Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 44¹ straipsnio pakeitimas
44¹ straipsnį 3 ir 4 dalimis: „3. Teismo pirmininkas sumažina teisėjo, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, prašymu darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. 4. Teismo pirmininkas nustato ne viso darbo laiką teisėjo prašymu, jeigu prašymas pagrįstas neįgalumu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki trejų metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų Darbo kodekso nustatyta tvarka ir apimtimi.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tik tais atvejais, kai yra gaunama Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro išvada apie tai, kad asmuo dėl sveikatos būklės negali dirbti teisėju per vienerius metus teisėjas serga daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, arba kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti teisėjo pareigas.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 98 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų., o teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 darbo dienos.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Teisėjams, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojui teismo pirmininkas, o teismų pirmininkams Respublikos Prezidentas gali suteikti suteikia jiems prašant iki vienų metų atostogas kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju teisėjui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas atlyginimas nemokamas; atostogų kvalifikacijai tobulinti laikas įskaitomas į teisėjo darbo stažą. Pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti teisėjas gali vieną kartą per penkerius metus.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 44¹ straipsnio pakeitimas
44¹ straipsnį 3 ir 4 dalimis: „3. Teismo pirmininkas sumažina teisėjo, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, prašymu darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. 4. Teismo pirmininkas nustato ne viso darbo laiką teisėjo prašymu, jeigu prašymas pagrįstas neįgalumu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki trejų metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų Darbo kodekso nustatyta tvarka ir apimtimi.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 98 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų., o teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 darbo dienos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIVP-1288(3) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44¹ straipsnis. Teisėjo darbo organizavimas
darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. 2. Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Šioje dalyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą. 3. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas, paneigiant pagrindinę teisėjo funkciją – vykdyti teisingumą.“
papildymas 44³ straipsniu Papildyti Įstatymą 44³ straipsniu: „44³ straipsnis. Teisėjo darbo su bylomis krūvio sumažinimas dėl su teisėjo funkcijomis nesusijusių priežasčių 1.
Teisėjo darbo su bylomis krūvis mažinamas:
1) teisėjo prašymu, grindžiamu teisėjui nustatytu dalyvumo lygiu arba sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie teisėjo sveikatos būklę;
2) teisėjo prašymu, grindžiamu būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su teisėju gyvenantį asmenį;
3) nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios teisėjos reikalavimu, taip pat teisėjo, auginančio vaiką iki aštuonerių metų, vieno auginančio vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, reikalavimu. 2. Teismo pirmininkas sumažina teisėjo darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas, paneigiant pagrindinę teisėjo funkciją – vykdyti teisingumą. Šio straipsnio nustatyta tvarka mažinant teisėjo darbo su bylomis krūvį proporcingai mažinamas ir teisėjo atlyginimas.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju pripažintam asmeniu su negalia, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena, tačiau bendra jo kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų. Teisėjo, pripažinto asmeniu su negalia, taip pat teisėjo, vieno auginančio vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 darbo dienos.“
ją išdėstyti taip: „2.
Teisėjui, auginančiam vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, teisėjui, auginančiam neįgalų vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ir ar daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.“
Pakeisti 101 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Teisėjui, kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl teisėjo pareigų atlikimo, valstybė sumoka kompensaciją pagal netekto darbingumo lygį dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygį) ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 46,55 MA dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 37,24 MA dydžio;
3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 27,93 MA dydžio;
4) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo
5) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – iki 9,31 MA dydžio.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Poreikis pakeisti Teismų įstatymo nuostatas atsirado dėl įstatymo nesuderinamumo su Darbo kodekso nuostatomis, nes neužtikrinamos socialiai pažeidžiamų asmenų (teisėjų) teisės. Siekiant užtikrinti nediskriminavimo dėl socialinės padėties principą, teisėjus, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, taip pat vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias, auginantiems vaiką iki trejų metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Teismų įstatyme nenumatyta galimybė šiems asmenims dirbti ne visą darbo laiką, kai Darbo kodekso 40 straipsnis šią galimybę numato šios grupės asmenims. Teisėjų socialinės garantijos yra numatytos Teismų įstatymo 98 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje yra nuoroda, kad teisėjai turi teisę į Darbo kodekse nustatytas tikslines atostogas, tačiau yra iškilęs poreikis tai detalizuoti Teismų įstatyme. Įstatymo 98 straipsnio 6 dalies pakeitimo poreikis atsirado, nes jame yra nustatytas prieštaringas reglamentavimas, t. y. nurodyta, kad teisėjas turi teisę pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti vieną kartą per penkerius metus, tačiau ši teisė yra ribojama, nes prieš tai esančioje nuostatoje, nurodoma, kad ši teisė yra sąlyginė, priklausoma nuo kito asmens valios, kuris gali suteikti (ar nesuteikti) šias atostogas. Įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Tačiau sumuojant atostogų dienas, teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bendra kasmetinių atostogų trukmė nustatyta vienoda - 40 darbo dienų, nors minimali atostogų trukmė šiems asmenims nustatyta penkiomis dienomis ilgesnė, todėl ir maksimali atostogų trukmė šios socialinės grupės teisėjams turėtų būti penkiomis dienomis ilgesnė, t. y. 45 darbo dienos. Kitas atostogų dienas teisėjas, turintis daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, sukaupia atitinkamai už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus po vieną darbo dieną. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Pagal šiuo metu galiojantį Teismų įstatymo 44¹straipsnio 2 dalį Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Šioje dalyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą.
Pagal šiuo metu galiojančią Teismų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai per vienerius metus teisėjas serga daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, arba kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti teisėjo pareigas. Pagal šiuo metu galiojančią Teismų įstatymo 98 straipsnio 1 dalį teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų. Pagal šiuo metu galiojančią Teismų įstatymo 98 straipsnio 6 dalį teisėjams, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojui teismo pirmininkas, o teismų pirmininkams Respublikos Prezidentas gali suteikti iki vienų metų atostogas kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju teisėjui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas atlyginimas nemokamas; atostogų kvalifikacijai tobulinti laikas įskaitomas į teisėjo darbo stažą. Pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti teisėjas gali vieną kartą per penkerius metus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma suderinti Teismų įstatymo nuostatas su Darbo kodekso nuostatomis, kad būtų užtikrinamos socialiai pažeidžiamų asmenų (teisėjų) teisės.
Siekiama teisėjams, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, taip pat vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms, auginantiems vaiką iki trejų metų, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, užtikrinti nediskriminavimo dėl socialinės padėties principą, numatant galimybę dirbti ne visą darbo laiką, nes Darbo kodekso 40 straipsnis numato tokią galimybę šios grupės asmenims. Atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima būtų tik tais atvejais, kai gaunama Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro išvada apie tai, kad asmuo dėl sveikatos būklės negali dirbti teisėju. Įstatymo 98 straipsnio 6 dalies pakeitimas neribotų teisėjų teisės pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti vieną kartą per penkerius metus, nepriklausomai nuo kito asmens, galinčio suteikti arba nesuteikti teisės pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti, valios. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos. Sumuojant atostogų dienas, teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bendra kasmetinių atostogų trukmė nustatoma vienoda - 40 darbo dienų, nors minimali atostogų trukmė šiems asmenims nustatyta penkiomis dienomis ilgesnė, todėl ir maksimali atostogų trukmė, šios socialinės grupės teisėjams, būtų penkiomis dienomis ilgesnė, t. y. 45 darbo dienos.
45 darbo dienos. Kitas atostogų dienas, teisėjas, turintis daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, sukauptų atitinkamai už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus po vieną darbo dieną. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamų pasekmių neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. part_11cb4e135f0b4f8bb74777deaed76829 part_ae0859c8e60248e49b5a32d1f3d611b1
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „teisėjo darbo organizavimas“, „teisėjo atleidimas iš pareigų“, „teisėjų atostogos“, „teisėjų papildomos poilsio dienos“, „atleisti teisėją iš pareigų“, „pripažintas neįgaliuoju“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis. Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Poreikis pakeisti Teismų įstatymo nuostatas atsirado dėl įstatymo nesuderinamumo su Darbo kodekso nuostatomis, nes neužtikrinamos socialiai pažeidžiamų asmenų (teisėjų) teisės. Siekiant užtikrinti nediskriminavimo dėl socialinės padėties principą, teisėjus, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, taip pat vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias, auginantiems vaiką iki trejų metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Teismų įstatyme nenumatyta galimybė šiems asmenims dirbti ne visą darbo laiką, kai Darbo kodekso 40 straipsnis šią galimybę numato šios grupės asmenims. Teisėjų socialinės garantijos yra numatytos Teismų įstatymo 98 straipsnyje. Įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos. Tačiau sumuojant atostogų dienas, teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bendra kasmetinių atostogų trukmė nustatyta vienoda - 40 darbo dienų, nors minimali atostogų trukmė šiems asmenims nustatyta penkiomis dienomis ilgesnė, todėl ir maksimali atostogų trukmė šios socialinės grupės teisėjams turėtų būti penkiomis dienomis ilgesnė, t. y. 45 darbo dienos. Kitas atostogų dienas teisėjas, turintis daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, sukaupia atitinkamai už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus po vieną darbo dieną. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Pagal šiuo metu galiojantį Teismų įstatymo 44¹straipsnio 2 dalį Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Šioje dalyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą. Pagal šiuo metu galiojančią Teismų įstatymo 98 straipsnio 1 dalį teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų. Pagal šiuo metu galiojančią Teismų įstatymo 98 straipsnio 6 dalį teisėjams, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojui teismo pirmininkas, o teismų pirmininkams Respublikos Prezidentas gali suteikti iki vienų metų atostogas kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju teisėjui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas atlyginimas nemokamas; atostogų kvalifikacijai tobulinti laikas įskaitomas į teisėjo darbo stažą. Pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti teisėjas gali vieną kartą per penkerius metus. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma suderinti Teismų įstatymo nuostatas su Darbo kodekso nuostatomis, kad būtų užtikrinamos socialiai pažeidžiamų asmenų (teisėjų) teisės. Siekiama teisėjams, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, taip pat vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms, auginantiems vaiką iki trejų metų, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, užtikrinti nediskriminavimo dėl socialinės padėties principą, numatant galimybę dirbti ne visą darbo laiką, nes Darbo kodekso 40 straipsnis numato tokią galimybę šios grupės asmenims. Įstatymo 98 straipsnio 6 dalies pakeitimas neribotų teisėjų teisės pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti vieną kartą per penkerius metus, nepriklausomai nuo kito asmens, galinčio suteikti arba nesuteikti teisės pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti, valios. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos. Sumuojant atostogų dienas, teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bendra kasmetinių atostogų trukmė nustatoma vienoda - 40 darbo dienų, nors minimali atostogų trukmė šiems asmenims nustatyta penkiomis dienomis ilgesnė, todėl ir maksimali atostogų trukmė, šios socialinės grupės teisėjams, būtų penkiomis dienomis ilgesnė, t. y. 45 darbo dienos. Kitas atostogų dienas, teisėjas, turintis daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, sukauptų atitinkamai už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus po vieną darbo dieną. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamų pasekmių neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. part_11cb4e135f0b4f8bb74777deaed76829 part_ae0859c8e60248e49b5a32d1f3d611b1 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „teisėjo darbo organizavimas“, „teisėjo atleidimas iš pareigų“, „teisėjų atostogos“, „teisėjų papildomos poilsio dienos“, „atleisti teisėją iš pareigų“, „pripažintas neįgaliuoju“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis. Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
DĖL
44¹,
2022-01-18 Nr. XIVP-1288 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 44¹ straipsnį siūloma papildyti nauja 4 dalimi ir nustatyti, kad „Teismo pirmininkas nustato ne viso darbo laiką teisėjo prašymu, jeigu prašymas pagrįstas neįgalumu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki trejų metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų Darbo kodekso nustatyta tvarka ir apimtimi.“ Keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio naujos
rašte nurodyta, kad „Poreikis pakeisti Teismų įstatymo nuostatas atsirado dėl įstatymo nesuderinamumo su Darbo kodekso nuostatomis, nes neužtikrinamos socialiai pažeidžiamų asmenų (teisėjų) teisės. Siekiant užtikrinti nediskriminavimo dėl socialinės padėties principą, teisėjus, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, taip pat vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias, auginantiems vaiką iki trejų metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Teismų įstatyme nenumatyta galimybė šiems asmenims dirbti ne visą darbo laiką, kai Darbo kodekso 40 straipsnis šią galimybę numato šios grupės asmenims.” Pažymėtina, kad teisėjo teisinis statusas nėra tapatus darbuotojo teisiniam statusui.
Teisėjas yra valstybės pareigūnas ir turi šiame bei kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus. Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad iš esmės skiriasi teisėjo pareigų užėmimo tvarka, reikalavimai į teisėjo pareigas pretenduojančiam ir šias pareigas užimančiam asmeniui, atleidimo iš pareigų tvarka ir kiti su teisėjo pareigomis susiję reikalavimai, todėl siūlymas nustatyti teisėjams ne visą darbo laiką analogiškai kaip tai nustatyta Darbo kodekse darbuotojams, diskutuotinas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalį, teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 13P-203-(7.1.2) patvirtintas Teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos aprašas[1], kuriame, be kita ko, nustatyti teisėjo darbo su bylomis krūvio mažinimo pagrindai, maksimalios darbo su bylomis krūvio mažinimo ribos, kriterijai, kuriais vadovaujantis atskirų teismų grupių teisėjams gali būti sumažintas krūvis dėl teisėjo užimtumo vykdant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, taip pat sprendimų dėl darbo su bylomis krūvio mažinimo priėmimo tvarka.
Jame taip pat nustatyta, jog teisėjui, kuriam darbo su bylomis krūvis sumažinamas dėl sveikatos būklės, teismo pirmininko sprendimu proporcingai mažinamas ir teisėjo gaunamas atlyginimas. Jeigu įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, teikiamų keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 3 ir 4 dalių normas dėl teisėjo, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, darbo su bylomis krūvio mažinimo ir ne viso darbo laiko nustatymo reikėtų derinti tarpusavyje, kad mažinant teisėjo darbo su bylomis krūvį ir nustačius ne viso darbo laiką nebūtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – teisingumo vykdymas. Be to, pastebėtina, jog kitiems 44¹ straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisėjams siūloma leisti tik nustatyti ne visą darbo laiką, tačiau darbo su bylomis krūvis nebūtų mažinamas. Neaišku, kodėl siūlomas skirtingas reguliavimas 44¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų teisėjų grupių atžvilgiu, taip pat abejotina, ar teisėjai, dirbantys ne viso darbo laiko sąlygomis, galėtų dirbti visu krūviu (nemažinant jų darbo su bylomis krūvio atitinkamai sutrumpintam darbo laikui). Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti įtvirtina nuostata dėl 44¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais proporcingai mažinamo teisėjo atlyginimo, kaip tai nustatyta Darbo kodekso 40 straipsnio 6 dalyje.
Įstatymo projekte vietoj nuorodos „Darbo kodekso nustatyta tvarka ir apimtimi“ reikėtų nustatyti aiškią siūlomų normų taikymo teisėjams tvarką. Aptariamas formuluotes reikėtų tikslinti, 44¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinant teisėjo teisę laikinai dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis ir šios teisės įgyvendinimo sąlygas (per kokį terminą turi būti išnagrinėtas teisėjo prašymas teismo primininkui leisti laikinai dirbti ne viso darbo sąlygomis), taip pat kokia tvarka teisėjas gali grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis. Taip pat reikėtų įvardinti subjektus, kuriems normos adresuotos (pavyzdžiui, „pareikalavus/pateikus prašymą nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai teisėjai; teisėjui, auginančiam vaiką iki trejų metų; teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų“). 2. Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 2 dalies formuluotę siūlytina tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad čia reguliuojamas teisėjo atleidimo iš pareigų teisinis pagrindas (pavyzdžiui, taip: „Atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tik gavus Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro išvadą, kad teisėjo sveikatos būklė neatitinka sveikatos reikalavimų teisėjams“). 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamų pakeitimų dėstymą reikėtų tikslinti. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje reikėtų dėstyti keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio papildymą nauja 3 dalimi, o įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstyti keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio papildymą nauja 4 dalimi. Įstatymo projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D.
Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6fbc22a221d611eab86ff95170e24944?jfwid=
2023-03-07 Nr. XIVP-1288(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektą reikėtų dėstyti atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto straipsnių, kuriuos sudaro vienintelė dalis, dalys nenumeruojamos;
2) įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimą reikėtų tarpusavyje derinti su jo turiniu, nes įstatymą įgyvendinančių nuostatų straipsnyje nėra teikiama. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2024-04-24 Nr. XIVP-1288(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 44¹, 98 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-06-28
posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Evelina Bulotaitė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Rimantė Šalaševičiūtė – Seimo narė, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Samanta Delekaitė – Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja, Milda Grajauskaitė – Nacionalinės teismų administracijos Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėja, Rūta Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyresnioji patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektą reikėtų dėstyti atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto straipsnių, kuriuos sudaro vienintelė dalis, dalys nenumeruojamos;
2) įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimą reikėtų tarpusavyje derinti su jo turiniu, nes įstatymą įgyvendinančių nuostatų straipsnyje nėra teikiama. Pritarti. 2. LR Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė 2023-03-201 Įvertinę Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 44(1), 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1288(2) (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Nacionaliniai teismai veikia ir kaip Europos Sąjungos teisę taikantys teismai bei užtikrina iš Europos Sąjungos teisės kylančias privačių asmenų teises. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) teigia, kad kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad instancijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, atitiktų veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimus[1]. ESTT ne kartą atkreipė dėmesį[2], kad valstybės narės įgyvendindamos savo kompetenciją organizuoti nacionalines teisingumo sistemas turi laikytis iš Europos Sąjungos teisės joms kylančių įsipareigojimų. Vienas iš svarbiausių teisingumo sistemos organizavimo principų – teismų nepriklausomumo užtikrinimas.
Teismų nepriklausomumas, anot ESTT, yra neatsiejamas nuo teismo paskirties ir yra teisės į veiksmingą teisminę apsaugą ir pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o ši teisė ypač svarbi, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Europos Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, išsaugojimo garantas[3]. Atitinkamai, valstybių narių pareiga užtikrinti teismų sistemos nepriklausomumą kyla ir iš tarptautinių valstybės įsipareigojimų – Europos Sąjungos teisės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Projekto nuostatas pagal teikiamas pastabas:
ir teisėjų veiklos nepriklausomumo principas suponuoja, jog teisėjų veiklos sąlygas, socialines garantijas ir kt., išimtinai nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo normos, bet ne Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Teisėjų taryba 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 13P-203-(7.1.2) jau yra patvirtinusi Teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į nurodytą ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Projekto 1 straipsnyje siūlomas Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 3 bei 4 dalis apjungti, detalesnę socialinių garantijų suteikimo tvarką palikti nustatyti Teisėjų tarybos kompetencijai, darant nuorodą ne į Darbo kodeksą, o į Teisėjų tarybos nustatytą tvarką. Pritarti. 3. LR Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė
4 dalimi ir iš esmės nustatyti analogiškas socialines garantijas teisėjams, kurios numatytos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vadovaujantis Darbo kodekso 40 straipsniu.
Pastebėtina, kad Projektu, be kita ko, siūloma ne visą darbo laiką nustatyti teisėjui, auginančiam vaiką iki trejų metų, tačiau minėto Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tokia socialinė garantija suteikiama darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų. Atsižvelgiant į nurodytą ir siekiant, kad teisėjams būtų suteikiamos analogiškos socialinės garantijos, kurios suteikiamos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, siūloma patikslinti projektą, nustatant, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, kai jis augina vaiką iki aštuonerių metų. Pritarti. 4. LR Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 44¹ straipsnį 3 dalimi, nustatant, kad teismo pirmininkas sumažina teisėjo, kuris yra pripažintas
neįgaliuoju, prašymu darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Taip pat siūloma tą patį straipsnį papildyti ir 4 dalimi, reglamentuojant, kad teismo pirmininkas nustato ne viso darbo laiką teisėjo prašymu, jeigu prašymas pagrįstas neįgalumu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki trejų metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų Darbo kodekso nustatyta tvarka ir apimtimi. Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Atsižvelgus į tai, manytina, kad teisėjams Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios ne viso darbo laiko nustatymą, netaikytinos ir neturėtų būti tiesiogiai perkeliamos į Teismų įstatymą. Atitinkamų socialinių garantijų, kurios nustatytos Darbo kodekse nustatymas ir tam tikrų lengvatų suteikimas teisėjams turėtų būti reguliuotinas ne per darbo laiko trumpinimą, o per darbo su bylomis krūvio mažinimą. Taigi, sistemiškai vertinant Įstatymo projektu siūlomas nustatyti normas, siūlytina Įstatymo projektu teikiamas Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas apjungti į vieną, detalią teisėjų socialinių garantijų suteikimo tvarką paliekant nustatyti Teisėjų tarybai, o ne teikiant atitinkamas nuorodas į Darbo kodeksą. Priešingu atveju, pagal teikiamą Įstatymo projektą, atsirastų prielaidos neįgaliam teisėjui vienos straipsnio dalies pagrindu mažinti darbo su bylomis krūvį, o kitos – nustatyti ne visą darbo laiką.
Manytina, kad tam tikra prasme dvigubinti atitinkamas socialines garantijas tuo pačiu pagrindu nebūtų teisinga. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 53-1, 53-2, 54, 55-1, 57, 61, 63, 69-1, 76, 78, 84, 85, 88, 91-2, 91-3, 91-4, 91-5, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 44-1 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2372 tikslinat Teismų įstatymo nuostatas ir jose nustatant teisę teisėjui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, gauti vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi papildomas poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį (Teismų įstatymo 98 straipsnio 2 dalis), nebuvo tiesiogiai perkeltos Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose, be aptartų laisvų dienų suteikimo galimybės, numatyta ir alternatyva – galimybė sutrumpinti darbo laiką. Taigi, nustatant teisėjams kitas socialines garantijas, kurios numatytos Darbo kodekse, nuosekliai turėtų būti laikomasi šios praktikos. 2. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 40 straipsnyje, kurio nuostatas Įstatymo projektu siekiama perkelti ir į Teismų įstatymą, nustatyta, kad už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis (Darbo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).
Atsižvelgus į tai, Įstatymo projektu teikiamoje Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 3 dalyje, apjungus nuostatas su 4 dalimi, taip pat turėtų būti nustatyta, kad teisėjui sumažinus darbo su bylomis krūvį proporcingai yra mažinamas teisėjo atlyginimas. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog aptariama socialinė garantija dėl ne viso darbo laiko suteikiama darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, taigi, siekiant, kad teisėjams būtų suteikiamos analogiškos socialinės garantijos, kurios suteikiamos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą, nustatant, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, kai jis augina vaiką iki aštuonerių metų. 4. Nepaneigiant to, kad teisėjas, kuris yra pripažintas neįgaliuoju ar turi kitų sveikatos problemų, vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar yra kitaip socialiai pažeidžiamas, turėtų būti nustatytos atitinkamos socialinės garantijos, kurios suteikiamos ir kitiems dirbantiems asmenims, visgi akcentuotina, kad konstitucinė teismų paskirtis – vykdyti teisingumą. Taigi, nustatant atitinkamas lengvatas ar išimtis neturi būti sudaromos prielaidos trukdymui įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio, kylančią teismo priedermę tinkamai ir efektyviai vykdyti teisingumą. Pastebėtina, kad šiuo metu galiojančio Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą.
Atsižvelgus į aukščiau pateiktus siūlymus Darbo kodekse numatytas socialines garantijas teisėjams reglamentuoti ne per darbo laiko trumpinimą, o per darbo su bylomis krūvio mažinimą, siūlytina tikslinti Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalį, nuostatą, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą, perkeliant į atskirą Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 4 dalį. Tokiu atveju ši nuostata būtų taikoma tiek mažinant teisėjui darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą, tiek ir kitais pagrindais. 5. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, siūlytina Teismų įstatymo 44¹ straipsnį dėstyti taip:
„44¹ straipsnis. Teisėjo darbo organizavimas
planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. 2. Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Šioje dalyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą. 3.
prašymas pagrįstas neįgalumu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, teismo pirmininkas sumažina teisėjo darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjui sumažinus darbo su bylomis krūvį proporcingai yra mažinamas teisėjo atlyginimas. 4. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais mažinant teisėjo darbo su bylomis krūvį jis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą.“. Pritarti. 2. Teisėjų taryba
straipsnio 1 dalį, teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, įtvirtinant didesnę maksimalią kasmetinių atostogų trukmę iki 45 darbo dienų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiami argumentai, kad teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bendra kasmetinių atostogų trukmė nustatyta vienoda – 40 darbo dienų, nors minimali atostogų trukmė šiems asmenims nustatyta penkiomis dienomis ilgesnė, taigi ir maksimali atostogų trukmė šios socialinės grupės teisėjams turėtų būti penkiomis dienomis ilgesnė, t. y. 45 darbo dienos. Teisėjų taryba pritaria, kad teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, minimali atostogų norma turi būti ilgesnė, t. y., kaip šiuo metu ir nustatyta Teismų įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje – 27 darbo dienos.
Tačiau siūlant nustatyti, kad ir maksimali atostogų trukmė šiems teisėjams būtų ilgesnė, turėtų būti sistemiškai įvertintas kitas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas, kaip ir šiuo metu galiojančio Teismų įstatymo normos, kurių pagrindu neįgaliam teisėjui, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos ilgesnės minimalios kasmetinės atostogos, taikomos ir kitų asmenų atžvilgiu. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 ir
tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju (27 darbo dienos), bei papildomai už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos, t. y. tiek pat, kiek ir bet kuriam kitam valstybės tarnautojui. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 1 ir
prokurorams vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorams, pripažintiems neįgaliaisiais. 2.
2Atsižvelgus į Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatas,
pagal kurias darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, siūlytina tikslinti ir Teismų įstatymo 98 straipsnio 3 dalį, tokią socialinę garantiją numatant ir teisėjams, ir išdėstyti ją taip:
„3. Teisėjui, auginančiam vieną vaiką iki dvylikos metų,
suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, teisėjui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.“. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-878 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 44¹, 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1288(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
yra konstatavęs, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijoms taip pat priskirtinas teisėjo ir teismo teisinis statusas. Teisėjas pagal jo atliekamas pareigas negali būti priskirtas prie valstybės tarnautojų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 16/98). Analogiškai teisėjas negali būti prilyginamas darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.
Būtent išskirtinis teisėjų statusas lemia, kad jų veiklos sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo normos, bet ne Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Teisėjo darbo su bylomis krūvio mažinimo pagrindai, maksimalios ribos, kriterijai, sprendimų dėl darbo su bylomis krūvio mažinimo priėmimo tvarka nustatyti Teisėjų tarybos tvirtinamame teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos apraše. Atsižvelgiant į išskirtinį teisėjo statusą ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomas Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 3 ir 4 dalis sujungti ir detalesnę socialinių garantijų suteikimo tvarką pavesti nustatyti Teisėjų tarybai, t. y. neteikti nuorodos į Darbo kodeksą, o nurodyti, kad tai reguliuojama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Pritarti. 2. Lietuvos
įstatymo 44¹ straipsnį papildyti 4 dalimi ir iš esmės teisėjams nustatyti analogiškas socialines garantijas, kurios numatytos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vadovaujantis Darbo kodekso
nustatyti teisėjui, auginančiam vaiką iki 3 metų, tačiau minėto Darbo kodekso
darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą – suteikti teisėjams analogiškas socialines garantijas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, siūloma patikslinti Įstatymo projektą ir nustatyti, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, jeigu jis augina vaiką iki 8 metų.
Įstatymo projekto 1 straipsniu taip pat siūloma teisėjui nustatyti ne visą darbo laiką, kai prašymas grindžiamas būtinybe slaugyti šeimos narį, tačiau Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tokia socialinė garantija suteikiama grindžiant būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti Įstatymo projektą ir nustatyti, kad darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, jeigu yra būtinybė slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį. Pritarti. 3. Lietuvos
papildyti Teismų įstatymo 44¹ straipsnį 3 ir 4 dalimis, tačiau jose nenuosekliai vartojamos skirtingos formuluotės – „darbo su bylomis krūvio sumažinimas“ ir „ne viso darbo laiko nustatymas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalį teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Taigi, formuluotė „ne viso darbo laiko nustatymas“, įvertinus teisėjų darbo specifiką, iš esmės nebūtų pritaikoma praktikoje.
Siekiant, kad Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas atitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytus teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus, taip pat siekiant išvengti praktikoje galinčių kilti neaiškumų ir suderinti Teismų įstatyme įtvirtintas formuluotes, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlytina nuosekliai vartoti formuluotę „darbo su bylomis krūvio sumažinimas“, kuri vartojama galiojančios Teismų įstatymo redakcijos 44¹ straipsnio 2 dalyje. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gegužės 10 d. (nutarimas Nr. 353) išvadą, Teisėjų tarybos 2023 m. gegužės 15 d. pateiktus pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė R. Šalaševičiūtė, Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja E. Tamošiūnienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos grupės vadovė D. Zabarauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektą reikėtų dėstyti atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto straipsnių, kuriuos sudaro vienintelė dalis, dalys nenumeruojamos;
turiniu, nes įstatymą įgyvendinančių nuostatų straipsnyje nėra teikiama. Pritarti 2.
2023-03-201 Įvertinę Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 44(1), 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1288(2) (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Nacionaliniai teismai veikia ir kaip Europos Sąjungos teisę taikantys teismai bei užtikrina iš Europos Sąjungos teisės kylančias privačių asmenų teises. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) teigia, kad kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad instancijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, atitiktų veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimus[1]. ESTT ne kartą atkreipė dėmesį[2], kad valstybės narės įgyvendindamos savo kompetenciją organizuoti nacionalines teisingumo sistemas turi laikytis iš Europos Sąjungos teisės joms kylančių įsipareigojimų. Vienas iš svarbiausių teisingumo sistemos organizavimo principų – teismų nepriklausomumo užtikrinimas. Teismų nepriklausomumas, anot ESTT, yra neatsiejamas nuo teismo paskirties ir yra teisės į veiksmingą teisminę apsaugą ir pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o ši teisė ypač svarbi, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Europos Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, išsaugojimo garantas[3]. Atitinkamai, valstybių narių pareiga užtikrinti teismų sistemos nepriklausomumą kyla ir iš tarptautinių valstybės įsipareigojimų – Europos Sąjungos teisės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Projekto nuostatas pagal teikiamas pastabas:
teisėjų veiklos sąlygas, socialines garantijas ir kt., išimtinai nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo normos, bet ne Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.
Teisėjų taryba 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 13P-203-(7.1.2) jau yra patvirtinusi Teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į nurodytą ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Projekto 1 straipsnyje siūlomas Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 3 bei 4 dalis apjungti, detalesnę socialinių garantijų suteikimo tvarką palikti nustatyti
tarybos nustatytą tvarką. Pritarti
4 dalimi ir iš esmės nustatyti analogiškas socialines garantijas teisėjams, kurios numatytos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vadovaujantis Darbo kodekso 40 straipsniu. Pastebėtina, kad Projektu, be kita ko, siūloma ne visą darbo laiką nustatyti teisėjui, auginančiam vaiką iki trejų metų, tačiau minėto Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tokia socialinė garantija suteikiama darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų. Atsižvelgiant į nurodytą ir siekiant, kad teisėjams būtų suteikiamos analogiškos socialinės garantijos, kurios suteikiamos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, siūloma patikslinti projektą, nustatant, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, kai jis augina vaiką iki aštuonerių metų. Pritarti
straipsnį 3 ir 4 dalimis, o šiose dalyse nenuosekliai vartojamos skirtingos formuluotės – darbo su bylomis krūvio sumažinimas ir ne viso darbo laiko nustatymas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalį teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Siekiant išvengti praktikoje galinčių kilti neaiškumų bei suderinti Teismų įstatyme įtvirtintas formuluotes, keičiant Teismų įstatymo 44¹ straipsnį siūlytina nuosekliai vartoti „darbo su bylomis krūvio sumažinimo“ formuluotę (kuri vartojama ir galiojančios Teismų įstatymo redakcijos 44¹ straipsnio 2 dalyje). Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2023-05-101 Teisėjų taryba iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gavo prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Teismų įstatymo Nr. I-480 44¹, 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1288(2) (toliau – Įstatymo projektas). Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktu Įstatymo projektu, palaikydama siekiamą tikslą – Teismų įstatyme įtvirtinti teisėjams socialines garantijas, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir taikomos kitiems dirbantiems asmenims, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo. Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio
1Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 44¹ straipsnį 3 dalimi, nustatant, kad teismo pirmininkas sumažina teisėjo, kuris yra pripažintas
neįgaliuoju, prašymu darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi.
Taip pat siūloma tą patį straipsnį papildyti ir 4 dalimi, reglamentuojant, kad teismo pirmininkas nustato ne viso darbo laiką teisėjo prašymu, jeigu prašymas pagrįstas neįgalumu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki trejų metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų Darbo kodekso nustatyta tvarka ir apimtimi. Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Atsižvelgus į tai, manytina, kad teisėjams Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios ne viso darbo laiko nustatymą, netaikytinos ir neturėtų būti tiesiogiai perkeliamos į Teismų įstatymą. Atitinkamų socialinių garantijų, kurios nustatytos Darbo kodekse nustatymas ir tam tikrų lengvatų suteikimas teisėjams turėtų būti reguliuotinas ne per darbo laiko trumpinimą, o per darbo su bylomis krūvio mažinimą. Taigi, sistemiškai vertinant Įstatymo projektu siūlomas nustatyti normas, siūlytina Įstatymo projektu teikiamas Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas apjungti į vieną, detalią teisėjų socialinių garantijų suteikimo tvarką paliekant nustatyti Teisėjų tarybai, o ne teikiant atitinkamas nuorodas į Darbo kodeksą. Priešingu atveju, pagal teikiamą Įstatymo projektą, atsirastų prielaidos neįgaliam teisėjui vienos straipsnio dalies pagrindu mažinti darbo su bylomis krūvį, o kitos – nustatyti ne visą darbo laiką.
Manytina, kad tam tikra prasme dvigubinti atitinkamas socialines garantijas tuo pačiu pagrindu nebūtų teisinga. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 53-1, 53-2, 54, 55-1, 57, 61, 63, 69-1, 76, 78, 84, 85, 88, 91-2, 91-3, 91-4, 91-5, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 44-1 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2372 tikslinat Teismų įstatymo nuostatas ir jose nustatant teisę teisėjui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, gauti vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi papildomas poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį (Teismų įstatymo 98 straipsnio 2 dalis), nebuvo tiesiogiai perkeltos Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose, be aptartų laisvų dienų suteikimo galimybės, numatyta ir alternatyva – galimybė sutrumpinti darbo laiką. Taigi, nustatant teisėjams kitas socialines garantijas, kurios numatytos Darbo kodekse, nuosekliai turėtų būti laikomasi šios praktikos. 2. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 40 straipsnyje, kurio nuostatas Įstatymo projektu siekiama perkelti ir į Teismų įstatymą, nustatyta, kad už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis (Darbo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).
Atsižvelgus į tai, Įstatymo projektu teikiamoje Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 3 dalyje, apjungus nuostatas su 4 dalimi, taip pat turėtų būti nustatyta, kad teisėjui sumažinus darbo su bylomis krūvį proporcingai yra mažinamas teisėjo atlyginimas. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog aptariama socialinė garantija dėl ne viso darbo laiko suteikiama darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, taigi, siekiant, kad teisėjams būtų suteikiamos analogiškos socialinės garantijos, kurios suteikiamos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą, nustatant, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, kai jis augina vaiką iki aštuonerių metų. 4. Nepaneigiant to, kad teisėjas, kuris yra pripažintas neįgaliuoju ar turi kitų sveikatos problemų, vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar yra kitaip socialiai pažeidžiamas, turėtų būti nustatytos atitinkamos socialinės garantijos, kurios suteikiamos ir kitiems dirbantiems asmenims, visgi akcentuotina, kad konstitucinė teismų paskirtis – vykdyti teisingumą. Taigi, nustatant atitinkamas lengvatas ar išimtis neturi būti sudaromos prielaidos trukdymui įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio, kylančią teismo priedermę tinkamai ir efektyviai vykdyti teisingumą. Pastebėtina, kad šiuo metu galiojančio Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą.
Atsižvelgus į aukščiau pateiktus siūlymus Darbo kodekse numatytas socialines garantijas teisėjams reglamentuoti ne per darbo laiko trumpinimą, o per darbo su bylomis krūvio mažinimą, siūlytina tikslinti Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalį, nuostatą, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą, perkeliant į atskirą Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 4 dalį. Tokiu atveju ši nuostata būtų taikoma tiek mažinant teisėjui darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą, tiek ir kitais pagrindais. 5. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, siūlytina Teismų įstatymo 44¹ straipsnį dėstyti taip:
„44¹ straipsnis. Teisėjo darbo organizavimas
planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. 2. Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Šioje dalyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą. 3.
prašymas pagrįstas neįgalumu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, teismo pirmininkas sumažina teisėjo darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjui sumažinus darbo su bylomis krūvį proporcingai yra mažinamas teisėjo atlyginimas. 4. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais mažinant teisėjo darbo su bylomis krūvį jis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą.“. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas pagal Teisėjų tarybos 2024 m. kovo 25 d. pasiūlytą formuluotę bei Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalies nuostatas. 2. Teisėjų taryba
straipsnio 1 dalį, teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, įtvirtinant didesnę maksimalią kasmetinių atostogų trukmę iki 45 darbo dienų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiami argumentai, kad teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bendra kasmetinių atostogų trukmė nustatyta vienoda – 40 darbo dienų, nors minimali atostogų trukmė šiems asmenims nustatyta penkiomis dienomis ilgesnė, taigi ir maksimali atostogų trukmė šios socialinės grupės teisėjams turėtų būti penkiomis dienomis ilgesnė, t. y. 45 darbo dienos.
teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, minimali atostogų norma turi būti ilgesnė, t. y., kaip šiuo metu ir nustatyta Teismų įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje – 27 darbo dienos. Tačiau siūlant nustatyti, kad ir maksimali atostogų trukmė šiems teisėjams būtų ilgesnė, turėtų būti sistemiškai įvertintas kitas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas, kaip ir šiuo metu galiojančio Teismų įstatymo normos, kurių pagrindu neįgaliam teisėjui, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos ilgesnės minimalios kasmetinės atostogos, taikomos ir kitų asmenų atžvilgiu. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 ir
tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju (27 darbo dienos), bei papildomai už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos, t. y. tiek pat, kiek ir bet kuriam kitam valstybės tarnautojui. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 1 ir
prokurorams vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorams, pripažintiems neįgaliaisiais. 2.
2Atsižvelgus į Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatas,
pagal kurias darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, siūlytina tikslinti ir Teismų įstatymo 98 straipsnio 3 dalį, tokią socialinę garantiją numatant ir teisėjams, ir išdėstyti ją taip:
„3. Teisėjui, auginančiam vieną vaiką iki dvylikos metų,
suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, teisėjui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.“. Pritarti Projektas papildomai patikslintas (įstatymo 98 str. 1 ir 2 d. bei 101 str. 7 d.) pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 vartojamas sąvokas. 3. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2023-05-26
įstatymo projekto Nr. XIVP-1288(2) pastabų neturime. Atsižvelgti
2023-06-05 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija pritaria 2023-03-30
pastabų ar pasiūlymų projektui neturime. Atsižvelgti
4 Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – Komitetas) prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 44¹, 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1288(2) (toliau – Įstatymo projektas).
Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktu Įstatymo projektu, palaikydama siekiamą tikslą – Teismų įstatyme įtvirtinti teisėjams socialines garantijas, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir taikomos kitiems dirbantiems asmenims, pagal kompetenciją 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 36P-48-(6.6 Mr) „Dėl pastabų pateikimo teisės akto projektui Nr. XIVP-1288(2)“ (toliau – Raštas) pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo. Atsižvelgdama į Įstatymo projekto svarstymo Komitete metu kilusį poreikį papildyti siūlomą teisinį reguliavimą, Teisėjų taryba teikia papildomą išvadą. Dėl Įstatymo projekte vartojamų sąvokų suderinimo su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu Siekiant tinkamai įgyvendinti 2006 metų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui, Lietuvoje pradėta vykdyti Negalios reforma, kuria siekiama pokyčių asmenų, turinčių negalią, ir jų artimųjų kasdieniame bei visuomeniniame gyvenime, teisių ir lygių galimybių įvairiose gyvenimo srityse užtikrinimo. Vadovaujantis teisinio reguliavimo pakeitimais, svarstant Įstatymo projektą, būtina atsižvelgti į vartojamų sąvokų nuoseklumą ir suderinamumą su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, t. y. iki Negalios reformos įgyvendinimo vartotas sąvokas
„neįgalusis“, „darbingumo lygis“ siūlytina pakeisti sąvokomis „asmuo,
turintis negalią“, „dalyvumo lygis“ ir panašiai (2 straipsnio 5 dalis). Pritarti Suderinant su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 vartojamas sąvokas, komiteto patobulintame projekte papildomai keičiamos 98 str. 1 ir 2 dalys bei 101 straipsnio 7 dalis. 6.
2 Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio Teisėjų tarybos nuomone, Teismų įstatyme atskirai turėtų būti reglamentuotos situacijos, sudarančios pagrindą spręsti dėl teisėjo darbo krūvio mažinimo iš esmės skirtingais teisiniais pagrindais: vieni atvejai būtų susiję su teisėjų dalyvavimu teismų sistemos veikloje atliekant nejurisdikcines funkcijas, kiti – su poreikiu mažinti teisėjo arbo krūvį dėl jo sveikatos būklės ar kitų asmeninių priežasčių. Atsižvelgiant į skirtingus teisėjo darbo krūvio mažinimo pagrindus, taip pat sukeliamas pasekmes, šias dvi iš esmės skirtingas situacijas siūlytina reguliuoti atskiruose Teismų įstatymo straipsniuose:
„44¹ straipsnis. Teisėjo darbo organizavimas
savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. 2. Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Šioje dalyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą. 3. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą.
<...>
44³ straipsnis. Teisėjo darbo su bylomis krūvio sumažinimas dėl su teisėjo funkcijomis nesusijusių priežasčių 1.
Teisėjo prašymu, jeigu prašymas pagrįstas jam nustatytu dalyvumo lygiu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, teismo pirmininkas sumažina teisėjo darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. 2. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą. 3. Šio straipsnio nustatyta tvarka sumažinus teisėjo darbo su bylomis krūvį proporcingai yra mažinamas teisėjo atlyginimas.“ Pritarti Teisėjų tarybos pasiūlyta 44³straipsnio redakcija palikta iš esmės ta pati, tik šio straipsnio 2 ir 3 dalys yra sujungtos į vieną bei ši redakcija suderinta su Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalimi. 7. Teisėjų taryba 2024-03-253 Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio Teisėjų taryba pritaria, kad teisėjui su negalia bei teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, minimali atostogų norma turėtų būti ilgesnė. Kaip Teisėjų taryba yra pažymėjusi Rašte, atsižvelgus į Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, siūlytina analogiškai tikslinti ir Teismų įstatymo 98 straipsnio 3 dalį, tokią socialinę garantiją numatant ir teisėjams. Pritarti Patikslinta įstatymo 98 straipsnio 2 dalis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2024-04-082 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau
Nr. I-480 44(1), 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1288(2)“ (toliau – Raštas), kuriame prašoma skubos tvarka įvertinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I- 480 44¹, 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1288(2) (toliau – Įstatymo projektas) vartojamų sąvokų suderinamumą su Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu (toliau – ANTAPĮ) ir pateikti nuomonę, ar siūlomame Teismų įstatymo papildyme 44³straipsniu „dalyvumo lygio“ sąvoka pagal turinį ir taikymą (nustatymą) galėtų būti laikoma kriterijumi, padedančiu įvertinti teisėjo su negalia sveikatos būklę kaip pagrindą sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį. Atsižvelgdami į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas (ANTAPĮ), kuriuo sąvoka ,,neįgalumas“ keičiama į sąvoką ,,negalia“, sąvoka ,,neįgalusis“ keičiama į sąvoką „asmuo su negalia“, sąvoka „darbingumo lygis“ keičiama į sąvoką „dalyvumo lygis“, sąvoka „netektas darbingumas“ keičiama į sąvoką
„netektas dalyvumas“, informuojame, kad Ministerija pritaria Rašte išdėstytai
nuomonei, jog turi būti išlaikytas Teismų įstatymo suderinamumas su ANTAPĮ vartojamomis sąvokomis. Ministerija pritaria, kad Įstatymo projekte vartojamos sąvokos, susijusios su negalia, turėtų būti suderintos su ANTAPĮ vartojamomis sąvokomis. Taip pat pritartina, kad reiktų papildyti Įstatymo projektą kitų straipsnių (pvz., Teismų įstatymo 101 straipsnio 7 dalies) pakeitimais, kuriais būtų suderintos Teismų įstatymo ir ANTAPĮ nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 2 straipsnio
buvo nustatytas darbingumo lygis, jis galioja iki nustatyto termino pabaigos, t. y., nustatyto darbingumo lygio terminas gali galioti ir po 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte sąvoką „darbingumo lygis“ siūlytina keisti taip: „dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis)“. Dėl dalyvumo lygio, kaip pagrindo sumažinti darbo krūvį. ANTAPĮ 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad asmuo su negalia – asmuo, kuriam ANTAPĮ nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis. Vadovaujantis ANTAPĮ 19 straipsnio 3 dalimi, dalyvumo lygis nustatomas kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybes veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės priemonės ir atsižvelgiant į individualiojo pagalbos poreikio mastą. Atsižvelgiant į tai, Ministerijos nuomone, asmeniui nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis galėtų būti taikomas kaip pagrindas sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį. Atitinkamai siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 44³ straipsnio 1 dalį, ją išdėstant taip: „1.
Teisėjo prašymu, jeigu prašymas pagrįstas jam nustatytu 55 procentų ar mažesniu dalyvumo lygiu (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Pritarti iš dalies Įvertinus teisėjo statusą, ministerijos pasiūlyta įstatymo 44³straipsnio 1 dalies redakcija turėtų būti Teisėjų tarybos tvarkoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-101 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-878 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 44¹, 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1288(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
konstatavęs, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijoms taip pat priskirtinas teisėjo ir teismo teisinis statusas. Teisėjas pagal jo atliekamas pareigas negali būti priskirtas prie valstybės tarnautojų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 16/98).
16/98). Analogiškai teisėjas negali būti prilyginamas darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Būtent išskirtinis teisėjų statusas lemia, kad jų veiklos sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo normos, bet ne Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Teisėjo darbo su bylomis krūvio mažinimo pagrindai, maksimalios ribos, kriterijai, sprendimų dėl darbo su bylomis krūvio mažinimo priėmimo tvarka nustatyti Teisėjų tarybos tvirtinamame teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos apraše. Atsižvelgiant į išskirtinį teisėjo statusą ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomas Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 3 ir 4 dalis sujungti ir detalesnę socialinių garantijų suteikimo tvarką pavesti nustatyti Teisėjų tarybai, t. y. neteikti nuorodos į
tvarka. Pritarti
papildyti 4 dalimi ir iš esmės teisėjams nustatyti analogiškas socialines garantijas, kurios numatytos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vadovaujantis Darbo kodekso 40 straipsniu. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma ne visą darbo laiką nustatyti teisėjui, auginančiam vaiką iki 3 metų, tačiau minėto Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tokia socialinė garantija suteikiama darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą – suteikti teisėjams analogiškas socialines garantijas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, siūloma patikslinti Įstatymo projektą ir nustatyti, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, jeigu jis augina vaiką iki 8 metų.
Įstatymo projekto 1 straipsniu taip pat siūloma teisėjui nustatyti ne visą darbo laiką, kai prašymas grindžiamas būtinybe slaugyti šeimos narį, tačiau Darbo kodekso 40 straipsnio
būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti Įstatymo projektą ir nustatyti, kad darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, jeigu yra būtinybė slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį. Pritarti
44¹ straipsnį 3 ir 4 dalimis, tačiau jose nenuosekliai vartojamos skirtingos formuluotės – „darbo su bylomis krūvio sumažinimas“ ir
„ne viso darbo laiko nustatymas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal
Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalį teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Taigi, formuluotė „ne viso darbo laiko nustatymas“, įvertinus teisėjų darbo specifiką, iš esmės nebūtų pritaikoma praktikoje. Siekiant, kad Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas atitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir
siekiant išvengti praktikoje galinčių kilti neaiškumų ir suderinti Teismų įstatyme įtvirtintas formuluotes, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlytina nuosekliai vartoti formuluotę „darbo su bylomis krūvio sumažinimas“, kuri vartojama galiojančios Teismų įstatymo redakcijos 44¹ straipsnio 2 dalyje.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2023-06-28 * Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gegužės 10 d. (nutarimas Nr. 353) išvadą, Teisėjų tarybos 2023 m. gegužės 15 d. pateiktus pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies Projektas papildomai patikslintas pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 vartojamas sąvokas bei papildomai gautus pasiūlymus iš Teisėjų tarybos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Teismų įstatymo Nr. I-480 44(1), 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1288(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja I.
Leonavičiūtė [1] Žr. sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 37 p.; sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 52 p. [2] Žr. sprendimo Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), C‑619/18, EU:C:2019:531, 52 p. ir jame nurodyta jurisprudencija. [3] Žr. sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 48 ir 63 p.; sprendimo Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), C‑619/18, EU:C:2019:531, 58 p.