Projekto Projekto lyginamasis variantas
3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Europos Sąjungos muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), nuostatos apibrėžta 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 4 straipsnyje.“
3 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18. Importo vieta – vieta, kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 Sąjungos muitinės kodekso 201 straipsnį.“
3 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26. Registruotas akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas (toliau – registruotas siuntėjas) – asmuo, kuris šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs verslo tikslais tik išgabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jas išleidžiant į laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 Sąjungos muitinės kodekso 201 straipsnį. Registruotais siuntėjais laikomi ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų pripažinti asmenys.“
3 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28.
Sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė – viena iš Bendrijos muitinės kodekse nustatytų specialiųjų muitinės vykdomos priežiūros procedūrų, kuri taikoma ne Europos Sąjungos prekėms, įvežamoms į Europos Sąjungos muitų teritoriją, laikino saugojimo vietą, laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius, taip pat bet kuri iš Bendrijos muitinės kodekso 84 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų muitinės priemonių į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ne Europos Sąjungos prekėms taikoma išorinio tranzito, muitinio sandėliavimo, laisvosios zonos, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra, arba šių prekių laikinasis saugojimas.“
3 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip: „37. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Bendrijos muitinės kodekse Sąjungos muitinės kodekse, tačiau mokesčių administratoriumi šiame įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija.“
1Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, prievolė mokėti akcizus
atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas (įskaitant neteisėto importo atvejus, akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, registruoto siuntėjo išgabentas į bet kurią šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties vietą, taip pat importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, nugabenamas į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.
Importuotų akcizais apmokestinamų prekių, registruoto siuntėjo išgabentų į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas paskirties vietas, taip pat importuotų akcizais apmokestinamų prekių nugabenimo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai:
1) ne Europos Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją. Jeigu į Europos Sąjungos teritoriją įvežtos įvežtoms ne Europos Sąjungos prekės prekėms ne išleidžiamos į laisvą apyvartą, o joms pradedama taikyti sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės yra importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti šias procedūras arba priemones, prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) Europos Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų.
Jeigu į Europos Sąjungos teritoriją įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios prekės būtų ne Europos Sąjungos prekės, leistų joms taikyti sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūrą arba priemonę, arba vidinio tranzito muitinės procedūrą procedūra, laikoma, kad šios Europos Sąjungos prekės importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti minėtą režimą arba vidinio tranzito muitinės procedūrą, prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes atsiranda tuo metu, kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal Europos Sąjungos atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Sąjungos mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus, reguliuojančius importo muitų apskaičiavimą, atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, prievolė mokėti akcizus už jas atsiranda tada, jeigu pagal atitinkamas Bendrijos muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso nuostatas atsirastų importo skola muitinei ir jeigu šioms prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų nustatyti.“
9 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tenka importuotojui. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos. Kai akcizais apmokestinamos prekės importuojamos neteisėtai, prievolė mokėti akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam neteisėtai importuojant šias prekes.“
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta tvarka tokiais pačiais terminais, kaip būtų mokami importo muitai už šias prekes (jeigu jie joms būtų nustatyti), kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekse, jį papildančiuose ir įgyvendinančiuose teisės aktuose.
Muitinė tais Tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio (užtikrinančios) šių įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai atsiradusios mokestinės prievolės įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su importo skola muitinei, kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekse, jį papildančiuose ir įgyvendinančiuose teisės aktuose.“
Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos registruoto siuntėjo iš akcizais apmokestinamų prekių importo vietos išgabenamoms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių gabenimas laikomas prasidėjusiu, kai jos yra išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 Sąjungos muitinės kodekso 201 straipsnį.“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas valstybes nares, vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys parengtą elektroninį vežimo dokumentą turi išsiųsti valstybės narės, kurioje pateikta eksporto deklaracija taikant Bendrijos muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso, jį papildančių ir įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, kompetentingoms institucijoms. Iš valstybės narės, iš kurios akcizais apmokestinamos prekės išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos, kompetentingų institucijų gautą pranešimą, kuriuo patvirtinamas akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo iš Europos Sąjungos teritorijos faktas (toliau – pranešimas apie eksportą), vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi persiųsti šių prekių siuntėjui.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos
muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d-g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) importo akcizus grąžina muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VII skyriaus nuostatomis.“
1Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Akcizų sumokėjimo kontrolė
1Akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį,
kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja ir akcizų už importuotas prekes sumokėjimą, jeigu jos šio įstatymo nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba registruoto siuntėjo išgabenamos į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas vietas. 2. Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės muitinė. 3. Akcizai administruojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Sąjungos teritoriją ne Europos Sąjungos prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, taip pat dėl iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su galinčia atsirasti importo skola muitinei. 5. Europos Sąjungos prekių įvežimui iš Prancūzijos užjūrio departamentų, Kanarų, Alandų ir Normandijos salų į Europos Sąjungos teritoriją taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ne Europos Sąjungos prekėms. Tuo atveju, kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios skirtos nugabenti į kitą valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų, šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito muitinės procedūrai, numatytai Bendrijos muitinės kodekse Sąjungos muitinės kodekso 227 straipsnyje, įforminti. Kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurioms, jeigu jos būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų būti taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, tai joms taikomos tos pačios sąlygos, kurios būtų taikomos atlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus ar įforminus atitinkamas procedūras ar priemonę. 6.
departamentus, Kanarų, Alandų ir Normandijos salas taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi eksportuojant prekes iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Tuo atveju, kai prekės laikinai išvežamos iš Europos Sąjungos teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tos pačios nuostatos, kurios būtų taikomos, jei šios prekės būtų laikinai išvežtos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. 7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius dalys įgyvendinamos Sąjungos muitinės kodekso, jį papildančių ir įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Tais atvejais, kai prekės išgabenamos į trečiąją valstybę ar trečiąsias teritorijas arba prekės atgabenamos iš jų ir joms taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, taip pat tais atvejais, kai prekės gabenamos tarp valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė, tačiau yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė, teritoriją arba tarp valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito muitinės procedūrą, arba per vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR ar ATA knygele, laikoma, kad akcizų mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje dalyje nurodytais atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas naudojama muitinės deklaracija.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos įgyvendinamos centrinio mokesčių administratoriaus (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) ir Europos Sąjungos reglamentų Sąjungos muitinės kodekso, jį papildančių ir įgyvendinančių teisės aktų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka.
Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas.“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami standartiniuose gamintojo prie visų to paties tipo transporto priemonių stacionariose nuolatinai pritvirtinamuose gamintojo techniniuoseėje dokumentuoseacijoje nurodytose numatytuose variklių degalų kuro bakuose ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių degalai kuras ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų kuro tiekimo ir tepimo sistemas arba naudojamas aušinimo ar kitose sistemose.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas (2)
3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Europos Sąjungos muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), nuostatos apibrėžta 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 4 straipsnyje.“
3 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18. Importo vieta – vieta, kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 Sąjungos muitinės kodekso 201 straipsnį.“
3 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26. Registruotas akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas (toliau – registruotas siuntėjas) – asmuo, kuris šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs verslo tikslais tik išgabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jas išleidžiant į laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 Sąjungos muitinės kodekso 201 straipsnį. Registruotais siuntėjais laikomi ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų pripažinti asmenys.“
3 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28.
Sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė – viena iš Bendrijos muitinės kodekse nustatytų specialiųjų muitinės vykdomos priežiūros procedūrų, kuri taikoma ne Europos Sąjungos prekėms, įvežamoms į Europos Sąjungos muitų teritoriją, laikino saugojimo vietą, laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius, taip pat bet kuri iš Bendrijos muitinės kodekso 84 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų muitinės priemonių į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ne Europos Sąjungos prekėms taikoma išorinio tranzito, muitinio sandėliavimo, laisvosios zonos, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra, arba šių prekių laikinasis saugojimas.“
3 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip: „37. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Bendrijos muitinės kodekse Sąjungos muitinės kodekse, tačiau mokesčių administratoriumi šiame įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija.“
1Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, prievolė mokėti akcizus
atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas (įskaitant neteisėto importo atvejus, akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, registruoto siuntėjo išgabentas į bet kurią šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties vietą, taip pat importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, nugabenamas į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.
Importuotų akcizais apmokestinamų prekių, registruoto siuntėjo išgabentų į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas paskirties vietas, taip pat importuotų akcizais apmokestinamų prekių nugabenimo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai:
1) ne Europos Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją. Jeigu į Europos Sąjungos teritoriją įvežtos įvežtoms ne Europos Sąjungos prekės prekėms ne išleidžiamos į laisvą apyvartą, o joms pradedama taikyti sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės yra importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti šias procedūras arba priemones, prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) Europos Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų.
Jeigu į Europos Sąjungos teritoriją įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios prekės būtų ne Europos Sąjungos prekės, leistų joms taikyti sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūrą arba priemonę, arba vidinio tranzito muitinės procedūrą procedūra, laikoma, kad šios Europos Sąjungos prekės importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti minėtą režimą arba vidinio tranzito muitinės procedūrą, prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes atsiranda tuo metu, kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal Europos Sąjungos atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Sąjungos mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus, reguliuojančius importo muitų apskaičiavimą, atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, prievolė mokėti akcizus už jas atsiranda tada, jeigu pagal atitinkamas Bendrijos muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso nuostatas atsirastų importo skola muitinei ir jeigu šioms prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų nustatyti.“
9 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tenka importuotojui. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos. Kai akcizais apmokestinamos prekės importuojamos neteisėtai, prievolė mokėti akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam neteisėtai importuojant šias prekes.“
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta tvarka tokiais pačiais terminais, kaip būtų mokami importo muitai už šias prekes (jeigu jie joms būtų nustatyti), kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekse, jį papildančiuose ir įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose.
Muitinė tais Tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio (užtikrinančios) šių įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai atsiradusios mokestinės prievolės įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su importo skola muitinei, kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekse, jį papildančiuose ir įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose.“
Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos registruoto siuntėjo iš akcizais apmokestinamų prekių importo vietos išgabenamoms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių gabenimas laikomas prasidėjusiu, kai jos yra išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 Sąjungos muitinės kodekso 201 straipsnį.“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas valstybes nares, vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys parengtą elektroninį vežimo dokumentą turi išsiųsti valstybės narės, kurioje pateikta eksporto deklaracija taikant Bendrijos muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso, jį papildančių ir įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, kompetentingoms institucijoms. Iš valstybės narės, iš kurios akcizais apmokestinamos prekės išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos, kompetentingų institucijų gautą pranešimą, kuriuo patvirtinamas akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo iš Europos Sąjungos teritorijos faktas (toliau – pranešimas apie eksportą), vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi persiųsti šių prekių siuntėjui.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos
muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d-g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) importo akcizus grąžina muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis.“
1Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Akcizų sumokėjimo kontrolė 1.
kontrolė
1Akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį,
kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja ir akcizų už importuotas prekes sumokėjimą, jeigu jos šio įstatymo nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba registruoto siuntėjo išgabenamos į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas vietas. 2. Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės muitinė. 3. Akcizai administruojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Sąjungos teritoriją ne Europos Sąjungos prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, taip pat dėl iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su galinčia atsirasti importo skola muitinei. 5. Europos Sąjungos prekių įvežimui iš Prancūzijos užjūrio departamentų, Kanarų, Alandų ir Normandijos salų į Europos Sąjungos teritoriją taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ne Europos Sąjungos prekėms. Tuo atveju, kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios skirtos nugabenti į kitą valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų, šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito muitinės procedūrai, numatytai Bendrijos muitinės kodekse Sąjungos muitinės kodekso 227 straipsnyje, įforminti. Kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurioms, jeigu jos būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų būti taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, tai joms taikomos tos pačios sąlygos, kurios būtų taikomos atlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus ar įforminus atitinkamas procedūras ar priemonę.
departamentus, Kanarų, Alandų ir Normandijos salas taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi eksportuojant prekes iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Tuo atveju, kai prekės laikinai išvežamos iš Europos Sąjungos teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tos pačios nuostatos, kurios būtų taikomos, jei šios prekės būtų laikinai išvežtos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. 7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius dalys įgyvendinamos Sąjungos muitinės kodekso, jį papildančių ir įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Tais atvejais, kai prekės išgabenamos į trečiąją valstybę ar trečiąsias teritorijas arba prekės atgabenamos iš jų ir joms taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, taip pat tais atvejais, kai prekės gabenamos tarp valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė, tačiau yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė, teritoriją arba tarp valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito muitinės procedūrą, arba per vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR ar ATA knygele, laikoma, kad akcizų mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje dalyje nurodytais atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas naudojama muitinės deklaracija.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos įgyvendinamos centrinio mokesčių administratoriaus (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) ir Europos Sąjungos reglamentų Sąjungos muitinės kodekso, jį papildančių ir įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas.“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami standartiniuose gamintojo prie visų to paties tipo transporto priemonių stacionariose nuolatinai pritvirtinamuose gamintojo techniniuoseėje dokumentuoseacijoje nurodytose numatytuose variklių degalų kuro bakuose ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių degalai kuras ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų kuro tiekimo ir tepimo sistemas arba naudojamas aušinimo ar kitose sistemose.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO NR. IX-2183 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. 2013 m. spalio 9 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas). Europos Komisija įgaliota patvirtinti Sąjungos muitinės kodeksą papildančius ir įgyvendinančius teisės aktus (Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės;
Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446). Jie įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 1 d. Nors pažymėtina, kad šie teisės aktai, papildantys ir įgyvendinantys (kartu paaiškinantys, kaip taikomas) Sąjungos muitinės kodeksą, buvo priimti tik 2015 m. gruodžio pabaigoje. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr.
IX-2183 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Muitinės įstatymo projektas) parengti paskatino būtinybė suderinti šio įstatymo nuostatas su Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių Europos Komisijos teisės aktų nuostatomis. Muitinės įstatymo projekto tikslai:
Nr. IX-569 3, 9, 12, 14, 15, 20, 21, 33 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo projektas) projektus parengti paskatino būtinybė priderinti šių įstatymų nuostatas prie įsigaliojusio Reglamento (ES) Nr. 952/2013 nuostatų. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Daiva Brasiūnaitė) Mokesčių administravimo politikos skyrius (vedėjas – Paulius Majauskas, tel. 2390 093) ir Mokesčių teisės skyrius (vedėjo pavaduotoja – Jurgita Lisauskienė). Pirminius siūlymus dėl Įstatymų projektų pateikė Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Muitinės įstatymas Muitinės įstatyme apibrėžti bendrieji Lietuvos Respublikos muitinės veiklos klausimai (principai, funkcijos, struktūra, bendradarbiavimas, muitinės pareigūnų įgaliojimai, teisės ir pareigos, prievartos priemonių naudojimas ir pan.) bei išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), ir kitų muitų teisės aktų taikymo Lietuvos Respublikoje (atstovavimas muitinei, muitinės sprendimų priėmimas ir jų apskundimas, su prekių apmokestinimu susijusios nuostatos, veiksmai su muitinės prižiūrimomis prekėmis, stojant į Europos Sąjungą svarbios pereinamojo laikotarpio nuostatos ir pan.) tvarką. Nuostatose, reglamentuojančiose muitinės, kaip valstybės institucijos, veiklą, nėra įvardyti muitinės uždaviniai, o veiklos pobūdis atskleidžiamas per muitinės funkcijas. Muitinės įstatyme pateikiamas Muitinės departamento funkcijų sąrašas, tačiau jis nėra pakankamas, jame nėra įvardytos vėliau priimtuose teisės aktuose apibrėžtos svarbios funkcijos, susijusios su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumo ir saugos užtikrinimu, visuomenės sveikatos, aplinkos bei vartotojų apsauga, įvežamų ar išvežamų grynųjų pinigų kontrole, informacinių sistemų ir elektroninių paslaugų kūrimu ir pan.
Apibrėžiant asmenų teises santykiuose su muitine naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 5 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad muitinės tarpininkas, teikiantis atstovavimo kitiems asmenims paslaugas, turi būti Lietuvos Respublikos asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos muitinės kodekse ir jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose kai kurios muitinės sprendimų priėmimo tvarką reglamentuojančios nuostatos yra bendro pobūdžio, todėl Muitinės įstatyme šios nuostatos išdėstytos išsamiau. Muitinės įstatyme pateikiamos Bendrijos muitinės kodeksą ir jo įgyvendinimo nuostatas papildančios nuostatos, apibrėžiančios veiksmus su prekėmis ir jų deklaravimo tvarką – nustatyti prekių iškrovimo ir tikrinimo reikalavimai, įvardyti asmenys, turintys teisę pateikti muitinės deklaraciją, nurodytos muitinės deklaracijų priėmimo sąlygos, išdėstytos nuostatos dėl prekių sulaikymo, konfiskavimo, realizavimo ar sunaikinimo, prekių laikymo laisvosiose zonose. Institucijoms suteikti įgaliojimai nustatyti bendrosios deklaracijos formą ir joje pateikiamus duomenis, importo ir eksporto terminalų (prekių laikinojo saugojimo sandėlių) steigimo ir veiklos, prekių laikinojo saugojimo, muitinės deklaracijų pateikimo, muitinės procedūrų atlikimo ir supaprastinimų taikymo, muitinės deklaracijos, deklaruojamų prekių tikrinimo tvarką ir kitas veiksmus su prekėmis apibrėžiančias nuostatas.
Nuostatos dėl muitinės bendradarbiavimo su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis atliekant prekių tikrinimą nėra pakankamos, jose neapibrėžtas muitinės bendradarbiavimo su kitomis prekių tikrinimą atliekančiomis institucijomis („vieno langelio“) principas, kuris įtvirtintas Sąjungos muitinės kodekse. Muitinės įstatyme nustatyta, kad neapmuitinamos parduotuvės gali būti steigiamos ne tik tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, bet ir kituose (sausumos) valstybės sienos perėjimo punktuose, t. y. neatsižvelgta į Pasaulio muitinių organizacijos rekomendaciją šiuo klausimu. Muitinės įstatyme taip pat apibrėžtos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kurios buvo svarbios Lietuvos Respublikai stojant į Europos Sąjungą. Mokesčių administravimo įstatymas Muitinės administruojamų mokesčių atžvilgiu užtikrinamos vienodos šių mokesčių administravimo procedūros, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos suderintos su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau– Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92), nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatyme pateikti atvejai, kai pasibaigia mokestinė prievolė. Kartu numatyti papildomi atvejai, kai pasibaigia muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė – muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia, prekės sulaikomos ir konfiskuojamos, perduodamos valstybės nuosavybėn, sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos. Šios nuostatos atitinka Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 233 straipsnio c ir d punktų nuostatas.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas palūkanų už suteiktą mokestinę paskolą ir delspinigių už nesumokėtus mokesčius dydžius nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. PVM įstatymas Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nurodomos 1992 m. spalio
muitinės kodeksą, kuris nustojo galioti nuo 2016 m. gegužės 1 d., nustatyti muitinės sankcionuoti veiksmai ir muitinės procedūros. Akcizų įstatymas Akcizų įstatyme „sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūros arba priemonės“ sąvoka apibrėžiama 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą, kuris nustojo galioti nuo 2016 m. gegužės 1 d., nustatytais muitinės sankcionuotais veiksmais ir muitinės procedūromis. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Muitinės įstatymo projektas Muitinės įstatymo projekto paskirtis – suderinti Muitinės įstatymo nuostatas su 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiomis Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių Europos Komisijos teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgus į tai, kad minėti Europos Sąjungos teisės aktai taikomi tiesiogiai, Įstatymo projekte siūloma apibrėžti tas nuostatas, kurios remiantis suteiktais įgaliojimais priklauso Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, kompetencijai. Kartu siūloma modernizuoti ir muitinės, kaip valstybės institucijos, veiklą reglamentuojančias nuostatas, įvertinus galiojant Muitinės įstatymui padarytus kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė, pokyčius.
Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisės technikos reikalavimus, Muitinės įstatymą siūloma išdėstyti nauja redakcija, nes Įstatymo projektu keičiama daugiau nei pusė Muitinės įstatymo straipsnių - daugeliu atvejų atliekant nežymius redakcinio pobūdžio pakeitimus, susijusius su sąvokų, nuorodų į teisės aktus, nuostatų dėstymo eilės pasikeitimu. Įstatymo projekte siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
Muitinės uždaviniai, Muitinės departamento funkcijos. Siūloma patikslinti Muitinės departamento atliekamų funkcijų aprašymą, įvardijant ir funkcijas, susijusias su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumo ir saugos užtikrinimu, visuomenės sveikatos (įskaitant atliekamus Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamų prekių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matavimus), aplinkos ir vartotojų apsauga, įvežamų ar išvežamų grynųjų pinigų kontrole, intelektinės nuosavybės apsauga. Sąjungos muitinės kodekso 6 straipsnyje numatyta, kad visi informacijos mainai tarp muitinių tarpusavyje ir tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių vykdomi elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Pereinamojo laikotarpio metu Sąjungos muitinės kodekso taikymui reikalingos informacinės sistemos bus diegiamos laipsniškai, suteikiant laiko muitinėms ir verslui tam pasirengti. 2014 m. balandžio 29 d. Europos Komisija priėmė įgyvendinimo sprendimą Nr. 2014/255/ES, kuriuo nustatoma Sąjungos muitinės kodekso darbo programa. Joje išvardyti informaciniai projektai bus įgyvendinami bendradarbiaujant Europos Komisijai ir valstybėms narėms.
Todėl Įstatymo projekte siūloma pavesti Muitinės departamentui bendradarbiaujant su Europos Komisija planuoti, koordinuoti ir vykdyti minėtoje programoje nurodytų ir kitų muitinės uždaviniams vykdyti reikalingų informacinių sistemų bei elektroninių paslaugų teikimo infrastruktūros projektavimo, kūrimo ir diegimo darbus. Atstovavimas muitinėje. Sąjungos muitinės kodekse panaikinta galimybė valstybėms narėms taikyti nacionalinius apribojimus atstovavimo muitinėje atvejais, ir asmenys, atitinkantys įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO: muitinės formalumų supaprastinimas) kriterijus, be papildomų sąlygų galės teikti atstovavimo paslaugas ir kitose valstybėse narėse. Tačiau Sąjungos muitinės kodekso 18 straipsnio 3 dalyje numatyta valstybių narių teisė nustatyti sąlygas, kuriomis atstovas muitinėje gali teikti paslaugas valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, o to paties straipsnio 4 dalyje – teisė taikyti pirmiau minėtas sąlygas ir Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigusiems atstovams muitinėje. Įstatymo projekte siūloma pasinaudoti šia teise ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje paslaugas turi teisę reikšmingų arba kartotinių muitų ir mokesčių teisės aktų pažeidimų nepadarę ir profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys (šie kriterijai apibrėžti Sąjungos muitinės kodekso 39 straipsnio a ir d punktuose) Lietuvos Respublikos asmenys, Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigę asmenys, taip pat asmenys, įsisteigę kitose valstybėse narėse. Pažymėtina, kad atstovavimo muitinėje klausimu buvo svarstyta galimybė visai atsisakyti šios veiklos reguliavimo Lietuvos Respublikoje, tačiau atstovavimo paslaugas teikiančių muitinės tarpininkų atstovai 2015 m. kovo 30 d. vykusiame Muitinės konsultacinio komiteto posėdyje tokiai nuomonei nepritarė ir pasiūlė nustatyti Įstatymo projekte išdėstytas sąlygas.
Taip pat projekte numatoma, kad mokestiniai ir kiti su mokesčiais susiję skundai yra nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. O kiti skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo pateikiami Muitinės departamentui, o dėl Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, tokiu būdu sudarant galimybę ginčus išnagrinėti ikiteismine tvarka. Pažymėtina, kad muitinės sprendimų apskundimo tvarka (kai Muitinės departamentui pavaldžių muitinės įstaigų sprendimai pirmiausia skundžiami Muitinės departamentui, o pastarajam skundo nepatenkinus, toks Muitinės departamento sprendimas jau būtų skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui) visiškai atitinka iki šiol galiojusią tvarką. Be to, atsižvelgiant į 2016 m. birželio 2 d. priimtą Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2400, Muitinės įstatymo projekte nuo 2018 m. sausio 1 d. keičiamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pavadinimas į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Muitinės įstaigų sprendimai. Sąjungos muitinės kodekse (22, 23, 27, 28, 29 ir 30 straipsniai) išdėstytos išsamios ir pažangios (pavyzdžiui, numatyta asmens teisė būti išklausytam prieš priimant jam nepalankų sprendimą) nuostatos, apibrėžiančios su muitų teisės aktų taikymu susijusių sprendimų priėmimą.
Atsižvelgiant į tai, kad muitinės įstaigos priima sprendimus ir dėl kitų teisės aktų (pavyzdžiui, mokesčių įstatymų) taikymo, Įstatymo projekte siūloma visiems muitinės įstaigų sprendimams taikyti tą pačią jų priėmimo procedūrą. Be to, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatas dėl muitinės įstaigų sprendimų ir dokumentų įteikimo. Veiksmai su prekėmis. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos muitinės kodekse ir jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose pateikiamos išsamios nuostatos, reglamentuojančios veiksmus su prekėmis ir jų deklaravimo tvarką, į Įstatymo projektą siūloma perkelti (padarius redakcinio pobūdžio pakeitimus) tik tas Muitinės įstatymo nuostatas, kurios priskirtos valstybės narės kompetencijai, t. y. apibrėžti prekių įvežimo vietas, atvejus, kada taikomos muitinės priežiūros priemonės, prekių pateikimo muitinei vietas ir laiką, reikalavimus muitinės postų muitinio tikrinimo vietoms, prekių sulaikymo, realizavimo ir sunaikinimo tvarką reglamentuojančias nuostatas. Be to, Įstatymo projekte siūloma apibrėžti šias prekių laikinojo saugojimo vietas – muitinės postų muitinio tikrinimo vietos, laikinojo saugojimo sandėliai, kurių steigimo tvarką įgaliojamas nustatyti Muitinės departamento generalinis direktorius, muitinės sandėliai, kitos Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytos vietos, atitinkančios nustatytus reikalavimus.
Sąjungos muitinės kodeksas (47 straipsnis) įgalioja muitinę atlikti koordinatoriaus vaidmenį tais atvejais, kai, be muitinio tikrinimo, turi būti atliekamas ir kitas tų pačių prekių tikrinimas, kurį atlieka ne muitinė, o kitos valstybės institucijos, t. y. muitinei pavedama koordinuoti kitų tikrinimą atliekančių valstybės institucijų veiksmus ir tikrinimą organizuoti taip, kad jis būtų atliekamas tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip ir muitinis tikrinimas („vieno langelio“ principas). Šias nuostatas siūloma įtvirtinti ir Įstatymo projekte. Muitinės prievolininkų registravimas. Prievolė registruoti ekonominės veiklos vykdytojus ir kitus asmenis numatyta tiek Bendrijos muitinės kodekse, tiek Sąjungos muitinės kodekse. Įstatymo projekte siūloma nustatyti muitinės įstaigas, atsakingas už asmenų registravimą, registro tvarkymą, duomenų įkėlimą į centrinę elektroninę informacijos ir ryšių sistemą, kurioje kaupiami visų Europos Sąjungos valstybių narių pateikti duomenys. Prievartos naudojimas. Atsižvelgiant į 2016 m. gegužės 19 d. priimtus Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 3, 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2367, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2368, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr.
XII-2366, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2369, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 1¹, 2, 5, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2370 ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2371 nuostatas bei siekiant suvienodinti prievartos naudojimo reglamentavimą, Įstatymo projekte keičiami prievartos bei šaunamųjų ginklų naudojimo pagrindai, sąlygos, atvejų, kai draudžiama naudoti prievartą, reglamentavimas. Laisvosios zonos. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos muitinės kodekse yra numatyta bendroji nuostata, kad asmenims, kurie deramai neužtikrina, kad bus laikomasi muitų teisės aktų nuostatų, muitinė gali uždrausti vykdyti veiklą laisvojoje zonoje, panaikinama Įstatyme buvusi sąlyga, jog leidimas steigti laisvąją zoną panaikinamas nustačius reikšmingą ar kartotinį pažeidimą. Neapmuitinamos parduotuvės. Atsižvelgiant į Pasaulio muitinių organizacijos rekomendaciją, taip pat į tai, kad remiantis ES teise ir jos pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei siekiant suvienodinti teisės aktuose taikomas nuostatas dėl lengvatų taikymo, nuo 2017 m. sausio 1 d. akcizų lengvatos bus taikomos tik tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose veikiančiose neapmuitinamose parduotuvėse, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad neapmuitinamos parduotuvės gali veikti tik tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, atsisakant šiuo metu galiojančių nuostatų, leidžiančių tokių parduotuvių veiklą ir kituose valstybės sienos perėjimo punktuose. Be to, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr.
2015/2447 57 straipsniu bei Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, projekte nurodoma, kad nelengvatinę prekių kilmę įrodančius dokumentus Lietuvos Respublikoje išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Mokesčių administravimo įstatymo projektas Atsižvelgiant į tai, kad Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje yra išdėstoma bendra nuostata, kad muitai ir su jais susijusios sumos pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos muitų teisės aktams, Mokesčių administravimo įstatymo projekte siūloma atsisakyti analogiškų perteklinių nuostatų dėl Mokesčių administravimo įstatymo tam tikrų nuostatų netaikymo administruojant muitus (projekto 2, 4, 6, 7 straipsnio 2 dalis, 9, 10, 12, 14, 15 straipsniai). Kadangi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose yra išdėstyti atvejai, kad pasibaigia muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė, o reglamentas yra tiesioginio taikymo, be to, atskiruose mokesčių įstatymuose yra nustatoma, kada pasibaigia jų mokestinė prievolė, tai projekte siūloma atsisakyti Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 2 dalimi, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės yra konfiskuojamos arba jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, skola bus laikoma neišnykusia tik baudų taikymo tikslais.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos pastaruoju metu nėra skelbiamos Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių ketvirčių palūkanų normos, siekiant teisinio aiškumo, Mokesčių administravimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu kitas palūkanų (delspinigių) dydis nepaskelbiamas, taikomas paskutinis Lietuvos Respublikos finansų ministro paskelbtas palūkanų (delspinigių) dydis. Įstatymo projekte siūlomi kiti techninio-redakcinio pobūdžio pakeitimai. PVM įstatymo projektas Įstatymo projektu siūloma suderinti šio Įstatymo nuostatas su nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiomis Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, nuostatomis. Atsižvelgiant į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 muitinės sankcionuoti veiksmai, kurie šiuo metu taikomi pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, tampa muitinės procedūromis, pavyzdžiui, prekių įvežimas į laisvąją zoną, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 952/2013, tampa laisvosios zonos specialiąja muitinės procedūra. Taip pat nebebus taikomos kai kurios šiuo metu naudojamos muitinės procedūros, pavyzdžiui, nebelieka muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros, atsisakoma laikinojo įvežimo perdirbti, atliekamo taikant sąlyginio neapmokestinimo sistemą, muitinės procedūros, o vietoj jų bus taikoma laikinojo įvežimo perdirbti specialioji muitinės procedūra. Atsižvelgiant į minėtus pakeitimus siūloma Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo
straipsnio 3 dalyje nurodyti Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatytas konkrečias specialiąsias muitinės procedūras.
Atkreiptinas dėmesys, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (2 straipsnio 25 dalyje ir 14 straipsnio 13 dalyje) siūloma išbraukti nuorodas į žemės ūkio ar kitas rinkliavas, nustatytas Europos Sąjungos mastu, nes Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patikslinta muitų sąvoka, žemės ūkio ar kitas rinkliavas apibrėžiant kaip už importuojamas ar eksportuojamas prekes mokėtinus muitus. Atsižvelgiant į Pasaulio muitinių organizacijos rekomendaciją, taip pat į tai, kad remiantis ES teise ir jos pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo 2017 m. sausio 1 d. akcizų lengvatos bus taikomos tik tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose veikiančiose neapmuitinamose parduotuvėse, PVM įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, skirtos parduoti specialiose prekybos vietose, kuriose prekės tiekiamos keleiviams, išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes, tik tuo atveju, jeigu tokios specialios prekybos vietos veikia tarptautiniame jūrų ar oro uoste. Akcizų įstatymo projektas Įstatymo projektu siūloma suderinti šio Įstatymo nuostatas su nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiomis Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Akcizų įstatyme (9 straipsnio 3 ir 13 dalyse) siūloma išbraukti nuorodas į žemės ūkio ar kitas rinkliavas, nustatytas Europos Sąjungos mastu, nes Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patikslinta muitų sąvoka, žemės ūkio ar kitas rinkliavas apibrėžiant kaip už importuojamas ar eksportuojamas prekes mokėtinus muitus. Degalų bako sąvoka Akcizų įstatymo projekte suderinama su 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, vartojama degalų bako sąvoka. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. Administracinės naštos pokytis bus vertinamas diegiant atitinkamas informacines sistemas (kadangi jos šiuo metu dar nėra sukurtos ir bus kuriamos palaipsniui iki 2020 metų pabaigos) ir dėl jų keičiant nacionalinius teisės aktus. O administracinės naštos pokyčiai, susiję su muitinės deklaracijų pateikimu, bus įvertinami rengiant Muitinės departamento generalinio direktoriaus kompetencijai priskirtinus teisės aktus, numatančius konkrečius reikalavimus. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijos mastui nenumatoma. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinant Sąjungos muitinės kodekso 18 straipsnį, atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininkų paslaugas) galės teikti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigę ir, ribota apimtimi, ne Europos Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę atstovai muitinėje, atitinkantys Sąjungos muitinės kodekso 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus. Valstybės sienos perėjimo punktuose, veikiančiuose ne jūrų ar oro uostuose, įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės (šiuo metu jų yra
5) praras teisę parduoti išvykstantiems keleiviams muitais ir kitais mokesčiais neapmokestintas prekes. Kitos Įstatymų projektų nuostatos verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Muitinės įstatymo projektu teikiami Mokesčių administravimo įstatymo, Akcizų įstatymo ir PVM įstatymo projektai, kurie yra susiję ir turėtų būti svarstomi kartu. 9.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus reikės:
Respublikoje tvarką ir pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės
reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 1157
„Dėl Importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)
steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“;
tvarkos“,
administravimo įstatymo 104 straipsnio nuostatų įgyvendinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl atvejų, kai už importuojamas prekes nepagrįstai sumokėti pridėtinės vertės mokestis ir (arba) akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr.
keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 821 „Dėl akcizų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 968 „Dėl keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklių patvirtinimo“;
Nr. 1K-405,
Respublikos finansų ministerijos nuostatus, patvirtintus finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171,
1B-818;
departamento generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1B-391. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, sutaupyta nebus. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Muitinės įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą (įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc), yra: „muitinė“,
„prekės“, „Muitinės departamentas“, „muitinės pareigūnas“, „teritorinė muitinė“,
„specialioji muitinės įstaiga“, „atstovavimas muitinėje“, „muitinės
sprendimas“, „muitinės procedūra“, „muitinės prievolininkas“, „neapmuitinama parduotuvė“. Reikšminiai Mokesčių administravimo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą (įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc), yra: „muitinė“, „mokesčių administravimas“ Reikšminiai PVM įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą (įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc), yra: „muitinės procedūra“, „PVM“. Reikšminiai Akcizų įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą (įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc), yra: „muitinės procedūra“, „akcizai“. 14.
ir paaiškinimai Nėra.
2016-09-26 Nr. XIIP-4710 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje bei 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„Sąjungos muitinės kodekso, jį papildančių ir įgyvendinančių“ įrašytini žodžiai
„Europos Sąjungos“. 2. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda „Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VII skyriaus nuostatomis“ keistina nuoroda „Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis“. Privatinės teisės skyriaus vedėja pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5)
V. Vėgelis, tel. (8 5)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 3, 9, 12, 14, 15,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS Akcizų įstatymo Nr. IX-569 3, 9, 12, 14, 15, 20, 21, 33 ir 43 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTASNR. XIIP-4710
finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-263 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio
„Sąjungos muitinės kodekso, jį papildančių ir įgyvendinančių“ įrašytini
žodžiai „Europos Sąjungos“. Pritarti Pažymėtina, kad atitinkamai turi būti patikslinamos ir PVM įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatos (2016-09-14 Nr. XIIP-4711). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-266 2.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio
nuostatomis“ keistina nuoroda „Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis“. Pritarti Pažymėtina, kad atitinkamai turi būti patikslinamos ir PVM įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatos (2016-09-14 Nr. XIIP-4711). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
7Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas pritarti Komiteto patobulintam akcizų įstatymo
Nr. IX-569 3, 9, 12, 14, 15, 20, 21, 33 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-4710), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 3, 9, 12, 14, 15, 20, 21, 33 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4710(2). Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)