Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Studijų programos turi būti akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 6 metus. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Neakredituota studijų programa arba programa, kurios akreditavimo terminas pasibaigė, iš Studijų ir mokymo programų registro išregistruojama. Tais atvejais, kai yra pagal išregistruojamą programą studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.“
2Papildyti 52 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Aukštosios mokyklos ir Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais savo interneto tinklalapiuose informuoja visuomenę apie priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus:
1) iki rugpjūčio
aukštąsias mokyklas ir studijų programas;
2) iki rugsėjo
aukštąsias mokyklas ir studijų programas.“
papildymas 52¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 52¹ straipsniu:
„52¹ straipsnis. Aukštųjų mokyklų metinės veiklos ataskaitos
Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos ir Švietimo ir mokslo ministerijos interneto tinklalapiuose. Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta: studentų, dėstytojų, administracijos darbuotojų, tarp jų iš užsienio atvykstančių, skaičius; aukštosios mokyklos pedagoginio ir administracinio personalo sudėtis, struktūra ir kvalifikacija; absolventų skaičius; absolventų, užregistruotų Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skaičius pagal studijų programas; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštosios mokyklos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų ES paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie turi būti skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.“
straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnyje išdėstytą 52 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d. 2.
išdėstyta 52 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. ir taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m. 3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2016 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas XIIP-3709(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį 5 dalimi: „5. Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje. Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyti šie duomenys: studentų, dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičius; aukštosios mokyklos pedagoginio ir mokslo darbuotojų ir administracijos sudėtis ir kvalifikacija; absolventų skaičius; absolventų, pagal studijų programas įsidarbinusių absolventų skaičius; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų ES paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo ir mokslo ministras savo nustatyta tvarka gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie turi būti skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti vertinamos ir
akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos poreikį. Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 3 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ar jam švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilygintą mokymosi rezultatų įvertinimą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą asmenys turintys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios. Šis reikalavimas netaikomas:
suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 2. Papildyti 52 straipsnį 5 dalimi: „5. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 d. savo interneto tinklalapiuose aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie bendrojo priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo ir mokslo ministerija – informaciją apie bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas, o iki spalio 30 d. aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie institucinio priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo ir mokslo ministerija – informaciją apie institucinio priėmimo rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.“
straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnį, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d. 2.
įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. ir taikomas asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m. 3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2016 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemos kūrimas buvo ir yra vienas aktualiausių aukštojo mokslo klausimų. Aukštojo mokslo kokybės klausimai tarptautiniu lygmeniu aktualizuoti jau 1998 m. UNESCO Pasaulinėje aukštojo mokslo bei tais pačiais metais Europos Tarybos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo rekomendacijose ir vėlesniuose jas įgyvendinančiuose dokumentuose (2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę), 1999 m. Bolonijos deklaracijoje bei vėlesniuose Prahos, Berlyno, Bergeno, Londono, Leuveno (Liuveno) komunikatuose. Vienas svarbiausių Bolonijos proceso tikslų yra užtikrinti ir palaikyti Europos aukštojo mokslo kokybės standartus. Visuose pirmiau minėtuose dokumentuose aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo principai yra grindžiami visuomenės suinteresuotumu aukštojo mokslo kokybe ir racionaliu finansinių išteklių naudojimu, jie apima aukštųjų mokyklų atsakomybę valstybei, visuomenei, skaidrumą, vidinio ir išorinio vertinimo derinimą, racionalumą ir tarptautiškumą. Aukštųjų mokyklų vykdoma ypatinga misija, poveikis šalies konkurencingumui, visuomenės lūkesčiai dėl aukštojo mokslo reikalauja ir atitinkamo atsakingo valstybės reguliavimo, nustatant tokius aukštojo mokslo standartus, kurie užtikrintų aukštojo mokslo kokybę. Šiuo metu vienam studentui tenkančios valstybės lėšos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje (vienam besimokančiam asmeniui universitete 2014 m. teko 5,5 tūkst. eurų, kolegijoje – 2,4 tūkst. eurų), tačiau aukštųjų mokyklų tinklas yra vienas didžiausių. Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europos Sąjungoje šis rodiklis siekia vos 4,6.
Nežiūrint į tai, kad Lietuvoje mažėja studentų skaičius, studijų programų skaičius nuosekliai didėja, o tai rodo neefektyvų lėšų panaudojimą, nepakankamą orientaciją į rinkos poreikius (32 proc. programų pritraukė tik 10 ar mažiau studentų, o 62 studijų programos nepritraukė nė vieno studento, 2014 m. pasirinktinai įvertinus vykdomas studijų programas (pasirinktos 285 programos) 41 proc. buvo siūloma akredituoti tik 3 metams). Pastebima tendencija, kad kasmet stojančiųjų į valstybines aukštąsias mokyklas rezultatai prastėja (2015 m. mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88, valstybės nefinansuojamose vietose – 0,34. Palyginimui, 2015 m. valstybinius brandos egzaminus, reikalingus stojant į valstybės finansuojamą vietą atitinkamoje programoje, išlaikius mažiausiais balais, konkursinis balas – 1,6). Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 140 tūkst. asmenų, iš kurių apie 46 proc. studijuoja valstybės finansuojamose studijų vietose (2000–2001 m. studijuojantieji valstybės finansuojamose vietose sudarė 67 proc.), tačiau beveik pusė darbdavių prastai vertina aukštųjų mokyklų absolventų žinias ir įgūdžius. Visose Europos Sąjungos valstybėse, kaip antai Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir kt., yra skatinamas mokymasis visą gyvenimą, užtikrinama asmens teisė nuolat tobulėti ir aukštųjų mokyklų autonomija, tačiau valstybinės institucijos taip pat nustato aukštojo išsilavinimo standartus, kurie apima ir reikalavimus stojantiesiems į valstybines aukštąsias mokyklas (diplomo pažymių vidurkis, valstybiniai egzaminai, stojamieji egzaminai, kiti reikalavimai), o aukštosios mokyklos gali taikyti papildomus reikalavimus stojantiesiems.
Taip pat pastebimas daug mažesnis laipsnį suteikiančių studijų programų skaičius, pavyzdžiui, Suomijoje yra registruota apie 450, Estijoje apie 200 studijų programų (pagal atitinkamų šalių bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenis). Daugumoje pasaulio šalių informacija apie priėmimą į aukštąsias mokyklas yra skelbiama viešai, kaip antai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Nacionalinėje pažangos strategijos „Lietuva 2030“ vienas uždavinių yra pokyčiai sumanioje ekonomikoje, kuri grindžiama žiniomis, verslumu, atsakomybe, tad svarbu ir tai, kad aukštojo mokslo reguliavimas koreliuotų ir su kitomis politikos sritimis, kaip antai šalies konkurencingumu, ūkio raida, inovacijų politika. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos raidai ateityje ženklų poveikį turės ne tik demografiniai pokyčiai ir BVP kaita, bet ir besikeičianti ūkio ir darbo jėgos paklausos struktūra. 2015 m. pradėjo veikti specialistų kvalifikacijų žemėlapis, kuris atskleis specialistų poreikį ir potencialą, darbo rinkos prognozes. 2013 m. po 12 mėn. nuo studijų baigimo įsidarbino apie 83 proc. absolventų, tačiau 44 proc. darbdavių, atsižvelgdami į absolventų studijose įgytas žinias, mano, kad darbui jie nėra pasirengę.
Būtinybę keisti aukštojo mokslo teisinį reguliavimą ir imtis veiksmingų priemonių užtikrinant aukštojo mokslo kokybę, skatinant ekonomikos konkurencingumą patvirtina ir tai, kad nors Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių 30–24 metų amžiaus grupėje lenkia daugelį Europos šalių (2013 m. – 51 proc.), tačiau pagal
narių – 24 (lenkiame tik Lenkiją, Bulgariją, Graikiją ir Kroatiją). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 20 d. nutarime konstatavo, kad aukštojo mokslo prieinamumas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus anaiptol nereiškia aukštojo mokslo visuotinumo, nustatymo tokių aukštojo išsilavinimo standartų, kurie menkintų aukštojo išsilavinimo kokybę. Konstitucinis Teismas
konstitucinės doktrinos nuostata, kad aukštųjų mokyklų autonomija (kuri joms suteikiama pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį) apima jų teisę savarankiškai nustatyti studijų programas, aiškintina valstybės konstitucinės priedermės prižiūrėti mokymo įstaigų veiklą bei konstitucinės priedermės užtikrinti, kad teikiamo aukštojo išsilavinimo lygis, žymimas atitinkamais kvalifikaciniais laipsniais, atitiktų tam tikrus vienodus aukštojo išsilavinimo kokybės standartus, kontekste. Išdėstytos priežastys skatina ieškoti sprendimų didinti šalies studijų kokybę, taigi pagrindinis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 42 ir 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra didinti aukštojo mokslo kokybę, užtikrinti lygias galimybes visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, garantuoti, kad aukštasis mokslas atitiktų valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, didinti aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Teisės grupės. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neleidžia tinkamai užtikrinti aukštojo išsilavinimo standartų, valstybinių aukštųjų mokyklų atskaitomybės, šalies konkurencingumo stiprinimo, reagavimo į rinkos pokyčius kontekste. Šio įstatymo 42 straipsnyje yra reglamentuojamas studijų programų akreditavimas ir išorinis vertinimas. Šiuo metu akredituojant studijų programas nėra atsižvelgiama į valstybės poreikius, nėra vertinama, ar studijų programa reikalinga šalies ekonominiam potencialui palaikyti ir stiprinti bei regionų vystymo politikai vykdyti. Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatymo
mokyklos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. 70 straipsnio
nustatytus minimalius rodiklius yra taikomi tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas.
Asmenims, kurie nepretenduoja į valstybės finansuojamas studijų vietas, užtenka turėti tik vidurinį išsilavinimą ir nelaikyti jokių valstybės brandos egzaminų. Mokslo ir studijų įstatyme neįtvirtinta aukštosios mokyklos bei Švietimo ir mokslo ministerijos pareiga viešai skelbti priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Visuomenė nėra informuojama apie galutinius ne tik bendrojo, bet ir institucinio priėmimo rezultatus, kuris lemia studentų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje, studijų programų paklausumą ir atitiktį rinkos ir visuomenės poreikiams. Šiuo metu nėra vieningai skelbiamos aukštųjų mokyklų metinės veiklos ataskaitos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo metu akredituojant studijų programas nėra atsižvelgiama į valstybės poreikius. Siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo 42 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Šios įstatymo pataisos skatins atsakingiau planuoti lėšas, labiau atlieps darbo rinkos poreikius, atnaujinant studijų programų ir akreditavimo tvarką bus atsižvelgta į naujausias mokslo žinias, technologijų raidą, ekonomikos tendencijas. Siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad asmenims, kurie nepretenduoja į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų keliamas reikalavimas turėti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą.
Šios įstatymo pataisos ne tik užtikrins vienodą prieinamumą norintiesiems studijuoti aukštosiose mokyklose, bet ir pritrauks labiau motyvuotus ir pasirengusius studentus, skatins valstybės konkurencingumą, studijų kokybę. Šiuo metu informacija apie visus galutinius priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus nėra skelbiama viešai. Siūloma papildyti 52 straipsnį 5 dalimi ir nustatyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais savo tinklalapyje informuoja visuomenę apie priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus: 1) iki rugpjūčio 30 d. paskelbdama bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas; 2) iki rugsėjo 30 d. paskelbdama institucinio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Šio įstatymo pataisos skatins ne tik didesnę aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei, bet ir lems atsakingesnį studijų pasirinkimą, paklausą, atitiktį valstybės poreikiams ir finansinėms galimybėms. Siūloma papildyti įstatymą 52¹ straipsniu ir nustatyti, kas turi būti nurodyta aukštosios mokyklos metinės veiklos ataskaitoje ir kad tokios ataskaitos turi būti skelbiamos aukštosios mokyklos ir Švietimo ir mokslo ministerijos interneto tinklalapiuose. Šio įstatymo pataisos skatins aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei, veiklos skaidrumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimtos Įstatymo pataisos neturės neigiamų pasekmių, priešingai – sudarys prielaidas didinti aukštojo mokslo kokybę. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtos Įstatymo pataisos neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtos įstatymo pataisos neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, reikės pakeisti šiuos teisės aktus: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. ISAK-1652 „Dėl Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 1-01-157 „Dėl ketinamos vykdyti studijų programos aprašo rengimo, jos išorinio vertinimo ir akreditavimo metodikos patvirtinimo“; Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1-01-162 „Dėl vykdomų studijų programų vertinimo metodikos patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, reikės pakeisti šiuos teisės aktus: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. ISAK-1652 „Dėl Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 1-01-157 „Dėl ketinamos vykdyti studijų programos aprašo rengimo, jos išorinio vertinimo ir akreditavimo metodikos patvirtinimo“; Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1-01-162 „Dėl vykdomų studijų programų vertinimo metodikos patvirtinimo“. Priėmus įstatymą, švietimo ir mokslo ministras turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų pateikimo visuomenei, aukštųjų mokyklų metinės veiklos ataskaitų skelbimo aukštosios mokyklos ir Švietimo ir mokslo ministerijos interneto tinklalapiuose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „aukštasis mokslas“,
„studijų programos“, „priėmimas į aukštąsias mokyklas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-05 Nr. S-2015-6740 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 42 ir 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3709 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 42 ir 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3709, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2015-11-06 Nr. XIIP-3709 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamoje Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 42 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Norime atkreipti dėmesį, kad siūlomas reguliavimas suponuoja, kad atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius bus nustatomas tik studijų programų akreditavimo dažnumas. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šio pakeitimo tikslas – labiau atsiliepti į darbo rinkos poreikius, atnaujinant studijų programų akreditavimo tvarką atsižvelgti į naujausias mokslo žinias, technologijų raidą, ekonomikos tendencijas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume siūlomą nuostatą dėl atsižvelgimo į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius įtvirtinti ne 42 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje akreditavimo dažnumą ir neakreditavimo pasekmes, o 42 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, kad studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 2. Projekto 2 straipsniu pildomos įstatymo 52 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose vietoj žodžio „paskelbdama“ įrašytinas žodis „paskelbdamos“. Be to, šių punktų formuluotė suponuoja, kad aukštosios mokyklos savo interneto tinklalapiuose turės informuoti visuomenę apie priėmimo į visas aukštąsias mokyklas rezultatus. 3. Projektu siūloma papildyti Įstatymą 52¹ straipsniu, reglamentuojančiu aukštųjų mokyklų metines veiklos ataskaitas. Šis siūlymas svarstytinas keletu aspektų.
Šiuo metu galiojančio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą; 22 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ir skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą; 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir steigėjui metines veiklos ataskaitas. Taigi šiuo metu Įstatyme yra dalinai reglamentuotos tik valstybinių aukštųjų mokyklų metinės veiklos ataskaitos. Tuo tarpu, siekiant, kad metines veiklos ataskaitas teiktų tiek valstybinės, tiek nevalstybinės aukštosios mokyklos, ir laikantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų teisės aktų aiškumo ir sistemiškumo principų, siūlytina nuostatas apie aukštųjų mokyklų metines veiklos ataskaitas dėstyti ne naujame Įstatymo 52¹ straipsnyje, kuriuo pildomas Įstatymo V skyrius
„Mokslo (meno) ir studijų veikla“, o 5 dalimi papildyti Įstatymo 7 straipsnį,
reglamentuojantį aukštųjų mokyklų autonomiją ir atskaitomybę. Projektu pildomame 52¹ straipsnyje siūlytina atsisakyti nuostatos, kad aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje skelbiama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūlytina šią nuostatą formuluoti derinant su galiojančio įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi (dėl termino), o viešojo paskelbimo vietą numatyti pačiame įstatyme. Svarstytina, ar metinėje aukštosios mokyklos veiklos ataskaitoje, vertinant sistemiškai siūlomas pataisas, neturi būti pateikta informacija ir apie aukštosios mokyklos mokslinį personalą. 4.
vietoj žodžių „2 straipsnyje išdėstyta 52 straipsnio 1 dalis“ įrašytini žodžiai
„2 straipsnio 1 dalis“. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra užregistruotas ir
svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3376) (nauja redakcija), kurio įsigaliojimas numatytas 2016 m. sausio
2016 m. kovo 1 d., projektas turi būti suderintas su įstatymo projekto Reg. Nr. XIIP-3376 nuostatomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2015-12-15 Nr. XIIP-3709(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
paskutiniajame sakinyje brauktini pertekliniai žodžiai „savo nustatyta tvarka“. 2. Atkeiptinas dėmesys, kad pagal teisės technikos taisykles, tuo atveju, kai nurodoma bendra taisyklė, jos išimtis turi būti dėstoma iš karto po taisyklės, o jeigu taip išdėstyti nėra galimybės, bendroje taisyklėje turi būti pateikta nuoroda į išimtį nustatančią nuostatą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 52 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje nurodytos išimtys dėl išsilavinimo reikalavimo netaikymo turėtų būti dėstomos iš karto po pirmojo sakinio, t.y. po nuostatos, įtvirtinančios bendrąją taisyklę dėl minimalaus išsilavinimo. Tuo tarpu siūlomas reguliavimas suponuoja tai, kad 52 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje nurodytoms išimtims netaikomas reikalavimas dėl tam tikrų stojimo į aukštąsias mokyklas kriterijų nustatymo ir išankstinio skelbimo. 3. Svarstytina, ar redakciniu požiūriu nebūtų tikslingiau pildomos įstatymo 52 straipsnio 5 dalies dėstyti dvejais sakiniais, kurių vienas reglamentuotų aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje skelbiamos informacijos turinį ir skelbimo terminus, o kitas – Švietimo ir mokslo ministerijos interneto tinklalapyje. 4. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiama teisinga blanketinė nuoroda į šio įstatymo 2 straipsnį.
Mūsų nuomone, turėtų būti pateikiama nuoroda į įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nustatančią naujus minimalius išsilavinimo reikalavimus asmenims, stojantiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
įstatymo projekto Nr. XIIP-3709 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 106-P-44
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Raimundas Paliukas, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Respublikos Prezidento kanceliarijos vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė, patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvikienė, švietimo ir mokslo ministras Rolandas Zuoza, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų mokslo ir technologijų departamento patarėja Daina Lukošiūnienė, Studijų skyriaus vyresnysis specialistas Tomas Pūtys, Mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas Stanislovas Žurauskas, teisininkė Olga Pacevičienė, Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas, Kauno technologijos universiteto prorektorius Pranas Žiliukas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos viceprezidentas Gintautas Bražiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 42 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Norime atkreipti dėmesį, kad siūlomas reguliavimas suponuoja, kad atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius bus nustatomas tik studijų programų akreditavimo dažnumas. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šio pakeitimo tikslas – labiau atsiliepti į darbo rinkos poreikius, atnaujinant studijų programų akreditavimo tvarką atsižvelgti į naujausias mokslo žinias, technologijų raidą, ekonomikos tendencijas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume siūlomą nuostatą dėl atsižvelgimo į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius įtvirtinti ne 42 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje akreditavimo dažnumą ir neakreditavimo pasekmes, o 42 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, kad studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pritarti Pasiūlymas
ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. 2. TD 2015-11-0932
„paskelbdamos“. Be to, šių punktų formuluotė suponuoja, kad aukštosios
mokyklos savo interneto tinklalapiuose turės informuoti visuomenę apie priėmimo į visas aukštąsias mokyklas rezultatus. Pritarti
3Projektu siūloma papildyti Įstatymą 52¹ straipsniu,
reglamentuojančiu aukštųjų mokyklų metines veiklos ataskaitas. Šis siūlymas svarstytinas keletu aspektų.
Šiuo metu galiojančio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą; 22 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ir skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą; 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir steigėjui metines veiklos ataskaitas. Taigi šiuo metu Įstatyme yra dalinai reglamentuotos tik valstybinių aukštųjų mokyklų metinės veiklos ataskaitos. Tuo tarpu, siekiant, kad metines veiklos ataskaitas teiktų tiek valstybinės, tiek nevalstybinės aukštosios mokyklos, ir laikantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų teisės aktų aiškumo ir sistemiškumo principų, siūlytina nuostatas apie aukštųjų mokyklų metines veiklos ataskaitas dėstyti ne naujame Įstatymo 52¹ straipsnyje, kuriuo pildomas Įstatymo V skyrius „Mokslo (meno) ir studijų veikla“, o 5 dalimi papildyti Įstatymo 7 straipsnį, reglamentuojantį aukštųjų mokyklų autonomiją ir atskaitomybę. Projektu pildomame 52¹ straipsnyje siūlytina atsisakyti nuostatos, kad aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje skelbiama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūlytina šią nuostatą formuluoti derinant su galiojančio įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi (dėl termino), o viešojo paskelbimo vietą numatyti pačiame įstatyme. Svarstytina, ar metinėje aukštosios mokyklos veiklos ataskaitoje, vertinant sistemiškai siūlomas pataisas, neturi būti pateikta informacija ir apie aukštosios mokyklos mokslinį personalą.
Pritarti Pasiūlymas Papildyti Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnį 5 dalimi ir išbraukti 52¹straipsnį. Išbraukti žodžius „ švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“ Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2015-11-17 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 42 ir 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3709, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas A.Daniūnas 2015-11-242 Lietuvos universitetų rektorių konferencija (toliau LURK), susipažinusi su teikiamomis pataisomis teikia šias pastabas. Įstatymo projekte XIIP-3709:
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Studijų programos turi būti akredituojamos ne
rečiau kaip kartą per 6 metus. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Neakredituota studijų programa arba programa, kurios akreditavimo terminas pasibaigė, iš Studijų ir mokymo programų registro išregistruojama. Tais atvejais, kai yra pagal išregistruojamą programą studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.“ Nepritariame šiam keitimui kaip deklaratyviam.
Argumentai: (1) poreikį identifikuoti studijų programų lygmenyje prieš keletą metų neįmanoma; (2) valstybės reguliuojamose srityse poreikiui išreikšti pakanka esamų instrumentų (vf vietų paskirstymas, tikslinis finansavimas); (3) siūloma nuostata apribotų universitetų evoliucijos galimybes ir prieštarautų jų autonomijai; (4) dabartinėje studijų programų akreditavimo praktikoje SKVC formuojamose ekspertų grupėse vyrauja užsienio ekspertai, studijų programą galima įvertinti kreipiantis į kitų šalių EQAR tinklo institucijas. Kaip jos įvertins Lietuvos valstybės poreikius? Nepritarti Argumentai Pritarta patikslinti šią dalį pagal Komiteto nario G. Steponavičiaus siūlymą ir įrašyti po žodžio
„poreikių“ žodžius „ir ateities raidos“ . Taip pat siūloma įrašyti, kad
programos turi būti vertinamos, ne tik akredituojamos. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas
1 Įstatymo projekte XIIP-3709:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir
vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus.
Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.“ Pritariame su išlygomis: (1) tokia formuluotė negarantuoja priėmimo slenksčio dabartinio minimalaus balo lygiu; (2) neatsižvelgiama į aukštųjų mokyklų, studijų krypčių ir programų specifiką, pagal kurią kai kur tikslingesnis aukštesnis minimalus balas; (3) susidarytų keblumų su grupėmis, kurios formuojamos ne per LAMA BPO sistemą (užsieniečiai, anksčiau vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys, asmenys su didele praktine patirtimi ir kt.). Siūlytume šį pakeitimą tobulinti. Taip pat reikėtų diskutuoti ir dėl to, ar neverta sutrumpinti skelbimo laikotarpį nuo 2 iki 1 metų. Iš dalies pritarti Argumentai Pritarti siūlymui, kad būtų nustatytos išimtys, patikslinti 52 straipsnio 1 dalį ir ją papildyti taip: „Šis reikalavimas netaikomas:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų.“ Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas
2 Įstatymo projekte XIIP-3709 papildomai 52 str. 5 daliai pritariame. Pritarti Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas A.Daniūnas 2015-11-241 Įstatymo projekto XIIP-3709 3 straipsnis:
Įstatymo papildymas 52¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 521 straipsniu:
„52¹ straipsnis. Aukštųjų mokyklų metinės veiklos ataskaitos
Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos ir Švietimo ir mokslo ministerijos interneto tinklalapiuose. Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta: studentų, dėstytojų, administracijos darbuotojų, tarp jų iš užsienio atvykstančių, skaičius; aukštosios mokyklos pedagoginio ir administracinio personalo sudėtis, struktūra ir kvalifikacija; absolventų skaičius; absolventų, užregistruotų Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skaičius pagal studijų programas; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštosios mokyklos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų ES paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie turi būti skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.“ Pritariame su išlyga: abejonių kelia tokia statistinių duomenų gausa ir jų skelbimas ŠMM tinklapyje. Juk kiekvienos AM tinklapiai yra atviri ir lengvai prieinami, o ŠMM nėra universitetų steigėjas. Siūlytume tikslinti keitimą, diskutuojant dėl tikslingai privalomai viešinti duomenų rūšių, jų pateikimo formos bei vietos.
Iš dalies pritarti Argumentai Šia nuostata siekiama didinti aukštojo mokslo kokybę, užtikrinti lygias galimybes visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, garantuoti, kad aukštasis mokslas atitiktų valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, didinti aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei. Pasiūlymas Siūloma pritarti, kad veiklos ataskaita būtų skelbiama tik aukštųjų mokyklų tinklalapyje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo narys G. Steponavičius 2015-11-242 Argumentai: Siūloma įtvirtinti, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos būtų akredituojamos atsižvelgiant taip pat ir į ateities raidos poreikius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 6 metus. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros ir ateities raidos poreikius. Neakredituota studijų programa arba programa, kurios akreditavimo terminas pasibaigė, iš Studijų ir mokymo programų registro išregistruojama. Tais atvejais, kai yra pagal išregistruojamą programą studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2015-11-241 Argumentai: siūloma nuostatą dėl aukštųjų mokyklos ataskaitų įtvirtinti 7 įstatymo straipsnyje, kuriame reglamentuojama aukštųjų mokyklų autonomija ir atskaitomybė.
Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnio pakeitimas
nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) Kiekvienais metais savo interneto tinklalapyje švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka skelbia aukštosios mokyklos metinės veiklos ataskaitą, atspindinčią svarbiausius aukštosios mokyklos kiekybinius ir kokybinius veiklos rodiklius;“
straipsnio 3 dalies 5 punktą laikyti 7 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Nepritarti Argumentai Įstatymo projekte siekiama didinti aukštojo mokslo kokybę, užtikrinti lygias galimybes visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, garantuoti, kad aukštasis mokslas atitiktų valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, didinti aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei. Seimo narys
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 52 straipsnis reglamentuoja aukštosios mokyklos ir stojančiųjų asmenų santykius, turi būti keičiamas įstatymo 70 straipsnis, kuriame numatytos valstybinio reguliavimo dėl priėmimo į aukštąsias mokyklas nuostatos. Siūloma taip pat sudaryti galimybę stoti į aukštąsias mokyklas žmonėms, kurie vidurines mokyklas yra baigę prieš atsirandant valstybiniams egzaminams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
mokyklos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ar jam švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilygintiną mokymosi rezultatų įvertinimą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus.
Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.“ Pritarti Seimo narys
2 Argumentai: Siūloma įstatymo 52 straipsnio į dalį, reglamentuojančią priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų viešinimą, apibrėžti suvienodinant bendrojo ir institucinio priėmimo rezultatų viešinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 52 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 52 straipsnį 5 dalimi:
Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais iki spalio 30 d. savo interneto tinklalapiuose informuoja visuomenę apie priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus: skelbia bendrojo ir institucinio priėmimo į aukštąsias mokyklas pagal studijų programas rezultatus;
1) iki rugpjūčio 30 d. paskelbdama bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas;
2) iki rugsėjo 30 d. paskelbdama institucinio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.“ Nepritarti Argumentai Turėtų būti dvi datos, kadangi tai atskiri priėmimai, vienas yra bendrasis priėmimas, kitas į kiekvieną instituciją atskirai ir jų priėmimo pradinis laikas taip pat skiriasi.
Pasiūlymas Palikti dvi priėmimo skelbimo datas, tik antrąją datą patikslinti ir parašyti, kad skelbiama spalio 30 d. , kadangi kai kuriose aukštosiose mokyklose studijos prasideda spalio 1 d. Seimo narys G. Steponavičius 2015-11-241 Argumentai: Siūloma aukštųjų mokyklų veiklos ataskaitas apibrėžti ties įstatymo 7 straipsniu, reglamentuojančiu aukštųjų mokyklų autonomiją ir atskaitomybę. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį:3 straipsnis. Įstatymo papildymas 52¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 52¹ straipsniu: „52¹ straipsnis. Aukštųjų mokyklų metinės veiklos ataskaitos Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos ir Švietimo ir mokslo ministerijos interneto tinklalapiuose.
Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta: studentų, dėstytojų, administracijos darbuotojų, tarp jų iš užsienio atvykstančių, skaičius; aukštosios mokyklos pedagoginio ir administracinio personalo sudėtis, struktūra ir kvalifikacija; absolventų skaičius; absolventų, užregistruotų Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skaičius pagal studijų programas; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštosios mokyklos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų ES paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie turi būti skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.“ Pritarti Pasiūlymas Pritarti šios dalies išbraukimui, tačiau pagal TD pastabas, kurioms Komitetas pritarė, perkelti į Mokslo ir studijų įstatymo XI-242 7 straipsnį 5 dalį. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI242 7, 42 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3709(2), Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: už-10, prieš-0, susilaikė-0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
nuomonė: Nėra Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas