tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant tobulinti tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) valdymą, teisinius santykius ir sprendžiant praktines muitinėje kylančias problemas. Projekto tikslas – kompleksiškai didinti muitinės pareigūnų atsakomybę ir motyvaciją, sudaryti palankesnes sąlygas antikorupcinei aplinkai muitinėje užtikrinti, racionaliai ir efektyviai panaudoti turimus ribotus žmogiškuosius išteklius, pritraukti į tarnybą muitinėje aukštos kvalifikacijos specialistus ir juos išsaugoti šioje tarnyboje. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įstaigų veiklos priežiūros skyrius (vyriausioji specialistė L. Survilaitė, tel. 219 4435, el. p. [email protected], skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Frejutė, tel. 239 0295, el. paštas [email protected]). Pirminius pasiūlymus dėl Projekto pateikė Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas). 3.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) šiuo metu nenumato galimybės atlikti pretendentų į tarnybą muitinėje asmenybės savybių vertinimo siekiant patikrinti asmeninių savybių tinkamumą tarnybai muitinėje, nenumatytas muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimas korupcijos prevencijos tikslais, nėra numatyta, kad į terminus tarnybinei nuobaudai skirti neįskaitomas laikas, per kurį turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui panaikinimo. Statutas nenumato galimybės tam tikrais atvejais priimti buvusius muitinės pareigūnus be konkurso ir atrankos, nors tokia galimybė yra tikslinga įvertinus naujai priimamų pareigūnų parengimo kaštus. Statute nenumatyta aiški kvalifikacinių kategorijų muitinės pareigūnams suteikimo sistema, pavyzdžiui, tais atvejais, kai, pasibaigus Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo kadencijai, jis konkurso arba atrankos būdu paskiriamas kitai kadencijai arba muitinės pareigūno laikino perkėlimo į kitas pareigas atvejais. Statutas draudžia atleisti muitinės pareigūną iš tarnybos jo ligos ar atostogų metu net ir tais atvejais, kai nustatoma, kad jis diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Statutas tiesiogiai nereglamentuoja muitinės pareigūno priesaikos Lietuvos Respublikai sulaužymo padarinių. Statutas per siaurai reglamentuoja nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asmenims, priimamiems į tarnybą muitinėje, nes apima tik atvejus, kada asmuo buvo teistas ir nėra išnykęs teistumas, piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu arba jo elgesys ir veikla yra nesuderinami su visuotinai pripažintomis moralės ir etikos normomis.
Statute yra neišbaigtas teisinis reguliavimas kompensacijų muitinės pareigūno žūties ir sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo klausimais, nereglamentuotas kompensacijų mokėjimas muitinės pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas kitose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, užsienio valstybių institucijose ar dirbti į specialiąsias misijas atvejais, kai pareigūnams nemokamas nustatytas darbo užmokestis muitinėje. Statute nenumatyta galimybė perkelti muitinės pareigūną į kitas pareigas kitoje muitinės įstaigoje tarnybinės veiklos vertinimo metu. Be to, Statute nenumatyta turtinės žalos, padarytos muitinės pareigūnui ar jo šeimos nariams dėl pareigūno tarnybos, kompensavimo galimybė. Statute numatytas važiavimo išlaidų į tarnybos vietą ir atgal, taip pat tarnybos tikslais kompensavimas muitinės postų pareigūnams. Tačiau faktiškai muitinės poste dirba ne tik muitinės postų pareigūnai, bet ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, kurių padėtis aptariamu atveju nesiskiria nuo muitinės postų pareigūnų padėties taip, kad vieniems būtų kompensuojamos važiavimo išlaidos, o kitiems nekompensuojamos važiavimo išlaidos. Statute nenumatyta galimybė į muitinės pareigūnų tarnybos stažą įskaityti vidaus tarnybos stažo ir kitų laikotarpių, kuriuos į tarnybos stažą įskaito kitų statutinių tarnybų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Statutas detaliai nereglamentuoja muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiko, viršvalandinio darbo ir budėjimo laiko ir jų trukmės, o tik numato, kad muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką bei darbo ir poilsio režimo ypatumus (taikant suminę darbo laiko apskaitą, nustatant nepertraukiamo poilsio trukmę ir kt.) nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, įstatymais ir kitais teisės aktais. Muitinės departamento generalinis direktorius, nustatydamas darbo ir poilsio laiko bei darbo ir poilsio režimo ypatumus, yra saistomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų neatsižvelgiant į tarnybos muitinėje ypatumus ir muitinės poreikius jai vykdant priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti atvejai, kada galima dirbti viršvalandinį darbą, ir jų trukmė, taip pat apribojimai, susiję su budėjimu, ne visada tinka organizuojant muitinės pareigūnų darbą ir vykdant muitinei pavestas funkcijas. Statutas nereglamentuoja muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymų organizavimo tvarkos nustatymo, todėl Muitinės departamento generalinis direktorius negali tvirtinti muitinės pareigūnų mokymo programų, kurių trukmė ilgesnė kaip 8 akademinės valandos, nors šias programas gali parengti ir įvertinti tik muitinėje dirbantys šios srities specialistai. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1575 patvirtinto Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos aprašo 4 punktą, mokymo programos, kurių trukmė ilgesnė kaip 8 akademinės valandos, teikiamos tvirtinti Valstybės tarnybos departamentui. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 8 punkte nustatytą galimybę ne tik šiame, bet ir kituose įstatymuose nustatyti korupcijos prevencijos priemones, Projektu siūloma įstatymo lygmeniu numatyti papildomų tarnybos muitinėje korupcijos prevencijos priemonių, kurios padėtų formuoti antikorupcinę aplinką, didintų muitinės personalo motyvaciją, patikimumą ir sąžiningumą bei užkirstų kelią korupcijos apraiškoms. Projekte siūloma numatyti, kad identifikavimo ženklą turėtų ne tik muitinės postų pareigūnai, bet ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, kurie, vykdydami pavestas funkcijas, stabdo keliuose transporto priemones. Tai leistų lengviau identifikuoti muitinės pareigūną, jei sustabdžius transporto priemonę įvyktų incidentas dėl pareigūno veiksmų. Dėl kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminio tyrimo funkcijų specifikos, reikšmingi skirtingi asmenų atliekančių šias funkcijas, vertinimo kriterijai (pvz., pasidavimas kitų asmenų neteisėtai įtakai; bendravimo ratas; tinkama sveikatos būklė). Todėl, kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą atliksiantiems muitinės pareigūnams skirtingas žmogiškųjų išteklių valdymo (priėmimo į pareigas) priemones. Atsižvelgus į tai, Projekte nustatyta skirtinga muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą, palyginti su kitas funkcijas atliekančiais muitinės pareigūnais, priėmimo į pareigas tvarka – atranka. Projekte siūloma numatyti galimybę priimti tam tikrais atvejais be konkurso ir atrankos į tarnybą muitinėje ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius atleistus iš tarnybos muitinėje, jeigu jo tarnybos muitinėje stažas yra ne trumpesnis kaip dveji metai. Tokiu būdu bus sudarytas galimybė susigrąžinti ir išsaugoti profesinę patirtį turinčius muitinės pareigūnus tarnyboje.
Atsižvelgiant į specifinę muitinės veiklos sritį ir ribotą šios srities mokymo specialistų pasiūlą, Projekte siūloma suteikti Muitinės departamento generaliniam direktoriui teisę nustatyti muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymų organizavimo tvarką tam, kad Muitinės departamento generalinis direktorius galėtų tvirtinti muitinės pareigūnų mokymo programas, kurių trukmė ilgesnė kaip 8 akademinės valandos. Siekiant didinti muitinės pareigūnų atsakomybę ir mažinti piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi galimybes, Projekte siūloma nustatyti draudimus muitinės pareigūnams ne tik muitinės posto teritorijoje, bet visais atvejais tarnybos metu turėti tam tikrą kiekį alkoholinių gėrimų, tam tikrą pinigų sumą eurais, bet kokią sumą užsienio valiuta arba iš apyvartos išimta valiuta, taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytų ryšio priemonių, tauriųjų metalų, brangakmenių ir kitų tarnybos metu nereikalingų daiktų. Už šių draudimų nesilaikymą siūloma numatyti galimybę taikyti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Siekiant suderinti asmens, priimamo į tarnybą muitinėje, nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, su Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimais, kartu įvertinant statutiniams pareigūnams keliamus pavyzdinio elgesio ir griežtesnės atsakomybės reikalavimus, Projekte siūloma išplėsti asmens, priimamo į tarnybą muitinėje, nepriekaištingą reputaciją paneigiančių aplinkybių sąrašą, nustatant, kad asmuo nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta sąlyga, dėl kurios asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos; jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu; jo elgesys ar veikla per paskutinius trejus metus iki noro būti priimtam į tarnybą muitinėje pareiškimo dienos buvo nesuderinami su visuotinai pripažintomis moralės ir etikos normomis. Projekte siūloma nustatyti aiškią kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką, numatant, kad, jeigu pasibaigus kadencijai Muitinės departamento generalinis direktorius arba muitinės įstaigos vadovas konkurso arba atrankos būdu paskiriamas kitai kadencijai, jam gali būti suteikiama iki paskyrimo turėta arba žemesnė kvalifikacinė kategorija; taip pat muitinės pareigūnui perkeltam į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas, būtų paliekama iki perkėlimo suteikta kvalifikacinė kategorija, o muitinės pareigūnui, laikinai perkeltam į kitas pareigas perkėlimo laikotarpiu būtų paliekama iki perkėlimo suteikta kvalifikacinė kategorija, tačiau, muitinės pareigūną perkėlus į aukštesnės kategorijos pareigas, jis netektų iki perkėlimo turėtos kvalifikacinės kategorijos.
Siekiant užtikrinti muitinei pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, kvalifikuotų specialistų pagalba, kai nėra galimybės priimti pakaitinio muitinės pareigūno (dėl reikalaujamų žinių specifikos), muitinės pareigūnų rotacijos sistemos įgyvendinimą, tarp tarnybos muitinėje ypatumų numatytas Muitinės departamento ar muitinės įstaigos muitinės pareigūno perkėlimas be jo sutikimo į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias tos pačios, žemesnės arba aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje muitinės įstaigoje arba Muitinės departamente. Tačiau vienerių metų per penkerius pareigūno tarnybos metus laikino perkėlimo terminas (pagal šiuo metu galiojančio Statuto nuostatas) nėra pakankamas, kadangi penkerių tarnybos metų terminas, apibrėžiantis sąlygos imties intervalą, yra per ilgas palyginus su galimybe iki vienerių metų perkelti pareigūną į kitas Projekte nurodytas pareigas, ir sukuria didelius tokio žmogiškųjų išteklių administravimo muitinėje kaštus.
Todėl, siekiant optimalaus žmogiškųjų išteklių administravimo muitinėje kaštų valdymo, nustatytą vienerių metų muitinės pareigūno perkėlimo be jo sutikimo terminą siūloma ilginti iki dviejų metų ir nustatyti, kad muitinės pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas negali trukti ilgiau kaip dvejus metus per penkerius muitinės pareigūno tarnybos metus. Projekte taip pat siūloma į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaityti laikotarpio, per kurį išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui (pažymėtina, kad visi profesinės sąjungos nesutikimai skirti tarnybines nuobaudas muitinės pareigūnams teismo sprendimais buvo panaikinti, o dėl to, kad net ir teismine tvarka nuginčijus profesinės sąjungos nesutikimą, nelieka galimybės skirti tarnybinės nuobaudos, nes patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminas būna pasibaigęs, tarnybinėn atsakomybėn negalės būti patraukti 83 procentai pareigūnų, dėl kurių 2013 m. buvo gautas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą), taip pat nestabdyti tarnybinio patikrinimo procedūros, kai įmanoma atriboti tarnybinį nusižengimą nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Tarnybinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo pakeitimas padėtų užtikrinti tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą muitinėje.
Projekte numatoma atlikti muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą ne metų pabaigoje, kaip šiuo metu yra numatyta Statute, o pasibaigus kalendoriniams metams, t. y. būtų vertinama visų praėjusių kalendorinių metų tarnybinė veikla. Tai leistų objektyviau ir išsamiau įvertinti muitinės pareigūno tarnybinę veiklą ir jos rezultatus. Vadovaujantis galiojančio Statuto 5¹ straipsniu, nuo 2012 metų centralizuotas personalo valdymas, dėl ko galiojančio Statuto 5 straipsnyje nustatytas centralizuotas muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas statutinėje komisijose. Kitų muitinės įstaigų pareigūnų veiklos vertinimas Muitinės departamento statutinėje komisijoje vykdomas ir dabar, tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą negalima muitinės pareigūno perkelti į aukštesnės pareigas kitoje muitinės įstaigoje. Siekiant panaikinti minėtą apribojimą, Projekte sudaroma galimybė tarnybinės veiklos vertinimo metu perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas ne tik toje pačioje muitinės įstaigoje, bet ir kitoje muitinės įstaigoje. Tai paskatins ir sudarys didesnę galimybę muitinės pareigūnams siekti karjeros. Taip pat Statutas patikslintas, numatant galimybę vertinimo metu perkelti muitinės pareigūną tik į laisvas pareigas. Šio mechanizmo įgyvendinimas galimas dėl Lietuvos Respublikos muitinėje įvykusio personalo valdymo funkcijos centralizavimo, nes yra valdoma informacija apie visas laisvas pareigas Lietuvos Respublikos muitinėje. Be to, visų muitinės įstaigų muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą organizuoja ir atlieka Muitinės departamento statutinė komisija, kuri taip pat valdo informaciją apie visas laisvas pareigas Lietuvos Respublikos muitinėje ir gali užtikrinti karjeros principo įgyvendinimą.
Projektas išplėtė perkėlimo į aukštesnės kategorijos pareigas galimybes (pareigūno tiesioginio vadovo siūlymus), tačiau pati tarnybinės veiklos vertinimo procedūra nepasikeis, t. y. prilygs siūlymui perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje muitinės įstaigoje. Projekte siūloma į muitinės pareigūnų tarnybos stažą, apskaičiuojamą nustatant priedą už tarnybos stažą ir atostogų trukmę, įskaityti vidaus tarnybos stažą ir kitus laikotarpius, kuriuos į tarnybos stažą įskaito kitų statutinių tarnybų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Tokiu atveju iš kitų tarnybų į muitinę perėjusiems dirbti pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą ir atostogų trukmė nepagrįstai nesumažėtų. Muitinės pareigūnų pareigybių pavadinimai, nepriklausomai nuo muitinės pareigūno atliekamų funkcijų specifikos, yra pakankamai universalūs, pavyzdžiui, vyriausiasis ar vyresnysis inspektorius, tyrėjas. Projekte siūloma išskirti tam tikras muitinės pareigūnų kategorijas, kai tai būtina dėl šių muitinės pareigūnų statuso ypatumų ir skirtingos padėties, palyginti su kitais muitinės pareigūnais (pavyzdžiui, posto ir mobiliųjų grupių pareigūnus, pareigūnus, atliekančius kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, vadovus). Atsižvelgiant į tai, kad kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminio tyrimo funkcijos dėl savo turinio specifikos yra siejamos su padidinta rizika, už kurią Statute numatytas kompensavimo atitinkamų garantijų pagrindu mechanizmas (Statuto 56 straipsnio 9 dalis, 59 straipsnis), o šių pareigūnų pareigybių pavadinimai neapibrėžia atliekamos funkcijos, Projekte įtvirtintas atskiras šią funkciją atliekančių muitinės pareigūnų grupės pareigybių sąrašo tvirtinimas.
Projekte yra patikslintos priėmimo į tarnybą sąlygos ir apibrėžiant priimamų į tarnybą muitinės pareigūnų kategorijas, išskiriami pakaitiniai muitinės pareigūnai, kuriems negali būti taikomos tam tikros Statuto nuostatos (pavyzdžiui, tiek pakaitinių muitinės pareigūnų, tiek muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą, priėmimo į pareigas procedūra yra vienoda (atranka), tačiau Valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės pakaitiniams valstybės tarnautojams priėmimo į pareigas metu suteikti kvalifikacinę kategoriją, todėl Statute tokia galimybė taip pat nenumatoma, o tai nustatanti Statuto nuostata patikslinta, išskiriant pakaitinių muitinės pareigūnų kategoriją (Statuto 22 straipsnio 2 dalis). Projektu siūloma reglamentuoti muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką ir darbo laiko režimą, viršvalandinių darbų trukmę, reglamentuoti atvejus, kada galima pavesti dirbti viršvalandžius viename įstatyme – Statute. Statuto 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad muitinės pareigūnų statuso ypatumus reglamentuoja Statutas. Statuto 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi, tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Projekte numatoma, kad muitinės pareigūnų, kurie dirba iki 24 valandų trukmės pamainomis, pareigybių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras.
Darbo kodekse nustatyta viršvalandinių darbų trukmė (4 valandos per 2 dienas iš eilės ir 120 valandų per metus) nepakankama vykdyti kai kurias Lietuvos Respublikos muitinei pavestas funkcijas, t. y. nustatyti su muitinės veikla susijusias nusikalstamas veikas vykdant kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą. Kontrabanda ir kitos nuskalstamos veikos dažnai padaromos ne įprastu muitinės įstaigų ir kitų teisėsaugos institucijų darbo metu, o naktį arba poilsio bei švenčių dienomis, todėl šių nusikalstamų veikų atskleidimui, tyrimui ir išaiškinimui reikalinga ilgesnė viršvalandinių darbų trukmė nei nustatyta Darbo kodekse. Projektu siūloma reglamentuoti viršvalandinių darbų trukmę (iki 8 valandų per vieną dieną ir iki 250 valandų per metus muitinės pareigūnams, atliekantiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą). 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų leidžia per kiekvieną 7 dienų laikotarpį dirbti iki 48 valandų (įskaitant 8 valandas viršvalandžių). Tai per metus sudaro daugiau negu 250 valandų viršvalandinių darbų. Projekte siūloma nustatyti mažesnė ir minėtos normos neviršijanti viršvalandžių trukmė. Siūlomi darbo ir poilsio laiko reglamentavimo pakeitimai atitinka Statuto 3 straipsnio 7 dalyje nustatytą tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (tarp jų ir pareigūnų valstybinėmis pensijomis).
Šie pakeitimai leistų geriau organizuoti muitinės pareigūnų kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą ir pareikalautų ženkliai mažiau lėšų nei papildomų pareigybių steigimas. Projekte numatoma reglamentuoti muitinės pareigūnų budėjimą, jo trukmę (ne daugiau kaip 96 valandos per mėnesį) ir kompensavimo už budėjimo laiką sąlygas. Už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį muitinės pareigūnui būtų suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba muitinės pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas būtų pridedamas prie kasmetinių atostogų arba už budėjimą apmokama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Siūlomi darbo ir poilsio laiko reglamentavimo pakeitimai leistų optimaliai panaudoti ribotus žmogiškuosius išteklius fiksuojant ir tiriant muitų teisės aktų pažeidimus. Projekte siūloma atsisakyti neaktualių ar kitus teisės aktus dubliuojančių nuostatų. Siūloma nedetalizuoti kai kurių atvejų, kai duomenys apie pareigūno tarnybą yra pažymimi Valstybės tarnautojų registre, kadangi tai reglamentuoja Valstybės tarnautojų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 (2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 203 redakcija). Taip pat siūloma nedetalizuoti, kokie duomenys įrašomi į asmens bylą, kadangi tai nustatoma Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu (Statuto 13 straipsnio 5 dalis).
Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad garbės ženklų ir atminimo medalių pavyzdžius tvirtina Vyriausybė, o jų teikimo tvarką – Muitinės departamento generalinis direktorius. Garbės ženklų ir atminimo medalių naudojimo tvarka būtų nustatyta Muitinės departamento generalinio direktorius tvirtinamoje Muitinės pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų tvarkoje. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad pareigūno atisakymo pasiaiškinti faktą rašytiniu aktu įformina pareigūno tiesioginis vadovas, kadangi šis subjektas nurodytu atveju neturi galimybės kontroliuoti pasiaiškinimo teikimo terminų, kadangi tarnybinį patikrinimą atlieka ne pareigūno tiesioginis vadovas, o Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta komisija arba paskirtas tikrintojas. Projekte siūloma numatyti, kad kompensacija muitinės pareigūno mirties ir sveikatos sutrikdymo atvejais nemokama, jeigu muitinės pareigūnas buvo perkeltas į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje, užsienio valstybės institucijoje ar dirbti į specialiąją misiją, kai jam nemokamas nustatytas darbo užmokestis muitinėje ir pagal teisės aktus jo sveikatos ir gyvybės draudimo išlaidas turi apmokėti arba kompensaciją jo žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju turi išmokėti kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, tarptautinė ar Europos Sąjungos institucija, užsienio valstybės institucija ar specialioji misija. Kompensaciją pareigūno žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju išmokant subjektui, priėmusiam perkeltą muitinės pareigūną, mokėjusiam perkeltam pareigūnui darbo užmokestį ir apdraudusiam pareigūno gyvybę Lietuvos Respublikos delegavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, yra užtikrinamas kompensavimo mechanizmas.
Siekiant išvengti neaiškumų dėl analogiškų kompensacijų išmokėjimo, buvo būtina konkretizuoti Statuto nuostatas, kadangi Projekto 59 straipsnio tikslas – kompensuoti praradimus tais atvejais, kai muitinės pareigūnas atlieka jo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas muitinėje, už kurias muitinėje jam mokamas nustatytas darbo užmokestis. Projektas patikslina ir suderina Statuto nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos delegavimo įstatymu. Įgyvendinant Statute įtvirtintą tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą ir siekiant didinti muitinės pareigūnų motyvaciją ir pasitikėjimą muitine bei valstybe, Projekte taip pat siūloma numatyti turtinės žalos, padarytos muitinės pareigūnui ar jo šeimos nariams dėl pareigūno tarnybos, kompensavimo galimybę, kaip šiuo metu reglamentuota Vidaus tarnybos statute ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statute. Projekte siūloma numatyti galimybę kompensuoti važiavimo išlaidas į tarnybos vietą ir iš jos ne tik muitinės posto pareigūnams, bet ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams. Projekte numatoma galimybė atleisti muitinės pareigūną iš tarnybos jo ligos ir atostogų metu tais atvejais, kai nustatoma, kad jis diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Tai leistų sumažinti piktnaudžiavimo nedarbingumu dėl tariamos ligos atvejus ir kartu padėtų taupyti valstybės biudžeto lėšas. Projekte taip pat siūloma papildyti priesaikos Lietuvos Respublikai tekstą sąžiningumo ir nešališkumo požymiais ir numatyti atleidimo iš tarnybos pagrindą, kai muitinės pareigūnas atsisako prisiekti arba sulaužo duotą priesaiką.
Projekte numatomi atleidimo iš pareigų pagrindai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 19 punktą arba 20 punktą, kurie vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi statutiniams valstybės tarnautojams turi būti taikomi be išlygų. Projekte taip pat atsisakoma Statuto nuostatų, kartojančių Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, statutiniams valstybės tarnautojams taikomas be išlygų, atliekami kiti pakeitimai. Priėmus Projektą bus sudaryta galimybė racionaliai ir efektyviai naudoti turimus ribotus žmogiškuosius išteklius. Siūlomas naujas teisinis reglamentavimas didins muitinės pareigūnų motyvaciją siekti karjeros muitinės sistemoje į atsakingesnes ir sudėtingesnes pareigas, padės pritraukti į tarnybą muitinėje aukštos kvalifikacijos specialistus ir juos išsaugoti tarnyboje. Be to, priimtas Projektas paskatins muitinės pareigūnus labiau vertinti einamas pareigas, didins jų sąžiningumą ir atsparumą korupcijai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. Pažymėtina, kad Projekto nuostatos turės teigiamą reikšmę šalinant korupcijos apraiškas muitinėje ir formuojant antikorupcinę aplinką. Projekto antikorupcinis vertinimas pateiktas antikorupcinio vertinimo pažymoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas tiesiogiai nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Iki Projekto įsigaliojimo būtina pakeisti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 1K-213 „Dėl muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos ir statutinių komisijų darbo tvarkos nustatymo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1K-237
„Dėl Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos
muitinės pareigūnams taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 1K-189 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų, pagal tarnybos pobūdį važinėjančių tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančių į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 1B-65 „Dėl muitinės pareigūno identifikavimo ženklo išdavimo, apskaitos, naudojimo ir saugojimo taisyklių patvirtinimo“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1B-678
„Dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos ir elgesio patikrinimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nurodytų reikalavimų. Projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisės aktams. Projekto nuostatos taip pat neprieštarauja Jungtinių Tautų organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos ar Europos Tarybos dokumentams, kurių įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublika. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų,
Lietuvos Respublikos finansų ministras turės patvirtinti muitinės pareigūnų, kurie dirba iki 24 valandų trukmės pamainomis, pareigybių sąrašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė – muitinės pareigūnui ir jo šeimos nariams padarytos turtinės žalos atlyginimo tvarką. Muitinės departamento generalinis direktorius turės nustatyti muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymų organizavimo, muitinės pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų, muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo korupcijos prevencijos tikslais tvarką. 12. Kiek valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projekto nuostatoms, susijusioms su viršvalandinių darbų trukmės iki 250 valandų per metus nustatymu, įgyvendinti gali papildomai reikėti 50 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Projekto nuostatoms, susijusioms su budėjimo reglamentavimu, įgyvendinti papildomai gali reikėti 340 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Projekto nuostatoms, susijusioms su važiavimo išlaidų iš gyvenamosios vietos į tarnybos vietą ir iš jos kompensavimu, įgyvendinti papildomai reikės apie 62,6 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Projekto nuostatoms, susijusioms su tarnybos stažo skaičiavimu, įgyvendinti papildomai reikės papildomai apie 252 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus.
Projekte numatytiems pokyčiams įgyvendinti reikalingos lėšos Lietuvos Respublikos muitinei būtų skiriamos iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2016 metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „muitinės pareigūnas“, „viršvalandžiai“, „darbo stažas“, „darbo laikas“.
Vilnius
2015-04-13 Nr. XIIP-2888 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo kai kurių Įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statuto) 49 straipsnyje reguliuojamas tarnybos muitinėje stažas. Pagal Statuto 49 straipsnio normas, į stažą, už kurį mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir suteikiamos papildomos atostogos, būtų įskaitomi laikotarpiai, buvę iki 1990 m. kovo 11 d., o taip pat laikotarpiai, kurie, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį, neįskaitomi į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Statuto
tarnybos stažą skaičiuojamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, muitinės pareigūno tarnybos muitinėje stažą apskaičiuojant pagal Statuto 49 straipsnį. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis ir papildomų atostogų trukmė nustatomi atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą stažą, todėl Statuto 49 straipsnio ir 50 straipsnio 1 dalies normos prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus normoms, 4 straipsnio nuostatai, kad statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius taikomas be išlygų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statuto 49 straipsnyje apibrėžtas tarnybos muitinėje stažas yra specialusis stažas.
Analogiškos specialiojo stažo normos yra nustatytos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute, Vidaus tarnybos statute, tačiau Statuto 49 straipsnyje nurodyto stažo taikymas skaičiuojant priedą už tarnybos stažą ir pailgintas kasmetines atostogas visiems be išlygų muitinės pareigūnams kelia abejonių, nes tiek galiojančiame, tiek aptariamame Statuto projekte tik muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų ir atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą pareigūnai turi išimtines papildomas teises, kurios savo esmę yra tapačios kitų statutinių valstybės tarnautojų teisėms (Statuto 56 straipsnio 9 dalis, 59 straipsnis). Taigi, kitų muitinės pareigūnų teisinis statusas, pareiginės funkcijos ir tarnybos sąlygos nėra tapačios muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų ir atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą pareigūnų tarnybai (Statuto 53 straipsnio 6 dalis, 55 straipsnis), todėl svarstytina, ar yra teisinės prielaidos nustatyti ir naujai skaičiuoti papildomo dydžio priedus ar teikti papildomas pailgintas atostogas visiems muitinės pareigūnams, nes siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, kai už skirtingų pareigų vykdymą ir iš to kylančią riziką bei atsakomybę būtų nustatytos vienodos darbo užmokesčio ir kasmetinio poilsio laiko garantijos.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, specialusis stažas nustatytas ir taikomas tik muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų ir atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą muitinės pareigūnams apskaičiuojant tarnybos stažą valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti, todėl Statuto 49 straipsnio apibrėžtas stažas galėtų būti nustatomas ir priedas už tarnybą mokamos bei pailgintos kasmetinės mokamos atostogos skaičiuojamos įskaitant šį stažą tik Statuto 56 straipsnio 9 dalyje nurodytiems pareigūnams. Svarstant Statuto 49 straipsnyje siūlomą nustatyti tarnybos muitinėje stažą atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios Statuto 49 straipsnio nuostatos gali kelti teisinių problemų. Pavyzdžiui, pagal Statuto 49 straipsnio 9 punktą, į tarnybos muitinėje stažą būtų įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į statutinio valstybės tarnautojo pareigas per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukmės.
Tačiau pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą, tas pats mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laikas, įgytas iki 1995 m. sausio 1 d., prilyginamas tarnybos laikui, t. y. įskaitomas į tarnybos stažą, jeigu nurodytas mokyklas baigęs asmuo iš karto paskirtas pareigūnu. Nepaisant to, kad nurodytos nuostatos taikomos skirtingoms teisėms įgyvendinti, dėl tokių specialiojo stažo skaičiavimo taisyklių nenuoseklumo gali kilti teisminių ginčų. 2. Statuto 60 straipsnio 5 dalyje siūloma nuostata, kad muitinės pareigūnui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, brauktina, nes galiojusi analogiško turinio Darbo kodekso 301 straipsnio norma Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal šį teisinį reguliavimą bet kuriuo atveju asmeniui gali būti priteistos tik tos jam priklausančios darbo užmokesčio ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos, kurios jam nėra sumokėtos už ne ilgiau nei trejus metus, t. y. net ir tais atvejais, kai asmeniui priklausantis darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos visiškai ar iš dalies nemokamos ilgiau nei trejus metus ir asmuo tinkamai įgyvendino teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės į teisingą atlyginimą už darbą gynimo (nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino), jam gali būti priteistos tik trejus metus nemokėtos sumos. Konstitucinio Teismo vertinimu, šiuo teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos nepriteisti viso asmens uždirbto darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų, pažeisti asmens konstitucinę nuosavybės teisę, kartu ir konstitucinę teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą; atitinkamai apribota teismo teisė vykdyti teisingumą ir užtikrinti konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimą, kartu sudarytos prielaidos teismams priimti savo turiniu neteisingus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, ginčyti Darbo kodekso straipsniai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai.
Dėl šių motyvų, mūsų nuomone, Statuto 60 straipsnio 5 dalis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai. 3. Iš projekto turinio akivaizdu, kad siekiama pakeisti ne Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. VIII-1986, kurį sudaro trys straipsniai, o šiuo įstatymu patvirtintą Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą. Todėl tikslintinas projekto pavadinimas, jo 1 straipsnio pavadinimas, 1 straipsnyje dėstoma teikiamų pakeitimų esmė ir t.t. 4. Statuto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti, kokią viešojo administravimo funkciją atlieka Muitinės įstaiga, nes viešojo administravimo funkcijas atlieka ir kitos įstaigos, todėl Muitinės įstaigos samprata liktų neatskleista. 5. Statuto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai, kuriais grindžiama tarnyba muitinėje. Svarstytina, ar vietoj teisėtų lūkesčių ir teisėtai įgytų teisių principų neturėtų būti nurodyti ir šio straipsnio turinyje apibrėžti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisėtai įgytų teisių apsaugos principai. Pažymėtina, kad Statuto 3 straipsnio 2 dalyje įstatymų viršenybės principas apibrėžiamas iš esmės taip pat, kaip šio straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas teisėtai įgytų teisių principas. Be to, konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas pagal konstitucinę doktriną apima, be kita ko, ir iš įstatymų kylančių (teisėtai įgytų, anot projekto iniciatorių) teisių apsaugą. Todėl siūlytina Statuto 3 straipsnyje įtvirtinti tokius principus, kurie vienas kito nedubliuotų, atsisakyti pasikartojančių arba analogiško turinio nuostatų. 6.
departamento generalinio direktoriaus teisę, reikėtų tikslinti. Iš šioje dalyje teikiamų nuorodų į Statuto straipsnius galima daryti išvadą, kad išimtine Muitinės departamento generalinio direktoriaus teisę siūloma nustatyti nurodytuose straipsniuose aptariamų poįstatyminių norminių teisės aktų (tvarkų, aprašų, taisyklių) tvirtinimą, tačiau kai kuriuose straipsniuose, į kuriuos teikiamos nuorodos, yra nustatytos ir kitos funkcijos, todėl neaišku, ar jas taip pat gali vykdyti tik Muitinės departamento generalinis direktorius. Pavyzdžiui, neaišku, kokia išimtinė teisė nustatoma Muitinės departamento generaliniam direktoriui teikiant nuorodą į Statuto 15 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 2 dalį, 57 straipsnį. 7. Statuto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kompetentingo asmens sprendimas personalo valdymo klausimu įforminamas įsakymu, jeigu Statutas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad toks sprendimas yra įforminamas įsakymu. Pagal šiuo metu galiojančią keičiamo Statuto 5¹ straipsnio formuluotę, sprendimas turi būti įformintas įsakymu, jeigu tai nustato teisės aktai. Svarstytina, ar teikiamoje Statuto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nuostata nesukels jos praktinio taikymo problemų, nes tiek Statute, tiek Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kurių normų įgyvendinimą reguliuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai, kuriuose taip pat gali būti taisyklių, reguliuojančių personalo valdymo klausimus ir tų klausimų sprendimų įforminimą įsakymu. 8.
muitinėje gali būti priimamas asmuo, ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius atleistas iš tarnybos muitinėje pagal Statuto 61 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7 arba 9 punktą, jeigu jo nepertraukiamas tarnybos muitinėje stažas yra ne trumpesnis kaip dveji metai ir asmuo atitinka Statuto 7 ir 8 straipsniuose numatytus reikalavimus bei nėra Statuto 11 straipsnyje numatytų apribojimų. Statuto 61 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra įtvirtinta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai (...) paaiškėja, kad priimant muitinės pareigūną į pareigas nesilaikyta Statuto arba Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų dėl Muitinės departamento veiksmų ar turėtos ir (arba) kitų institucijų, iš kurių Muitinės departamentas gauna informaciją apie muitinės pareigūną priimant jį į pareigas, pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos, dėl kurios muitinės pareigūnas negalėjo būti priimtas, ir šių aplinkybių neįmanoma pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūno priėmimas siejamas su tokių aplinkybių buvimu, tikslintina Statuto 12 straipsnio 4 dalies formuluotė, siekiant sukonkretinti atvejus, kada asmuo gali būti priimamas. 9. Statuto 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Jeigu į tas pačias pareigas gali pretenduoti keli asmenys, pirmenybė teikiama, atsižvelgiant į atleidimo momentu turėtus pareigybės kategoriją, kvalifikacinę kategoriją ir tarnybos stažą muitinėje.“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti dviem aspektais. Pirma, patikslinti kas turi pirmenybės teisę (atleidimo iš tarnybos dieną turėjo aukštesnę pareigybės kategoriją, aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, didesnį tarnybos stažą muitinėje). Antra, neaišku, kaip būtų nustatoma pirmenybės teisė, jeigu vienas iš pretendentų turėtų aukštesnę pareigybės kategoriją, o kitas, pavyzdžiui, didesnį tarnybos stažą muitinėje. 10.
profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui, Valstybės tarnybos įstatymui, Muitinės įstatymui. Šioje normoje teikiamas baigtinis teisės norminių aktų sąrašas, kuriam negali prieštarauti kolektyvinė sutartis, yra nepriimtinas, nes kolektyvinės sutartys negali prieštarauti ne tik nurodytų, bet ir kitų įstatymų normoms, todėl nuostata tobulintina. 11. Statuto 36 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 6 dalies, 45 straipsnio normos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinis nusižengimas ir priesaikos sulaužymas Statute reguliuojami kaip atskiri savarankiški pagrindai muitinės pareigūno atsakomybei taikyti, šiuos santykius reguliuojančias normas reikėtų aiškiai atriboti ir dėstyti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Statute taip pat reikėtų nustatyti ne tik tarnybinio nusižengimo bet ir priesaikos sulaužymo, kaip tam tikros veikos, požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statuto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas tarnybinis nusižengimas, tačiau Statute neatskleista priesaikos sulaužymo samprata. Atsižvelgiant į Statuto 20 straipsnyje nustatytą priesaikos tekstą, gali būti sunku atriboti tarnybinio nusižengimo ir priesaikos sulaužymo požymius. Be to, pareigūno priesaikos sulaužymas vertintinas kaip nusižengimas, už kurį taikoma griežtesnė atsakomybė, nei už tarnybinį nusižengimą, pavyzdžiui, priesaiką sulaužęs asmuo atleidžiamas iš pareigų Statuto 61 straipsnio 1 dalies 23 punkte nustatytu pagrindu, todėl priesaikos sulaužymo požymiai ir fakto konstatavimas negali būti reguliuojami tik poįstatyminiu teisės norminiu aktu, kaip tai siūloma nustatyti Statuto 45 straipsnyje.
Šiame kontekste svarstytina, ar pasirinktas teisinis reguliavimas konceptualiai racionalus, nes tarnybinis nusižengimas ir priesaikos sulaužymas būtų tiriami vadovaujantis skirtingomis teisės normomis, o tai reikštų - skirtinga tvarka, nors tik baigus tyrimą galima konstatuoti, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas ar sulaužyta priesaika. 12. Statuto 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinami tarnybinės nuobaudos skyrimo principai. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 29 straipsnio 2 dalies nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų, kaip tai numatyta VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, neaiškus Statuto 41 straipsnio 1 dalies ir VTĮ 29 straipsnio 2 dalies santykis (į ką turi būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą). Statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos ir VTĮ 29 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Statuto 41 straipsnio 2 dalies 8 punktas pildytinas atsižvelgiant į VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą. 13. Statuto 54 straipsnio pavadinimą reikėtų derinti su jo turiniu, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje taip pat reguliuojamas darbas poilsio ir švenčių dienomis. 14. Siekiant teisinio aiškumo, tikslintina Statuto 55 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio formuluotė, nes žodžiai „negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį“ suponuoja nepertraukiamai trunkantį budėjimo laiką. 15. Statuto 56 straipsnio 8 dalį reikėtų braukti kaip perteklinę blanketinio pobūdžio normą.
Jeigu ji būtų palikta, jos turinį reikėtų tikslinti atsižvelgiant į šio straipsnio 9 dalies nuostatas. 16. Statuto 60 straipsnio 8 dalyje nurodytas subjektų, turinčių teisę gauti pašalpą mirus muitinės pareigūnui, ratas. Dėl šios nuostatos pastebėtini keli aspektai – pirma, jeigu pašalpa būtų mokama keletui asmenų, neaišku, kokiomis dalimis ši pašalpa turėtų būti išmokėta. Antra, kadangi šiame Statute nėra apibrėžta šeimos sąvoka, tikslinga konkretizuoti šeimos sąvokos turinį (pvz., kaip tai padaryta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje). 17. Statuto 60 straipsnio 8 dalies paskutinį sakinį, kuris nustato, kad muitinės pareigūno, mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, palaikų pervežimo į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė, reikėtų braukti, nes šie santykiai yra privatinės teisės reguliavimo dalykas. 18. Statuto 61 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyti du savarankiški atleidimo iš pareigų pagrindai, todėl juos reikėtų dėstyti atskiruose punktuose. Be to, Statuto 61 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas atleidimo iš pareigų pagrindas, kai „paaiškėja, kad priimant muitinės pareigūną į pareigas nesilaikyta Statuto arba Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų dėl Muitinės departamento veiksmų ar turėtos ir (arba) kitų institucijų, iš kurių Muitinės departamentas gauna informaciją apie muitinės pareigūną priimant jį į pareigas, pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos, dėl kurios muitinės pareigūnas negalėjo būti priimtas, ir šių aplinkybių neįmanoma pašalinti“ suformuluotas ydingai, siūlytina atleidimo iš pareigų pagrindą konkretinti. Šioje nuostatoje aplinkybė, kad pateikta tikrovės neatitinkanti informacija neapima tokios teisinės situacijos, kai informacija apie vieną ar kitą faktą apskritai nebuvo pateikta. 19.
pagrindas suformuluotas netinkamai, neaišku, kokiu pagrindu turėtų būti nutraukiama tarnyba – nurodytu Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 19 punkte, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 20 punkte ar Statuto 61 straipsnio 1 dalies 22 punkte ir kaip turėtų būti suformuluotas konkretus atleidimo iš tarnybos pagrindas. 20. Statuto 61 straipsnio 1 dalies 23 punkte nustatyti du savarankiški atleidimo iš pareigų pagrindai, be to, atsisakymas prisiekti gali būti susijęs su objektyviomis priežastimis, todėl atleidimo iš tarnybos pagrindų tapatinimas šiame punkte, teisės požiūriu, nepriimtinas, juos reikėtų dėstyti atskiruose punktuose ir atriboti dėl atleidimo šiais pagrindais kylančias teisines pasekmes. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Meškienė tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]