Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„6) užtikrina neišnuomotos ir neperduotos neatlygintinai naudotis valstybinės žemės, priskirtos kelių plėtrai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, priežiūrą ir tvarkymą.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 5 straipsnio papildymo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 30 d. protokolo Nr. 57 pavedimą skubos tvarka parengti teisės aktų projektus, pagal kuriuos likę laisvi valstybinės žemės plotai, esantys prie valstybinės reikšmės kelių, nebūtų privatizuojami ar nuomojami ilgiau nei 2 metams, o sprendimai dėl nuomos sutarčių pratęsimo būtų priimami tik suderinus su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nurodžiusi, kad valstybinės reikšmės keliuose („Via Baltica“ transporto koridorius nuo Lenkijos sienos iki Latvijos sienos, A3 Vilnius–Minskas, A9 Panevėžys–Šiauliai (ruože Radviliškis–Šeduva), A14 Vilnius–Utena, A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė ir kt.) kasmet intensyvėja eismas, todėl yra poreikis įrengti juose papildomas eismo juostas, rekonstruoti šiuos kelius ir tam minimalaus kelio juostos pločio minėtuose keliuose nepakanka.
Taip pat, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teigimu, pasitaiko atvejų, kai rengiant teritorijų planavimo dokumentus nustatoma, jog neteisėtai yra privatizuotos kelio juostos ar kelio dalys (kelio grioviai, poilsio aikštelės ir pan.). Be to, laisvų valstybinės žemės plotų tarp kelio juostų ir privačių žemės sklypų likę mažai, vykdant žemės reformą jie privatizuoti, o likusieji – privatizuojami arba išnuomojami
vykdyti sudėtingas ir ilgai trunkančias žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, taip kyla sunkumų išsaugant, rekonstruojant, modernizuojant valstybinės reikšmės kelių tinklą ir vykdant jo plėtrą. Įstatymų projektais siekiama rezervuoti šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių esančius laisvus valstybinės žemės plotus, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingus šių kelių plėtrai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius – Žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Audrius Petkevičius, tel. 239 1338) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346) vyriausioji specialistė Daiva Radzevičiūtė, tel. 239 1351, el. p. [email protected]. 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo
žemę, kuri jau yra užimta kelių, t. y. šalia kelio esanti valstybinės žemės juosta, kurioje prireikus galima būtų platinti kelią, gali būti privatizuota. Taigi vykdant kelių tinklo plėtros darbus, turi būti inicijuojama privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teisės aktuose nėra nustatyta apribojimo žemės panaudos sutarčių terminui tais atvejais, kai žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama;
Siūlomas reglamentavimas, pagal kurį nurodyti valstybinės žemės plotai būtų priskirti neprivatizuojamai žemei, tokiu būdu uždraudžiant juos parduoti ar atkurti į juos nuosavybės teises. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi nuostatos, jog įstatymų leidėjas turi diskreciją apibrėžti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas, atsižvelgiant ne tik į buvusio savininko interesus, tačiau ir į susiklosčiusį faktinį žemės naudojimą, visuomenės poreikius. Pagal priimtus įstatymų pakeitimus nebebūtų perleidžiama privačion nuosavybėn valstybinė žemė, suplanuota kaip reikalinga valstybinės ar vietinės reikšmės kelių plėtrai. Tokiu būdu suintensyvėjus eismui, būtų galima greičiau vykdyti kelio rekonstrukcijos, plėtros ir kitus darbus, nes nereikėtų pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.549 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal paskirtį; jeigu sutartis sudaryta ilgesniam terminui, tai laikoma, kad ji sudaryta tik iki žemės sklypo paėmimo. Todėl nebūtų tikslinga keisti Žemės įstatymo dėl 2 metų nuomos termino nustatymo tais atvejais, kai nuomojami valstybinės žemės sklypai, kurie ar kurių dalys priskirti valstybinės reikšmės kelių plėtrai, nes, kaip pastebėjo Teisingumo ministerija, toks reglamentavimas būtų perteklinis, o ir 2 metų terminas yra diskutuotinas. Tačiau turėtų būti keičiamas Žemės įstatymas nustatant analogiškas Civilinio kodekso 6.549 straipsnio 4 daliai nuostatas valstybinės žemės panaudos atveju, nes galimi atvejai, kai valstybinė žemė bus ne išnuomota, bet perduota panaudai, o šiuo metu nei Civiliniame kodekse, nei Žemės įstatyme nėra tokio reglamentavimo. Taigi būtų suvienodintas reglamentavimas dėl naujų nuomos ir panaudos sutarčių sudarymo, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams. Be to, tam, kad valstybinės ar vietinės reikšmės kelių plėtrai rezervuota neišnuomota ir neperduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė atitiktų geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimus, teikiamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo projektas, įgaliojant Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos užtikrinti šios žemės priežiūrą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, funkcija apima daugiausia disponavimą šia žeme – sklypų formavimą, jų nuomą, pardavimą ir pan., tačiau ji neįgaliota užtikrinti priežiūrą, pvz., šienauti žolę. Šią funkciją, priklausomai nuo teritorijos pobūdžio, atlieka savivaldybės, urėdijos, direkcijos ir pan., nepaisant to, kad žemės neperduota joms patikėjimo teise. Pavyzdžiui, pagal Saugomų teritorijų 27 straipsnio 8 dalį valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos organizuoja nuolatinę šių teritorijų priežiūrą ir tvarkymą; Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, jog viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas ir t. t. Todėl įgaliojimas Kelių direkcijai sutvarkyti žemę, kuri jau pagal planavimo dokumentus priskirta kelių plėtrai, būtų analogiškas nurodytam reglamentavimui. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta; Nacionalizuotos ar kitaip neteisėtai nusavintos žemės grąžinimas piliečiams baigiamas (pagal paskutinius duomenis Lietuvos Respublikoje nuosavybės teisės atkurtos į jau 98,8 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose), todėl likusiai neatkurtai daliai keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas nebūtų teisinga. Be to, Įstatymų projektų rengimo iniciatorei nenurodžius, kokiam valstybinės žemės plotui valstybinės reikšmės keliams plėsti šiuo metu yra realus poreikis, neaišku, ar yra pakankamas pagrindas pažeisti teisinio reguliavimo stabilumą ir jį keisti. Pabrėžtina, kad šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programoje numatyta iki 2015 m. (I ketvirčio) užbaigti žemės grąžinimą kaimo vietovėse, o priskyrus papildomus valstybinės žemės plotus neprivatizuojamiems, užsitęstų nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kas taip pat lemtų viso žemės reformos proceso užsitęsimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas turės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai tuo aspektu, kad bus galima mažiau nusipirkti valstybinės žemės ūkinei veiklai vykdyti, o tokios žemės nuoma dėl trumpo laikotarpio bus mažiau patraukli. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektai iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų veiklos programai, tačiau gali turėti neigiamos įtakos įgyvendinant jos 395 punktą dėl žemės grąžinimo proceso užbaigimo. Priėmus Įstatymų projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimtų įstatymų įgyvendinimas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų: padaugės valstybės išperkamos žemės, už kurią turės būti atlyginama, taip pat ir pinigais.
Be to, tais atvejais, kada iki įstatymų įsigaliojimo bus suprojektuoti valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, kurie pateks į siūlomą rezervuoti žemės juostą, valstybės lėšomis turės būti papildomai perkamos perprojektavimo paslaugos. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Vietinis kelias“, „valstybinės reikšmės kelias“, ,,valstybinė žemė“, ,,žemės sklypas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL
2014-04-18 Nr. XIIP-1696 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos užtikrina neišnuomotos ir neperduotos neatlygintinai naudotis valstybinės žemės, priskirtos kelių plėtrai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, priežiūrą ir tvarkymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu (patikėtiniu) yra Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, o šio straipsnio 6 dalis, nustato, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Atsižvelgiant į tai, kad patikėjimo teisė apima perduotos žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, diskutuotinas projektu siūlomas reguliavimas, kai Lietuvos automobilių kelių direkcijai nustatoma pareiga prižiūrėti ir tvarkyti valstybinę žemę, neturint teisės šią žemę valdyti, naudoti ir disponuoti ja. Be to, nuostata ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos užtikrina žemės <...> priežiūrą ir tvarkymą“ nėra pakankamai aiški. Iš šios nuostatos nėra aišku, ar direkcija turėtų organizuoti tokios žemės priežiūrą ir tvarkymą, ar pati turėtų prižiūrėti žemę, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė S.Švedas
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Počikovska Leokadija - Žemės ūkio ministerijos viceministrė, Audrius Petkevičius – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Stančikas Andriejus - LR žemės ūkio rūmų pirmininkas, Pakalka Vaidas - NŽT direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Bagdonas Algis - NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius, Bereišis Audrius - STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjai Neringa Azguridienė ir Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2014-04-18)1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto
nustatyti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos užtikrina neišnuomotos ir neperduotos neatlygintinai naudotis valstybinės žemės, priskirtos kelių plėtrai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, priežiūrą ir tvarkymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu (patikėtiniu) yra Nacionalinė žemės tarnyba
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą Vyriausybei patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 7.2. Pasiūlymai: pateikti Seimui informaciją apie:
Bucevičius
komitetas
Grybauskas ir Jonas Kondrotas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Juridinio skyriaus patarėjas Gintaras Asadauskas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė, Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Tamonienė, Seimo kanceliarijos teisės departamento patarėjai Neringa Azguridienė ir Saulius Švedas, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjai Leonardas Michelbertas ir Gintarė Dešukaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2014-04-18)536 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto
nustatyti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos užtikrina neišnuomotos ir neperduotos neatlygintinai naudotis valstybinės žemės, priskirtos kelių plėtrai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, priežiūrą ir tvarkymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu (patikėtiniu) yra Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, o šio straipsnio 6 dalis, nustato, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Atsižvelgiant į tai, kad patikėjimo teisė apima perduotos žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, diskutuotinas projektu siūlomas reguliavimas, kai Lietuvos automobilių kelių direkcijai nustatoma pareiga prižiūrėti ir tvarkyti valstybinę žemę, neturint teisės šią žemę valdyti, naudoti ir disponuoti ja. Be to, nuostata ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos užtikrina žemės <...> priežiūrą ir tvarkymą“ nėra pakankamai aiški. Iš šios nuostatos nėra aišku, ar direkcija turėtų organizuoti tokios žemės priežiūrą ir tvarkymą, ar pati turėtų prižiūrėti žemę, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: siūlyti Komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. Komiteto išvadų rengėjai: Edmundas Jonyla Kazys Starkevičius