Projekto lyginamasis variantas
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 4, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius
Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 1 punktą. 1) nusikalstamų veikų prevencija;
1Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 3 dalį. 3. Draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui. 2. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti.“
3Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis.“
4Papildyti 5 straipsnį 6¹dalimi:
„6¹. Asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba ir tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį nutraukus arba priėmus galutinį išteisinamąjį nuosprendį reabilituojančiais pagrindais, asmeniui pareikalavus turi būti pateikti visi duomenys, surinkti kriminalinės žvalgybos metu, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis. Toks asmuo turi teisę skųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą subjektus kontroliuojančioms institucijoms ir teismui šio įstatymo 5 straipsnio 9 punkte nustatyta tvarka.“
5Papildyti 5 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹.
Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad kriminalinės žvalgybos informacija nepasitvirtino, apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą privaloma informuoti asmenį, kurio atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, jam išaiškinama teisė skųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus pagal šio įstatymo 5 straipsnio 9 punkte nustatytą tvarką.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) vykdyti kriminalinę žvalgybą tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus;“
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo gali būti priimta bet kuriame apylinkės teisme, išskyrus atvejus, kai jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apylinkės teisme.“
1Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apygardos teisme.“
2Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas.
Bendras laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Šiais atvejais techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros prokuroro teikimu sankcionuoja apygardos teismo pirmininkas.“
1Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apygardos teisme.“
2Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas veiksmų pratęsimas sankcionuojamas ta pačia tvarka kaip ir šių veiksmų skyrimas. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau kiekvienu atveju pratęsti galima ne ilgesniam kaip šio straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui, bendras laikotarpis negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių.“
1Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apygardos teisme.“
2Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas veiksmų pratęsimas sankcionuojamas ta pačia tvarka kaip ir šių veiksmų skyrimas.
Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau kiekvienu atveju pratęsti galima ne ilgesniam negu šio straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui bendras laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai.“
Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 1 dalį. 1. Sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka. Jeigu sekimas atliekamas daugiau kaip 3 dienas, tačiau ne daugiau kaip 3 mėnesius, tęsti sekimą galima tik sankcionavus prokurorui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Saulius Skvernelis Algirdas Stončaitis
Projekto Nr. XIVP-250(2) lyginamasis variantas
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 4, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 1 punktą. 1) nusikalstamų veikų prevencija;
1Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti.“
2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis.“
3Papildyti 5 straipsnį 6¹dalimi:
„6¹. Asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba ir tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį nutraukus arba priėmus galutinį išteisinamąjį nuosprendį reabilituojančiais pagrindais, asmeniui pareikalavus turi būti pateikti visi duomenys, surinkti kriminalinės žvalgybos metu, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis. Toks asmuo turi teisę skųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą subjektus kontroliuojančioms institucijoms ir teismui šio įstatymo 5 straipsnio 9 punkte nustatyta tvarka.“
4Papildyti 5 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹.
Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad kriminalinės žvalgybos informacija nepasitvirtino, apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą privaloma informuoti asmenį, kurio atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, jam išaiškinama teisė skųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus pagal šio įstatymo 5 straipsnio 9 punkte nustatytą tvarką.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) vykdyti kriminalinę žvalgybą tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus;“
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo gali būti priimta bet kuriame apylinkės teisme, išskyrus atvejus, kai jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apylinkės teisme.“
1Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apygardos teisme.“
2Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas.
Bendras laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Šiais atvejais techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros prokuroro teikimu sankcionuoja apygardos teismo pirmininkas.“
1Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apygardos teisme.“
2Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas veiksmų pratęsimas sankcionuojamas ta pačia tvarka kaip ir šių veiksmų skyrimas. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau kiekvienu atveju pratęsti galima ne ilgesniam kaip šio straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui, bendras laikotarpis negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių.“
1Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apygardos teisme.“
2Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas veiksmų pratęsimas sankcionuojamas ta pačia tvarka kaip ir šių veiksmų skyrimas.
Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau kiekvienu atveju pratęsti galima ne ilgesniam negu šio straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui bendras laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai.“
Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 1 dalį. 1. Sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka. Jeigu sekimas atliekamas daugiau kaip 3 dienas, tačiau ne daugiau kaip 3 mėnesius, tęsti sekimą galima tik sankcionavus prokurorui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Saulius Skvernelis Algirdas Stončaitis
NR. XI-2234 4, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2021-03-05 Nr. XIVP-250 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma panaikinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 86 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad „Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“, taip pat 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu pripažino, kad tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 11 straipsnis tiek, kiek buvo leidžiama taikyti operatyvinį veiksmą – nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį Respublikos Prezidento atžvilgiu, prieštaravo Konstitucijos 86 straipsnio 1 daliai. Šiame nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 86 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas Respublikos Prezidento imunitetas – asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti; Respublikos Prezidento kaip valstybės vadovo imunitetas turi užtikrinti, kad Respublikos Prezidentas galėtų nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas, kad būtų užkirstas kelias galimam vykdomosios valdžios pareigūnų neigiamam poveikiui Respublikos Prezidentui.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso ir kad Respublikos Prezidento asmens neliečiamybės papildomų garantijų nustatymas nepaneigia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „Respublikos Prezidento imunitetas <...> jo pareigų vykdymo laikotarpiu yra labai platus. Jo turinį sudaro tai, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu jo pareigų vykdymo metu negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti imamasi jokių priemonių (išskyrus apkaltos procesą), kuriomis būtų sudarytos sąlygos baudžiamajam persekiojimui pradėti. Taigi darytina išvada, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu negali būti taikomos jokios operatyvinės veiklos formos, taip pat ir nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis“ (čia ir toliau pabraukta mūsų). Įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą, Seimas 2000 m. gruodžio 20 d. priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-102), kuriuo vietoj nuostatos
„Negalima taikyti specialios technikos, gyvenamosios patalpos slaptos apžiūros,
susirašinėjimo, telegrafo ir kitų pranešimų slaptos kontrolės prieš Lietuvos Respublikos Prezidentą“ įtvirtino nuostatą „Negalima vykdyti operatyvinės veiklos prieš Respublikos Prezidentą“.
Pažymėtina, kad nors Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime buvo tiriama šiuo metu nebegaliojančio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai, šiame nutarime pateiktas Konstitucijos 86 straipsnio 1 dalies aiškinimas aktualus ir vertinant teikiamą projektą. Kriminalinės žvalgybos įstatymu reguliuojami visuomeniniai santykiai iki jo įsigaliojimo 2013 m. sausio 1 d. buvo reguliuojami Operatyvinės veiklos įstatymu, o sąvokos „kriminalinė žvalgyba“ ir „operatyvinė veikla“ savo turiniu yra beveik tapačios (ši išvada grindžiama ne tik sistemine nurodytų įstatymų analize, bet ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, kuriame paaiškinta, kad „projekte iš esmės keičiamas teisėsaugos institucijų vykdomos neviešo pobūdžio veiklos pavadinimas iš operatyvinės veiklos į kriminalinę žvalgybą“).[1] Taigi Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime suformuluota taisyklė, kad Respublikos Prezidentui negali būti taikomos jokios operatyvinės veiklos formos, turi būti suprantama kaip draudžianti jam taikyti kriminalinę žvalgybą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad projekte numatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį būtų leidžiama Respublikos Prezidento atžvilgiu taikyti kriminalinę žvalgybą, būtų pažeistas Konstitucijos
ko, nuo kriminalinės žvalgybos veiksmų.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata, taip pat kad konstitucinis draudimas įveikti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto galią reiškia ne tik draudimą priimti tokį pat pavadinimą, teisinę galią, reguliavimo dalyką ir apimtį turintį teisės aktą (jo dalį), kaip tas, kurį Konstitucinis Teismas yra pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai, bet ir draudimą priimti kitokį pavadinimą, teisinę galią, reguliavimo dalyką ar apimtį turintį teisės aktą (jo dalį), kurio turinys būtų visiškai ar iš dalies tapatus teisės aktui (jo daliai), kuriuo nustatytas teisinis reguliavimas Konstitucinio Teismo yra pripažintas pagal turinį prieštaraujančiu Konstitucijai; kitoks Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių aiškinimas būtų nesuderinamas inter alia su Konstitucijos viršenybės principu, konstituciniais valdžių padalijimo, teisinės valstybės principais (2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas). Pagal projekte pateiktą siūlymą panaikinus galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytą draudimą (taigi vėl leidus) Respublikos Prezidento atžvilgiu taikyti kriminalinę žvalgybą, būtų nepaisoma Konstitucinio Teismo
imuniteto sampratos.
Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, pažeidus iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kylantį draudimą įveikti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto galią, kartu paneigiamas Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio
nuostata, kad valdžios galias riboja Konstitucija (2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas). 2. Projekto 1 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, kuriame nustatyta, kad vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra nusikalstamų veikų prevencija. Šis siūlymas diskutuotinas, atsižvelgiant į ypatingą nusikalstamų veikų prevencijos svarbą ribojant bei mažinant nusikalstamumą. Konstitucinis Teismas 1998 m. gruodžio 9 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimuose yra pabrėžęs veiksmingai įgyvendinamų įvairių prevencinių priemonių sistemos svarbą užkertant kelią nusikaltimams.
Konstitucinio Teismo nutarimuose taip pat pažymėta, kad pagal Konstituciją valstybė – visos visuomenės organizacija, privalanti garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams, ribojančių bei mažinančių nusikalstamumą; valstybės nustatytos ir taikomos priemonės turi būti veiksmingos (2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai); ribojant bei mažinant nusikalstamumą turi būti taikomos ne tik represinės, bet ir prevencinės priemonės (prevencinėmis priemonėmis siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi); valstybė privalo sukurti ir veiksmingai taikyti nusikalstamumo, ypač organizuoto, mažinimo ir ribojimo priemonių sistemą, apimančią ir organizuoto nusikalstamumo keliamai grėsmei adekvačias prevencines poveikio priemones (2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Kriminalinė žvalgyba nusikalstamų veikų prevencijos procese naudojama kovojant su įvairiomis nusikalstamumo formomis – pavyzdžiui, su organizuotu nusikalstamumu, korupcinėmis nusikalstamomis veikomis ir pan. Antai Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
organizuotų nusikalstamų grupių sąrašą įtrauktos organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar su ja susijusiam asmeniui taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės“.
Kriminalinės žvalgybos informacija taip pat gali būti naudojama vertinant į tam tikras pareigas kandidatuojančio arba jas einančio asmens patikimumą, taip siekiant, be kita ko, sumažinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pasireiškimo tikimybę (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Korupcijos prevencijos įstatymo 2, 9 straipsniai).[2] Manytina, kad panaikinus Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatą, pagal kurią nusikalstamų veikų prevencija yra vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių, būtų ženkliai apribotos galimybės tinkamai įgyvendinti konstitucinę valstybės pareigą veiksmingai užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms (be kita ko, korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms ir nusikalstamoms veikoms, kurias daro aukštu organizuotumo lygiu pasižyminčios organizuotos grupės bei nusikalstami susivienijimai). Kita vertus, pripažinus Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 1 punktą netekusiu galios, kartu reikėtų sistemiškai koreguoti ir kitas šio įstatymo bei kitų susijusių įstatymų nuostatas, kuriose atsispindi kriminalinės žvalgybos taikymas nusikalstamų veikų prevencijos tikslais. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6¹ dalis tobulintina šiais aspektais. 3.1. Pažymėtina, kad galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neapibrėžta, kas yra
„reabilituojantys“ ar „nereabilituojantys“ išteisinimo pagrindai.[3] Atsižvelgiant į tai,
žodžiai „reabilituojančiais pagrindais“ turėtų būti išbraukti. 3.2. Išteisinamieji nuosprendžiai Baudžiamojo proceso kodekse nėra skirstomi į „galutinius“ ir „negalutinius“.
Manytina, kad teikiamo projekto kontekste yra aktualus išteisinamųjų nuosprendžių skirstymas į įsiteisėjusius ir neįsiteisėjusius. 3.3. Subjektai, kuriems gali būti skundžiamas kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumas, yra išvardyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje, todėl siūlome žodžius „subjektus kontroliuojančioms institucijoms ir teismui“ išbraukti. 3.4. Nuoroda turėtų būti daroma ne į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 punktą, o į šio straipsnio 9 dalį. 3.5. Diskutuotina, ar projekte numatyta žvalgybos metu surinktų duomenų, su kuriais asmuo turėtų teisę susipažinti, apimtis („asmeniui pareikalavus turi būti pateikti visi duomenys, <...> išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis“) iš tikrųjų visais atvejais leistų išsaugoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodytų duomenų slaptumą. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7¹ dalyje reikėtų nustatyti pareigos informuoti apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą įvykdymo terminus ir tvarką, taip pat informuojančius subjektus. Nuoroda šioje dalyje turėtų būti daroma ne į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 punktą, o į šio straipsnio 9 dalį. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra užregistruotas Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 1, 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4567(2)), kuriuo taip pat siūloma keisti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnį. 6. Projekto 3 straipsniu siūloma Kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą pakeisti taip, kad kriminalinė žvalgyba būtų vykdoma tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma apginti asmens ar valstybės interesų, bet nebegalėtų būti vykdoma, jeigu apginti šiuos interesus kitais būdais būtų sudėtinga, nors ir įmanoma.
Šis siūlymas diskutuotinas, atsakingai įvertinus kriminalinės žvalgybos vykdymo galimybės reikšmę kovojant su įvairių formų nusikalstamumu. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime pažymėjo: „Valstybės kovoje su įvairių formų nusikalstamumu taiko įvairius specialius tyrimo metodus. Jų pobūdį, formas nulemia atskirų nusikaltimų kategorijų pavojingumas, sudėtingumas, paplitimas. Kurti tokias specialias priemones, metodus ir tai naudoti atskleidžiant nusikaltimus, nustatant kaltininkus yra pateisinama ir būtina, nes kai kurių nusikaltimų įprastais tyrimo būdais, metodais dažnai būna neįmanoma atskleisti arba tai padaryti labai sunku. Paprastai tai yra patys sunkiausi, gerai organizuoti ar labai latentiški nusikaltimai, keliantys realų pavojų daugelio žmonių, visuomenės ar net valstybės saugumui.“ Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad taikant nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį sudaromos palankesnės sąlygos atskleisti ir ištirti sunkius ar sudėtingus nusikaltimus ir kad kai kuriuos nusikaltimus, pvz., korupcijos atvejus, nenaudojant tokio modelio būtų labai sunku išaiškinti. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslinta, nes teisės aktuose sąvoka „neigiama nutartis“ nėra vartojama.
Be to, manytina, kad reikėtų keisti ne šią dalį, o to paties straipsnio 5 dalį, kurioje reguliuojamas nutarties atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimą apskundimas, joje įtvirtinant, kad pakartotiniai teikimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo remiantis tais pačiais pagrindais negalimi. Analogiškos pastabos taikytinos projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamai Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 3 daliai, projekto
7 straipsnio 1 dalimi keičiamai šio įstatymo 12 straipsnio 3 daliai. 8. Apibendrintai vertinant projektu siūlomus Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 11 straipsnio 6 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies pakeitimus, dar kartą atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo
sukurti ir veiksmingai taikyti nusikalstamumo, ypač organizuoto, mažinimo ir ribojimo priemonių sistemą“. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, kokią įtaką maksimalių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo terminų nustatymas turėtų šios valstybės pareigos įgyvendinimui. Svarstytina ir tai, ar šie pakeitimai sistemiškai derėtų su Kriminalinės žvalgybos įstatymo 13 straipsniu, kuriame nustatyta, kad „nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai sankcionuojami ne ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui“, bet „pratęsimų skaičius neribojamas“. 9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Taigi šio projekto aiškinamasis raštas turėtų būti atitinkamai papildytas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] [1] Visiškai tapatinti kriminalinės žvalgybos ir operatyvinės veiklos negalima, nes tam tikros Operatyvinės veiklos įstatyme buvusios numatytos operatyvinės veiklos formos šiuo metu yra numatytos ne Kriminalinės žvalgybos įstatyme, o, pvz., Žvalgybos įstatyme. Plačiau žr.: Tarasevičius P. Kriminalinės žvalgybos informacijos samprata bei jos interpretavimo problemos. Teisės problemos, 2018, Nr. 2(96). [2] Plačiau apie tai žr.: Tarasevičius P. Nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje samprata ir įgyvendinimo problemos. Teisės problemos, 2017, Nr. 1(93). [3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2008.
NR. XI-2234 4, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2021-03-24 Nr. XIVP-250(2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, kuriame nustatyta, kad vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra nusikalstamų veikų prevencija. Šis siūlymas diskutuotinas, atsižvelgiant į ypatingą nusikalstamų veikų prevencijos svarbą ribojant bei mažinant nusikalstamumą. Konstitucinis Teismas 1998 m. gruodžio 9 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimuose yra pabrėžęs veiksmingai įgyvendinamų įvairių prevencinių priemonių sistemos svarbą užkertant kelią nusikaltimams. Konstitucinio Teismo nutarimuose taip pat pažymėta, kad pagal Konstituciją valstybė – visos visuomenės organizacija, privalanti garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams, ribojančių bei mažinančių nusikalstamumą; valstybės nustatytos ir taikomos priemonės turi būti veiksmingos (2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai); ribojant bei mažinant nusikalstamumą turi būti taikomos ne tik represinės, bet ir prevencinės priemonės (prevencinėmis priemonėmis siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi); valstybė privalo sukurti ir veiksmingai taikyti nusikalstamumo, ypač organizuoto, mažinimo ir ribojimo priemonių sistemą, apimančią ir organizuoto nusikalstamumo keliamai grėsmei adekvačias prevencines poveikio priemones (2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
Kriminalinė žvalgyba nusikalstamų veikų prevencijos procese naudojama kovojant su įvairiomis nusikalstamumo formomis – pavyzdžiui, su organizuotu nusikalstamumu, korupcinėmis nusikalstamomis veikomis ir pan. Antai Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
organizuotų nusikalstamų grupių sąrašą įtrauktos organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar su ja susijusiam asmeniui taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės“.
Kriminalinės žvalgybos informacija taip pat gali būti naudojama vertinant į tam tikras pareigas kandidatuojančio arba jas einančio asmens patikimumą, taip siekiant, be kita ko, sumažinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pasireiškimo tikimybę (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Korupcijos prevencijos įstatymo 2, 9 straipsniai).[1] Manytina, kad panaikinus Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatą, pagal kurią nusikalstamų veikų prevencija yra vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių, būtų ženkliai apribotos galimybės tinkamai įgyvendinti konstitucinę valstybės pareigą veiksmingai užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms (be kita ko, korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms ir nusikalstamoms veikoms, kurias daro aukštu organizuotumo lygiu pasižyminčios organizuotos grupės bei nusikalstami susivienijimai). Kita vertus, pripažinus Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 1 punktą netekusiu galios, kartu reikėtų sistemiškai koreguoti ir kitas šio įstatymo bei kitų susijusių įstatymų nuostatas, kuriose atsispindi kriminalinės žvalgybos taikymas nusikalstamų veikų prevencijos tikslais. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6¹ dalis tobulintina šiais aspektais. 2.1. Pažymėtina, kad galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neapibrėžta, kas yra
„reabilituojantys“ ar „nereabilituojantys“ išteisinimo pagrindai.[2] Atsižvelgiant į tai,
žodžiai „reabilituojančiais pagrindais“ turėtų būti išbraukti. 2.2. Išteisinamieji nuosprendžiai Baudžiamojo proceso kodekse nėra skirstomi į „galutinius“ ir „negalutinius“.
Manytina, kad teikiamo projekto kontekste yra aktualus išteisinamųjų nuosprendžių skirstymas į įsiteisėjusius ir neįsiteisėjusius. 2.3. Subjektai, kuriems gali būti skundžiamas kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumas, yra išvardyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje, todėl siūlome žodžius „subjektus kontroliuojančioms institucijoms ir teismui“ išbraukti. 2.4. Nuoroda turėtų būti daroma ne į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 punktą, o į šio straipsnio 9 dalį. 2.5. Diskutuotina, ar projekte numatyta kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų, su kuriais asmuo turėtų teisę susipažinti, apimtis („asmeniui pareikalavus turi būti pateikti visi duomenys, <...> išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis“) iš tikrųjų visais atvejais leistų išsaugoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodytų duomenų slaptumą. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7¹ dalyje reikėtų nustatyti pareigos informuoti apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą įvykdymo terminus ir tvarką, taip pat informuojančius subjektus. Nuoroda šioje dalyje turėtų būti daroma ne į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 punktą, o į šio straipsnio 9 dalį. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra užregistruotas Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 1, 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4567(2)), kuriuo taip pat siūloma keisti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnį. 5. Projekto 3 straipsniu siūloma Kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą pakeisti taip, kad kriminalinė žvalgyba būtų vykdoma tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma apginti asmens ar valstybės interesų, bet nebegalėtų būti vykdoma, jeigu apginti šiuos interesus kitais būdais būtų sudėtinga, nors ir įmanoma.
Šis siūlymas diskutuotinas, atsakingai įvertinus kriminalinės žvalgybos vykdymo galimybės reikšmę kovojant su įvairių formų nusikalstamumu. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime pažymėjo: „Valstybės kovoje su įvairių formų nusikalstamumu taiko įvairius specialius tyrimo metodus. Jų pobūdį, formas nulemia atskirų nusikaltimų kategorijų pavojingumas, sudėtingumas, paplitimas. Kurti tokias specialias priemones, metodus ir tai naudoti atskleidžiant nusikaltimus, nustatant kaltininkus yra pateisinama ir būtina, nes kai kurių nusikaltimų įprastais tyrimo būdais, metodais dažnai būna neįmanoma atskleisti arba tai padaryti labai sunku. Paprastai tai yra patys sunkiausi, gerai organizuoti ar labai latentiški nusikaltimai, keliantys realų pavojų daugelio žmonių, visuomenės ar net valstybės saugumui.“ Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad taikant nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį sudaromos palankesnės sąlygos atskleisti ir ištirti sunkius ar sudėtingus nusikaltimus ir kad kai kuriuos nusikaltimus, pvz., korupcijos atvejus, nenaudojant tokio modelio būtų labai sunku išaiškinti. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslinta, nes teisės aktuose sąvoka „neigiama nutartis“ nėra vartojama.
Be to, manytina, kad reikėtų keisti ne šią dalį, o to paties straipsnio 5 dalį, kurioje reguliuojamas nutarties atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimą apskundimas, joje įtvirtinant, kad pakartotiniai teikimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo remiantis tais pačiais pagrindais negalimi. Analogiškos pastabos taikytinos projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamai Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 3 daliai, projekto
7 straipsnio 1 dalimi keičiamai šio įstatymo 12 straipsnio 3 daliai. 7. Apibendrintai vertinant projektu siūlomus Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 11 straipsnio 6 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies pakeitimus, dar kartą atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo
sukurti ir veiksmingai taikyti nusikalstamumo, ypač organizuoto, mažinimo ir ribojimo priemonių sistemą“. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, kokią įtaką maksimalių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo terminų nustatymas turėtų šios valstybės pareigos įgyvendinimui. Svarstytina ir tai, ar šie pakeitimai sistemiškai derėtų su Kriminalinės žvalgybos įstatymo 13 straipsniu, kuriame nustatyta, kad „nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai sankcionuojami ne ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui“, bet „pratęsimų skaičius neribojamas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] [1] Plačiau apie tai žr.: Tarasevičius P. Nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje samprata ir įgyvendinimo problemos.
Teisės problemos, 2017, Nr. 1(93). [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2008.