Projekto lyginamasis variantas lietuvos respublikos PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 4 ir 29 straipsnių PAKEITIMO
Papildyti 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu:
„5) dalyviui išmokama vienkartinė pensijų išmoka, nesukakus
senatvės pensijos amžiaus.“
1Papildyti 29 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Į valstybės biudžetą grąžinus valstybės į pensijų fondą
pervestas lėšas, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas vienkartine pensijų išmoka gali būti išmokamas nesukakus senatvės pensijos amžiaus.“
ir 10 dalimis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybe iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
DĖL lietuvos respublikos PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 4 ir 29 straipsnių PAKEITIMO
ir uždaviniai: Reaguojant į augantį Lietuvos piliečių nepasitenkinimą dabartine pensijų kaupimo II pakopoje sistema, kai gyventojai priverstiniu būdu įtraukiami į fondus, o sukauptą pensijų turtą gali įprastai atsiimti sukakus pensiniam amžiui, o iki to laiko negali juo disponuoti net įvykus force majeure ar perkelti jį į III pakopos pensijų fondą, siūloma suteikti pensijų sistemos dalyviams teisę nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir sudaryti sąlygas lengviau keisti savo pasirinkimą, kur kaupti pensiją, bei suteikti galimybę išsiimti pensijų fonde sukauptą pensijos turtą vienkartine pensijų išmoka, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus. Šiuo metu pensijų fondo dalyviai negali vienkartine išmoka išsiimti pensijų fonde sukaupto pensijos turto, nesulaukę senatvės pensijos amžiaus. Tokia praktika yra ydinga. Įvykus force majeure (susirgus kritinėmis ligomis, įvykus nelaimėms), gyventojai yra apriboti naudoti fonde sukauptus pinigus net tada, kai jiems jų labiausiai reikia. Gyventojai turi turėti pasirinkimo teisę nutraukti pensijos kaupimą II pakopos fonduose, o pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, grąžinus valstybės į pensijų fondą pervestas lėšas, vienkartine išmoka turi turėti galimybę atsiimti ir nesukakus senatvės pensiniam amžiui, o vienkartinės išmokos išėmimas turi būti traktuojamas kaip pensijų kaupimo fonde pabaiga. Tikimasi, kad siūlomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos sugrąžins gyventojams teisę rinktis, kaip kaupti senatvės pensiją, o taip pat suteikti galimybę pensijų fonde sukauptą turtą panaudoti force majeure ar kitiems gyvenimo atvejais jau dabar, nesulaukus pensinio amžiaus. 2.
atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Linas Jonauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme nėra numatytos teisės antros pakopos pensijų sistemos dalyviams pasitraukti iš sistemos, taip pat nenumatyta galimybė iki pensinio amžiaus išsiimti vienkartinę išmoką, sukauptą pensijų fonde. Šiuo metu pensijų kaupimas baigiasi, kai:
išmokama visa pensijų išmoka;
2) dalyvis miršta;
3) teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia;
4) Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą. Šiuo metu pensijų fonduose sukauptą turtą Lietuvos gyventojai gali išsiimti vienkartine išmoka tik esant ribotai sukauptai pinigų sumai ir suėjus pensiniam amžiui. Pagal šiuo metu galiojantį pensijų kaupimo įstatymą, dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 5 000 eurų, taip pat šio 29 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį.
Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis Pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. Minimos įstatymo nuostatos varžo pensijų fondų dalyvių laisvę pasirinkti pensijų kaupimo formą ir nutraukti esamą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu suteikiama galimybė nutraukti kaupimą, kai pensijų fondo dalyviui išmokama vienkartinė išmoka, nesulaukus pensinio amžiaus. Taip pat įstatymo projektu siūloma įteisinti nuostatą, kad į valstybės biudžetą grąžinus valstybės į pensijų fondą pervestas lėšas, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas vienkartine pensijų išmoka gali būti išmokamas ir nesukakus senatvės pensijos amžiaus. Atlikus pakeitimus bus užtikrinama žmogaus teisė, prireikus, disponuoti II pakopos pensijų fonde sukauptomis lėšomis iš karto (gavus vienkartinę išmoką naudoti ją gydymuisi ir kitoms reikmėms), palengvintas pasitraukimas iš II pakopos pensijų sistemos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Poveikio vertinimo nebuvo atlikta. Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Priimtam įstatymui gali prireikti įgyvendinamųjų aktų, kuriuos turės priimti Lietuvos respublikos vyriausybė ir VSDF, kurie turės būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Pensijų fondas“, „Pensijų kaupimas fonde“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
2023-03-02 Nr. XIVP-2441 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Keičiamo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį siūloma papildyti nauju 5 punktu ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyviui išmokama vienkartinė pensijų išmoka, nesukakus senatvės pensijos amžiaus“. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Šiuo metu pensijų fondo dalyviai negali vienkartine išmoka išsiimti pensijų fonde sukaupto pensijos turto, nesulaukę senatvės pensijos amžiaus. Tokia praktika yra ydinga. Įvykus force majeure (susirgus kritinėmis ligomis, įvykus nelaimėms), gyventojai yra apriboti naudoti fonde sukauptus pinigus net tada, kai jiems jų labiausiai reikia. Gyventojai turi turėti pasirinkimo teisę nutraukti pensijos kaupimą II pakopos fonduose, o pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, grąžinus valstybės į pensijų fondą pervestas lėšas, vienkartine išmoka turi turėti galimybę atsiimti ir nesukakus senatvės pensiniam amžiui, o vienkartinės išmokos išėmimas turi būti traktuojamas kaip pensijų kaupimo fonde pabaiga.“ Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas suformuluotas nenuosekliai, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai negalės būti pasiekti, todėl įstatymo projektas tobulintinas keliais aspektais.
Pirma, keičiamo įstatymo 4 straipsnio
pensijų kaupimą atspindintis pagrindas (pavyzdžiui, kai dalyvis pateikia prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį nesukakus senatvės pensijos amžiaus), o ne kaip nenustatytu pagrindu kilusi pasekmė - „dalyviui išmokama vienkartinė pensijų išmoka, nesukakus senatvės pensijos amžiaus“, nes tam, kad pensijų kaupimo sutartis pasibaigtų, ji turi būti nutraukta dalyviui išreiškus valią, taigi, kad išmoka būtų išmokėta, turi būti aiškiai išreikšta asmens valia. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas motyvas „vienkartinės išmokos išėmimas turi būti traktuojamas kaip pensijų kaupimo fonde pabaiga“ teisės požiūriu nepriimtinas, nes dalyvio valia galėtų būti interpretuojama. Antra, įstatymo projektą reikėtų papildyti ir tinkamai sureguliuoti naują išmoką, apibrėžti jos pavadinimą, išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo taisykles, išmokėjimo atvejus, nes ji, sprendžiant iš įstatymo projekto 2 straipsniu teikiamų keičiamo įstatymo 29 straipsnio naujos 7 dalies nuostatų, savo esme skirtųsi nuo šiuo metu keičiamo įstatymo 29 ir kituose straipsniuose nustatytos vienkartinės išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos. 2.
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi ir nustatyti, kad „Į valstybės biudžetą grąžinus valstybės į pensijų fondą pervestas lėšas, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas vienkartine pensijų išmoka gali būti išmokamas nesukakus senatvės pensijos amžiaus.“ Šios dalies nuostatos svarstytinos ir tobulintinos keliais aspektais. Pirma, kaip jau nurodyta pirmoje šios išvados pastaboje, įstatymo projektą reikėtų papildyti ir tinkamai sureguliuoti šios išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo taisykles. Antra, iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo galima preziumuoti, kad aptariamu atveju nutraukus pensijų kaupimo sutartį, į valstybės biudžetą turėtų būti grąžintos valstybės į pensijų fondą pervestos lėšos, t. y. dalyviui būtų taikomos quasi sankcijos, tačiau neaišku, ar dalyvis turėtų teisę vėl sudaryti pensijų kaupimo sutartį, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka jis vėl galėtų būti įtrauktas į pensijų kaupimą. Taigi reikėtų numatyti pensijų kaupimo sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos ar jų dalis kaupiamos specialiuose pensijų fonduose. Todėl sudarius galimybę visiems pensijų kaupimo dalyviams gauti vienkartinę pensijų išmoką bet kuriuo metu būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis – užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas, be to, pensijų kaupimą tai darytų nestabilų, sukeltų papildomą administracinę naštą tiek pensijų kaupimo bendrovėms, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to, neaišku, kaip ilgainiui įtakotų paties asmens pensijos išmokų dydį. 3.
į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma keisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7, 8, 9 dalių numeraciją, turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, kurioje yra nuoroda į keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį. 4. Įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje numatomas ne tik įstatymo įsigaliojimas, bet ir įgyvendinimas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]