Projekto lyginamasis variantas
Baudžiamojo kodekso 191 ir 192 straipsnių pakeitimo
Pakeisti 191 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„191 straipsnis. Autorystės pasisavinimas
1Tas, kas savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalį,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kKūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, padarymas viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas
1Tas, kas komerciniais tikslais neteisėtai atgamino, platino, gabeno ar laikė literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar, gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2.
2Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 250 MGL dydžio sumą,
2Tas, kas komerciniais tikslais neteisėtai padarė viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) kūrinį (įskaitant kompiuterių programas), gretutinių teisių objektą arba jų dalį, jeigu dėl to buvo padaryta turtinė žala, kuri viršijo 250 MGL dydžio sumą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_d29b7d10334e49828c69c68ac23a1b99_end
Projekto XIVP-2454(2) lyginamasis variantas
Baudžiamojo kodekso 191 ir 192 straipsnių pakeitimo
Pakeisti 191 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„191 straipsnis. Autorystės pasisavinimas
1Tas, kas savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalį,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„192 straipsnis. Autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, padarymas viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas
1Tas, kas neteisėtai atgamino autorių teisių ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komerciniais komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komerciniais komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, – pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 400 MGL dydžio sumą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2.
2Tas, kas komerciniais tikslais neteisėtai padarė viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) autorių teisių ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį, jeigu dėl to buvo padaryta turtinė žala, kuri viršijo 400 MGL dydžio sumą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 32. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
192 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsniŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
1.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 191 straipsnio ir 192 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Projektas Nr. 2) siekiama teisinį reguliavimą pritaikyti skaitmeninei aplinkai bei užtikrinti efektyvesnę autorių teisių apsaugą skaitmeninėje erdvėje, kuri šiuo metu yra nepakankama dėl šių priežasčių: 1.1.1. Europos ir Lietuvos tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvoje labai plačiai neteisėtai naudojamas autorių teisių saugomas turinys internete. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT arba angl. EUIPO) 2021 metų tyrimo[¹] duomenimis, pagal nelegalaus, autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užima 3 vietą tarp visų Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių. Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio prisijungia apie 12 kartų per mėnesį, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia tik 5,9 karto. 2019 m. tyrimo duomenimis vidutinis Lietuvos interneto vartotojas jungėsi prie piratinių svetainių beveik 26 kartus per mėnesį, kai ES vidurkis siekė 9,7 prisijungimų per mėnesį vienam vidutiniam vartotojui. Remiantis ESINT tyrimais, galima stebėti, kad jau kelerius metus iš eilės Lietuva išlieka viena labiausiai pirataujančių šalių ES. 2022 m.
2022 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, bendradarbiaujant su „Kurk Lietuvai” komanda, atlikto Jaunimo (14–29 m.) tyrimo[²] dėl intelektinės nuosavybės naudojimo ir (ne)legalaus turinio vartojimo duomenys parodė Lietuvos jaunimo įpročius ir elgesį skaitmeninėje erdvėje bei jų požiūrį į intelektinės nuosavybės apsaugą, nelegalaus skaitmeninio turinio naudojimą, piratavimą. Šis tyrimas nagrinėja įvairius jaunimo turinio vartojimo įpročius internete ir identifikuoja jaunojo internetinio pirato portretą. Tyrimo išvados rodo, kad per 2021 metus 77 proc. tyrimo dalyvių rinkosi nelegalaus skaitmeninio turinio šaltinius. 1.1.2. Sparti skaitmeninių technologijų plėtra ir autorių teisės saugomų objektų skaitmeninimas atvėrė duris naujiems autorių teisių pažeidimo būdams internete. Muzikos ir audiovizualiniai kūriniai (filmai, serialai, TV programos) – vieni labiausiai internete ieškomų ir naudojamų kūrinių, kurių populiarumą ir naudojimo mastus dar labiau padidino dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19) šalyje įvesti paslaugų ir renginių (tarp jų kultūros ir sporto) suvaržymai bei kiti apribojimai. Tikėtina, kad šios aplinkybės dar labiau suaktyvino informacijos ir pramogų paiešką internete, kartu neišvengiamai padidindamos riziką, susijusią su nelegalaus turinio vartojimo augimu. 1.2. Projektu Nr. 1 siekiama: nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) ar gretutinių teisių objekto ar jų dalies, o taip pat jų kopijų padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete), kai tai vykdoma komerciniais tikslais, t. y. užtikrinti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje numatytų autoriaus ar gretutinių teisių subjekto išimtinių teisių apsaugą ir skaitmeninėje aplinkoje. Kūrinio ar gretutinių teisių objekto padarymo viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete) teisė labiausiai susijusi su kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimu internete.
Ši teisė tarptautiniu mastu buvo pripažinta autonomiška teise ir įtvirtinta 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartyje (žr. 8 straipsnį), kurią 2001 m. kovo 13 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas ir kuri įtraukta į ATGTĮ normas kaip savarankiška teisė (žr. 15 straipsnio 8 dalį). Mokslinėje literatūroje ir teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad kūrinio ar gretutinių teisių objekto paskelbimas internete yra ne tokio kūrinio ar gretutinių teisių objekto platinimas, tačiau jo padarymas viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete). Neteisėtas kūrinio ar gretutinių teisių objekto ar jų kopijos viešas paskelbimas internete šiuo metu nėra Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio sudėties dalykas, nors kūriniai ir gretutinių teisių objektai internete neteisėtai naudojami ir skelbiami labai plačiai. Taip daroma ypatingai didelė žala autoriams ir gretutinių teisių subjektams, nes kūrėjai ir atlikėjai negauna pajamų už savo veiklos rezultatus, o negautos pajamos daro neigiamą įtaką verslumo, iniciatyvumo, inovacijų ir kūrybingumo skatinimui bei augimui. Galiojantis teisinis reguliavimas nėra pritaikytas skaitmeninei aplinkai ir neužtikrina kūrinio padarymo viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), savarankiškos autoriaus ar gretutinių teisių subjekto viešo paskelbimo teisės apsaugos. Teisinio reguliavimo spragą aiškiai rodo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020–2021 m. duomenys, 2021 m. lapkričio 12 d. pristatyti Intelektinės nuosavybės apsaugos koordinavimo komisijos posėdžio metu, iš kurių matyti, kad Lietuvoje pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnį iškelta vos keletas bylų.
Projekto rengėjų nuomone, teisinė bazė nepritaikyta skaitmeninei aplinkai, teisėsaugos pareigūnai negali panaudoti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų tyrimo priemonių siekdami užkardyti neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių naudojimą internete. Teismų praktikoje vis daugėja civilinių bylų, nagrinėjančių teisinius santykius, susijusius su kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų padarymu viešai prieinamų internete. Civilinės ir administracinės teisės priemonių akivaizdžiai neužtenka, nes daroma didelė žala kūrėjams bei atlikėjams, verslui, ekonomikai. Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) duomenims, per metus Lietuvos kūrėjams žalos padaroma už 360 mln. eurų. 1.3. Projektu Nr. 2 siekiama: numatyti atsakomybę už kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete) komerciniais tikslais, nes Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnyje numatoma administracinė atsakomybė už neteisėtą kūrinio ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą bei kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, tačiau už tuos pačius nusižengimus komerciniais tikslais atsakomybės nėra numatyta. Todėl yra poreikis taisyti teisės spragą. 1.4. Projektu Nr.
Projektu Nr. 2, papildant Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 8 punkte numatytą subjektų ratą, siekiama praplėsti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) funkcijas ir jai suteikti įgaliojimus, nustačius administracinį nusižengimą elektroninėje erdvėje, surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnį, kai pažeidimai padaryti už kūrinių (įskaitant kompiuterių programas), gretutinių teisių objektų neteisėtą viešą paskelbimą viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete). LRTK funkcijas siūloma praplėsti dėl šių priežasčių:
2021 m. LRTK priėmė sprendimus dėl šešių asmenų interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose prekiavusiais interneto svetainės filmai.in taškais, kurių pagalba būdavo suteikiama prieiga prie pasirinkto neteisėtai viešai paskelbto autorių teisių saugomo turinio. Iki šiol Vilniaus apygardos administracinis teismas sankcionavo visus LRTK sprendimus dėl mokėjimų ar kitų finansinių operacijų nutraukimo;
WIPO ALERT projekto tikslas – supažindinti verslą su autorių teises pažeidžiančiomis svetainėmis ir užkirsti kelią verslo reklamai minėtose svetainėse;
Projektų iniciatorė ir rengėja Kultūros ministerija. Projektai apsvarstyti neformalioje Kultūros ministerijos sudarytoje Teisinio reguliavimo ir praktinio teisės įgyvendinimo darbo grupėje, kurią sudaro asmenys, kurių profesinė veikla susijusi su autorių teisių apsauga ir Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijoje. Diskusijas ir ekspertines įžvalgas apibendrino ir Projektus parengė Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vyriausioji specialistė Simona Martinavičiūtė, el. p. [email protected], tel. +370 607 88816 (grupės vadovas Deividas Velkas, tel. 8 608 45993, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1. Šiuo metu galiojanti Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio redakcija, kuri keičiama Projektu Nr. 1, numato: 3.1.1. baudžiamąją atsakomybę tik už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto ar jų dalies atgaminimą komerciniais tikslais ir už neteisėtų šių objektų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais.
Nėra numatyta atsakomybės už neteisėtą kūrinio ar gretutinių teisių objekto ar jų dalies, o taip pat jų kopijų padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete); 3.1.2. labai išsamų kūrinio apibrėžimą „literatūros, mokslo ar meno kūrinys“ bei patikslinimą, kad literatūros, mokslo ar meno kūriniu laikomos kompiuterių programos ir duomenų bazės. Duomenų bazės gali būti autorių teisių apsaugos objektas ir sui generis apsaugos objektas. Atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnį taikoma tik duomenų bazėms, kurios yra autorių teisių objektas, todėl kūrinio apibrėžimas yra per ilgas ir klaidinantis, o patikslinimas yra perteklinis. Siekiant suvienodinti terminų taikymą, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai keičiamas Baudžiamojo kodekso 191 straipsnis ir vietoje „literatūros, mokslo ar meno kūrinys“ siūloma vartoti „kūrinys“ analogiškai skliausteliuose esančiame sąvokos patikslinime išbraukiant „duomenų bazes“. 3.2. Šiuo metu galiojanti Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio redakcija, kuri keičiama Projektu Nr. 2, numato: 3.2.1. administracinę atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą nekomerciniais tikslais, tačiau nenumato atsakomybės už šių veikų padarymą komerciniais tikslais. Baudžiamoji atsakomybė už tas pačias veikas komerciniais tikslais šiuo metu taikoma tik nuo 100 MGL (Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalis).
Yra poreikis taisyti teisės spragą Administracinių nusižengimų kodekse, nes už nusižengimus komerciniais tikslais iki 100 MGL nėra taikoma atsakomybė, o už tos pačios rūšies nusižengimus nekomerciniais tikslais atsakomybė taikoma; 3.2.2. labai išsamų kūrinio apibrėžimą „literatūros, mokslo ar meno kūrinys“ bei skliausteliuose įrašytą patikslinimą, kad literatūros, mokslo ar meno kūriniu laikomos kompiuterių programos ir duomenų bazės. Duomenų bazės gali būti autorių teisių apsaugos objektas ir sui generis apsaugos objektas. Atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnį taikoma tik duomenų bazėms, kurios yra autorių teisių objektas, todėl kūrinio apibrėžimas yra per ilgas ir klaidinantis, o patikslinimas yra perteklinis. 3.3. Šiuo metu galiojanti Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio redakcija, kuri keičiama Projektu Nr. 2, numato, kad:
4.1. Atsižvelgiant į aiškinamojo rašto 3.1 papunktyje identifikuotus Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio trūkumus, Projektu Nr.
1 siūlomi šie Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimai: 4.1.1. numatyti 2 dalies dispozicijoje naują veiką – neteisėtą padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete) ir atitinkamai papildyti nauja veika straipsnio pavadinimą. Šios naujos veikos numatymas užtikrins autorių teisių subjektui, gretutinių teisių subjektui teisių apsaugą nuo neteisėtų veiksmų skaitmeninėje aplinkoje. Taip nusikalstamos veikos išskiriamos į atskiras straipsnio dalis: 192 straipsnio 1 dalyje paliekami nusikaltimai materialioje aplinkoje, o 192 straipsnio 2 dalyje bus reglamentuojami tik nusikaltimai, padaryti skaitmeninėje erdvėje; 4.1.2.192 straipsnio 2 dalyje nenumatyti, kokiu būdu skaičiuojama žala už nusikalstamas veikas skaitmeninėje aplinkoje, o tai palikti teismo diskrecijai, nes žala negali būti apskaičiuojama pagal materialias kūrinio kopijas, kai kūriniai, ypač filmai, neteisėtai parsisiunčiami internetu. Tokiu atveju duomenis apie atsisiųstas kopijas turi tik neteisėtai turinį naudojantis asmuo, todėl sudėtinga suskaičiuoti, kiek kartų per įvairius tinklalapius ar socialinius tinklus peržiūrėta filmų srautinio vaizdo parsisiuntimo (angl. „streaming“) būdu (pvz., www.torrent.lt puslapyje); be to, praktikoje pasitaiko atvejų, kai nėra teisėtų materialių kopijų (kai naudojamos e–knygos, audioknygos), tuomet nebelieka nusikalstamos veikos sudėties. Galimybė skaičiuoti žalą įvairiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais būdais palengvins (ar padarys įmanomu) įrodymų rinkimą teisminio proceso metu; 4.1.3. sutrumpinti kūrinio apibrėžimą teisinio aiškumo tikslais, atsisakant „literatūros, mokslo, meno“ ir patikslinti normą išbraukiant „įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes“. Šis pasiūlymas nesiaurina esamos nusikalstamos veikos sudėties.
Kompiuterių programos ir originalios duomenų bazės, kaip ir iki šiol, pateks į Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio taikymo sritį, kaip autorių teisų saugomi kūriniai. Reguliavimas taps tikslesnis ir aiškesnis. Pagal nuoseklumo principą, siekiant suvienodinti terminų taikymą, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai keičiamas Baudžiamojo kodekso 191 straipsnis ir vietoje „literatūros, mokslo ar meno kūrinys“ siūloma vartoti „kūrinys“ analogiškai skliausteliuose esančiame sąvokos patikslinime išbraukiant „duomenų bazes“. 4. 2. Atsižvelgiant į aiškinamojo rašto 3.2 papunktyje identifikuotus Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio trūkumus Projektu Nr. 2 siūloma: 4.2.1. Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 1 dalyje viešo paskelbimo sąvoką patikslinti nurodant, kad laikoma, jog administracinis nusižengimas padarytas įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete). Šiuo patikslinimu akcentuojama, kad teisinis reguliavimas pritaikytas ir skaitmeninei aplinkai; 4.2.2. Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 3 dalyje numatyti atsakomybę už viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą (įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete)) bei kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniais tikslais. Patikslintas reguliavimas panaikins teisės spragą, atitiks teisingumo ir protingumo principus, veiks prevenciškai. Taip pat dėl teisinio aiškumo perkelti į 122 straipsnio 3 dalį administracinius nusižengimus iš 122 straipsnio 1 dalies (tai atsakomybė už kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais).
Priėmus šį pakeitimą, administraciniai nusižengimai, padaryti nekomerciniais tikslais, bus reglamentuojami 122 straipsnio 1 dalyje, o administraciniai nusižengimai komerciniais tikslais – 3 dalyje; 4.2.3. sutrumpinti kūrinio apibrėžimą teisinio aiškumo tikslais, atsisakant kategorijų „literatūros, mokslo, meno“, ir patikslinti sąvoką išbraukiant „duomenų bazes“. Šis pasiūlymas nesiaurina administracinio nusižengimo objekto. Originalios duomenų bazės, kaip ir iki šiol, pateks į 122 straipsnio taikymo sritį, kaip autorių teisų saugomi kūriniai. Reguliavimas taps tikslesnis ir aiškesnis. 4.3. Atsižvelgiant į šio rašto 3.3 papunktyje identifikuotus trūkumus, Projekto Nr. 2 numatomu Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 8 punkto pakeitimu siūloma LRTK suteikti įgaliojimus taikyti administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnį, kai pažeidimai padaryti už kūrinių (įskaitant kompiuterių programas), gretutinių teisių objektų neteisėtą padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) ir sustiprinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą elektroninėje erdvėje. Praplėtus LRTK kompetenciją ir suteikus galimybę LRTK atlikti administracinių nusižengimų tyrimą bei surašyti administracinių nusižengimų protokolą, atsakomybės taikymo procesas taptų greitesnis ir efektyvesnis. LRTK sukaupti duomenys autorių teisių apsaugos srityje padėtų identifikuoti asmenis, pradedant administracinės atsakomybės taikymo procesus. Taip pat tokiu būdu būtų mažinamas teisėsaugos pareigūnams tenkantis darbo krūvis. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengti
Projektais bus sustiprinta autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga skaitmeninėje erdvėje, užtikrinta veiksmingesnė kova su autorių teisių pažeidimais ir nusikaltimais. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas pagerins kultūros ir kūrybinių industrijų sąlygas. Legalaus turinio vartojimas internete sukurs inovacijoms ir kūrybai palankią ir saugesnę terpę, didės legalių literatūros, mokslo ar meno kūrinių, gretutinių teisių objektų naudotojų (vartotojų) skaičius. Esant stipriai intelektinės nuosavybės apsaugai Lietuva pritrauks inovacijomis grindžiamus verslo modelius, paskatins kultūrinių ir kūrybinių industrijų rinką: didės autorių ir atlikėjų pajamos, jų kūrybinis potencialas ir motyvacija, turinio kūrėjai patys taps pajėgūs toliau kurti be valstybės paramos, todėl mažės ir tiesioginės valstybės biudžeto išlaidos (subsidijoms, kompensacijoms, prastovoms). 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektus kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projektams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektams įgyvendinti lėšų poreikis neidentifikuotas. Kol kas nėra galimybės įvertinti, kiek valstybės lėšų pavyktų sutaupyti. 14. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektus vertino Kultūros ministerijos sudarytos neformalios Teisinio reguliavimo ir praktinio teisės įgyvendinimo darbo grupės, kurią sudaro teisininkai, mokslininkai, advokatai besispecializuojantys intelektinės nuosavybės srityje, kolektyvinio administravimo organizacijų ir kitų kultūros sektoriaus asociacijų, nariai, ir Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos ekspertai. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Administracinių nusižengimų kodeksas“, „Baudžiamasis kodeksas“, „Kūrinio ar gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas“, „Kūrinio ar gretutinių teisių objekto padarymas viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete)“, „Kūrinio ar gretutinių teisių objekto atgaminimas“, „Kūrinio ar gretutinių teisių objekto platinimas“, „Kūrinio ar gretutinių teisių objekto gabenimas“, „Kūrinio ar gretutinių teisių objekto laikymas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [¹] Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos studija „Online copyright infringement in the European Union music, films and TV (2017-2020), trends and drivers“ (2021). Prieiga https://euipo.europa.eu/ohimportal/en/news/-/action/view/9074272 [²] Kultūros ministerijos ir „Kurk Lietuvai“ komandos atliktas tyrimas „Lietuvos Jaunojo internetinio pirato portreto identifikavimo tyrimas (2022). Prieiga http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Jaunojo-pirato-tyrimas_legalus-turinys.pdf
2023-03-09 Nr. XIVP-2454 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2023-05-24 Nr. XIVP-2454(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog teikiamu projektu siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 192 straipsnyje nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) ar gretutinių teisių objekto ar jų dalies, o taip pat jų kopijų padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete), kai tai vykdoma komerciniais tikslais. Komercinių tikslų sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje. Pažymėtina, kad BK 193 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir BK 194 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti tam tikri veiksmai atliekami, paprastai siekiant komercinės naudos, t. y. kaip nurodoma šių straipsnių dispozicijoje –
„komercijos tikslais“. Svarstytina, ar šiuose BK straipsniuose nurodytas
subjektyviosios pusės požymis – „komercijos tikslais“, taip pat neturėtų būti patikslintas, nurodant „komerciniais tikslais“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2023-05-17
dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvyd1 Anušauską pavaduojanti Jurgita Sėjonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vyriausioji specialistė Simona Martinavičiūtė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-09 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė, 2023-05-15 1, 2 Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023-04-27 priėmė Baudžiamojo kodekso pakeitimų įstatymą Nr. XIV-1925, kuris įsigalios 2023-06-01. Šiame įstatyme buvo pakeistas BK 192 straipsnis, kuriame pakeista tiek dispozicija, tiek sankcija, BK pasikeitė žalų dydžiai. Pastebėtina, kad abi iniciatyvos yra Vyriausybės, todėl reikia suderinti projektą XIVP-2454 su jau priimto ir tuoj įsigaliosiančio įstatymo nuostatomis.
Pritarti Patobulinto projekto nuostatos suderintos su jau priimto įstatymo nuostatomis. 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė, 2023-05-153 Aukščiau paminėtame priimtame BK pakeitimų įstatyme Nr. XIV-1925 nustatyta jo įsigaliojimo data 2023 m. birželio 1 d., todėl svarstomo projekto XIVP-2454 ir priimto įstatymo įsigaliojimo datos turėtų būti suderintos tarpusavyje – šiame projekte nustatytina įstatymo įsigaliojimo data turi būti ne ankstesnė negu 2023-06-01. Pritarti Nustatyta su rengėjais suderinta įsigaliojimo data – 2023 m. liepos 1 d., projektą papildant nauju 3 straipsniu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2454(2) ir Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė