Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS Respublikos
152, 157 IR 164 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pakeisti 152 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos turi teisę pateikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nesilaikydamos šio Kodekso 157 straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse nustatytų reikalavimų. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir teismas šio Kodekso 157 ir 164 straipsniuose nustatyta tvarka priima atitinkamai nutarimą ir nutartį taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaudamiesi motinos ir vaiko interesais ir atsižvelgdami į atliktos bausmės dalį, įgyvendinamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.“
1Papildyti 157 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Asmenys, nuteisti už Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti juos iš pataisos įstaigos gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.“
išdėstyti taip: „3. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.“
straipsnis. 164 straipsnio pakeitimas
taip: „2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 9 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
2016-05-27 Nr. XIIP-4418 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektas parengtas atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3464. Šia išvada Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš dalies pritarė projekto iniciatoriaus keltiems tikslams, tačiau pasiūlė tobulinti ne Baudžiamąjį kodeksą, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą. Teikiamo projekto tikslai ir motyvai išlieka tokie patys.“ Teisės departamentas laikosi savo nuomonės, išreikštos 2015 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIIP-3464 (dėl bendrosios prevencijos kritikos, dėl Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, dėl galimų neigiamų pasekmių, priėmus įstatymą). 2. Remiantis šios išvados 1 punkte bei jame paminėtoje Teisės departamento 2015 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIIP-3464 išdėstytais argumentais nepritartina projekto aiškinamojo rašto teiginiams, kad projektu bus pasiektas tikslas „sumažinti šių visuomenei itin pavojingų nusikaltimų skaičių“, kad „Siūlomas teisinės sistemos tobulinimas būtų efektyvi prevencinė priemonė“, kad neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma, kad „Siūlomas įstatymas turės teigiamą poveikį, nes mažins pavojingiausių nusikaltimų skaičių ir didins piliečių saugumą“ ir pan. 3.
rašte teigiama, kad „Pagal 100 tūkstančių gyventojų tenkantį nužudymų skaičių Lietuva ne tik nuolat užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje, bet ir kelis kartus viršija bendrijos šalių vidutinį nužudymų lygį.“ Tačiau pažymėtina, kad pagal
pirmąją vietą Europos Sąjungoje, o Europoje nusileidžia tik Rusijai[1]. Minėtoje Teisės departamento 2015 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIIP-3464 taip pat buvo teigiama, kad, priėmus projektą, gali būti susidurta su dar labiau išaugusiu pataisos įstaigose kalinamų asmenų skaičiumi bei su galimo nusikalstamumo pataisos įstaigose padidėjimo problemomis. 4. Projekto aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad „Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.“ Todėl siūlytina gauti specialistų vertinimus ir išvadas (pavyzdžiui, Teisingumo ministerijos nuomonę dėl projekto). 5. Projekto nuostatomis pažeidžiamas Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio sistemiškumas. Remiantis galiojančios šio straipsnio redakcijos 2 dalies nuostatomis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų galimybė priklauso nuo padaryto nusikaltimo kaltės formos ir paskirtos bausmės trukmės. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 dalimi teikiamoje naujoje BVK 157 straipsnio 3 dalyje siūloma, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų galimybę nulemtų tai, kad konkretus (ir vienintelis) nusikaltimas yra numatytas tam tikro Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnio vienoje iš dalių. 6.
siūloma, kad „Asmenys, nuteisti už Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti juos iš pataisos įstaigos gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.“ Tačiau nėra aišku, kaip nuostata „ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės“ būtų taikoma tuo atveju, jeigu asmeniui, nuteistam už BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtų paskirta šios dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. 7. Be to, abejotinas šio projekto efektyvumas ir tinkamumas jo tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje terminuoto laisvės atėmimo bausmės ribos yra nuo aštuonerių iki dvidešimties metų. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, skiriant bausmę, bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuoto nužudymo bausmės dydžio vidurkis yra
terminai atsispindi ir iš oficialios statistikos. Remiantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, 2015 metais bausmės vidurkis už nužudymą buvo 11 m. 10 mėn. 11 d.[2] Pastebėtina, kad šis skaičius apima tiek paprastą (BK 129 straipsnio 1 dalis), tiek ir kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, realiai paskiriamo bausmės dydžio už kvalifikuotą nužudymą vidurkis yra dar didesnis ir panašus į šio nusikaltimo sankcijos vidurkį.
Pateikti pavyzdžiai parodo, kad paprastai lygtinis paleidimas, nuteistiems pagal BK 129 straipsnio 2 dalį, taikomas, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu (t. y. jiems privalu atlikti du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės). Nors neatmestina, kad kai kuriems nuteistiesiems pagal BK 129 straipsnio 2 dalį lygtinis paleidimas gali būti taikomas ir vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu (kai privalu atlikti pusę paskirtos bausmės), tačiau tokie atvejai yra reti ir išimtinio pobūdžio. Priešingai – didesnė tikimybė, kad tokiems asmenims lygtinis paleidimas bus taikomas pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kai privalu atlikti tris ketvirtadalius paskirtos bausmės). Pabrėžtina, kad, priėmus teikiamą projektą, tokia galimybė būtų apskritai eliminuota. 8. Remiantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projekto rengimo rekomendacijų 88.1 punktu projekto pavadinime nėra nurodomas keičiamo kodekso numeris. 9. Projekto 1 straipsniu keičiama ne BVK 152 straipsnio 3 dalis, kaip nurodyta projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje, o 7 dalis. 10. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje naujoje BVK 157 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „baudžiamojo kodekso“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 11. Vienintelė projekto 3 straipsnio dalis nenumeruotina. 12. Priėmus teikiamą projektą, gali tekti keisti kai kuriuos poįstatyminius aktus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. I-154 „Dėl Rekomendacijų dėl prokurorų pozicijos, teismui sprendžiant dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme bei lygtinio paleidimo iš pataisos namų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 88-3499).
88-3499). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Žr. naujausią Europos Tarybos kriminalinę statistiką SPACE I, http://wp.unil.ch/space/files/2016/05/Council-of-Europe_SPACE-I-2014-E_Final160411.1.pdf [2] Žr.: http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-05- Nr. Į 2016-05-18 Nr. S-2016-3453 DĖL Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso Nr. IX-994 152, 157 ir
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso Nr. IX-994 152, 157 ir 164 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4418 ir pažymi, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturi. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]