Projektas
(Žin., 1998, Nr. 112-3100; 2008, Nr. 75-2923)
Pakeisti 5³ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Diskriminacija draudžiama nustatant ir taikant socialinės apsaugos nuostatas ligos, neįgalumo, senatvės, įskaitant išankstinį išėjimą į pensiją, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo atvejais ir socialinės apsaugos nuostatas, kurios numato bet kokias socialines išmokas, įskaitant vienų gyvenančių asmenų ir našlaičių pensijas, išmokas ir materialines pašalpas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Projektą teikia: Seimo nariai Edvardas Žakaris Edmundas Jonyla Alma Monkauskaitė
Vilnius
2014-08-18 Nr. XIIP-2048 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekte teikiamo reguliavimo, kuriuo siūloma vietoj valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos nustatyti valstybinę socialinio draudimo vienų gyvenančių asmenų pensiją, laikomės nuomonės, išdėstytos Teisės departamento
socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2045. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
projekto pavadinime nurodytinas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, t.y. po žodžio ,,įstatymo“ įrašytina santrumpa ir skaičiai ,,NR.VIII-947“;
išbrauktini keičiamojo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai;
projekto 1 straipsnio pavadinime išbrauktina nuoroda į keičiamo straipsnio dalį;
pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti Teisės departamento direktorių J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-07-22
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr.
lietuvos respublikos europos sąjungos institucijų darbuotojų ir europos parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. xiip-2046, lietuvos respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2047, lietuvos respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5³ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2048, lietuvos respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto nr. xiip-2049, lietuvos respublikos lietuvos nepriklausomybės akto signatarų ir lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2050, lietuvos respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2051, lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2052, lietuvos respublikos prezidento valstybinės rentos 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2053, lietuvos respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2054, lietuvos respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2055, lietuvos respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2056 ir lietuvos respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
lietuvos respublikos europos sąjungos institucijų darbuotojų ir europos parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. xiip-2046, lietuvos respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2047, lietuvos respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5³ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2048, lietuvos respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto nr. xiip-2049, lietuvos respublikos lietuvos nepriklausomybės akto signatarų ir lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2050, lietuvos respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2051, lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2052, lietuvos respublikos prezidento valstybinės rentos 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2053, lietuvos respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2054, lietuvos respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2055, lietuvos respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2056 ir lietuvos respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2045 (toliau – projektas Nr.
XIIP-2045), Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2046, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2047, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2048, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2049, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2050, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2051, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2052, Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2053, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2054, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2055, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2056 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento projektams pateiktoms pastaboms.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad jau egzistuoja paramos sistema žmonėms, kurie gyvena vieni ir turi mažai pajamų, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, todėl siekiant projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų būtų galima tobulinti būtent šį įstatymą. Mūsų manymu, našlių pensijos institutas yra paremtas idėja, kad pagalba reikalinga asmeniui, kuris staiga netenka pajamų mirus partneriui, ir tai nėra tiesiogiai susiję su tiesiog sunkiu pragyvenimu gyvenant vienam. Žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų dėl tam tikrų Projekto Nr. XIIP-2045 nuostatų. 1. Projekto Nr. XIIP-2045 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad vienų gyvenančių asmenų pensija skiriama, jei pensijos skyrimo dieną šis asmuo buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad socialinė parama, suteikiama tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, prieštarauja Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 24 straipsniui, kuris nurodo, kad po pirmų trijų gyvenimo valstybėje narėje mėnesių arba ilgesnio laikotarpio tuo atveju, jei Sąjungos piliečiai atvyko ieškodami darbo ir jo tebeieško, ES piliečiams ir jų šeimos nariams taikomas vienodas traktavimas kaip ir valstybės narės piliečiams. 2. Projekto Nr. XIIP-2045 2 straipsniu keičiamo Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo
asmenų pensiją turi sukakę senatvės pensijos amžių nesusituokę (išsituokę) ar tapę našliais asmenys.
Neaišku, kodėl į turinčių teisę gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją asmenų sąrašą nepatenka nesukakę senatvės pensijos amžiaus neįgalūs nesusituokę (išsituokę) ar tapę našliais asmenys. Manytume, kad tiek sulaukę senatvės pensijos amžių asmenys, tiek neįgalūs asmenys yra panašioje padėtyje atsižvelgiant į jiems tenkančią naštą gyvenant vieniems, be to, iš Projekto Nr. XIIP-2045 aiškinamojo rašto ir iš 1 straipsnio nuostatų formuluotės galima suprasti, kad vienų gyvenančių asmenų pensijos skyrimo tikslas yra ne tik suteikti teisę šią pensiją gauti visiems vieniems gyvenantiems pensinio amžiaus asmenims, bet ir neįgaliems nesusituokusiems (išsituokusiems) asmenims, todėl siūlytume atitinkamai papildyti minėtą projekto Nr. XIIP-2045 nuostatą ir susijusias nuostatas. 3. Pažymime, kad nėra aiškūs Projekto Nr. XIIP-2045 2 straipsniu siūlomos įtvirtinti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatos motyvai. Aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl išsituokęs asmuo turi teisę gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją tik praėjus ne mažiau kaip trims metams po santuokos nutraukimo. 4. Projekto Nr. XIIP-2045 4 straipsniu siūlomo įtvirtinti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siekiama numatyti, kad našlaičių pensija skiriama tik tų asmenų vaikams (įvaikiams), kurie mirties dieną buvo nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Pažymėtina, jog Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pensijos gavėjui, nuolat gyvenančiam kitoje valstybėje, mokama paskirtoji pensija, jeigu pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti.
Taigi, matyti, kad asmens teisė į pensiją nesiejama su nuolatiniu gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai neaišku, dėl kokios priežasties mirusio asmens, įgijusio teisę į pensiją, tačiau gyvenusio kitoje valstybėje, vaikai (įvaikiai) neturėtų teisės gauti našlaičių pensijos. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
žmogaus teisių komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė, skyriaus vyr. specialistė Svajūnė Gaidamavičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Europos teisės departamento ES teisės įgyvendinimo koordinavimo skyrius vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teikiamo reguliavimo, kuriuo siūloma vietoj valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos nustatyti valstybinę socialinio draudimo vienų gyvenančių asmenų pensiją, laikomės nuomonės, išdėstytos Teisės departamento 2014 m. rugpjūčio 18 d. išvadoje Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2045. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime nurodytinas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, t.y. po žodžio ,,įstatymo“ įrašytina santrumpa ir skaičiai ,,NR.VIII-947“;
išbrauktini keičiamojo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai;
straipsnio pavadinime išbrauktina nuoroda į keičiamo straipsnio dalį;
subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti <...> Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2048 <...> visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento projektams pateiktoms pastaboms. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad jau egzistuoja paramos sistema žmonėms, kurie gyvena vieni ir turi mažai pajamų, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, todėl siekiant projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų būtų galima tobulinti būtent šį įstatymą. Mūsų manymu, našlių pensijos institutas yra paremtas idėja, kad pagalba reikalinga asmeniui, kuris staiga netenka pajamų mirus partneriui, ir tai nėra tiesiogiai susiję su tiesiog sunkiu pragyvenimu gyvenant vienam. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nr. 571 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 27–38 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2045, Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2046, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2047, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2048, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2049, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2050, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2051, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2052, Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2053, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2054, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2056 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2057 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų tikslas – „užtikrinti visiems senatvės pensijos sukakusiems nesusituokusiems (išsituokusiems) ar tapusiems našliais asmenims vienodas teises gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją“. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad „vienam gyvenančiam pensinio amžiaus asmeniui, ar jis būtų tapęs našliu, ar niekada nesusituokęs (išsituokęs), vienodai sunku pragyventi iš Lietuvoje gaunamos nedidelės pensijos, todėl santuokos nebuvimo priežastys neturėtų būti pagrindas skirti ar neskirti papildomą pensiją“. Darytina prielaida, kad Įstatymų projektais siekiama vieniems gyvenantiems asmenims nustatyti naujos rūšies išmokas, būdingas ne valstybinių socialinio draudimo, valstybinių pensijų bei rentų sistemai, o socialinės paramos, kurią reglamentuoja kiti specialūs įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas), sistemai. Siūlomos nustatyti naujos išmokos vieniems gyvenantiems asmenims skyrimas nebūtų siejamas su
teisinis reguliavimas, pagal kurį išmokos nustatomos vienam gyvenančiam senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui neatsižvelgiant į kitus kriterijus (pavyzdžiui, pajamas, turtą), nėra pagrįstas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą; socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Taigi valstybės teikiamos socialinės paramos paskirtis – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Įstatymų projektuose nustatytų išmokų skyrimas, įvertinus asmens pragyvenimo lygį tik pagal jo šeiminę padėtį, daugeliu atvejų neatspindėtų tikrosios asmens materialinės padėties, taigi siūlomos vieno gyvenančio asmens išmokos skyrimas nebūtų objektyvus ir socialiai teisingas. Pritarti
departamento 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis apie gyventojų (15 metų ir vyresnių) santuokinę padėtį, 2011 metais Lietuvoje gyveno 32,2 procento niekada negyvenusių santuokoje vyrų ir 23,5 procento niekada santuokoje negyvenusių moterų, o išsituokusių vyrų ir moterų atitinkamai buvo 9,3 ir 12,4 procento.
Darant prielaidą, kad panašus gyventojų procentinis pasiskirstymas pagal santuokinę padėtį būtų pensinio amžiaus asmenų kategorijoje, niekada negyvenusių santuokoje asmenų ir išsituokusių asmenų, sukakusių senatvės pensijos amžių, skaičius sudarytų apie 246 tūkstančius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 220 tūkstančių valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų gavėjų, šioms pensijoms mokėti per metus panaudojama apie 57 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Pareigūnų ir karių, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas ir valstybines signataro rentas mokančių institucijų duomenimis, valstybines našlių pensijas ir rentas gauna apie 19 tūkstančių asmenų, šioms pensijoms per metus panaudojama apie 4 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įvertinus šiuos duomenis, priėmus Įstatymų projektus tikėtinas papildomas metinis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis galėtų sudaryti 62,7 mln. eurų, o papildomas metinis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis – 4,4 mln. eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus (nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto), šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pritarti
pasiūlymai:
Nr. XIIP-2048 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė