota pelno mokesčio suma, mln. Proc. nuo visos sumos <= 300 tūkst. 40,7 65,5 % 43,3 3,4 % 300–500 tūkst.
5,4 8,7 % 33,3 2,7 % 500 tūkst.–2 mln. 9,9 16 % 145,6 11,6 % 2–10 mln. 4,6 7,4 % 229,9 18,3 % 10–50 mln. 1,3 2 % 292,3 23,3 % > 50 mln. 0,3 0,4 % 511,2 40,7 % Iš viso 62,2 100 % 1 255,6 100 % Įgyvendinti Pasaulio banko ataskaitoje pateiktą rekomendaciją visų įmonių pelnui taikyti vienodą standartinį 15 procentų pelno mokesčio tarifą netikslinga, nes tai reikštų dėl anksčiau minėtų priežasčių smulkiausiam verslui taikomo palankesnio apmokestinimo atsisakymą. Alternatyvi Pasaulio banko ataskaitoje pateikta rekomendacija – standartinį 15 procentų pelno mokesčio tarifą taikyti tik proporcingą ribą viršijančiai pelno arba apyvartos daliai – sudarytų galimybę dalį pelno apmokestinti lengvatiniu tarifu ir dideles apyvartas generuojančioms įmonėms. Tai reikšmingai sumažintų valstybės biudžeto pajamas iš pelno mokesčio, pavyzdžiui, jei visų įmonių, kurių metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų, pelno dalis, proporcinga pirmiems 300 tūkst. eurų pajamų, būtų mokestinama 5 procentų pelno mokesčio tarifu, o likusi pelno dalis 15 procentų tarifu (t. y. būtų pritaikytas progresyvus pelno mokesčio apmokestinimas, priklausantis nuo įmonės pajamų dydžio), valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio per metus būtų apie 57,7 mln. eurų mažesnės.
Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje taikomas tiek standartinis, tiek efektyvusis pelno mokesčio tarifai yra vieni žemiausių tarp Europos Sąjungos bei EBPO valstybių, tiesioginis tokių rekomendacijų įgyvendinimas būtų neproporcingas fiskalinės mokesčių funkcijos požiūriu, todėl Įstatymo projekte siūlomos minėtos alternatyvios priemonės, orientuotos į smulkųjį verslą. part_944086d3770749eb8148acc1d400667f_end Aiškinamojo rašto priedas Visuomenės (asocijuotŲ verslo struktūrų, nevyriausybinių organizacijų) pastabos ir pasiūlymai Institucijos pavadinimas, rašto data, numeris Pastabos ir pasiūlymai Pastabų ir pasiūlymų įvertinimas Pastabos dėl smulkiojo verslo apmokestinimo sąlygų Lietuvos bankas 2023-04-14 Nr. S 2023/(22.7.E-3600)-12-1658 Siūloma svarstyti galimybę panaikinti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą mažosioms įmonėms, t. y. visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. pelno mokesčio tarifą.
Pagrindiniai argumentai:
300 tūkst. eurų pajamų ribos taikymas apibrėžiant teisę įmonės pelną apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pelno mokesčio tarifu įvertintas kaip sukeliantis kliūčių augti siekiant išvengti mokėti standartinį pelno mokesčio tarifą nuo gaunamo pelno. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tęstinis šio reiškinio mastas (tiek įmonių skaičiaus, tiek sumokamo pelno mokesčio atžvilgiu – detalesnė informacija pateikiama Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 16 dalyje)) mažareikšmis (dar 2016 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) atliktoje pirmoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje buvo konstatuota, kad Lietuvoje nestebimas savo esme tikėtinas dirbtino įmonių augimo stabdymo reiškinys), siūlomos alternatyvios, proporcingos įvardytai problemai spręsti priemonės, nekeičiant tikslingai nustatyto lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio tarifo, toliau skatinant smulkiausią verslą ir sudarant palankias sąlygas jo augimui ir plėtrai:
Įgyvendinti siūlymą visų įmonių pelnui taikyti vienodą standartinį 15 proc. pelno mokesčio tarifą (arba padidinti lengvatinį tarifą iki 10 proc. pagal Pasaulio banko rekomendaciją) būtų netikslinga, nes tai reikštų dėl anksčiau minėtų priežasčių smulkiausiam verslui taikomo palankesnio apmokestinimo atsisakymą. Detalesni pagrindimai ir paaiškinimai pateikiami Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 16 dalyje. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2023-04-11 Nr. 20230411-1 Lietuvos verslo konfederacija 2023-04-11 Nr. 23-066VK Siūloma peržiūrėti pelno mokesčio lengvatinį tarifą taikant Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlytą ribinio pelno modelį.
Siūloma palikti 5 proc. mokesčio tarifą 300 tūkst. eurų pajamoms, perviršiui taikant 15% tarifą, jei įmonė neviršijo 300 tūkst. eurų pajamų iš karto prieš tai ėjusiais metais. Pagrindiniai argumentai: įmonių „sangrūdos“ (telkimosi ties nustatyta 300 tūkst. apyvartos riba dėl lengvatinio tarifo taikymo) problema. Atsižvelgta iš dalies. Palankesnės apmokestinimo sąlygos, taikomos smulkiausiam verslui, įskaitant lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą (lyginant su standartiniu 15 proc. tarifu), – tikslinė, tik į smulkiausią verslą, kurio skatinimo svarba visuotinai pripažįstama, atsižvelgiant į jo įtaką ekonomikos tvarumui ir augimui, reikšmę didinant užimtumą, konkurencingumą, orientuota lengvata. Sprendimai dėl smulkiausio verslo skatinimo ir jo augimui palankesnių sąlygų nustatymo Įstatymo projektu siūlomi įvertinus ir Pasaulio banko išvadas, pateiktas ataskaitoje, parengtoje įgyvendinant techninės pagalbos Lietuvai projektą „Labai mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys: mokesčių ir reguliavimo vertinimas, siekiant pašalinti augimo kliūtis“. Pasaulio banko rekomendacijas paskatinusios priežastys – identifikuota „sangrūdos“ problema, t. y. 300 tūkst. eurų pajamų ribos taikymas apibrėžiant teisę įmonės pelną apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pelno mokesčio tarifu įvertintas kaip sukeliantis kliūčių augti siekiant išvengti mokėti standartinį pelno mokesčio tarifą nuo gaunamo pelno. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tęstinis šio reiškinio mastas (tiek įmonių skaičiaus, tiek sumokamo pelno mokesčio atžvilgiu – detalesnė informacija pateikiama Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 16 dalyje)) mažareikšmis (dar 2016 m.
EBPO atliktoje pirmoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje buvo konstatuota, kad Lietuvoje nestebimas savo esme tikėtinas dirbtino įmonių augimo stabdymo reiškinys), siūlomos alternatyvios, proporcingos įvardintai problemai spręsti priemonės, nekeičiant tikslingai nustatyto lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio tarifo, toliau skatinant smulkiausią verslą ir sudarant palankias sąlygas jo augimui ir plėtrai:
Alternatyvus siūlymas standartinį 15 proc. pelno mokesčio tarifą taikyti tik proporcingą ribą viršijančiai pelno arba apyvartos daliai – sudarytų galimybę dalį pelno apmokestinti lengvatiniu tarifu ir dideles apyvartas generuojančioms įmonėms (kas reikštų mokesčių naštos mažinimą stambiajam verslui), o atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje taikomas tiek standartinis, tiek efektyvusis pelno mokesčio tarifai yra vieni žemiausių tarp Europos Sąjungos ir EBPO valstybių, tokio siūlymo įgyvendinimas būtų neproporcingas fiskalinės mokesčių funkcijos požiūriu. Pavyzdžiui, jei visų įmonių, kurių metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų, pelno dalis, proporcinga pirmiems 300 tūkst. eurų pajamų, būtų apmokestinama 5 proc. pelno mokesčio tarifu, o likusi pelno dalis – 15 proc. tarifu (t. y. būtų pritaikytas progresyvus pelno mokesčio apmokestinimas, priklausantis nuo įmonės pajamų dydžio), būtų reikšmingai sumažintos valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio (–57,7 mln. eurų). Detalesni pagrindimai ir paaiškinimai pateikiami Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 16 dalyje. Pastabos dėl momentinio ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymo Asociacija „Vienaragiai LT“ („Unicorns Lithuania“) 2023-04-11 Nr. 23/02 Siūloma svarstyti pelno mokesčio mokėjimą nustatyti tuo momentu, kai įmonė išmoka pelną akcininkams, t. y. taikyti „estiškąjį“ modelį. Pagrindinis argumentas:
Įstatymo projektu siūlomas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodas yra kukli ir žymiai mažesnio poveikio investicijoms turėsianti paskirstytojo pelno mokesčio modelio (t. y. 0% PM taikymą reinvestuojamam pelnui) alternatyva. Siūlomas pakeitimas neturės reikšmingo poveikio startuoliams. Įvertinta.
Įvertinta. Įstatymo projektu teikiamas siūlymas dėl momentinio ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymo parengtas atsižvelgiant į tarpinstitucinėje darbo grupėje vykusias diskusijas, išsakytus argumentus, taip pat analizę dėl galimų reglamentavimo pokyčių alternatyvų, nukreiptų į pelno reinvestavimo skatinimą, įskaitant estiškojo modelio vertinimą. Pažymėtina, kad šio modelio privalumai bei trūkumai vertinti ir atsižvelgiant į tarptautinius sprendimus dėl minimalaus įmonių grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo (2022 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952 dėl visuotinio minimalaus tarptautinio įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje ir EBPO 2021 m. gruodžio 20 d. paskelbtos kovos su bazės erozija modelinės taisyklės (GloBE taisyklės)), taip pat į tai, kad šiuose sprendimuose numatytos išlygos paskirstytojo pelno mokesčio sistemų atžvilgiu netaikomos naujai įvedamoms sistemoms. Lietuvoje taikomos klasikinės pelno apmokestinimo sistemos vienas iš pagrindinių privalumų, kad tokia sistema sudaro galimybę, be pagrindinės – fiskalinės – mokesčių funkcijos, atlikti ir antrinę – reguliacinę – mokesčių funkciją, t. y. tikslinėmis lengvatoms prisidėti prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, siekiant aukštosiomis technologijomis grįstos pramonės struktūros, skatinant verslumą, įskaitant ir startuolius, skatinant investicijas į regionus ir kt. UAB „Ernst&Young Baltic“ 2023-04-11 Asociacija „Investors’ Forum“ 2023-04-11 Nepritaria siūlymui dėl momentinio ilgalaikio turto atskaitymo, pateikiant siūlymą likti prie esamos investicinio projekto lengvatos, praplečiant jos taikymo apimtį, t. y. galimybę ją taikyti ir naujiems gamybinės ir komercinės paskirties pastatams, taip pat praplėsti turto naujumo sąvoką, numatant kad nauju turtu laikomas turtas, kurio pagaminimo data yra ne senesnė nei, pvz., 4 metai.
Pagrindiniai argumentai:
Siūloma momentiniam nusidėvėjimui taikyti iki 50 mln. EUR pardavimo pajamų (SME kategorija) ribojimą.
Pagrindinis argumentas: esamos 20% siekiančios infliacijos realūs ekonominiai biudžeto netekimai dėl šios lengvatos būtų drastiški. Apribojus šią lengvatą, iš sutaupytų lėšų geriau siūlytume ženkliai didinti NPD, nuosekliai per kelis metus pasiekiant MMA=NPD, jei jau siekiama tikrai teisingesnės mokestinės sistemos. Įvertinta. Įstatymo projektu teikiamo siūlymo dėl momentinio ilgalaikio turto atskaitymo poveikis valstybės biudžetui ilguoju laikotarpiu yra neutralus, o trumpojo (vidutinio) laikotarpio valstybės biudžeto netekimai yra pagrįsti poreikiu sudaryti palankesnes sąlygas pelno reinvestavimui ir tolesnėms kryptingoms investicijoms Lietuvoje. Kartu tokio siūlymo įgyvendinimas atlaisvintų dalį įmonių apyvartinių lėšų ir prisidėtų prie verslo tvarumo, kas svarbu atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją. Pažymėtina, kad siūlymas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį teikiamas kartu su siūlomomis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis. Lietuvos darbdavių konfederacija 2023-04-13 Nr. A-23-04-011 Lietuvos pramonininkų konfederacija 2023-04-11 Nr. S.90 Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2023-04-11 Nr. 1.16-12 Siūloma neriboti turto rūšių (leisti momentinio nusidėvėjimo metodą taikyti visoms turto grupėms) bei leisti įmonėms atskaityti visą turto įsigijimo kainą ir kitais po turto įsigijimo einančiais mokestiniais laikotarpiais. Pagrindiniai argumentai:
Įvertinta. Įstatymo projektu teikiamo siūlymo dėl momentinio ilgalaikio turto atskaitymo išplėtimas kitoms turto grupėms sąlygotų nepagrįstus valstybės biudžeto netekimus, o kartu neatitiktų lengvatai keliamų tikslų – skatinti kryptingas verslo investicijas, sudarančias prielaidas produktyvumo didinimui, technologiniam atsinaujinimui, inovacijų diegimui. Pažymėtina, kad mokestiniu laikotarpiu neatskaityta ilgalaikio turto, kuriam taikomas momentinis nusidėvėjimas, įsigijimo kainos dalis, būtų perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius bendra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Pastabos dėl terminuotų lengvatų pratęsimo Dėl investicinio projekto lengvatos Lietuvos auditorių rūmai 2023-04-11 Nr. 1.9-S0466 Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2023-04-11 Nr. 1.16-12 Lietuvos darbdavių konfederacija 2023-04-13 Nr. A-23-04-011 Lietuvos pramonininkų konfederacija 2023-04-11 Nr. S.90 Asociacija „Vienaragiai LT“ („Unicorns Lithuania“) 2023-04-11 Nr.
23/02 Pagrindiniai siūlymai: Dėl nustatytų reikalavimų turtui/turto naujumui ir kitų investicinio projekto lengvatos taikymo sąlygų:
12¹ d. panaikinimo Pagrindiniai argumentai:
Tiek nustatant, tiek teikiant siūlymą pratęsti šią tikslinę pelno mokesčio lengvatą, siekiama skatinti būtent kryptingas investicijas, orientuotas į produktyvumo didinimą, technologinį atsinaujinimą, todėl Pelno mokesčio įstatyme tikslingai įtvirtintas investicinio projekto apibrėžimas, nustatant, kad investicijos turi būti skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui. Siekiant minėtų tikslų, tikslingai įtvirtinta, kad investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi). Dėl lengvatos filmų gamybai Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija 2023-04-11 Siūloma praplėsti Pelno mokesčio įstatymo 17² straipsnyje nustatytą lengvatą filmų gamybai, siekiant ją taikyti ir tuomet, kai neatlygintinai suteikiamos lėšos vaizdo žaidimo arba jo dalies gamybai, kai tas vaizdo žaidimas atitinka kultūrinio turinio kriterijus. Įvertinta.
Įvertinta. Lengvata filmų gamybai buvo nustatyta siekiant padėti Lietuvos kino pramonei atsigauti dėl ekonominės krizės įtakos sumažėjusio valstybinio finansavimo bei sparčiai prarandamų pozicijų tarptautinėje kino gamybos ir aptarnavimo rinkoje. Teikiant siūlymą pratęsti šią pelno mokesčio lengvatą, įvertintas jos efektyvumas, taikymo ir naudojimosi ja apimtis, reikšminga jos įtaka kino pramonės sektoriaus augimui. Pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai modelis prisideda ne tik prie Lietuvos kino pramonės ir jos konkurencingumo tarptautinėje rinkoje skatinimo, bet ir prie paslaugų sektoriaus augimo (užsienio filmų gamintojai naudojasi apgyvendinimo, maitinimo, transportavimo ir kitomis paslaugomis), atvykstamojo turizmo skatinimo, sudaro palankesnes sąlygas pritraukti Lietuvos užsienio šalių kino gamybos projektų, per sukurtus meninę vertę turinčius filmus garsinti Lietuvą, kurti pridėtinę vertę kultūrai. Žaidimų gamybos industrija tiek pagal kuriamus produktus, tiek pagal veiklos specifiką, išsivystymo lygį skiriasi nuo kino pramonės, todėl pateikto siūlymo dėl lengvatos išplėtimo taikant ją ir vaizdo žaidimo arba jo dalies gamybos atveju įgyvendinimas negalėtų būti pagrįstas šia lengvata siekiamų tikslų, taip pat valstybės biudžeto netekimų aspektu, įvertinant ir tai, kad esamo mokestinio reguliavimo priemonės tiek nustatytais mokesčio tarifais (Lietuvoje taikomas standartinis 15 proc. dydžio pelno mokesčio tarifas yra vienas žemiausių tarp Europos Sąjungos bei EBPO valstybių; smulkių įmonių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą; naujai įsteigtoms smulkioms įmonėms gali būti taikomos pelno mokesčio „atostogos“, pirmaisiais veiklos metais jas atleidžiant nuo pelno mokesčio), tiek mokesčių lengvatomis (pavyzdžiui, taikant investicinio projekto lengvatą, investicijų suma apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 proc.), sudaro palankias sąlygas verslo kūrimui, plėtrai ir augimui bei skatina produktyvias investicijas.
Pastabos dėl sektorinių lengvatų Lietuvos verslo konfederacija 2023-04-11 Nr. 23-066VK Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija 2023-04-07 Nr. 1071 Nepritariama gyvybės draudimo įmonių lengvatos siaurinimui. Pagrindiniai argumentai:
Asociacija „Investors’ Forum“ 2023-04-11 Nepritariama sveikatos priežiūros įstaigų lengvatos naikinimui, argumentuojant, kad bus iškreiptos konkurencinės sąlygos:
Lietuvos verslo konfederacija 2023-04-11 Nr. 23-066VK Asociacija „Vienaragiai LT“ („Unicorns Lithuania“) 2023-04-11 Nr. 23/02 Asociacija „Investors’ Forum“ 2023-04-11 Lietuvos auditorių rūmai 2023-04-11 Nr. 1.9-S0466 Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija 2023-04-11 Pagrindiniai siūlymai:
Pagrindiniai argumentai:
Atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus nustatomus piktnaudžiavimo atvejus, taip pat į fiskalinę mokesčių paskirtį, siūlymas nustatyti papildomus prestižo vertės atskaitymo ribojimus, t. y. savo esme tikslinti lengvatą, nepažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principo, kartu įvertinant ir tai, kad susiję asmenys yra nepalyginamoje padėtyje dėl tarpusavio santykio – galimybės daryti įtaką sudaromo sandorio sąlygoms. Pastabos dėl rizikos ir privataus kapitalo subjektų Lietuvos verslo konfederacija 2023-04-11 Nr. 23-066VK Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija 2023-04-11 Asociacija „Vienaragiai LT“ („Unicorns Lithuania“) 2023-04-11 Nr. 23/02 Asociacija LITBAN 2023-04-11 Nr.
04/01 Pagrindiniai siūlymai:
Negalimas pakartotinių investicijų pritraukimas;
Rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvokos tikslinimas iš esmės siejamas ne su piktnaudžiavimo rizika, o siekiant tikslingiau nukreipti Pelno mokesčio įstatyme šių subjektų ir jų dalyvių atžvilgiu nustatytas pelno mokesčio lengvatas, t. y. skatinti tik neutraliais sprendimais grįstą alternatyvųjį finansavimą, kartu įvertinus ir tai, kad mokesčių lengvatų efektyvumas taikant jas susijusiems asmenims yra abejotinas, nes lengvatinis mokesčio režimas šiuose santykiuose labiau nulemia tam tikro sprendimo realizavimo formą, o ne sprendimo priėmimą. Su Įstatymo projekte siūlomos nuostatos praktiniu taikymu susiję klausimai bus paaiškinti apibendrintame Pelno mokesčio įstatymo paaiškinime (komentare). Pastabos dėl grupės nuostolių atskaitymo Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija 2023-04-11 Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija 2023-04-11 Nr. P7/23-033 Lietuvos darbdavių konfederacija 2023-04-13 Nr. A-23-04-011 Lietuvos pramonininkų konfederacija 2023-04-11 Nr. S.90 Lietuvos prekybos įmonių asociacija 2023-04-11 Nr. 7-11 Nepritariama Projekte pateiktam siūlymui apriboti iš kito vieneto perimtų mokestinių nuostolių atskaitymą. Siūloma suvienodinti nuostolių taikymą: turėtų atsirasti galimybė kelti kitų grupės įmonių nuostolius į ateities laikotarpius. Nepritariama Pelno mokesčio įstatymo 56-1 str. 1 d. 2 punkto keitimui, kuriuo būtų reikalaujama priklausymo vienetų grupei daugiau kaip dvejus metus iki to mokestinio laikotarpio paskutinės dienos, kadangi taip keičiama nusistovėjusi teismų praktika ir bloginama pelno mokesčio mokėtojų situacija.
Pagrindiniai argumentai: toks ribojimas yra žalingas verslui, pažeidžia pačią nuostolių padengimo logiką ir yra nenaudingas, ypatingai atsižvelgiant į dabartines ekonomines realijas. Nuosavus nuostolius įmonė gali perkelti į ateities laikotarpius neribotą laiką ir galiausiai juos atskaityti ateityje (t. y. jie nėra prarandami), kitos grupės įmonės nuostolius mokesčių mokėtojai gali atskaityti tik tą mokestinį laikotarpį, už kurį nuostoliai susidarė. Kas reiškia, kad jeigu kita įmonė veikia nuostolingai ir pati savo nuostolių atskaityti negali, įvedus ribojimą, dalis nuostolių bus prarandama. Įvertinta. Įstatymu projektu, be kita ko, siekiama teisingesnės mokesčių sistemos, todėl siūloma suvienodinti nuostolių perkėlimui tarp vienetų grupės vienetų taikomas sąlygas su sąlygomis, taikomomis vieneto nuosavų, taip pat vienetų reorganizavimo metu perimtų nuostolių atskaitymui iš apmokestinamojo pelno. Tokiu būdu visiems vienetams vienodomis sąlygomis būtų taikomas bendras pelno mokesčio apskaičiavimo principas – vienetai mokėtų pelno mokestį nuo dalies (30 procentų) apmokestinamojo pelno, kai jis apskaičiuojamas. Nuostolių tarp vienetų grupės vienetų perdavimo tvarkos švelninimas suteikiant teisę juos perkelti į kitus mokestinius laikotarpius vienetui, perėmusiam šiuos nuostolius, t. y. savo esme vienetui, kurio apmokestinamojo pelno nepakanka perimtiems nuostoliams padengti, yra abejotinas tiek teisingesnės mokesčių sistemos, tiek piktnaudžiavimo mokesčių taisyklėmis rizikos aspektu, kartu įvertinus ir tai, kad šiuos nuostolius perkelti į kitus mokestinius laikotarpius turi teisę vienetas, kuriame šie nuostoliai susidarė.
Sąlygą dėl 2 metų termino siūloma tikslinti teisinio aiškumo tikslais (nustatant, kad dalyvavimo grupėje sąlygos turi būti tenkinamos tą mokestinį laikotarpį, kurio nuostoliai perduodami), atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti nuostolių perdavimo tarp grupės įmonių tvarka sudaro galimybes perduoti ir perimti nuostolius tų mokestinių laikotarpių, kuriais įmonė nepriklausė įmonių grupei. Lietuvos verslo konfederacija 2023-04-11 Nr. 23-066VK Siūloma kartu su Pelno mokesčio įstatymo 56¹str. 9 dalies pakeitimu keisti (papildyti) ir šio įstatymo 30 straipsnį, t. y. atskirame papildomame punkte įtvirtini teisę panaudoti perimamus iš grupės vieneto nuostolius pagal Įstatymo 56¹ str., neatskaitant turimų sukauptų perkeltinų mokestinių nuostolių. Tai leistų įmonėms pasirinkti, kuriuos nuostolius jie persikelia – savus istorinius ar tų pačių metų grupės įmonės. Įvertinta. Galimybė pasirinkti, kuriuos nuostolius – paties vieneto ar perimtus iš kito vieneto – atskaityti prieštarautų bendriems apmokestinimo pelno mokesčiu principams, kai būtų apskaičiuojamas faktiškai nesusidaręs apmokestinamasis pelnas, pastarąjį mažinant kito vieneto nuostoliais. Pastabos dėl lengvųjų automobilių įsigijimo kainos, eksploatavimo, remonto ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimų Lietuvos verslo konfederacija 2023-04-11 Nr. 23-066VK Lietuvos prekybos įmonių asociacija 2023-04-11 Nr. 7-11 Lietuvos pramonininkų konfederacija 2023-04-11 Nr.
S.90 Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2023-04-11 Nr. 20230411-1 Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija 2023-04-11 Nr. P7/23-033 Asociacija „Investors’ Forum“ 2023-04-11 Lietuvos bankų asociacija 2023-04-07 Nr. 06/06 Kritiškai vertinamas pasiūlymas riboti automobilių įsigijimo kainos, eksploatavimo, remonto ir nuomos išlaidų atskaitymą. Siūloma taikyti alternatyvias priemones:
1 dalies nuostatas leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Tais atvejais, jei apskaičiuojamos darbuotojų pajamos, gautos natūra, naujo apribojimai neturi būti taikomi, t. y. visa nusidėvėjimo ar nuomos išlaidų suma turėtų būti laikoma leidžiamais atskaitymais. Iš dalies atsižvelgta. Įstatymo projektu teikiamas patikslintas siūlymas taikyti ribojimus lengvojo automobilio įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymui, tačiau netaikant šių ribojimų automobilio eksploatavimo ir remonto išlaidoms, taip pat trumpalaikės, atsitiktinės nuomos išlaidoms. Tokią ribojimo tvarką siūloma taikyti įvertinus mokesčių administratoriaus kontrolės metu nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, kai įmonės įsigyja prabangų (reprezentacinį) turtą ir šį turtą naudoja privatiems poreikiams tenkinti, kartu pasitelkiant antrinę (reguliacinę) mokesčių funkciją siekiama prisidėti ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo.
Pažymėtina, kad pajamų natūra atveju (darbuotojui naudojantis darbdavio automobiliu) gauta nauda apmokestinama darbuotojo lygiu, kartu priskiriant šiai naudai suteikti patirtas išlaidas leidžiamiems atskaitymams, t. y. mažinant darbdavio apmokestinamąjį pelną. Nustatyti palankesnę išlaidų atskaitymo tvarką tiems atvejams, kai automobilis įsigyjamas ir naudojamas ne tik įmonės pajamoms uždirbti, bet ir privatiems poreikiams tenkinti arba tik privatiems poreikiams tenkinti, būtų nepagrįsta. Su Įstatymo projekte siūlomos nuostatos praktiniu taikymu susiję klausimai bus paaiškinti apibendrintame Pelno mokesčio įstatymo paaiškinime (komentare). Kiti pasiūlymai Asociacija „Vienaragiai LT“ („Unicorns Lithuania“) 2023-04-11 Nr. 23/02 Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2023-04-11 Nr. P7/23-033 Siūloma tikslinti Pelno mokesčio įstatyme nustatytos lengvatos vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbus taikymo sąlygas, švelninant dokumentavimo ir kitus reikalavimus. Pagrindiniai argumentai: praktikoje identifikuojamos perteklinės biurokratinės kliūtys, dokumentavimo reikalavimai, nepakankamas institucijų bendradarbiavimas įsigilinant į kuriamas technologines inovacijas, ko pasekoje ši lengvata tampa prieinama siauresniam įmonių ratui. Įvertinta. Pateiktas siūlymas nesusijęs su Įstatymo projektu teikiamais siūlymais. Lietuvos darbdavių konfederacija 2023-04-13 Nr. A-23-04-011 Lietuvos pramonininkų konfederacija 2023-04-11 Nr. S.90 Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija 2023-04-11 Nr.
P7/23-033 Siūloma supaprastinti sąnaudų darbuotojų naudai pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarką, pavyzdžiui numatant, kad 10 % darbo užmokesčio fondo, skiriamo darbuotojų naudoms (pavyzdžiui, maitinimo, automobilių parkavimo, sporto klubų abonementų, skiepų, kitoms socialinės gerovės reikmėms), priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir nelaikoma gyventojų pajamų mokesčio objektu. Taip pat siūloma nustatyti, kad darbdaviams sutarus su darbuotoju dėl kompensavimo už sąnaudas, patirtas dirbant namuose, ir kurios yra apibrėžtos darbo sutartyje, tokias kompensacijas darbdaviai galėtų priskirti leidžiamiems atskaitymams, o darbuotojams gauta kompensacija nebūtų įskaičiuota į darbo užmokestį. Įvertinta. Individualizuotos, identifikuojamos darbuotojams teikiamos naudos pagal gyventojų pajamų pripažinimo principus negali būti nelaikomos gyventojų pajamų mokesčio objektu, todėl klausimas, kuriuo iš esmės siūloma išplėsti gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų sąrašą, nesusijęs su Įstatymo projektu teikiamais siūlymais ir turėtų būti sprendžiamas svarstant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų pakeitimus. Įvertinta. Klausimas nesusijęs su Įstatymo projektu teikiamais siūlymais. Be to, kompensacijos, kurios mokamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, pagal galiojantį reguliavimą jau ir šiuo metu yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Kompensacijos skyrimo ir apskaičiavimo tvarkos pakeitimai neturėtų būti sprendžiami keičiant mokestinio reguliavimo normas. Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija 2023-04-11 Siūloma įtvirtinti privalomą Kainodaros dokumentacijų pateikimą į VMI prie FM duomenų bazes, pvz., nuo 50 mln. EUR. pardavimo pajamų ribos ir sandoriams viršijus 5 mln. EUR. ar pan. Įvertinta. Pateiktas siūlymas nesusijęs su Įstatymo projektu teikiamais siūlymais.
Asociacija „Investors’ Forum“ 2023-04-11 Siūloma keisti mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimo tvarką, nustatant, kad nuostoliai, patirti dėl viešai platinamų skolos vertybinių popierių perleidimo, gali būti perkelti į kitus mokestinius laikotarpius ir dengiami įprastinės veiklos pajamomis, t.y. atsisakyti nuostatos, kad šie nuostoliai dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis. Įvertinta. Pateiktas siūlymas nesusijęs su Įstatymo projektu teikiamais siūlymais. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2023-04-11 Nr. 20230411-1 Visuose mokesčių pakeitimuose turėtų būti ne fiksuoti dydžiai, bet atsižvelgiant į infliaciją automatiškai indeksuojami dydžiai. Įvertinta. Automatinis fiksuotų dydžių keitimas be atskiro netekimų įvertinimo galėtų turėti neigiamos įtakos valstybės ir savivaldybių biudžetų planavimui. Taip pat ne visus dydžius tikslinga keisti pasikeitus ekonominiams rodikliams, įvertinus ir tai, kad tam tikrais atvejais jie nustatomi pagal kitus kriterijus, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme įtvirtintą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą. Lietuvos advokatūra 2023-04-07 Nr. 152 Teikiama pastaba, kad aiškinamajame rašte nepateiktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Įvertinta. Įstatymo projektu nenumatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ir (arba) iš esmės keisti teisinį reguliavimą, todėl papildytame aiškinamajame rašte pateiktas vertinimo išsamumas yra proporcingas galimoms Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2023-04-11 Nr. N24 Siūloma didinti Pelno mokesčio įstatyme nustatytą 5 proc. darbo užmokesčio sumos ribą, teikiant neindividualizuotas, visiems be diskriminacijos prieinamas naudas, kurių teikimas numatytas kolektyvinėje sutartyje, iki 10 proc. Įvertinta.
Įvertinta. Pateiktas siūlymas nesusijęs su Įstatymo projektu teikiamais siūlymais. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2023-04-18 Nr. 10-64 Siūloma suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio (20 proc.) ir pelno mokesčio (15 proc., 5 proc.) tarifus, grindžiant, kad tokiu siūlymu būtų panaikintas neteisingumas, kai darbuotojai moka daugiau mokesčių nei verslas. Įvertinta. Gyventojų pajamų mokesčio tarifo ir pelno mokesčio tarifų suvienodinimas mokestine prasme būtų nekorektiškas, atsižvelgiant į tai, kad įmonei taikomas dviejų lygių apmokestinimas galutinio vartotojo (akcininko) atžvilgiu, t. y. apmokestinamas tiek įmonės pelnas (pelno mokestis), tiek akcininko iš apmokestinto pelno išsiimamos lėšos (gyventojų pajamų mokestis). Be to, mokestinės naštos skirtumus įtakoja ir socialinio draudimo įmokos, užtikrinančios darbuotojo socialinę apsaugą – socialines išmokas įvykus draudžiamajam įvykiui (liga, pensinis amžius ir kt.). Lietuvos verslo konfederacija 2023-04-11 Nr. 23-066VK Siūlomas lankstesnis avansinio pelno mokesčio mokėjimo metodo pasirinkimo ir keitimo mechanizmas, t. y. sušvelninti, kokią dalį faktinio metinio pelno turi sudaryti avansu sumokamas pelno mokestis (nuo 80 proc. iki 70 ar 60 proc.), atleidimas nuo dalies arba visų delspinigių pataisius deklaraciją ar kitos priemonės. Įvertinta. Pateiktas siūlymas nesusijęs su Įstatymo projektu teikiamais siūlymais. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2023-04-11 Nr. 20230411-1 Siūloma leisti pačiai įmonei nusistatyti leidžiamų atskaitymų nusidėvėjimo normą, t.y. nusidėvėjimo sąnaudų priskaitymo sumų neriboti normatyvais. Įvertinta.
Įvertinta. Teikiamas siūlymas netaikyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo normatyvų būtų nepagrįstas dėl valstybės biudžeto netekimų. [¹] 1K-55 Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo (lrs.lt) [²] https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/mokesciu-darbo-grupe [³] OECD Tax Policy Reviews: Lithuania 2022 | en | OECD. [⁴] Tarifas = 15 – 10 × (500 000 – mokestinio laikotarpio pajamos) / 200 000. [⁵] Taxation of SMEs in OECD and G20 Countries; Tax compliance costs for SMEs [⁶] Pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 12¹ dalį, investicinis projektas – vieneto investicijos į šio įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą ilgalaikį turtą, skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui. Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi).
2023-06-27 Nr. XIVP-2930 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnis pildomas nauja 2¹ dalimi, kurioje nustatoma, jog vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, tačiau neviršija 500 000 eurų, apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas taikant mokesčio tarifą nuo 5 iki 15 procentų, kuris apskaičiuojamas pagal šioje dalyje pateikiamą formulę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti susiję vienetai, kurių bendros mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, yra apmokestinami standartiniu 15 procentų pelno mokesčiu. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių dviejų normų santykis, t. y. kaip po įstatymo įsigaliojimo bus apmokestinami keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti susiję vienetai. 2. Pagal galiojantį keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punktą pelno mokesčiu yra neapmokestinamos draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkte siūloma susiaurinti gyvybės draudimo įmonėms taikomą lengvatą – pelno mokesčiu būtų neapmokestinama šių įmonių gyvybės draudimo įmokų dalis, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai. Manytina, kad toks pajamų skirstymas būtų techniškai sudėtingas ir net ganėtinai subjektyvus.
Svarstytina, ar tai nesukels per didelės administracinės naštos tiek pačioms bendrovėms, tiek ir mokesčių administratoriui. Be to, šiame punkte vartojamos dvi skirtingos sąvokos „draudėjas (naudos gavėjas)“ ir „apdraustasis“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina jas suvienodinti. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis papildoma nauju 14 punktu, kuriuo prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų būtų priskiriama ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas atsitiktų su lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymu, jei trumpai panaudotas automobilis būtų parduodamas (pavyzdžiui, ar įsigijimo kainos dalį galės atskaityti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas). 4. Projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnis papildomas nauja 13 dalimi. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti jame vartojamas sąvokas „vieneto ilgalaikis turtas“, „vieneto turtas“, „ilgalaikis turtas“ ir „turtas“ bei
„įsigijimo kaina“ ir „įsigijimo išlaidos“. 5. Projekto 6 straipsnio 3
dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnis papildomas nauja 13 dalimi, kurioje numatyta, kad neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, visa vieneto ilgalaikio turto įsigijimo kaina gali būti atskaitoma iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį vieneto turtas pradėtas naudoti. Svarstytina, ar nevertėtų šios nuostatos patikslinti, nurodant konkrečias šio straipsnio dalis, į kurias galima neatsižvelgti. 6. Svarstytina, ar atsižvelgus į projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 2 ir 3 dalių turinį, jų nereikėtų sukeisti vietomis. 7.
7Siekiant teisinio aiškumo,
projekto 13 straipsnio 3 dalis tikslintina ją išdėstant taip: „Lėšoms, pritraukiamoms ir (arba) investuojamoms pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytus sandorius, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30¹ dalies nuostatos“. 8. Projekto 13 straipsnio 4 dalis tikslintina vietoj formuluotės „Šio įstatymo 4 ir 8 straipsnių nuostatos“ įrašant formuluotę „Šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose išdėstytos Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 14 punkto ir 30² straipsnio nuostatos“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 13 straipsnio 5 ir 6 dalims. 9. Projekto nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, laikytina, jog teikiamas projektas galėtų būti priimtas vėliau negu 2023 m. liepos 1 d., t. y. likus mažiau nei 6 mėnesiams iki įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 10. Teisės departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. birželio 21 d. įregistruotas projektas įrašytas į 2023 m. birželio
papildyti šią išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa –
Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.Projekto 2 straipsniu Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnis pildomas nauja 2¹ dalimi, kurioje nustatoma, jog vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija
apmokestinamas taikant mokesčio tarifą nuo 5 iki 15 procentų, kuris apskaičiuojamas pagal šioje dalyje pateikiamą formulę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti susiję vienetai, kurių bendros mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, yra apmokestinami standartiniu 15 procentų pelno mokesčiu. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių dviejų normų santykis, t. y. kaip po įstatymo įsigaliojimo bus apmokestinami keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti susiję vienetai. Pritarti 2.
* 2.Pagal galiojantį keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punktą pelno mokesčiu yra neapmokestinamos draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkte siūloma susiaurinti gyvybės draudimo įmonėms taikomą lengvatą – pelno mokesčiu būtų neapmokestinama šių įmonių gyvybės draudimo įmokų dalis, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai. Manytina, kad toks pajamų skirstymas būtų techniškai sudėtingas ir net ganėtinai subjektyvus. Svarstytina, ar tai nesukels per didelės administracinės naštos tiek pačioms bendrovėms, tiek ir mokesčių administratoriui. Be to, šiame punkte vartojamos dvi skirtingos sąvokos „draudėjas (naudos gavėjas)“ ir „apdraustasis“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina jas suvienodinti. Pritarti
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis papildoma nauju 14 punktu, kuriuo prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų būtų priskiriama ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas atsitiktų su lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymu, jei trumpai panaudotas automobilis būtų parduodamas (pavyzdžiui, ar įsigijimo kainos dalį galės atskaityti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas). Pritarti
6(18) 3(13)
dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnis papildomas nauja 13 dalimi.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti jame vartojamas sąvokas „vieneto ilgalaikis turtas“, „vieneto turtas“, „ilgalaikis turtas“ ir „turtas“ bei
„įsigijimo kaina“ ir „įsigijimo išlaidos“. Pritarti
6(18) 3(13)
keičiamo įstatymo 18 straipsnis papildomas nauja 13 dalimi, kurioje numatyta, kad neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, visa vieneto ilgalaikio turto įsigijimo kaina gali būti atskaitoma iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį vieneto turtas pradėtas naudoti. Svarstytina, ar nevertėtų šios nuostatos patikslinti, nurodant konkrečias šio straipsnio dalis, į kurias galima neatsižvelgti. Pritarti
8(30²) (2), (3)
atsižvelgus į projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio
3
7Siekiant teisinio aiškumo,
projekto 13 straipsnio 3 dalis tikslintina ją išdėstant taip: „Lėšoms, pritraukiamoms ir (arba) investuojamoms pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytus sandorius, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios
nuostatos“. Pritarti
formuluotės „Šio įstatymo 4 ir 8 straipsnių nuostatos“ įrašant formuluotę
„Šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose išdėstytos Pelno mokesčio įstatymo 17
straipsnio 2 dalies 14 punkto ir 30² straipsnio nuostatos“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 13 straipsnio 5 ir 6 dalims. Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba,
* Visuose mokesčių pakeitimuose (GPM, PM, PVM, VSD) turėtų būti ne fiksuoti dydžiai, bet automatiškai indeksuojami dydžiai atsižvelgiant į infliaciją. Spręsti pagrindiniame komitete
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Aušrinė Armonaitė, Vytautas Mitalas, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Silva Lengvinienė, Artūras Žukauskas,
3 Argumentai: Finansų ministerija siūlo įteisinti momentinį nusidėvėjimą. Siūlome išplėsti ilgalaikio turto grupių sąrašą, kurioms būtų taikomas momentinio nusidėvėjimo instrumentas, į šias grupes įtraukiant gamybinius pastatus. Gamybinių pastatų įtraukimas į momentinio nusidėvėjimo modelio taikymą padidintų investicijas į tokį kapitalą, prisidėtų prie produktyvumo augimo Lietuvoje ir nediskriminuotų skirtingų ekonominėje veikloje naudojamų turto rūšių. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 18 straipsnį 13 dalimi: „13.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, visa vieneto ilgalaikio turto, priskirto šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms
„mašinos ir įrengimai“, „gamybiniai pastatai“, „įrenginiai
(statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, įsigijimo kaina gali būti atskaitoma iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį vieneto turtas pradėtas naudoti. Jei ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo išlaidos atskaitytos pagal šios dalies nuostatas, naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, apskaičiuotas praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestis perskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Šios dalies nuostatos netaikomos ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 461 straipsnio nuostatas.“
Argumentai: Finansų ministerija siūlo įteisinti momentinį nusidėvėjimą. Siūlome išplėsti ilgalaikio turto grupių sąrašą, kurioms būtų taikomas momentinio nusidėvėjimo instrumentas, į šias grupes įtraukiant gamybinius pastatus. Gamybinių pastatų įtraukimas į momentinio nusidėvėjimo modelio taikymą padidintų investicijas į tokį kapitalą, prisidėtų prie produktyvumo augimo Lietuvoje ir nediskriminuotų skirtingų ekonominėje veikloje naudojamų turto rūšių. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Papildyti Įstatymo 1
(METAIS)“ skyrių „MATERIALUSIS TURTAS“ ir išdėstyti jį taip: Ilgalaikio turto grupė Metodas Normatyvas metais Normatyvas metais, jei turtas yra skirtas naudoti ir naudojamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje MATERIALUSIS TURTAS Veiklai naudojami nauji pastatai ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d. tiesinis arba dvigubo balanso8
20
15
15
5 2 (išskyrus taikant dvigubo balanso metodą) Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) tiesinis8
8
8
15
6
6 6 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga) tiesinis arba dvigubo balanso 3 2 (išskyrus taikant dvigubo balanso metodą) Lengvieji automobiliai:
1) naudojami trumpalaikės automobilių nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti – ne senesni kaip 5 metų tiesinis arba dvigubo balanso44
2) kiti lengvieji automobiliai – ne senesni kaip 5 metų tiesinis66
3) kiti lengvieji automobiliai tiesinis10 10 Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų tiesinis arba dvigubo balanso4
4 4 Kitas anksčiau neišvardytas materialusis turtas tiesinis arba produkcijos 4 (išskyrus taikant produkcijos metodą) 2 (išskyrus taikant produkcijos metodą) Spręsti pagrindiniame komitete 3.
Papildyti Įstatymo 1
(METAIS)“ skyrių „MATERIALUSIS TURTAS“ ir išdėstyti jį taip: Ilgalaikio turto grupė Metodas Normatyvas metais Normatyvas metais, jei turtas yra skirtas naudoti ir naudojamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje MATERIALUSIS TURTAS Veiklai naudojami nauji pastatai ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d. tiesinis arba dvigubo balanso8
20
15
15
5 2 (išskyrus taikant dvigubo balanso metodą) Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) tiesinis8
8
8
15
6
6 6 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga) tiesinis arba dvigubo balanso 3 2 (išskyrus taikant dvigubo balanso metodą) Lengvieji automobiliai:
1) naudojami trumpalaikės automobilių nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti – ne senesni kaip 5 metų tiesinis arba dvigubo balanso44
2) kiti lengvieji automobiliai – ne senesni kaip 5 metų tiesinis66
3) kiti lengvieji automobiliai tiesinis10 10 Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų tiesinis arba dvigubo balanso4
4 4 Kitas anksčiau neišvardytas materialusis turtas tiesinis arba produkcijos 4 (išskyrus taikant produkcijos metodą) 2 (išskyrus taikant produkcijos metodą) Spręsti pagrindiniame komitete
3Seimo narys Vytautas Mitalas, 2023-08-031 Argumentai:
Sėkmingiems startuoliams yra reikalingos didesnės papildomos investicijos, kurių dažnu atveju jau veikiantys Rizikos ir privataus kapitalo subjektai (RPKS) negali suteikti dėl lėšų trūkumo, rizikos diversifikacijos reikalavimų bei kitų priežasčių, todėl šioms papildomoms investicijoms praktikoje yra steigiami specialūs RPKS (angl. special purpose vehicle), skirti vienai konkrečiai investicijai į pasirinktą startuolį.
Tokie RPKS yra neatsiejama rizikos ir privataus kapitalo ekosistemos dalis visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, kadangi jie užtikrina pakankamą kapitalą tose situacijose, kur jau veikiantis RPKS finansavimo suteikti negali. Todėl siūloma atsižvelgti į egzistuojančią rinkos praktiką ir minimaliai koreguoti RKPS apibrėžimą, jog minėti specialūs RKPS nebūtų diskriminuojami naujo reglamentavimo apimtyje:
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 2 straipsnio 30¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „30¹. Rizikos ir privataus kapitalo subjektas – vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš tarpusavyje nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus (vienetą), jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į su šio subjekto dalyviais nesusijusių asmenų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų, nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
Taikant šios dalies nuostatas asmenys, taip pat rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyviai ir vienetas, į kurį investuojamos lėšos, laikomi susijusiais, jei šie asmenys atitinka bent vieną iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomi susiję asmenys, kaip jie apibrėžti šiame Įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pirmojo sandorio dėl lėšų pritraukimo ir (arba) investavimo sudarymo momentu.“
133 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. RPKS (atitinkantiems nustatytus kriterijus) sudarytiems sandoriams, taikoma senas reglamentavimas. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad lėšų pritraukimas į RPKS ir RPKS investavimo, pritraukus lėšas, ciklas yra ilgas, varijuojantis tarp 3-10 metų. Tad toks termino įtvirtinimas lems, kad absoliučiai daugumai šiuo metu veiklą vykdančių RPKS ir jų investicijoms nauja tvarka nebus taikoma. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos skaičiavimais, 2022 metų pabaigoje rizikos kapitalo fondai turėjo
didžiąja dalimi investuos į Lietuvos startuolius arba SVV įmones.
Vadovaujantis numatytu įsigaliojimo terminu, tampa aišku, kad iki šiol atliktoms ir minėtoms ateitiems investicijoms specialus pelno mokesčio režimas RPKS nebūtų taikomas, nes lėšos į šiuos RPKS turi būti pritraukos iki
rizikos ir privataus kapitalo rinkos Lietuvoje teisėtus lūkesčius ir neatitiktų planuojamo tikslo mokesčių reformos kontekste. Atsižvelgiant į visa tai kas buvo išdėstyta, siūloma naują įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punkto redakciją, kuri minimizuotų galimas kliūtis RPKS rinkai naudotis būtent jai skirtu pelno mokesčio režimu Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Taikant šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas lėšoms,
pritraukiamoms ir (arba) investuojamoms pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytus sandorius, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės normos. Vienetai, atitikę Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30¹ punkte pateiktą rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoką ir kriterijus, gali jais remtis apskaičiuodami ir perskaičiuodami pelno mokestį ir už iki tokio apskaičiavimo ar perskaičiavimo nepasibaigusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties laikotarpius, numatytus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 5, 12, 17, 17², 18, 19, 46¹, 47, 56¹ straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2930. Pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Lietuvoje šiuo metu taikoma pelno klasikinė sistema, kai pelnas apmokestinamas jo gavimo momentu. Pajamos iš paskirstytojo pelno (taip pat ir reinvestuojamo) apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Dėl dabartinio reguliavimo, žemės ūkio subjektų sukauptos piniginės lėšos, kurios skirtos ūkių investicijoms ir plėtrai, apmokestinamos, o įgyvendindami investicinius projektus dėl lėšų trūkumo ūkininkai yra priversti papildomai skolintis ir prisiimti atitinkamus įsipareigojimus. Žemės ūkio sektoriuje ypač reikalingos investicijos siekiant užtikrinti tinkamą ūkių plėtrą ir naujų technologijų diegimą. Taip pat svarbu, kad žemės ūkio subjektų apmokestinimo sąlygos leistų jiems išlikti konkurencingais kaimyninių šalių atžvilgiu. Estija, Latvija ir Lenkija taiko skirstomojo pelno apmokestinimo sistemą, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Todėl komitetas siūlo žemės ūkio subjektų apmokestinamąsias pajamas/pelną, kuris panaudojamas investicijoms į ūkių plėtrą, apmokestinti taikant 0 proc. mokesčio tarifą. Pasiūlymas. Įstatymo papildymas 5 straipsnio
punktu: „1.Žemės ūkio subjektų apmokestinamosios pajamos (pelnas), kurios panaudojamas investicijoms į ūkių plėtrą, apmokestinamos taikant 0 procentų mokesčio tarifą.“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Donata Černiavskienė
2023-09-13 Nr. 108-P-39 2023-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo (2023-09-13) :
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento vyresnioji patarėja Audronė Misiūnaitė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėjas Evaldas Putrimas, Seimo narys Vytautas Mitalas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdančioji direktorė Greta Mieliauskaitė. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas, WALLESS advokatų profesinės bendrijos partneris Mindaugas Lukas. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo (2023-11-22): Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas, WALLESS advokatų profesinės bendrijos partneris Mindaugas Lukas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
straipsnis pildomas nauja 2¹ dalimi, kurioje nustatoma, jog vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, tačiau neviršija 500 000 eurų, apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas taikant mokesčio tarifą nuo 5 iki 15 procentų, kuris apskaičiuojamas pagal šioje dalyje pateikiamą formulę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti susiję vienetai, kurių bendros mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, yra apmokestinami standartiniu 15 procentų pelno mokesčiu.
Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių dviejų normų santykis, t. y. kaip po įstatymo įsigaliojimo bus apmokestinami keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti susiję vienetai. Nepritarti Kvestionuojamų teisės akto normų hierarchija užtikrinama per Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto (toliau – Projektas) 2 straipsnio 5 straipsnio 3 dalies pakeitimą, kurioje nustatyta, kada netaikoma šio straipsnio 2 dalis (Projekto 2 straipsnio 5 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai susijusių vienetų mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, t. y. Projekto nuostatos nenukreipia į šio straipsnio naują 2¹ dalį). 2, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
galiojantį keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punktą pelno mokesčiu yra neapmokestinamos draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkte siūloma susiaurinti gyvybės draudimo įmonėms taikomą lengvatą – pelno mokesčiu būtų neapmokestinama šių įmonių gyvybės draudimo įmokų dalis, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai. Manytina, kad toks pajamų skirstymas būtų techniškai sudėtingas ir net ganėtinai subjektyvus. Svarstytina, ar tai nesukels per didelės administracinės naštos tiek pačioms bendrovėms, tiek ir mokesčių administratoriui. Be to, šiame punkte vartojamos dvi skirtingos sąvokos „draudėjas (naudos gavėjas)“ ir „apdraustasis“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina jas suvienodinti.
Nepritarti Su šios nuostatos praktiniu taikymu susiję klausimai bus sprendžiami mokesčių administratoriaus skelbiamame apibendrintame Pelno mokesčio įstatymo paaiškinime (komentare). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punktu, kuriuo prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų būtų priskiriama ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas atsitiktų su lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymu, jei trumpai panaudotas automobilis būtų parduodamas (pavyzdžiui, ar įsigijimo kainos dalį galės atskaityti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas). Nepritarti Su šios nuostatos praktiniu taikymu susiję klausimai bus sprendžiami mokesčių administratoriaus skelbiamame apibendrintame Pelno mokesčio įstatymo paaiškinime (komentare). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalimi. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti jame vartojamas sąvokas „vieneto ilgalaikis turtas“, „vieneto turtas“, „ilgalaikis turtas“ ir
„turtas“ bei „įsigijimo kaina“ ir „įsigijimo išlaidos“. Pritarti
departamentas,
3
dalimi, kurioje numatyta, kad neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, visa vieneto ilgalaikio turto įsigijimo kaina gali būti atskaitoma iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį vieneto turtas pradėtas naudoti. Svarstytina, ar nevertėtų šios nuostatos patikslinti, nurodant konkrečias šio straipsnio dalis, į kurias galima neatsižvelgti.
Nepritarti Įvertinus tai, kad Projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio papildoma nauja 13 dalis taikoma neapsižvelgiant į visas 18 straipsnio dalis, toks tikslinimas nebūtų tikslingas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6Svarstytina,
ar atsižvelgus į projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio
departamentas,
3
teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 3 dalis tikslintina ją išdėstant taip: „Lėšoms, pritraukiamoms ir (arba) investuojamoms pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytus sandorius, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30¹ dalies nuostatos“. Pritarti
departamentas,
4
straipsnių nuostatos“ įrašant formuluotę „Šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose išdėstytos Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 14 punkto ir 30² straipsnio nuostatos“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 13 straipsnio 5 ir 6 dalims. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, laikytina, jog teikiamas projektas galėtų būti priimtas vėliau negu 2023 m. liepos 1 d., t. y. likus mažiau nei 6 mėnesiams iki įstatymo įsigaliojimo.
Pažymėtina, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti iš dalies Pagal Mokesčių administravimo įstatymą 6 mėn. termino neprivaloma laikytis tų nuostatų atžvilgiu, kurios nesunkina mokesčių mokėtojų padėties, todėl dalis nuostatų galėtų įsigalioti nuo 2024 m. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. birželio 21 d. įregistruotas projektas įrašytas į 2023 m. birželio 27 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, pasilieka sau teisę patikslinti ar (ir) papildyti šią išvadą. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pramonininkų konfederacija, 2023-06-206 Visai verslo bendruomenei, o ypatingai gamybinėms įmonėms, yra labai svarbus pasiūlytas momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodas. Tobulintina: būtina išplėsti turto rūšis, kurioms būtų taikomas šis metodas.
Prioritetas: energetinį efektyvumą didinantis turtas, įskaitant renovuojamus pastatus; turtas, skirtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui; turtas, skirtas atsinaujinančių išteklių energijos šaltinių diegimui; nauji pastatai, kuriuose yra taikomi energetinio efektyvumo sprendimai. Pastebėkime ir tai, kad ekonominės recesijos periodu jmonės tam tikrais metais gali būti nepelningos; reikalinga leisti įmonėms atskaityti visą turto jsigijimo kainą ir kitais poturto jsigijimo einančiais mokestiniais laikotarpiais. Sveikindami šj sprendimą norėtume akcentuoti, kad jj vertiname kaip pereinamąjį. Ilgajame periode turėtume planuoti paskirstytojo pelno mokesčio modelio įdiegimą, kuris leistų sąžiningai ir vienodai konkuruoti Lietuvai su regiono kaimynėmis, taikančiomis paskirstytojo pelno mokesčio modelį. Spręsti pagrindiniame komitete
pramonininkų konfederacija, 2023-06-203 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK), atsižvelgdama j besitęsiančias diskusijas dėl mokesčių reformos, siekia atkreipti dėmesį į tobulintinus mokesčių reformos pasiūlymus. Gera mokesčių sistema laikoma ta, kuri yra tvari (stabili), aiški, paprastai administruojama, skaidri ir turinti kuo mažiau išimčių. Atsižvelgiant j tai, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo dalis lėšų yra tiesiogiai susietos su mokesčių reformos procesais, skatiname atsiriboti nuo kategoriškų pozicijų ir bendradarbiaujant ieškoti sprendimų. <...> •Dėl termino
„akcija" išaiškinimo. Pagal šiuo metu galiojantį Pelno mokesčio
įstatymą, Lietuvos subjektams investuojant j Ukrainą ir Vokietiją per labiausiai paplitusią jmonės formą (TOV Ukrainoje - sudaro apie 80 % visų įmonių; GmbH Vokietijoje ~ 50 % visų įmonių), investuotojai yra diskriminuojami dėl formalių požymių (todėl, kad tokio tipo įmonių įstatinis kapitalas formuojamas ne akcijomis, o dalimis (pajais)).
Tokiu būdu jiems nėra taikoma Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte numatyta turto vertės padidėjimo pajamų už vieneto (įmonės) perleidimą (pardavimą) apmokestinimo lengvata, jei investuotojai be pertraukų turėjo ne trumpiau kaip 2 metus (reorganizavimo atvejais - 3 metai) daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto (įmonės) akcijų. Pasiūlymas. Siekti ištaisyti šią Lietuvos investuotojus užsienyje diskriminuojančią spragą, kurią LPK kelia jau kurį laiką. <...>
3Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
2023-06-27
<...>
Pelno mokesčio įstatymo projektas Momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas Atsižvelgiant į rizikas, kurios iškyla išsaugant ir atkuriant įmonių naudojamą ilgalaikį turtą ekonominių neapibrėžtumų sąlygomis, PM įstatymo projektu siūlomas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodas yra savalaikis pokytis. Tačiau pabrėžtina, jog šis metodas yra kukli paskirstytojo pelno mokesčio modelio alternatyva, turėsianti žymiai mažesnį teigiamą poveikį investicijoms. Yra netikslinga taikyti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą tik turto grupėms[¹], kurioms gali būti taikoma investicinio projekto nuostata. Tai nepagrįstai susiaurina ir taip kompromisinio modelio įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiose turto grupėse nėra minimi pastatai, vamzdynai, keliai, lėktuvai, elektros perdavimo tinklai ir t.t., nors joms taip pat tikslinga taikyti momentinį nusidėvėjimą.
Todėl būtina neapriboti turto rūšių ir leisti momentinio nusidėvėjimo metodą taikyti visoms turto grupėms, atsižvelgiant į objektyvius investicijų poreikius – įmonėms aktualu ne tik statiniai, bet ir pastatai, ne tik įrenginiai, bet ir jų dalys, aktualu ir verslo nuomai įsigyjama technika ir kitas ilgalaikis turtas. Taip pat, pasitaikant atvejams, kuomet įmonės tam tikrais mokestiniais laikotarpiais patiria nuostolį ir negali pasinaudoti momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodo teikiama nauda tais laikotarpiais įsigytam turtui, tikslinga leisti įmonėms atskaityti visą turto įsigijimo kainą ir kitais po turto įsigijimo einančiais mokestiniais laikotarpiais. Pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymas mažinant apmokestinamąjį pelną Pratęsiant PM įstatymo nuostatos taikymą apmokestinamojo pelno sumažinimui dėl vykdomo investicinio projekto iki 2028 m., būtina panaikinti perteklines biurokratines kliūtis, nustatytas mokesčių lengvatų darbo grupėje, ir tobulinti šiai bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) nuostatoms taikomus kriterijus. Didelę žalą MTEP plėtrai Lietuvoje turi naujumo pasauliniu mastu reikalavimas, pateiktas PM įstatymo apibendrintame komentare. Įstatymo pataisos turėtų užkirsti kelią dviprasmiškumui ir nuostatų taikymo galimybių siaurinimui įstatymų komentarais.
Investicinio projekto nuostatos atveju, siekiant įgyvendinti šia PM įstatymo pataisa keliamus tikslus[²] ir didinti jos prieinamumą ūkio subjektams, būtina tobulinti nuostatai taikomus kriterijus: Apmokestinamąjį pelną leisti sumažinti per mokestinį laikotarpį faktiškai patirtų išlaidų ne tik turtui savo reikmėms įsigyti, bet ir įsigyti nuomai, dydžiu;
Įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo neriboti 300 tūkst. eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma. Tai leistų didinti investicijų šalyje mastą bei skatinti technikos atnaujinimą (pažymėtina, jog ribojimo siūloma netaikyti momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo taisyklei);
Išplėsti įstatyme nurodytas ilgalaikio turto grupes, kurioms būtų galima taikyti nuostatą – leisti taikyti nuostatą ne tik tam tikro tipo statiniams ar tam tikroms įrengimų dalims, bet ir statant pastatus arba perkant tik visą įrenginį, atitinkamai; Leisti mažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo nenaudotas ir kada jis buvo pagamintas (pažymėtina, jog ribojimo siūloma netaikyti momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo taisyklei);
Jei išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, leisti šią sumą viršijančias išlaidas perkelti daugiau nei keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti. Šiuo metu šių nuostatų potencialą riboja ūkio subjektų baimė neteisingai atlikti administracines procedūras ir gauti už tai sankcijų iš kontroliuojančių institucijų. Nuostatos turėtų tapti prieinamos ne tik ūkio subjektams, gebantiems samdytis mokesčių konsultantus ar atitikties skyrius organizacijos viduje.
Šio mokestinio režimo svarba ypač didelė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui mažėjant ir dėl geopolitinės padėties.
<...>
Spręsti pagrindiniame komitete Projekte teikiamo siūlymo dėl momentinio ilgalaikio turto atskaitymo išplėtimas kitoms turto grupėms sąlygotų nepagrįstus valstybės biudžeto netekimus, o kartu neatitiktų lengvatai keliamų tikslų – skatinti kryptingas verslo investicijas, sudarančias prielaidas produktyvumo didinimui, technologiniam atsinaujinimui, inovacijų diegimui. Pažymėtina, kad mokestiniu laikotarpiu neatskaityta ilgalaikio turto, kuriam taikomas momentinis nusidėvėjimas, įsigijimo kainos dalis, būtų perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius bendra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Rengiant Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, buvo įvertintas investicinio projekto lengvatos efektyvumas, naudojimosi ja apimtis (lengvata besinaudojančių įmonių skaičius nuosekliai auga, reinvesticijoms skirtos sumos reikšmingai didėja) ir taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į atliktą vertinimą, dabartinė investicinio projekto lengvata ir nustatytos taikymo sąlygos yra tinkamai subalansuotos – tikslingai išskirtos ilgalaikio turto grupės, į kurias patenkančio turto įsigijimui gali būti taikoma lengvata, kartu taikant ir turto naujumo reikalavimą, siekiant įmones skatinti investuoti tik į naujausiomis, pažangiomis technologijomis grįstą turtą, todėl, įgyvendinant pateiktus siūlymus, būtų nutolstama nuo lengvatai keliamų tikslų – skatinti kryptingas ir produktyvias investicijas į inovacijų diegimą bei esminį technologinį atsinaujinimą, o pakeitimų nauda būtų nepagrįsta dėl valstybės biudžeto netekimų, siekiant užtikrinti tvarius viešuosius finansus.
Tiek nustatant, tiek teikiant siūlymą pratęsti šią tikslinę pelno mokesčio lengvatą, siekiama skatinti būtent kryptingas investicijas, orientuotas į produktyvumo didinimą, technologinį atsinaujinimą, todėl Pelno mokesčio įstatyme tikslingai įtvirtintas investicinio projekto apibrėžimas, nustatant, kad investicijos turi būti skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui. Siekiant minėtų tikslų, tikslingai įtvirtinta, kad investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi). 4. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2023-07-04
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau - LSVVT), 2023 m. birželio 27 d. vykusiame LSVVT valdybos posėdyje apsvarsčiusi mokesčių įstatymų pakeitimo projektus, priėmė sprendimą pakartotinai kreiptis į visas suinteresuotas institucijas bei išsakyti savo poziciją dėl mokesčių įstatymų pakeitimo projektų. LSVVT pritaria Pelno mokesčio, PVM mokesčio pakeitimo projektams.
Iš dalies pritaria Nekilnojamojo turto mokesčiams. Iš esmės nepritaria VSD ir GPM įstatymų pakeitimo projektams. Minėtų įstatymų pakeitimų projektų nuostatoms, kurioms pritariame bei pasiūlymus dėl įstatymų nuostatų keitimo pateikiame žemiau. <...>
šiuos pasiūlymus:<...>
turėtų būti ne fiksuoti dydžiai, bet automatiškai indeksuojami dydžiai atsižvelgiant į infliaciją. <...> Spręsti pagrindiniame komitete Automatinis visų dydžių indeksavimas įstatymuose priklausomai nuo infliacijos lemtų mažiau prognozuojamą mokesčių sistemą ir jos poveikį, galėtų išbalansuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas. 5. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba,
3
12Dėl PMĮ momentinio nusidėvėjimo mažam verslui. Siūlome leisti pačiai įmonei nusistatyti leidžiamų atskaitymų nusidėvėjimo
normą, t.y. nusidėvėjimo sąnaudų priskaitymo sumų neriboti normatyvais. Pritarti Siūlymas realizuotinas pagal galiojantį reguliavimą, t.y. pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 150 000 eurų, jeigu tenkinamos ir kitos Pelno mokesčio įstatyme nustatytos sąlygos, turi galimybę taikyti greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje. Projekte siūloma, kad šios, šiuo metu taikomos lengvatos apimtis būtų suvienodinta visoms smulkioms įmonėms, kurių pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą (t. y. šiuo metu nustatytą 150 000 eurų mokestinio laikotarpio pajamų ribą padidinant iki 300 000 eurų, kartu atsisakant 10 darbuotojų skaičiaus reikalavimo). 6. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba,
3 13.
3
sudėtingas taikymas. Siūlome paprastinti, pvz. galėtų būti metinis brangių automobilių mokestis, kuris skaičiuojamas nuo šaltinio pagal automobilio balansinę vertę, o ne pagal įsigijimo kainą, kuri buvo prieš 10 metų ir senas automobilis nėra laikomas prabangos preke. Nėra įvertinta, kad dažnai pelno nesiekiantys asmenys negalintis išimti pelno, įsigyja prabangius automobilius ant VSĮ, jie retai kad būna pelningi ir jiems nėra aktualus leidžiamų atskaitymų ribojimas. Tokia tvarka skatintų prabangius automobilius įsigyti fizinio asmens vardu; jo prabangus turtas neapmokestinamas.
<...>
Spręsti pagrindiniame komitete Projekte pateiktas patikslintas siūlymas taikyti ribojimus lengvojo automobilio įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymui, tačiau netaikant šių ribojimų automobilio eksploatavimo ir remonto išlaidoms, taip pat trumpalaikės, atsitiktinės nuomos išlaidoms. Tokią ribojimo tvarką siūloma taikyti įvertinus mokesčių administratoriaus kontrolės metu nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, kai įmonės įsigyja prabangų (reprezentacinį) turtą ir šį turtą naudoja privatiems poreikiams tenkinti, kartu pasitelkiant antrinę (reguliacinę) mokesčių funkciją siekiama prisidėti ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. Pažymėtina, kad pajamų natūra atveju (darbuotojui naudojantis darbdavio automobiliu) gauta nauda apmokestinama darbuotojo lygiu, kartu priskiriant šiai naudai suteikti patirtas išlaidas leidžiamiems atskaitymams, t. y. mažinant darbdavio apmokestinamąjį pelną. Nustatyti palankesnę išlaidų atskaitymo tvarką tiems atvejams, kai automobilis įsigyjamas ir naudojamas ne tik įmonės pajamoms uždirbti, bet ir privatiems poreikiams tenkinti arba tik privatiems poreikiams tenkinti, būtų nepagrįsta. 7. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2023-07-10 Nr. 20230710-1 Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame nuomonę dėl mokestinių teisės aktų projektų. . <...> 4.
Visuose mokesčių pakeitimuose (GPM, PM , PVM, VSD) turėtų būti ne fiksuoti dydžiai, bet automatiškai indeksuojami dydžiai atsižvelgiant į infliaciją.
<...>
Spręsti pagrindiniame komitete Automatinis visų dydžių indeksavimas įstatymuose priklausomai nuo infliacijos lemtų mažiau prognozuojamą mokesčių sistemą ir jos poveikį, galėtų išbalansuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas. 8. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija,
3 <...> 13. Dėl PMĮ momentinio nusidėvėjimo mažam verslui. Siūlome leisti pačiam mažam verslui nusistatyti leidžiamų atskaitymų nusidėvėjimo normą, t.y. nusidėvėjimo sąnaudų priskaitymo sumų neriboti normatyvais. Pritarti Siūlymas realizuotinas pagal galiojantį reguliavimą, t.y. pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 150 000 eurų, jeigu tenkinamos ir kitos Pelno mokesčio įstatyme nustatytos sąlygos, turi galimybę taikyti greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje. Projekte siūloma, kad šios, šiuo metu taikomos lengvatos apimtis būtų suvienodinta visoms smulkioms įmonėms, kurių pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą (t. y. šiuo metu nustatytą 150 000 eurų mokestinio laikotarpio pajamų ribą padidinant iki 300 000 eurų, kartu atsisakant 10 darbuotojų skaičiaus reikalavimo). 9. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija,
3
sudėtingas taikymas. Siūlome paprastinti, pvz. galėtų būti metinis brangių automobilių mokestis, kuris skaičiuojamas nuo automobilio balansinės vertės, o ne pagal įsigijimo kainą, kuri buvo prieš 10 meti}.
Pritarus projektui senas automobilis būti} laikomas prabangos preke, nors rinkoje toks automobilis nelaikomas prabangos preke. <...> Spręsti pagrindiniame komitete Projekte pateiktas patikslintas siūlymas taikyti ribojimus lengvojo automobilio įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymui, tačiau netaikant šių ribojimų automobilio eksploatavimo ir remonto išlaidoms, taip pat trumpalaikės, atsitiktinės nuomos išlaidoms. Tokią ribojimo tvarką siūloma taikyti įvertinus mokesčių administratoriaus kontrolės metu nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, kai įmonės įsigyja prabangų (reprezentacinį) turtą ir šį turtą naudoja privatiems poreikiams tenkinti, kartu pasitelkiant antrinę (reguliacinę) mokesčių funkciją siekiama prisidėti ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. 10. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija, 2023-07-131 Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija (toliau - LT VCA) vienija didžiąją rizikos ir privataus kapitalo investuotojų rinkos dalį Lietuvoje, todėl aktyviai seka ir įsitraukia į planuojamus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, tiesiogiai susijusius su rizikos ir privataus kapitalo investicijų veikla, kuriai minėtame įstatyme yra numatytas specialus apibrėžimas ir pelno mokesčio taikymas. Atkreipiame dėmesį, kad bendradarbiaudami su Finansų ministerija dėl tinkamiausio „Rizikos ir privataus kapitalo subjekto” (toliau
IX-675 2, 5, 12, 17, 17², 18, 19, 46¹, 47, 56¹ straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 30² straipsniu įstatymo projekte (toliau - Įstatymo projektas) liko svarbios praktinės kliūtys ir apribojimai, siekiant RPKS atitikti apibrėžimo sąlygas ir naudotis numatytu pelno mokesčio režimu. Atsižvelgiant į tai, teikiame papildomas pastabas Įstatymo projekto. Lengvatos taikymas pritrauktoms ir (arba investuojamoms lėšoms”. Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punkte numatyta “Taikant šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas lėšoms, pritraukiamoms ir (arba) investuojamoms pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytus sandorius, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės normos.” Atkreipiame dėmesį, jog šioje nuostatoje teigiama, kad pelno mokestis taikomas “pritrauktos ir (arba)investuojamoms lėšoms”, nors pelno mokestis realiu atveju turėtų būti taikomas gautam RKPS pelnui. Minėtas pelnas realizuojasi vėliau nei vyksta investicijų pritraukimas į RPKS arba kai RKPS investuoja pritrauktas lėšas. RKPS pelnas atsiranda tuo momentu, kai RPKS atlieka pasitraukimą iš savo atliktos investicijos (angl. exit). Todėl, nesame tikri, ar praktiškai tokios nuostatos galėtų veikti ir ar šiuo metu veikiantys RPKS galės naudotis įstatymo projekte numatytu režimu. Pabrėžtina, kad toks traktavimas potencialiai apsunkina ir mokesčių administratoriaus procesus, siekiant teisingai pagal nuostatas įvertinti ir apskaičiuoti RPKS pelno mokesčio bazę ir nustatyti režimo taikymą. Kliūtys specialiems RKPS. Sėkmingiems startuoliams yra reikalingos didesnės papildomos investicijos, kurių dažnu atveju jau veikiantys RPKS negali suteikti dėl lėšų trūkumo, rizikos diversifikacijos reikalavimų bei kitų priežasčių, todėl šioms papildomoms investicijoms praktikoje yra steigiami specialūs RPKS (angl. special purpose vehicle), skirti vienai konkrečiai investicijai į pasirinktą startuolį.
Tokie RPKS yra neatsiejama rizikos ir privataus kapitalo ekosistemos dalis visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, kadangi tokie RPKS užtikrina pakankamą kapitalą tose situacijose, kur jau veikiantis RPKS finansavimo suteikti negali. Todėl siūlome atsižvelgti į egzistuojančią rinkos praktiką ir minimaliai koreguoti RKPS apibrėžimą, jog minėti specialūs RKPS nebūtų diskriminuojami naujo reglamentavimo apimtyje:
„30¹. Rizikos ir privataus kapitalo subjektas –
vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš tarpusavyje nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus (vienetą), jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į su šio subjekto dalyviais nesusijusių asmenų..” Spręsti pagrindiniame komitete Dabartinė formuluotė apima ir vieną vienetą, todėl siūlymas vertintinas kaip perteklinis. Su praktiniu taikymu susiję klausimai bus sprendžiami mokesčių administravimo priemonėmis, t. y. paaiškinant praktines situacijas mokesčių administratoriaus paskelbtame apibendrintame pelno mokesčio įstatymo paaiškinime (komentare). 11. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija, 2023-07-1313 Lengvatos įsigaliojimo terminas. Kitas labai svarbus aspektas, jog šiame straipsnyje numatyta, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. RPKS (atitinkantiems nustatytus kriterijus) sudarytiems sandoriams, taikoma senas reglamentavimas. Ypatingai svarbu šiame kontekste paminėti, kad lėšų pritraukimas į RPKS ir RPKS investavimo, pritraukus lėšas ciklas yra ilgas, varijuojantis tarp 3-10 metų.
Tad, realu, jog toks termino įtvirtinimas lems, kad absoliučios daugumos šiuo metu veiklą vykdančių RPKS ir jų investicijoms naujas tvarka nebus taikoma. LT VCA skaičiavimais, 2022 metų pabaigoje rizikos kapitalo fondai turėjo 427 mln. EUR dar neinvestuotų lėšų, kurias ateinančiu 3-5 metų laikotarpiu didžiąja dalimi investuos į Lietuvos startuolius arba SVV įmones. Vadovaujantis numatytu įsigaliojimo terminu, tampa aišku, kad iki šiol atliktoms ir minėtoms ateitiems investicijoms specialus pelno mokesčio režimas RPKS nebūtų taikomas, nes lėšos į šiuos RPKS pritrauktos iki 2023 m. gruodžio 31. Taigi, esame įsitikinę, kad toks įsigaliojimo numatymas pažeistų visos rizikos ir privataus kapitalo rinkos Lietuvoje teisėtus lūkesčius ir neatitiktų planuojamo tikslo mokesčių reformos kontekste. Atsižvelgiant į visa tai kas buvo išdėstyta, siūlome apsvarstyti naują įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punkto redakciją ir minimalizuoti galimas kliūtis RPKS rinkai naudotis būtent jai skirtu pelno mokesčio režimu:
“13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
išdėstytame Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30¹ punkte pareiktus rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoką ir kriterijus, gali jais remtis apskaičiuodami ir perskaičiuodami pelno mokestį ir už iki tokio apskaičiavimo ar perskaičiavimo nepasibaigusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties laikotarpius, numatytus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje.” Spręsti pagrindiniame komitete Teisėtų lūkesčių principas nesuponuoja pareigos įstatymo leidėjui ir įsigaliojus naujajam reguliavimui, taikyti iki pakeitimo galiojusį reguliavimą visą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą.
Teisėtų lūkesčių principas, FM nuomone, siejamas su iki įstatymo įsigaliojimo (t. y. pakeitimo) įgytų teisių apsauga, kas ir yra nustatyta įstatymo baigiamosiose nuostatose. Apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas pagal MAĮ 68 straipsnį yra sietinas su mokesčių mokėtojų ar mokesčių administratoriaus teise mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, bet tai nėra ir neturėtų būti siejama su valstybės (įstatymo leidėjo) pareiga užtikrinti keičiamo reguliavimo taikymą visą mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą. 12. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija, 2023-07-13 Šiame rašte iškeltus probleminius klausimus bei galimus jų sprendimo būdus ir formas būtume pasirengę aptarti susitikimų metu ar Komitetuose svarstant Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus. Visais šiame kreipimesi aprašytais klausimais maloniai prašome kreiptis į el. paštu:
profesinių sąjungų konfederacija, 2023-08-07 Nr. 57 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) susipažino su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 2, 6, 8, 13(1), 16, 17, 18, 18(2), 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. X3VP-2929, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 5,12, 17, 17(2), 18, 19, 46(1), 47, 56(1) straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. XTVP-2930 ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19, 21, 71, 92 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP2931 (toliau - Įstatymų projektai) ir juos lydinčiais teisės aktų projektais, ir teikia savo išvadas ir pasiūlymus. <...>
mokesčio įstatymo 26 str. 2 d. nustatytą leidžiamą 5 procentų ribą keisti į
Nepritarti Pateiktas siūlymas nesusijęs su Projekte teikiamais siūlymais. Kartu nėra duomenų, kad esamas procentas yra per mažas. 14. Lietuvos verslo konfederacija, 2023-09-12 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 5, 12, 17, 17², 18, 19, 46¹, 47, 56¹ straipsnių,
įstatymo projektą (toliau – PMĮ projektas), žemiau teikiame LVK ir jos vienijamų ekspertų pastabas PMĮ projektui. 1. Pasiūlymai, kuriems pritariama be pastabų ir pastebėjimų LVK be pastabų pritaria šiems pasiūlymams:
investiciniam projektui (PMĮ projekto 9 str.);
tam tikroms turto klasėms (PMĮ projekto 6 str.
3 d.) ;
nusidėvėjimą įmonėms, kurių apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų ir atsisakyti
lengvatą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai;
iki 10 metų (PMĮ projekto 12 str.);
mokestinio laikotarpio pajamos (apyvarta) viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų, pelno mokesčio tarifą apskaičiuoti (mažinti standartinį 15 procentų) pagal nustatytą formulę, numatant, kad efektyvusis pelno mokesčio tarifas tokių įmonių apskaičiuotam pelnui nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15 procentų. LVK taip pat pritaria ir <10 darbuotojų skaičiaus reikalavimo įmonėms, galinčioms mokėti pelno mokestį mažesniu nei 15 proc. tarifu, atsisakymui (PMĮ projekto 2 str.);
verslo konfederacija,
tvarkos (PMĮ 47 str.) LVK iš esmės pritaria pasiūlymui didinti apmokestinamųjų pajamų ribą, iki kurios įmonėms nereikia teikti avansinio pelno mokesčio ataskaitų, nuo 300 tūkst. eurų iki
lankstumo įmonėms mokant avansinį pelno mokestį.
Šiuo metu PMĮ 47 straipsnyje yra nustatyta, kad avansinio pelno mokesčio apskaičiuota suma pagal numatytą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktinės metinio pelno mokesčio sumos, kitu atveju mokami delspinigiai Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Ši tvarka galioja tais atvejais, kai įmonės apskaičiuoja avansinio pelno mokesčio sumą pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Spręsti pagrindiniame komitete Pažymėtina, kad PMĮ projekte yra pateiktas tikslinis siūlymas, grindžiamas smulkiojo verslo skatinimu, siekiant jo augimo, t.y. didinti apmokestinamųjų pajamų ribą, nuo kurios tampa privaloma mokėti avansinį pelno mokestį, nuo 300 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų. Tuo tarpu LVK siūlymai susiję bendra avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarka – jos keitimu liečiančiu visas įmones, mokančias avansinį pelno mokestį. Kartu įvertintina ir tai, kad jau galiojantis reguliavimas yra pakankamai lankstus, t. y. yra nustatyti du būdai apskaičiuoti avansinį pelno mokestį ir galimybė keisti šiuos būdus. 16. Lietuvos verslo konfederacija, 2023-09-1210 Praktikoje šiuo metu pasitaiko atvejų, kad įmonės, siekdamos išvengti neteisingai prognozuoto mokėtino pelno mokesčio, mokėdamos avansinį pelno mokestį sąmoningai permoka. Taip yra išvengiama delspinigių mokėjimo. LVK nuomone, PMĮ galėtų sudaryti sąlygas mokesčių administratoriui palankiau žiūrėti į įmones, pasirenkančias avansinį pelno mokestį apskaičiuoti pagal numatytą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą.
Galėtų būti svarstomas ribos sušvelninimas, kokią dalį faktinio metinio pelno turi sudaryti avansu sumokamas pelno mokestis (nuo 80 proc. iki 70 ar 60 proc.), lankstesnis metodo pasirinkimo ir keitimo mechanizmas, atleidimas nuo dalies arba visų delspinigių pataisius deklaraciją ar kitos priemonės. LVK pažymi, kad šie pasiūlymai Finansų ministerijos nebuvo svarstyti visai, motyvuojant tuo, kad avansinio pelno mokesčio mechanizmas nėra peržiūrimas mokesčių reformos kontekste ir nepaisant to, kad Finansų ministerija keičia PMĮ 47 straipsnį, kuriame reglamentuojama visa avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. LVK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ši problema pastaruoju metu yra aktyviai aptariama ir viešojoje erdvėje.[³],[⁴] Atitinkamai, LVK siūlo:
avansinio pelno mokesčio mechanizmo lankstumo didinimą, konkrečiai: o Ribos, kokią dalį faktinio metinio pelno turi sudaryti avansu sumokamas pelno mokestis, švelninimą; o Lankstesnį avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo metodo pasirinkimą ir keitimą; o Atleidimą nuo dalies arba visų delspinigių pataisius deklaraciją. Spręsti pagrindiniame komitete Žr. argumentus aukščiau. 17. Lietuvos verslo konfederacija, 2023-09-128 2.2. Dėl lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo apribojimų, diferencijuojant atskaitą pagal CO₂ išmetimą (PMĮ projekto 8 str.) LVK, nepaisant to, kad palaikė priimtą Akcizų įstatymo pertvarką ir anksčiau išdiskutuotą automobilių taršos mokestį, kritiškai vertina pasiūlymą PMĮ nustatyti, kad tik dalis automobilių įsigijimo sumos galėtų būti atskaitoma. Ribota lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaita neveiks kaip „žaliosios“ politikos priemonė, nes iš esmės nesukurs reikšmingos paskatos įsigyti mažiau taršių automobilių.
Visa lengvojo automobilio įsigijimo kaina įmonės vis tiek galės būti atskaitoma, nes parduodama automobilį įmonė galės atskaityti likusią įsigijimo kainą, viršijančią PMĮ projekto 8 straipsnyje nustatytą įsigijimo kainos dalį. Taigi, tikėtina, kad siūloma politikos priemonė tvaresnius automobilius įsigyti paskatins tik tas įmones, kurios automobilio įsigijimo momentu patiria apyvartinių lėšų stygių. Nepaisant to, pasiūlymas didins administracinę naštą visoms įmonėms. Jeigu siūlomo pakeitimo tikslas išties yra paskatinti tvaresnių transporto priemonių įsigijimus tik per apyvartinių lėšų išbalansavimo ir administracinės naštos didinimo efektus, LVK prašo tai deklaruoti aiškinamajame rašte, nes aiškinamajame rašte aprašytas tikėtinas priemonės poveikis neatitinka PMĮ projekte išdėstyto teksto. Jeigu vis tik norima paskatinti įmones žalinti savo automobilių parkus, tam yra eilė kitų būdų, kaip tą galima padaryti, nesukuriant perteklinės administracinės naštos
Apibendrinant, LVK siūlo:
lengvųjų automobilių kainos atskaitai ir vietoje šios priemones svarstyti kitas, efektyvesnes, žaliosios politikos priemones. Spręsti pagrindiniame komitete Projekte siūlomais ribojimais, siekiama apriboti lengvųjų automobilių įsigijimo kainos priskyrimą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, tiek skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą, tiek priskyrimą leidžiamiems atskaitymams, skaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas pardavus šį ilgalaikį turtą. Tokia ribojimo tvarka siūloma įvertinus tarptautinę praktiką, taip pat mokesčių administratoriaus kontrolės metu nustatytus atvejus, kai įmonės įsigytas turtas yra naudojamas privatiems poreikiams tenkinti, kartu pasitelkiant antrinę (reguliacinę) mokesčių funkciją siekiant prisidėti ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. Kalbant apie teisę į PVM atskaitą, pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. panaikintas apribojimas atskaityti pirkimo ar importo PVM už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, jeigu jų vertė kartu su PVM neviršija 50 tūkst. eurų. 18. Lietuvos verslo konfederacija,
2
grupės įmonių (PMĮ projekto 11 str. 2 d.) PMĮ projekte siūloma nustatyti pelno, kuris mažinamas iš grupės įmonės perimtais nuostoliais, dydžio apribojimą (iki 70 proc. apmokestinamojo pelno) ir susijusius pakeitimus. Siūlomu pakeitimu, įvertinus VMI taikomą administravimo praktiką, de facto naikinama galimybė įmonėms, kurios turi sukauptų ir dar neperkeltų mokestinių nuostolių, naudoti perimtinus iš grupės įmonių jų mokestinius nuostolius.
PMĮ įtvirtintos dvi rūšys mokestinių nuostolių: (i) pačio vieneto sukaupti mokestiniai nuostoliai (PMĮ 17(1)(12) str. ir 30 str.), kurie perkeliami neribotą laiką, išskyrus nuostolius iš VP, ir (ii) iš kito grupės vieneto perimami nuostoliai (PMĮ 56(1) str.), kurie gali būti perimami ir panaudojami tik tą konkretų mokestinį laikotarpį. Šiuo metu galiojantis PMĮ mokestinių nuostolių reguliavimas veikia aiškiai ir gan sklandžiai: atskaičius 70% sukauptų nuostolių likusią apmokestinamojo pelno dalį leidžiama papildomai “uždengti” iš grupės įmonių perimtais einamųjų metų mokestiniais nuostoliais. Taip iš esmės užtikrinama, kad pelno mokestis būtų mokamas tik grupei (kaip ekonominiam vienetui) turint teigiamą veiklos rezultatą. Atsižvelgiant į tai, kad neatskaičius ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų VMI praktikoje neleidžia panaudoti kitų grupės įmonių nuostolių, siekiant, kad siūlomas Vyriausybės pakeitimas nepaveiktų status quo, LVK siūlo:
(papildyti) PMĮ 30 str., t. y. atskirame papildomame punkte įtvirtini teisę panaudoti perimamus iš grupės vieneto nuostolius pagal Įstatymo 56(1) str., neatskaitant turimų sukauptų perkeltinų mokestinių nuostolių. Tai leistų įmonėms pasirinkti, kuriuos nuostolius jie persikelia – savus istorinius ar tų pačių metų grupės įmonės. Spręsti pagrindiniame komitete LVK siūlymas neatitiktų Projekto pakeitimu siekiamo tikslo, kad pelningai dirbantis verslas nors iš dalies prisidėtų prie valstybės teikiamų viešųjų gėrybių finansavimo, nepriklausomai nuo to, ar vienetas veikia vienas, ar yra vienetų grupės narys.
Nustačius šiuos mokestinių nuostolių perkėlimo apribojimus, net ir esant dar neperimtų kitų vienetų grupės vienetų mokestinių nuostolių, vienetai mokėtų pelno mokestį nuo dalies (30 procentų) apmokestinamojo pelno. 19. Lietuvos verslo konfederacija, 2023-09-12 1,13 2.4.Dėl lengvatos rizikos ir privataus kapitalo subjektams (toliau – RPKS) peržiūros (PMĮ projekto 1 str.) LVK dėkoja Finansų ministerijai, kad buvo atsižvelgta į pastabą dėl RPKS sąvokos patikslinimo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dabar, Vyriausybė siūlo dabar galiojančios ir ydingos sąvokos galiojimą ištęsti į ateitį. Logiškiau būtų taikyti naują sąvoką ir jau veikiantiems subjektams, kurie atitinka apibrėžimo sąlygas. Siūlomos specialios sąlygos RPKS sąvokos įsigaliojimui yra teisiškai beviltiškos ir praktikoje neįgyvendinamos, nes iki įstatymo įsigaliojimo ir po jo pritrauktos lėšos pas mokesčių mokėtojus susimaišys, ir nustatyti, iš kokių šaltinių pritrauktos lėšos į kur bus investuotos, nebus galimybių. Todėl siūlome atsisakyti šiuo metu galiojančios ir siūlomos keisti RPKS sąvokos ištęsimo į ateitį ir dviejų skirtingų RPKS subjekto apibrėžimų įvedimo. Taip pat siūlome papildomai tikslinti RPKS sąvoką, atsižvelgiant į tai, kad:
ir todėl kelia daug neaiškumų. Laikinumas nėra pagrįstas ar reikalingas, nes nesusijusių asmenų kriterijus yra pakankamas;
kiekvienam vienetui, į kurį investuota atskirai, o ne visiems kartu;
viešųjų lėšų, kai valstybė investuoja per savo kontroliuojamas įmones. Atitinkamai, siūlome RPKS sąvoką ir PMĮ projekto 13 str. 3 d. išdėstyti taip:
2 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 2 straipsnio 30¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„30¹. Rizikos ir privataus kapitalo subjektas –
vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš tarpusavyje nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus, jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į su šio subjekto dalyviais nesusijusių asmenų, kurių kiekvieno atskirai vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų, nuosavybės vertybinius popierius ir
(arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Taikant šios dalies nuostatas asmenys, taip pat rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyviai ir vienetas, į kurį investuojamos lėšos, laikomi susijusiais, jei šie asmenys atitinka bent vieną iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomi susiję asmenys, kaip jie apibrėžti šiame Įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pirmojo sandorio dėl lėšų pritraukimo ir (arba) investavimo sudarymo momentu. Viešosiomis lėšomis laikomos lėšos, pritrauktos iš valstybės, savivaldybių ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybių, iš bet kurios iš jų ir (arba) Europos Sąjungos institucijų, įstaigų, organizacijų, viešųjų fondų, ir (arba) iš vienetų, kuriuose valstybė, savivaldybė, Europos ekonominės erdvės valstybė ir (arba) Europos Sąjungos institucija tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų). 13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. <...> 3.
Taikant šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas lėšoms, pritraukiamoms ir (arba) investuojamoms pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytus sandorius, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės normos. Spręsti pagrindiniame komitete Būtų galima siūlyti svarstyti pritarti redakciniams pasiūlymams dėl viešųjų lėšų apibrėžimo, taip pat teisinio aiškumo tikslais siūlomam papildymui dėl kriterijų taikymo „kiekvieno atskirai“ vieneto, į kurį investuojama, atžvilgiu. Dėl laikino lėšų pritraukimo, pažymėtina, kad siūlymas atsisakyti laikinumo kriterijaus neatitiktų paties RPKS lengvatų modelio esmės – skatinamas finansavimas į laikino (tačiau nebūtinai trumpalaikio), pobūdžio investicijas, kas atitinkamai reiškia, kad ir lėšos pritraukiamos laikinai. Dėl baigiamųjų nuostatų, šiomis nuostatomis būtent ir buvo siekiama užtikrinti teisinį tikrumą iki įstatymo įsigaliojimo sudarytiems sandoriams t.y. kad iki įstatymo įsigaliojimo sudaryti sandoriai (pritrauktos lėšos ir /ar atliktos investicijos) bus laikomi „tinkamais“ ir po įstatymo įsigaliojimo. Toks RPKS (rizikos ir privataus kapitalo subjekto (toliau - RPKS)) tęstinumas, užtikrinantis įgytų teisių apsaugą, atsižvelgiant į RPKS veikos specifiškumą, kai nuo investuotojų pritraukimo iki realios investicinės grąžos įprastai praeina ne vieneri metai, turi pagrindimą, tačiau, jeigu verslą atstovaujančiai organizacijai, toks reguliavimas atrodo netikslingas, būtų galima siūlyti svarstyti, jo atsisakyti. 20. Lietuvos verslo konfederacija, 2023-09-123 2.5.
Dėl pelno mokesčio apskaičiavimo gyvybės draudimo įmonėms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (PMĮ projekto 3 str.) LVK ypatingus pelno mokesčio apskaičiavimo režimus atskiriems sektoriams (konkrečiai gyvybės draudimo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms) vertina kaip mechanizmus, kuriais atsižvelgiama į konkrečiam sektoriui aktualią apskaitos specifiką siekiant užtikrinti teisingą pelno mokesčio mokėjimą, iš to nesiekiant sukurti naudos ar lengvatinio režimo šiems sektoriams. Atitinkamai, LVK prašo prieš priimant sprendimus kartu su šių sektorių atstovais atskirai įvertinti, ar šie ypatingi pelno mokesčio apskaičiavimo režimai yra reikalingi. Mūsų žiniomis, siekiant užtikrinti gyvybės draudimo įmonių apskaitos atitiktį tarptautinių finansinės atskaitomybės standartams, ypatingas apskaičiavimo režimas išlieka svarbus siekiant užtikrinti teisingą gyvybės draudimo įmonių apskaitą ir pelno apmokestinimą. Spręsti pagrindiniame komitete Atsisakius sektorinio išskirtinumo, sveikatos priežiūros įstaigų ir gyvybės draudimo įmonių pelno apmokestinimo tvarka būtų suvienodinama su kitų sektorių vienetų pelno apmokestinimu. Projekto rengimo metu jo nuostatos buvo derintos su susiinteresuotus sektorius atstovaujančiomis asociacijomis. Kartu, pastebėtina, kad šių vienetų pajamoms taikant bendrą pelno apmokestinimo tvarką, būtų sudarytos didesnės galimybės pasinaudoti galiojančiomis reikšmingomis pelno mokesčio lengvatomis (pavyzdžiui, investicinio projekto ir kt.). Šiuo metu jos iš dalies ribojamos, nes dalis pajamų yra neapmokestinamos, dėl ko su jomis susijusios išlaidos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams – pajamas priskyrus apmokestinamosioms – su jomis susijusios išlaidos galėtų būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Bankas, 2023-08-222
<...> Siūlomas progresinis 5–15 proc. pelno mokesčio tarifas įmonėms, kurių metinė apyvarta sudaro nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. Eur, sumažins įmonių telkimąsi (angl. bunching) ties dabartine apyvartos riba, nuo kurios pradedamas taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifas. 2022 m. Pasaulio banko atliktame tyrime[⁵] teigiama, kad dėl dabartinės pelno mokesčio sistemos, kai mažoms, ne didesnę nei 300 tūkst. Eur apyvartą per metus sukuriančioms įmonėms taikomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas, stebimas mažų įmonių telkimasis ties nustatyta apyvartos riba (žr. 16 pav.). Taip yra dėl to, kad ties apyvartos riba esančioms įmonėms nedidelis apyvartos padidėjimas lemia reikšmingą pelno mokesčio šuolį – nuo 5 iki 15 proc., todėl įmonės sąmoningai deklaruoja už ribą mažesnę apyvartą. Pasaulio banko skaičiavimai rodo, kad taip besielgdamos įmonės savo apyvartos sumas sąmoningai sumažina vidutiniškai dešimtadaliu. Be to, nustatyta, kad 300 tūkst. Eur apyvartos ribą viršijusios įmonės yra linkusios dirbtinai padidinti savo sąnaudas tam, kad sumažintų pelną ir mokėtiną pelno mokesčio sumą. Šioms problemoms spręsti Pasaulio bankas siūlo atsisakyti 5 proc. lengvatinio pelno mokesčio tarifo, o jeigu tai neįmanoma, padidinti lengvatinį pelno mokesčio tarifą iki 10, o standartinį tarifą – iki
mokesčio tarifą būtų susieta su mokesčio baze, t. y. pelnu. Tokiu atveju lengvatinis tarifas nebūtų per mažas (siektų pusę pagrindinio tarifo) ir būtų pasiektas gana reikšmingas iš pelno mokesčio surenkamų pajamų ir BVP santykio padidėjimas. Pastarasis nuo dabartinių 1,6 proc. BVP išaugtų iki 2,1 proc. BVP – taigi priartėtų prie ES vidurkio, siekiančio 2,3 proc. BVP.
BVP. Nors siūlomi mokestiniai pakeitimai nevisiškai atitinka Pasaulio banko siūlymus, tačiau jų kryptis tinkama, nes juos įgyvendinus įmonių telkimasis ties dabartine apyvartos riba, nuo kurios pradedamas taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifas, turėtų sumažėti. <...>
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Silva Lengvinienė, Artūras Žukauskas,
3 Argumentai: Finansų ministerija siūlo įteisinti momentinį nusidėvėjimą. Siūlome išplėsti ilgalaikio turto grupių sąrašą, kurioms būtų taikomas momentinio nusidėvėjimo instrumentas, į šias grupes įtraukiant gamybinius pastatus. Gamybinių pastatų įtraukimas į momentinio nusidėvėjimo modelio taikymą padidintų investicijas į tokį kapitalą, prisidėtų prie produktyvumo augimo Lietuvoje ir nediskriminuotų skirtingų ekonominėje veikloje naudojamų turto rūšių. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 18 straipsnį 13 dalimi: „13. Neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, visa vieneto ilgalaikio turto, priskirto šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „gamybiniai pastatai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai
Jei ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo išlaidos atskaitytos pagal šios dalies nuostatas, naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, apskaičiuotas praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestis perskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Šios dalies nuostatos netaikomos ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 46¹ straipsnio nuostatas.“
nariai: Aušrinė Armonaitė, Vytautas Mitalas, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Silva Lengvinienė, Artūras Žukauskas,
4 Argumentai: Finansų ministerija siūlo įteisinti momentinį nusidėvėjimą. Siūlome išplėsti ilgalaikio turto grupių sąrašą, kurioms būtų taikomas momentinio nusidėvėjimo instrumentas, į šias grupes įtraukiant gamybinius pastatus. Gamybinių pastatų įtraukimas į momentinio nusidėvėjimo modelio taikymą padidintų investicijas į tokį kapitalą, prisidėtų prie produktyvumo augimo Lietuvoje ir nediskriminuotų skirtingų ekonominėje veikloje naudojamų turto rūšių.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Papildyti Įstatymo 1
(METAIS)“ skyrių „MATERIALUSIS TURTAS“ ir išdėstyti jį taip: Ilgalaikio turto grupė Metodas Normatyvas metais Normatyvas metais, jei turtas yra skirtas naudoti ir naudojamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje MATERIALUSIS TURTAS Veiklai naudojami nauji pastatai ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d. tiesinis arba dvigubo balanso8
20
15
15
5 2 (išskyrus taikant dvigubo balanso metodą) Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) tiesinis8
8
8
15
6
6 6 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga) tiesinis arba dvigubo balanso 3 2 (išskyrus taikant dvigubo balanso metodą) Lengvieji automobiliai:
1) naudojami trumpalaikės automobilių nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti – ne senesni kaip 5 metų tiesinis arba dvigubo balanso44
2) kiti lengvieji automobiliai – ne senesni kaip 5 metų tiesinis66
3) kiti lengvieji automobiliai tiesinis10 10 Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų tiesinis arba dvigubo balanso4
4 4 Kitas anksčiau neišvardytas materialusis turtas tiesinis arba produkcijos 4 (išskyrus taikant produkcijos metodą) 2 (išskyrus taikant produkcijos metodą) Pritarti 3.
Papildyti Įstatymo 1
(METAIS)“ skyrių „MATERIALUSIS TURTAS“ ir išdėstyti jį taip: Ilgalaikio turto grupė Metodas Normatyvas metais Normatyvas metais, jei turtas yra skirtas naudoti ir naudojamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje MATERIALUSIS TURTAS Veiklai naudojami nauji pastatai ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d. tiesinis arba dvigubo balanso8
20
15
15
5 2 (išskyrus taikant dvigubo balanso metodą) Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) tiesinis8
8
8
15
6
6 6 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga) tiesinis arba dvigubo balanso 3 2 (išskyrus taikant dvigubo balanso metodą) Lengvieji automobiliai:
1) naudojami trumpalaikės automobilių nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti – ne senesni kaip 5 metų tiesinis arba dvigubo balanso44
2) kiti lengvieji automobiliai – ne senesni kaip 5 metų tiesinis66
3) kiti lengvieji automobiliai tiesinis10 10 Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų tiesinis arba dvigubo balanso4
4 4 Kitas anksčiau neišvardytas materialusis turtas tiesinis arba produkcijos 4 (išskyrus taikant produkcijos metodą) 2 (išskyrus taikant produkcijos metodą) Pritarti
3Seimo narys Vytautas Mitalas, 2023-08-031 Argumentai:
Sėkmingiems startuoliams yra reikalingos didesnės papildomos investicijos, kurių dažnu atveju jau veikiantys Rizikos ir privataus kapitalo subjektai (RPKS) negali suteikti dėl lėšų trūkumo, rizikos diversifikacijos reikalavimų bei kitų priežasčių, todėl šioms papildomoms investicijoms praktikoje yra steigiami specialūs RPKS (angl. special purpose vehicle), skirti vienai konkrečiai investicijai į pasirinktą startuolį.
Tokie RPKS yra neatsiejama rizikos ir privataus kapitalo ekosistemos dalis visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, kadangi jie užtikrina pakankamą kapitalą tose situacijose, kur jau veikiantis RPKS finansavimo suteikti negali. Todėl siūloma atsižvelgti į egzistuojančią rinkos praktiką ir minimaliai koreguoti RKPS apibrėžimą, jog minėti specialūs RKPS nebūtų diskriminuojami naujo reglamentavimo apimtyje:
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 2 straipsnio 30¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„30¹. Rizikos ir privataus kapitalo subjektas – vienetas,
kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš tarpusavyje nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus (vienetą), jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į su šio subjekto dalyviais nesusijusių asmenų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų, nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
Taikant šios dalies nuostatas asmenys, taip pat rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyviai ir vienetas, į kurį investuojamos lėšos, laikomi susijusiais, jei šie asmenys atitinka bent vieną iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomi susiję asmenys, kaip jie apibrėžti šiame Įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pirmojo sandorio dėl lėšų pritraukimo ir (arba) investavimo sudarymo momentu.“ Spręsti pagrindiniame komitete Dabartinė formuluotė apima ir vieną vienetą, todėl siūlymas vertintinas kaip perteklinis. Su praktiniu taikymu susiję klausimai bus sprendžiami mokesčių administravimo priemonėmis, t. y. paaiškinant praktines situacijas mokesčių administratoriaus paskelbtame apibendrintame pelno mokesčio įstatymo paaiškinime (komentare). 4. Seimo narys Vytautas Mitalas,
3 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. RPKS (atitinkantiems nustatytus kriterijus) sudarytiems sandoriams, taikoma senas reglamentavimas. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad lėšų pritraukimas į RPKS ir RPKS investavimo, pritraukus lėšas, ciklas yra ilgas, varijuojantis tarp 3-10 metų.
Tad toks termino įtvirtinimas lems, kad absoliučiai daugumai šiuo metu veiklą vykdančių RPKS ir jų investicijoms nauja tvarka nebus taikoma. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos skaičiavimais,
neinvestuotų lėšų, kurias ateinančiu 3-5 metų laikotarpiu didžiąja dalimi investuos į Lietuvos startuolius arba SVV įmones. Vadovaujantis numatytu įsigaliojimo terminu, tampa aišku, kad iki šiol atliktoms ir minėtoms ateitiems investicijoms specialus pelno mokesčio režimas RPKS nebūtų taikomas, nes lėšos į šiuos RPKS turi būti pritrauktos iki 2023 m. gruodžio
kapitalo rinkos Lietuvoje teisėtus lūkesčius ir neatitiktų planuojamo tikslo mokesčių reformos kontekste. Atsižvelgiant į visa tai kas buvo išdėstyta, siūloma naują įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punkto redakciją, kuri minimizuotų galimas kliūtis RPKS rinkai naudotis būtent jai skirtu pelno mokesčio režimu Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Taikant šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas lėšoms,
pritraukiamoms ir (arba) investuojamoms pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytus sandorius, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės normos.
Vienetai, atitikę Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30¹ punkte pateiktą rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoką ir kriterijus, gali jais remtis apskaičiuodami ir perskaičiuodami pelno mokestį ir už iki tokio apskaičiavimo ar perskaičiavimo nepasibaigusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties laikotarpius, numatytus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo
Spręsti pagrindiniame komitete Teisėtų lūkesčių principas, FM nuomone, nesuponuoja pareigos įstatymo leidėjui ir įsigaliojus naujajam reguliavimui, taikyti iki pakeitimo galiojusį reguliavimą visą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą. Teisėtų lūkesčių principas, FM nuomone, siejamas su iki įstatymo įsigaliojimo (t. y. pakeitimo) įgytų teisių apsauga, kas ir yra nustatyta įstatymo baigiamosiose nuostatose. Apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas pagal MAĮ 68 straipsnį yra sietinas su mokesčių mokėtojų ar mokesčių administratoriaus teise mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, bet tai nėra ir neturėtų būti siejama su valstybės (įstatymo leidėjo) pareiga užtikrinti keičiamo reguliavimo taikymą visą mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą. 5. Seimo narys Gintautas Paluckas,
1 Argumentai: Vyriausybės teikiami pelno mokesčio pakeitimai nepakankamai atliepia perėjimo prie atsinaujinančios energijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslus.
Lietuvoje svarbiausios šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai išlieka transportas, energetika, žemės ūkis ir pramonė, ir reikšmingas proveržis šioje srityje gali būti pasiektas įmonėms investuojant į energijos sąnaudų mažinimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ribojimą – naujus gamybos procesus, jų atnaujinimą, transporto priemones. Pramonės ir gamybos procesų atsinaujinimas yra reikšmingai efektyvesnis kelias mažinti ŠESD dujų išmetimą ir energijos taupymą, nei šią naštą krauti ant namų ūkių pečių. Tai būtų naudinga ir valstybei, ekologine prasme, siekiant įgyvendinti įsipareigojimus ES, ir įmonėms, technologinio tobulėjimo prasme. Įmonės atsinaujintų įrangą ir taip padidintų savo efektyvumą ir konkurencingumą. Pasiūlymas:
Įstatymo papildymas 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Papildyti Įstatymą 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu:
„5. Ūkio subjektų apmokestinamosios pajamos (pelnas) kuris
panaudojamas investicijoms į atsinaujinančios energijos gamybos ir kaupimo įrenginius kuriais mažinamas įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir energijos sąnaudos apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą.“. Seimo narys G.Paluckas pasiūlymą atsiėmė
pasiūlymai:
įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Ekonomikos komiteto bei kitus pasiūlymus ir pastabas, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Ekonomikos komitetas,
2 N Argumentai: Atsižvelgiant Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto bendradarbiavimo su Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ekonomikos vystymo komitetu patirtį po diskusijų, vykusių bendrame abiejų tarpparlamentinių komitetų posėdyje, vykusiame 2022 m. gegužės 30 d. Kijeve, ir kitų susitikimų su Ukrainos ir Lietuvos verslo bendruomene, buvo keliami klausimai dėl galimos visokeriopos pagalbos Ukrainos atstatymui būdų – tiek tiesioginės finansinės, ekspertinės, tiek investicinės aplinkos gerinimo priemonių, tiek teisinio reguliavimo nuostatų derinimo ir tarptautinių susitarimų aspektų. Tarp jų buvo pažymėta, kad esamas teisinis reguliavimas pilnai neužtikrina patikimo ir saugaus valstybės ekonomikai ir šalies gerovei reikšmingų investicinių projektų pritraukimo ir jų įgyvendinimo, taip pat neskatina investicijų į kitas šalis, pvz., siekiant padėti atkurti karo niokojamą Ukrainą, kadangi Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte numatyta lengvata taikoma tik akcijų pardavimui, įskaitant užsienio vienetų akcijų pardavimą, tačiau neatsižvelgiant į tai, kad užsienio valstybėse labiausiai paplitusi ir investuotojui saugiausia ribotos atsakomybės bendrovės forma nebūtinai yra akcinė bendrovė (kaip pvz., uždaroji akcinė bendrovė Lietuvoje) ar kita ribotos atsakomybės bendrovė, turinti akcijas. Dalyje Europos Sąjungos šalių ir geografiškai Lietuvai artimose valstybėse už Europos Sąjungos ribų ribotos atsakomybės bendrovės forma naudojasi smulkusis ir vidutinis verslas, o taip pat ribotą kiekį investuotojų turintis stambusis verslas. Dažniausiai sutinkama vokiškojo tipo ribotos atsakomybės bendrovė, kurios įstatinį kapitalą sudaro ne akcijos, o dalys, kvotos ar korporatyvinės teisės. Kadangi Lietuva taiko pelno mokesčio lengvatą tik akcijų pardavimui, investuotojams, investuojantiems ar ketinantiems investuoti užsienio valstybėse, ji tampa nebepatrauklia šalimi kurti ar išlaikyti holdingą.
Analogiškas pastabas teikia ir Lietuvos pramonininkų konfederacija dėl termino
„akcija" išaiškinimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome
patikslinti Pelno mokesčio įstatymo NR. IX-675 12 straipsnio 15 punkto ir 30 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pasiūlymas
1Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 12 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti
taip: „15) turto vertės padidėjimo pajamos už vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimą kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų arba jei akcijos buvo perleistos šio Įstatymo
trumpiau kaip 3 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai turtas perkeliamas, taip pat tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui. Į šiame punkte nustatytus terminus dėl akcijų turėjimo neatsižvelgiama tais atvejais, kai akcijos perleidžiamos dėl teisės aktų reikalavimų.
Šiame punkte vartojama sąvoka
„akcija“ apima ir turimas teises į rizikos ir privataus
kapitalo subjektų paskirstytinojo pelno dalį bei ribotos civilinės atsakomybės užsienio vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, dalis, jei šiame užsienio vienete iš dalių formuojamas įstatinis kapitalas bei šis užsienio vienetas yra pelno mokesčio ar tapataus jam mokesčio mokėtojas;“
2Ekonomikos komitetas,
2023-11-228
papildyti įstatymo projektą 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nuostoliai dėl vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.
Nuostoliai dėl vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimo kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų arba jei akcijos buvo perleistos šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, akcijų perleidimo kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 3 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų, iš pajamų neatskaitomi ir į kitus mokestinius metus neperkeliami. Šioje dalyje nurodyta taisyklė dėl nuostolių neatskaitymo ir neperkėlimo netaikoma tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui, o į nustatytus terminus dėl akcijų turėjimo neatsižvelgiama tais atvejais, kai akcijos perleidžiamos dėl teisės aktų reikalavimų. Šioje dalyje vartojama sąvoka „akcija“ apima ir turimas teises į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinojo pelno dalį bei ribotos civilinės atsakomybės užsienio vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, dalis, jei šiame užsienio vienete iš dalių formuojamas įstatinis kapitalas bei šis užsienio vienetas yra pelno mokesčio ar tapataus jam mokesčio mokėtojas.“
2Siūlome atitinkamai patikslinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 3.
ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2, 5, 12, 17, 17², 18, 19, 30, 46¹, 47,
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė [1] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 46¹ str. 1 d. Ilgalaikio turto grupės, kurioms gali būti taikoma investicinio projekto nuostata: „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupėms „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms”. Nuoroda į šaltinį: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.157066/KRJSrIOVgw [2] PM įstatymo projekto aiškinamasis raštas: „Siekiant skatinti kryptingas investicijas, orientuotas į produktyvumo didinimą, kartu sudarant sąlygas verslo perėjimui prie vidutiniškai aukštų ir aukštųjų technologijų, įvertinant tai, kad tikslinės lengvatos sudaro galimybes prisidėti prie šio tikslo, svarbu ir toliau skatinti sukurtų technologijų įsisavinimą, technologinį atsinaujinimą, toliau taikant lengvatas visai produktyvių investicijų grandinei”. [3] Eglė Markevičienė, „Avansinis pelno mokestis, kai didelių pelnų nebesitikima: kaip nepermokėti ir kaip išvengti delspinigių”, Verslo žinios, 2023 02 10.; [4] Verslo žinių redakcija, „Atiduok, ko neturi“, Verslo žinios, 2023 06 19. [5] PB „TSI Project 20LT09“, 2022 m.