Sujungto projekto Nr. XIIP-4306(2) lyginamasis variantas (Sujungti projektai Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039)
2, 4, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63, 67, 71, 79, 84, 113, 114, 115, 117, 118
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija
aukštojo mokslo diplomas arba, kai tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje. Penkerių metų profesinės patirties, lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje, pripažinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nustatyta tvarka gali būti taikoma tik nereglamentuojamoms profesijoms, priskirtoms Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija.“
2Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis
juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), ar vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.“
3Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 29² dalį. 29².
29². Užsieniečių registracijos centras – įstaiga šio Įstatymo nustatytais pagrindais teismo sprendimu sulaikytiems užsieniečiams laikinai laikyti ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu užsieniečiams laikinai apgyvendinti, kitoms materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti, tyrimui dėl užsieniečių asmens tapatybės ir dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių atlikti, užsieniečių apskaitai tvarkyti ir jų grąžinimui bei išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos vykdyti. 4. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31. Užsieniečio sulaikymas – užsieniečio laikinas
apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centre, apribojant jo judėjimo laisvę šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais.“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos
Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.“
Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu: „6¹ straipsnis.
Reikalavimai užsieniečio sveikatos draudimui Užsieniečio sveikatos draudimas, kai pagal šio Įstatymo reikalavimus jį turi turėti užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ar siekiantis joje apsigyventi, turi garantuoti būtinosios medicinos pagalbos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, išlaidų ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (specialistų) palydą), apmokėjimą, ir galioti visą užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį.“
1Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 5 dalį. 5. Užsieniečiui, kuris periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką
dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla ir kurio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama daugkartinė nacionalinė viza. 2. Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Iš užsieniečio, pateikiančio dokumentus nacionalinei vizai gauti,
paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas netaikomas išduodant Šengeno vizą pagal Vizų kodeksą arba užsieniečiui turinčiam diplomatinį pasą, taikant abipusiškumo principą.“
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 2¹ 3 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, išskyrus šios dalies 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu;
c) taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šio užsieniečio šeimos nariui – ne vėliau kaip per
ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio punkto a, b ir c papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui; 2¹3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
34) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
45) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“ 2.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 2¹ 3 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, išskyrus šios dalies 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu;
c) taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šio užsieniečio šeimos nariui – ne vėliau kaip per
ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio punkto a, b ir c papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui; 2¹3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
34) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
45) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“
2Pripažinti netekusia galios 33 straipsnio 2 dalį.
prašymų nagrinėjimo terminai gali būti pratęsti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu to reikia dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo. 6 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi,
neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, ar vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi;“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) per nustatytą laiką užsienietis pakartotinai
neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų įpareigojimų;“. 7 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus
juridinio asmens (toliau – įmonė) buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu 1–2² punktuose nustatytais pagrindais.“
2Papildyti 36 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ūkio ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.“
3Buvusią 36 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 4.
4Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti
administracinių teisės pažeidimų nusižengimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 3 dalies 5 punktą. 5) teismas – apie užsienietį, kuriam paskirtas suėmimas arba kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką ar įsiteisėjusiu teismo nutarimu ar nutartimi nubaustas už administracinį teisės pažeidimą;
6Papildyti 36 straipsnio 3 dalį 7 punktu:
„7) ūkio ministro įgaliota institucija – apie užsienietį,
neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai.“
1Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 5¹ punktu:
„5¹) jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su
naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, pagal šio Įstatymo 45¹ straipsnio nuostatas;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 5¹ ar 13 punkte nustatytu pagrindu arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo
nustatytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4, 5 ar 7 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui.“
1Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą
šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 5¹ ar 13 punkte nustatytu pagrindu nustatytais pagrindais;“. 2. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45
straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, ir atitinka šio
punktuose nustatytais pagrindais;“. 10 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turi leidimą dirbti, išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1
dalies 2, 3 punktus punktą;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
(toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“ 3.
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo
patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Lietuvos darbo biržos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Lietuvos darbo biržos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.“
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai dydžio;
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama,
3) Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.“ 2.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai dydžio;
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama,
3) Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.“
2Papildyti 44¹ straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹.
Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija ir atsižvelgiant į profesinių asociacijų pateiktus duomenis.“
1Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki
užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 2.
2Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios
įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;“. 3. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:
„2¹) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius
vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip penkios darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ir į kurios nuosavą kapitalą (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turtą) užsienietis investavo ne mažiau kaip 260 000 eurų, ir jis yra šios įmonės vadovas arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 4.
4Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 2² punktu:
„2²) yra vadovas įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose
nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 500 000 eurų ir kurioje įsteigtos ne mažiau kaip dešimt darbo vietų ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir šiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis, arba užsieniečiai, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nurodytu pagrindu, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;“. 5. Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta
veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams, o ir keičiamas 2 metams (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) arba užsieniečio veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu
6Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte 2¹ ir 2²
punktuose nurodytam užsieniečiui, kuris į įmonės nuosavą kapitalą
(turtą) investavo ne mažiau kaip 260 000 eurų, įmonėje įsteigtos ne mažiau kaip penkios darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metams arba užsieniečio veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 3 metus.“ 7.
Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame
straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, ar vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi.“
Papildyti Įstatymą 45¹ straipsniu:
„45¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi
išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu
ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ūkio ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2.
veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ūkio ministras, suderinęs su švietimo ir mokslo bei vidaus reikalų ministrais. 3. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ūkio ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams vieną kartą. 4. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
1Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas
laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Šio straipsnio 1 dalyje dalies 2–4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieniems vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su 26 straipsnio 3¹dalyje nurodyta išimtimi), nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimų apribojimo, nustatytų nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“
2Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Užsienietis, studijų ar mokymosi laikotarpiu gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę. Užsienietis, studijuodamas pagal pirmosios pakopos studijų programą ar pagal vientisųjų studijų programą, turi teisę dirbti tik nuo antrųjų studijų metų.“
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, ar vadovas,
kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 2. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį 7¹ punktu:
„7¹) užsienietis neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 2
dalyje numatyto įpareigojimo ir nustatoma, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos arba užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai arba įsteigta fiktyvi įmonė;“. 3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos
tobulinimas, taip pat, jeigu užsienietis studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimų apribojimo, nustatytų nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“. 16 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3) užsienietis, kurio nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktuose nurodytus atvejus);
1Pakeisti 58 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje arba dirba kitą darbą, laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;
“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal
šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 5, 5¹, 13,
straipsnio 1 dalies 3 punktą;“. 3. Pakeisti 58 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) turi nacionalinę vizą, išduotą pagal šio Įstatymo 17 straipsnio
dalyvis įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra vadovas įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;“. 4.
4Papildyti 58 straipsnį 11 punktu:
„11) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Lietuvos darbo
biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;“. 5. Papildyti 58 straipsnį 12 punktu: „12) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai, ne ilgiau kaip vieneriems metams, dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, jeigu šis užsienietis siunčiančioje užsienio valstybės įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje.“
1Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu
leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Darbo sutartis turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos.“
2Papildyti 62 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Tais atvejais, kai užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti, taip pat šio
Įstatymo 58 straipsnio 2 ir 11 punktuose nurodytais atvejais, kai užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, darbdavys teritorinei darbo biržai turi pateikti registruoti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka.
Šią pareigą darbdavys turi įvykdyti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos, šio Įstatymo 58 straipsnio
dienos, o šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte nurodytu atveju – per vieną mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos.“
3Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį
darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.“
4Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.“
Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnio 3 punktą. 3) nutrūksta darbo santykiai su užsienyje esančiu darbdaviu, kuris buvo atsiuntęs užsienietį laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką;
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
1) Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar teritorinei policijos įstaigai;
3) Užsieniečių registracijos centrui.“
straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą,
psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Užsieniečių registracijos centre Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre;“. 2. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Prieglobsčio prašytojui, nevykdančiam pareigų,
išvardytų šio straipsnio 3 dalies 4–6 punktuose, ir (arba) nesilaikančiam apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre taisyklių, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos piniginės pašalpos mokėjimas.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių
registracijos centre Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimas sustabdomas, jei jeigu prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyksta iš Užsieniečių registracijos centro Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pabėgėlių priėmimo centro ar kitos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtos apgyvendinimo vietos arba negrįžta į šiuos centrus ar Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtą šias apgyvendinimo vietą vietas ilgiau kaip 72 valandas.“
2Pakeisti 84 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas
atnaujinamas prieglobsčio prašytojo prašymu, jei jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prieglobsčio prašytojas grįžo į Užsieniečių registracijos centrą Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Pabėgėlių priėmimo centrą ar kitą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtą apgyvendinimo vietą arba atsirado galimybė susisiekti su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu prieglobsčio prašytoju ir nuo sprendimo sustabdyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nepraėjo 9 mėnesiai.“
Pakeisti 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką;“. 25 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas Pakeisti 114 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu
sulaikomas Užsieniečių registracijos centre Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.“
Pakeisti 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.“
Pakeisti 117 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį
arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Užsieniečių registracijos centrą Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Užsieniečių registracijos centras, kuri užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
Pakeisti 118 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis
turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Užsieniečių registracijos centras Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdamas nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.“
įgyvendinimas
straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 3. Leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras, užsienio reikalų ministras, ūkio ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis
DĖL
2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Europos migracijos tinklo 2015 metų studijos „Verslo ir investicijų pritraukimas į Lietuvą: migracijos ir migracijos politikos vaidmuo“ duomenimis, migracijos politika yra labai svarbus verslo ir investicijų pritraukimo į Lietuvos Respubliką įrankis, tačiau šiuo metu jis nėra tinkamai išnaudojamas. Darbdaviai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir tai nurodo kaip vieną iš pagrindinių verslo plėtrą stabdančių kliūčių. Galiojantis reglamentavimas trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistams pritraukti į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių nelankstus ir nekonkurencingas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas, siekiant nustatyti palankesnes sąlygas atvykti užsieniečiams, kurie prisidėtų prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo. Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas užsieniečiams, kurie ketina užsiimti inovatyviu verslu, užsieniečiams įmonių vadovams, nustatyti palankesnes sąlygas atvykti užsieniečiams, kurie yra trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistai, ir įsidarbinti užsieniečiams, kurie studijuoja ir įgyja profesinę kvalifikaciją Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija.
Tiesioginis rengėjas – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento (direktorius – Tomas Žilinskas, tel. 271 7248) Migracijos reikalų skyriaus (vedėja – Aušra Grikevičienė, tel. 271 7078) patarėja Asta Klapatauskienė (tel. 271 7004). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – įstatymas) šiuo metu nereglamentuoja leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, kurie ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, taip pat didesnių įmonių vadovams, kurie nėra į įmonę investavę savo lėšų. Pagal įstatymą, savarankiška teisėta veikla (verslu) užsiimančiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu įmonė jau vykdo veiklą ne mažiau kaip 6 mėn., į įmonę yra investuota užsieniečio lėšų, įmonėje įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Kartu užsienietis turi būti šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, dalyvis, turintis teisę įmonės vardu sudaryti sandorius, priežiūros organo narys arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Atvejai, kai užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, nustatyti įstatyme, tarp jų nurodyti užsieniečiai, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu gavimo.
Pažymėtina, kad pagal įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatytas sąlygas įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, veiklą jau turi vykdyti ne mažiau kaip 6 mėn. iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo gavimo dienos, įmonėje jau turi būti įdarbinti darbuotojai. Užsieniečiui, kuris įsteigęs įmonę ar paskirtas įmonės vadovu, ilgalaikiam buvimui (iki 12 mėn.) gali būti išduota nacionalinė viza, tačiau nėra nustatyta, kad tokiam užsieniečiui teisėtai veiklai vykdyti netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti. Įstatyme nustatytos leidimo laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) išdavimo užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, sąlygos. Viena iš jų – darbdavys turi įsipareigoti užsieniečiui mokėti ne mažesnį negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių mėnesinį darbo užmokestį (2015 m. IV ketv. duomenimis, ne mažesnį negu 1513,8 euro mėnesinį darbo užmokestį). Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) turi priimti sprendimą, kad užsieniečio, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, jeigu darbdavys įsipareigoja tokiam užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, kuris yra ne mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai (2270,7 euro mėnesinį darbo užmokestį). Šiuo metu nėra sudaromas profesijų, kurias turinčių aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas.
Visiems užsieniečiams, taip pat ir turintiems didžiulę paklausą (pvz., IT specialistams), taikomi tokie patys reikalavimai. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtina Lietuvos darbo biržos direktorius. Šis sąrašas tvirtinamas kiekvienam metų pusmečiui. Jame nurodomos profesijos nepriskirtinos aukštos profesinės kvalifikacijos, kaip ji apibrėžta įstatyme, reikalaujančioms profesijoms (2016 m. pusmečiui patvirtintų trūkstamų profesijų sąraše yra keturios profesijos: pramonės sektoriuje trūksta suvirintojų ir metalinių laivų korpusų surinkėjų, paslaugų sektoriuje – restorano virėjų ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų). Nepaisant to, dėl šių užsieniečių Lietuvos darbo birža atlieka atitikties Lietuvos darbo rinkai vertinimą (užsienietis privalo gauti leidimą dirbti tam, kad galėtų atvykti dirbti su nacionaline viza, kuri išduodama iki 12 mėn., arba Lietuvos darbo birža turi priimti sprendimą, kad užsienietis atitinka darbo rinkos poreikiams, kad jam galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu; už Lietuvos darbo biržos paslaugas (leidimo dirbti išdavimą ir minėto sprendimo priėmimą) imama valstybės rinkliava). Nustatyta, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. Užsieniečiams, kurių nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje (kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė), atsiunčiamiems laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, taikomas reikalavimas gauti leidimą dirbti.
Užsieniečiams, kurie, Lietuvos Respublikoje pabaigę studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją, leidimui laikinai gyventi išduoti taip pat taikoma darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimo sąlyga. Studentai užsieniečiai, gavę leidimą dirbti, ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę gali dirbti nuo antrųjų studijų metų. Užsieniečiai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą, neturi teisės dirbti (nebent yra įdarbinami praktikai). Užsieniečiui, kuris atvyko studijuoti, gali būti išduotas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi. Įstatyme nustatyta, kad prašymų išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminai (diferencijuojami pagal užsieniečių kategorijas ir yra nuo 1 iki 4 mėn.) gali būti pratęsti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu to reikia dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo. Įstatymas numato du daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagrindus, t. y. tokia viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje ar kuris periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla ir kurio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Pastarasis vizos išdavimo pagrindas yra netikslus ir perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės vizos yra ilgalaikės vizos, išduodamos nuo 3 iki 12 mėnesių buvimo šalyje laikotarpiui, užsieniečio, turinčio tokią vizą ir užsiimančio teisėta veikla ar dirbančio, buvimas šalies teritorijoje laikytinas ilgalaikiu buvimu. Pažymėtina ir tai, kad nacionalinė viza suteikia užsieniečiui 90 dienų per 180 dienų laikotarpį buvimo kitose Šengeno valstybėse teisę.
Užsienio valstybių diplomatams, paskirtiems į Lietuvos Respubliką pateikiant prašymą nacionalinei vizai gauti kaip ir kitiems užsieniečiams taikomas reikalavimas pateikti biometrinius duomenis, o dėl to jie asmeniškai turi atvykti į atstovybę, nes šiuo momentu dar nesinaudoja privilegijomis ir imunitetais (pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių asmuo, turintis teisę į privilegijas ir imunitetus, naudojasi jais nuo to momento, kai atvyksta į priimančiosios valstybės teritoriją, vykdamas į atstovybę, į kurią yra paskirtas, arba, jeigu jis jau yra toje teritorijoje, nuo pranešimo apie jo paskyrimą). Dauguma priimančiųjų užsienio valstybių netaiko reikalavimo diplomatams asmeniškai atvykti į vizų tarnybą ir pateikti prašymą dėl vizos (kartu ir biometrinius duomenis). Prašymai dėl vizos paprastai siunčiami su atstovaujamosios valstybės užsienio reikalų ministerijos nota. Pagal įstatyme nustatytus reikalavimus užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ar siekiantis joje apsigyventi, turi būti apdraustas sveikatos draudimu. Užsieniečių sveikatos draudimo tvarka, reglamentuojanti reikalavimus užsieniečių sveikatos draudimui (rizikos, kurias draudimas turėtų apimti, draudimo galiojimo terminas), yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tokio pobūdžio reikalavimai turėtų būti nustatyti įstatyme. Įstatymo nuostatos derintinos su 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis.
Nustatyti įpareigojimai teismui pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai apie užsienietį, kuriam paskirtas suėmimas arba kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką ar įsiteisėjusiu teismo nutarimu ar nutartimi nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, nors ši informacija yra tvarkoma Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, o pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą institucijos iš kitų šaltinių gali rinkti tik tuos duomenis, kurie nėra tvarkomi valstybės informacinėse sistemose ir registruose. Įstatyme įtvirtinta Užsieniečių registracijos centro sąvoka, kurios apibrėžtyje nurodytos šio centro vykdomos funkcijos ir šio centro statusas, kuris nuo 2016 m. gegužės 1 d. keičiasi. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma įstatyme įtvirtinti naują pagrindą leidimui laikinai gyventi išduoti užsieniečiui startuoliui, t. y. tokiam užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu.
Kriterijus, pagal kuriuos numatomos įsteigti įmonės veikla laikytina susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir tvarką, kuria vadovaujantis vertinama, ar įmonės veikla atitinka šiuos kriterijus, taip pat ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, siūloma pavesti nustatyti ūkio ministrui, atsižvelgus į asocijuotų verslo struktūrų (Lietuvos pramonininkų, Lietuvos verslo, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijų, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos, Regionų plėtros forumo), taip pat verslumą ir inovacijas skatinančių valstybės ir savivaldybių įstaigų bei įmonių (VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Lietuvos inovacijų centro, verslo ir technologijų parkų ir pan.) pasiūlymus ir suderinus su švietimo ir mokslo bei vidaus reikalų ministrais, siekiant, kad vertinimas galėtų apimti kuo platesnį spektrą galimų veiklų, o, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, galėtų būti įvertinta, ar užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą jai vykdyti. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų išduodamas, ūkio ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, atitinka nustatytus kriterijus, kad šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai.
Siūloma numatyti, kad toks užsienietis gali atvykti su šeima, jų prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi būtų nagrinėjami greičiau (bendra tvarka iki 2 mėn.). Leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu gavusiam užsieniečiui siūloma nustatyti pareigą informuoti ūkio ministro įgaliotą instituciją apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Šio įpareigojimo neįvykdžius ir nustačius, kad užsienietis neįsteigė įmonės arba kad užsienietis nebėra įmonės dalyvis arba įsteigta fiktyvi įmonė, užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi būtų panaikinamas. Užsieniečiui startuoliui siūloma išduoti 1 metus galiojantį leidimą laikinai gyventi, kuris galėtų būti pakeistas 1 metams vieną kartą. Praėjus dvejiems užsieniečio teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje metams, leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu šiam užsieniečiui galėtų būti išduotas tik tokiu atveju, jeigu įmonė, kurios dalyviu jis yra, atitiktų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, t. y. į įmonę yra investuota užsieniečio lėšų, įmonėje įsteigta darbo vietų. Siūloma nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas užsieniečiams įmonių vadovams, kurie nėra investavę į įmonę savo lėšų (įmonių vadovais ne visada išrenkami asmenys, turintys nuosavo kapitalo įmonėje, įmonių dukterinės įmonės Lietuvoje neretai yra formuojamos ne iš fizinių asmenų, o iš steigėjo (juridinio asmens) lėšų).
Tokios įmonės nuosavo kapitalo (turto) vertė turėtų sudaryti ne mažiau kaip 500 tūkst. eurų, įmonėje turėtų būti įsteigta ne mažiau kaip dešimt darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir šiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis (2015 m. IV ketv. duomenimis, ne mažesnis negu 756,9 euro), arba užsieniečiai, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nurodytu pagrindu (mėlynąją kortelę). Šiems užsieniečiams įmonių vadovams siūloma taikyti palankias atvykimo sąlygas – leisti kartu atvykti šeimos nariams, jų prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėti greičiau (bendra tvarka iki 2 mėn.), išduoti 3 metus galiojantį leidimą laikinai gyventi. Įstatymo projektu siūloma nustatyti palankesnes nuostatas, taikomas įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytiems užsieniečiams, t. y. tiems, kurie užsiima teisėta veikla (verslu) Lietuvoje – leisti kartu su užsieniečiu atvykti jo šeimos nariams (šiuo metu tokia galimybė nustatyta tik daugiau investuojantiems užsieniečiams), išduoti 2 metus galiojantį leidimą laikinai gyventi (šiuo metu jis išduodamas 1 metams, keičiamas 2 metams).
Taip pat siūloma keisti vieną iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – įmonėje įsteigtose darbo vietose galėtų būti įdarbinti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai. Tačiau, atsižvelgus į praktikoje stebimus piktnaudžiavimo atvejus, siūloma siaurinti subjektų, kuriems gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, ratą, atsisakant nuostatų, pagal kurias leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra įmonės kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys arba asmuo, turintis įmonės įgaliojimą sudaryti sandorius. Pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus kolegialaus valdymo organo narių skaičius nėra ribojamas, o priežiūros organo narių gali būti iki 15. Praktikoje jau yra atvejų, kai sudaromas įmonės kolegialaus valdymo organas, kurį sudaro 20 narių, suformuojamas priežiūros organas, kuriame narių skaičius yra maksimaliai galimas, nors įmonė atitinka tik minimalius standartus (nuosavo kapitalo vertė sudaro 28 tūkst. eurų, įmonėje įdarbinti 3 darbuotojai). Kyla pagrįstų įtarimų, ar minėtų subjektų gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kurį suteikia jam išduodamas leidimas gyventi, yra būtinas įmonės veiklai.
Siūloma nustatyti, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti atleidžiamas užsienietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra įmonės, kurios nuosavo kapitalo (turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, dalyvis, investavęs ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų lėšų (turto), arba yra tokios įmonės vadovas, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Tokiu būdu reglamentuojant, kad leidimo dirbti reikalavimas netaikomas tokiam užsieniečiui išduodant nacionalinę vizą. Siūloma pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, į kurį būtų įtraukiamos tik Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Šis sąrašas būtų sudaromas remiantis Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija ir atsižvelgiant į profesinių asociacijų pateiktus duomenis. Tokių profesijų užsieniečiams leidimui laikinai gyventi (mėlynajai kortelei) išduoti siūloma netaikyti darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimo. Todėl leidimo laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) išdavimo procedūra užtruktų trumpiau – siūloma nustatyti, kad tokio užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjamas per 1 mėn. (skubos tvarka jis būtų išnagrinėjamas per 15 dienų). Kadangi užsieniečiai, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, gali atvykti kartu su šeimos nariais, siūloma nustatyti, kad toks pats prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas taikomas ir jų šeimos nariams.
Taip pat siūloma išplėsti ratą užsieniečių, kurie galėtų pretenduoti į leidimą laikinai gyventi (mėlynąją kortelę), pakeičiant darbo užmokesčio, kurį darbdavys turi įsipareigoti mokėti aukštą profesinę kvalifikaciją turinčiam užsieniečiui, dydį, t. y. dydį sumažinti nuo šiuo metu nustatytų 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių (2015 m. IV ketv. duomenimis, tai yra ne mažesnis negu 1513,8 euro mėnesinis bruto darbo užmokestis) iki 1,5 dydžio (tai būtų 1135,35 euro mėnesinis bruto darbo užmokestis). Siūloma nustatyti, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti atleidžiami užsieniečiai, jeigu yra profesijos, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurį Lietuvos darbo biržos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Lietuvos darbo biržos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze. 2016 m. I pusmečiui šiame sąraše yra 4 profesijos, iš jų 2 – pramonės sektoriuje (suvirintojo ir metalinio laivų korpusų surinkėjo) ir 2 paslaugų sektoriuje (restorano virėjo ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo). Tokių užsieniečių, kurie turi Lietuvoje trūkstamas profesijas, gavęs nacionalinę vizą atvyktų dirbti greičiau. Taip pat siūloma nebevertinti tokių užsieniečių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkai poreikio leidimo laikinai gyventi jam išdavimo atveju.
Tai palengvintų ir paspartintų procedūras darbdaviams pritraukiant į Lietuvos įmones dirbti trūkstamų profesijų darbuotojus, sumažintų kaštus (už leidimo dirbti išdavimą ar Lietuvos darbo biržos sprendimo priėmimą nebereikėtų mokėti valstybės rinkliavos). Imigracijos procedūrų palengvinimas neturėtų skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos ir mažinti paskatas gerinti vietinių darbuotojų darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį. Galiojantis reguliavimas, pagal kurį užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, nebūtų pakankamas tuo atveju, jeigu Lietuvos įmonėje būtų įdarbinami tik užsieniečiai. Todėl siūloma galiojantį reguliavimą papildyti, nustatant, kad tokiu atveju užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Siūloma netaikyti leidimo dirbti reikalavimo užsieniečiams, kurie yra užsienio valstybės (kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė) įmonės nuolatiniai darbuotojai, šios įmonės atsiunčiami laikinai (ne ilgiau kaip vieneriems metams) dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, jeigu šis užsienietis siunčiančioje įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius tris mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės Lietuvoje laikotarpiu lieka apdraustas toje užsienio valstybėje socialiniu draudimu. Šie užsieniečiai atvyktų į Lietuvos Respubliką, gavę nacionalinę vizą.
Atsisakius reikalavimo šiems užsieniečiams, laikinai komandiruotiems į įmonę Lietuvos Respublikoje dirbti, gauti leidimą dirbti, atsisakoma ir įstatyme nustatyto šio leidimo panaikinimo pagrindo. Taip pat siūloma palengvinti sąlygas įsidarbinti užsieniečiui, kuris pabaigė studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą Lietuvoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Tokiam užsieniečiui siūloma netaikyti darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimo. Įstatymo projektu siūloma leisti studijuojančiam užsieniečiui, gavus leidimą dirbti, dirbti ne daugiau kaip 20 val. per savaitę nuo studijų pradžios, o ne nuo antrųjų studijų metų, kaip nustatyta šiuo metu. Taip pat tokią teisę siūloma nustatyti ir užsieniečiams, kurie mokosi švietimo įstaigoje. Siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris atvyko studijuoti, gali būti išduotas iki 2 metų galiojantis leidimas laikinai gyventi. Siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar iki 3 mėn. dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo, nes nėra apibrėžta ir aišku, kokie tai atvejai, be to, įstatyme yra numatyta prašymo nagrinėjimo sustabdymo procedūra (jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų) ir nustatyta, kada prašymas išduoti leidimą gyventi nepriimamas (jeigu užsienietis nepateikia reikiamos nurodyti informacijos apie save ar atsisako ją pateikti). Siūloma atsisakyti nuostatos, kad užsieniečiui, kuris periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla ir kurio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama nacionalinė viza, kaip netikslios ir dubliuojančios kitą įstatyme nustatytą šios vizos išdavimo pagrindą (užsieniečio atvykimo tikslas ilgalaikis buvimas Lietuvoje).
Siūloma užsieniečiams, kurie turi diplomatinius pasus ir kreipiasi dėl nacionalinės vizos, nustatyti išimtį dėl biometrinių duomenų ėmimo, atsižvelgiant į tokios prievolės taikymą Lietuvos Respublikos diplomatinius pasus turintiems asmenims, taip užtikrinant abipusiškumo principo laikymąsi. Siūloma įstatyme nustatyti reikalavimus užsieniečių sveikatos draudimui, kai pagal įstatymą jį turi turėti užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką ar siekiantys joje apsigyventi, kad jie negalėtų pasirinkti tokio draudimo, kuris galėtų neapimti galimų rizikų ar nepadengti patirtų išlaidų. Sveikatos draudimas turėtų garantuoti būtinosios medicinos pagalbos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, išlaidų apmokėjimą ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (-ų) palydą), padengimą, ir galioti visą užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį. Įstatymo nuostatos suderinamos su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Siūloma atsisakyti įpareigojimo teismams pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai apie užsienietį, kuriam paskirtas suėmimas arba kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką ar įsiteisėjusiu teismo nutarimu ar nutartimi nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, nes ši informacija yra tvarkoma Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Siūloma įstatyme atsisakyti Užsieniečių registracijos centro sąvokos. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Būtų sudarytos palankesnės sąlygos atvykti užsieniečiams, kurie prisidėtų prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo. Palankesnės sąlygos įsidarbinti studijuojantiems ir studijas baigusiems Lietuvoje užsieniečiams prisidėtų prie šalies patrauklumo didinimo, pasirenkant ją studijoms, o įgijus kvalifikaciją – darbui. Nustatytos palankesnės sąlygos atvykti užsieniečiams, kurie yra trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistai, galėtų padėti spręsti Lietuvos darbo rinkoje egzistuojančią kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, turinčią įtakos verslo plėtrai. Dėl dalies procedūrų atsisakymo (leidimų dirbti išdavimo ir sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties rinkos poreikiams priėmimo Lietuvos darbo biržoje, kai užsienietis atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, taip pat leidimų dirbti išdavimo, kai užsienietis iš užsienio įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos įmonę), tikėtina, daugės nelegalaus užsieniečių darbo atvejų (pvz., užsieniečiui atvykus darbdavys nesudarys darbo sutarties, mokės mažesnį atlyginimą, negu nurodyta darbo sutartyje, nebus užtikrinamos komandiruojamiems darbuotojams nustatytos garantijos), todėl turėtų būti stiprinama nelegalaus užsieniečių darbo kontrolė. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymas prisidės prie palankesnės verslo aplinkos kūrimo ir trūkstamų profesijų darbuotojų pritraukimo. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujai apibrėžiamą sąvoką Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus teikiamą įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Šiam sąrašui sudaryti bus naudojama nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informacija, gauta įgyvendinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 18 d. priimtą nutarimą
„Dėl Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašo patvirtinimo“,
pagal kurį nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėseną vykdys Švietimo ir mokslo, Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitos įstaigos, remdamosi nustatytais rodikliais, stebėsenos vykdymą koordinuos Vyriausybės komisija, o valstybės institucijos ir įstaigos savo veikloje turės remtis nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informacija. Pagal minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar turėtų patvirtinti Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatus, kurio projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybei turi būti pateiktas iki 2016 m. birželio 1 d., o švietimo ir mokslo ministras – stebėsenos rodiklių aprašus. Tik įgyvendinus minėtas priemones atsiras galimybė disponuoti žmogiškųjų išteklių stebėsenos informacija, kuria remiantis (taip pat atsižvelgus iš profesinių asociacijų gautus duomenis) turės būti parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas. Priėmus teikiamą įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 230 „Dėl Užsieniečių sveikatos draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ turėtų būti pripažintas netekusiu galios.
Ūkio ministras (atsižvelgęs į asocijuotų verslo struktūrų, taip pat verslumą ir inovacijas skatinančių valstybės ir savivaldybių įstaigų bei įmonių pasiūlymus ir suderinęs su švietimo ir mokslo bei vidaus reikalų ministrais) turės nustatyti kriterijus, pagal kuriuos numatomos įsteigti įmonės veikla laikytina susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir tvarką, kuria vadovaujantis bus vertinama, ar įmonės veikla atitinka šiuos kriterijus, taip pat ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą. Priėmus įstatymą, reikės atitinkamai pakeisti įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus, reglamentuojančius vizų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl užsieniečio, kuris atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, darbo atitikties Lietuvos rinkos poreikiams priėmimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Atsisakius dalies procedūrų (leidimų dirbti išdavimo ir sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo Lietuvos darbo biržoje, kai užsieniečio profesija įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos sritis) nebebus imama valstybės rinkliava už šias paslaugas, todėl sumažės lėšų į valstybės biudžetą (Lietuvos darbo biržos skaičiavimais pagal 2015 m. duomenis tai galėtų būti apie 773 tūkst. eurų). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Leidimas gyventi“, „šeimos narys“, „užsienietis“, „teisėta veikla“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2016-04-27 Nr. XIIP-4306 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 29²dalį, kurioje yra apibrėžta Užsieniečių registracijos centro sąvoka. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo
matyti iš 2016 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-12 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro reorganizavimo sąlygų aprašo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – VSAT Užsieniečių registracijos centras) yra reorganizuojamas, jungimo būdu prijungiant jį prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). Tai reiškia, kad po reorganizacijos visas VSAT Užsieniečių registracijos centro teises ir pareigas perims VSAT. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kodėl projektu nesiūloma atitinkamai keisti kitų įstatymo nuostatų, kuriose minimas Užsieniečių registracijos centras - įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir pan. 2. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „turinčiam diplomatinį pasą“ įrašytinas žodis „užsieniečiui“. 3.
dalies 9 punkte siūloma atsisakyti termino, per kurį būtų laikoma, kad užsienietis pakartotinai neįvykdė įpareigojimų, numatytų įstatymo 36 straipsnio
duomenis, nustatytas pranešimo terminas yra pakankamai trumpas (7 dienos), be to, šie įpareigojimai yra taikomi ne tik asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje laikinai, bet ir užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatyme neapibrėžus pakartotinumo termino, nebūtų neproporcingai apribotos tokių užsieniečių teisės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso, kuris turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, 40 straipsnyje, apibrėžiant administracinių nusižengimų pakartotinumą, yra nurodomas vienerių metų terminas. 4. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 2 punkte vietoj žodžių „nustatytu pagrindu“ įrašytina „nustatytais pagrindais“. 5. Pagal projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 44¹
dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) būtų išduodamas ir užsieniečiams, kurių profesija nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Šią projekto nuostatą būtų galima suprasti kaip leidžiančią, remiantis įstatymo 44¹straipsniu, išduoti leidimą laikinai gyventi ir užsieniečiams, nesiekiantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbo ir neturintiems aukštos kvalifikacijos. Pažymėtina, kad tokia projekto nuostata neatitiktų 2009 m. gegužės 25 d.
Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. 6. Projekto 12 straipsniu pildomo įstatymo 45¹ straipsnyje siūloma nustatyti naują leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą – užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu. Pagal keičiamo įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalį kriterijus, pagal kuriuos numatomos įsteigti įmonės veikla laikytina susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu, nustatytų ūkio ministras. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių turinio apibrėžimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. 7. Projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo 58 straipsnio 11 punkte numatytu atveju darbdavys turi pateikti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai per 1 mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos. Pažymėtina, kad iš šiuo metu galiojančių įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatų (jų nesiūloma keisti projektu) iš viso nebūtų galima suprasti, kad darbo sutartys su užsieniečiais, kurie pagal įstatymo 58 straipsnį atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, turi būti registruojamos teritorinėje darbo biržoje, todėl nėra aišku, kodėl projekte siūloma nustatyti pareigą pateikti sudarytos su užsieniečiu darbo sutarties kopiją vienu iš įstatymo 58 straipsnyje nustatytų atvejų. 8.
dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
1) tokia projekto nuostata galėtų būti diskriminuojami Lietuvos gyventojai, o taip pat ir užsieniečiai tarpusavyje - priklausomai nuo to, kokioje įmonėje jie dirba: įmonėje, kurioje dirba tiek Lietuvos nuolatiniai gyventojai, tiek užsieniečiai, ar įmonėje, kurioje dirba vien užsieniečiai;
2) nėra aišku, kaip būtų užtikrinimas šios projekto nuostatos įgyvendinimas praktikoj;
3) atsižvelgiant į tai, kad ši projekto nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams -komandiruotiems darbuotojams, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos ir Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios taikyti komandiruotiems darbuotojams minimalaus darbo užmokesčio taisykles, tarpusavio santykis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2016-06-28 Nr. XIIP-4306(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88.2 punkte nustatytą reikalavimą, dėstytinas taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMAS“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje, siekiant išvengti dviprasmybių bei atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, brauktini žodžiai „gali būti“ (po žodžių „nustatyta tvarka“). 3. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 58 straipsnio, kurio 2 punktą siūloma keisti projekto 17 straipsnio 1 dalimi, yra nustatomi atvejai, kai užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, todėl projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 58 straipsnio 2 punkto nuostata „arba dirba kitą darbą <...>“ nedera su aptartąja galiojančio įstatymo nuostata. 4.
dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Dėl šios projekto nuostatos laikomės nuomonės, išdėstytos 2016 m. balandžio 27 d. Teisės departamento išvados įstatymo projektui Nr. XIIP-4306 8 punkte. 5. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatą
„Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas“ (jos nesiūloma
keisti projektu), turėtų būti išvardintos įstaigos, kurioms toks prašymas gali būti pateikiamas, o ne jo pateikimo vieta, nes keičiamo įstatymo 67 straipsnio
dalies 1 punkte nurodytus „pasienio kontrolės punktus“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2016-06-29 Nr. XIIP-4306(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R - 298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88.2 punkte nustatytą reikalavimą, dėstytinas taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMAS“. 2. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 58 straipsnio, kurio 2 punktą siūloma keisti projekto 17 straipsnio 1 dalimi, yra nustatomi atvejai, kai užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, todėl projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 58 straipsnio 2 punkto nuostata „arba dirba kitą darbą <...>“ nedera su aptartąja galiojančio įstatymo nuostata. 3. Projekto 18 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Dėl šios projekto nuostatos laikomės nuomonės, išdėstytos 2016 m. balandžio 27 d. Teisės departamento išvados įstatymo projektui Nr. XIIP-4306 8 punkte. 4.
4Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje,
atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatą
„Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas“, kurios
nesiūloma keisti, turi būti išvardintos įstaigos, kurioms toks prašymas gali būti pateikiamas, o ne jo pateikimo vieta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 17, 33, 35,
2016 m. gegužės 18 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus vedėja Aušra Grikevičienė ir patarėja Asta Klapatauskienė, Migracijos departamento l. e. direktoriaus pareigas Evelina Gudzinskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert, Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė, asociacijos ,,Investor‘s Forum“ atstovas Lukas Savickas, ,,Investuok Lietuvoje“ atstovas Matas Anužis; Romas Stumbrys, Roman Babakin, Elena Zakharova, Mariia Silnichenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-271 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi siūloma pripažinti netekusia galios įstatymo 2 straipsnio 29²dalį, kurioje yra apibrėžta Užsieniečių registracijos centro sąvoka.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. keičiasi šio centro vykdomos funkcijos ir statusas. Kaip matyti iš 2016 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-12 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro reorganizavimo sąlygų aprašo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – VSAT Užsieniečių registracijos centras) yra reorganizuojamas, jungimo būdu prijungiant jį prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). Tai reiškia, kad po reorganizacijos visas VSAT Užsieniečių registracijos centro teises ir pareigas perims VSAT. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kodėl projektu nesiūloma atitinkamai keisti kitų įstatymo nuostatų, kuriose minimas Užsieniečių registracijos centras - įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir pan. Iš dalies pritarti
dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „turinčiam diplomatinį pasą“ įrašytinas žodis „užsieniečiui“. Pritarti
dalimi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma atsisakyti termino, per kurį būtų laikoma, kad užsienietis pakartotinai neįvykdė įpareigojimų, numatytų įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalyse.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatomi įpareigojimai užsieniečiams pranešti atitinkamus duomenis, nustatytas pranešimo terminas yra pakankamai trumpas (7 dienos), be to, šie įpareigojimai yra taikomi ne tik asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje laikinai, bet ir užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatyme neapibrėžus pakartotinumo termino, nebūtų neproporcingai apribotos tokių užsieniečių teisės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso, kuris turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, 40 straipsnyje, apibrėžiant administracinių nusižengimų pakartotinumą, yra nurodomas vienerių metų terminas. Nepritarti Įstatymas nenumato jokio termino pakartotinumui. Jeigu užsienietis nevykdo nustatytų įpareigojimų pranešti apie pasikeitusius duomenis per įstatyme numatytą laiką, tuomet galima atsisakyti užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi. Analogiška nuostata yra vartojama ir
dalimi keičiamo įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 2 punkte vietoj žodžių
„nustatytu pagrindu“ įrašytina „nustatytais pagrindais“. Pritarti
leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) būtų išduodamas ir užsieniečiams, kurių profesija nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Šią projekto nuostatą būtų galima suprasti kaip leidžiančią, remiantis įstatymo 44¹straipsniu, išduoti leidimą laikinai gyventi ir užsieniečiams, nesiekiantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbo ir neturintiems aukštos kvalifikacijos. Pažymėtina, kad tokia projekto nuostata neatitiktų 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Pritarti iš dalies
pildomo įstatymo 45¹ straipsnyje siūloma nustatyti naują leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą – užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu. Pagal keičiamo įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalį kriterijus, pagal kuriuos numatomos įsteigti įmonės veikla laikytina susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu, nustatytų ūkio ministras. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių turinio apibrėžimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad inovatyvių veiklų spektras gali būti labai įvairus, manome, kad veiklos inovatyvumui vertinti reikalingus kriterijus tikslinga nustatyti įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, o pačiame įstatyme tik numatyti tam teisinį pagrindą
7.
171
dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo 58 straipsnio 11 punkte numatytu atveju darbdavys turi pateikti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai per 1 mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos. Pažymėtina, kad iš šiuo metu galiojančių įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatų (jų nesiūloma keisti projektu) iš viso nebūtų galima suprasti, kad darbo sutartys su užsieniečiais, kurie pagal įstatymo 58 straipsnį atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, turi būti registruojamos teritorinėje darbo biržoje, todėl nėra aišku, kodėl projekte siūloma nustatyti pareigą pateikti sudarytos su užsieniečiu darbo sutarties kopiją vienu iš įstatymo 58 straipsnyje nustatytų atvejų. Nepritarti Darbo sutarties kopiją Lietuvos darbo biržai siūloma pateikti D vizos išdavimo atveju, kai užsienietis atvyksta dirbti ir gali dirbti su D viza, kad darbo birža turėtų informaciją ir galėtų vykdyti darbo jėgos paklausos ir pasiūlos analizę, tais atvejais, kuriais projektu siūloma eliminuoti atitikties darbo rinkai vertinimą, kurį atlieka Darbo birža. Priešingu atveju, Darbo birža neturės reikiamos informacijos apie darbo jėgos paklausą ir pasiūlą. 8. 172
dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
1) tokia projekto nuostata galėtų būti diskriminuojami Lietuvos gyventojai, o taip pat ir užsieniečiai tarpusavyje - priklausomai nuo to, kokioje įmonėje jie dirba: įmonėje, kurioje dirba tiek Lietuvos nuolatiniai gyventojai, tiek užsieniečiai, ar įmonėje, kurioje dirba vien užsieniečiai;
2) nėra aišku, kaip būtų užtikrinimas šios projekto nuostatos įgyvendinimas praktikoj;
3) atsižvelgiant į tai, kad ši projekto nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams -komandiruotiems darbuotojams, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos ir Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios taikyti komandiruotiems darbuotojams minimalaus darbo užmokesčio taisykles, tarpusavio santykis. Nepritarti Imigracijos darbo jėgai palengvinimas neturėtų skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. V. Sapatovienė, A. Sokolovas ir kiti,
1
„(...) prašome Jūsų panaikinti 2014 m. lapkričio 1
d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.
IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1.1 dalies nuostatą: „(...) kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (...)“. Pritarti iš dalies Seime yra svarstomas Įstatymo projektas XIIP-4039, kuriuo yra keičiama LR įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalis. Minėtu projektu yra siūloma įtvirtinti nuostatą apibrėžiančią darbo užmokestį visiems įstaigoje (nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus) dirbantiems darbuotojams. Komitetas pritaria tokiam šio Įstatymo 45 straipsnio 1 d. 1 p. pakeitimui. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui apjungti įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir XIIP-4039 ir patobulinti Įstatymo 45 straipsnio 1 d. 1 p. remiantis įstatymo projektu Nr. XIIP-4039, kuriam Žmogaus teisių komitetas pritarė 2016-05-18d. posėdyje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Gintaras Steponavičius Šarūnas
1 Argumentai: siūlome įtvirtinti lankstesnes sąlygas verslui, atsisakant trijų darbo vietų įsteigimo reikalavimo. Pažymėtina, jog yra veiklos sričių, kur trijų asmenų įdarbinimo reikalavimas iš esmės yra neįgyvendinamas (pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistas vienas gali vykdyti veiklą). Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančios institucijos turi užtikrinti, kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip
lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. Pritarti iš dalies Seime yra svarstomas Įstatymo projektas XIIP-4039, kuriuo yra keičiama LR įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalis. Minėtu projektu yra siūloma įtvirtinti nuostatą apibrėžiančią darbo užmokestį visiems įstaigoje (nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus) dirbantiems darbuotojams. Komitetas pritaria tokiam šio Įstatymo 45 straipsnio 1 d. 1 p. pakeitimui. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui apjungti įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir XIIP-4039 ir patobulinti Įstatymo 45 straipsnio 1 d. 1 p. remiantis įstatymo projektu Nr. XIIP-4039, kuriam Žmogaus teisių komitetas pritarė 2016-05-18d. posėdyje. 2. Seimo narys Kęstutis Masiulis 2016-05-12 Argumentai: žmonės, kurie yra įgiję aukštą išsilavinimą arba turi pripažintų nuopelnų, turi specifinių retų žinių, yra labai vertinami visame pasaulyje, todėl Lietuva taip pat turėtų būti lankstesnė.
Reiktų leisti visiems užsieniečiams, kurie gali prisidėti prie valstybės pažangos, apsigyventi ir dirbti mūsų šalyje. Pasiūlymas: Papildyti 45 str. 1 d. 9, 10, 11 punktais ir ją išdėstyti taip: „9. yra įgijęs aukštesnį nei magistro mokslinį ar akademinį kvalifikacinį laipsnį. 10. yra įgijęs specialių gebėjimų, žino ar išmano retų disciplinų, kurios yra paklausios pasaulyje. 11. yra apdovanotas pasaulyje pripažintais apdovanojimais, padėkomis, garbės raštais.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos yra vertinamojo pobūdžio, todėl būtų neaišku, kaip jas reikėtų taikyti praktikoje. Teikiamu įstatymo projektu jau yra nustatomos palankesnės sąlygos atvykti užsieniečiams, kurie prisidėtų prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei konkurencingumo didinimo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIP-4306 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
Sveikatos reikalų komitetas
45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 6¹, 45¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIIP-4306)
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto
pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai R. Ačas, V. M. Čigriejienė, K. Kuzminskas, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, D. Šlekytė, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilov, sveikatos apsaugos ministro patarėja J. Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai N. Stasiulienė, Z. Skvarciany, J. Bilinskaitė, Vidaus reikalų ministerijos atstovas G. Valiulis, visuomenės atstovai D. Demsky, A. Sokolov, A. Yashchenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pripažinti netekusia galios įstatymo 2 straipsnio 29²dalį, kurioje yra apibrėžta Užsieniečių registracijos centro sąvoka. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. keičiasi šio centro vykdomos funkcijos ir statusas. Kaip matyti iš 2016 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.
1V-12 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro reorganizavimo sąlygų aprašo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – VSAT Užsieniečių registracijos centras) yra reorganizuojamas, jungimo būdu prijungiant jį prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). Tai reiškia, kad po reorganizacijos visas VSAT Užsieniečių registracijos centro teises ir pareigas perims VSAT. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kodėl projektu nesiūloma atitinkamai keisti kitų įstatymo nuostatų, kuriose minimas Užsieniečių registracijos centras – įstatymo
dalies 7 punkto ir pan. Spręsti pagrindiniam komitetui
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
prieš žodžius „turinčiam diplomatinį pasą“ įrašytinas žodis „užsieniečiui“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pakartotinai neįvykdė įpareigojimų, numatytų įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, įstatymo 36 straipsnio
duomenis, nustatytas pranešimo terminas yra pakankamai trumpas (7 dienos), be to, šie įpareigojimai yra taikomi ne tik asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje laikinai, bet ir užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatyme neapibrėžus pakartotinumo termino, nebūtų neproporcingai apribotos tokių užsieniečių teisės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso, kuris turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, 40 straipsnyje, apibrėžiant administracinių nusižengimų pakartotinumą, yra nurodomas vienerių metų terminas. Spręsti pagrindiniam komitetui
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
punkte vietoj žodžių „nustatytu pagrindu“ įrašytina „nustatytais pagrindais“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies 3 punkto b papunktį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) būtų išduodamas ir užsieniečiams, kurių profesija nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Šią projekto nuostatą būtų galima suprasti kaip leidžiančią, remiantis įstatymo 44¹straipsniu, išduoti leidimą laikinai gyventi ir užsieniečiams, nesiekiantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbo ir neturintiems aukštos kvalifikacijos. Pažymėtina, kad tokia projekto nuostata neatitiktų 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Spręsti pagrindiniam komitetui 6.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti naują leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą – užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu. Pagal keičiamo įstatymo 45¹ straipsnio
susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu, nustatytų ūkio ministras. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių turinio apibrėžimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Spręsti pagrindiniam komitetui
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad įstatymo 58 straipsnio 11 punkte numatytu atveju darbdavys turi pateikti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai per 1 mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos. Pažymėtina, kad iš šiuo metu galiojančių įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatų (jų nesiūloma keisti projektu) iš viso nebūtų galima suprasti, kad darbo sutartys su užsieniečiais, kurie pagal įstatymo 58 straipsnį atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, turi būti registruojamos teritorinėje darbo biržoje, todėl nėra aišku, kodėl projekte siūloma nustatyti pareigą pateikti sudarytos su užsieniečiu darbo sutarties kopiją vienu iš įstatymo 58 straipsnyje nustatytų atvejų. Spręsti pagrindiniam komitetui
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-04-27 8.
Projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
taip pat ir užsieniečiai tarpusavyje - priklausomai nuo to, kokioje įmonėje jie dirba: įmonėje, kurioje dirba tiek Lietuvos nuolatiniai gyventojai, tiek užsieniečiai, ar įmonėje, kurioje dirba vien užsieniečiai;
praktikoj;
-komandiruotiems darbuotojams, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos ir Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios taikyti komandiruotiems darbuotojams minimalaus darbo užmokesčio taisykles, tarpusavio santykis. Spręsti pagrindiniam komitetui
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. A. Sokolovas ir kt.,
1 Prašome Jūsų panaikinti 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvos respublikos įstatymo Nr. IX-2206
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1.1 dalies nuostatą
„<...> kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose
visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai <...>“.
pagrindiniam komitetui
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai G. Steponavičius, Š. Gustainis,
1 Argumentai: siūlome įtvirtinti lankstesnes sąlygas verslui, atsisakant trijų darbo vietų įsteigimo reikalavimo. Pažymėtina, jog yra veiklos sričių, kur trijų asmenų įdarbinimo reikalavimas iš esmės yra neįgyvendinamas (pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistas vienas gali vykdyti veiklą). Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančios institucijos turi užtikrinti, kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju
įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. Spręsti pagrindiniam komitetui
narys K. Masiulis, 2016-05-1211 Argumentai: žmonės, kurie yra įgiję aukštą išsilavinimą arba turi pripažintų nuopelnų, turi specifinių retų žinių, yra labai vertinami visame pasaulyje, todėl Lietuva taip pat turėtų būti lankstesnė. Reiktų leisti visiems užsieniečiams, kurie gali prisidėti prie valstybės pažangos, apsigyventi ir dirbti mūsų šalyje. Pasiūlymas: papildyti 45 str. 1 d. 9, 10, 11 punktais ir ją išdėstyti taip:
„9. yra įgijęs aukštesnį nei magistro mokslinį ar
akademinį kvalifikacinį laipsnį. 10. yra įgijęs specialių gebėjimų, žino ar išmano retų disciplinų, kurios yra paklausios pasaulyje. 11. yra apdovanotas pasaulyje pripažintais apdovanojimais, padėkomis, garbės raštais.“
pagrindiniam komitetui
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: 1) iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4306; 2) siūlyti pagrindiniam Seimo paskirtam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, D. Mikutienė. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
DĖL
2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63
nariai: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, R.Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala; komiteto biuro patarėjos D. Aleksejūnienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: G.Klimavičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja, J. Polijančuk - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vyr. specialistė, R. Malaiškienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, A. Vyšniūnaitė – Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento patarėja, A. Norkevičius – vidaus reikalų viceministras, E. Gudzinskaitė – Migracijos departamento direktorė, A. Baubienė – Krašto apsaugos ministerijos Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė, L. Ulevičė – Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Syso patarėja, I. Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės tesės skyriaus patarėja, R. Skyrienė - asociacijos Investors‘ Forum vykdomoji direktorė, M. Anužis – Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas, L. Savickas – „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas, N. Kasiliauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos advokatas, E. Šilinytė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė, verslo migrantai – A. Sokolov, M. Silnichenko, K.Alyaeva, R. Stumbrys – verslo migrantų atstovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 29²dalį, kurioje yra apibrėžta Užsieniečių registracijos centro sąvoka. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo
matyti iš 2016 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-12 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro reorganizavimo sąlygų aprašo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – VSAT Užsieniečių registracijos centras) yra reorganizuojamas, jungimo būdu prijungiant jį prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). Tai reiškia, kad po reorganizacijos visas VSAT Užsieniečių registracijos centro teises ir pareigas perims VSAT. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kodėl projektu nesiūloma atitinkamai keisti kitų įstatymo nuostatų, kuriose minimas Užsieniečių registracijos centras – įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir pan. Svarstyti pagrindiniam komitetui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje prieš žodžius „turinčiam diplomatinį pasą“ įrašytinas žodis
„užsieniečiui“. Svarstyti pagrindiniam komitetui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3.
Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma atsisakyti termino, per kurį būtų laikoma, kad užsienietis pakartotinai neįvykdė įpareigojimų, numatytų įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatomi įpareigojimai užsieniečiams pranešti atitinkamus duomenis, nustatytas pranešimo terminas yra pakankamai trumpas (7 dienos), be to, šie įpareigojimai yra taikomi ne tik asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje laikinai, bet ir užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatyme neapibrėžus pakartotinumo termino, nebūtų neproporcingai apribotos tokių užsieniečių teisės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso, kuris turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, 40 straipsnyje, apibrėžiant administracinių nusižengimų pakartotinumą, yra nurodomas vienerių metų terminas. Svarstyti pagrindiniam komitetui. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies 2 punkte vietoj žodžių „nustatytu pagrindu“ įrašytina „nustatytais pagrindais“. Svarstyti pagrindiniam komitetui. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) būtų išduodamas ir užsieniečiams, kurių profesija nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Šią projekto nuostatą būtų galima suprasti kaip leidžiančią, remiantis įstatymo 44¹straipsniu, išduoti leidimą laikinai gyventi ir užsieniečiams, nesiekiantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbo ir neturintiems aukštos kvalifikacijos. Pažymėtina, kad tokia projekto nuostata neatitiktų 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Nepritarti. Minimame b papunktyje numatoma, kad išduodant mėlynąją kortelę, nereikės Darbo biržos sprendimo, kai užsieniečiui pasiūlytas ne mažesnis nei 3 dydžių darbo užmokestis. Kvalifikacinių dokumentų reikalavimas numatytas 44¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti naują leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą – užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu. Pagal keičiamo įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalį kriterijus, pagal kuriuos numatomos įsteigti įmonės veikla laikytina susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu, nustatytų ūkio ministras. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių turinio apibrėžimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Svarstyti pagrindiniam komitetui. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo 58 straipsnio 11 punkte numatytu atveju darbdavys turi pateikti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai per 1 mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos. Pažymėtina, kad iš šiuo metu galiojančių įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatų (jų nesiūloma keisti projektu) iš viso nebūtų galima suprasti, kad darbo sutartys su užsieniečiais, kurie pagal įstatymo 58 straipsnį atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, turi būti registruojamos teritorinėje darbo biržoje, todėl nėra aišku, kodėl projekte siūloma nustatyti pareigą pateikti sudarytos su užsieniečiu darbo sutarties kopiją vienu iš įstatymo 58 straipsnyje nustatytų atvejų. Nepritarti. Siūloma nuostata siekiama turėti informaciją apie visus dirbančius užsieniečius, įskaitant atvyksiančius be leidimo dirbti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
1) tokia projekto nuostata galėtų būti diskriminuojami Lietuvos gyventojai, o taip pat ir užsieniečiai tarpusavyje – priklausomai nuo to, kokioje įmonėje jie dirba: įmonėje, kurioje dirba tiek Lietuvos nuolatiniai gyventojai, tiek užsieniečiai, ar įmonėje, kurioje dirba vien užsieniečiai;
2) nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas šios projekto nuostatos įgyvendinimas praktikoj;
3) atsižvelgiant į tai, kad ši projekto nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams – komandiruotiems darbuotojams, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos ir Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios taikyti komandiruotiems darbuotojams minimalaus darbo užmokesčio taisykles, tarpusavio santykis. Nepritarti. Svarbu užtikrinti, kad diskriminacijos nebūtų įmonės viduje. Darbo užmokestis skiriasi priklausomai nuo įmonės veiklos srities, darbo kiekio ir kokybės ir kitų veiksnių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad nebūtų paskatų atsivežti pigesnės darbo jėgos, tuo mažinant darbdavių paskatas įdarbinti Lietuvos piliečius, gerinti vietinių darbuotojų darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. V. Sapatovienė, A.
1 Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Ministrą Pirmininką, Vyriausybę bei Seimo narius: Gerbiamieji, prašome Jūsų panaikinti 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1.1 dalies nuostatą: „<...> kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai <...>“. Iš dalies pritarti. Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui. 2. A. Sokolov, D. Demskiy, A. Yashchenko,
1 Į Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsienio piliečių teisinės padėties įtraukti pakeitimai: Straipsnis 45. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsienio piliečiui, kuris vykdo veiklą ir ateityje ketina vykdyti individualią veiklą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas, jeigu šis asmuo:
1) dalyvauja įmonės, kuri ne mažiau nei 6 mėnesius iki užsienio piliečio leidimo laikinai gyventi gavimo vykdo nurodytą steigimo dokumentuose veiklą Lietuvos Respublikoje; kurioje sukurtos ne mažiau nei 3 darbo vietos ir jose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje užsienio piliečiai, ir kurios nuosavo kapitalo vertė (ne uždarosios akcinės bendrovės ar ne akcinės bendrovės atveju – turto vertė) sudaro ne mažiau nei 28 000 eurų, Iš kurių ne mažiau 14 000 eurų – užsienio piliečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir užsienio pilietis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba priežiūros/kontrolės valdybos narys, kuriam pagal turtinę teisę priklauso kompanijos akcijos, kurių nominali vertė yra ne mažesnė nei 1/3 įstatyminio šio įmonės kapitalo. Tokiu būdu, prieš 2-4 metus „susitarusi“ su investuotojais dėl vienokių žaidimo taisyklių, kai nebuvo reikalavimų dėl „trijų darbo vietų“, valstybė radikaliai keičia taisykles. Kokios bus pasekmės? 1. Smulkus verslas išeis.
Smulkus verslas išeis. Mes analizuojame galimybę uždaryti verslą Lietuvoje ir persikelti į kitą šalį. Jeigu įmonei reikalingas darbuotojas, darbuotojai, savininkas pats juos pasisamdys. Iš kitos pusės, jeigu darbuotojus neįmanoma aprūpinti reikiamu darbo krūviu, tai jų samdymas prieštarauja visiems ekonomikos dėsniams. 2. Kaip pasekmė bus pačių „darbuotojų“ „sovietizacija“ ir degradacija. Didės tinginių gretos, tai taps potencialiai grėsme šaliai. Verslas, kuris liks, pasisamdys „mirusias dvasias“, formaliai išpildydamas įstatymo reikalavimus, realiai mokės SoDrai visas sumas, o žmonėms – 10 % - už parašą ir tylėjimą. Tokiu būdu, tai neišspręs realaus nedarbo ir
„juodosios“ darbo rinkos problemos. 3. Tai nesustabdys kriminalo, fiktyvių įmonių, „žalių žmogeliukų“ ir
panašiai. Yra begalė būdų legaliai atsidurti Lietuvoje ir jai pakenkti, neturint leidimo laikinai gyventi: pagal bet kokią trumpalaikę vizą bet kurios ES šalies, pagal ilgalaikę Lietuvos vizą ir t.t. Be to, dabar steigti fiktyvią įmonę nenaudinga. Gauti ilgalaikę vizą į ES galima pigiai ir nepažeidžiant įstatymų. Ką reiškia įsteigti fiktyvią įmonę pinigine prasme; steigimo mokestis + gyvenimas šiuo laikotarpiu. Atvažiavimas minimum dukart per metus pateikti prašymą leidimo pratęsimui ir kortelės gavimui. Kažkokio gyvenamojo būsto nuoma ar pirkimas (migracijos tarnyba tikrina, kad jame būtų gyvenama). Atlyginimas sau, nes turi būti mokėjimai į SoDrą. Sutartys ir pinigų srautai/mokėjimai pagal jas (yra tikrinama). Atlyginimas ir mokesčiai buhalteriui (vietiniam gyventojui). Biuro nuoma (yra tikrinama). Viso ne mažiau 400 eurų per mėnesį visada – tai tik einamosios minimalios išlaidos vienam asmeniui. Fiktyvi... Tai kai nėra vykdoma veikla. Bet mokesčiai per metus nuo tokios fiktyvios įmonės skaičiuojami, ir nemaži.
Bendros išlaidos per metus, tai yra įdėjimas iš šalies (kas naudinga Lietuvai) į BVP, įskaitant mokesčių naštą, jeigu įmonė reikalinga vienam asmeniui gauti leidimą gyventi šalyje, kaip minimum siekia 8 000 – 10 000 eurų. Tuo metu viza 90 + 90 dienų kainuoja tik 35 eurus. O jei fiktyvi įmonė steigiama su tikslu gauti leidimą laikinai gyventi 2-3 asmenims (kas yra dažniau), šios išlaidos padidėja du-tris kartus. Ir jai turėti omeny, jog kiekvienas šių žmonių būtinai turi sąskaitą su pinigais Lietuvos banke... ir iš šių pinigų užsidirba lietuviškas bankas. Ir tai neskaičiuojant nekilnojamojo turto pirkimo... Tai yra “fiktyvi“ įmonė anaiptol nėra fiktyvi Lietuvos ekonomikai ir BVP. 4. Tai nesąžininga garbingai dirbančių Lietuvos rinkėjų atžvilgiu. Juk ne visi rinkėjai sugebės gudriai įsidarbinti užsieniečio įmonėje „mirusiąja dvasia“. Kažkam pensiją skaičiuos už 8 darbo valandas per dieną, o kažkam – už 8 valandas tinginiavimo. 5. Ekonominė nauda Lietuvai – nulinė, žala – akivaizdi. 6. Sudarytos/nurodytos sąlygos pastūmės daugelį įmonių sukurti fiktyvias darbo vietas. Įmonės investuos į niekadorius, į „mirusias sielas“, užuot investavusios į verslą, investavusios į socialinius projektus. Kas yra svarbiau Lietuvai? 7. Taipogi svarbu vertinti poveikį gyvenimui Lietuvoje iš iniciatyvių, išsilavinusių verslo migrantų pusės, kurie patys užsidirba pragyvenimui, patys kažką sukuria, ne laukia ir neprašo subsidijų, išmokų ir kompensacijų. Ir, tokiu būdu, rodo teigiamą pavyzdį vietiniams gyventojams. Verslo migrantas, atvykęs į Lietuvą, pasitelkia, visu pirma, savo galvą, rankas, įgūdžius, atsivežtą turtą, pelną, gaunamą iš kitur (ne Lietuvoje) veikiančių verslų. O tai ženklus įnašas į Lietuvos BVP. 8. Taip pat svarbu suprasti, kad tokie pokyčiai įstatymuose stumia verslą ieškotis pusiau legalių schemų, įdarbinti „murusias dvasias" ir pan. O tai žalinga ir darbdaviui, ir darbuotojams.
Viskas prasideda nuo
„mirusiųjų dvasių" įdarbinimo, o baigiasi kyšiais, kriminalu, korupcija,
moraliniu visuomenės degradavimu. Abejotina, jog tai gali būti naudinga Lietuvai. 9. Ekonomikos augimui reikalingas vieno žmogaus darbo našumo didėjimas, o ne darbų, su kuriuo sisutvarkytų vienas darbuotojas, paskirstymas dviems, trims ar daugiau žmonių. Jeigu 3 darbuotojų įdarbinimo dėka ir pavyks sumažinti oficialios bedarbystės lygį, tai realus lygis liktų tas pats, nes šie įdarbinti asmenys neturės darbo krūvio. Šiuo metu nauji įstatymo pakeitimai paliečia apie 20 000 žmonių. Dabar šie asmenys Lietuvoje kasmet išleidžia virš 80 milijonų eurų – tai įnašas į BVP tik dėl vartojimo (jeigu skaičiuoti pagal minimalias išlaidas). Jų suminės investicijos (pradinės - butas+smulkus verslas) apie 1 mlrd eurų (20 tūkstančių butui, 30 000 verslui). Tai kaip minimum 10 000 įdarbintų Lietuvos piliečių (visiems reikalingas bent jau buhalteris). Tai virš 80 milijonų eurų sąskaitose Lietuvos bankuose - minėtus pinigus yra būtina deklaruoti leidimo gyventi šalyje pratęsimui. Pasitelkus multiplikacinį efektą sąskaitos banke šalies ekonomikai - tai solidi suma. Tai kaip minimum 36 milijonai eurų per metus, sumokėtų SoDrai. Dabar didelė šių žmonių dalis ieško variantus gyventi ne Lietuvoje, ruošiasi verslo, nekilnojamojo turto pardavimui, sąskaitų bankuose uždarymui, išvykimui iš šalies. Kiek praras Lietuva? Kaip minimum 10 000 Lietuvos piliečių ir šalies gyventojų praras darbą. Tai minus 80 mln į BVP per metus. Kai kuriems iš šių žmonių reikės mokėti bedarbio pašalpas. Ekonomika praras minimum 200 mln eurų metinių pajamų (tik atlyginimai ir mokesčiai, mažiausiai, neskaitant verslų apyvartos, eksporto, einamųjų investicijų ir pan.), o iš Lietuvos išvažiuos/išvyks 700 mln eurų (indeliai bankuose, turto ir verslo pardavimas su nuolaidomis).
Viską sudėjus, nuostolis Lietuvos ekonomikai dėl šio įstatymo pakeitimo sudarys 1-2% BVP - daugiau, nei nuo Rusijos sankcijų. Ir vietoj BVP augimo Lietuvą laukia stagnacija. Ši tendencija jau akivaizdi. Lietuvos centrinio banko nuomonė 2015 metų rugsėjo 08 d. : “BVP augimas 2015 metais sudarys 1,6%. 2015 m. birželį prognozavome 2%.» 0,4% per 3 mėnesius! Tai minus 1,6% per metus. Mažėjimas sutampa su įstatymo pakeitimo (dėl 3 Lietuvos piliečių įdarbinimo) įsigaliojimo terminais. Tai mokestis už norą sukurti įdarbinimo iliuziją. 3 darbuotojų įdarbinimas galės kompensuoti šiuos nuostolius tik 10%-15% - 116 mln eurų. Su sąlyga, jog likę darbdaviai nedarbins „mirusiųjų dvasių". Jeigu darbins, kompensacija sudarys 40 milijonų eurų. T.y. ne mažiau nei 5% nuostolių. Pinigine išraiška tai reiškia, kad minėti įstatymo pakeitimai atneš nuostolį 10-20 kartų didesnį už galimą pelną. Turint omenyje, kad pirminiams skaičiavimams buvo pasirinkta minimali nuostolių suma, t.y. minimalūs atlyginimai, išlaidos, mokesčiai ir tt., tai ir šiuo atveju reikėtų orientuotis į minimalų kompensacijos lygį. Ir tai neskaitant ekonomikos nuostolių nuo realios ekonominės veiklos nutraukimo - paslaugų teikimo, prekių pardavimo, servisų, parduotuvių, gamybos uždarymo. Skaičiavimuose buvo panaudotas minimalus verslo apyvartos vertinimas, t.y. nulinis, kas neatitinka tikrovės, nes migracinė tarnyba paskutinius dvejus metus tikrina įmonės balansus, kontraktus, įmonių veiklą. Tai yra fiktyvių įmonių jau kaip ir neturėtų likti. Jeigu įsivaizduoti, kad migrantai įregistravo 10 000 įmonių, ir turėti omenyje minimalią pardavimų (prekių, paslaugų) apyvartą, sakykim, 100 eurų per mėnesį.
Tai Lietuvos BVP nuostoliai per metus dėl šių įmonių uždarymo bus nuostoliai per metus bus didesni 12-ai milijonų eurų. Bet jeigu mėnesinė apyvarta 1000 eurų, Lietuvos BVP nuostoliai per metus bus didesni 120-čiai milijonų eurų. Ar, tokiu atveju, Lietuvai naudinga prarasti kasmet minimum 300 milijonų eurų BVP? (atlyginimai, mokesčiai, apyvarta ir kt.). Tai yra „metiniai" nuostoliai siekia 1 mlrd eurų. Kasmetiniai nuostoliai (negautas BVP) virš 300 mln eurų. Tai nuostolis. Hipotetinis pelnas 116 mln eurų (jeigu užsienio piliečiai liks ir įdarbins 3 darbuotojus). Nes jei išvažiuos, pelnas bus lygus nuliui!!! Todėl. Prašome inicijuoti pakeitimų Įtraukimą į LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMĄ DĖL UŽSIENIO PILIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES, išbraukus iš 45 Straipsnio frazę: (įmonėje) ... kurioje sukurtos ne mažiau nei 3 darbo vietos ir jose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje užsienio piliečiai...“. Iš dalies pritarti. Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui. 3. Asociacija „INFOBALT“, Asociacija Investuotojų forumas, Lietuvos verslo konfederacija ir Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, 2016-05-27 Nr. g-2016-5316 2, 13, 16 Dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projekto (Nr. XIIP-4306):
Asociacija „Infobalt“, Asociacija „Investuotojų forumas“, Lietuvos verslo konfederacija ir Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ (toliau – Asociacijos) išreiškia palaikymą ministerijos inicijuotam Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4306 (toliau – DUTP įstatymo projektas).
Viena pagrindinių verslo ir investicinės aplinkos gerinimo sričių išlieka trečiųjų šalių piliečių imigracijos reglamentavimo tobulinimas, todėl DUTP įstatymo projektas, įteisindamas atskirą procedūrą leidimams laikinai gyventi įgyti inovatyviems verslams (startuoliams), sudarydamas palankesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos specialistams įgyti leidimus laikinai gyventi (ES mėlynosios kortelės pagrindu), sudarydamas trečiųjų šalių studentams palankesnes sąlygas dirbti bei leidimus laikinai gyventi įgyti įmonių vadovams ir jų šeimos nariams, ženkliai prisidės prie šalies konkurencingumo didinimo. Dėl nekonkurencingo imigracijos procesų reglamentavimo Pasaulio konkurencingumo reitinge gebėjimo pritraukti talentus kategorijoje Lietuva užima vos 116 vietą iš 140 valstybių ir lygiuojasi su tokiomis valstybėmis kaip Makedonija, Moldova ar Libija. Šalies darbdaviai bei investuotojai taip pat jaučia neigiamą imigracijos procedūrų poveikį. Todėl Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas DUTP įstatymo projektas yra savalaikė reakcija į praktikoje kylančias imigracijos reguliavimo problemas, rodanti, kad yra atsižvelgiama į šalies darbdavių ir investuotojų išsakomas problemas. Dėl šių priežasčių DUTP įstatymo projektą būtina priimti dar šios Seimo Pavasario sesijos metu. Atsižvelgiant į tai, kad DUTP įstatymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte nurodoma, kad migracijos politika yra labai svarbus verslo ir investicijų pritraukimo į Lietuvos Respubliką įrankis, Asociacijos papildomai teikia šiuos pasiūlymus LR Seimo Užsienio reikalų komitetui ir LR Seimo Inovacijų ir technologijų parlamentinei grupei: · Siūlome pritarti LR Seimo nario A. Dudėno inicijuotam Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr.
XIIP-4039), kuriuo leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu būtų išduodamas, kai užsieniečio įsteigtoje įmonėje yra įsteigtos (įsteigta) darbo vietos (vieta), kurių (kurios) bendras bruto darbo užmokestis sudaro nemažiau 3 MMA per mėnesį, jose (joje) visą darbo laiką dirba įmonės steigėjas ar įmonės savininkas, Lietuvos Respublikos piliečiai (pilietis) ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (užsienietis); · Priimti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 46 ir 58 straipsnio pataisas, leidžiančias trečiųjų šalių studentams studijų metu dirbti 20 val. bei atleisti nuo pareigos įgyti leidimą dirbti; · Įstatymo
profesine kvalifikacija, kaip tai numatyta 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvoje 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, nustato Ūkio ministras. Esame įsitikinę, kad dabartinio imigracijos procedūrų reglamentavimo tobulinimas yra vienas pagrindinių šalies verslo ir investicinės aplinkos gerinimo prioritetų. DUTP įstatymo projektas ir Asociacijų teikiami pasiūlymai užtikrins kryptingą ir konkurencingą ekonominės imigracijos politikos vystymą, kuri ne tik paskatins naujų darbo vietų kūrimą, bet ir leis šalies darbdaviams vykdyti verslo plėtrą ir didins investicijų srautą. Svarstyti pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
narys Kęstutis Masiulis,
1 9, 10, 11 Argumentai: žmonės, kurie yra įgiję aukštą išsilavinimą arba turi pripažintų nuopelnų, turi specifinių retų žinių, yra labai vertinami visame pasaulyje, todėl Lietuva taip pat turėtų būti lankstesnė. Reiktų leisti visiems užsieniečiams, kurie gali prisidėti prie valstybės pažangos, apsigyventi ir dirbti mūsų šalyje. Pasiūlymas:
Papildyti 45 str. 1 d. 9, 10, 11 punktais ir ją išdėstyti taip:
„9. yra įgijęs aukštesnį nei magistro mokslinį ar akademinį
kvalifikacinį laipsnį. 10. yra įgijęs specialių gebėjimų, žino ar išmano retų disciplinų, kurios yra paklausios pasaulyje. 11. yra apdovanotas pasaulyje pripažintais apdovanojimais, padėkomis, garbės raštais.“ Svarstyti pagrindiniam komitetui. 2. Seimo nariai Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis,
1 Argumentai: siūlome įtvirtinti lankstesnes sąlygas verslui, atsisakant trijų darbo vietų įsteigimo reikalavimo. Pažymėtina, jog yra veiklos sričių, kur trijų asmenų įdarbinimo reikalavimas iš esmės yra neįgyvendinamas (pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistas vienas gali vykdyti veiklą). Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančios institucijos turi užtikrinti, kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14
įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. Iš dalies pritarti. Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui. 3. Seimo nariai Birutė Vėsaitė, Dainius Kreivys,
1 Argumentai: Galiojantis užsieniečių teisinės padėties reguliavimas dėl ne mažiau kaip trijų darbo vietų sukūrimo, norint gauti leidimą laikinai gyventi, užsiimant teisėta veikla, stabdo įsikurti mažas, tačiau galimai progresyvias bei pridėtinę vertę nešančias įmones. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas užsieniečiams, kurie ketina teisėtai įsikurti Lietuvos valstybėje su tikslu prisidėti prie ekonomikos pridėtinės vertės sukūrimo ir socialinės plėtros (pvz., gyventojų užimtumas ir darbo rinkos įvairovės kūrimas, verslo mokami mokesčiai bei įmokos SODRAI ir sveikatos draudimui, naujos investicijos ir kt.), siūlytina pakeisti Projekto 11 straipsnio dalį.
Tuo pačiu metu, siekiant apsaugoti Lietuvos valstybę nuo galimai fiktyvių atvejų, kai įmonė, tenkinanti minimalius įsisteigimo reikalavimus, dirbtinai sukuria sąlygas leidimui gauti, siūloma kaip privalomą sąlygą įvesti reikalavimą, jog įsteigta/įsteigtos darbo vieta/vietos būtų ne trumpesniam nei prašomo leidimo galiojimo laikotarpis; taip pat įvesti sąlygą, kad tokio užsieniečio buvimas yra būtinas, siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą. Pasiūlymas:
Siūlome: 1.
Pasiūlymas: Siūlome:
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius
iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje ne trumpiau nei leidimo galiojimo laikotarpiu yra įsteigta bent viena darbo vieta ir mokamas ne mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis, gaunant nuolatines pajamas iš steigimo dokumentuose nurodytos veiklos įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. Iš dalies pritarti. Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui. 4. Seimo narys Algirdas Sysas, 2016-06-02111 Argumentai:
Siūloma įtvirtinti palankesnes sąlygas verslui, atsisakant trijų darbo vietų įsteigimo reikalavimo. Toks reikalavimas apsunkina užsieniečių verslo veiklą. Yra veiklos sričių, kur įdarbinti tris asmenis yra ne taip lengva arba visai neapsimoka, nes tiesiog tokių asmenų gali net ir rinkoje nebūti. Tarkime, labai aukštos kvalifikacijos specialistai, informatikai ir panašiai.
Tai pat siūloma, kad užsienietis, gaudamas laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atitiktų integracijos kriterijus, kurie padėtų užtikrinti, kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų
turėti verslo planą, nekilnojamojo turto nuosavybės ar patalpų nuomos sutartis, duomenis apie atliktus mokėjimus už komunalines arba kitas paslaugas, pateikti asmenines ir verslo išlaidas, išrašus iš banko apie išlaidas, sąskaitas faktūras, darbo sutartis, pažymas apie atlyginimo mokėjimą ir socialinio draudimo sumokėjimą, verslo sutartis arba kita;“.“. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Komiteto sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymą (kuriam komitetas pritarė), o taip pat nustatant palankesnes sąlygas gauti leidimui gyventi užsieniečiams, ketinantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, tarp jų – medikams, mokslininkams ir kt. 6.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-06-03111 Argumentai: Siūloma įtvirtinti palankesnes sąlygas verslui, atsisakant trijų darbo vietų įsteigimo reikalavimo. Toks reikalavimas apsunkina užsieniečių verslo veiklą. Yra veiklos sričių, kur įdarbinti tris asmenis yra ne taip lengva arba visai neapsimoka, nes tiesiog tokių asmenų gali net ir rinkoje nebūti. Tarkime, labai aukštos kvalifikacijos specialistai, informatikai ir panašiai. Tai pat siūloma, kad užsienietis, gaudamas laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atitiktų integracijos kriterijus, kurie padėtų užtikrinti, kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius
iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14
įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, ir atitinka integracijos kriterijus, pagal kuriuos užsienietis verslo veiklai vykdyti turi turėti verslo planą, nekilnojamojo turto nuosavybės ar patalpų nuomos sutartis, duomenis apie atliktus mokėjimus už komunalines arba kitas paslaugas, pateikti asmenines ir verslo išlaidas, išrašus iš banko apie išlaidas, sąskaitas faktūras, darbo sutartis, pažymas apie atlyginimo mokėjimą ir socialinio draudimo sumokėjimą, verslo sutartis arba kita;“.“. Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas arba Dalia Kuodytė. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2016 m. birželio 1 d. Nr. Vilnius
Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas ir Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Kęstutis Masiulis, Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Evelina Gudzinskaitė, Ūkio ministerijos Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Darbo biržos Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius, Darbo biržos Darbo rinkos paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Honorata Masalskienė, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Kristina Sakauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė Rasa Malaiškienė, Projektų valdymo departamento Investicinės aplinkos ekspertas Matas Anužis, Prezidentės patarėjas Vilmantas Vitkauskas, Seimo Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert, Iniciatyvinė grupė „Verslo migrantai“: Silnichenko Mariia, Elena Zakharova, Andrey Sokolov, Artem Smirnov, Alexandr Yastchenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
netekusia galios įstatymo 2 straipsnio 29²dalį, kurioje yra apibrėžta Užsieniečių registracijos centro sąvoka. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. keičiasi šio centro vykdomos funkcijos ir statusas. Kaip matyti iš 2016 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-12 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro reorganizavimo sąlygų aprašo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – VSAT Užsieniečių registracijos centras) yra reorganizuojamas, jungimo būdu prijungiant jį prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). Tai reiškia, kad po reorganizacijos visas VSAT Užsieniečių registracijos centro teises ir pareigas perims VSAT. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kodėl projektu nesiūloma atitinkamai keisti kitų įstatymo nuostatų, kuriose minimas Užsieniečių registracijos centras – įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir pan. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje prieš žodžius „turinčiam diplomatinį pasą“ įrašytinas žodis „užsieniečiui“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalies 9 punkte siūloma atsisakyti termino, per kurį būtų laikoma, kad užsienietis pakartotinai neįvykdė įpareigojimų, numatytų įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalyse.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatomi įpareigojimai užsieniečiams pranešti atitinkamus duomenis, nustatytas pranešimo terminas yra pakankamai trumpas (7 dienos), be to, šie įpareigojimai yra taikomi ne tik asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje laikinai, bet ir užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatyme neapibrėžus pakartotinumo termino, nebūtų neproporcingai apribotos tokių užsieniečių teisės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso, kuris turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, 40 straipsnyje, apibrėžiant administracinių nusižengimų pakartotinumą, yra nurodomas vienerių metų terminas. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies 2 punkte vietoj žodžių „nustatytu pagrindu“ įrašytina „nustatytais pagrindais“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
1 dalies 3 punkto b papunktį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) būtų išduodamas ir užsieniečiams, kurių profesija nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Šią projekto nuostatą būtų galima suprasti kaip leidžiančią, remiantis įstatymo 44¹straipsniu, išduoti leidimą laikinai gyventi ir užsieniečiams, nesiekiantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbo ir neturintiems aukštos kvalifikacijos.
Pažymėtina, kad tokia projekto nuostata neatitiktų 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti naują leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą – užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu. Pagal keičiamo įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalį kriterijus, pagal kuriuos numatomos įsteigti įmonės veikla laikytina susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu, nustatytų ūkio ministras. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių turinio apibrėžimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti keičiamo įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalį, siekiant suderinamumo su Konstitucinio teismo jurisprudencija. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo 58 straipsnio 11 punkte numatytu atveju darbdavys turi pateikti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai per 1 mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos.
Pažymėtina, kad iš šiuo metu galiojančių įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatų (jų nesiūloma keisti projektu) iš viso nebūtų galima suprasti, kad darbo sutartys su užsieniečiais, kurie pagal įstatymo 58 straipsnį atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, turi būti registruojamos teritorinėje darbo biržoje, todėl nėra aišku, kodėl projekte siūloma nustatyti pareigą pateikti sudarytos su užsieniečiu darbo sutarties kopiją vienu iš įstatymo 58 straipsnyje nustatytų atvejų. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti 17 straipsniu keičiamo 62 straipsnio 2 dalies formuluotę. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
1) tokia projekto nuostata galėtų būti diskriminuojami Lietuvos gyventojai, o taip pat ir užsieniečiai tarpusavyje – priklausomai nuo to, kokioje įmonėje jie dirba: įmonėje, kurioje dirba tiek Lietuvos nuolatiniai gyventojai, tiek užsieniečiai, ar įmonėje, kurioje dirba vien užsieniečiai;
2) nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas šios projekto nuostatos įgyvendinimas praktikoj;
3) atsižvelgiant į tai, kad ši projekto nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams – komandiruotiems darbuotojams, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos ir Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios taikyti komandiruotiems darbuotojams minimalaus darbo užmokesčio taisykles, tarpusavio santykis. Nepritarti
1) Dėl diskriminavimo Siūloma priemone siekiama išvengti situacijos, kai darbo jėgos imigracija didina darbo jėgos pasiūlą taip mažindama paskatas darbdaviams gerinti darbo vietų kokybę. Imigracijos darbo jėgai palengvinimas neturėtų skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos. Toks reguliavimas atitinka ir kitų ES šalių praktiką, pvz., Estijoje užsieniečiui mokamam darbo užmokesčiui taikomas 1,24 koeficientas. Lietuvos gyventojai nebūtų diskriminuojami, nes tokia nuostata būtų taikoma tik tada, kai įmonėje įdarbinti tik užsieniečiai (t. y. Lietuvos gyventojų nėra įdarbinta).
Nuostata skirta užtikrinti, kad darbdavys samdytų Lietuvos gyventoją, jeigu tik tokį gali rasti, o ne įdarbintų užsienietį, kuriam mokėtų mažesnį atlyginimą. 2) Dėl nuostatų įgyvendinimo praktikoje Ar laikomasi užsieniečiams taikomų įdarbinimo reikalavimų prižiūri Lietuvos darbo inspekcija. 3) dėl santykio su Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymu Įstatymo nuostatos taikytinos kaip specialios. Jeigu Lietuvos įmonėje dirbtų tik komandiruoti užsieniečiai (pvz., statybininkai), jiems mokamas užmokestis turėtų būti bruto tame sektoriuje (apie 630 eurų), o ne minimalus. Tokia nuostata atitinka Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą, kur nustatyta, kad komandiruotam darbuotojui turi būti taikomos tos valstybės, į kurios teritoriją darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti, norminių teisės aktų nuostatos. Šis įstatymas draudžia trečiųjų šalių įmonėms taikyti palankesnes nuostatas negu įsteigtoms Lietuvoje, o ne priešingai. Trečiųjų šalių įmonėms (kurios moka atlyginimą komandiruotiems) neturi būti sudarytos palankesnės sąlygos negu Lietuvos įmonėms, kurios savo darbuotojams Lietuvos gyventojams moka didesnį užmokestį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1
„(...) prašome Jūsų panaikinti 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvos
Respublikos įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1.1 dalies nuostatą: „(...) kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (...)“.
Nepritarti Komiteto manymu, darbo vietų skaičiaus reikalavimo panaikinimas nepaliekant papildomų ar alternatyvių saugiklių galimai prisidėtų prie fiktyvių įmonių steigimo ir nesąžiningu būdu įgytų leidimų gyventi Lietuvoje įgijimo. Nors Komitetas supranta valstybės ekonominių interesų svarbą, tačiau kartu mano, kad Įstatyme turi būti išlaikytos pakankamos nacionalinio saugumo garantijos. Komitetas neprieštarauja šio reikalavimo pakeitimu adekvačiu kitokio pobūdžio reikalavimu. 2. A.Sokolovas ir kiti. 2016-05-19
1
PADĖTIES įtraukti pakeitimai:
veiklą ir ateityje ketina vykdyti individualią veiklą
individualią veiklą, leidimas laikinai gyventi gali butui išduotas, jeigu šis asmuo:
1) dalyvauja įmonėje, kuri ne mažiau nei 6 mėnesius iki užsienio piliečio leidimo laikinai gyventi gavimo vykdo nurodytą steigimo dokumentuose veiklą Lietuvos Respublikoje; kurioje sukurtos ne mažiau nei 3 darbo vietos ir jose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje užsienio piliečiai, ir kurios nuosavo kapitalo vertė (ne uždarosios akcinės bendrovės ar ne akcinės bendrovės atveju - turto vertė) sudaro ne mažiau nei
lėšos ar kitas turtas, ir užsienio pilietis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba priežiūros/kontrolės valdybos narys, kuriam pagal turtinę teisę priklauso kompanijos akcijos, kurių nominali vertė yra ne mažesnė nei 1/3 įstatyminio šios įmonės kapitalo.
Tokiu būdu, prieš 2-4 metus „susitarusi" su investuotojais dėl vienokių žaidimo taisyklių, kai nebuvo reikalavimų dėl „trijų darbo vietų" , valstybė radikaliai keičia taisykles. Kokios bus pasekmės? 1. Smulkus verslas išeis. Mes analizuojame galimybę uždaryti verslą Lietuvoje ir persikelti į kitą šalį. Jeigu įmonei reikalingas darbuotojas, darbuotojai, savininkas pats juos pasisamdys. Iš kitos pusės, jeigu darbuotojus neįmanoma aprūpinti reikiamu darbo krūviu, tai jų samdymas prištarauja visiems ekonomikos dėsniams. 2. Kaip pasekmė bus pačių "darbuotojų” "sovietizacija" ir degradacija. Didės tinginių gretos, tai taps potencialia grėsme šaliai. Verslas, kuris liks, pasisamdys „mirusias dvasias", formaliai išpildydamas įstatymo reikalavimus, realiai mokės SoDrai visas sumas, o žmonėms - 10% - už parašą ir tylėjimą. Tokiu būdu, tai neišspręs realaus nedarbo ir “juodosios” darbo rinkos problemos. 3. Tai nesustabdys kriminalo, fiktyvių įmonių, „žalių žmogeliukų" ir panašiai.
Yra begalė būdų legaliai atsidurti Lietuvoje ir jai pakenkti, neturint leidimo laikinai gyventi: pagal bet kokią trumpalaikę vizą bet kurios ES šalies, pagal ilgalaikę Lietuvos vizą ir tt. Be to, dabar steigti fiktyvią įmonę nenaudinga. Gauti Ilgalaikę vizą į ES galima pigiai ir nepažeidžiant įstatymų. Ką reiškia įsteigti fiktyvią įmonę pinigine prasme: steigimo mokestis + gyvenimas šiuo laikotarpiu. Atvažiavimas minimum dukart per metus pateikti prašymą leidimo pratęsimui ir kortelės gavimui. Kažkokio gyvenamojo būsto nuoma ar pirkimas (migracijos tarnyba tiktina, kad jame būtu gyvenama). Atlyginimas sau, nes turi būti mokėjimai į SoDrą. Sutartys ir pinigų srautai/mokėjimai pagal jas (yra tikrinama). Atlyginimas ir mokesčiai buhalteriui (vietiniam gyventojui). Biuro nuoma (yra tikrinama). Viso ne mažiau 400 eurų per mėnesį visada - tai tik einamosios minimalios išlaidos vienam asmeniui. Fiktyvi ... Tai kai nėra vykdoma veikla. Bet mokesčiai per metus nuo tokios fiktyvios Įmonės skaičiuojami, ir nemaži. Bendros išlaidos per metus, tai yra įdėjimas iš šalies (kas naudinga Lietuvai) į BVP, įskaitant mokesčių naštą, jeigu įmonė reikalinga vienam asmeniui gauti leidimą gyventi šalyje, kaip minimum siekia
eurus. O jei fiktyvi įmonė steigiama su tikslu gauti leidimą likinai gyventi 2-3 asmenims (kas yra dažniau), šios išlaidos padidėja du-tris kartus. Ir jai turėti omeny, jog kiekvienas šių žmonių būtinai turi sąskaitą su pinigais Lietuvos banke... Ir iš šių pinigų užsidirba lietuviškas bankas. Ir tai neskaičiuojant nekilnojamojo turto pirkimo ... Tai yra “fiktyvi” įmonė anaiptol nėra fiktyvi Lietuvos ekonomikai ir BVP. 4. Tai nesąžininga garbingai dirbančių Lietuvos rinkėjų atžvilgiu. Juk ne visi rinkėjai sugebės gudriai įsidarbinti užsieniečio įmonėje „mirusiąja dvasia".
Kažkam pensiją skaičiuos už 8 darbo valandas per dieną, o kažkam - už 8 valandas tinginiavimo. 5. Ekonominė nauda Lietuvai - nulinė, žala - akivaizdi. 6. Sudarytos/nurodytos sąlygos pastūmės daugelį įmonių sukurti fiktyvias darbo vietas. Įmonės investuos į niekadorius, į „mirusias sielas", užuot investavusios į verslą, investavusios į socialinius projektus. Kas yra svarbiau Lietuvai? 7. Taipogi svarbu vertinti poveikį gyvenimui Lietuvoje iš iniciatyvių, išsilavinusių verslo migrantų pusės, kurie patys užsidirba pragyvenimui, patys kažką sukuria, ne laukia ir neprašo subsidijų, išmokų ir kompensacijų. Ir, tokiu būdu, rodo teigiamą pavyzdį vietiniams gyventojams. Verslo migrantas, atvykęs į Lietuvą, pasitelkia, visu pirma, savo galvą, rankas, įgūdžius, atsivežtą turtą, pelną, gaunamą iš kitur (ne Lietuvoje) veikiančių verslų. O tai ženklus įnašas į Lietuvos BVP. 8. Taip pat svarbu suprasti, kad tokie pokyčiai įstatymuose stumia verslą ieškotis pusiau legalių schemų, įdarbinti „murusias dvasias" ir pan. O tai žalinga ir darbdaviui, ir darbuotojams. Viskas prasideda nuo
„mirusiųjų dvasių" įdarbinimo, o baigiasi kyšiais, kriminalu, korupcija,
moraliniu visuomenės degradavimu. Abejotina, jog tai gali būti naudinga Lietuvai. 9. Ekonomikos augimui reikalingas vieno žmogaus darbo našumo didėjimas, o ne darbų, su kuriuo sisutvarkytų vienas darbuotojas, paskirstymas dviems, trims ar daugiau žmonių. Jeigu 3 darbuotojų įdarbinimo dėka ir pavyks sumažinti oficialios bedarbystės lygį, tai realus lygis liktų tas pats, nes šie įdarbinti asmenys neturės darbo krūvio. Šiuo metu nauji įstatymo pakeitimai paliečia apie 20 000 žmonių. Dabar šie asmenys Lietuvoje kasmet išleidžia virš 80 milijonų eurų – tai įnašas į BVP tik dėl vartojimo (jeigu skaičiuoti pagal minimalias išlaidas). Jų suminės investicijos (pradinės - butas+smulkus verslas) apie 1 mlrd eurų (20 tūkstančių butui, 30 000 verslui).
Tai kaip minimum 10 000 įdarbintų Lietuvos pilečių (visiems reikalingas bent jau buhalteris). Tai virš 80 milijonų eurų sąskaitose Lietuvos bankuose - minėtus pinigus yra būtina deklaruoti leidimo gyventi šalyje pratęsimui. Pasitelkus multiplikacinį efektą sąskaitos banke šalies ekonomikai - tai solidi suma. Tai kaip minimum 36 milijonai eurų per metus, sumokėtų SoDrai. Dabar didelė šių žmonių dalis ieško variantus gyventi ne Lietuvoje, ruošiasi verslo, nekilnojamojo turto pardavimui, sąskaitų bankuose uždarymui, išvykimui iš šalies. Kiek praras Lietuva? Kaip minimum 10 000 Lietuvos piliečių ir šalies gyventojų praras darbą. Tai minus 80 mln į BVP per metus. Kai kuriems iš šių žmonių reikės mokėti bedarbio pašalpas. Ekonomika praras minimum 200 mln eurų metinių pajamų (tik atlyginimai ir mokesčiai, mažiausiai, neskaitant verslų apyvartos, eksporto, einamųjų investicijų ir pan.), o iš Lietuvos išvažiuos/išvyks 700 mln eurų (indeliai bankuose, turto ir verslo pardavimas su nuolaidomis). Viską sudėjus, nuostolis Lietuvos ekonomikai dėl šio įstatymo pakeitimo sudarys 1-2% BVP - daugiau, nei nuo Rusijos sankcijų. Ir vietoj BVP augimo Lietuvą laukia stagnacija. Ši tendencija jau akivaizdi. Lietuvos centrinio banko nuomonė 2015 metų rugsėjo 08 d. : “BVP augimas 2015 metais sudarys 1,6%. 2015 m. birželį prognozavome 2%.» 0,4% per 3 mėnesius! Tai minus 1,6% per metus. Mažėjimas sutampa su įstatymo pakeitimo (dėl 3 Lietuvos piliečių įdarbinimo) įsigaliojimo terminais. Tai mokestis už norą sukurti įdarbinimo iliuziją. 3 darbuotojų įdarbinimas galės kompensuoti šiuos nuostolius tik 10%-15% - 116 mln eurų. Su sąlyga, jog likę darbdaviai nedarbins „mirusiųjų dvasių". Jeigu darbins, kompensacija sudarys 40 milijonų eurų. T.y. ne mažiau nei 5% nuostolių. Pinigine išraiška tai reiškia, kad minėti įstatymo pakeitimai atneš nuostolį 10-20 kartų didesnį už galimą pelną.
Turint omenyje, kad pirminiams skaičiavimams buvo pasirinkta minimali nuostolių suma, t.y. minimalūs atlyginimai, išlaidos, mokesčiai ir tt., tai ir šiuo atveju reikėtų orientuotis į minimalų kompensacijos lygį. Ir tai neskaitant ekonomikos nuostolių nuo realios ekonominės veiklos nutraukimo
BVP) virš 300 mln eurų. Tai nuostolis. Hipotetinis pelnas 116 mln eurų (jeigu užsienio piliečiai liks ir įdarbins 3 darbuotojus). Nes jei išvažiuos, pelnas bus lygus nuliui!!! Todėl. Prašome inicijuoti pakeitimų Įtraukimą į LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMĄ DĖL UŽSIENIO PILIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES, išbraukus iš 45 Straipsnio frazę: (įmonėje) ... kurioje sukurtos ne mažiau nei 3 darbo vietos ir jose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje užsienio piliečiai. Nepritarti Žr. argumentus V. Sapatovienės, A. Sokolovo ir kitų
„Investuotojų forumas“, Lietuvos verslo konfederacija ir Asociacija „Žinių
ekonomikos forumas“ 2016-05-27 Nr.
1316 Dėl Įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43,
44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projekto (Nr. XIIP-4306) Asociacija
„Infobalt“, Asociacija „Investuotojų forumas“, Lietuvos verslo konfederacija
ir Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ (toliau – Asociacijos) išreiškia palaikymą ministerijos inicijuotam Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4306 (toliau – DUTP įstatymo projektas). Viena pagrindinių verslo ir investicinės aplinkos gerinimo sričių išlieka trečiųjų šalių piliečių imigracijos reglamentavimo tobulinimas, todėl DUTP įstatymo projektas, įteisindamas atskirą procedūrą leidimams laikinai gyventi įgyti inovatyviems verslams (startuoliams), sudarydamas palankesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos specialistams įgyti leidimus laikinai gyventi (ES mėlynosios kortelės pagrindu), sudarydamas trečiųjų šalių studentams palankesnes sąlygas dirbti bei leidimus laikinai gyventi įgyti įmonių vadovams ir jų šeimos nariams, ženkliai prisidės prie šalies konkurencingumo didinimo. Dėl nekonkurencingo imigracijos procesų reglamentavimo Pasaulio konkurencingumo reitinge gebėjimo pritraukti talentus kategorijoje Lietuva užima vos 116 vietą iš 140 valstybių ir lygiuojasi su tokiomis valstybėmis kaip Makedonija, Moldova ar Libija. Šalies darbdaviai bei investuotojai taip pat jaučia neigiamą imigracijos procedūrų poveikį. Todėl Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas DUTP įstatymo projektas yra savalaikė reakcija į praktikoje kylančias imigracijos reguliavimo problemas, rodanti, kad yra atsižvelgiama į šalies darbdavių ir investuotojų išsakomas problemas.
Dėl šių priežasčių DUTP įstatymo projektą būtina priimti dar šios Seimo Pavasario sesijos metu. Atsižvelgiant į tai, kad DUTP įstatymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte nurodoma, kad migracijos politika yra labai svarbus verslo ir investicijų pritraukimo į Lietuvos Respubliką įrankis, Asociacijos papildomai teikia šiuos pasiūlymus LR Seimo Užsienio reikalų komitetui ir LR Seimo Inovacijų ir technologijų parlamentinei grupei: · Siūlome pritarti LR Seimo nario A. Dudėno inicijuotam Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-4039), kuriuo leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu būtų išduodamas, kai užsieniečio įsteigtoje įmonėje yra įsteigtos (įsteigta) darbo vietos (vieta), kurių (kurios) bendras bruto darbo užmokestis sudaro nemažiau 3 MMA per mėnesį, jose (joje) visą darbo laiką dirba įmonės steigėjas ar įmonės savininkas, Lietuvos Respublikos piliečiai (pilietis) ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (užsienietis); · Priimti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 46 ir 58 straipsnio pataisas, leidžiančias trečiųjų šalių studentams studijų metu dirbti 20 val. bei atleisti nuo pareigos įgyti leidimą dirbti; · Įstatymo
profesine kvalifikacija, kaip tai numatyta 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvoje 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, nustato Ūkio ministras. Esame įsitikinę, kad dabartinio imigracijos procedūrų reglamentavimo tobulinimas yra vienas pagrindinių šalies verslo ir investicinės aplinkos gerinimo prioritetų.
DUTP įstatymo projektas ir Asociacijų teikiami pasiūlymai užtikrins kryptingą ir konkurencingą ekonominės imigracijos politikos vystymą, kuri ne tik paskatins naujų darbo vietų kūrimą, bet ir leis šalies darbdaviams vykdyti verslo plėtrą ir didins investicijų srautą. Pritarti iš dalies
1) Dalis pasiūlymo (dėl A. Dudėno inicijuoto projekto) yra skirta kitam, Seimo nario A. Dudėno registruotam projektui Nr. XIIP-4039. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo valdyba yra paprašiusi Vyriausybės išvados dėl Projekto Nr. XIIP-4039, Komitetas šia apimtimi pasiūlymo kol kas neketina svarstyti. 2) Komitetas pritaria pasiūlymui netaikyti reikalavimo įgyti leidimą dirbti trečiųjų šalių piliečiams studentams studijų metu dirbti iki 20 val. 3) Komitetas nepritaria pasiūlymui dėl 5 metų pripažinimo aukšta profesine kvalifikacija dėl šių priežasčių:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
narys Kęstutis Masiulis
1 9, 10, 11 Argumentai: žmonės, kurie yra įgiję aukštą išsilavinimą arba turi pripažintų nuopelnų, turi specifinių retų žinių, yra labai vertinami visame pasaulyje, todėl Lietuva taip pat turėtų būti lankstesnė. Reiktų leisti visiems užsieniečiams, kurie gali prisidėti prie valstybės pažangos, apsigyventi ir dirbti mūsų šalyje. Pasiūlymas:
Papildyti 45 str. 1 d. 9, 10, 11 punktais ir ją išdėstyti taip:
„9. yra įgijęs aukštesnį nei magistro mokslinį ar akademinį
kvalifikacinį laipsnį. 10. yra įgijęs specialių gebėjimų, žino ar išmano retų disciplinų, kurios yra paklausios pasaulyje. 11. yra apdovanotas pasaulyje pripažintais apdovanojimais, padėkomis, garbės raštais.“ Nepritarti Komiteto manymu, pasiūlymo teikėjas pateikia pernelyg subjektyvias, vertinamojo pobūdžio nuostatas. Nėra aišku, kokia veikla šie asmenys užsiims, kas yra „retos disciplinos, kurios yra paklausios pasaulyje“, kokie apdovanojimai, padėkos ar garbės raštai yra laikytini „pasaulyje pripažintais“. 2. Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius, Šarūnas
1 Argumentai: siūlome įtvirtinti lankstesnes sąlygas verslui, atsisakant trijų darbo vietų įsteigimo reikalavimo. Pažymėtina, jog yra veiklos sričių, kur trijų asmenų įdarbinimo reikalavimas iš esmės yra neįgyvendinamas (pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistas vienas gali vykdyti veiklą). Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančios institucijos turi užtikrinti, kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų
Komiteto manymu, darbo vietų skaičiaus reikalavimo panaikinimas nepaliekant papildomų ar alternatyvių saugiklių galimai prisidėtų prie fiktyvių įmonių steigimo ir nesąžiningu būdu įgytų leidimų gyventi Lietuvoje įgijimo. Nors Komitetas supranta valstybės ekonominių interesų svarbą, tačiau kartu mano, kad Įstatyme turi būti išlaikytos pakankamos nacionalinio saugumo garantijos. Komitetas neprieštarauja šio reikalavimo pakeitimu adekvačiu kitokio pobūdžio reikalavimu. 3. Seimo narė Birutė Vėsaitė, Seimo narys Dainius Kreivys111 Argumentai:
Galiojantis užsieniečių teisinės padėties reguliavimas dėl ne mažiau kaip trijų darbo vietų sukūrimo, norint gauti leidimą laikinai gyventi, užsiimant teisėta veikla, stabdo įsikurti mažas, tačiau galimai progresyvias bei pridėtinę vertę nešančias įmones.
Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas užsieniečiams, kurie ketina teisėtai įsikurti Lietuvos valstybėje su tikslu prisidėti prie ekonomikos pridėtinės vertės sukūrimo ir socialinės plėtros (pvz., gyventojų užimtumas ir darbo rinkos įvairovės kūrimas, verslo mokami mokesčiai bei įmokos SODRAI ir sveikatos draudimui, naujos investicijos ir kt.), siūlytina pakeisti Projekto
valstybę nuo galimai fiktyvių atvejų, kai įmonė, tenkinanti minimalius įsisteigimo reikalavimus, dirbtinai sukuria sąlygas leidimui gauti, siūloma kaip privalomą sąlygą įvesti reikalavimą, jog įsteigta/įsteigtos darbo vieta/vietos būtų ne trumpesniam nei prašomo leidimo galiojimo laikotarpis; taip pat įvesti sąlygą, kad tokio užsieniečio buvimas yra būtinas, siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą. Pasiūlymas:
Siūlome: 1.
Pasiūlymas: Siūlome:
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip
pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kuriojene trumpiau nei leidimo galiojimo laikotarpiu yra įsteigta bent viena darbo vieta ir mokamas ne mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis, gaunant nuolatines pajamas iš steigimo dokumentuose nurodytos veiklos įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas,kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. Nepritarti Komiteto manymu, laikino leidimo gyventi sąlygos sumažinimas nuo trijų iki vienos darbo vietos galimai sukurtų prielaidas fiktyviems prašymams dėl leidimo gyventi. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4306 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
pirmininkas Artūras Paulauskas
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rimantas Sinkevičius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Masiulis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus vedėja Aušra Grikevičienė, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, atliekanti Migracijos departamento direktoriaus funkcijas Evelina Gudzinskaitė, Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specialistės: Edita Žaltauskė ir Honorata Masalskienė, VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento Investicinės aplinkos
ekspertas Matas Anužis, užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje: Andrėj Sokolov, Elena Zakharova, Marija Silnichenko, Roman Babakin, Dmitry Demsky, Aleksander Yashchenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios įstatymo 2 straipsnio 29²dalį, kurioje yra apibrėžta Užsieniečių registracijos centro sąvoka. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. keičiasi šio centro vykdomos funkcijos ir statusas. Kaip matyti iš 2016 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-12 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro reorganizavimo sąlygų aprašo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – VSAT Užsieniečių registracijos centras) yra reorganizuojamas, jungimo būdu prijungiant jį prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). Tai reiškia, kad po reorganizacijos visas VSAT Užsieniečių registracijos centro teises ir pareigas perims VSAT. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kodėl projektu nesiūloma atitinkamai keisti kitų įstatymo nuostatų, kuriose minimas Užsieniečių registracijos centras – įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „turinčiam diplomatinį pasą“ įrašytinas žodis „užsieniečiui“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma atsisakyti termino, per kurį būtų laikoma, kad užsienietis pakartotinai neįvykdė įpareigojimų, numatytų įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalyse.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatomi įpareigojimai užsieniečiams pranešti atitinkamus duomenis, nustatytas pranešimo terminas yra pakankamai trumpas (7 dienos), be to, šie įpareigojimai yra taikomi ne tik asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje laikinai, bet ir užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatyme neapibrėžus pakartotinumo termino, nebūtų neproporcingai apribotos tokių užsieniečių teisės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso, kuris turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, 40 straipsnyje, apibrėžiant administracinių nusižengimų pakartotinumą, yra nurodomas vienerių metų terminas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalimi keičiamo įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 2 punkte vietoj žodžių
„nustatytu pagrindu“ įrašytina „nustatytais pagrindais“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 44¹ 1 dalies 3 punkto b papunktį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) būtų išduodamas ir užsieniečiams, kurių profesija nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Šią projekto nuostatą būtų galima suprasti kaip leidžiančią, remiantis įstatymo 44¹straipsniu, išduoti leidimą laikinai gyventi ir užsieniečiams, nesiekiantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbo ir neturintiems aukštos kvalifikacijos.
Pažymėtina, kad tokia projekto nuostata neatitiktų 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo įstatymo 45¹ straipsnyje siūloma nustatyti naują leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą – užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu. Pagal keičiamo įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalį kriterijus, pagal kuriuos numatomos įsteigti įmonės veikla laikytina susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu, nustatytų ūkio ministras. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių turinio apibrėžimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, jog naujos technologijos kinta pakankamai sparčiai ir į tai, jog bus reikalinga laiku atitinkamai tikslinti/atnaujinti sąrašą kriterijų, pagal kuriuos numatomos įsteigti įmonės veikla laikytina susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu bei į ilgą ir sudėtingą įstatymų keitimo procedūrą, tikslinga minėtus kriterijus nustatyti įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, įstatyme įtvirtinant teisinį pagrindą tam. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 7.
Projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo 58 straipsnio 11 punkte numatytu atveju darbdavys turi pateikti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai per 1 mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos. Pažymėtina, kad iš šiuo metu galiojančių įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatų (jų nesiūloma keisti projektu) iš viso nebūtų galima suprasti, kad darbo sutartys su užsieniečiais, kurie pagal įstatymo 58 straipsnį atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, turi būti registruojamos teritorinėje darbo biržoje, todėl nėra aišku, kodėl projekte siūloma nustatyti pareigą pateikti sudarytos su užsieniečiu darbo sutarties kopiją vienu iš įstatymo 58 straipsnyje nustatytų atvejų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
1) tokia projekto nuostata galėtų būti diskriminuojami Lietuvos gyventojai, o taip pat ir užsieniečiai tarpusavyje – priklausomai nuo to, kokioje įmonėje jie dirba: įmonėje, kurioje dirba tiek Lietuvos nuolatiniai gyventojai, tiek užsieniečiai, ar įmonėje, kurioje dirba vien užsieniečiai;
2) nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas šios projekto nuostatos įgyvendinimas praktikoj;
3) atsižvelgiant į tai, kad ši projekto nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams – komandiruotiems darbuotojams, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos ir Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios taikyti komandiruotiems darbuotojams minimalaus darbo užmokesčio taisykles, tarpusavio santykis. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. V. Sapatovienė, A. Sokolovas ir kiti, 2016-04-18,
1 „(...) prašome Jūsų panaikinti
užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1.1 dalies nuostatą:
„(...) kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą
darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (...)“. Pritarti Siūlymas analogiškas Seimo narių: G.
Steponavičiaus ir Š. Gustainio 2016-05-12 užregistruotam pasiūlymui (žr. Lentelę „Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“, pasiūlymas Nr.2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Kęstutis Masiulis,
1 9, 10, 11 Argumentai: žmonės, kurie yra įgiję aukštą išsilavinimą arba turi pripažintų nuopelnų, turi specifinių retų žinių, yra labai vertinami visame pasaulyje, todėl Lietuva taip pat turėtų būti lankstesnė. Reiktų leisti visiems užsieniečiams, kurie gali prisidėti prie valstybės pažangos, apsigyventi ir dirbti mūsų šalyje. Pasiūlymas:
Papildyti 45 str. 1 d. 9, 10, 11 punktais ir ją išdėstyti taip: „9. yra įgijęs aukštesnį nei magistro mokslinį ar akademinį kvalifikacinį laipsnį. 10. yra įgijęs specialių gebėjimų, žino ar išmano retų disciplinų, kurios yra paklausios pasaulyje. 11. yra apdovanotas pasaulyje pripažintais apdovanojimais, padėkomis, garbės raštais.“
2Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis,
1 Argumentai: siūlome įtvirtinti lankstesnes sąlygas verslui, atsisakant trijų darbo vietų įsteigimo reikalavimo. Pažymėtina, jog yra veiklos sričių, kur trijų asmenų įdarbinimo reikalavimas iš esmės yra neįgyvendinamas (pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistas vienas gali vykdyti veiklą). Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančios institucijos turi užtikrinti, kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14
įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui patobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių ir Ekonomikos komiteto pateiktus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai: Lietuvos valstybei naudinga leisti atvykti užsieniečiams, kurie prisidėtų prie valstybės ekonomikos vertės kėlimo (darbo vietų sukūrimas, naujų technologijų diegimas (startuoliai), investicijos). Siekiant terminų prašymui dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo išnagrinėti lankstumo, siūlytina iki vieno mėnesio sutrumpinti terminą leidimams ekonominę vertę valstybei sukursiantiems užsieniečiams išduoti.
Pasiūlymai:
ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 2¹ 3 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, išskyrus šios dalies 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu;
c) taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šio užsieniečio šeimos nariui – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio punkto a–c papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui; 2)¹ 3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a arba b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a, c ir d papunktyječiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“ Pritarti 7.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 2¹ 3 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, išskyrus šios dalies 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu;
c) taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šio užsieniečio šeimos nariui – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio punkto a–c papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui; 2)¹ 3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a arba b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a, c ir d papunktyječiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
pranešėjas: Dainius Kreivys. Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius
PAgrindinio KOMITETO
2016 m. birželio 17 d. Vilnius
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Vydas Gedvilas, Arminas Lydeka, Kęstutis Masiulis, Domas Petrulis, Valerijus Simulikas. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Justas Pankauskas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnė Kristina Sakauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Malaiškienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Investuok Lietuvoje projektų vadovas Matas Anužis, Infobalt Lietuva vykdantysis direktorius Paulius Vertelka, Žinių ekonomikos forumo direktorius Arminas Varanauskas, Investuotojų forumo politikos vadovas Lukas Savickas, Seimo narys Gintaras Steponavičius, Respublikos Prezidento patarėjas Dovydas Špokauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 29²dalį, kurioje yra apibrėžta Užsieniečių registracijos centro sąvoka. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo
matyti iš 2016 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-12 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro reorganizavimo sąlygų aprašo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – VSAT Užsieniečių registracijos centras) yra reorganizuojamas, jungimo būdu prijungiant jį prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). Tai reiškia, kad po reorganizacijos visas VSAT Užsieniečių registracijos centro teises ir pareigas perims VSAT. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kodėl projektu nesiūloma atitinkamai keisti kitų įstatymo nuostatų, kuriose minimas Užsieniečių registracijos centras – įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 71 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir pan. Pritarti Išbraukti galiojančiame Įstatyme vartojamą sąvoką „Užsieniečių registracijos centras“ ir vietoj jos Įstatyme įrašyti „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“. Keitimus atlikti šiose Įstatymo nuostatose: 2 str. 31 d., 4 str. 1 d., 67 str. 1 d. 1 ir 3 p., 71 str. 1 d. 7 p., 71 str. 6 d., 79 str. 2 ir 3 d., 84 str. 1 ir 3 d., 113 str.
1 ir 3 d., 113 str. 5 d. 7 p.,
Įstatymo projektą naujomis nuostatomis, pakeisti Įstatymo projekto straipsnių numeraciją (papildyti Įstatymo projektą nauju 2 straipsniu, o kitų projekto straipsnių numeraciją atitinkamai pakeisti) ir Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ
45, 46, 50, 57, 58, 62, 63, 67, 71, 79, 84, 113, 114, 115, 117, 118
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO“. Patobulinto Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį (buvusio 19 str. 1 d.) papildyti, numatant naujai pildomų straipsnių įsigaliojimo datą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-28
42
dalyje prieš žodžius „turinčiam diplomatinį pasą“ įrašytinas žodis „užsieniečiui“. Pritarti Pastaba buvusiai Įstatymo projekto 3 str. 2 d., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 4 str. 2 d. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-28
62
dalies 9 punkte siūloma atsisakyti termino, per kurį būtų laikoma, kad užsienietis pakartotinai neįvykdė įpareigojimų, numatytų įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatomi įpareigojimai užsieniečiams pranešti atitinkamus duomenis, nustatytas pranešimo terminas yra pakankamai trumpas (7 dienos), be to, šie įpareigojimai yra taikomi ne tik asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje laikinai, bet ir užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatyme neapibrėžus pakartotinumo termino, nebūtų neproporcingai apribotos tokių užsieniečių teisės.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso, kuris turėtų įsigalioti kartu su teikiamu projektu, 40 straipsnyje, apibrėžiant administracinių nusižengimų pakartotinumą, yra nurodomas vienerių metų terminas. Nepritarti Pastaba buvusiai Įstatymo projekto 5 str. 2 d., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 6 str. 2 d. Įstatymo 35 str. reglamentuojami atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. 36 str. įtvirtinta pareiga užsieniečiui vykdyti įsipareigojimus ir, turint leidimą gyventi, vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją informuoti apie savo duomenų ir juridinių faktų pasikeitimus. Vadinasi, užsienietis turi būti suinteresuotas per atitinkamą terminą įvykdyti nustatytus įsipareigojimus, priešingu atveju atsiranda pagrindas spręsti, ar jam pratęsti leidimą gyventi, nepriklausomai nuo jo galiojimo termino. Be to, analogiškai suformuluotas įstatymo 50 str. 15 p., kuris projektu nekeičiamas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-28
91
dalies 2 punkte vietoj žodžių „nustatytu pagrindu“ įrašytina „nustatytais pagrindais“. Pritarti Pastaba buvusiai Įstatymo projekto 8 str. 1 d., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 9 str. 1 d. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-28
111
dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) būtų išduodamas ir užsieniečiams, kurių profesija nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Šią projekto nuostatą būtų galima suprasti kaip leidžiančią, remiantis įstatymo 44¹straipsniu, išduoti leidimą laikinai gyventi ir užsieniečiams, nesiekiantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbo ir neturintiems aukštos kvalifikacijos. Pažymėtina, kad tokia projekto nuostata neatitiktų 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Pritarti Pastaba buvusiai Įstatymo projekto 10 str. 1 d., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 11 str. 1 d. Patikslinti keičiamo įstatymo 44¹ str. 1 d.
išdėstyti taip:
„a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį
dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio;“
„b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti
užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai;“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-02-25
12
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis „yra dalyvis įmonės <...>, kurioje yra įsteigtos (įsteigta) darbo vietos (vieta), kurių
(kurios) bendras bruto darbo užmokestis sudaro ne mažiau 3 MMA per mėnesį <...>“. Pagal šiuo metu galiojančio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas, kai jis
„yra dalyvis įmonės <...>, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys
darbo vietos <...>“.
Nekvestionuojant projekto aiškinamajame rašte nurodytų įstatymo keitimo motyvų, vis tik atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojanti įstatymo 45 straipsnio 1 punkto nuostata buvo priimta, Vyriausybei pateikus Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 441, 45, 46, 492, 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 113, 128, 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 1411 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-1396), kurio aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad įstatymo projektas parengtas „ <...> siekiant veiksmingesnės nelegalios migracijos kontrolės, nes daugėja užsieniečių, kurie deklaruoja ketinimą Lietuvos Respublikoje užsiimti teisėta veikla (verslu), tačiau siekia ne realiai vykdyti veiklą, o gautu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pasinaudoti kaip patekimo į Šengeno erdvę priemone <...>“. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad dėl teikiamo projekto būtų tikslinga gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Pastaba Įstatymo projektui Nr. XIIP-4039, kurį komitetas nusprendė sujungti su Įstatymo projektu Nr. XIIP-4306. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada patvirtinta 2016 m. birželio 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 595. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-25
12
2.
Projektas taisytinas kalbiniu požiūriu:
Pastaba Įstatymo projektui Nr. XIIP-4039, kurį komitetas nusprendė sujungti su Įstatymo projektu Nr. XIIP-4306. Komitetas pritarė patikslintai Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. formuluotei, kurioje išbraukiama nuostata dėl mažiausiai 3 darbo vietų steigimo reikalavimo, tačiau siūloma tokio užsieniečio darbuotojams mokėti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius bendrai. Taip pat siūloma nurodyti reikalavimą įmonei veikti pagal verslo planą. Žr. komiteto pasiūlymą išvadų lentelės skilties „Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“ 1 dalyje. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-25
12
technikos požiūriu:
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:“ brauktina;
Redakcinės pastabos. 9. Europos teisės departamentas, 2016-04-05
12
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4039 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-04-28
13
siūloma nustatyti naują leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą – užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu. Pagal keičiamo įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalį kriterijus, pagal kuriuos numatomos įsteigti įmonės veikla laikytina susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių įdiegimu, nustatytų ūkio ministras. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių turinio apibrėžimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Pritarti Pastaba buvusiam Įstatymo projekto 12 str., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 13 str.
Patikslinti patobulinto Įstatymo projekto 13 straipsniu papildomo Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ūkio ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir kad šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai.“ Patikslinti patobulinto Įstatymo projekto 13 straipsniu papildomo Įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma,
ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ūkio ministras, suderinęs su švietimo ir mokslo bei vidaus reikalų ministrais.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-04-28
181
dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo 58 straipsnio 11 punkte numatytu atveju darbdavys turi pateikti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai per 1 mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos.
Pažymėtina, kad iš šiuo metu galiojančių įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatų (jų nesiūloma keisti projektu) iš viso nebūtų galima suprasti, kad darbo sutartys su užsieniečiais, kurie pagal įstatymo 58 straipsnį atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, turi būti registruojamos teritorinėje darbo biržoje, todėl nėra aišku, kodėl projekte siūloma nustatyti pareigą pateikti sudarytos su užsieniečiu darbo sutarties kopiją vienu iš įstatymo 58 straipsnyje nustatytų atvejų. Pritarti Pastaba buvusiai Įstatymo projekto 17 str. 1 d., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 18 str. 1 d. Patikslinti patobulinto Įstatymo projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu,
turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Darbo sutartis turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos.“
2Papildyti 62 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Tais atvejais, kai užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti, taip pat šio
Įstatymo 58 straipsnio 2 ir 11 punktuose nurodytais atvejais, kai užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, darbdavys teritorinei darbo biržai turi pateikti registruoti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka.
Šią pareigą darbdavys turi įvykdyti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos, šio Įstatymo 58 straipsnio 2 punkte nurodytu atveju – per vieną mėnesį nuo darbo sutarties sudarymo dienos, o šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte nurodytu atveju – per vieną mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos.“
3Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį
darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.“
4Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos
darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.““
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-04-28
182
dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais:
1) tokia projekto nuostata galėtų būti diskriminuojami Lietuvos gyventojai, o taip pat ir užsieniečiai tarpusavyje – priklausomai nuo to, kokioje įmonėje jie dirba: įmonėje, kurioje dirba tiek Lietuvos nuolatiniai gyventojai, tiek užsieniečiai, ar įmonėje, kurioje dirba vien užsieniečiai;
2) nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas šios projekto nuostatos įgyvendinimas praktikoj;
3) atsižvelgiant į tai, kad ši projekto nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams – komandiruotiems darbuotojams, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos ir Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios taikyti komandiruotiems darbuotojams minimalaus darbo užmokesčio taisykles, tarpusavio santykis. Nepritarti Pastaba buvusiai Įstatymo projekto 17 str. 2 d., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 18 str. 2 d. 1) Dėl diskriminavimo Siūloma priemone siekiama išvengti situacijos, kai darbo jėgos imigracija didina darbo jėgos pasiūlą taip mažindama paskatas darbdaviams gerinti darbo vietų kokybę. Imigracijos darbo jėgai palengvinimas neturėtų skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos. Be to, toks reguliavimas atitinka ir kitų ES šalių praktiką, pvz., Estijoje užsieniečiui mokamam darbo užmokesčiui taikomas 1,24 koeficientas. Lietuvos gyventojai nebūtų diskriminuojami, nes tokia nuostata būtų taikoma tik tada, kai įmonėje įdarbinti tik užsieniečiai (t. y. Lietuvos gyventojų nėra įdarbinta).
Nuostata skirta užtikrinti, kad darbdavys samdytų Lietuvos gyventoją, jeigu tik tokį gali rasti, o ne įdarbintų užsienietį, kuriam mokėtų mažesnį atlyginimą. 2) Dėl nuostatų įgyvendinimo praktikoje Ar laikomasi užsieniečiams taikomų įdarbinimo reikalavimų prižiūri Lietuvos darbo inspekcija, bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža, kuriai darbdaviai, įdarbinę trečiosios šalies pilietį, turi pareigą pateikti darbo sutarties kopiją. 3) dėl santykio su Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymu Įstatymo nuostatos taikytinos kaip specialios. Jeigu Lietuvos įmonėje dirbtų tik komandiruoti užsieniečiai (pvz., statybininkai), jiems mokamas užmokestis turėtų būti bruto tame sektoriuje (apie 630 eurų), o ne minimalus. Tokia nuostata atitinka Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą, kur nustatyta, kad komandiruotam darbuotojui turi būti taikomos tos valstybės, į kurios teritoriją darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti, norminių teisės aktų nuostatos. Šis įstatymas draudžia trečiųjų šalių įmonėms taikyti palankesnes nuostatas negu įsteigtoms Lietuvoje, o ne priešingai. Trečiųjų šalių įmonėms (kurios moka atlyginimą komandiruotiems darbuotojams) neturi būti sudarytos palankesnės sąlygos negu Lietuvos įmonėms, kurios savo darbuotojams Lietuvos gyventojams moka didesnį užmokestį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. V. Sapatovienė, A. Sokolovas ir kiti, 2016-04-15 Nr.g-2016-3684 ir 2016-05-06 Nr.g-2016-4504 (XIIP-4306 ir XIIP-4039)1211 Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Ministrą Pirmininką, Vyriausybę bei Seimo narius:
Gerbiamieji, prašome Jūsų panaikinti 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.
IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai <...>“. Pritarti iš dalies Pastaba buvusiam Įstatymo projekto 11 str. 1 d. 1 p., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 12 str. 1 d. 1 p. Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti Įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039 ir pateikė pasiūlymą dėl Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. formuluotės tikslinimo. Komitetas pritarė patikslintai Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. formuluotei, kurioje išbraukiama nuostata dėl mažiausiai 3 darbo vietų steigimo reikalavimo, tačiau siūloma tokio užsieniečio darbuotojams mokėti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius bendrai. Taip pat siūloma nurodyti reikalavimą įmonei veikti pagal verslo planą. Žr. komiteto pasiūlymą išvadų lentelės skilties „Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“ 1 dalyje. 2. A. Sokolov ir kiti, 2016-05-17 Nr.g-2016-4841
1211 Kreipimasis Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsienio piliečiai ir turintys laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje prašome pakeisti 2014 m. lapkričio 1 d. priimtus pakeitimus įstatymo Nr. IX -2206
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kurie įpareigojo verslo migrantus,
norinčius gauti laikinus leidimus įmonėje, įmonėje įdarbinti ne mažiau kaip tris darbuotojus. Toks reikalavimas iš esmės pakeitė esantiems verslo migrantams laikino gavimo gyventi Lietuvoje taisykles bei verslo sąlygas. Verslo migrantai nesitikėjo, kad LR „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo reikalavimai gali keistis, kurie pablogintųjų teisinę padėtį. Trijų darbo vietų sukūrimo reikalavimas ne tik žlugdo smulkųjį verslą, bet ir kenkia šalies ekonomikai.
LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimai palietė apie 20 tūkst verslo verslo migrantų. Verslo migrantai Lietuvoje išleidžia vartojimui per 80 mln. eurų. Jų suminės investicijos (mokesčiai, butas, smulkusis verslas ir kit.) sudaro 1 mlrd. Eurų (20 tūkst. eurų butui, 30 tūkst. eurų verslui). Verslo migrantai sumoka apie 36 mln eurų socialiniam ir sveikatos draudimui. Verslo migrantas, atvykęs į Lietuvą, pasitelkia, visų pirmą savo įgūdžius, profesionalumą, investicijas, pelną gaunamą iš kitur (ne Lietuvoje) veikiančių verslų. Verslo migrantas gali ir vienas vykdyti verslą. Lietuvoje kvalifikuotų žmonių trūksta, o verslo migrantų, kurie save patys įdarbina, tikrai nereikėtų dar kaip nors apriboti ir visaip suvaržyti jų galimybes veikti. Yra veiklos sričių, kur įdarbinti tris asmenis yra ne taip lengva arba visai neapsimoka, nes tiesiog tokių asmenų gali net ir rinkoje nebūti. Tarkime, labai aukštos technologijos specialistai, informatikai ir panašiai. Gal verslo migrantas sugeba vienas atlikti darbus, o jam reikia dirbtinai įdarbinti keletą žmonių. Jeigu įmonei bus reikalingas darbuotojas jisai bus įdarbintas ir be įpareigojimo įdarbinti ne mažiau kai tris darbuotojus. Taip pat verslo migrantų veiklai gali trukdyti ir naujas įstatymo projektuose teikiamas reikalavimas mokėti darbuotojui darbo užmokestį ne mažiau kaip 3 MMA. Verslo migrantas pagal darbo apimtis pats turėtų nuspręsti, kokį darbo užmokestį mokėti sau bei darbuotojui vadovaujantis įstatymais. Trijų darbuotojų įdarbinimo reikalavimas užkerta galimybę į Lietuvą atvykti iš kitų šalių inciatyvius, išsilavinusius verslo migrantus, kurie galėtų individualiai vykdyti verslą bei būti naudingais Lietuvos ekonomikai.
Nepakeitus reikalavimo, įdarbinti ne mažiau kaip tris darbuotojus, mes užsienio piliečiai gyvenantys Lietuvoje pagal laikinus leidimus ir turintys smulkų verslą analizuojam galimybę uždaryti verslus ir persikelti į kitas šalis. Lietuvos ekonomika praras minimum 700 mln eurų metinių pajamų (atlyginimai, mokesčiai, neskaitant verslų apyvartos, eksporto, einamųjų investicijų, indėliai bankuose, turto ir verslo pardavimai ir pan.) Pritarti iš dalies Tas pats. 3. A. Sokolov, D. Demskiy, A. Yashchenko, 2016-05-19 Nr.g-2016-4976 (XIIP-4306 ir XIIP-4039)1211 Į Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsienio piliečių teisinės padėties įtraukti pakeitimai:
Straipsnis 45. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsienio piliečiui, kuris vykdo veiklą ir ateityje ketina vykdyti individualią veiklą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas, jeigu šis asmuo:
1) dalyvauja įmonės, kuri ne mažiau nei 6 mėnesius iki užsienio piliečio leidimo laikinai gyventi gavimo vykdo nurodytą steigimo dokumentuose veiklą Lietuvos Respublikoje; kurioje sukurtos ne mažiau nei 3 darbo vietos ir jose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje užsienio piliečiai, ir kurios nuosavo kapitalo vertė (ne uždarosios akcinės bendrovės ar ne akcinės bendrovės atveju – turto vertė) sudaro ne mažiau nei 28 000 eurų, Iš kurių ne mažiau 14 000 eurų – užsienio piliečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir užsienio pilietis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba priežiūros/kontrolės valdybos narys, kuriam pagal turtinę teisę priklauso kompanijos akcijos, kurių nominali vertė yra ne mažesnė nei 1/3 įstatyminio šio įmonės kapitalo.
Tokiu būdu, prieš 2-4 metus „susitarusi“ su investuotojais dėl vienokių žaidimo taisyklių, kai nebuvo reikalavimų dėl „trijų darbo vietų“, valstybė radikaliai keičia taisykles. Kokios bus pasekmės? 1. Smulkus verslas išeis. Mes analizuojame galimybę uždaryti verslą Lietuvoje ir persikelti į kitą šalį. Jeigu įmonei reikalingas darbuotojas, darbuotojai, savininkas pats juos pasisamdys. Iš kitos pusės, jeigu darbuotojus neįmanoma aprūpinti reikiamu darbo krūviu, tai jų samdymas prieštarauja visiems ekonomikos dėsniams. 2. Kaip pasekmė bus pačių „darbuotojų“ „sovietizacija“ ir degradacija. Didės tinginių gretos, tai taps potencialiai grėsme šaliai. Verslas, kuris liks, pasisamdys „mirusias dvasias“, formaliai išpildydamas įstatymo reikalavimus, realiai mokės SoDrai visas sumas, o žmonėms – 10 % - už parašą ir tylėjimą. Tokiu būdu, tai neišspręs realaus nedarbo ir
„juodosios“ darbo rinkos problemos. 3. Tai nesustabdys kriminalo, fiktyvių įmonių, „žalių žmogeliukų“ ir
panašiai.
Yra begalė būdų legaliai atsidurti Lietuvoje ir jai pakenkti, neturint leidimo laikinai gyventi: pagal bet kokią trumpalaikę vizą bet kurios ES šalies, pagal ilgalaikę Lietuvos vizą ir t.t. Be to, dabar steigti fiktyvią įmonę nenaudinga. Gauti ilgalaikę vizą į ES galima pigiai ir nepažeidžiant įstatymų. Ką reiškia įsteigti fiktyvią įmonę pinigine prasme; steigimo mokestis + gyvenimas šiuo laikotarpiu. Atvažiavimas minimum dukart per metus pateikti prašymą leidimo pratęsimui ir kortelės gavimui. Kažkokio gyvenamojo būsto nuoma ar pirkimas (migracijos tarnyba tikrina, kad jame būtų gyvenama). Atlyginimas sau, nes turi būti mokėjimai į SoDrą. Sutartys ir pinigų srautai/mokėjimai pagal jas (yra tikrinama). Atlyginimas ir mokesčiai buhalteriui (vietiniam gyventojui). Biuro nuoma (yra tikrinama). Viso ne mažiau 400 eurų per mėnesį visada – tai tik einamosios minimalios išlaidos vienam asmeniui. Fiktyvi... Tai kai nėra vykdoma veikla. Bet mokesčiai per metus nuo tokios fiktyvios įmonės skaičiuojami, ir nemaži. Bendros išlaidos per metus, tai yra įdėjimas iš šalies (kas naudinga Lietuvai) į BVP, įskaitant mokesčių naštą, jeigu įmonė reikalinga vienam asmeniui gauti leidimą gyventi šalyje, kaip minimum siekia 8 000 – 10 000 eurų. Tuo metu viza 90 + 90 dienų kainuoja tik 35 eurus. O jei fiktyvi įmonė steigiama su tikslu gauti leidimą laikinai gyventi 2-3 asmenims (kas yra dažniau), šios išlaidos padidėja du-tris kartus. Ir jai turėti omeny, jog kiekvienas šių žmonių būtinai turi sąskaitą su pinigais Lietuvos banke... ir iš šių pinigų užsidirba lietuviškas bankas. Ir tai neskaičiuojant nekilnojamojo turto pirkimo... Tai yra “fiktyvi“ įmonė anaiptol nėra fiktyvi Lietuvos ekonomikai ir BVP. 4. Tai nesąžininga garbingai dirbančių Lietuvos rinkėjų atžvilgiu. Juk ne visi rinkėjai sugebės gudriai įsidarbinti užsieniečio įmonėje „mirusiąja dvasia“.
Kažkam pensiją skaičiuos už 8 darbo valandas per dieną, o kažkam – už 8 valandas tinginiavimo. 5. Ekonominė nauda Lietuvai – nulinė, žala – akivaizdi. 6. Sudarytos/nurodytos sąlygos pastūmės daugelį įmonių sukurti fiktyvias darbo vietas. Įmonės investuos į niekadorius, į „mirusias sielas“, užuot investavusios į verslą, investavusios į socialinius projektus. Kas yra svarbiau Lietuvai? 7. Taipogi svarbu vertinti poveikį gyvenimui Lietuvoje iš iniciatyvių, išsilavinusių verslo migrantų pusės, kurie patys užsidirba pragyvenimui, patys kažką sukuria, ne laukia ir neprašo subsidijų, išmokų ir kompensacijų. Ir, tokiu būdu, rodo teigiamą pavyzdį vietiniams gyventojams. Verslo migrantas, atvykęs į Lietuvą, pasitelkia, visu pirma, savo galvą, rankas, įgūdžius, atsivežtą turtą, pelną, gaunamą iš kitur (ne Lietuvoje) veikiančių verslų. O tai ženklus įnašas į Lietuvos BVP. 8. Taip pat svarbu suprasti, kad tokie pokyčiai įstatymuose stumia verslą ieškotis pusiau legalių schemų, įdarbinti „murusias dvasias" ir pan. O tai žalinga ir darbdaviui, ir darbuotojams. Viskas prasideda nuo
„mirusiųjų dvasių" įdarbinimo, o baigiasi kyšiais, kriminalu, korupcija,
moraliniu visuomenės degradavimu. Abejotina, jog tai gali būti naudinga Lietuvai. 9. Ekonomikos augimui reikalingas vieno žmogaus darbo našumo didėjimas, o ne darbų, su kuriuo sisutvarkytų vienas darbuotojas, paskirstymas dviems, trims ar daugiau žmonių. Jeigu 3 darbuotojų įdarbinimo dėka ir pavyks sumažinti oficialios bedarbystės lygį, tai realus lygis liktų tas pats, nes šie įdarbinti asmenys neturės darbo krūvio. Šiuo metu nauji įstatymo pakeitimai paliečia apie 20 000 žmonių. Dabar šie asmenys Lietuvoje kasmet išleidžia virš 80 milijonų eurų – tai įnašas į BVP tik dėl vartojimo (jeigu skaičiuoti pagal minimalias išlaidas). Jų suminės investicijos (pradinės - butas+smulkus verslas) apie 1 mlrd eurų (20 tūkstančių butui, 30 000 verslui).
Tai kaip minimum 10 000 įdarbintų Lietuvos piliečių (visiems reikalingas bent jau buhalteris). Tai virš 80 milijonų eurų sąskaitose Lietuvos bankuose - minėtus pinigus yra būtina deklaruoti leidimo gyventi šalyje pratęsimui. Pasitelkus multiplikacinį efektą sąskaitos banke šalies ekonomikai - tai solidi suma. Tai kaip minimum 36 milijonai eurų per metus, sumokėtų SoDrai. Dabar didelė šių žmonių dalis ieško variantus gyventi ne Lietuvoje, ruošiasi verslo, nekilnojamojo turto pardavimui, sąskaitų bankuose uždarymui, išvykimui iš šalies. Kiek praras Lietuva? Kaip minimum 10 000 Lietuvos piliečių ir šalies gyventojų praras darbą. Tai minus 80 mln į BVP per metus. Kai kuriems iš šių žmonių reikės mokėti bedarbio pašalpas. Ekonomika praras minimum 200 mln eurų metinių pajamų (tik atlyginimai ir mokesčiai, mažiausiai, neskaitant verslų apyvartos, eksporto, einamųjų investicijų ir pan.), o iš Lietuvos išvažiuos/išvyks 700 mln eurų (indeliai bankuose, turto ir verslo pardavimas su nuolaidomis). Viską sudėjus, nuostolis Lietuvos ekonomikai dėl šio įstatymo pakeitimo sudarys 1-2% BVP - daugiau, nei nuo Rusijos sankcijų. Ir vietoj BVP augimo Lietuvą laukia stagnacija. Ši tendencija jau akivaizdi. Lietuvos centrinio banko nuomonė 2015 metų rugsėjo 08 d. : “BVP augimas 2015 metais sudarys 1,6%. 2015 m. birželį prognozavome 2%.» 0,4% per 3 mėnesius! Tai minus 1,6% per metus. Mažėjimas sutampa su įstatymo pakeitimo (dėl 3 Lietuvos piliečių įdarbinimo) įsigaliojimo terminais. Tai mokestis už norą sukurti įdarbinimo iliuziją. 3 darbuotojų įdarbinimas galės kompensuoti šiuos nuostolius tik 10%-15% - 116 mln eurų. Su sąlyga, jog likę darbdaviai nedarbins „mirusiųjų dvasių". Jeigu darbins, kompensacija sudarys 40 milijonų eurų. T.y. ne mažiau nei 5% nuostolių. Pinigine išraiška tai reiškia, kad minėti įstatymo pakeitimai atneš nuostolį 10-20 kartų didesnį už galimą pelną.
Turint omenyje, kad pirminiams skaičiavimams buvo pasirinkta minimali nuostolių suma, t.y. minimalūs atlyginimai, išlaidos, mokesčiai ir tt., tai ir šiuo atveju reikėtų orientuotis į minimalų kompensacijos lygį. Ir tai neskaitant ekonomikos nuostolių nuo realios ekonominės veiklos nutraukimo - paslaugų teikimo, prekių pardavimo, servisų, parduotuvių, gamybos uždarymo. Skaičiavimuose buvo panaudotas minimalus verslo apyvartos vertinimas, t.y. nulinis, kas neatitinka tikrovės, nes migracinė tarnyba paskutinius dvejus metus tikrina įmonės balansus, kontraktus, įmonių veiklą. Tai yra fiktyvių įmonių jau kaip ir neturėtų likti. Jeigu įsivaizduoti, kad migrantai įregistravo 10 000 įmonių, ir turėti omenyje minimalią pardavimų (prekių, paslaugų) apyvartą, sakykim, 100 eurų per mėnesį. Tai Lietuvos BVP nuostoliai per metus dėl šių įmonių uždarymo bus nuostoliai per metus bus didesni 12-ai milijonų eurų. Bet jeigu mėnesinė apyvarta 1000 eurų, Lietuvos BVP nuostoliai per metus bus didesni 120-čiai milijonų eurų. Ar, tokiu atveju, Lietuvai naudinga prarasti kasmet minimum 300 milijonų eurų BVP? (atlyginimai, mokesčiai, apyvarta ir kt.). Tai yra „metiniai" nuostoliai siekia 1 mlrd eurų. Kasmetiniai nuostoliai (negautas BVP) virš 300 mln eurų. Tai nuostolis. Hipotetinis pelnas 116 mln eurų (jeigu užsienio piliečiai liks ir įdarbins 3 darbuotojus). Nes jei išvažiuos, pelnas bus lygus nuliui!!! Todėl. Prašome inicijuoti pakeitimų Įtraukimą į LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMĄ DĖL UŽSIENIO PILIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES, išbraukus iš 45 Straipsnio frazę: (įmonėje) ... kurioje sukurtos ne mažiau nei 3 darbo vietos ir jose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje užsienio piliečiai...“. Pritarti iš dalies Tas pats. 4.
Investuotojų forumas, Lietuvos verslo konfederacija ir Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, 2016-05-27 Nr. g-2016-5316
1211 Dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projekto (Nr. XIIP-4306): Asociacija „Infobalt“, Asociacija „Investuotojų forumas“, Lietuvos verslo konfederacija ir Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ (toliau – Asociacijos) išreiškia palaikymą ministerijos inicijuotam Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4306 (toliau – DUTP įstatymo projektas). Viena pagrindinių verslo ir investicinės aplinkos gerinimo sričių išlieka trečiųjų šalių piliečių imigracijos reglamentavimo tobulinimas, todėl DUTP įstatymo projektas, įteisindamas atskirą procedūrą leidimams laikinai gyventi įgyti inovatyviems verslams (startuoliams), sudarydamas palankesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos specialistams įgyti leidimus laikinai gyventi (ES mėlynosios kortelės pagrindu), sudarydamas trečiųjų šalių studentams palankesnes sąlygas dirbti bei leidimus laikinai gyventi įgyti įmonių vadovams ir jų šeimos nariams, ženkliai prisidės prie šalies konkurencingumo didinimo. Dėl nekonkurencingo imigracijos procesų reglamentavimo Pasaulio konkurencingumo reitinge gebėjimo pritraukti talentus kategorijoje Lietuva užima vos 116 vietą iš 140 valstybių ir lygiuojasi su tokiomis valstybėmis kaip Makedonija, Moldova ar Libija. Šalies darbdaviai bei investuotojai taip pat jaučia neigiamą imigracijos procedūrų poveikį.
Todėl Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas DUTP įstatymo projektas yra savalaikė reakcija į praktikoje kylančias imigracijos reguliavimo problemas, rodanti, kad yra atsižvelgiama į šalies darbdavių ir investuotojų išsakomas problemas. Dėl šių priežasčių DUTP įstatymo projektą būtina priimti dar šios Seimo Pavasario sesijos metu. Atsižvelgiant į tai, kad DUTP įstatymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte nurodoma, kad migracijos politika yra labai svarbus verslo ir investicijų pritraukimo į Lietuvos Respubliką įrankis, Asociacijos papildomai teikia šiuos pasiūlymus LR Seimo Užsienio reikalų komitetui ir LR Seimo Inovacijų ir technologijų parlamentinei grupei: Siūlome pritarti LR Seimo nario A. Dudėno inicijuotam Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-4039), kuriuo leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu būtų išduodamas, kai užsieniečio įsteigtoje įmonėje yra įsteigtos (įsteigta) darbo vietos (vieta), kurių (kurios) bendras bruto darbo užmokestis sudaro nemažiau 3 MMA per mėnesį, jose (joje) visą darbo laiką dirba įmonės steigėjas ar įmonės savininkas, Lietuvos Respublikos piliečiai (pilietis) ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (užsienietis);
Pritarti iš dalies Tas pats. 5. Asociacija „INFOBALT“, Asociacija Investuotojų forumas, Lietuvos verslo konfederacija ir Asociacija „Žinių
užsieniečių teisinės padėties“ 46 ir 58 straipsnio pataisas, leidžiančias trečiųjų šalių studentams studijų metu dirbti 20 val. bei atleisti nuo pareigos įgyti leidimą dirbti; Pritarti Pastaba buvusiems Įstatymo projekto 13 str. 2 d. ir 16 str., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 14 str. 2 d. ir 17 str. Toks pats Seimo narių G. Steponavičiaus ir kitų pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. 6.
Investuotojų forumas, Lietuvos verslo konfederacija ir Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, 2016-05-27 Nr. g-2016-5316
1 N Įstatymo 2 straipsnyje numatyti, kad 5 metų profesinės patirties pripažinimo aukšta profesine kvalifikacija, kaip tai numatyta 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvoje 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, nustato Ūkio ministras. Esame įsitikinę, kad dabartinio imigracijos procedūrų reglamentavimo tobulinimas yra vienas pagrindinių šalies verslo ir investicinės aplinkos gerinimo prioritetų. DUTP įstatymo projektas ir Asociacijų teikiami pasiūlymai užtikrins kryptingą ir konkurencingą ekonominės imigracijos politikos vystymą, kuri ne tik paskatins naujų darbo vietų kūrimą, bet ir leis šalies darbdaviams vykdyti verslo plėtrą ir didins investicijų srautą. Pritarti iš dalies Toks pats Seimo narių G. Steponavičiaus ir kitų pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Žr. komiteto pasiūlymą išvadų lentelės skilties „Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“ 11 dalyje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2016-05-17
1211 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija <...> teikia specialistų nuomonę. Pagal galiojančią Įstatymo 45 straipsnio nuostatą, savarankiška teisėta veikla (verslu) užsiimančiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu įmonė jau vykdo veiklą ne mažiau kaip 6 mėnesius, į įmonę investuota užsieniečio lėšų, įmonėje įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Galiojanti nuostata yra susijusi ne tik su užsieniečių atvykimu – tikslu kurti skaidrų verslą Lietuvoje, bet ir šalies gyventojų užimtumo skatinimu, kuriant naujas darbo vietas. Valstybei naudinga leisti atvykti norintiems užsiimti savarankiška ekonomine veikla užsieniečiams (asmenims), kurie prisideda prie priimančiosios valstybės ekonomikos vertės kėlimo (darbo vietų kūrimas, technologijos, naujovės, investicijos). Projektu Nr. XIIP-4039 siūlomas 45 straipsnio pakeitimas keičia darbo vietų kūrimo Lietuvos Respublikos piliečiams sąlygą, neskatina užsieniečių savo verslu prisidėti prie užimtumo didinimo šalyje. Siūlomas 3 MMA darbo užmokesčio reikalavimas leidžia užsieniečiui privalomai įdarbinti tik vieną Lietuvos Respublikos pilietį ir nekurti daugiau darbo vietų šalies gyventojams. Kartu sudaromos prielaidos kitose darbo vietose įdarbinti tik užsieniečius ir mokėti jiems, pavyzdžiui, 1 MMA. O tai sudarytų sąlygas dempinguoti atlyginimus kitiems darbuotojams šalyje. Pažymėtina, kad trečiosios valstybės piliečiams, norintiems užsiimti savarankiška ekonomine veikla, neturėtų būti leista atvykti į valstybę narę, jei jų veikla valstybei arba kuriam nors iš jos regionų ekonomiškai nenaudinga. Kartu informuojame, kad ministerija yra pritarusi Vidaus reikalų ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties Nr.
IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 441, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 61, 451 straipsniais įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti iš esmės palankesnes imigracijos taisykles užsieniečiams, taip pat ir ketinantiems užsiimti savarankiška teisėta veikla (verslu). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė šiam projektui, kurio 45 straipsnyje išlieka sąlyga sukurti ne mažiau kaip 3 darbo vietas Lietuvos Respublikos piliečiams. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama užimtumui ir darbo vietų kūrimui pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo, žemės ūkio, paslaugų, mokslo ir inovacijų, viešajame sektoriuose. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir būtinas naujų darbo vietų kūrimas yra esminė nedarbo mažinimo ir emigracijos sustabdymo sąlyga. Atsižvelgti Komitetas pritarė patikslintai Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. formuluotei, kurioje išbraukiama nuostata dėl mažiausiai
darbuotojams mokėti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius bendrai. Taip pat siūloma nurodyti reikalavimą įmonei veikti pagal verslo planą. 2. Finansų ministerija, 2016-05-17 Nr. g-2016-4898
1211
projekto pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
reikalų ministerija, 2016-05-18 Nr. g-2016-4908
1211 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija <...> informuoja, kad pagal kompetenciją dėl šio įstatymo projekto pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
reikalų ministerija, 2016-05-18 Nr. g-2016-4922
1211 <...> Vertindami Įstatymo projekte Nr.
XIIP-4039 siūlomus pakeitimus atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ šiuo metu nustatytas platus ratas užsieniečių, kurie gali pretenduoti gauti leidimą laikinai gyventi ir yra susiję su viena ir ta pačia įmone – jeigu jis yra tos įmonės vadovas (net jeigu neinvestavo savo lėšų, bet įmonės nuosavas kapitalas sudaro 28 tūkst. eurų ir dirba 3 darbuotojai), kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Todėl užsieniečio įsteigtai (įsigytai) įmonei taikomų reikalavimų sumažinimas padidintų fiktyvių įmonių steigimo riziką. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43,
44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektą (toliau – Vyriausybės pateiktas projektas). Šiame projekte siūloma keisti vieną iš sąlygų – darbo vietose galėtų būti įdarbinti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai. Be to, Vyriausybės pateiktame projekte siūloma užsieniečiams, siekiantiems apsigyventi verslo tikslu, nustatyti palankesnes sąlygas – galimybę iš karto atvykti šeimos nariams (šiuo metu tokia galimybė nustatyta tik ne mažiau kaip 260 tūkst. eurų investuojantiems užsieniečiams) bei išduoti ilgiau galiojantį leidimą laikinai gyventi (2 m., šiuo metu išduodamas 1 m.).
Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte taip pat siūloma siaurinti subjektų, kuriems gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, ratą, atsisakant nuostatų, pagal kurias leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra įmonės kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys arba asmuo, turintis įmonės įgaliojimą sudaryti sandorius, tačiau siūloma išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina užsiimti inovatyvia veikla (startuoliui), pirmuosius dvejus veiklos metus netaikant reikalavimo investuoti ir sukurti darbo vietų dvejus metus. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-4039 mažinant reikalavimus darbo vietų steigimui siūloma nustatyti papildomą sąlygą dėl darbo užmokesčio dydžio, kartu pripažindami, kad galiojantys reikalavimai, vertinat galimų veiklų įvairovę, nėra pakankamai lankstūs, sudaro sunkumų užsieniečiams, kurie užsiima realia veikla ir siekia ją tęsti pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimams, iš esmės pritartume Įstatymo projekte Nr. XIIP-4039 siūlomiems pakeitimams, jeigu būtų pritarta siaurinti užsieniečių, kuriems gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, ratą, bet siūlytume įstatymo projekte Nr. XIIP-4039 siūlomus pakeitimus svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu. Pritarti Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti Įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039 ir pateikė pasiūlymą dėl Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. formuluotės tikslinimo. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr. SV-S-1531 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4039 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu svarstomu Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIP-4306, kuriame siūloma nustatyti palankesnes sąlygas, taikomas užsieniečiams apsigyventi Lietuvoje verslo tikslu, tačiau kartu siūloma siaurinti subjektų, kuriems gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos
(verslo) pagrindu, ratą, atsisakant nuostatų, pagal kurias leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra įmonės kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys arba asmuo, turintis teisę įmonės vardu sudaryti sandorius. Neatsisakius minėtų nuostatų ir sumažinus nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi išduoti teisėtos veiklos (verslo) pagrindu, kaip siūloma Įstatymo projekte, padidėtų fiktyvių įmonių steigimo rizika ir būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi išdavimo sistema.
Pritarti iš dalies Vyriausybės išvada parengta Įstatymo projektui Nr. XIIP-4039, kurį komitetas nusprendė sujungti su Įstatymo projektu Nr. XIIP-4306. Argumentai: ir Pasiūlymas: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 595 patvirtintą Vyriausybės išvadą dėl pateikto Įstatymo projekto Nr. XIIP-4039, įvertinęs Seimo narių, papildomų komitetų ir suinteresuotų visuomenės atstovų bei asociacijų pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto tobulinimo, nusprendęs sujungti Seimui pateiktus Įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039, teikia pasiūlymą dėl Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. formuluotės tikslinimo.
1 p. formuluotės tikslinimo. Patikslinti patobulinto Įstatymo projekto
išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius
iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14
įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 2. Seimo nariai Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, 2016-05-12
1211 Argumentai: siūlome įtvirtinti lankstesnes sąlygas verslui, atsisakant trijų darbo vietų įsteigimo reikalavimo. Pažymėtina, jog yra veiklos sričių, kur trijų asmenų įdarbinimo reikalavimas iš esmės yra neįgyvendinamas (pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistas vienas gali vykdyti veiklą). Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančios institucijos turi užtikrinti, kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. Pritarti iš dailes Pasiūlymas buvusiam Įstatymo projekto 11 str. 1 d. 1 p., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 12 str. 1 d. 1 p. Argumentai:
Komitetas pritarė patikslintai Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. formuluotei, kurioje išbraukiama nuostata dėl mažiausiai 3 darbo vietų steigimo reikalavimo, tačiau siūloma tokio užsieniečio darbuotojams mokėti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius bendrai. Taip pat siūloma nurodyti reikalavimą įmonei veikti pagal verslo planą. Žr. komiteto pasiūlymą išvadų lentelės skilties „Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“ 1 dalyje. 3.
3Seimo nariai Birutė Vėsaitė, Dainius Kreivys,
2016-05-20
1211 Argumentai: Galiojantis užsieniečių teisinės padėties reguliavimas dėl ne mažiau kaip trijų darbo vietų sukūrimo, norint gauti leidimą laikinai gyventi, užsiimant teisėta veikla, stabdo įsikurti mažas, tačiau galimai progresyvias bei pridėtinę vertę nešančias įmones. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas užsieniečiams, kurie ketina teisėtai įsikurti Lietuvos valstybėje su tikslu prisidėti prie ekonomikos pridėtinės vertės sukūrimo ir socialinės plėtros (pvz., gyventojų užimtumas ir darbo rinkos įvairovės kūrimas, verslo mokami mokesčiai bei įmokos SODRAI ir sveikatos draudimui, naujos investicijos ir kt.), siūlytina pakeisti Projekto 11 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu metu, siekiant apsaugoti Lietuvos valstybę nuo galimai fiktyvių atvejų, kai įmonė, tenkinanti minimalius įsisteigimo reikalavimus, dirbtinai sukuria sąlygas leidimui gauti, siūloma kaip privalomą sąlygą įvesti reikalavimą, jog įsteigta/įsteigtos darbo vieta/vietos būtų ne trumpesniam nei prašomo leidimo galiojimo laikotarpis; taip pat įvesti sąlygą, kad tokio užsieniečio buvimas yra būtinas, siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą. Pasiūlymas:
Siūlome: 1.
Pasiūlymas: Siūlome:
1Pakeisti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki
užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje ne trumpiau nei leidimo galiojimo laikotarpiu yra įsteigta bent viena darbo vieta ir mokamas ne mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis, gaunant nuolatines pajamas iš steigimo dokumentuose nurodytos veiklos įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius,arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas pritarė patikslintai Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. formuluotei, kurioje išbraukiama nuostata dėl mažiausiai 3 darbo vietų steigimo reikalavimo, tačiau siūloma tokio užsieniečio darbuotojams mokėti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius bendrai. Taip pat siūloma nurodyti reikalavimą įmonei veikti pagal verslo planą. Žr. komiteto pasiūlymą išvadų lentelės skilties „Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“ 1 dalyje. 4.
1211 Argumentai: Siūloma įtvirtinti palankesnes sąlygas verslui, atsisakant trijų darbo vietų įsteigimo reikalavimo. Toks reikalavimas apsunkina užsieniečių verslo veiklą. Yra veiklos sričių, kur įdarbinti tris asmenis yra ne taip lengva arba visai neapsimoka, nes tiesiog tokių asmenų gali net ir rinkoje nebūti. Tarkime, labai aukštos kvalifikacijos specialistai, informatikai ir panašiai. Tai pat siūloma, kad užsienietis, gaudamas laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atitiktų integracijos kriterijus, kurie padėtų užtikrinti, kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, ir atitinka integracijos kriterijus, pagal kuriuos užsienietis verslo veiklai vykdyti turi turėti verslo planą, nekilnojamojo turto nuosavybės ar patalpų nuomos sutartis, duomenis apie atliktus mokėjimus už komunalines arba kitas paslaugas, pateikti asmenines ir verslo išlaidas, išrašus iš banko apie išlaidas, sąskaitas faktūras, darbo sutartis, pažymas apie atlyginimo mokėjimą ir socialinio draudimo sumokėjimą, verslo sutartis arba kita;“.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas pritarė patikslintai Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. formuluotei, kurioje išbraukiama nuostata dėl mažiausiai 3 darbo vietų steigimo reikalavimo, tačiau siūloma tokio užsieniečio darbuotojams mokėti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius bendrai. Taip pat siūloma nurodyti reikalavimą įmonei veikti pagal verslo planą.
Žr. komiteto pasiūlymą išvadų lentelės skilties „Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“ 1 dalyje. 5. Arūnas Dudėnas, 2016-05-17
1211 Argumentai: Siūloma papildyti įstatymo projektą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą esminiu papildymu, kuris leistų užsieniečiui ketinančiam užsiimti teisėta veikla Lietuvoje pačiam kaip šios įmonės steigėjui ar savininkui dirbti savo įmonėje. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra dalyvis, steigėjas ar savininkas įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos (įsteigta) darbo vietos (vieta), kurių (kurios) bendras bruto darbo užmokestis sudaro nemažiau 3 MMA per mėnesį, jose (joje) visą darbo laiką dirba įmonės steigėjas ar įmonės savininkas, Lietuvos Respublikos piliečiai (pilietis) ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (užsienietis) ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; „ Nepritarti Pastaba Įstatymo projektui Nr. XIIP-4039, kurį komitetas nusprendė sujungti su Įstatymo projektu Nr. XIIP-4306.
XIIP-4306. Argumentai: Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje nustatyta, kad „Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.“ Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens dalyvis civiliniuose santykiuose suprantamas kaip ne tik turtinių teisių į įmonę, tačiau ir prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (pvz., yra savininkas) turintis asmuo, manytina, kad pasiūlymo nuostatos yra perteklinės. 6. Arūnas Dudėnas, 2016-05-17
29 Argumentai: Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 str. 1 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas nereikalauja papildomų poįstatyminių ar kitų teisės aktų, todėl siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo įstatymo priėmimo dienos. Pasiūlymas: Įstatymo įsigaliojimas: Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Įstatymas įsigalioja nuo įstatymo priėmimo dienos. Nepritarti Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti Įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039 ir patobulinto Įstatymo projekto įsigaliojimo datą numatė 2017 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikrų straipsnių įsigaliojimą. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 29 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“
7Seimo narys Kęstutis Masiulis,
2016-05-12
1215 N Argumentai: žmonės, kurie yra įgiję aukštą išsilavinimą arba turi pripažintų nuopelnų, turi specifinių retų žinių, yra labai vertinami visame pasaulyje, todėl Lietuva taip pat turėtų būti lankstesnė. Reiktų leisti visiems užsieniečiams, kurie gali prisidėti prie valstybės pažangos, apsigyventi ir dirbti mūsų šalyje. Pasiūlymas:
Papildyti 45 str. 1 d.
1 d. 9, 10, 11 punktais ir ją išdėstyti taip:
„9. yra įgijęs aukštesnį nei magistro mokslinį
ar akademinį kvalifikacinį laipsnį. 10. yra įgijęs specialių gebėjimų, žino ar išmano retų disciplinų, kurios yra paklausios pasaulyje. 11. yra apdovanotas pasaulyje pripažintais apdovanojimais, padėkomis, garbės raštais.“ Nepritarti Pasiūlymas buvusiai Įstatymo projekto 11 str. 1 d., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 12 str. 1 d. Argumentai:
Pasiūlymo teikėjas pateikia pernelyg subjektyvias, vertinamojo pobūdžio nuostatas. Nėra aišku, kokia veikla šie asmenys užsiims atvykę į Lietuvą. Pagal Įstatymo 45 straipsnį išduotas leidimas laikinai gyventi suponuoja, kad asmuo užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla. Vadinasi, toks užsienietis turi užsiimti teisėta veikla, o ne šiaip atvykęs į Lietuvą už savo nuopelnus gauti leidimą laikinai gyventi. Kituose Įstatymo straipsniuose yra reglamentuojamas leidimo laikinai gyventi suteikimas užsieniečiui, kuris nori vykdyti mokslinę veiklą – tokia galimybė yra nustatyta 40 str. 13 p., 49(2) str., jeigu tai atvykimas darbo tikslas – reglamentuojama 44 str., 44(1) str., priklausomai nuo kvalifikacijos, ir t. t. Neaišku, ar gavęs leidimą gyventi toks užsienietis galėtų dirbti ar jam reikėtų papildomai gauti leidimą dirbti (nesiūloma keisti kitų įstatymo straipsnių, pvz., 58 str.). Be to, kyla klausimas, kas yra „retos disciplinos, kurios yra paklausios pasaulyje“, kokie apdovanojimai, padėkos ar garbės raštai yra laikytini „pasaulyje pripažintais“. 8. Seimo nariai Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, Viktoras Fiodorovas, Juras Požela, Gediminas Kirkilas, Liutauras Kazlavickas, Algimantas Dumbrava, Arūnas Dudėnas, 2016-06-02
142 Argumentai: Siekiant pritraukti trečiųjų šalių užsienio studentus, būtina sudaryti palankias sąlygas šių studentų darbui iki 20 valandų per savaitę studijų metu, todėl siūloma atleisti tokius užsieniečius nuo pareigos įgyti leidimą dirbti.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4Užsienietis,
studijų ar mokymosi laikotarpiu gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę.“ Pritarti Pasiūlymas buvusiai Įstatymo projekto 13 str. 2 d., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 14 str. 2 d. 9. Seimo narys Gintaras Steponavičius ir kiti, 2016-06-02
171 N Argumentai: Siekiant pritraukti trečiųjų šalių užsienio studentus, būtina sudaryti palankias sąlygas šių studentų darbui iki 20 valandų per savaitę studijų metu, todėl siūloma atleisti tokius užsieniečius nuo pareigos įgyti leidimą dirbti. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 16 straipsnį nauja 1 dalimi:
jį išdėstyti taip:
2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje;“ Pritarti Pasiūlymas buvusiam Įstatymo projekto 16 str., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 17 str. Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo nario G. Steponavičiaus ir kitų pasiūlymus dėl studentų darbo, patikslinti patobulinto Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalies formuluotę ir atitinkamai pakeisti 17 straipsnio dalių numeraciją.
Pasiūlymas: Patikslinti patobulinto Įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 58 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo
(praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje arba dirba kitą darbą, laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;
“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo
pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 5, 5¹, 13, 14 punktus ar šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;“. 3. Pakeisti 58 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) turi nacionalinę vizą, išduotą pagal šio Įstatymo 17
straipsnio 5 dalį. atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra dalyvis įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra vadovas įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;“. 4.
4Papildyti 58 straipsnį 11 punktu:
„11) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Lietuvos
darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;“. 5. Papildyti 58 straipsnį 12 punktu: „12) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai, ne ilgiau kaip vieneriems metams, dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, jeigu šis užsienietis siunčiančioje užsienio valstybės įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje.““
10Seimo narys Gintaras Steponavičius ir kiti,
2016-06-02
175 N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 16 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Papildyti 58 straipsnį nauju 13 punktu:
13) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir laikosi apribojimų, nustatytų 46 straipsnio 4 dalyje.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas buvusiam Įstatymo projekto 16 str., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 17 str. Pasiūlymas: Nuostatą dėl apribojimų, nustatytų Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje, laikymosi reglamentuoti ne Įstatymo
pasiūlymą patobulintai Įstatymo projekto 17 str. 1 d. 11. Seimo narys Gintaras Steponavičius ir kiti, 2016-06-02
11 N Argumentai: 2009 m. gegužės 25 d.
Tarybos direktyvoje 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą numatyta, kad penkerių metų profesinė patirtis gali būti pripažinta aukšta profesine kvalifikacija. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos įgyvendinimas nėra priskirtas nei vienai institucijai, praktikoje ši Direktyvos nuostata nėra įgyvendinama. Tai sudaro nepalankias sąlygas aukštos kvalifikacijos specialistams, kurių kompetenciją liudija ne aukštojo mokslo diplomas, o profesinė patirtis. Palyginimui, ekspertų vertinimu, 40 procentų IT sektoriuje dirbančių asmenų neturi aukštojo mokslo diplomo. Dėl šių priežasčių tokie specialistai negali įgyti ES mėlynosios kortelės. Tai sudaro nepalankias sąlygas tokių specialistų, kurių darbo rinkoje stygius jaučiamas jau dabar, pritraukimui iš užsienio valstybių. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo diplomas arba, kai tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje. Penkerių metų profesinės patirties, lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje, pripažinimo tvarką nustato Ūkio ministras.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas pritarė kompromisiniam pasiūlymo variantui. Pasiūlymas: Papildyti patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio numeraciją. „1.
„1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo diplomas arba, kai tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje. Penkerių metų profesinės patirties, lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje, pripažinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nustatyta tvarka gali būti taikoma tik nereglamentuojamoms profesijoms, priskirtoms Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija.““
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2016-05-19
*
1) iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4306;
2) siūlyti pagrindiniam Seimo paskirtam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Argumentai: Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti Įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039. Komitetas pritarė ne visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Argumentai prie konkrečių pastabų. 2. Žmogaus teisių komitetas, 2016-05-20
* Iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr.
XIIP-4306 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Argumentai: Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti Įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039. Komitetas pritarė ne visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Argumentai prie konkrečių pastabų. 3. Migracijos komisija, 2016-05-23
* Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-4306, siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komisija, pritarti Migracijos komisijos išvadoms. Pritarti iš dalies Argumentai: Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti Įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039. Komitetas pritarė ne visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Argumentai prie konkrečių pastabų. 4. Ekonomikos komitetas, 2016-05-23
* Pasiūlyti pagrindiniam Seimo Užsienio reikalų komitetui patobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių ir Ekonomikos komiteto pateiktus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Argumentai: Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti Įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039. Komitetas pritarė ne visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, Seimo narių ir Ekonomikos komiteto siūlymams. Argumentai prie konkrečių pastabų. 5. Ekonomikos komitetas, 2016-05-23
51 Argumentai: Lietuvos valstybei naudinga leisti atvykti užsieniečiams, kurie prisidėtų prie valstybės ekonomikos vertės kėlimo (darbo vietų sukūrimas, naujų technologijų diegimas (startuoliai), investicijos).
Siekiant terminų prašymui dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo išnagrinėti lankstumo, siūlytina iki vieno mėnesio sutrumpinti terminą leidimams ekonominę vertę valstybei sukursiantiems užsieniečiams išduoti. Pasiūlymai:
1Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 2¹ 3 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, išskyrus šios dalies 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu;
c) taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šio užsieniečio šeimos nariui – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio punkto a–c papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui; 2)¹ 3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a arba b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a, c ir d papunktyječiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
34) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
45) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“ Nepritarti Pasiūlymas buvusiai Įstatymo projekto 4 str.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 2¹ 3 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, išskyrus šios dalies 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu;
c) taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šio užsieniečio šeimos nariui – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio punkto a–c papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui; 2)¹ 3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a arba b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a, c ir d papunktyječiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
34) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
45) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“ Nepritarti Pasiūlymas buvusiai Įstatymo projekto 4 str. 1 d., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 5 str.
1 d. Argumentai: Praktikoje ši nuostata negalėtų būti tinkamai įgyvendinta, nepakeitus reikalavimų užsieniečio patikrinimui dėl saugumo ir viešosios tvarkos atlikti. Kartu reikėtų keisti Įstatymo 4 straipsnį, kuriame tokiam patikrinimui nustatytas
optimizavimo (funkcijos institucijoms nustatytos Įstatyme) bei žmogiškųjų išteklių didinimo, o tam reikalingos papildomos biudžeto lėšos. Be to, Įstatyme numatyta galimybė prašymus nagrinėti skubos tvarka, kai terminai trumpinami perpus. Tokiu atveju, jeigu nustatomas 1 mėn. nagrinėjimo terminas, skubos tvarka – 15 dienų. Šiuo metu praktikoje, kol Migracijos departamentas neturi elektroninės migracijos bylų valdymo sistemos, šio termino (15 d.), pasiekti neįmanoma, nes patikrinimai užtrunka ilgiau. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-06-03
* Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymą (kuriam komitetas pritarė), o taip pat nustatant palankesnes sąlygas gauti leidimui gyventi užsieniečiams, ketinantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, tarp jų – medikams, mokslininkams ir kt. Pritarti iš dalies Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti Įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039. Komitetas pritarė ne visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir Seimo narių siūlymams. Argumentai prie konkrečių pastabų. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-06-03
1211 Argumentai: Siūloma įtvirtinti palankesnes sąlygas verslui, atsisakant trijų darbo vietų įsteigimo reikalavimo. Toks reikalavimas apsunkina užsieniečių verslo veiklą.
Yra veiklos sričių, kur įdarbinti tris asmenis yra ne taip lengva arba visai neapsimoka, nes tiesiog tokių asmenų gali net ir rinkoje nebūti. Tarkime, labai aukštos kvalifikacijos specialistai, informatikai ir panašiai. Tai pat siūloma, kad užsienietis, gaudamas laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atitiktų integracijos kriterijus, kurie padėtų užtikrinti, kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius
iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14
įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, ir atitinka integracijos kriterijus, pagal kuriuos užsienietis verslo veiklai vykdyti turi turėti verslo planą, nekilnojamojo turto nuosavybės ar patalpų nuomos sutartis, duomenis apie atliktus mokėjimus už komunalines arba kitas paslaugas, pateikti asmenines ir verslo išlaidas, išrašus iš banko apie išlaidas, sąskaitas faktūras, darbo sutartis, pažymas apie atlyginimo mokėjimą ir socialinio draudimo sumokėjimą, verslo sutartis arba kita;“.“.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius
iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar kiti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14
įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, ir atitinka integracijos kriterijus, pagal kuriuos užsienietis verslo veiklai vykdyti turi turėti verslo planą, nekilnojamojo turto nuosavybės ar patalpų nuomos sutartis, duomenis apie atliktus mokėjimus už komunalines arba kitas paslaugas, pateikti asmenines ir verslo išlaidas, išrašus iš banko apie išlaidas, sąskaitas faktūras, darbo sutartis, pažymas apie atlyginimo mokėjimą ir socialinio draudimo sumokėjimą, verslo sutartis arba kita;“.“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas buvusiam Įstatymo projekto 11 str. 1 d. 1 p., komiteto patobulinto Įstatymo projekto 12 str. 1 d. 1 p. Argumentai:
Komitetas pritarė patikslintai Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. formuluotei, kurioje išbraukiama nuostata dėl mažiausiai 3 darbo vietų steigimo reikalavimo, tačiau siūloma tokio užsieniečio darbuotojams mokėti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius bendrai.
Taip pat siūloma nurodyti reikalavimą įmonei veikti pagal verslo planą. Žr. komiteto pasiūlymą lentelėje prie subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų Nr. 1. 8. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-06-01
* Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4306 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039 ir teikia patobulintą Įstatymo projektą. Komitetas pritarė ne visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir Seimo narių siūlymams. Argumentai prie konkrečių pastabų. 9. Žmogaus teisių komitetas, 2016-05-19
* Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4039 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Argumentai: Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039 ir teikia patobulintą Įstatymo projektą. 10. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-06-15
* Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-4039 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pritarti iš dalies Argumentai: Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039 ir teikia patobulintą Įstatymo projektą. 11. Ekonomikos komitetas, 2016-06-15
* Pasiūlyti pagrindiniam Seimo Užsienio reikalų komitetui patobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, valstybės institucijų pagal kompetenciją pateiktus vertinimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 595 teikiamoje išvadoje išdėstytus argumentus bei pasiūlyti šį įstatymo projektą Nr. XIIP-4039 sujungti su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIP-4306. Pritarti iš dalies Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas nusprendė sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-4306 ir Nr. XIIP-4039 ir teikia patobulintą Įstatymo projektą. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 4, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63, 67, 71, 79, 84, 113, 114, 115, 117, 118 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4306(2) (vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44¹, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹, 45¹ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4306 sujungtas su „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4039) ir komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Domas Petrulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis