Projekto lyginamasis variantas
2023
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2. Pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo
asmenįs jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šio straipsnio 1 dalį turi teisę dalyvauti pensijų kaupime. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ne ilgiau kaip 12 mėnesių (iš karto ar
dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;“
netekusiu galios. Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnį. Buvusius 6-40 straipsnius atitinkamai laikyti 5-39 straipsniais. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.Dalyvis turi teisę laikinai, ne daugiau kaip 12
mėnesių ir ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Apie numatomą pensijų įmokų sustabdymo pradžią ir sustabdymo trukmę (kalendoriniais mėnesiais) dalyvis privalo informuoti pensijų kaupimo bendrovę likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo pensijų įmokų sustabdymo pradžios. Pensijų įmokos sustabdomos nuo kalendorinio mėnesio, einančio pasibaigus šioje dalyje nurodytam 30 kalendorinių dienų terminui, pirmos dienos.“
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas;
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 3 000 eurų, taip pat šio straipsnio
vienkartinė pensijų išmoka. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, turi teisę pasirinkti pensijų išmokų būdą, nurodytą šio straipsnio 1 punkte. Pakeisti 29 straipsnio 4,5,6,7,8 dalis ir jas laikyti negaliojančiomis. Buvusią 9 dalį atitinkamai laikyti
pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 10000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti mokamos arba periodinės pensijų išmokos arba dalyvio pasirinkta šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka . 5. Dalyviui pasirinkus, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas gali būti išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7.
periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, gali vietoj vienkartinės pensijų išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 3 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 3 paskutinių kalendorinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2023 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. 6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką,
pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus atvejį, kai dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Pagal dabar galiojančias pensijų kaupimo II pakopos fonduose teisės aktų nuostatas, dirbantieji automatiškai yra įtraukti į pensijų kaupimo II pakopą. Nors yra įteisinti informavimo būdai, tačiau informavimas neveikia pilna apimtimi. Žmogus pats yra priverstas ieškoti informacijos, kodėl jam nuskaičiuojami pinigai ir aiškintis kodėl jis yra įtrauktas į II pakopos pensijų fondą. Asmenys į kaupimą įtraukiami neatsižvelgiant į jų gaunamą darbo užmokesčio dydį, įsipareigojimus, pragyvenimo galimybes ir pan. Tokia tvarka yra neteisinga mažesnes pajamas gaunančių žmonių atžvilgiu ir dažnu atveju automatinis įtraukimas žmones verčia jaustis socialiai pažeidžiamais. Lėšos, kurios nukreipiamos į privačius fondus, yra žmogaus nuosavybė ir tai turėtų būti pačio žmogaus pasirinkimas. Kaupimas neabejotinai turėtų būti absoliučiai laisvanoriškas, be valstybės privalomo nurodymo, leidžiant žmogui laisvai apsispręsti dėl papildomo kaupimo modelio. Teisės aktai reglamentuoja ir visada reglamentavo valstybinę privalomojo kaupimo sistemą, tačiau dabartinio teisės akto nuostatos įteisino dar vieną privalomą kaupimą, tai – kaupimą privačiuose fonduose. Galiojantys teisės aktas nepalieka žmogui pasirinkimo, nėra jokių išimčių susiklosčius gyvenimiškai situacijai ir susidūrus su sunkumais, pvz. dėl ligos ar šeimos pagausėjimo, palūkanų naštos, būsto įsigijimo ar pan. Nėra galimybės nutraukti kaupimą ir atsiimti jau sukauptas lėšas. Vienintelis būdas – įmokų sustabdymas 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį. Pasibaigus kaupimui, sulaukus pensinio amžiaus galiojantis teisės aktas griežtai reglamentuoja pensijų išmokų rūšis. Pagrindinis rodiklis yra sukaupta suma, pagal kurią pritaikoma išmokos forma.
Žmogus neturi jokios pasirinkimo laisvės pasinaudoti kaip nori savo sukauptomis lėšomis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Šį projektą parengė Seimo nariai: Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios teisės akto nuostatos nurodo, kad kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. VSDF valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Pagal galiojančio teisės akto nuostatas dalyvis turi teisę laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Pasibaigus kaupimui, sulaukus pensinio amžiaus, galiojantis teisės aktas griežtai reglamentuoja pensijų išmokų rūšis. Pagrindinis rodiklis yra sukaupta suma ir pagal ją pritaikoma išmokos forma. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Siūlomas reguliavimas suteikti daugiau pasirinkimo II pakopos pensijų dalyviui. Įteisinti tik savanorišką sprendimą kaupti II pakopos pensijų fonde. Taip pat siūloma nustatyti, kad pensijų dalyvis turėtų ilgesnę galimybę sustabdyti įmokų mokėjimą. Siūloma sudaryti galimybę pačiam kaupiančiajam pasirinkti išmokos laiką ir būdą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Kadangi galiojančios kaupimo sistemos iš esmės keisti nesiūloma, neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių nekils. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Daugiau įstatymų keisti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Nenumatoma. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Papildomai lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė
2023-02-20 Nr. XIVP-2423 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies formuluotę reikėtų tikslinti, kadangi iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kas turi būti įregistruojama šioje dalyje minimame registre. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre yra įregistruojamas pensijų fondo dalyvis. 2. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūlytume atsisakyti sakinio „Buvusius 6-40 straipsnius atitinkamai laikyti 5-39 straipsniais.“, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 160 punktu pripažinus netekusia galios teisės akto struktūrinę dalį, turinčią eilės numerį, po jos einančių struktūrinių dalių pernumeruoti nereikia. 3. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, ribojančios laiką, kuriam pensijų kaupimo dalyvis turi teisę sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Siūlymas diskutuotinas. Pažymėtina, kad neribotas pensijų įmokų pervedimo sustabdymas galėtų sutrukdyti pasiekti pensijų kaupimo tikslą – užtikrinti pensijų kaupimo sistemos dalyvių interesus sukaupti ir išsaugoti pensijų turtą senatvei, t. y. kad senatvės pensijos amžių sukakęs asmenys galėtų gauti pensijos išmoką.
Be to, toks teisinis reguliavimas galimai pensijų kaupimą darytų nestabilų, sukeltų papildomą administracinę naštą tiek pensijų kaupimo bendrovėms, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 4. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti reguliavimą (šioje dalyje nebelieka nustatyto laikino pensijų įmokų sustabdymo laikotarpio), kartu turėtų būti keičiama keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje yra numatyta taisyklė dėl automatinio pensijų įmokų pervedimo pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikino pensijų įmokų sustabdymo laikotarpiui. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pensijų fondo dalyvis turėtų teisę pats pasirinkti pensijų išmokų rūšį (pensijų anuitetą arba vienkartinę pensijų išmoką, arba periodinę pensijų išmoką), neatsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą. Siūlymas diskutuotinas. Pažymėtina, kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos ar jų dalis kaupiamos specialiuose pensijų fonduose. Todėl sudarius galimybę visiems pensijų kaupimo dalyviams pasirinkti gauti vienkartinę pensijų išmoką, neatsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą turtą, būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis – užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendindamas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančią valstybės pareigą laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją ir pasirinkęs senatvės pensijų sistemos modelį, grindžiamą inter alia būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupimu specialiuose pensijų fonduose, įstatymų leidėjas turi įstatyme įtvirtinti dalyvavimo pensijų kaupime pagrindus ir sąlygas; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą (Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimas). 6. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo projekto 5 straipsniu keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo 29 straipsnio dalių, visas 29 straipsnis dėstytinas iš naujo. Be to, keičiamo 29 straipsnio 1 dalyje numatytos pensijų išmokų rūšys, bet ne būdai, todėl tikslintina keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į pensijų išmokų būdą, nurodytą šio straipsnio 1 punkte (turi būti teikiama nuoroda į pensijų išmokų rūšį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje). 7. Tikslintina įstatymo projekto numeracija, nes yra du penktuoju numeriu pažymėti straipsniai. 8. Įstatymo projekto 5 straipsnio (turėtų būti 7 straipsnio) pavadinimą reikėtų tikslinti, nes šiame straipsnyje nenumatytos jokios įstatymo įgyvendinimo nuostatos. 9.
Respublikos pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu yra patvirtinti Pensijų anuitetų fondo 2023 metų rodikliai, pagal kuriuos yra vykdomas Pensijų anuitetų fondo biudžetas. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo įstatymo projekto nuostatos turės tiesioginės įtakos Pensijų anuitetų fondo biudžetui (numatytoms įplaukoms ir išlaidoms), manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]