2021-01-04 Nr. XIVP-144 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio 8 dalyje numatytą veiką ir netaikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo įstatymo galiojimo laikotarpiu ir nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, aukščiau nurodyta atsakomybė bei didesnio tarifo mokestis nebūtų taikomi ir asmenims, kurių gręžiniai yra registruoti Žemės gelmių registre, bet šiame registre nėra nurodytas gręžinių savininkas, jeigu jie nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.
Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, įsigaliojus įstatymui, asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo įrengė, bet Žemės gelmių registre neregistravo gręžinio arba šiame registre registravo, bet jame nenurodė gręžinio savininko, naudojo gėlo požeminio vandens išteklius, nenustatę požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, neturėdami Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo, nebūtų taikoma administracinė atsakomybė, o juridiniams asmenims - atsakomybė, nustatyta Aplinkos apsaugos įstatyme, o taip pat tokiems asmenims nebūtų taikomas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus gamtos išteklius, jeigu pastarieji iki įstatymo įsigaliojimo likviduoja gręžinį arba, įsigaliojus įstatymui, nusprendžia jį likviduoti ar nusprendžia kreiptis į savivaldybę dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį arba nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į minėtą registrą. Taigi projektu siūloma reglamentuoti santykius, atsiradusius iki įstatymo įsigaliojimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog ,,kol nėra gręžinių įteisinimo tvarkos, požeminio vandens ištekliai iš neregistruotų gręžinių išgaunami nelegaliai“, o Lietuvoje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neregistruotų ar neturinčių Žemės gelmių registre nurodyto savininko požeminio vandens gręžinių.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Pažymėtina, kad žemės gelmės yra valstybės nuosavybė. Akivaizdu, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu iki įstatymo įsigaliojimo neregistruotus gręžinius įsirengusių bei juos naudojančių asmenų padėtis būtų pagerinta. Tačiau nėra aišku, kokio dydžio nuostolius dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo patirtų valstybė, negaudama mokesčio už valstybinių požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo. Valstybės biudžetas taip pat nebūtų papildytas baudomis, kurios asmenims būtų skiriamos už gamtos išteklių naudojimą be leidimo ir vandenviečių apsaugos zonų nenustatymą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą 20 procentų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą, atitinkamai sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos.
Kartu, manytina, kad asmenys, kurie iki įstatymo įsigaliojimo neteisėtai įsirengė požeminio vandens gręžinius, neteisėtai naudojo valstybinius gamtos išteklius, nemokėjo mokesčių už išgautus valstybinius gamtos išteklius atsidurtų geresnėje padėtyje už asmenis, kurie analogiškus veiksmus atliko teisėtai, t. y. vandens gręžinius įsirengė, gavę atitinkamus leidimus, mokėjo mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius ir pan. Kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų didinamas pasitikėjimas valstybe ir teise, nes neteisėtus veiksmus atlikę asmenys atsidurtų geresnėje padėtyje už teisėtai veikusius asmenis, bei ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo principą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jei įstatyme nebūtų nustatytos atitinkamos teisinio poveikio priemonės, skirtos asmenims, nesilaikantiems teisės aktų nustatytų reikalavimų. (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą asmenys, neteisėtai naudojantys neįteisintus gėlo požeminio vandens gręžinius, be neigiamų teisinių pasekmių jų atžvilgiu galėtų tokius gręžinius įteisinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, pagal Statybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms įteisinant neteisėtai pastatytus statinius (savavališkos statybos atveju), į valstybės biudžetą turi būti sumokėta nustatyto dydžio įmoka už savavališkos statybos įteisinimą. Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Tuo tarpu pagal teikiamo projekto nuostatas, įteisinant neteisėtai įrengtus požeminio vandens gavybos gręžinius, jokių įmokų juos įteisinti siekiantiems asmenims mokėti į valstybės biudžetą nereikėtų. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto
straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo tikslas - įstatymo galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius.
Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus. Projekte siūloma atleisti nuo administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti. 3. Projekto
pat projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostata ,,asmens turimas gręžinys” vertintinos kaip stokojančios teisinio aiškumo. Iš nuostatų turinio neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmeniui priklauso gręžinys ar asmuo turi gręžinį, kokias teises turėtų asmenys į tokius gręžinius bei tokių teisių atsiradimo pagrindai. Todėl nėra aišku kuriuos subjektus minėtos nuostatos apimtų. Taikant įstatymą abi nuostatos gali būti nevienodai aiškinamos.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, minėtos projekto nuostatos tikslintinos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti analogiškas nuostatas, vartojamas projekto 3 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 ir
to, projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti asmenų, kuriems priklauso ar kurie valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, taip pat asmenų, kuriems priklauso, kurie valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, atleidimą nuo atsakomybės. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis nuo atsakomybės būtų atleidžiami tik gręžinių valdytojai ir (arba) naudotojai, bet ne gręžinių, kurie neįregistruoti registre, savininkai, taip pat ir registre įregistruotų gręžinių savininkai, jei jie registre nenurodyti tokių gręžinių savininkais. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. 4. Projekto 3 straipsnyje siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą.
Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir
(arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti asmuo, kuris tokį gręžinį naudoja, jį valdo ar kuriam toks gręžinys priklauso. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Todėl, svarstytina, ar tokių gręžinių registravimą neturėtų atlikti asmuo, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs nuosavybės teises į Žemės gelmių registre registruotiną gręžinį ar jo įgaliotas asmuo, o ne kitas asmuo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą. Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. 6. Projekto 3 straipsnio 2 dalies formuluotėje „turi kreiptis į fizinį ir juridinį asmenį“ vietoj žodžio „ir“ įrašytinas žodis „ar“, nes pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatas leidimai tirti žemės gelmes išduodami tiek fiziniams asmenims, tiek ir juridiniams asmenims. 7. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų. 8. Projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą, per kurį asmuo turi gręžinį likviduoti. Svarstytina, ar toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas. 9.
savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau bešeimininkį gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir per 18 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo, vadovaudamasis Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui Žemės gelmių registre. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis gręžinys“. Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Todėl lieka neaišku, kurio asmens kaip gręžinio savininko duomenys turėtų būti nurodyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei pateikti Žemės gelmių registrui, nes, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas neturi savininko arba jis nežinomas. Be to, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatomis. 10.
nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2023 m. balandžio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos. Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą. 11.
nuostatų nereikėtų patikslinti, kad ne tik „asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, bet tokią teisę turi ir asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko. 12. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžių „savo noru nusprendžia likviduoti turimą“ siūlytina įrašyti žodžius „arba valdomą“. 13. Projekto 6 straipsnio 2 dalies formuluotė „Asmens, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, iš gręžinio, įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio“ nėra aiški. Siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 14. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos skirtingos formuluotės: pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įrengtiems, Žemės gelmių registre registruotiems, tačiau savininkų neturintiems gręžiniams“, o projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą. 15.
15Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens iš gręžinio,
įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, iki 2023 m. balandžio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre ir apie tai informuoja nurodytą valstybės instituciją pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai. Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu. 16. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 20 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5316), kurio nuostatose siūlomas kiek kitoks teisinis reguliavimas nei teikiamo įstatymo projekto nuostatose, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. 17.
valstybės turto - požeminio vandens išteklių naudojimą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio
įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, galimai sumažėtų valstybės biudžeto pajamos, o pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 18. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti fizinių asmenų atleidimo nuo administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas, taip pat juridinių asmenų atleidimo už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio 8 dalyje numatytą veiką sąlygas. Be to, projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai, bet neužbaigtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir pradėtai, bet neužbaigtai ekonominės sankcijos skyrimo teisenai už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹straipsnio 8 dalyje numatytą veiką. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-03-24 Nr. XIVP-144(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus. Projekte siūloma atleisti nuo administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti. 2. Projekto 1 straipsnio nuostatose nėra pakankamai tiksli formuluotė „netaikant <...> didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“, nes projekto nuostatose yra nustatytas reglamentavimas ne tik apie didesnio tarifo minėto mokesčio netaikymą, bet projekto 2 straipsnio 5 ir
vandens išteklius netaikymą. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 1 straipsnio nuostatų tikslinti. 3.
gręžinys” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo. Iš jos turinio neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmeniui priklauso gręžinys, kokias teises turėtų asmenys į tokius gręžinius bei tokių teisių atsiradimo pagrindai. Todėl nėra aišku kuriuos subjektus minėta nuostata apimtų. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d.,
reikėtų patikslinti arba jos atsisakyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti arba atsisakyti vertinamosios nuostatos vartojimo projekto
straipsnio 1 ir 2 dalyse. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti sąlygas, kada būtų netaikoma administracinė ir juridinių asmenų atsakomybė ir netaikomas didesnio tarifo mokestis. Viena iš sąlygų yra „jeigu asmuo, <...>, šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką <...> už išgauto požeminio vandens išteklius iki šio įstatymo įsigaliojimo“.
Šios projekto nuostatos dėl jų konstrukcijos nėra pakankamai aiškios, t. y., neaišku, ar minėta įmoka turi būti sumokėta iki įstatymo įsigaliojimo (tokiu atveju neaišku, kokiu būdu asmuo galėtų sumokėti įmoką iki šio įstatymo įsigaliojimo, kai pati įmoka nustatoma įstatymu ir jos mokėjimas būtų galimas tik įsigaliojus įstatymui), ar vis dėlto įmoka būtų mokama už iki šio įstatymo įsigaliojimo išgautus požeminio vandens išteklius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatoms. 5. Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostata ,,už paskutinius trejus metus“ nėra aiški. Neaišku, iki kurio veiksmo turėtų būti skaičiuojamas trejų metų laikotarpis. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. 6. Projekto 3 straipsnyje siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir
(arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti asmuo, kuris tokį gręžinį naudoja, jį valdo ar kuriam toks gręžinys priklauso.
Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taigi asmenys, teisėtai valdantys vandens gręžinius, nuosavybės teisę į juos galėtų įgyti Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atitinkamų gręžinių registravimą neturėtų atlikti asmuo, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs nuosavybės teises į Žemės gelmių registre registruotiną gręžinį ar jo įgaliotas asmuo, o ne kitas asmuo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą.
Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas. 7. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. 8. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų. 9. Projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą, per kurį asmuo turi gręžinį likviduoti. Svarstytina, ar toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį.
Be to, projekto 3 straipsnio
vykdomosios institucijos nepritarimą naudoti gręžinį dėl to, kad gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, turi ne tik per 3 mėnesius nuo nepritarimo gavimo gręžinį likviduoti, bet ir per tuos tris mėnesius prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo infrastruktūros, nes kitu atveju asmuo liktų be geriamojo vandens aprūpinimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas. 10. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešasis juridinis asmuo, nusprendęs įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie valdomą ir
(arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau bešeimininkį gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir per 18 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo, vadovaudamasis Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui Žemės gelmių registre. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis gręžinys“.
Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Todėl lieka neaišku, kurio asmens kaip gręžinio savininko duomenys turėtų būti nurodyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei pateikti Žemės gelmių registrui, nes, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas neturi savininko arba jis nežinomas. Be to, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas teisinis reguliavimas skirtas būtent tik viešiesiems juridiniams asmenims, nusprendusiems įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą. 11. Pagal projekto 5 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos.
Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą.
Kartu, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti, kad ne tik „asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, bet tokią teisę turi ir asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko. Be to, projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, projekto 5 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 12. Nėra pakankamai aiški projekto 5 straipsnio antrojo sakinio nuostatų paskirtis, nes jos tiesiogiai neišplaukia iš pirmojo sakinio nuostatų, t. y., neaišku, ką jomis norima nustatyti, ar tai, kad, įteisinus gręžinį ir tokiu atveju išduodant leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, jame nustatomas požeminio vandens išteklių kiekis priklauso nuo sumokėtos vienkartinės įmokos dydžio, ar turima omenyje kas kita. 13. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Vienkartinė įmoka mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo iki 10 m³ per parą – 500 eur; nuo 10 - 100 m³ per parą– 1000 eur; 100 ir daugiau m³ per parą – 5000 eur.”. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatoje ,,nuo iki 10m³ – 500 eur” nereikėtų išbraukti žodžio ,,nuo”, o vietoj trumpinio „m³“ įrašyti žodžius „kubinių metrų“.
Be to, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti, jei išgaunamas požeminio vandens išteklių kiekis būtų lygiai 10 ar 100 kubinių metrų, todėl, svarstytina, ar vietoj formuluotės „nuo 10 - 100 m³ per parą“ nereikėtų įrašyti formuluotę „10 ir daugiau kubinių metrų, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų. Be to, šiose projekto nuostatose prieš žodį „išteklių“ įrašytini žodžiai
„požeminio vandens“. 14. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies
nuostatas, kartu su projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų aiškiai nustatoma, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas sudaro ir projekte siūlomos nustatyti vienkartinės įmokos, taip pat nustatyti kokioms priemonėms finansuoti šios lėšos būtų naudojamos (minėto įstatymo 3 ir 4 straipsniai). 15. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos skirtingos formuluotės: pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje, vartojama formuluotė „įrengtiems, Žemės gelmių registre registruotiems, tačiau savininkų neturintiems gręžiniams“, projekto 4 straipsnio pavadinime – „Žemės gelmių registre registruoto, neturinčio nurodyto savininko, gręžinio“, o 7 straipsnio pavadinime - ,,neįregistruoto Žemės gelmių registre ar savininko neturinčio gręžinio“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse ir 7 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą. 16.
arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį“. Šių projekto nuostatų konstrukcija nėra suprantama loginiu aspektu: jeigu asmuo gręžinį likvidavo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį iki 2021 m. lapkričio 1 d.), tai kokie iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgauti neteisėtai. 17. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens iš gręžinio, įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, iki 2024 m. spalio d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre ir apie tai informuoja nurodytą valstybės instituciją pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai. Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu. 18. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje tikslintinas šiose nuostatose nurodyto įstatymo pavadinimas, vietoj žodžio „Mokesčių“ įrašant žodį „Mokesčio“. 19. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 20 d.
Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5316), kurio nuostatose siūlomas kiek kitoks teisinis reguliavimas nei teikiamo įstatymo projekto nuostatose, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. 20. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - požeminio vandens išteklių naudojimą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio
įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, galimai sumažėtų valstybės biudžeto pajamos, o pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 21. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti fizinių asmenų atleidimo nuo administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas, taip pat juridinių asmenų atleidimo už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio 8 dalyje numatytą veiką sąlygas. Be to, projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai, bet neužbaigtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir pradėtai, bet neužbaigtai ekonominės sankcijos skyrimo teisenai už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹straipsnio 8 dalyje numatytą veiką.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-11-30 Nr. XIVP-144(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
formuluotes, projekto 1 straipsnio formuluotėje „be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“ žodis „gamtos“ keistinas žodžiais „požeminio vandens“. 2. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 3 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Žemės gelmių registre registruojant neregistruotus gręžinius nėra nustatomas reikalavimas, kad gręžinį asmenys galėtų registruoti tik jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tuo tarpu gręžinius, kurie yra įregistruoti Žemės gelmių registre, bet jame nėra nurodytas gręžinio savininkas, pagal projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą gręžinio savininką Žemės gelmių registre galėtų įrašyti tik tie asmenys, kurių nuosavybės teise esančiame žemės sklype yra įrengtas toks gręžinys. Svarstytina, ar analogiškas reikalavimas neturėtų būti nustatytas ir projekto 3 straipsnyje. 3. Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 3 straipsnio 8 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostata ,,turimas gręžinys” tikslintina arba jos reikėtų atsisakyti kaip stokojančios teisinio aiškumo. 5.
asmuo, kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, nusprendęs įrašyti į Žemės gelmių registrą jo valdomo ir (arba) naudojamo Žemės gelmių registre registruoto gręžinio savininko duomenis, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir per 18 mėnesių, atsižvelgdamas į bešeimininkio daikto perdavimo nuosavybėn procedūras numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nuo šios informacijos pateikimo dienos Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą.“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis daiktas“, kuri, manytina, turėtų apimti bešeimininkius gėlo požeminio vandens gręžinius, kuriuos valdo ir (arba) naudoja viešasis juridinis asmuo. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.58 straipsnio nuostatomis, nes tik valstybės ar savivaldybės institucijų pareiškimu teismas gali nuspręsti perduoti atitinkamą bešeimininkį turtą tik valstybei arba savivaldybei. Todėl nuostata, kad viešasis juridinis asmuo priima sprendimą įrašyti į Žemės gelmių registrą jo valdomo ir (arba) naudojamo Žemės gelmių registre registruoto gręžinio savininko duomenis, nedera su Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Be to, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas, visų pirma, turėtų būti perduotas valstybei arba savivaldybei, o tik po to teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti priimtas sprendimas dėl tokio daikto perdavimo patikėjimo teise, ar valdyti ir (ar) naudoti viešajam juridiniam asmeniui. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas teisinis reguliavimas skirtas būtent viešiesiems juridiniams asmenims. Sąvoka ,,viešasis juridinis asmuo“ apimtų labai platų juridinių asmenų ratą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 8 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka ,,viešasis vandens tiekėjas“, o Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme vartojama sąvoka ,,viešasis geriamojo vandens tiekėjas“. Todėl, svarstytina, ar projekto sąvokos nereikėtų patikslinti. 6. Nėra aiškus projekto 5 straipsnyje nustatytos datos „2024 m. spalio 30 d.“ pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniuose projekto variantuose šiose projekto nuostatose nustatyta data buvo siejama su įstatymo galiojimo pabaigos data. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vietoj nurodytos datos nereikėtų įrašyti datą „2025 m. vasario 28 d.“. 7. Iš projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar nustatytą vienkartinę įmoką asmenys turėtų mokėti dalimis, t. y. 4/5 įmokos dalis sumokėti į valstybės biudžetą (Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti), o 1/5 dalį – į atitinkamos savivaldybės biudžetą, ar visa įmoka sumokama į valstybės biudžetą, o po to lėšos paskirstomos atitinkamai Aplinkos apsaugos programai finansuoti ir savivaldybių biudžetams.
Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 8. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,vienkartinės įmokos dydis nustatomas pagal planuojamą išgauti požeminio vandens išteklių kiekį: jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 10 ir daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip
kubinių metrų per parą, – 5000 eurų vienkartinė įmoka.“. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, asmeniui, sumokėjusiam projekte siūlomą nustatyti vienkartinę
teisinį reguliavimą tokiam asmeniui nebūtų taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatyta atsakomybė arba netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio 8 dalyje numatytą veiką, taip pat netaikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka nebūtų iš naujo apskaičiuotas (perskaičiuotas) mokestis už požeminio vandens išteklius. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, o siūlomų nustatyti vienkartinių įmokų dydžiai nėra per maži. 9. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis iš esmės nustatomos naujos pareigos tam tikriems asmenims.
Pažymėtina, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei į numatomų projekto priėmimo Seime procedūrų datas, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatytos įstatymo įsigaliojimo ir galiojimo datos neturėtų būti pavėlintos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 5 bei 7 straipsniuose siūlomas nustatyti datas, nes jos susijusios su įstatymo galiojimo pabaigos data, taip pat turėtų būti tikslintina ir projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įgyvendinimo data. Be to, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir teikiamo įstatymo projekto lydinčiojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-146(3) 4 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data. 10. Svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 5 dalyje vartojamos sąvokos ,,viešasis vandens tiekėjas“ nereikėtų patikslinti. Pažymėtina, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-146(3), taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme vartojama kiek kitokia sąvoka - ,,viešasis geriamojo vandens tiekėjas”. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 5 dalyje vartojamos sąvokos ,,viešasis vandens tiekėjas” nereikėtų patikslinti.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad ,,viešasis vandens tiekėjas” pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų atleidžiamas nuo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų ekonominių sankcijų už bet kuriuos reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, t. y. net ir nesusijusius su gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdymu, naudojimu, jų įteisinimu ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar reguliuojamos veiklos sąlygas, už kurių pažeidimus nebūtų taikomos atitinkamos sankcijos, nereikėtų sukonkretinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
kaimo reikalų komitetas
DĖL Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto nr. XIVP-144(2) 2021-09-22
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo tikslas - įstatymo galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus. Projekte siūloma atleisti nuo administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24. 1 2.
1
straipsnio nuostatose nėra pakankamai tiksli formuluotė „netaikant <...> didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“, nes projekto nuostatose yra nustatytas reglamentavimas ne tik apie didesnio tarifo minėto mokesčio netaikymą, bet projekto 2 straipsnio
požeminio vandens išteklius netaikymą. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 1 straipsnio nuostatų tikslinti. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24. 2 1,
straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostata ,,asmuo, kuriam priklauso gręžinys” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo. Iš jos turinio neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmeniui priklauso gręžinys, kokias teises turėtų asmenys į tokius gręžinius bei tokių teisių atsiradimo pagrindai. Todėl nėra aišku kuriuos subjektus minėta nuostata apimtų. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba jos atsisakyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti arba atsisakyti vertinamosios nuostatos vartojimo projekto 3 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje, 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti sąlygas, kada būtų netaikoma administracinė ir juridinių asmenų atsakomybė ir netaikomas didesnio tarifo mokestis. Viena iš sąlygų yra „jeigu asmuo, <...>, šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką <...> už išgauto požeminio vandens išteklius iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Šios projekto nuostatos dėl jų konstrukcijos nėra pakankamai aiškios, t. y., neaišku, ar minėta įmoka turi būti sumokėta iki įstatymo įsigaliojimo (tokiu atveju neaišku, kokiu būdu asmuo galėtų sumokėti įmoką iki šio įstatymo įsigaliojimo, kai pati įmoka nustatoma įstatymu ir jos mokėjimas būtų galimas tik įsigaliojus įstatymui), ar vis dėlto įmoka būtų mokama už iki šio įstatymo įsigaliojimo išgautus požeminio vandens išteklius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24. 2 5,6
straipsnio 5 ir 6 dalių nuostata ,,už paskutinius trejus metus“ nėra aiški. Neaišku, iki kurio veiksmo turėtų būti skaičiuojamas trejų metų laikotarpis. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą.
Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti asmuo, kuris tokį gręžinį naudoja, jį valdo ar kuriam toks gręžinys priklauso. Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taigi asmenys, teisėtai valdantys vandens gręžinius, nuosavybės teisę į juos galėtų įgyti Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atitinkamų gręžinių registravimą neturėtų atlikti asmuo, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs nuosavybės teises į Žemės gelmių registre registruotiną gręžinį ar jo įgaliotas asmuo, o ne kitas asmuo.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą. Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24. 3 6,7
straipsnio 6 ir 7 dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą, per kurį asmuo turi gręžinį likviduoti.
Svarstytina, ar toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį. Be to, projekto 3 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatos suponuota tai, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos nepritarimą naudoti gręžinį dėl to, kad gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, turi ne tik per 3 mėnesius nuo nepritarimo gavimo gręžinį likviduoti, bet ir per tuos tris mėnesius prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo infrastruktūros, nes kitu atveju asmuo liktų be geriamojo vandens aprūpinimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešasis juridinis asmuo, nusprendęs įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie valdomą ir
(arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau bešeimininkį gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir per
registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui Žemės gelmių registre.
Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis gręžinys“. Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Todėl lieka neaišku, kurio asmens kaip gręžinio savininko duomenys turėtų būti nurodyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei pateikti Žemės gelmių registrui, nes, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas neturi savininko arba jis nežinomas. Be to, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas teisinis reguliavimas skirtas būtent tik viešiesiems juridiniams asmenims, nusprendusiems įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24. 5 11.
5
projekto 5 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio
įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos. Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą.
Kartu, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti, kad ne tik „asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, bet tokią teisę turi ir asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko. Be to, projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, projekto 5 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pakankamai aiški projekto 5 straipsnio antrojo sakinio nuostatų paskirtis, nes jos tiesiogiai neišplaukia iš pirmojo sakinio nuostatų, t. y., neaišku, ką jomis norima nustatyti, ar tai, kad, įteisinus gręžinį ir tokiu atveju išduodant leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, jame nustatomas požeminio vandens išteklių kiekis priklauso nuo sumokėtos vienkartinės įmokos dydžio, ar turima omenyje kas kita. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išgauti išteklių kiekį: nuo iki 10 m³ per parą – 500 eur; nuo 10 –
Be to, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti, jei išgaunamas požeminio vandens išteklių kiekis būtų lygiai 10 ar 100 kubinių metrų, todėl, svarstytina, ar vietoj formuluotės „nuo 10 – 100 m³ per parą“ nereikėtų įrašyti formuluotę „10 ir daugiau kubinių metrų, bet mažiau kaip
projekto nuostatose prieš žodį „išteklių“ įrašytini žodžiai „požeminio vandens“. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatas, kartu su projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų aiškiai nustatoma, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas sudaro ir projekte siūlomos nustatyti vienkartinės įmokos, taip pat nustatyti kokioms priemonėms finansuoti šios lėšos būtų naudojamos (minėto įstatymo 3 ir 4 straipsniai). Pritarti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotės: pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje, vartojama formuluotė
„įrengtiems, Žemės gelmių registre registruotiems, tačiau savininkų
neturintiems gręžiniams“, projekto 4 straipsnio pavadinime – „Žemės gelmių registre registruoto, neturinčio nurodyto savininko, gręžinio“, o 7 straipsnio pavadinime - ,,neįregistruoto Žemės gelmių registre ar savininko neturinčio gręžinio“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse ir 7 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą.
16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmens, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį“. Šių projekto nuostatų konstrukcija nėra suprantama loginiu aspektu: jeigu asmuo gręžinį likvidavo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį iki 2021 m. lapkričio
vandens ištekliai būtų laikomi išgauti neteisėtai. Pritarti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens iš gręžinio, įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, iki 2024 m. spalio d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre ir apie tai informuoja nurodytą valstybės instituciją pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai.
Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu. Pritarti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje tikslintinas šiose nuostatose nurodyto įstatymo pavadinimas, vietoj žodžio „Mokesčių“ įrašant žodį „Mokesčio“. Pritarti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24. 19. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 20 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5316), kurio nuostatose siūlomas kiek kitoks teisinis reguliavimas nei teikiamo įstatymo projekto nuostatose, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Pritarti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24. 20. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - požeminio vandens išteklių naudojimą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio
įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, galimai sumažėtų valstybės biudžeto pajamos, o pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24. 2 21.
2
įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti fizinių asmenų atleidimo nuo administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas, taip pat juridinių asmenų atleidimo už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio 8 dalyje numatytą veiką sąlygas. Be to, projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai, bet neužbaigtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir pradėtai, bet neužbaigtai ekonominės sankcijos skyrimo teisenai už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio 8 dalyje numatytą veiką. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21.
Atlikus Projektų antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad dėl siūlomo reglamentavimo gali būti sudaromos išskirtinės palankesnės sąlygos naudoti gėlo vandens gręžinius tiems asmenims, kurie juos yra įsirengę ir naudoja be reikalingų leidimų, asmenų, kurie gėlo vandens gręžinius yra įsirengę ir juos naudoja laikydamiesi nustatyto teisinio reglamentavimo, atžvilgiu, todėl kai kurios Projektų nuostatos vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo ir atsparumo korupcijai, didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Kritinių antikorupcinių pastabų neteikiama. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
įteisinimo projekte nustatyta, kad įteisinti bus galima iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo vandens gręžinius, tačiau nėra detalizuota, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą gręžinio savininkams ir naudotojams būtų privaloma įrodyti gręžinio įrengimo laiką. Nereglamentuojant kokiais duomenimis bus privaloma pagrįsti šį kriterijų, ar konkretus gręžinys jį atitinka, turėtų vertinti sprendimą dėl gręžinio įteisinimo priimantis asmuo savo nuožiūra. Nepakankamas reglamentavimas sudarytu sąlygas asmenų priimančių sprendimus dėl gręžinio įteisinimo absoliučiai diskrecijai, t. y. kiekvienu atveju toks asmuo savo nuožiūra galėtų spręsti ar konkretus gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo ar po įstatymo įsigaliojimo, o tai didina riziką pasireikšti korupcijai ir laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pritarti2 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21. 1 2.2.
1
įteisinimo projekto 1 straipsnyje nustatyta, kad pirmiausia turi būti sudaromos prielaidos įregistruoti esamus gręžinius, o po to vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, gautas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Ši nuostata diskutuotina tuo aspektu, kad gali susidaryti situacijos, kad įregistravus esamą gręžinį ir jame negavus leidimo naudoti požeminio vandens išteklius jis turėtų būti likviduojamas. Tokiu būdu laikantis šioje nuostatoje nurodytų procedūrų eiliškumo būtų atliekami nereikalingi biurokratiniai veiksmai bei didinama administracinė našta tiek valstybės institucijoms tiek asmenims siekiantiems įteisinti gėlo vandens gręžinius. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus ir siekdami, kad gręžinių įteisinimo procedūros nedidintų administracinės naštos, siūlome keisti Gręžinių įteisinimo projekte nustatytų procedūrų eiliškumo reglamentavimą, nustatant, kad tais atvejais kai reikalingas leidimas konkrečiam gręžiniui naudoti požeminio vandens išteklius, pirmiausia turi būti kreipiamasi dėl tokio leidimo. Pritarti3 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21. 5
įteisinimo projekto 5 straipsnyje nustatyta, kad <...>Šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio
Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos.<...>.
Priėmus šią nuostatą būtų sudaromos palankesnės sąlygos naudoti požeminio vandens išteklius asmenims, kurie naudoja neregistruotus vandens gręžinius bei neturi leidimų naudoti požeminio vandens išteklius tų asmenų atžvilgiu, kurie įsirengs gręžinius po įstatymo įsigaliojimo. Po įstatymo įsigaliojimo asmenys laikydamiesi nustatytų reikalavimų požeminio vandens išteklius naudoti galės tik turėdami visus leidimus, ir jeigu nesilaikys teisinio reglamentavimo jiems bus taikomos administracinės nuobaudos bei didinami mokesčiai už gamtos išteklius, tuo tarpu asmenys naudojantys neįregistruotus gręžinius bei neturintys leidimų naudoti požeminio vandens išteklius, galės ir toliau juos naudoti be reikalingų leidimų iki 2024 m. spalio 30 d. Tokiu būdu asmenims neturintiems leidimų naudoti požeminio vandens išteklių būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pritarti4 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Gręžinių įteisinimo projekto nuostatos dėl nepakankamai aiškaus ir detalaus teisinio reglamentavimo gali sudaryti išskirtines sąlygas asmenims, kurie naudoja gėlo vandens gręžinius nesilaikydami nustatyto teisinio reglamentavimo.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti Gręžinių įteisinimo projekto nuostatas. Pritarti5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) (toliau – Įstatymo projektas XIVP-144(2)), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-145(2) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(2)) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio mokesčio tarifas apskaičiuojamas šiame įstatyme nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir gautą skaičių padauginus iš išgautų išteklių kiekio, taip pat įvertinus, kad ne visi ūkio subjektai, naudojantys požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų gręžinių, turės apskaitos duomenis, Įstatymo projekte Nr. XIVP-144(2) siūloma numatyti fiksuotą vienkartinės įmokos dydį (toliau – vienkartinė įmoka), kuris būtų diferencijuojamas priklausomai nuo planuojamo išgauti požeminio vandens išteklių kiekio.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vienkartinė įmoka prilyginama Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytam didesnio tarifo mokesčiui. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, didesnio tarifo mokestis už valstybinius gamtos išteklius įskaitomas: 90 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, 10 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Priėmus Įstatymo projektą XIVP-144(2), savivaldybių institucijoms gali padidėti administracinė našta ir darbo laiko sąnaudos, susijusios su gautų paraiškų dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį vertinimu, todėl siūlytina Įstatymo projekte XIVP-144(2) numatyti, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma ir į savivaldybių biudžetą, šias lėšas panaudojant savivaldybei sprendžiant aktualius aplinkosauginius klausimus. Pritarti6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11. 2. Įstatymo projekte XIVP-144(2) nurodyta, kad įsiteisinti bus galima iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nedetalizuojant, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad gręžinio įrengimo laikotarpio nustatyti dėl gamtinių ir technologinių aplinkybių ne visais atvejais įmanoma, įvertinus, kad toks reikalavimas gerokai pailgintų gręžinio įteisinimo procesą, siūlyta atsisakyti formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą“, atitinkamai pakoreguojant Įstatymo projekto XIVP-144(2) 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius.
7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11. 2 2,4
projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse siūlytina išbraukti
„įskaitant viešojo vandens tiekėją“, nes viešajam vandens tiekėjui pagal
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o šiose dalyse siekiama reglamentuoti atleidimą nuo atsakomybės asmenims, kuriems šis leidimas nereikalingas. Siūloma nustatyti vienodas sąlygas visiems asmenims, norintiems legalizuoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nurodant, kad visi asmenys prieš gręžinio legalizavimo pradžią sumokėtų mokestį. Siūlome apsvarstyti galimybę Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims nustatyti mažesnio dydžio gręžinio legalizavimo mokestį. Atsižvelgus į šį pasiūlymą, atitinkamai pakoreguoti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 6 straipsnį. Pritarti8 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11. 2 5,6
teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome tikslinti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstant jas taip: „5.
Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumoka vienkartinę įmoką. 6.
6. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.“.
Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.“. Siūloma Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalių redakcija leis įgyvendinti nustatytus tikslus: sukurti tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu, asmeniui sumokėjus vienkartinę įmoką, už praėjusius trejus metus, iš jo negali būti reikalaujama sumokėti atitinkamą aplinkosauginį mokestį, taip pat šio mokesčio negalima perskaičiuoti.
Pagal Įstatymo projekto XIVP-144(2) redakciją, siekiant to paties tikslo, numatyta, kad minėtu atveju asmeniui negali būti taikoma mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) senatis. Tai reiškia, kad mokėtinas aplinkosauginis mokestis gali būti perskaičiuojamas netaikant mokesčio perskaičiavimo senaties. Siūloma numatyti vienodas sąlygas visiems asmenims ir Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad nuo vienkartinės įmokos mokėjimo būtų atleisti tik asmenys, kurie nors ir išgavo požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų ar bešeimininkių gręžinių, tačiau vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka deklaravo išgautus požeminio vandens išteklius ir mokėjo mokesčius paskutinius trejus metus. Siekiant Įstatymo projekte XIVP-144(2) aiškiai nustatyti gręžinio nuosavybės pagrindus, siūlytina formuluote „nuosavybės ar patikėjimo teise“ atitinkamai papildyti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2, 3,
9 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto XIVP-144(2) 3 straipsnio 1 dalyje siūlome numatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija teikia ne tik pagrįstą nuomonę dėl pritarimo naudoti gręžinį, bet ir dėl nepritarimo, taip pat siūlytina patikslinti įrengiamos geriamojo vandens infrastruktūros faktinę situaciją, po žodžių „kurioje įrengta“ įrašyti žodžius „ar įrengiama“.
Siekiant nesukurti prielaidų pasireikšti korupcijai siūlytina vietoj „gali nepritarti naudoti gręžinį“ įrašyti „nepritaria gręžinio naudojimui“, o po žodžių „geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“ įrašyti „vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi“. Pritarti10 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projektu XIVP-144(2) siūloma sukurti tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu viešasis vandens tiekėjas tuo atveju, jei būtų pradėjęs gręžinio legalizavimo procedūras, būtų atleistas nuo visų ekonominių sankcijų, kylančių už Žemės gelmių registre neregistruoto ar registruoto, tik neturinčio nurodyto aktualaus savininko duomenų, gręžinio naudojimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto XIVP-144(2) 8 straipsnį papildyti 5 dalimi, nurodant, kad „Šio įstatymo nuostatos gręžinio legalizavimo laikotarpiu atleidžia viešojo vandens tiekėją nuo ekonominių sankcijų, kylančių už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, kurios nurodytos Lietuvos
11 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11. 7. Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-146(2) 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva iki 2023 m. gruodžio 31 d. perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatytas visos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimas, dėl to gali būti neįmanoma geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perėmimo proceso baigti iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl siūlytina Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-146(2) 3 straipsnyje numatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva iki 2027 m. gruodžio 31 d. perduota savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Pritarti12
įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodoma, kad „turima gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą“, t. y. savivaldybėms priskiriama papildoma funkcija, kuri reikalaus žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Savivaldybės teiraujasi, iš kokių resursų turės būti vykdomos šios papildomos funkcijos. Pritarti13 Savivaldybių asociacija, 2021-09-17. 31 2.
31
prašo patikslinti Laikinojo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkto nuostatą
„Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik
jeigu gręžinys yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“, papildant „Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir jeigu vandens gręžinio planavimo, projektavimo dokumentai neatitinka LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų.“. Pritarti14
įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kuris nustatyta tvarka kreipiasi ir privalo gauti leidimą naudotis požeminio vandens ištekliais, turi sumokėti įstatymo 2 dalyje nustatytą vienkartinę įmoką pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį, kur numatyta įmoka ir iki 10 m³ ir iki 100 m³ kiekiui. Tačiau LR Žemės gelmių įstatyme numatyta, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: 1) gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Atkreipiame dėmesį, jog Laikinojo įstatymo projekte nėra numatyta administravimo tvarka įmokų sumokėjimui ir jų kontrolei. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys Gintautas Paluckas, 2021-04-21. 39 Argumentai: Siekiant administracinės naštos mažinimo taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris reglamentuoja, kad „leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį“, siūloma namų ūkiams, kurie suvartoja iki 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą leisti apie patį gręžinio faktą tik informuoti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomąją instituciją. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144 (2) 3straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Tuo atveju, kai asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti gėlą požeminį vandenį išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, šio straipsnio 1 - 8 punktuose išdėstytos prievolės netaikomos. Informaciją apie gręžinio vietą savininkas privalo pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomąjai institucijai.“ Nepritarti Pasiūlymas neatitinka projektu siekiamų tikslų (1 str.), nes nebus įvykdytos būtinos nelegalaus gręžinio, neregistruoto Žemės gelmių registre, įteisinimo procedūros, numatytos projekto 3 str., t. y. jis ir toliau liks nelegalus (nebus įregistruotas Žemės gelmių registre). Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d.
2 d. 1 p. numato, kada nereikia leidimo naudoti požeminio vandens išteklius. Pažymėtina, kad gręžinio registravimas Žemės gelmių registre ir leidimo naudoti požeminio vandens išteklius išdavimas yra skirtingos procedūros. 2 Seimo narys Gintautas Paluckas, 2021-04-21. 62 Argumentai: Siekiant finansinės naštos mažinimo, siūloma mažinti įmokų dydžius 0 - 10 m³ per parą išgaunantiems namų ūkiams. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144 (2) 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vienkartinė įmoka mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo 0 iki 10 m³ per parą – 500 eur; nuo 10 - 100 m³ per parą – 500
Nepritarti Projekte numatyta, kad vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką mokėti turės asmenys, kuriems išteklių išgavimui reikalingas leidimas (kuris įpareigoja mokėti mokesčius už išgaunamus požeminio vandens išteklius), todėl, jei požeminio vandens ištekliai naudojami laikantis Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d. nustatytų sąlygų, kada požeminio vandens išteklių išgavimui nereikalingas leidimas, asmuo neturės mokėti vienkartinės gręžinio legalizavimo įmokos. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Starkevičiaus, Valiaus Ąžuolo, Aido Gedvilo pateiktam Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) ir komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Baublys. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2021-09-22
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: viceministras Darius Kvedaravičius; Taršos prevencijos politikos grupės vyresn. patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė; Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistai Valentina Tuskenytė ir Vaidas Jusis; Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausiasis specialistas Mindaugas Žolynas, Lietuvos geologijos tarnybos prie AM atstovai: Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė; Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė; patarėjos Agnė Kazlauskienė ir Linda Kreimerytė, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos atstovai: prezidentas Bronius Miežutavičius; direktorius Vaidotas Ramonas; atstovė Beata Vilienė, Finansų ministerijos atstovai: Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiutė; skyriaus patarėjas Egidijus Vizgirda; Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vyr. specialistė Lilija Suchocka, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas Aivaras Raišys, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitiekūnas, UAB „Vandens harmonija“ atstovas Anicentas Štuopis. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus. Projekte siūloma atleisti nuo administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti. Pritarti
departamentas, 2021-03-241 2.
Projekto 1 straipsnio nuostatose nėra pakankamai tiksli formuluotė
„netaikant< ...> didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą
gamtos išteklių kiekį“, nes projekto nuostatose yra nustatytas reglamentavimas ne tik apie didesnio tarifo minėto mokesčio netaikymą, bet projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra nustatytas reglamentavimas ir apie įprasto mokesčio už požeminio vandens išteklius netaikymą. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 1 straipsnio nuostatų tikslinti. Pritarti
departamentas, 2021-03-24 2, 3, 4, 5,7
gręžinys” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo. Iš jos turinio neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmeniui priklauso gręžinys, kokias teises turėtų asmenys į tokius gręžinius bei tokių teisių atsiradimo pagrindai. Todėl nėra aišku kuriuos subjektus minėta nuostata apimtų. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia
būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba jos atsisakyti.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti arba atsisakyti vertinamosios nuostatos vartojimo projekto 3 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje,
departamentas,
administracinė ir juridinių asmenų atsakomybė ir netaikomas didesnio tarifo mokestis. Viena iš sąlygų yra „jeigu asmuo, <...>, šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką <...> už išgauto požeminio vandens išteklius iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Šios projekto nuostatos dėl jų konstrukcijos nėra pakankamai aiškios, t. y., neaišku, ar minėta įmoka turi būti sumokėta iki įstatymo įsigaliojimo (tokiu atveju neaišku, kokiu būdu asmuo galėtų sumokėti įmoką iki šio įstatymo įsigaliojimo, kai pati įmoka nustatoma įstatymu ir jos mokėjimas būtų galimas tik įsigaliojus įstatymui), ar vis dėlto įmoka būtų mokama už iki šio įstatymo įsigaliojimo išgautus požeminio vandens išteklius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pritarti
departamentas,
nėra aiški. Neaišku, iki kurio veiksmo turėtų būti skaičiuojamas trejų metų laikotarpis. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. Pritarti
departamentas,
456
įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą.
Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti asmuo, kuris tokį gręžinį naudoja, jį valdo ar kuriam toks gręžinys priklauso. Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taigi asmenys, teisėtai valdantys vandens gręžinius, nuosavybės teisę į juos galėtų įgyti Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atitinkamų gręžinių registravimą neturėtų atlikti asmuo, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs nuosavybės teises į Žemės gelmių registre registruotiną gręžinį ar jo įgaliotas asmuo, o ne kitas asmuo.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą. Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Pritarti
departamentas,
1
arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. Pritarti
departamentas,
5
savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų. Nepritarti Argumentai:
Gręžiniams nustatytų aplinkosaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Vadovaujantis Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo nustatytais reikalavimais pastaboje aptariamu atveju privaloma gręžinį likviduoti savo lėšomis.
Taip pat pažymėtina, kad naudojimasis gręžiniu pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus užtraukia Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę ir ekonomines sankcijas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-243 6,7
asmuo turi gręžinį likviduoti. Svarstytina, ar toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį. Be to, projekto 3 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatos suponuota tai, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos nepritarimą naudoti gręžinį dėl to, kad gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, turi ne tik per 3 mėnesius nuo nepritarimo gavimo gręžinį likviduoti, bet ir per tuos tris mėnesius prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo infrastruktūros, nes kitu atveju asmuo liktų be geriamojo vandens aprūpinimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 10.
Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešasis juridinis asmuo, nusprendęs įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau bešeimininkį gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir per 18 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo, vadovaudamasis Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui Žemės gelmių registre. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis gręžinys“. Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Todėl lieka neaišku, kurio asmens kaip gręžinio savininko duomenys turėtų būti nurodyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei pateikti Žemės gelmių registrui, nes, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas neturi savininko arba jis nežinomas. Be to, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas teisinis reguliavimas skirtas būtent tik viešiesiems juridiniams asmenims, nusprendusiems įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą. Pritarti
departamentas, 2021-03-245 11.
Pagal projekto 5 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos. Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą.
Kartu, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto
priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, bet tokią teisę turi ir asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko. Be to, projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, projekto 5 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti Teisės departamento pastabai patikslinti 5 straipsnio nuostatas. Taip pat pritarti, kad projekto 5 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Nepritarti Teisės departamento siūlymui, kad prieš registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu turėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą. Pažymėtina, kad leidimo naudoti požeminio vandens išteklius procedūra susideda iš kelių etapų, todėl jo išdavimas kartu registruojant gręžinį būtų sunkiai įmanomas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-245 12.
Nėra pakankamai aiški projekto 5 straipsnio antrojo sakinio nuostatų paskirtis, nes jos tiesiogiai neišplaukia iš pirmojo sakinio nuostatų, t. y., neaišku, ką jomis norima nustatyti, ar tai, kad, įteisinus gręžinį ir tokiu atveju išduodant leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, jame nustatomas požeminio vandens išteklių kiekis priklauso nuo sumokėtos vienkartinės įmokos dydžio, ar turima omenyje kas kita. Pritarti
departamentas,
2
mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo iki 10 m³ per parą – 500 eur; nuo 10 - 100 m³ per parą – 1000 eur; 100 ir daugiau m³ per parą – 5000 eur.”. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatoje ,,nuo iki 10m³ – 500 eur” nereikėtų išbraukti žodžio ,,nuo”, o vietoj trumpinio „m³“ įrašyti žodžius „kubinių metrų“. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti, jei išgaunamas požeminio vandens išteklių kiekis būtų lygiai 10 ar 100 kubinių metrų, todėl, svarstytina, ar vietoj formuluotės
„nuo 10 - 100 m³ per parą“ nereikėtų įrašyti formuluotę „10 ir
daugiau kubinių metrų, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų. Be to, šiose projekto nuostatose prieš žodį „išteklių“ įrašytini žodžiai „požeminio vandens“. Pritarti
departamentas,
3
nuostatas, kartu su projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų aiškiai nustatoma, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas sudaro ir projekte siūlomos nustatyti vienkartinės įmokos, taip pat nustatyti kokioms priemonėms finansuoti šios lėšos būtų naudojamos (minėto įstatymo 3 ir 4 straipsniai).
Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vienkartinė įmoka mokama bus terminuotą laikotarpį, manytina, kad keisti Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nėra tikslinga. Pažymėtina, kad vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, vienkartinės įmokos sumokėjimo metu surinktos lėšos priskiriamos prie kitų teisėtai gautų lėšų (žr. 13 str. 3 d.). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 1, 2, 4,7
vartojamos skirtingos formuluotės: pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje, vartojama formuluotė „įrengtiems, Žemės gelmių registre registruotiems, tačiau savininkų neturintiems gręžiniams“, projekto 4 straipsnio pavadinime – „Žemės gelmių registre registruoto, neturinčio nurodyto savininko, gręžinio“, o 7 straipsnio pavadinime - ,,neįregistruoto Žemės gelmių registre ar savininko neturinčio gręžinio“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse ir 7 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė
„įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre
neturintį nurodyto savininko, gręžinį“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą. Pritarti
departamentas,
1 16.
Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmens, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį“. Šių projekto nuostatų konstrukcija nėra suprantama loginiu aspektu: jeigu asmuo gręžinį likvidavo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį iki 2021 m. lapkričio 1 d.), tai kokie iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgauti neteisėtai. Pritarti
departamentas,
2
17Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens iš gręžinio,
įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre ir apie tai informuoja nurodytą valstybės instituciją pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai. Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu.
Nepritarti Argumentai: Pažymėtina, kad savininko duomenų įrašymas į Žemės gelmių registrą susideda iš kelių etapų: pirmiausia asmuo kreipiasi į savivaldybę, atlieka duomenų apie gręžinį surinkimą, vandenvietės apsaugos zonos derinimą. Tik po šių procedūrų asmuo įrašomas į Žemės gelmių registrą kaip savininkas. Pastebėtina, kad Įstatymo projekte numačius, kad ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai nuo momento, kada savininko duomenys įrašyti į Žemės gelmių registrą, pareigūnas, vykdantis aplinkos apsaugos kontrolę, nelegalaus gręžinio savininkui galėtų skirti baudas. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo pavadinimas, vietoj žodžio „Mokesčių“ įrašant žodį „Mokesčio“. Pritarti
departamentas,
teiktas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5316), kurio nuostatose siūlomas kiek kitoks teisinis reguliavimas nei teikiamo įstatymo projekto nuostatose, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Pritarti
departamentas, 2021-03-24 * 20.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - požeminio vandens išteklių naudojimą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, galimai sumažėtų valstybės biudžeto pajamos, o pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Išvada gauta – LR Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 654. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma reglamentuoti fizinių asmenų atleidimo nuo administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas, taip pat juridinių asmenų atleidimo už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio 8 dalyje numatytą veiką sąlygas. Be to, projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai, bet neužbaigtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir pradėtai, bet neužbaigtai ekonominės sankcijos skyrimo teisenai už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹straipsnio 8 dalyje numatytą veiką.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti Išvada gauta – LR Specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. birželio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-4751 (G-2021-7168). 22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-04-16 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą Nr. XIVP-144(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-09-173 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo derinimui pateiktus projektus: Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą Nr. XIVP-144(2) (toliau – Laikinojo įstatymo projektas), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIVP-145(2), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-146(2) bei teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas: Laikinojo įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodoma, kad „turima gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą“, t. y. savivaldybėms priskiriama papildoma funkcija, kuri reikalaus žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Savivaldybės teiraujasi, iš kokių resursų turės būti vykdomos šios papildomos funkcijos. Atsižvelgti Argumentai:
Siūlytina palaikyti Vyriausybės 2021-08-11 išvadoje pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekte numatyti, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma į savivaldybių biudžetą. Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas Nr.1. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
1 Savivaldybės prašo patikslinti Laikinojo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkto nuostatą „Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“, papildant „Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir jeigu vandens gręžinio planavimo, projektavimo dokumentai neatitinka LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų“.
<...>
Nepritarti Argumentai: Teritorijų planavimo įstatymas nereglamentuoja reikalavimų vandens gręžinio planavimo, projektavimo dokumentams. Požeminio vandens gręžinio projektas rengiamas pagal Aplinkos ministro patvirtintą tvarką. 3.
3Lietuvos savivaldybių asociacija,
2021-09-176 Laikinojo įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kuris nustatyta tvarka kreipiasi ir privalo gauti leidimą naudotis požeminio vandens ištekliais, turi sumokėti įstatymo 2 dalyje nustatytą vienkartinę įmoką pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį, kur numatyta įmoka ir iki 10 m³ir iki 100 m³ kiekiui. Tačiau LR Žemės gelmių įstatyme numatyta, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: 1) gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Atkreipiame dėmesį, jog Laikinojo įstatymo projekte nėra numatyta administravimo tvarka įmokų sumokėjimui ir jų kontrolei. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo vienkartinę įmoka sumoka į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 * Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu, atliko Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144(2) (toliau – Gręžinių įteisinimo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-145(2) (toliau – Mokesčio įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Projektai) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projektų antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad dėl siūlomo reglamentavimo gali būti sudaromos išskirtinės palankesnės sąlygos naudoti gėlo vandens gręžinius tiems asmenims, kurie juos yra įsirengę ir naudoja be reikalingų leidimų, asmenų, kurie gėlo vandens gręžinius yra įsirengę ir juos naudoja laikydamiesi nustatyto teisinio reglamentavimo, atžvilgiu, todėl kai kurios
specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo ir atsparumo korupcijai, didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymai:
antikorupcinių pastabų neteikiama. Atsižvelgti
specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21
pasiūlymai: 2.1.
Gręžinių įteisinimo projekte nustatyta, kad įteisinti bus galima iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo vandens gręžinius, tačiau nėra detalizuota, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą gręžinio savininkams ir naudotojams būtų privaloma įrodyti gręžinio įrengimo laiką. Nereglamentuojant kokiais duomenimis bus privaloma pagrįsti šį kriterijų, ar konkretus gręžinys jį atitinka, turėtų vertinti sprendimą dėl gręžinio įteisinimo priimantis asmuo savo nuožiūra. Nepakankamas reglamentavimas sudarytu sąlygas asmenų priimančių sprendimus dėl gręžinio įteisinimo absoliučiai diskrecijai, t. y. kiekvienu atveju toks asmuo savo nuožiūra galėtų spręsti ar konkretus gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo ar po įstatymo įsigaliojimo, o tai didina riziką pasireikšti korupcijai ir laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Atsižvelgti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-211
būti sudaromos prielaidos įregistruoti esamus gręžinius, o po to vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, gautas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Ši nuostata diskutuotina tuo aspektu, kad gali susidaryti situacijos, kad įregistravus esamą gręžinį ir jame negavus leidimo naudoti požeminio vandens išteklius jis turėtų būti likviduojamas. Tokiu būdu laikantis šioje nuostatoje nurodytų procedūrų eiliškumo būtų atliekami nereikalingi biurokratiniai veiksmai bei didinama administracinė našta tiek valstybės institucijoms tiek asmenims siekiantiems įteisinti gėlo vandens gręžinius.
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus ir siekdami, kad gręžinių įteisinimo procedūros nedidintų administracinės naštos, siūlome keisti Gręžinių įteisinimo projekte nustatytų procedūrų eiliškumo reglamentavimą, nustatant, kad tais atvejais kai reikalingas leidimas konkrečiam gręžiniui naudoti požeminio vandens išteklius, pirmiausia turi būti kreipiamasi dėl tokio leidimo. Nepritarti Argumentai:
Kol nėra objekto – įregistruoto gręžinio, tol nėra kam išduoti leidimo naudoti požeminio vandens išteklius. Įstatymo projekte numatyta, kad asmuo, kuriam reikės leidimo prieš gręžinio legalizavimą, privalės sumokėti vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką ir tik tuomet galės pradėti gręžinio legalizavimo procesą. Sumokėjus įmoką, užregistravus gręžinį, bus galima pradėti vykdyti kitas leidimui gauti reikalingas procedūras (požeminio vandens išteklių aprobavimas, vandenvietės apsaugos zonų nustatymas), kurių įgyvendinimas gali užtrukti. Atsižvelgiant į tai projekte yra siūlomas 18 mėn. pereinamasis terminas. Priežastys negauti leidimo išlieka tokios pačios kaip ir legalaus gręžinio atveju. 5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-215 2.3.
Gręžinių įteisinimo projekto 5 straipsnyje nustatyta, kad <...>Šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos.<...>. Priėmus šią nuostatą būtų sudaromos palankesnės sąlygos naudoti požeminio vandens išteklius asmenims, kurie naudoja neregistruotus vandens gręžinius bei neturi leidimų naudoti požeminio vandens išteklius tų asmenų atžvilgiu, kurie įsirengs gręžinius po įstatymo įsigaliojimo. Po įstatymo įsigaliojimo asmenys laikydamiesi nustatytų reikalavimų požeminio vandens išteklius naudoti galės tik turėdami visus leidimus, ir jeigu nesilaikys teisinio reglamentavimo jiems bus taikomos administracinės nuobaudos bei didinami mokesčiai už gamtos išteklius, tuo tarpu asmenys naudojantys neįregistruotus gręžinius bei neturintys leidimų naudoti požeminio vandens išteklius, galės ir toliau juos naudoti be reikalingų leidimų iki 2024 m. spalio 30 d. Tokiu būdu asmenims neturintiems leidimų naudoti požeminio vandens išteklių būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. <...>. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekte aptariamų gręžinių savininkai jau turi arba pačių įrengtus, arba dažnu atveju įsigytus, jau įrengtus gręžinius, todėl yra praleidę etapą, kai buvo galima planuoti išteklių naudojimui reikalingų dokumentų gavimą prieš išteklių naudojimą.
Leidimo išdavimo procesas užtrunka – reikalingas požeminio vandens išteklių aprobavimas, vandenvietės apsaugos zonų nustatymas. Siekiant, kad Įstatymo projekte aptariamų gręžinių savininkai pasinaudotų galimybe įsiteisinti gręžinius, yra numatomas pereinamasis, 18 mėnesių terminas, kurio metu asmenims nebūtų taikomos ekonominės sankcijos. 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21
pastabos ir pasiūlymai: Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama. Mokesčio įstatymo projektui ir Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektui pastabų ir pasiūlymų neturime. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Gręžinių įteisinimo projekto nuostatos dėl nepakankamai aiškaus ir detalaus teisinio reglamentavimo gali sudaryti išskirtines sąlygas asmenims, kurie naudoja gėlo vandens gręžinius nesilaikydami nustatyto teisinio reglamentavimo. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti Gręžinių įteisinimo projekto nuostatas. Atsižvelgti
Energetikos skyrius,
1
<...>
Siūlomas patikslinimas
registravimas ir likvidavimas:
arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Jis savivaldybės vykdomajai institucijai teikia paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį. Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. <...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-11 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-78 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) (toliau – Įstatymo projektas XIVP-144(2)), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-145(2) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(2)) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio mokesčio tarifas apskaičiuojamas šiame įstatyme nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir gautą skaičių padauginus iš išgautų išteklių kiekio, taip pat įvertinus, kad ne visi ūkio subjektai, naudojantys požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų gręžinių, turės apskaitos duomenis, Įstatymo projekte Nr. XIVP-144(2) siūloma numatyti fiksuotą vienkartinės įmokos dydį (toliau – vienkartinė įmoka), kuris būtų diferencijuojamas priklausomai nuo planuojamo išgauti požeminio vandens išteklių kiekio. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vienkartinė įmoka prilyginama Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytam didesnio tarifo mokesčiui. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, didesnio tarifo mokestis už valstybinius gamtos išteklius įskaitomas: 90 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, 10 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Priėmus Įstatymo projektą XIVP-144(2), savivaldybių institucijoms gali padidėti administracinė našta ir darbo laiko sąnaudos, susijusios su gautų paraiškų dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį vertinimu, todėl siūlytina Įstatymo projekte XIVP-144(2) numatyti, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma ir į savivaldybių biudžetą, šias lėšas panaudojant savivaldybei sprendžiant aktualius aplinkosauginius klausimus. Pritarti 2.
nurodyta, kad įsiteisinti bus galima iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nedetalizuojant, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad gręžinio įrengimo laikotarpio nustatyti dėl gamtinių ir technologinių aplinkybių ne visais atvejais įmanoma, įvertinus, kad toks reikalavimas gerokai pailgintų gręžinio įteisinimo procesą, siūlyta atsisakyti formuluotės
„iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą“, atitinkamai pakoreguojant Įstatymo
projekto XIVP-144(2) 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-112 2,4
straipsnio 2 ir 4 dalyse siūlytina išbraukti „įskaitant viešojo vandens tiekėją“, nes viešajam vandens tiekėjui pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o šiose dalyse siekiama reglamentuoti atleidimą nuo atsakomybės asmenims, kuriems šis leidimas nereikalingas. Siūloma nustatyti vienodas sąlygas visiems asmenims, norintiems legalizuoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nurodant, kad visi asmenys prieš gręžinio legalizavimo pradžią sumokėtų mokestį. Siūlome apsvarstyti galimybę Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir
mokestį. Atsižvelgus į šį pasiūlymą, atitinkamai pakoreguoti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 6 straipsnį. Pritarti iš dalies Argumentai: Nepritarti siūlymui „ <...> nustatyti vienodas sąlygas visiems asmenims, norintiems legalizuoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nurodant, kad visi asmenys prieš gręžinio legalizavimo pradžią sumokėtų mokestį.“, kuris iš esmės neprisidėtų siekiant paskatinti nelegalių gręžinių savininkus pradėti gręžinių legalizavimo procedūras.
Šiuo metu Gręžinių įteisinimo projekte numatyta, kad vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką mokėti turės asmenys, kuriems išteklių išgavimui reikalingas leidimas (kuris įpareigoja mokėti mokesčius už išgaunamus požeminio vandens išteklius). Pritarus aukščiau aptartam pasiūlymui, mokestį turėtų mokėti visi asmenys, nepriklausomai nuo to ar išteklių išgavimui reikalingas leidimas. Pritarti kitiems siūlymams. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-112 5,6
4Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo,
siūlome tikslinti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstant jas taip:
„5. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise
priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumoka vienkartinę įmoką. 6.
priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.“.
Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.“. Siūloma Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalių redakcija leis įgyvendinti nustatytus tikslus: sukurti tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu, asmeniui sumokėjus vienkartinę įmoką, už praėjusius trejus metus, iš jo negali būti reikalaujama sumokėti atitinkamą aplinkosauginį mokestį, taip pat šio mokesčio negalima perskaičiuoti.
Pagal Įstatymo projekto XIVP-144(2) redakciją, siekiant to paties tikslo, numatyta, kad minėtu atveju asmeniui negali būti taikoma mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) senatis. Tai reiškia, kad mokėtinas aplinkosauginis mokestis gali būti perskaičiuojamas netaikant mokesčio perskaičiavimo senaties. Siūloma numatyti vienodas sąlygas visiems asmenims ir Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad nuo vienkartinės įmokos mokėjimo būtų atleisti tik asmenys, kurie nors ir išgavo požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų ar bešeimininkių gręžinių, tačiau vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka deklaravo išgautus požeminio vandens išteklius ir mokėjo mokesčius paskutinius trejus metus. Siekiant Įstatymo projekte XIVP-144(2) aiškiai nustatyti gręžinio nuosavybės pagrindus, siūlytina formuluote „nuosavybės ar patikėjimo teise“ atitinkamai papildyti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
1
straipsnio 1 dalyje siūlome numatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija teikia ne tik pagrįstą nuomonę dėl pritarimo naudoti gręžinį, bet ir dėl nepritarimo, taip pat siūlytina patikslinti įrengiamos geriamojo vandens infrastruktūros faktinę situaciją, po žodžių „kurioje įrengta“ įrašyti žodžius „ar įrengiama“.
Siekiant nesukurti prielaidų pasireikšti korupcijai siūlytina vietoj „gali nepritarti naudoti gręžinį“ įrašyti „nepritaria gręžinio naudojimui“, o po žodžių „geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“ įrašyti „vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
5
siūloma sukurti tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu viešasis vandens tiekėjas tuo atveju, jei būtų pradėjęs gręžinio legalizavimo procedūras, būtų atleistas nuo visų ekonominių sankcijų, kylančių už Žemės gelmių registre neregistruoto ar registruoto, tik neturinčio nurodyto aktualaus savininko duomenų, gręžinio naudojimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto XIVP-144(2) 8 straipsnį papildyti 5 dalimi, nurodant, kad „Šio įstatymo nuostatos gręžinio legalizavimo laikotarpiu atleidžia viešojo vandens tiekėją nuo ekonominių sankcijų, kylančių už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte.“.
<...>
Pritarti 7.
Seimo narys Gintautas Paluckas,
9 N Argumentai: Siekiant administracinės naštos mažinimo taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo
žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį[1]“, siūloma namų ūkiams, kurie suvartoja iki 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą leisti apie patį gręžinio faktą tik informuoti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomąją instituciją. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144 (2) 3 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Tuo atveju, kai asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti gėlą požeminį vandenį išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, šio straipsnio 1-8 punktuose išdėstytos prievolės netaikomos.
Informaciją apie gręžinio vietą savininkas privalo pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomajai institucijai.“ Nepritarti Argumentai: Vietos savivaldos įstatymas numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Savivaldybės planuoja viešojo vandens tiekimą, rengia plėtros planus. Yra svarbu žinoti, kur tiesti tinklo galbūt neverta, nes diduma kvartalo gyventojų apsirūpina geriamuoju vandeniu iš gręžinių; arba atvirkščiai – savivaldybė kvartale jau sudarė sąlygas jungtis prie centralizuotų tinklų. Įstatymo projekte numatoma, kad Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. Analogiškas reikalavimas keliamas ir įsirengiant naujus gręžinius – prieš įsirengiant gręžinį turi būti gautas savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimas. 8. Seimo narys Gintautas Paluckas,
2 Argumentai: Siekiant finansinės naštos mažinimo, siūloma mažinti įmokų dydžius 0-10 m³ per parą išgaunantiems namų ūkiams. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144 (2) 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vienkartinė įmoka mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo 0 iki 10 m³ per parą – 500 eur; nuo 10 - 100 m³ per parą – 500 1000 eur;
Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką mokėti turės asmenys, kuriems išteklių išgavimui reikalingas leidimas. Fiziniams asmenims, kurie išgauna iki
nereikia, todėl ir įmokos jiems mokėti nereikės. Vertinant tai, kad didžiąja dalimi vienkartinių įmokų mokėtojais būtų verslo subjektai, kurie nelegaliai išgaudavo požeminį vandenį, manytina, kad Įstatymo projekte siūlomų įmokų dydžių keisti nereikėtų. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 8 612 00293
Biudžeto ir finansų komitetas
2021-09-29
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tikslas - įstatymo galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus. Projekte siūloma atleisti nuo administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius.
Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tiksli formuluotė „netaikant <...> didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“, nes projekto nuostatose yra nustatytas reglamentavimas ne tik apie didesnio tarifo minėto mokesčio netaikymą, bet projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra nustatytas reglamentavimas ir apie įprasto mokesčio už požeminio vandens išteklius netaikymą. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 1 straipsnio nuostatų tikslinti. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. kovo 24 d. 2,
nuostata ,,asmuo, kuriam priklauso gręžinys” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo. Iš jos turinio neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmeniui priklauso gręžinys, kokias teises turėtų asmenys į tokius gręžinius bei tokių teisių atsiradimo pagrindai. Todėl nėra aišku kuriuos subjektus minėta nuostata apimtų. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba jos atsisakyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti arba atsisakyti vertinamosios nuostatos vartojimo projekto 3 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje, 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1,3
sąlygas, kada būtų netaikoma administracinė ir juridinių asmenų atsakomybė ir netaikomas didesnio tarifo mokestis. Viena iš sąlygų yra „jeigu asmuo, <...>, šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką <...> už išgauto požeminio vandens išteklius iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Šios projekto nuostatos dėl jų konstrukcijos nėra pakankamai aiškios, t. y., neaišku, ar minėta įmoka turi būti sumokėta iki įstatymo įsigaliojimo (tokiu atveju neaišku, kokiu būdu asmuo galėtų sumokėti įmoką iki šio įstatymo įsigaliojimo, kai pati įmoka nustatoma įstatymu ir jos mokėjimas būtų galimas tik įsigaliojus įstatymui), ar vis dėlto įmoka būtų mokama už iki šio įstatymo įsigaliojimo išgautus požeminio vandens išteklius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5,6
paskutinius trejus metus“ nėra aiški. Neaišku, iki kurio veiksmo turėtų būti skaičiuojamas trejų metų laikotarpis. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo įsigaliojimo įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti asmuo, kuris tokį gręžinį naudoja, jį valdo ar kuriam toks gręžinys priklauso. Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taigi asmenys, teisėtai valdantys vandens gręžinius, nuosavybės teisę į juos galėtų įgyti Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atitinkamų gręžinių registravimą neturėtų atlikti asmuo, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs nuosavybės teises į Žemės gelmių registre registruotiną gręžinį ar jo įgaliotas asmuo, o ne kitas asmuo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą. Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo,
gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6,7
toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį.
Be to, projekto 3 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatos suponuota tai, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos nepritarimą naudoti gręžinį dėl to, kad gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, turi ne tik per 3 mėnesius nuo nepritarimo gavimo gręžinį likviduoti, bet ir per tuos tris mėnesius prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo infrastruktūros, nes kitu atveju asmuo liktų be geriamojo vandens aprūpinimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
viešasis juridinis asmuo, nusprendęs įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau bešeimininkį gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir per 18 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo, vadovaudamasis Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui Žemės gelmių registre. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis gręžinys“.
Civilinio kodekso 4.57 straipsnio
savininko arba kurio savininkas nežinomas. Todėl lieka neaišku, kurio asmens kaip gręžinio savininko duomenys turėtų būti nurodyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei pateikti Žemės gelmių registrui, nes, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas neturi savininko arba jis nežinomas. Be to, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas teisinis reguliavimas skirtas būtent tik viešiesiems juridiniams asmenims, nusprendusiems įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą. Pritarti. 11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinį reguliavimą šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos.
Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą.
Kartu, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti, kad ne tik „asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, bet tokią teisę turi ir asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko. Be to, projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, projekto 5 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. kovo 24 d. 5
sakinio nuostatų paskirtis, nes jos tiesiogiai neišplaukia iš pirmojo sakinio nuostatų, t. y., neaišku, ką jomis norima nustatyti, ar tai, kad, įteisinus gręžinį ir tokiu atveju išduodant leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, jame nustatomas požeminio vandens išteklių kiekis priklauso nuo sumokėtos vienkartinės įmokos dydžio, ar turima omenyje kas kita. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
,,Vienkartinė įmoka mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo iki
m3 per parą – 5000 eur.”. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatoje ,,nuo iki 10m3 – 500 eur” nereikėtų išbraukti žodžio ,,nuo”, o vietoj trumpinio „m3“ įrašyti žodžius „kubinių metrų“.
Be to, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti, jei išgaunamas požeminio vandens išteklių kiekis būtų lygiai 10 ar 100 kubinių metrų, todėl, svarstytina, ar vietoj formuluotės „nuo 10 - 100 m3 per parą“ nereikėtų įrašyti formuluotę „10 ir daugiau kubinių metrų, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų. Be to, šiose projekto nuostatose prieš žodį „išteklių“ įrašytini žodžiai „požeminio vandens“. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų aiškiai nustatoma, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas sudaro ir projekte siūlomos nustatyti vienkartinės įmokos, taip pat nustatyti kokioms priemonėms finansuoti šios lėšos būtų naudojamos (minėto įstatymo 3 ir 4 straipsniai). Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. kovo 24 d. 1, 2, 4,7
vartojamos skirtingos formuluotės: pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje, vartojama formuluotė „įrengtiems, Žemės gelmių registre registruotiems, tačiau savininkų neturintiems gręžiniams“, projekto 4 straipsnio pavadinime –
„Žemės gelmių registre registruoto, neturinčio nurodyto savininko, gręžinio“,
o 7 straipsnio pavadinime - ,,neįregistruoto Žemės gelmių registre ar savininko neturinčio gręžinio“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse ir 7 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą. Pritarti. 16.
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Asmens, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo
įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį“. Šių projekto nuostatų konstrukcija nėra suprantama loginiu aspektu: jeigu asmuo gręžinį likvidavo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį iki 2021 m. lapkričio 1 d.), tai kokie iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgauti neteisėtai. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
asmens iš gręžinio, įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre ir apie tai informuoja nurodytą valstybės instituciją pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai. Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. kovo 24 d.
84
nuostatose nurodyto įstatymo pavadinimas, vietoj žodžio „Mokesčių“ įrašant žodį „Mokesčio“. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5316), kurio nuostatose siūlomas kiek kitoks teisinis reguliavimas nei teikiamo įstatymo projekto nuostatose, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma reglamentuoti valstybės turto - požeminio vandens išteklių naudojimą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, galimai sumažėtų valstybės biudžeto pajamos, o pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. LR Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 654. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reglamentuoti fizinių asmenų atleidimo nuo administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19,
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką sąlygas.
Be to, projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai, bet neužbaigtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir pradėtai, bet neužbaigtai ekonominės sankcijos skyrimo teisenai už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo
straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti. LR Specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. birželio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-4751 (G-2021-7168). 22. LR Teisingumo ministerija, 2021 m. balandžio 16 d. Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą Nr. XIVP-144(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 23. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021 m. birželio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvada nr. 4-01-4751
VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮTEISINIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-144(2) IR SU JUO SUSIJUSIŲ PROJEKTŲ (NR. XIVP-145(2) IR NR.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu, atliko Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144(2) (toliau – Gręžinių įteisinimo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-145(2) (toliau – Mokesčio įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Projektai) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projektų antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad dėl siūlomo reglamentavimo gali būti sudaromos išskirtinės palankesnės sąlygos naudoti gėlo vandens gręžinius tiems asmenims, kurie juos yra įsirengę ir naudoja be reikalingų leidimų, asmenų, kurie gėlo vandens gręžinius yra įsirengę ir juos naudoja laikydamiesi nustatyto teisinio reglamentavimo, atžvilgiu, todėl kai kurios Projektų nuostatos vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo ir atsparumo korupcijai, didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Kritinių antikorupcinių pastabų neteikiama. Atsižvelgti. 24. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021 m. birželio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvada nr. 4-01-4751
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1.
Gręžinių įteisinimo projekte nustatyta, kad įteisinti bus galima iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo vandens gręžinius, tačiau nėra detalizuota, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą gręžinio savininkams ir naudotojams būtų privaloma įrodyti gręžinio įrengimo laiką. Nereglamentuojant kokiais duomenimis bus privaloma pagrįsti šį kriterijų, ar konkretus gręžinys jį atitinka, turėtų vertinti sprendimą dėl gręžinio įteisinimo priimantis asmuo savo nuožiūra. Nepakankamas reglamentavimas sudarytu sąlygas asmenų priimančių sprendimus dėl gręžinio įteisinimo absoliučiai diskrecijai, t. y. kiekvienu atveju toks asmuo savo nuožiūra galėtų spręsti ar konkretus gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo ar po įstatymo įsigaliojimo, o tai didina riziką pasireikšti korupcijai ir laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pritarti. 25. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021 m. birželio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvada nr. 4-01-4751
įteisinimo projekto 1 straipsnyje nustatyta, kad pirmiausia turi būti sudaromos prielaidos įregistruoti esamus gręžinius, o po to vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, gautas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Ši nuostata diskutuotina tuo aspektu, kad gali susidaryti situacijos, kad įregistravus esamą gręžinį ir jame negavus leidimo naudoti požeminio vandens išteklius jis turėtų būti likviduojamas. Tokiu būdu laikantis šioje nuostatoje nurodytų procedūrų eiliškumo būtų atliekami nereikalingi biurokratiniai veiksmai bei didinama administracinė našta tiek valstybės institucijoms tiek asmenims siekiantiems įteisinti gėlo vandens gręžinius.
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus ir siekdami, kad gręžinių įteisinimo procedūros nedidintų administracinės naštos, siūlome keisti Gręžinių įteisinimo projekte nustatytų procedūrų eiliškumo reglamentavimą, nustatant, kad tais atvejais kai reikalingas leidimas konkrečiam gręžiniui naudoti požeminio vandens išteklius, pirmiausia turi būti kreipiamasi dėl tokio leidimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 26. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021 m. birželio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvada nr. 4-01-4751
įteisinimo projekto 5 straipsnyje nustatyta, kad <...>Šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio
Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos.<...>. Priėmus šią nuostatą būtų sudaromos palankesnės sąlygos naudoti požeminio vandens išteklius asmenims, kurie naudoja neregistruotus vandens gręžinius bei neturi leidimų naudoti požeminio vandens išteklius tų asmenų atžvilgiu, kurie įsirengs gręžinius po įstatymo įsigaliojimo.
Po įstatymo įsigaliojimo asmenys laikydamiesi nustatytų reikalavimų požeminio vandens išteklius naudoti galės tik turėdami visus leidimus, ir jeigu nesilaikys teisinio reglamentavimo jiems bus taikomos administracinės nuobaudos bei didinami mokesčiai už gamtos išteklius, tuo tarpu asmenys naudojantys neįregistruotus gręžinius bei neturintys leidimų naudoti požeminio vandens išteklius, galės ir toliau juos naudoti be reikalingų leidimų iki 2024 m. spalio 30 d. Tokiu būdu asmenims neturintiems leidimų naudoti požeminio vandens išteklių būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pritarti. 27. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021 m. birželio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvada nr. 4-01-4751 3.Kitos pastabos ir pasiūlymai:
Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama. Mokesčio įstatymo projektui ir Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektui pastabų ir pasiūlymų neturime. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Gręžinių įteisinimo projekto nuostatos dėl nepakankamai aiškaus ir detalaus teisinio reglamentavimo gali sudaryti išskirtines sąlygas asmenims, kurie naudoja gėlo vandens gręžinius nesilaikydami nustatyto teisinio reglamentavimo. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti Gręžinių įteisinimo projekto nuostatas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Lietuvos savivaldybių asociacija,
2021-09-173 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo derinimui pateiktus projektus: Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą Nr. XIVP-144(2) (toliau – Laikinojo įstatymo projektas), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-145(2), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-146(2) bei teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas:
Laikinojo įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodoma, kad „turima gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą“, t. y. savivaldybėms priskiriama papildoma funkcija, kuri reikalaus žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Savivaldybės teiraujasi, iš kokių resursų turės būti vykdomos šios papildomos funkcijos. Atsižvelgti Siūlytina palaikyti Vyriausybės 2021-08-11 išvadoje pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekte numatyti, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma į savivaldybių biudžetą. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
1 Savivaldybės prašo patikslinti Laikinojo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkto nuostatą „Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“, papildant „Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir jeigu vandens gręžinio planavimo, projektavimo dokumentai neatitinka LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų“.
<...>
Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3.
3Lietuvos savivaldybių asociacija,
2021-09-176 Laikinojo įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kuris nustatyta tvarka kreipiasi ir privalo gauti leidimą naudotis požeminio vandens ištekliais, turi sumokėti įstatymo 2 dalyje nustatytą vienkartinę įmoką pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį, kur numatyta įmoka ir iki 10 m³ir iki 100 m³ kiekiui. Tačiau LR Žemės gelmių įstatyme numatyta, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: 1) gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Atkreipiame dėmesį, jog Laikinojo įstatymo projekte nėra numatyta administravimo tvarka įmokų sumokėjimui ir jų kontrolei. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius,
1
<...>
Siūlomas patikslinimas
registravimas ir likvidavimas: 1.
Asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Jis savivaldybės vykdomajai institucijai teikia paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį aplinkos ministro nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį. Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. <...> Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 654 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-78 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) (toliau – Įstatymo projektas XIVP-144(2)), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-145(2) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(2)) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio mokesčio tarifas apskaičiuojamas šiame įstatyme nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir gautą skaičių padauginus iš išgautų išteklių kiekio, taip pat įvertinus, kad ne visi ūkio subjektai, naudojantys požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų gręžinių, turės apskaitos duomenis, Įstatymo projekte Nr. XIVP-144(2) siūloma numatyti fiksuotą vienkartinės įmokos dydį (toliau – vienkartinė įmoka), kuris būtų diferencijuojamas priklausomai nuo planuojamo išgauti požeminio vandens išteklių kiekio. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vienkartinė įmoka prilyginama Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytam didesnio tarifo mokesčiui. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, didesnio tarifo mokestis už valstybinius gamtos išteklius įskaitomas: 90 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, 10 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.
Priėmus Įstatymo projektą XIVP-144(2), savivaldybių institucijoms gali padidėti administracinė našta ir darbo laiko sąnaudos, susijusios su gautų paraiškų dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį vertinimu, todėl siūlytina Įstatymo projekte XIVP-144(2) numatyti, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma ir į savivaldybių biudžetą, šias lėšas panaudojant savivaldybei sprendžiant aktualius aplinkosauginius klausimus. Pritarti. 2. LR Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d.
projekte XIVP-144(2) nurodyta, kad įsiteisinti bus galima iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nedetalizuojant, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad gręžinio įrengimo laikotarpio nustatyti dėl gamtinių ir technologinių aplinkybių ne visais atvejais įmanoma, įvertinus, kad toks reikalavimas gerokai pailgintų gręžinio įteisinimo procesą, siūlyta atsisakyti formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą“, atitinkamai pakoreguojant Įstatymo projekto XIVP-144(2) 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius. Pritarti. 3. LR Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 6542 2,4 3.
6542 2,4
projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse siūlytina išbraukti
„įskaitant viešojo vandens tiekėją“, nes viešajam vandens tiekėjui pagal
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o šiose dalyse siekiama reglamentuoti atleidimą nuo atsakomybės asmenims, kuriems šis leidimas nereikalingas. Siūloma nustatyti vienodas sąlygas visiems asmenims, norintiems legalizuoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nurodant, kad visi asmenys prieš gręžinio legalizavimo pradžią sumokėtų mokestį. Siūlome apsvarstyti galimybę Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims nustatyti mažesnio dydžio gręžinio legalizavimo mokestį. Atsižvelgus į šį pasiūlymą, atitinkamai pakoreguoti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 6 straipsnį. Pritarti. 4. LR Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 6542 5,6
teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome tikslinti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstant jas taip: „5. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumoka vienkartinę įmoką. 6.
6. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.“.
Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.“. Siūloma Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalių redakcija leis įgyvendinti nustatytus tikslus: sukurti tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu, asmeniui sumokėjus vienkartinę įmoką, už praėjusius trejus metus, iš jo negali būti reikalaujama sumokėti atitinkamą aplinkosauginį mokestį, taip pat šio mokesčio negalima perskaičiuoti.
Pagal Įstatymo projekto XIVP-144(2) redakciją, siekiant to paties tikslo, numatyta, kad minėtu atveju asmeniui negali būti taikoma mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) senatis. Tai reiškia, kad mokėtinas aplinkosauginis mokestis gali būti perskaičiuojamas netaikant mokesčio perskaičiavimo senaties. Siūloma numatyti vienodas sąlygas visiems asmenims ir Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad nuo vienkartinės įmokos mokėjimo būtų atleisti tik asmenys, kurie nors ir išgavo požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų ar bešeimininkių gręžinių, tačiau vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka deklaravo išgautus požeminio vandens išteklius ir mokėjo mokesčius paskutinius trejus metus. Siekiant Įstatymo projekte XIVP-144(2) aiškiai nustatyti gręžinio nuosavybės pagrindus, siūlytina formuluote „nuosavybės ar patikėjimo teise“ atitinkamai papildyti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius. Pritarti. 5. LR Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 65431
ne tik pagrįstą nuomonę dėl pritarimo naudoti gręžinį, bet ir dėl nepritarimo, taip pat siūlytina patikslinti įrengiamos geriamojo vandens infrastruktūros faktinę situaciją, po žodžių „kurioje įrengta“ įrašyti žodžius „ar įrengiama“.
Siekiant nesukurti prielaidų pasireikšti korupcijai siūlytina vietoj „gali nepritarti naudoti gręžinį“ įrašyti „nepritaria gręžinio naudojimui“, o po žodžių „geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“ įrašyti „vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi“. Pritarti. 6. LR Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 65485
teisinį mechanizmą, kurio pagrindu viešasis vandens tiekėjas tuo atveju, jei būtų pradėjęs gręžinio legalizavimo procedūras, būtų atleistas nuo visų ekonominių sankcijų, kylančių už Žemės gelmių registre neregistruoto ar registruoto, tik neturinčio nurodyto aktualaus savininko duomenų, gręžinio naudojimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto XIVP-144(2) 8 straipsnį papildyti 5 dalimi, nurodant, kad „Šio įstatymo nuostatos gręžinio legalizavimo laikotarpiu atleidžia viešojo vandens tiekėją nuo ekonominių sankcijų, kylančių už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte.“. Pritarti. 7. LR Seimo narys Gintautas Paluckas, 2021 m. balandžio 21 d.
3 Argumentai: Siekiant administracinės naštos mažinimo taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris reglamentuoja, kad „leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį[1]“, siūloma namų ūkiams, kurie suvartoja iki 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą leisti apie patį gręžinio faktą tik informuoti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomąją instituciją. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144 (2) 3 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9. Tuo atveju, kai asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba
nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti gėlą požeminį vandenį išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, šio straipsnio 1-8 punktuose išdėstytos prievolės netaikomos. Informaciją apie gręžinio vietą savininkas privalo pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomąjai institucijai.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 8. LR Seimo narys Gintautas Paluckas, 2021 m. balandžio 21 d. 62 Argumentai:
Siekiant finansinės naštos mažinimo, siūloma mažinti įmokų dydžius 0-10 m3 per parą išgaunantiems namų ūkiams. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144 (2) 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vienkartinė įmoka mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo 0 iki 10 m3 per parą – 500 eur; nuo 10 - 100 m3 per parą
Apsispręsti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei suinteresuotų subjektų siūlymus, kuriems komitetas pritaria. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Čepononis, Liudas Jonaitis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Aistė Gedvilienė – Komiteto pirmininkė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas Aidas Gedvilas, Komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius, AM Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Valentina Tuskenytė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė, STT specialistas Aivaras Raišys, Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis, Seimo nariai: Juozas Baublys, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus.
Projekte siūloma atleisti nuo administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: projekto 1 straipsnyje išbraukti žodžius „iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus“. Argumentai:
Remiantis preliminariais duomenimis, tam tikrais atvejais įmanoma nustatyti, ar gręžinys išgręžtas sovietmečiu (dėl tuo metu naudotų metalinių vamzdžių; specifinių gręžinių galvučių ir kt.), tačiau pažymėtina, kad Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektu (toliau – Laikinasis įstatymas) yra siekiama suregistruoti visus neteisėtai įrengtus gręžinius, o ne vieno laikotarpio metu įrengtus gręžinius. Todėl manytina, kad tokio kriterijaus nustatymas būtų sunkiai įgyvendinamas praktikoje. Įrengiant gręžinį gręžimo būdas parenkamas atsižvelgiant į vietovės gamtines (dirvožemį; hidrogeologiją) savybes, naudojamus gręžimo metodus, turimą įrangą ir kt., todėl nustatyti gręžinio įrengimo metus pagal gręžimo būdą; ar pagal pastato, į kurį iš gręžinio nutiesti tinklai, statybos metus, būtų ne visai tikslu ir gerokai prailgintų patį gręžinio įteisinimo procesą.
Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu asmuo, siekiantis įsiteisinti valdomą ir (arba) naudojamą nelegalų gręžinį, nors ir pagal supaprastintą tvarką, tačiau privalės atlikti ne vieną procedūrą, kuri yra būtina norint gręžinį naudoti legaliai (projektas, derinimas su savivaldybe, vandenvietės apsaugos zonos suderinimas (jei patenka į kaimyninį sklypą) ir nustatymas ir kt.), todėl darytina išvada, kad jis nebus suinteresuotas įstatymo galiojimo laikotarpiu įsirengti gręžinį nelegaliai. Toks veiksmas/sprendimas įsirengti gręžinį nelegaliai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu asmeniui nebus naudingas finansiškai. Pavyzdžiui, jei asmeniui požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, tačiau jis nusprendžia gręžinį įsirengti nelegaliai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu ir vėliau vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis legalizuotis gręžinį, vietoje 95 eur, kuriuos jis turėtų sumokėti leidimui gauti, jis turės sumokėti ir vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką (toliau – vienkartinė įmoka), minimalus vienkartinės įmokos dydis 500 eur (maksimalus 5000 eur), todėl jau vien šiuo atveju, vietoje 95 eur, leidimo suma išauga iki 595 eur.
Arba jei asmuo, kuriam leidimo išgauti požeminio vandens nereikia, nusprendžia gręžinį įsirengti nelegaliai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu ir vėliau vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis legalizuotis gręžinį, jis išgręžiant gręžinį slapta vėliau vis viena, legalizuojantis, turės atlikti visus tuos pačius veiksmus kaip ir legalaus gręžinio įsirengimo metu: kreiptis į savivaldybę, derinti/nusistatyti VAZ, atlikti vandens tyrimus ir t.t. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„netaikant< ...> didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą
gamtos išteklių kiekį“, nes projekto nuostatose yra nustatytas reglamentavimas ne tik apie didesnio tarifo minėto mokesčio netaikymą, bet projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra nustatytas reglamentavimas ir apie įprasto mokesčio už požeminio vandens išteklius netaikymą. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 1 straipsnio nuostatų tikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 2, 3, 4, 5,7
gręžinys” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo. Iš jos turinio neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmeniui priklauso gręžinys, kokias teises turėtų asmenys į tokius gręžinius bei tokių teisių atsiradimo pagrindai.
Todėl nėra aišku kuriuos subjektus minėta nuostata apimtų. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia
būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba jos atsisakyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti arba atsisakyti vertinamosios nuostatos vartojimo projekto 3 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje,
kanceliarijos Teisės departamentas,
13
administracinė ir juridinių asmenų atsakomybė ir netaikomas didesnio tarifo mokestis. Viena iš sąlygų yra „jeigu asmuo, <...>, šio įstatymo
įmoką <...> už išgauto požeminio vandens išteklius iki šio įstatymo įsigaliojimo“.
Šios projekto nuostatos dėl jų konstrukcijos nėra pakankamai aiškios, t. y., neaišku, ar minėta įmoka turi būti sumokėta iki įstatymo įsigaliojimo (tokiu atveju neaišku, kokiu būdu asmuo galėtų sumokėti įmoką iki šio įstatymo įsigaliojimo, kai pati įmoka nustatoma įstatymu ir jos mokėjimas būtų galimas tik įsigaliojus įstatymui), ar vis dėlto įmoka būtų mokama už iki šio įstatymo įsigaliojimo išgautus požeminio vandens išteklius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
56
2 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostata ,,už paskutinius trejus metus“ nėra aiški. Neaišku, iki kurio veiksmo turėtų būti skaičiuojamas trejų metų laikotarpis. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. Pritarti
Teisės departamentas, 2021-03-24 3, 4, 5,6
įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti asmuo, kuris tokį gręžinį naudoja, jį valdo ar kuriam toks gręžinys priklauso.
Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taigi asmenys, teisėtai valdantys vandens gręžinius, nuosavybės teisę į juos galėtų įgyti Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atitinkamų gręžinių registravimą neturėtų atlikti asmuo, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs nuosavybės teises į Žemės gelmių registre registruotiną gręžinį ar jo įgaliotas asmuo, o ne kitas asmuo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą.
Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų. Nepritarti Gręžiniams nustatytų aplinkosaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Vadovaujantis Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo nustatytais reikalavimais pastaboje aptariamu atveju privaloma gręžinį likviduoti savo lėšomis.
Taip pat pažymėtina, kad naudojimasis gręžiniu pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus užtraukia Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę ir ekonomines sankcijas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-243 6,7
kurį asmuo turi gręžinį likviduoti. Svarstytina, ar toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį. Be to, projekto 3 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatos suponuota tai, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos nepritarimą naudoti gręžinį dėl to, kad gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, turi ne tik per 3 mėnesius nuo nepritarimo gavimo gręžinį likviduoti, bet ir per tuos tris mėnesius prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo infrastruktūros, nes kitu atveju asmuo liktų be geriamojo vandens aprūpinimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 10.
Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešasis juridinis asmuo, nusprendęs įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau bešeimininkį gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir per 18 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo, vadovaudamasis Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui Žemės gelmių registre. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis gręžinys“. Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Todėl lieka neaišku, kurio asmens kaip gręžinio savininko duomenys turėtų būti nurodyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei pateikti Žemės gelmių registrui, nes, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas neturi savininko arba jis nežinomas. Be to, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas teisinis reguliavimas skirtas būtent tik viešiesiems juridiniams asmenims, nusprendusiems įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.
Nepritarti Vadovaujantis užbaigta bešeimininkio daikto nustatymo procedūra (kurios metu bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą) kada yra aišku, kad gręžinys nepriklauso jokiam asmeniui ir yra teisėtai perduotas valstybei arba savivaldybei naudoti, toks bešeimininkis daiktas, šiuo konkrečiu atveju gręžinys, savivaldybės tarybos sprendimu perduodamas viešajam vandens tiekėjui. Todėl viešasis vandens tiekėjas AAD informuoja apie savivaldybės pradėtas bešeimininkio daikto (gręžinio) nustatymo procedūras ir gali pradėti gręžinio legalizavimo procedūrą. TD teigia, kad „iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas teisinis reguliavimas skirtas būtent tik viešiesiems juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėto,
juridiniam asmeniui. Esminis 4 str. 1 ir 2 dalių skirtumas – terminas: viešojo juridinio asmens atveju pvz. viešojo vandens tiekėjo atveju nurodamas ilgesnis 18 mėn. terminas, per kurį asmuo turi pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui Žemės gelmių registre, kadangi bešeimininkio daikto nustatymo procedūra trunka metus laiko t. y. ilgesnė procedūra nei kitų asmenų atveju. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-245 11.
Pagal projekto 5 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos. Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą.
Kartu, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto
priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, bet tokią teisę turi ir asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko. Be to, projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, projekto 5 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti Teisės departamento (TD) pastabai patikslinti 5 straipsnio nuostatas. Taip pat pritarti, kad projekto 5 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Nepritarti TD siūlymui, kad prieš registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu turėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą. Pažymėtina, kad leidimo naudoti požeminio vandens išteklius procedūra susideda iš kelių etapų, todėl jo išdavimas kartu registruojant gręžinį būtų sunkiai įmanomas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-245 12.
Nėra pakankamai aiški projekto 5 straipsnio antrojo sakinio nuostatų paskirtis, nes jos tiesiogiai neišplaukia iš pirmojo sakinio nuostatų, t. y., neaišku, ką jomis norima nustatyti, ar tai, kad, įteisinus gręžinį ir tokiu atveju išduodant leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, jame nustatomas požeminio vandens išteklių kiekis priklauso nuo sumokėtos vienkartinės įmokos dydžio, ar turima omenyje kas kita. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo iki 10 m³ per parą – 500 eur; nuo 10 - 100 m³ per parą – 1000 eur; 100 ir daugiau m³ per parą – 5000 eur.”. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatoje ,,nuo iki 10m³ – 500 eur” nereikėtų išbraukti žodžio ,,nuo”, o vietoj trumpinio „m³“ įrašyti žodžius „kubinių metrų“. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti, jei išgaunamas požeminio vandens išteklių kiekis būtų lygiai 10 ar 100 kubinių metrų, todėl, svarstytina, ar vietoj formuluotės
„nuo 10 - 100 m³ per parą“ nereikėtų įrašyti formuluotę „10 ir
daugiau kubinių metrų, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų. Be to, šiose projekto nuostatose prieš žodį „išteklių“ įrašytini žodžiai „požeminio vandens“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatas, kartu su projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų aiškiai nustatoma, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas sudaro ir projekte siūlomos nustatyti vienkartinės įmokos, taip pat nustatyti kokioms priemonėms finansuoti šios lėšos būtų naudojamos (minėto įstatymo 3 ir 4 straipsniai).
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad vienkartinė įmoka bus mokama terminuotą laikotarpį, manytina, kad keisti Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nėra tikslinga. Pažymėtina, kad vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, vienkartinės įmokos sumokėjimo metu surinktos lėšos priskiriamos prie kitų teisėtai gautų lėšų (žr. AARPĮ 13 str. 3 d.). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 1, 2, 4,7
vartojamos skirtingos formuluotės: pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje, vartojama formuluotė „įrengtiems, Žemės gelmių registre registruotiems, tačiau savininkų neturintiems gręžiniams“, projekto 4 straipsnio pavadinime – „Žemės gelmių registre registruoto, neturinčio nurodyto savininko, gręžinio“, o 7 straipsnio pavadinime - ,,neįregistruoto Žemės gelmių registre ar savininko neturinčio gręžinio“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse ir 7 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė
„įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre
neturintį nurodyto savininko, gręžinį“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 16.
Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmens, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį“. Šių projekto nuostatų konstrukcija nėra suprantama loginiu aspektu: jeigu asmuo gręžinį likvidavo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį iki 2021 m. lapkričio 1 d.), tai kokie iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgauti neteisėtai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
17Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens iš gręžinio,
įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre ir apie tai informuoja nurodytą valstybės instituciją pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai. Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu.
Nepritarti Argumentai: Pažymėtina, kad savininko duomenų įrašymas į Žemės gelmių registrą susideda iš kelių etapų: pirmiausia asmuo kreipiasi į savivaldybę, atlieka duomenų apie gręžinį surinkimą, vandenvietės apsaugos zonos derinimą. Tik po šių procedūrų asmuo įrašomas į Žemės gelmių registrą kaip savininkas. Pastebėtina, kad Įstatymo projekte numačius, kad ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai nuo momento, kada savininko duomenys įrašyti į Žemės gelmių registrą, pareigūnas, vykdantis aplinkos apsaugos kontrolę, nelegalaus gręžinio savininkui galėtų skirti baudas. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo pavadinimas, vietoj žodžio „Mokesčių“ įrašant žodį „Mokesčio“. Pritarti
Teisės departamentas,
teiktas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5316), kurio nuostatose siūlomas kiek kitoks teisinis reguliavimas nei teikiamo įstatymo projekto nuostatose, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgti Projektas Nr. XIIIP-5316 nėra praėjęs pateikimo procedūros Seime. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 * 20.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - požeminio vandens išteklių naudojimą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, galimai sumažėtų valstybės biudžeto pajamos, o pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti LRV Išvada gauta. LR Vyriausybės
Teisės departamentas,
fizinių asmenų atleidimo nuo administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas, taip pat juridinių asmenų atleidimo už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio
dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai, bet neužbaigtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir pradėtai, bet neužbaigtai ekonominės sankcijos skyrimo teisenai už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹straipsnio 8 dalyje numatytą veiką.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti STT Išvada gauta. LR Specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. birželio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-4751 (G-2021-7168). 22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-04-16 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą Nr. XIVP-144(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil Nr Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybių asociacija, 2021-09-173 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo derinimui pateiktus projektus: Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą Nr. XIVP-144(2) (toliau – Laikinojo įstatymo projektas), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIVP-145(2), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-146(2) bei teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas: Laikinojo įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodoma, kad „turima gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą“, t. y. savivaldybėms priskiriama papildoma funkcija, kuri reikalaus žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Savivaldybės teiraujasi, iš kokių resursų turės būti vykdomos šios papildomos funkcijos. Pritarti Komitetas pritaria Vyriausybės Išvadoje pateiktam pasiūlymui Įstatymo projekte numatyti, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma į savivaldybių biudžetą (žr. LRV pasiūlymas Nr.1). 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
1 Savivaldybės prašo patikslinti Laikinojo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkto nuostatą
„Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik
jeigu gręžinys yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“, papildant „Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir jeigu vandens gręžinio planavimo, projektavimo dokumentai neatitinka LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų“. <...> Nepritarti Teritorijų planavimo įstatymas nereglamentuoja reikalavimų vandens gręžinių planavimo ir projektavimo dokumentams. Požeminio vandens gręžinio projektas rengiamas pagal Aplinkos ministro patvirtintą tvarką. 3.
savivaldybių asociacija, 2021-09-176 Laikinojo įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kuris nustatyta tvarka kreipiasi ir privalo gauti leidimą naudotis požeminio vandens ištekliais, turi sumokėti įstatymo 2 dalyje nustatytą vienkartinę įmoką pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį, kur numatyta įmoka ir iki 10 m³ir iki 100 m³ kiekiui. Tačiau LR Žemės gelmių įstatyme numatyta, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: 1) gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Atkreipiame dėmesį, jog Laikinojo įstatymo projekte nėra numatyta administravimo tvarka įmokų sumokėjimui ir jų kontrolei. Nepritarti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo vienkartinę įmoka sumoka į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil Nr Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 * Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu, atliko Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144(2) (toliau – Gręžinių įteisinimo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-145(2) (toliau – Mokesčio įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Projektai) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projektų antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad dėl siūlomo reglamentavimo gali būti sudaromos išskirtinės palankesnės sąlygos naudoti gėlo vandens gręžinius tiems asmenims, kurie juos yra įsirengę ir naudoja be reikalingų leidimų, asmenų, kurie gėlo vandens gręžinius yra įsirengę ir juos naudoja laikydamiesi nustatyto teisinio reglamentavimo, atžvilgiu, todėl kai kurios Projektų nuostatos vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto nuomonei dėl STT pateiktų pastabų ir pasiūlymų įgyvendinimo. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 * Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo ir atsparumo korupcijai, didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21
2Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1.
Gręžinių įteisinimo projekte nustatyta, kad įteisinti bus galima iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo vandens gręžinius, tačiau nėra detalizuota, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą gręžinio savininkams ir naudotojams būtų privaloma įrodyti gręžinio įrengimo laiką. Nereglamentuojant kokiais duomenimis bus privaloma pagrįsti šį kriterijų, ar konkretus gręžinys jį atitinka, turėtų vertinti sprendimą dėl gręžinio įteisinimo priimantis asmuo savo nuožiūra. Nepakankamas reglamentavimas sudarytu sąlygas asmenų priimančių sprendimus dėl gręžinio įteisinimo absoliučiai diskrecijai, t. y. kiekvienu atveju toks asmuo savo nuožiūra galėtų spręsti ar konkretus gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo ar po įstatymo įsigaliojimo, o tai didina riziką pasireikšti korupcijai ir laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pritarti Tokia pati kaip TD 1 pastaba, į ją atsižvelgta ir siūloma atitinkamuose projekto straipsniuose išbraukti žodžius „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrengtus gręžinius. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-211
straipsnyje nustatyta, kad pirmiausia turi būti sudaromos prielaidos įregistruoti esamus gręžinius, o po to vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, gautas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Ši nuostata diskutuotina tuo aspektu, kad gali susidaryti situacijos, kad įregistravus esamą gręžinį ir jame negavus leidimo naudoti požeminio vandens išteklius jis turėtų būti likviduojamas.
Tokiu būdu laikantis šioje nuostatoje nurodytų procedūrų eiliškumo būtų atliekami nereikalingi biurokratiniai veiksmai bei didinama administracinė našta tiek valstybės institucijoms tiek asmenims siekiantiems įteisinti gėlo vandens gręžinius. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus ir siekdami, kad gręžinių įteisinimo procedūros nedidintų administracinės naštos, siūlome keisti Gręžinių įteisinimo projekte nustatytų procedūrų eiliškumo reglamentavimą, nustatant, kad tais atvejais kai reikalingas leidimas konkrečiam gręžiniui naudoti požeminio vandens išteklius, pirmiausia turi būti kreipiamasi dėl tokio leidimo. Nepritarti Kol nėra objekto – įregistruoto gręžinio, tol nėra kam išduoti leidimo naudoti požeminio vandens išteklius. Įstatymo projekte numatyta, kad asmuo, kuriam reikės leidimo prieš gręžinio legalizavimą, privalės sumokėti vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką ir tik tuomet galės pradėti gręžinio legalizavimo procesą. Sumokėjus įmoką, užregistravus gręžinį, bus galima pradėti vykdyti kitas leidimui gauti reikalingas procedūras (požeminio vandens išteklių aprobavimas, vandenvietės apsaugos zonų nustatymas), kurių įgyvendinimas gali užtrukti. Atsižvelgiant į tai projekte yra siūlomas 18 mėn. pereinamasis terminas. Priežastys negauti leidimo išlieka tokios pačios kaip ir legalaus gręžinio atveju. 5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-215 2.3.
Gręžinių įteisinimo projekto 5 straipsnyje nustatyta, kad <...>Šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos.<...>. Priėmus šią nuostatą būtų sudaromos palankesnės sąlygos naudoti požeminio vandens išteklius asmenims, kurie naudoja neregistruotus vandens gręžinius bei neturi leidimų naudoti požeminio vandens išteklius tų asmenų atžvilgiu, kurie įsirengs gręžinius po įstatymo įsigaliojimo. Po įstatymo įsigaliojimo asmenys laikydamiesi nustatytų reikalavimų požeminio vandens išteklius naudoti galės tik turėdami visus leidimus, ir jeigu nesilaikys teisinio reglamentavimo jiems bus taikomos administracinės nuobaudos bei didinami mokesčiai už gamtos išteklius, tuo tarpu asmenys naudojantys neįregistruotus gręžinius bei neturintys leidimų naudoti požeminio vandens išteklius, galės ir toliau juos naudoti be reikalingų leidimų iki 2024 m. spalio 30 d. Tokiu būdu asmenims neturintiems leidimų naudoti požeminio vandens išteklių būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Nepritarti Įstatymo projekte aptariamų gręžinių savininkai jau turi arba pačių įrengtus, arba dažnu atveju įsigytus, jau įrengtus gręžinius, todėl yra praleidę etapą, kai buvo galima planuoti išteklių naudojimui reikalingų dokumentų gavimą prieš išteklių naudojimą.
Leidimo išdavimo procesas užtrunka – reikalingas požeminio vandens išteklių aprobavimas, vandenvietės apsaugos zonų nustatymas. Siekiant, kad Įstatymo projekte aptariamų gręžinių savininkai pasinaudotų galimybe įsiteisinti gręžinius, yra numatomas pereinamasis, 18 mėnesių terminas, kurio metu asmenims nebūtų taikomos ekonominės sankcijos. 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 * 3.Kitos pastabos ir pasiūlymai:
Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama. Mokesčio įstatymo projektui ir Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektui pastabų ir pasiūlymų neturime. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Gręžinių įteisinimo projekto nuostatos dėl nepakankamai aiškaus ir detalaus teisinio reglamentavimo gali sudaryti išskirtines sąlygas asmenims, kurie naudoja gėlo vandens gręžinius nesilaikydami nustatyto teisinio reglamentavimo. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti
Energetikos skyrius,
1
<...>
Siūlomas patikslinimas 3 straipsniui. Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio registravimas ir likvidavimas:
arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Jis savivaldybės vykdomajai institucijai teikia paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį. Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. <...> Pritarti Pasiūlymas yra svarstytas rengiant LRV išvadą, į jį atsižvelgta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil Nr Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021‑08-11 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-78 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) (toliau – Įstatymo projektas XIVP-144(2)), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-145(2) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(2)) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio mokesčio tarifas apskaičiuojamas šiame įstatyme nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir gautą skaičių padauginus iš išgautų išteklių kiekio, taip pat įvertinus, kad ne visi ūkio subjektai, naudojantys požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų gręžinių, turės apskaitos duomenis, Įstatymo projekte Nr. XIVP-144(2) siūloma numatyti fiksuotą vienkartinės įmokos dydį (toliau – vienkartinė įmoka), kuris būtų diferencijuojamas priklausomai nuo planuojamo išgauti požeminio vandens išteklių kiekio. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vienkartinė įmoka prilyginama Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytam didesnio tarifo mokesčiui. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo
valstybinius gamtos išteklius įskaitomas: 90 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, 10 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Priėmus Įstatymo projektą XIVP-144(2), savivaldybių institucijoms gali padidėti administracinė našta ir darbo laiko sąnaudos, susijusios su gautų paraiškų dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį vertinimu, todėl siūlytina Įstatymo projekte XIVP-144(2) numatyti, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma ir į savivaldybių biudžetą, šias lėšas panaudojant savivaldybei sprendžiant aktualius aplinkosauginius klausimus.
Pritarti Pritarti LRV pasiūlymui, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma į savivaldybių biudžetą, šias lėšas panaudojant savivaldybei sprendžiant aktualius aplinkosauginius klausimus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-11 1, 2, 3, 4, 5,7
iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nedetalizuojant, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad gręžinio įrengimo laikotarpio nustatyti dėl gamtinių ir technologinių aplinkybių ne visais atvejais įmanoma, įvertinus, kad toks reikalavimas gerokai pailgintų gręžinio įteisinimo procesą, siūlyta atsisakyti formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą“, atitinkamai pakoreguojant Įstatymo projekto XIVP-144(2) 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius. Pritarti Tokia pati kaip ir TD 1 pastaba. Projektą pakoreguoti ir atitinkamuose straipsniuose išbraukti žodžius „iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-112 2,4
siūlytina išbraukti „įskaitant viešojo vandens tiekėją“, nes viešajam vandens tiekėjui pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o šiose dalyse siekiama reglamentuoti atleidimą nuo atsakomybės asmenims, kuriems šis leidimas nereikalingas.
Siūloma nustatyti vienodas sąlygas visiems asmenims, norintiems legalizuoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nurodant, kad visi asmenys prieš gręžinio legalizavimo pradžią sumokėtų mokestį. Siūlome apsvarstyti galimybę Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims nustatyti mažesnio dydžio gręžinio legalizavimo mokestį. Atsižvelgus į šį pasiūlymą, atitinkamai pakoreguoti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 6 straipsnį. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021‑08-112 5,6
teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome tikslinti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstant jas taip: „5. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumoka vienkartinę įmoką. 6.
6. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.“.
Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.“. Siūloma Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalių redakcija leis įgyvendinti nustatytus tikslus: sukurti tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu, asmeniui sumokėjus vienkartinę įmoką, už praėjusius trejus metus, iš jo negali būti reikalaujama sumokėti atitinkamą aplinkosauginį mokestį, taip pat šio mokesčio negalima perskaičiuoti.
Pagal Įstatymo projekto XIVP-144(2) redakciją, siekiant to paties tikslo, numatyta, kad minėtu atveju asmeniui negali būti taikoma mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) senatis. Tai reiškia, kad mokėtinas aplinkosauginis mokestis gali būti perskaičiuojamas netaikant mokesčio perskaičiavimo senaties. Siūloma numatyti vienodas sąlygas visiems asmenims ir Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad nuo vienkartinės įmokos mokėjimo būtų atleisti tik asmenys, kurie nors ir išgavo požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų ar bešeimininkių gręžinių, tačiau vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka deklaravo išgautus požeminio vandens išteklius ir mokėjo mokesčius paskutinius trejus metus. Siekiant Įstatymo projekte XIVP-144(2) aiškiai nustatyti gręžinio nuosavybės pagrindus, siūlytina formuluote „nuosavybės ar patikėjimo teise“ atitinkamai papildyti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius. Pritarti Pritariama Vyriausybės pastabai/pasiūlymui, kuris susideda iš 3 dalių:
Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalis numatant, tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu, asmeniui sumokėjus vienkartinę įmoką, už praėjusius trejus metus, iš jo negali būti reikalaujama sumokėti atitinkamą aplinkosauginį mokestį, taip pat šio mokesčio negalima perskaičiuoti. Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Finansų ministerija, kuri pateikė 5 ir 6 dalies formuluotes. Pasiūlymas esminis, tačiau redakcinis.
numatyti, kad nuo vienkartinės įmokos mokėjimo būtų atleisti tik tie asmenys, kurie nors ir išgavo požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų ar bešeimininkių gręžinių, tačiau vadovaudamiesi teisės aktuose nustatyta tvarka deklaravo išgautus požeminio vandens išteklius ir mokėjo mokesčius bent už paskutinius trejus metus. Tuo tarpu Projekte buvo siūloma nuo vienkartinės įmokos mokėjimo atleisti tik vandens tiekėjus, neišskiriant, ar jie mokėjo mokesčius kaip numatyta, ar ne. 3) redakcinis pasiūlymas projekte aiškiai nustatyti gręžinio nuosavybės pagrindus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
siūlome numatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija teikia ne tik pagrįstą nuomonę dėl pritarimo naudoti gręžinį, bet ir dėl nepritarimo, taip pat siūlytina patikslinti įrengiamos geriamojo vandens infrastruktūros faktinę situaciją, po žodžių „kurioje įrengta“ įrašyti žodžius „ar įrengiama“. Siekiant nesukurti prielaidų pasireikšti korupcijai siūlytina vietoj „gali nepritarti naudoti gręžinį“ įrašyti „nepritaria gręžinio naudojimui“, o po žodžių „geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“ įrašyti
„vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi“. Pritarti
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
mechanizmą, kurio pagrindu viešasis vandens tiekėjas tuo atveju, jei būtų pradėjęs gręžinio legalizavimo procedūras, būtų atleistas nuo visų ekonominių sankcijų, kylančių už Žemės gelmių registre neregistruoto ar registruoto, tik neturinčio nurodyto aktualaus savininko duomenų, gręžinio naudojimą.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto XIVP-144(2) 8 straipsnį papildyti 5 dalimi, nurodant, kad „Šio įstatymo nuostatos gręžinio legalizavimo laikotarpiu atleidžia viešojo vandens tiekėją nuo ekonominių sankcijų, kylančių už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
Pritarti Pasiūlymas: Siūloma papildyti projektą nuostata, kurios pagrindu viešasis vandens tiekėjas tuo atveju, jei būtų pradėjęs gręžinio legalizavimo procedūras, būtų atleistas ne tik nuo visų ekonominių sankcijų, numatytų naudojant gamtos išteklius, bet ir susijusių su geriamojo vandens tiekimo paslauga. Pažymėtina, kad nenumačius „pilno“ atleidimo nuo visų sankcijų, viešasis vandens tiekėjas negautų baudų iš AAD, bet galėtų gauti iš VERT. 7.
Gintautas Paluckas, 2021-04-213 N Argumentai: Siekiant administracinės naštos mažinimo taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris reglamentuoja, kad „leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį[1]“, siūloma namų ūkiams, kurie suvartoja iki 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą leisti apie patį gręžinio faktą tik informuoti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomąją instituciją. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144
(2) 3 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Tuo atveju, kai asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti gėlą požeminį vandenį išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, šio straipsnio 1-8 punktuose išdėstytos prievolės netaikomos. Informaciją apie gręžinio vietą savininkas privalo pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomajai institucijai.“ Nepritarti Toks siūlymas neatitinka Įstatymo projektu siekiamų tikslų (1 str.), nes nebus įvykdytos būtinos nelegalaus gręžinio, neregistruoto Žemės gelmių registre, įteisinimo procedūros, numatytos projekto 3 str., t. y. jis ir toliau liks nelegalus -nebus įregistruotas Žemės gelmių registre. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio
išteklius.
Pažymėtina, kad gręžinio registravimas Žemės gelmių registre ir leidimo naudoti požeminio vandens išteklius išdavimas yra skirtingos procedūros. Be to, Vietos savivaldos įstatymas numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Savivaldybės planuoja viešojo vandens tiekimą, rengia plėtros planus. Yra svarbu žinoti, kur tiesti tinklo galbūt neverta, nes diduma kvartalo gyventojų apsirūpina geriamuoju vandeniu iš gręžinių; arba atvirkščiai – savivaldybė kvartale jau sudarė sąlygas jungtis prie centralizuotų tinklų. Įstatymo projekte numatoma, kad Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. Analogiškas reikalavimas keliamas ir įsirengiant naujus gręžinius – prieš įsirengiant gręžinį turi būti gautas savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimas. 8. Seimo narys
2 Argumentai: Siekiant finansinės naštos mažinimo, siūloma mažinti įmokų dydžius 0-10 m³ per parą išgaunantiems namų ūkiams. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144
(2) 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vienkartinė įmoka mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo 0 iki 10 m³ per parą – 500 eur; nuo 10 - 100 m³ per parą – 500
Nepritarti Argumentai: Pažymėtina, kad iniciatorių pateiktame įstatymo projekte buvo numatyta, jog vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką mokėti turės tik tie asmenys, kuriems išteklių išgavimui reikalingas leidimas, t. y. kalbama ne apie namų ūkius.
Komitetas nepritaria pasiūlymui mažinti vienkartinių įmokų dydžius asmenims, kuriems išteklių išgavimui reikalingas leidimas. 9. Seimo nariai Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vidmantas Kanopa, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika 2021-09-306 Argumentai: LR Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekte numatytos vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo 0 iki 10 m³ per parą
1Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnį:
„6 straipsnis. Vienkartinės įmokos sumokėjimas ir įskaitymas
įstatymo 3 ir 4 straipsnių nustatyta tvarka kreipėsi į savivaldybę ar informavo Aplinkos apsaugos departamentą nuo kreipimosi ar informavimo dienos per 30 kalendorinių dienų turi sumokėti vienkartinę įmoką, jei pagal Žemės gelmių įstatymą privalo gauti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius. 2.
išteklių kiekį: nuo iki 10 m3 per parą – 500 eur; nuo 10 - 100 m3 per parą– 1000 eur; 100 ir daugiau m3 per parą – 5000 eur. 3.Vienkartinė įmoka mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.“
ir 8 straipsnius atitinkamai laikyti 6 ir 7 straipsniais. Nepritarti Argumentai: Vienkartinė įmoka projekte atsirado atsižvelgiant į LRS teisininkų pastabą dėl galimo prieštaravimo LR Konstitucijai, pateiktą 2020-11-06 išvadoje dėl projekto Nr. XIIIP-5316 ir 2021-01-04 išvadoje dėl pirmosios projekto Nr. XIVP-144 redakcijos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų (komisijų) išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Gentvilo, Kęstučio Mažeikos, Kazio Starkevičiaus, Valiaus Ąžuolo, Aido Gedvilo pateiktam Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) ir komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIVP-144(2) ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei suinteresuotų subjektų siūlymus, kuriems komitetas pritaria. 6.2. Pasiūlymai: nėra. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų suinteresuotų institucijų, įstaigų, asociacijų ar asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-10-278 1,2 Argumentai: Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto (toliau - Projektas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas įsigalioja š. m. lapkričio 1 d. ir galioja iki 2024 m. spalio 30 d. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Aplinkos ministras ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius iki 2021 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgdami į tai, manome, kad projekte numatytas įstatymo įsigaliojimo terminas yra jau kitą savaitę, taip pat įvertinę tai, kad įgyvendinant Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatą turėsi būti parengtas visiškai naujas teisinis reglamentavimas, siūlome numatyti Projekto įsigaliojimą 2022 m. kovo 1 d., atitinkamai pratęsiant jo galiojimo terminą ir numatant jį 2025 m. vasario 28 d. Pasiūlymas:
Projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
m. lapkričio 1 d. 2022 m. kovo 1 d. ir galioja iki 2024 m. spalio 30 d. 2025 m. vasario 28 d.“ 2.
ministerijos direktorius iki 2021 m. spalio 30 d. 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Aistė Gedvilienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė