Projekto lyginamasis variantas
2016
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais;
2) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
valstybės pilietybę;
įgijo tos valstybės pilietybę;
Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalį;
iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
valstybės pilietis;
Respublikoje;
tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:Seimo nariai Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. IX-1196 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau vadinama projektu) parengtas siekiant sudaryti prielaidas išsaugoti pilietybę Lietuvoje gimusiems asmenims. Reikėtų pripažinti, kad dviguba pilietybė yra paplitęs tarptautinėje praktikoje reiškinys ir egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar valstybės jį pripažįsta, ar ne. Esant laisvam asmenų judėjimui, egzistuojant didelei emigracijai, taip pat ir imigracijai, daugėjant mišrių santuokų (t. y. kai skiriasi sutuoktinių pilietybė) ir mišrioms poroms gimusių vaikų, atsiranda prielaidos, kad palaipsniui dviguba pilietybė tampa paplitusiu reiškiniu. Teoriškai galimos situacijos, kai vaikas, gimęs skirtingą pilietybę turintiems tėvams, įgis ne dviejų, o netgi trijų valstybių pilietybę (abiejų tėvų ir gimimo vietos valstybės). 83,7 proc. gyventojų bent keletas, o nemažos dalies ir daugelis artimųjų yra išvykę gyventi į užsienį. Tai parodė DELFI užsakymu atlikta apklausa, kurią vykdė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai". Respondentams buvo užduotas klausimas, ar yra emigrantų jų aplinkoje - tarp šeimos narių, artimiausių draugų, giminaičių, su kuriais nuolat bendrauja. 29,3 proc. atsakė, kad iš jų artimų žmonių rato yra daug išvykusių gyventi į užsienį. Net 54,4 proc. atsakė, kad svečios šalys paviliojo bent keletą artimųjų. Tik 15,7 proc. respondentų nepatiria artimų emigrantų ilgesio, neturi savo aplinkoje tokių, kurie būtų palikę Lietuvą. Kitą reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą 2015 metų atliko „Baltijos tyrimai“ . Jis parodė, jog net 82 procentai gyventojų iš esmės pritaria, jog Lietuvos Respublikos pilietybė būtų išsaugoma Lietuvos piliečiams, gavusiems kitų valstybių pilietybę.
teigė, jog pritaria, kad Lietuvos Respublikos pilietybė būtų suteikiama lietuvių kilmės kitų valstybių piliečiams. Tai rodo, jog lietuviai iš esmės palankiai žiūri į dvigubos pilietybės įteisinimą, didžiosios Seimo frakcijos tam taip pat pritaria, o diskusija kyla tik dėl to, kokį dvigubos pilietybės modelį pasirinkti. Atkreiptinas dėmesys, kad dvigubos pilietybės teisinis reguliavimas šia linkme yra keičiamas. Praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimus, kuriais atsisakoma sąlygos asmeniui iki 21 metų apsispręsti, jei jis kitos valstybės pilietybę įgijo gimstant. Šiems įstatymo pakeitimams pritarė ir Konstitucijos komisija. Taigi susidaro paradoksali situacija, kai trečios bangos emigrantų vaikai išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę, o jų tėvai – ne. Taip pat pažymėtina, kad Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, manydama, kad Seimas turi išnaudoti visas galimybes svarstyti ir priimti įstatymus, kuriais suteikiama teisė kartu turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, nekeičiant Konstitucijos, 2015 ir 2016 metais priėmė rezoliucijas, kuriose ragina Seimą nerengti privalomo referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Komisija taip pat ragina pakeisti Referendumo įstatymo nuostatas mažinant dalyvavimo referendume ir pritarimo jam reikalavimus, ieškoti reglamentavimo būdų, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų palikuonys, įgiję pilietybę gimdami, ją išsaugotų. 2) Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo nariai Birutė Vėsaitė.
Šiuo metu Pilietybės įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
valstybės pilietybę;
įgijo tos valstybės pilietybę;
Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalį;
iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
valstybės pilietis;
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Siūloma nustatyti, kad asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję gimdami galėtų konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais turėti ir kitos valstybės pilietybę įgytų Lietuvos Respublikos pilietybę, o kiti asmenys kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais galėtų būti tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais.
priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7) Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės. 8) Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9) Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams, Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10) Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo projekto įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 12) Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo įgyvendinimas valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis “Pilietybė”. Teikia:
Seimo nariai Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė
2016-07-11 Nr. XIIP-4586 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą dvigubos pilietybės atvejų sąrašą ir jame įrašyti, kad „Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais“ (1 punktas), o „kiti asmenys Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais gali būti kartu tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais“ (11 punktas). Nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečių (Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusių gimimu), taip pat kitų asmenų dvigubos pilietybės pagrindus ir atskirus atvejus reglamentuos konstitucinis įstatymas, būtų įtvirtintos žemesnės teisinės galios Pilietybės įstatymu (paprastu, ordinariniu įstatymu). 1.1. Vertindami projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkto nuostatą pažymime, kad Lietuvos Respublikos piliečių absoliuti dauguma Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimimu. Atsižvelgus į tai, projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte (taip pat 11 punkte) siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu būtų sudaromos teisinės prielaidos Lietuvos Respublikos piliečių dvigubai (daugybinei) pilietybei tapti paplitusiu reiškiniu.
Toks teisinis reguliavimas galimai neatitinka Konstitucijos 12 straipsnio (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
Toks teisinis reguliavimas galimai neatitinka Konstitucijos 12 straipsnio (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas):
Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys;
piliečių (Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusių gimimu), taip pat kitų asmenų dvigubos (daugybinės) pilietybės pagrindus ir atskirus atvejus reglamentuos konstitucinis įstatymas (įstatymai), pažymime, kad šiose nuostatose minimas konstitucinis įstatymas (įstatymai) nėra nurodytas nei Konstitucijos 12 straipsnyje, nei įrašytas Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo
(ordinariniame) Pilietybės įstatyme - Seimo priimtame žemesnės teisinės galios įstatyme, kuriame būtų nustatyta pareiga priimti aukštesnės teisinės galios konstitucinį įstatymą - galimai neatitiktų Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinto Konstitucijos viršenybės ir teisės aktų hierarchijos principo. Projekte nurodomas konstitucinis įstatymas (įstatymai), kuriame būtų įtvirtinti Lietuvos Respublikos piliečių (gimimu įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę) dvigubos (daugybinės) pilietybės pagrindai, taip pat atskiri atvejai, kai kiti asmenys gali turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę, negali būti priimtas, kol Konstitucijos 148 straipsnyje ir Referendumo įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeistas Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog “asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais”, kuri reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. 2.
siūlomos įtirtinti įstatymo 7 straipsnio 1 ir 11 punktų nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečių (gimimu įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę) dvigubos (daugybinės) pilietybės pagrindai, taip pat kitu asmenų Lietuvos Respublikos ir kartu kitos valstybės pilietybės atskiri atvejai būtų reglamentuojami konstitucinio ir paprasto (ordinarinio) įstatymo (Pilietybės įstatymo) lygmenimis daro beprasmėmis Pilietybės įstatymo 7 straipsnio nuostatas, kuriose jau yra įtvirtinti dvigubos pilietybės atvejai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-07- Nr. Į 2016-07-07 Nr. S-2016-4980 DĖL Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4586 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4586 visų pirma norėtume pažymėti, kad pilietybė yra nacionalinės teisės kategorija. 1930 m. Konvencijoje dėl kai kurių klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, taip pat 1997 m. Europos konvencijoje dėl pilietybės yra pabrėžta, kad kiekviena valstybė turi teisę savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis ji nustato, kas yra jos piliečiai. Principo, kad pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygų nustatymas pagal tarptautinę teisę priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai taip pat laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas[1]. Taigi nei tarptautinė teisė, nei Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybei laikyti savo piliečiu asmenį, kuris jau turi kitos valstybės pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teikiamo projekto nuostatos, kuriomis siūloma praplėsti asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę, ratą, neprieštarauja tarptautinei bei Europos Sąjungos teisei. Kita vertus, kadangi projektu siekiama praplėsti asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę, ratą, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę:
„niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Nors šis Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus, tačiau nuostatos formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teigimu, nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais[2]. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti, tačiau jeigu įstatymų leidėjas iš tikrųjų laikosi kitokios pozicijos, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiamo projekto lyginamasis variantas neatspindi projektu pakeistos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio punktų numeracijos (projektu įterpus naują to straipsnio 1 dalį kitų nuostatų numeracija atitinkamai pasikeitė).
Kitose šio įstatymo straipsniuose yra daromos nuorodos į šio straipsnio atitinkamus punktus (pavyzdžiui, 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai), todėl pasikeitus šio straipsnio punktų numeracijai, turėtų būti keičiamos nuorodos ir kituose įstatymo straipsniuose. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Žr., pavyzdžiui, ESTT 1992 m. liepos 7 d. sprendimą byloje Mario Vicente Micheletti ir kiti prieš Delegación del Gobierno en Cantabria (byla C-369/90, Rink., 1992, p. I-4262). [2] Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas.