Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO IX-675 38³ STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMAS m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo 38³straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą), apmokestinamas taikant 15 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintautas Paluckas Rasa Budbergytė
Lietuvos Respublikos PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO IX-675 38³
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Nuo 2022 metų liepos mėnesio Europos Centrinis Bankas 5 kartus kėlė bazinių palūkanų normą. Palūkanos yra pagrindinis kredito įstaigų pajamų šaltinis, todėl toks staigus palūkanų normos kėlimas bankų sektoriuje sukūrė neplanuoto pelno arba viršpelnio situaciją. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir Finansų ministrė Gintarė Skaitė viešai yra teigę, kad 2023 m. Lietuvos bankų ir kredito įstaigų pelnai gali išaugti net 2 kartus, lyginant su 2022 metais ir pasiekti beveik 1 mlrd. eurų. Bankų pelnai didėjo jiems nededant didesnių pastangų, dėl išorės veiksnių, o didėjantį bankų pelną suneša Lietuvos žmonės, ypač šeimos pasiėmusios būsto paskolas. Dėl šių priežasčių racionalu būtų įvesti didesnį mokesčio tarifą bankų ir kredito įstaigų pelnui ir panaudoti surinktas lėšas svarbiausioms valstybės reikmėms – socialinei sanglaudai, švietimui, sveikatos apsaugai, krašto apsaugai ar mažinti valstybės skolą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu įstatyme numatomas papildomas 5 procentų pelno mokesčio tarifas bankams ir kredito įstaigoms jei jų pelnas viršija 2 milijonus eurų. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti įstatyme esantį tarifą ir padidinti jį iki 15 procentų. Padidinus tarifą į valstybės biudžetą bus surinkta potencialiai iki 100 milijonų eurų įplaukų per metus, esant 2023 metų bankų pelnų rodikliams, kurias bus galima naudoti valstybėms reikmėms. 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nebuvo atlikta. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimas sukurs papildomas įplaukas į valstybės biudžetą. 14.
išvados. Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „pelno mokestis“,. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Gintautas Paluckas Seimo narė Rasa Budbergytė
2023-03-09 Nr. XIVP-2453 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 38³ straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad papildomas kredito įstaigų pelno mokesčio tarifas būtų 15 procentų (vietoj šiuo metu galiojančio 5 procentų tarifo). Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog projektu teikiamą siūlymą paskatino bankų sektoriaus „neplanuoto pelno arba viršpelnio situacija“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte didesnio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifo nustatymas nesiejamas su kredito įstaigų „neplanuotu pelnu ar viršpelniu“, o pati formuluotė yra vertinamojo pobūdžio ir neapibrėžta jokiais kriterijais, kuriais vadovaujantis galima būtų teigti, jog pelnas yra „neplanuotas“ ar laikytinas „viršpelniu“. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, projektas tobulintinas iš esmės – keičiamame įstatyme aiškiai apibrėžiant teisinius santykius, kuriuos siekiama sureguliuoti. Antra, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „nuo 2022 metų liepos mėnesio Europos Centrinis Bankas 5 kartus kėlė bazinių palūkanų normą. Palūkanos yra pagrindinis kredito įstaigų pajamų šaltinis, todėl toks staigus palūkanų normos kėlimas bankų sektoriuje sukūrė neplanuoto pelno arba viršpelnio situaciją <...> bankų pelnai didėjo jiems nededant didesnių pastangų, dėl išorės veiksnių, o didėjantį bankų pelną suneša Lietuvos žmonės, ypač šeimos pasiėmusios būsto paskolas.
Dėl šių priežasčių racionalu būtų įvesti didesnį mokesčio tarifą bankų ir kredito įstaigų pelnui ir panaudoti surinktas lėšas svarbiausioms valstybės reikmėms – socialinei sanglaudai, švietimui, sveikatos apsaugai, krašto apsaugai ar mažinti valstybės skolą“. Atkreiptinas dėmesys, jog aiškinamajame rašte nurodomos priežastys, galimai pateisinančios skirtingo teisinio reguliavimo nustatymą apmokestinant kredito įstaigų pelną, yra kintančios greičiau negu galima keisti mokesčių tarifus (pagal Mokesčių administravimo įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokesčio tarifą, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos). Projektu siūloma nustatyti, jog nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., nors iki nurodyto termino situacija, nulėmusi „neplanuotą“ kredito įstaigų pelną, gali būti iš esmės pasikeitusi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projektas neturėtų būti patobulintas taip, kad papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifo dydis priklausytų nuo „neplanuoto pelno arba viršpelnio“ dydžio. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl išorės veiksnių ir kiti subjektai gali gauti „neplanuoto pelno arba viršpelnio“, todėl svarstytina, ar siekiant mokesčių mokėtojo lygybės užtikrinimo siūlant nustatyti mokestines priemones kredito įstaigų „neplanuotam pelnui arba viršpelniui“ atitinkamos priemonės neturėtų būti svarstomos ir kitų subjektų atžvilgiu. 2.
2Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas,
jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą bei į teikiamo projekto galimą poveikį Lietuvos Respublikos finansų sektoriui, manytina, jog dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostata dėl įstatymo nuostatų taikymo apskaičiuojant tam tikrų metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Priešingu atveju, šio straipsnio pavadinime formuluotė „ir taikymas“ brauktina kaip perteklinė. 5. Atsižvelgus į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto pavadinime prieš formuluotę „IX-675“ įrašytinas trumpinys „NR.“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]