Pakeisti Įstatymo priedėlio 18 skyriaus penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Taikos metu kariuomenė savarankiškai ir bendradarbiaudama su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis:
Konstitucijos bei įstatymų nustatyta tvarka Respublikos Prezidentui bei ir Seimui nusprendus dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose;
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. rugpjūčio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priedėlio 18 skyriaus pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlio 18 skyriaus penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Taikos metu kariuomenė savarankiškai ir bendradarbiaudama su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis:
Konstitucijos bei įstatymų nustatyta tvarka Respublikos Prezidentui bei ir Seimui nusprendus dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose;
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
21, 28, 29, 44, 53,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 12, 13, 18, 20, 21, 28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 65¹, 67, 68 ir 77² straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino praktikoje taikant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą (toliau – KASOKTĮ) nustatyti trūkumai ir toliau išdėstytos priežastys. KASOKTĮ 2, 20, 21, 53, 55, 59 straipsnių pakeitimai parengti atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti karininkų specialistų, pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenei reikalingų pilotų ir aviacijos inžinierių, karo medikų, informacinių technologijų specialistų, rengimą krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) reikmėms. Karininkai specialistai KAS poreikiams rengiami keliais būdais:
studijų kainą ar jos dalį asmenims, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal KAS reikalingų specialybių studijų programas, pasirašius su šiais asmenimis susitarimus (KASOKTĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
paramą asmenims, aukštosiose mokyklose finansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal KAS reikalingų specialybių studijų programas, pasirašius su šiais asmenimis susitarimus (KASOKTĮ 9 straipsnio 5 dalies 2 punktas);
į profesinę karo tarnybą aukštąjį išsilavinimą jau turinčius asmenis (KASOKTĮ 53 straipsnio 5 dalis).
Tačiau minėtais būdais parengtų karininkų specialistų KAS nepakanka, todėl siūloma sukurti naują mechanizmą, padėsiantį užtikrinti šių specialistų rengimą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – Akademija) karininkų specialistų rengti netikslinga: dėl sąlyginai nedidelio tokių specialistų poreikio KAS jų rengimas Akademijoje būtų neproporcingai brangus – dėl 2–10 kiekvienos atskiros kvalifikacijos karininkų rengimo per metus reikėtų sukurti atskiras universitetinių studijų programas (pagal teikiamas kvalifikacijas), jas akredituoti. Taip pat reikėtų surinkti kvalifikuotą personalą, sukurti reikiamą materialinę bazę. Manytina, kad pats tinkamiausias būdas karininkus specialistus rengti kartu Lietuvos aukštosiose mokyklose ir Akademijoje. Aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją teiktų Lietuvos aukštosios mokyklos, o Akademijoje tuo pat metu šie asmenys būtų rengiami būti karininkais pagal karinio rengimo programas, kurias baigus būtų įgyjama ne tik karinė kvalifikacija, bet ir profesinės vertybės, karininkai specialistai karinių žinių ir praktikos įgytų kartu su savo kolegomis, kurie Akademijoje studijuoja pagal universitetinių studijų programas.
Studijuodami kitose aukštosiose mokyklose kariūnai Akademijoje toliau tęstų karinį rengimą, tik nebe pagal universitetinių studijų, bet pagal karinio rengimo programas. Krašto apsaugos ministras Lietuvos kariuomenės vado teikimu nustatytų karininkų specialistų poreikį. Atsižvelgdama į šį poreikį, Krašto apsaugos ministerija su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis pasirašytų sutartis, kuriose būtų susitariama dėl į šias mokyklas priimamų kariūnų skaičiaus atitinkamais metais. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte taip pat numatoma galimybė karininkus specialistus rengti pagal jungtines studijų programas, tačiau būtina sukurti specialią šių programų rengimo ir akreditavimo tvarką. Akademija yra ne tik universitetas, bet ir viena iš pagrindinių KAS sudedamųjų dalių. Vykdant savo pagrindinę ir išskirtinę funkciją – rengti karininkus, Akademijai tenka kartu derinti universitetines studijas ir karinį rengimą. Atsižvelgiant į tai, kad karinis rengimas neįmanomas be karinės drausmės, disciplinos, specialių pavaldumo santykių, garantuoti Akademijai tokios autonomijos, kaip kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, neįmanoma, todėl siūloma įstatyme tiksliai apibrėžti jos, kaip aukštosios mokyklos, autonomijos ribas, kartu garantuojant kiekvienai aukštajai mokyklai būtiną akademinę laisvę. Studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose planuojama kasmet išsiųsti 14–18 kariūnų, kuriems rengti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų bus skiriama apie 200 tūkst. eurų.
KASOKTĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Akademijos darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Vyriausybė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, Akademijos darbuotojams turi būti taikomi bendri visų biudžetinių įstaigų darbuotojams įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais reglamentuoti darbuotojų darbo apmokėjimo principai ir sąlygos. KASOKTĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatytas Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis. Tačiau toks bendradarbiavimas ribojamas to paties straipsnio 1 dalies 1 punkto apimtimi, t. y. bendradarbiaujama tik vykdant teritorijos, karinių teritorijų ir išskirtinės ekonominės zonos bei kontinentinio šelfo apsaugą. Šis apribojimas nėra tikslingas ir racionalus, nes bendradarbiavimas su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis būtinas įgyvendinant ir kitus Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu, numatytus KASOKTĮ 12 straipsnio 1 dalyje: KASOKTĮ 12 straipsnio 1 dalies
operacijoms ir dalyvauti jose įgyvendinamas rengiant ir dalyvaujant bendruose su NATO institucijomis ir NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis mokymuose ir pratybose; KASOKTĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam uždaviniui
„organizuoti, koordinuoti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų
likvidavimo darbus, jiems vadovauti ir juos vykdyti, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms“ įgyvendinti taip pat aktualus ir reikalingas bendradarbiavimas su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis.
Atsižvelgiant į išdėstytą Lietuvos kariuomenės ir NATO institucijų ir kitų NATO valstybių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimo tikslingumą, yra poreikis numatyti galimybę Lietuvos kariuomenei bendradarbiauti su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, vykdant Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu. KASOKTĮ 13 straipsnyje numatyta viena iš Lietuvos kariuomenės vado funkcijų nustatyti kovinio parengimo reikalavimus pasienio ir kitiems policijos vienetams, esantiems ginkluotųjų pajėgų sudėtyje, nesuderinta su šiuo metu teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, numatančiu ginkluotųjų pajėgų sudėtį. To paties straipsnio 10 dalies nuostatos suteikia teisę krašto apsaugos ministrui įsakymu paskirti bet kurį karininką, turintį generolo (admirolo) laipsnį, pavaduoti Lietuvos kariuomenės vadą.
Siekiant operatyviau spręsti Lietuvos kariuomenės vado pavadavimo klausimą ir atsižvelgiant į Jungtinio štabo viršininkui teisės aktais suteiktą kompetenciją, siūlytina KASOKTĮ tiesiogiai numatyti bendrąją taisyklę, kad Lietuvos kariuomenės vadą, kai jo nėra ar jis laikinai negali vykdyti pareigų, pavaduoja Jungtinio štabo viršininkas. KASOKTĮ 18 straipsnio pakeitimo inicijavimą paskatino poreikis užtikrinti žvalgybos pareigūnų ir jų vykdomos veiklos apsaugą. Žvalgybos pareigūnai vykdo žvalgybą, kontržvalgybą ypač pavojingoje aplinkoje. Žvalgybos pareigūnų tarnyba nuolat susijusi su įslaptintos ir kitos jautrios informacijos, kuri reikalinga nacionaliniam saugumui užtikrinti, disponavimu. Ši informacija yra Lietuvos valstybės nuosavybė ir reikšminga valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai užtikrinti. Todėl tokia informacija ypač domina užsienio valstybių specialiąsias tarnybas, kurios vykdo veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę. Dėl šios priežasties minėta informacija disponuojantiems žvalgybos pareigūnams kyla grėsmė ne tik šią informaciją prarasti, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, tačiau gresia pavojus ir pačių žvalgybos pareigūnų saugumui. Faktą, kad nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje tarnaujantiems pareigūnams gresia realus pavojus, patvirtina Estijoje 2014 m. rugsėjo 5 d. įvykęs įvykis, kai Estijos saugumo pareigūnas buvo pagrobtas Estijos teritorijoje ir, panaudojant fizinę jėgą, išgabentas į Rusijos Federaciją, kur buvo suimtas apkaltinus šnipinėjimu.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15² straipsnio 3 dalyje, įsigaliojusioje
paslaugas turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjai, kai tai nustatyta atitinkamuose statutuose ar įstatymuose. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statute nėra nustatyta teisė išleistiems į pensiją pareigūnams pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnų ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nustatytas KASOKTĮ 65 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnų – nuo 2016 m. sausio 1 d.), siūlytina šį straipsnį papildyti nuostata, suteikiančia teisę į sveikatos priežiūros paslaugas ir į pensiją išleidžiamiems minėtiems pareigūnams. Priešingu atveju, t. y. neįteisinus šios garantijos įstatymuose, į pensiją išleidžiamiems žvalgybos ir Vyriausybinių ryšių centro pareigūnams nuo 2016 m. sausio 1 d. nebelieka teisinio pagrindo teikti medicininės reabilitacijos paslaugų. Kartu, siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumą, tikslintina ir KASOKTĮ 65¹ straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti psichologų paslaugų teikimą 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims.
KASOKTĮ 67 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, be kita ko, numatančios vienkartines kompensacijas (garantijas) karių žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, kai žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą minėta kompensacija kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju mokama tik tais atvejais, kai žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo faktas priežastiniu ryšiu susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Kitaip tariant, įstatymų leidėjo suformuluotoje nuostatoje siekta nustatyti, kad kompensacija mokama tik tuo atveju, kai kario žūtis (mirtis) ar sveikatos sutrikimas tiesiogiai susiję su tarnybos pareigų vykdymu arba (pagal vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikomų garantijų analogiją) kai kario nužudymo ar sveikatos sutrikdymo priežastis – jo kario statusas. Vis dėlto, manytina, kad, įstatymų leidėjui formuluojant aptariamo teisinio reglamentavimo tikslus ir nustatant teisinį reguliavimą, buvo tik iš dalies atsižvelgta į kario statuso specifiką, numatytą teisės aktuose ir susijusią su kario teisių ir pareigų visuma. Kario statuso ypatumus, be kita ko, lemia būtinumas nuolat palaikyti kovinę parengtį, neapribota ir priklausanti nuo tarnybos poreikių tarnybos trukmė, laipsnių sistema pagrįsti karių pavaldumo (tarpusavio) santykiai, kariams keliami moraliniai ir elgesio reikalavimai.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į karo tarnybos konstitucinę paskirtį – užtikrinti pasirengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo ir jos gynimą (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas) ir iš to išplaukiančią valstybės pareigą tam tikra, įstatymo leidėjo pasirinkta, forma aprūpinti mirusių karių artimuosius. Karių vykdomą veiklą ar atliekamus veiksmus tam tikrais atvejais lemia ne tik kariams nustatytų funkcijų ar duotų tiesioginių nurodymų vykdymas, bet kario statusas apskritai. Kariai dėl minėto jų tarnybos išskirtinio pobūdžio gali atlikti veiksmus, kurie nebus vertinami kaip tarnybinių pareigų vykdymas, tačiau bus nulemti kario statuso, t. y. teisės aktuose numatytų teisių, pareigų, kariui keliamų elgesio reikalavimų, susijusių ne tik su tiesioginių tarnybinių pareigų vykdymu. Taigi kariams turėtų būti taikomos platesnės, nei dabar KASOKTĮ numatyta, garantijos (mokamos kompensacijos) jų žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atvejais, t. y. kai to priežastis yra aptartas kario statusas. Kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) atveju, dydžiai diferencijuotini atsižvelgiant į kario žūtį (mirtį) sukėlusių priežasčių pobūdį, t. y. į tai, ar kario žūtis (mirtis) yra tarnybinių pareigų vykdymo pasekmė (karys nužudytas, sutrikdyta jo sveikata dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, karys žuvo (mirė) vykdydamas tarnybines pareigas) ar kitos priežastys, kurias lėmė teisės aktuose numatytų su kario statusu susijusių bendro pobūdžio kario teisių ir įsipareigojimų realizavimas, tačiau ne tarnybinių pareigų, numatytų kario pareiginiuose nuostatuose, vykdymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr.
1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ (toliau
tarnybos karių, kurių materialinė būklė sunki, teisė gauti materialines pašalpas. Atsižvelgiant į tai, kad pripažįstama, jog esminiai klausimai, susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, socialinėmis garantijomis, turi būti reguliuojami įstatymu, minėta profesinės karo tarnybos karių teisė gauti materialinę pašalpą turi būti perkelta iš Nutarimo dėl tarnybos apmokėjimo sąlygų į KASOKTĮ 68 straipsnį. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūlomų nuostatų dėl materialinės pašalpos formuluotės derintos su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-3268) 65 straipsnio 5 dalimi.
Įstatymo projekto tikslai:
mechanizmą, padėsiantį užtikrinti karininkų specialistų rengimą;
Akademijos, kaip aukštosios mokyklos, autonomijos ribas, kartu garantuojant kiekvienai aukštajai mokyklai būtiną akademinę laisvę;
kad, vadovaudamas kariuomenei taikos metu, Lietuvos kariuomenės vadas nustato kovinio parengimo reikalavimus institucijoms, kurios, įvedus karo padėtį, priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms;
tiesiogiai numatyti konkrečias pareigas (Jungtinio štabo viršininkas), kurias einantis asmuo pavaduoja Lietuvos kariuomenės vadą, kai jo nėra arba kai jis laikinai negali vykdyti pareigų;
galimybę Lietuvos kariuomenei, vykdant visus jai numatytus uždavinius taikos metu, bendradarbiauti su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis;
teisę žvalgybos institucijoms, vykdant žvalgybos užduotis, naudotis Lietuvos kariuomenės pagalba, užtikrinant žvalgybos pareigūnų ir jų vykdomos veiklos apsaugą;
kad teisę į medicininės reabilitacijos ir psichologų paslaugas turi ne tik į atsargą išleisti kariai, bet ir atleisti iš tarnybos žvalgybos pareigūnai ir civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniai valstybės tarnautojai;
kario žūties (mirties) atvejus ir šiais atvejais mokamų vienkartinių kompensacijų dydžius, atsižvelgiant į kario žūties (mirties) priežastį;
lygiu įtvirtinti profesinės karo tarnybos karių, kurių materialinė būklė sunki, teisę gauti materialinę pašalpą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos specialistai.
Projektų tiesioginiai rengėjai – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėjas Antanas Aleknavičius (tel. (8 5)
Teisėkūros skyriaus (vedėja Inga Šilinytė, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Eglė Kazlauskaitė (tel. (8 5) 273 5797, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai KASOKTĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad kariūnu laikomas karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis. KASOKTĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta Krašto apsaugos ministerijos teisė apmokėti studijų kainą ar jos dalį asmenims, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal KAS reikalingų specialybių studijų programas, pasirašius su šiais asmenimis susitarimus. Studijų kainos ar jos dalies apmokėjimo atvejus, sąlygas ir tvarką, privalomas susitarimo su studijuojančiu asmeniu sąlygas, taip pat apmokamos studijų kainos ar jos dalies dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. KASOKTĮ 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte Krašto apsaugos ministerijai suteikta teisė Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka teikti paramą asmenims, aukštosiose mokyklose finansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal KAS reikalingų specialybių studijų programas, pasirašius su šiais asmenimis susitarimus. KASOKTĮ 20 straipsnyje numatyta, kad Akademijoje pagal universitetines studijų programas rengiami karininkai.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“, reglamentuoja kariūnų aprūpinimo sąlygas ir garantijas jų studijų metu. KASOKTĮ 12 straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, kartu su jomis užtikrindama Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodama į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje. Analogiškos nuostatos numatytos ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje. KASOKTĮ 13 straipsnio 7 dalies 5 punkte numatyta, kad, vadovaudamas kariuomenei taikos metu, Lietuvos kariuomenės vadas nustato kovinio parengimo reikalavimus pasienio ir kitiems policijos vienetams, esantiems ginkluotųjų pajėgų sudėtyje. KASOKTĮ 13 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad kai Lietuvos kariuomenės vado nėra arba jis laikinai negali vykdyti pareigų, krašto apsaugos ministro įsakymu jį pavaduoja kitas karininkas, turintis generolo (admirolo) laipsnį. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą tiek Lietuvos kariuomenė, tiek žvalgybos institucijos turi teisę bendradarbiauti keičiantis informacija, dalyvaujant bendruose mokymuose ir kitose administracinio pobūdžio srityse.
Tačiau bendradarbiauti pagal tiesiogines savo vykdomas funkcijas ir prireikus panaudoti karinę jėgą teisinio pagrindo nėra, kadangi KASOKTĮ imperatyviai apibrėžia Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu ir nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. KASOKTĮ 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonus tvirtina Vyriausybė krašto apsaugos ministro teikimu. Šiuo metu medicininė reabilitacija į atsargą išleistiems kariams, KAS žvalgybos pareigūnams ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atlikusiems statutiniams valstybės tarnautojams, įgijusiems teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1030 „Dėl Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“. KASOKTĮ 65¹ straipsnio 1 dalyje minimos psichologų paslaugos teikiamos išleistiems į atsargą kariams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams (tačiau ne žvalgybos pareigūnams ar civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams). KASOKTĮ 67 straipsnyje reglamentuojami vienkartinių kompensacijų, mokamų karių žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, klausimai.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytos dvi alternatyvios sąlygos, leidžiančios mokėti atitinkamo KASOKTĮ numatyto dydžio vienkartinę kompensaciją kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai, t. y. kai karys žūsta (miršta) ar jo sveikata sutrinka:
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba
priežasčių, susijusių su kario statusu. Be to, KASOKTĮ 67 straipsnyje numatyta, kad minėtos vienkartinės kompensacijos mažinamos priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kariai, vadovaujantis KASOKTĮ 66 straipsnio nuostatomis, valstybės biudžeto lėšomis draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje ir draudimo išmokos jiems išmokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio
mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“. Nutarimo dėl tarnybos apmokėjimo sąlygų 3 punkte įtvirtinta galimybė skirti profesinės karo tarnybos kariams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra kario raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio materialines pašalpas iš įstaigai skirtų lėšų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Papildomai Nutarime numatyta, kad kariui mirus materialinė pašalpa išmokama jo šeimos nariams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad į Akademiją įstoję kariūnai, atitinkantys kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų priėmimo sąlygas, gali būti siunčiami į šias mokyklas įgyti KAS reikiamų kvalifikacijų.
Tuo pat metu šie kariūnai Akademijoje būtų mokomi pagal karinio rengimo programas. Šie kariūnai Lietuvos aukštosiose mokyklose įgytų aukštąjį išsilavinimą, o Akademijoje baigtų specialiuosius karinio rengimo kursus, kaip numatyta KASOKTĮ 53 straipsnio 5 dalies nuostatose. Įstatymo Projekte taip pat numatoma, kad Akademijos darbuotojams bus taikomi bendri visų biudžetinių įstaigų darbuotojams įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais reglamentuoti darbuotojų darbo apmokėjimo principai ir sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra rengiamas atitinkamas įstatymo projektas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas, TAIS Nr. 16-5417), Projekte pateikiama bendrinė nuoroda, bet ne konkretus įstatymo pavadinimas. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Lietuvos kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis vykdant visas KASOKTĮ 12 straipsnio 1 dalyje Lietuvos kariuomenei taikos metu numatytas užduotis. Siūloma patikslinti KASOKTĮ 13 straipsnio 7 dalies 5 punktą pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, numatant, kad vadovaudamas kariuomenei taikos metu Lietuvos kariuomenės vadas nustato kovinio parengimo reikalavimus institucijoms, kurios, įvedus karo padėtį, priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms. Be to, siūloma KASOKTĮ 13 straipsnio 10 dalyje tiesiogiai įtvirtinti bendrąją taisyklę, kad kai Lietuvos kariuomenės vado nėra ar jis laikinai negali vykdyti pareigų, jį pavaduoja Jungtinio štabo viršininkas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą žvalgybos institucijoms, kai jos vykdo žvalgybos užduotis, kad būtų užtikrintas žvalgybos pareigūnų asmens ir jų vykdomos veiklos saugumas, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų žvalgybos institucijos pajėgų. Tokiais atvejais kariniai vienetai gali būti pasiųsti teikti pagalbą žvalgybos institucijai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę žvalgybos institucijos vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir žvalgybos institucijos veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgaliotų žvalgybos pareigūnų iš anksto parengtus sąveikos planus. KASOKTĮ 62 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma numatyti, kad karių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pritarus KASOKTĮ 65 ir 65¹ straipsnių pakeitimams, KASOKTĮ būtų įtvirtinta ne tik išleistų į atsargą karių, bet ir atleistų iš tarnybos žvalgybos pareigūnų ir atleistų iš civilinės krašto apsaugos tarnybos statutinių valstybės tarnautojų – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjų – teisė į medicininės reabilitacijos ir psichologų paslaugas. Pažymėtina, kad analogiškos paslaugos kitiems pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams, t. y. išeinantiems į pensiją Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, Kalėjimų departamento, jiems pavaldžių institucijų, įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams, teikiamos Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr.
pateiktas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 44, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹ ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 63¹ straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIP-4411). Minėtu projektu, kaip ir šiuo, be kita ko, keičiama KASOKTĮ 65¹ straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas projektas (Nr. XIIP-4411) Seime gali būti priimtas anksčiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant vėlesniu teisės akto pakeitimu nepanaikinti anksčiau priimto pakeitimo, po projekto Nr. XIIP-4411 priėmimo turės būti tikslinamas šiuo Projektu siūlomas KASOKTĮ 65¹straipsnio 1 dalies pakeitimas. Be to, siūloma keisti KASOKTĮ 67 straipsnį ir numatyti, kad KASOKTĮ nustatyto atitinkamo (diferencijuoto) dydžio vienkartinės kompensacijos mokamos šiais atvejais:
žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu;
karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu;
žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus anksčiau (1 ir 2 punktuose) minėtus atvejus. Pritarus siūlomiems pakeitimams, KASOKTĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse bus įtvirtintos nuorodos į KASOKTĮ 66 straipsnį, reglamentuojantį karių gyvybės ir sveikatos draudimą nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje. Būtent šio draudimo išmokos suma būtų mažinama kariui išmokėtina vienkartinė kompensacija. Įstatymo projektu nesiekiama nustatyti naujų garantijų profesinės karo tarnybos kariams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr.
profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nuostatą dėl profesinės karo tarnybos kariams, kurių materialinė būklė sunki, skiriamos iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpos, .siūloma įtvirtinti įstatymo lygiu (KASOKTĮ 68 straipsnis). KASOKTĮ 77² straipsnyje atlikti redakcinio pobūdžio taisymai, susiję su KASOKTĮ 67 straipsnio pakeitimais. Manytina, kad sudarius papildomą galimybę rengti karininkus bus užtikrintas karininkų rengimas pagal KAS poreikius. Taip pat KASOKTĮ 13 straipsnio 7 dalyje numatytas teisinis reguliavimas būtų suderintas su kitomis teisės aktų nuostatomis, apibrėžiančiomis ginkluotųjų pajėgų sudėtį. Be to, taptų paprastesnis Lietuvos kariuomenės vado pavadavimo klausimo sprendimas, Lietuvos kariuomenės uždavinių įgyvendinimo mechanizmas būtų reglamentuotas atsižvelgiant į tarptautinio bendradarbiavimo reikšmingumą ir nuolat stiprinamos kariuomenės sąveikos su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis aktualumą. Taip pat būtų sudarytos teisinės prielaidos kariniams vienetams teikti pagalbą, užtikrinant žvalgybos pareigūnų ir jų vykdomos veiklos apsaugą, taptų tikslesnis ir aiškesnis galiojantis teisinis reglamentavimas. Be to, plačiau taikoma KASOKTĮ 67 straipsnyje numatyta garantija leistų išvengti situacijų, kai kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu (išskyrus atvejus, kai žūties (mirties) priežastis susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ir kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu), nemokama piniginė kompensacija žuvusio (mirusio) kario artimiesiems.
Papildomai paminėtina, kad KASOKTĮ 65 ir 65¹straipsnių pakeitimais įstatyme būtų numatyta ne tik į atsargą išleistų karių, bet ir žvalgybos pareigūnų ir civilinės krašto apsaugos tarnybos statutinių valstybės tarnautojų teisė gauti medicininės reabilitacijos ir psichologų paslaugas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas tiesiogiai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, reikės pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“;
Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“;
Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. V-953
„Dėl Lietuvos kariuomenės nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. V-379
„Dėl Tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“.
Taip pat reikės priimti:
Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymą dėl KAS reikalingų karininkų specialistų kvalifikacijų sąrašo patvirtinimo;
Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymą dėl gyvenamosios patalpos suteikimo išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams;
Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą, nustatantį Akademijos kartu su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis vykdomų jungtinių studijų programų rengimo ir akreditavimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų poreikis Įstatymo projekto
įgyvendinti priklausys nuo karių žūčių (mirčių) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu (išskyrus atvejus, kai žūties (mirties) priežastis susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ir kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu), atvejų skaičiaus ir žuvusių (mirusių) karių turėtų karinių laipsnių. Atsižvelgiant į tai, tikslus lėšų poreikis negali būti pateiktas. Pažymėtina, kad, priklausomai nuo karinio laipsnio, kompensacijos suma vienam kariui galėtų siekti nuo 5 794 iki 30 380 eurų (nesumažinus priklausiančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu). KASOKTĮ 2, 20, 21, 53, 55, 59 straipsniams įgyvendinti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų naujai rengiamiems karininkams planuojama kasmet panaudoti apie
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14.
įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: „žvalgyba“, „kario mirtis“, „kario statusas“, „sunki materialinė būklė“, „kariuomenės vadas“, ,,karinė tarnyba“, ,,karininkai“, „akademinė laisvė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-49 PRIEDĖLIO 18
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2016-10-20 Nr. XIIP-4514(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I
pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas. komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai:
Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Teisutis Jasiulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-20 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų komitetų ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei komiteto siūlymui. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1NSGK 2016-09-212 Argumentai:
Projekte numatyta įsigaliojimo data- 2016 m. rugpjūčio 1 d., todėl ją reikia pakeisti. Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 metų sausio 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas