Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) daugiabučių namų balkonuose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Antanas Vinkus Rima Baškienė Agnė Širinskienė
Lyginamasis variantas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
vartojimo ribojimas „1. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama:
1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose; ,kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų. arčiau kaip 10 metrų nuo asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų;
7) daugiabučių namų, komercinės ir viešosios paskirties pastatų balkonuose, terasose, galerijose, lauke arčiau kaip 20 metrų nuo daugiabučių namų, vaikų žaidimo, sporto bei poilsio aikštelėse ir arčiau kaip
10 metrų nuo jų;
kiti renginiai;
bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas.”
Pakeisti 26 straipsnio 12 dalį ir išdėstyti ją taip: 12.
Už šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 6 dalies nustatytoų reikalavimoų pažeidimąus, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia :
Seimo narys Tomas Tomilinas
Projekto lyginamasis variantas
2018
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius,
su tabako gaminiais susijusius gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama:
1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų.;
prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“. 2 straipsnis. 19 straipsnio 6 dalies pakeitimas. Pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 6 dalį: ,,6. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai netaikomi bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams.“
3Straipsnis. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
,,7.
Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas.” 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Antanas Vinkus Tomas Tomilinas Aurelijus Veryga Agnė Širinskienė Zenonas Streikus Asta Kubilienė Andrius Palionis Rūta Miliūtė Dainius Kepenis Virginijus Sinkevičius Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Audrys Šimas Aušrinė Norkienė Virginija Vingrienė
Projekto lyginamasis variantas
2019
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, ir
elektronines cigaretes su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama:
priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kituose bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
Cigarų ir
(ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų.;
7) dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtas vietas;
8) lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti, paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, to (tų) daugiabučio (daugiabučių) gyvenamojo (gyvenamųjų) namo (namų) ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija.“
netekusia galios 19 straipsnio 6 dalį: ,,6. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai netaikomi bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams.“
19 straipsnį 7 dalimi:
„7. Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris
naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“
4Papildyti 19 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Rūkymas yra dažnas šių dienų žmonių mirties ir fizinės negalios šaltinių. Tabako dūmuose esantis nikotinas yra viena stipriausių pasaulyje žinomų narkotinių medžiagų, greičiausiai sukeliančių priklausomybę. Tai paaiškina, kodėl trečdalis suaugusių pasaulio gyventojų rūko ir ne daugiau kaip 5 proc. pradėjusių rūkyti pavyksta atsikratyti šio įpročio. Pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 6 mln. žmonių, tame tarpe apie 600 tūkst. žmonių dėl pasyvaus rūkymo. Lietuvoje rūkymo sukeltos ligos kasmet pasiglemžia apie 7000 gyvybių. Pasyvaus rūkymo žalą rodo šie iškalbingi faktai: degant tabakui tiek į rūkančiojo organizmą, tiek į aplinką patenka apie 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 70 sukelia vėžį. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas informuoja, kad tik 15 proc. cigaretės dūmo yra įkvepiama rūkant, o likusi dalis pasiskirsto aplinkoje ir gali būti įkvepiama aplinkinių žmonių. Ką įkvepia nerūkantieji, sudaro degančio tabako dūmas ir rūkančiojo iškvepiamas oras. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis, insultu, astma, didina staigios kūdikių mirties sindromo tikimybę, mažo svorio naujagimių tikimybę. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis. Tai ypač pavojinga vaikams. Pasaulio Sveikatos Organizacija perspėja, kad žmonės, gyvenantys su rūkančiaisiais, 25 proc. dažniau serga išemine širdies liga nei tie kurie nesusiduria su pasyviu rūkymu.
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos - išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai) ir pastato bendrojo naudojimo patalpos (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams). Remiantis šiuo įstatymu, balkonai jau priskirti prie bendro naudojimo patalpų, o juose rūkyti turi būti draudžiama, kaip ir laiptinės. Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus specialistai išaiškino, kad balkonai yra bendro naudojimo patalpos ir juose iš esmės uždraudė rūkyti. Kadangi bendro naudojimo patalpas kiekvienas supranta ir interpretuoja savaip, siūlau Tabako kontrolės įstatyme įvardinti balkonus kaip vietą, kur draudžiama rūkyti. Seimui nepritarus siūlymui uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, sulaukiame vis daugiau kritikos ir skundų, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus – kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir žalojama jų sveikata.
Projektą teikia Seimo nariai – Antanas Vinkus, Rima Baškienė, Agnė Širinskienė. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Įstatymo projekto tikslas yra uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Įstatymo projekto uždaviniai – apsaugoti kitus asmenis nuo kenksmingų pasyvaus rūkymo padarinių. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama: visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
Nuo 2007 m. sausio 1 d. uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projektą būtų uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, o žmonės būtų labiau apsaugoti nuo pasyvaus rūkymo ir jo daromos žalos. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai. Teikiamas įstatymo projektas nėra skirtas įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 8.
įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai Įstatymo projekto parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „rūkymas“
„daugiabučių namų balkonai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Antanas Vinkus Rima Baškienė Agnė Širinskienė
rengimą paskatinusios priežastys Remiantis narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informacija XXI a. pradžioje tabako rūkymas tapo labiausiai paplitusi priklausomybės liga. Ši narkomanijos rūšis nulemia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu. Pasaulio banko duomenimis, maždaug trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, o tai sudaro apie 1,3 milijardo rūkalių pasaulyje. Rūkymas dabar pasaulyje nulemia 4,9 mln. mirčių kasmet. Kiekvieną dieną pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų miršta daugiau kaip 13 tūkstančių gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, jog iki
metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo. Kartu su AIDS tabako vartojimas yra viena iš greičiausiai didėjančių priešlaikinių mirčių priežasčių pasaulyje. Rūkymas yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji dažniau serga 25 ligomis, ir dėl to praranda vidutiniškai 5 - 8, o vidutinio amžiaus vyrų (35 - 59 m.) grupėje – 20 - 25 produktyvaus gyvenimo metus. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusiųjų ir nemetusiųjų rūkyti numiršta nuo tabako sukeltų ligų. Lietuvoje kasdien rūko apie 40 procentų suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Per pastarąjį dešimtmetį jaunų moterų rūkymas Lietuvoje išaugo penkis kartus, o nepilnamečių merginų rūkymo paplitimas pralenkė suaugusių moterų rūkymo paplitimą.
Suaugusiesiems pasyvus rūkymas padidina plaučių vėžio riziką 20-30 procentų, išeminės širdies ligos riziką –
procentų. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 procentų. Ūmus aplinkoje esančių tabako dūmų poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais. Rūkant į organizmą patenka apie 4000 įvairių medžiagų. Dalis šių medžiagų sukelia įvairių organų vėžinius susirgimus, tačiau kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, radioaktyvus Polonis 210 gali sukelti chromosomų pakitimus arba lemti fizinius vaisiaus vystymosi sutrikimus. Tyrimų duomenimis, pasyviai rūkančios moterys gimdo mažesnio svorio naujagimius, taip pat dažniau gimdo prieš laiką. Pasyvus jau gimusių vaikų rūkymas taip pat siejamas su blogesne tokių vaikų plaučių funkcija. Vaikai, kurių tėvai rūko, 1,5 k. dažniau serga bronchine astma, infekcinėmis kvėpavimo takų sistemos ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Taip pat buvo nustatyta, kad tėvų rūkymas gali padidinti vaikų vėžio (smegenų vėžio, kraujo vėžio) atsiradimo riziką. Rūkančių motinų vaikai gimsta su nikotino abstinencijos (nikotino stygiaus) reiškiniais, būna neramūs, blogiau valgo, trinka jų miegas. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas nepakankamai užtikrina nerūkančių žmonių pamatines teises į sveikatos ir gyvybės apsaugą, neužtikrina vienos iš pagrindinių vaikų teisių – būti sveikam, nekuria demokratiškų vertybių tradicijų, kurios grįstos pagarba, atsakomybe, sąmoningumu, neginčijama žmogaus teisę gyventi ir leidžia atsirasti situacijoms, kuriose gali laisvai reikštis paslėptas smurtas – priverstinis pasyvus rūkymas.
Projekto pirminis siūlytojas – Seimo narys Tomas Tomilinas. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Įstatymo projekto tikslas yra uždrausti rūkyti daugiabučių namų, komercinės ir viešosios paskirties pastatų balkonuose, terasose, galerijose, lauke arčiau nei 20 metrų nuo daugiabučių namų, vaikų žaidimo, sporto bei poilsio aikštelėse ir arčiau nei 20 metrų nuo šių aikštelių, visuomeninio transporto aikštelėse ir arčiau nei 10 metrų nuo jų; laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai; arčiau nei 10 metrų nuo asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų. Įstatymo projekto uždaviniai – apsaugoti kitus asmenis nuo kenksmingų pasyvaus rūkymo padarinių. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama: visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.
Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
Nuo 2007 m. sausio 1d. uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir
(ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projektą būtų uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir šalia nepilnamečių, o žmonės būtų labiau apsaugoti nuo pasyvaus rūkymo ir jo daromos žalos. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai. Įstatymo įgyvendinimas pareikalaus Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių pastangų siekiant išaiškinti gyventojams jo teikiamą naudą ir viešą interesą.
Teikiamas įstatymo projektas nėra skirtas įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. Siekiant efektyvaus
Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybės ir savivaldybės turės parengti įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, rekomendacijas ir tvarkas. 8. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. Visuomenės informavimo ir aiškinamąjį darbą bus galima įgyvendinti esamų asignavimų rėmuose. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13.
13Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai Įstatymo projekto parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„rūkymas“ „daugiabučių namų balkonai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
rengimą paskatinusios priežastys Rūkymas yra dažnas šių dienų žmonių mirties ir fizinės negalios šaltinis. Tabako dūmuose esantis nikotinas yra viena iš stipriausių pasaulyje žinomų narkotinių medžiagų, greičiausiai sukeliančių priklausomybę. Tai paaiškina, kodėl trečdalis suaugusių pasaulio gyventojų rūko ir tik ne daugiau kaip 5 proc. pradėjusių rūkyti pavyksta atsikratyti šio įpročio. Pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 6 mln. žmonių, tame tarpe apie 600 tūkst. žmonių dėl pasyvaus rūkymo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, jog iki 2030 metų mirčių nuo tabako sukeltų ligų skaičius išaugs iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo. Kartu su AIDS tabako vartojimas yra viena iš greičiausiai didėjančių priešlaikinių mirčių priežasčių pasaulyje. Rūkymas yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji dažniau serga 25 ligomis ir dėl to praranda vidutiniškai 5 - 8, o vidutinio amžiaus vyrų (35 - 59 m.) grupėje – 20
Kai kurių tyrimų duomenimis, smegenų insulto rizika padidėja 50 procentų. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 procentų. Ūmus aplinkoje esančių tabako dūmų poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais. Rūkant į organizmą patenka apie 4000 įvairių medžiagų. Dalis šių medžiagų sukelia įvairių organų vėžinius susirgimus, tačiau kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, radioaktyvus Polonis 210 gali sukelti chromosomų pakitimus arba lemti fizinius vaisiaus vystymosi sutrikimus. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis, insultu, astma, didina staigios kūdikių mirties sindromo tikimybę, mažo svorio naujagimių tikimybę. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis. Tai ypač pavojinga vaikams. Pasaulio Sveikatos Organizacija perspėja, kad žmonės, gyvenantys su rūkančiaisiais, 25 proc. dažniau serga išemine širdies liga nei tie, kurie nesusiduria su pasyviu rūkymu. Tyrimų duomenimis, pasyviai rūkančios moterys gimdo mažesnio svorio naujagimius, taip pat dažniau gimdo prieš laiką. Pasyvus jau gimusių vaikų rūkymas taip pat siejamas su blogesne tokių vaikų plaučių funkcija. Vaikai, kurių tėvai rūko, 1,5 karto dažniau serga bronchine astma, infekcinėmis kvėpavimo takų sistemos ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Taip pat buvo nustatyta, kad tėvų rūkymas gali padidinti vaikų vėžio (smegenų vėžio, kraujo vėžio) atsiradimo riziką.
Rūkančių motinų vaikai gimsta su nikotino abstinencijos (nikotino stygiaus) reiškiniais, būna neramūs, blogiau valgo, trinka jų miegas. Atsiranda vis naujų tabako gaminių, pvz., bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai, šiems gaminiams yra taikomas liberalesnis reglamentavimas, numatytos išimtys rūkymo vietose. Tačiau, tai vis tiek yra tabako gaminiai. Dar nėra nepriklausomų mokslinių tyrimų dėl šių gaminių ilgalaikio vartojimo pasekmių, o Pasaulio Sveikatos Organizacija ragina susilaikyti nuo tokių gaminių vartojimo. Sulaukiama vis daugiau kritikos ir skundų, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus – kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir žalojama jų sveikata. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas nepakankamai užtikrina nerūkančių žmonių pamatines teises į sveikatos ir gyvybės apsaugą, neužtikrina vienos iš pagrindinių vaikų teisių – būti sveikam, nekuria demokratiškų vertybių tradicijų, kurios grįstos pagarba, atsakomybe, sąmoningumu, neginčijama žmogaus teise gyventi ir leidžia atsirasti situacijoms, kuriose gali laisvai reikštis paslėptas smurtas – priverstinis pasyvus rūkymas. Įstatymo projekto iniciatoriai LR Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Antanas Vinkus. 2.
Įstatymo projekto tikslas yra uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei tose vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai. Be to, Įstatymo projekte yra siūloma taikyti tą patį reguliavimą bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, taip pat nustatyti pareigą juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas. Pastebėtina, kad panašus reguliavimas galioja Latvijoje, kur tarp kitų vietų, kuriose draudžiama rūkyti, išvardinti:
gyventojas pagrįstai prieštarauja rūkymui;
metu, išskyrus specialias rūkymo vietas;
išskyrus atvirų jų vasaros erdvių specialias rūkymo vietas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama: visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.
Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
Nuo 2007 m. sausio 1d. uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Sumažinus tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių vartojimo paplitimą, patrauklumą ir prieinamumą, sumažės ankstyvas mirtingumas ir sergamumas chroniškomis ligomis, kurių galima išvengti ir kurios yra susijusios su tabako gaminių ar su jais susijusių gaminių vartojimu, bei tiesioginės ir netiesioginės sveikatos priežiūros išlaidos, taip pat pagerės žmonių gyvenimo kokybė ir nacionalinė ekonominė gerovė. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai. Įstatymo įgyvendinimas pareikalaus Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių pastangų siekiant išaiškinti gyventojams jo teikiamą naudą ir viešą interesą. Teikiamas įstatymo projektas nėra skirtas įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybės ir savivaldybės turės parengti įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, rekomendacijas ir tvarkas. 8. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. Visuomenės informavimo ir aiškinamąjį darbą bus galima įgyvendinti esamų asignavimų rėmuose. 12.
aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Antanas Vinkus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „rūkymas“
„daugiabučių namų balkonai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Antanas Vinkus Tomas Tomilinas Aurelijus Veryga Agnė Širinskienė Asta Kubilienė Andrius Palionis Rūta Miliūtė Dainius Kepenis Virginijus Sinkevičius Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Audrys Šimas Aušrinė Norkienė Virginija Vingrienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017- 06 - Nr. Į 2017-06-09 Nr. S-2017-5833 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-815(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-815 (2) (toliau - Projektas), pažymime, kad, pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis generalinį direktorių Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 732, el. p. [email protected]
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau
nes visuomet yra tikimybė, jog netoliese bus, pavyzdžiui, nepilnamečių asmenų. Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis yra proporcingas. Be to, neturint atstumų matavimo prietaisų, būtų sudėtinga nustatyti ir atstumą iki minėtų asmenų. Kita vertus, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent 10 metrų, o ne kitokio dydžio atstumas.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įstatyme nėra siūloma nustatyti atsakomybės už siūlomo nustatyti draudimo nesilaikymą. 3. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata ,,komercinės ir viešosios paskirties pastatai“ tikslintina. Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuoja Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Pastarajame reglamente nėra nurodyta, kad pastatai pagal jų naudojimo paskirtį yra skirstomi į komercinės ar viešosios paskirties pastatus. Todėl taikant įstatymą projektu siūlomos keičiamo įstatymo nuostatos gali būti nevienodai aiškinamos. Atsižvelgus į tai, jas reikėtų patikslinti arba pateikti sąvokų ,,komercinės paskirties pastatas“ ir ,,viešosios paskirties pastatas“ apibrėžimus. 4. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodoma, jog draudžiama rūkyti balkonuose, terasose, galerijose. Pastebėtina, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme greta minėtų pastato dalių atskirai nurodomos ir lodžijos. Manytina, jog būtų neproporcinga uždrausti rūkyti balkonuose, bet neuždrausti rūkyti lodžijose. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. 5. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte vartojama sąvoka
„visuomeninio transporto aikštelė“. Atsižvelgiant į tai, jog nėra aišku apie
kokias aikšteles šioje sąvokoje kalbama, siūlytina atskleisti sąvokos turinį. Gal būt nuostatoje turėtos omenyje visuomeninio transporto stotelės, o ne aikštelės. Kartu pastebėtina, jog viešojo transporto stotelių ribos nėra aiškiai pažymėtos, todėl nėra aišku, kaip nuostata turėtų būti taikoma praktikoje. 6.
dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina, ar laisvalaikio praleidimo vietose draudžiama rūkyti tik tuomet, kai jose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ar turima omenyje, jog nuolat draudžiama rūkyti laisvalaikio praleidimo vietose, kurių paskirtis sietina su sporto ir kitų renginių organizavimu. 7. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,juridinis ar fizinis asmuo, atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje rūkoma, nepatektų į kitas patalpas“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kurie konkrečiai juridiniai ar fiziniai asmenys būtų priskiriami atsakingiems už pastato priežiūrą asmenims, t.y. ar pastatų, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, ar asmenys administruojantys turtą, ar atitinkamas pastato inžinerinių sistemų priežiūros ir panašias paslaugas teikiantys subjektai. Svarstytina, ar subjektų, atsakingų už tai, kad tabako dūmai iš patalpų, kuriose rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, ratas neturėtų būti patikslintas. Kartu keltinas klausimas, ar visais atvejais būtų proporcinga nustatyti, jog asmuo atsakingas už pastato priežiūrą, turi užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje rūkoma nepatektų į kitas patalpas. Manytina, jog atsakomybė turėtų būti siejama ne tik su priežiūros funkcija, tačiau ir su asmeniu, kuris rūko. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei būtų rūkoma išnuomoto buto viename iš kambarių, nėra aišku kaip apskritai būtų įmanoma užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitas buto patalpas (kitus kambarius) ir kodėl už tai turėtų būti atsakingas asmuo, atsakingas už pastato priežiūrą, arba buto savininkas, o ne rūkantis asmuo. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau
rūkymui. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pastebėtina, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme greta minėtų pastato dalių atskirai nurodomos ir lodžijos. Manytina, jog būtų neproporcinga uždrausti rūkyti balkonuose ir terasose, bet neuždrausti rūkyti lodžijose. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma daugiabučio namo gyventojas (-ai) turėtų išreikši savo prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose ir terasose. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma daugiabučio namo gyventojai ir institucijos, kontroliuojančios keičiamo įstatymo nuostatų laikymąsi, turėtų būti informuojami apie, tai, kad bent vienas iš daugiabučio namo gyventojų prieštarauja, kad būtų rūkoma to daugiabučio namo balkonuose ir terasose. Kitu atveju, įstatyme siūlomo nustatyti draudimo įgyvendinimas praktikoje gali būti sudėtingas, o asmenys negalėtų tinkamai laikytis įstatyme nustatyto draudimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,juridinis ar fizinis asmuo, atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje rūkoma, nepatektų į kitas patalpas“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kurie konkrečiai juridiniai ar fiziniai asmenys būtų priskiriami atsakingiems už pastato priežiūrą asmenims, t.y., ar pastatų, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, ar asmenys administruojantys turtą, ar atitinkamas pastato inžinerinių sistemų priežiūros ir panašias paslaugas teikiantys subjektai. Svarstytina, ar subjektų, atsakingų už tai, kad tabako dūmai iš patalpų, kuriose rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, ratas neturėtų būti patikslintas. Kartu keltinas klausimas, ar visais atvejais būtų proporcinga nustatyti, jog asmuo atsakingas už pastato priežiūrą, turi užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje rūkoma nepatektų į kitas patalpas. Manytina, jog atsakomybė turėtų būti siejama ne tik su priežiūros funkcija, tačiau ir su asmeniu, kuris rūko.
Pavyzdžiui, tuo atveju, jei būtų rūkoma išnuomoto buto viename iš kambarių, nėra aišku kaip apskritai būtų įmanoma užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitas buto patalpas (kitus kambarius) ir kodėl už tai turėtų būti atsakingas asmuo, atsakingas už pastato priežiūrą, arba buto savininkas, o ne rūkantis asmuo. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. 4. Projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
vienos struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia;
taškai nededami, todėl po projekto 2 straipsnio pavadinimo padėtą tašką reikia išbraukti;
straipsnio numerį, taškas nededamas, todėl projekto 3 ir 4 straipsniuose po skaičių, žyminčių straipsnių numerius, padėtus taškus reikia išbraukti;
projekto 3 straipsnio pavadinimą, nes vietoj straipsnio pavadinimo dėstoma šio straipsnio pakeitimų esmė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018- 12 - Nr. Į 2018-11-30 Nr. S-2018-9148 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-815(3) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-815 (3) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis generalinį direktorių Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 696, el. p. [email protected]
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kituose bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis draudimas rūkyti nustatomas tik gyvenamosiose patalpose, priklausančiose asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, butai daugiabučiuose namuose taip pat yra priskirti gyvenamųjų patalpų kategorijai, bet jie asmenims gali priklausyti tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise, tiek asmeninės nuosavybės teise. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad rūkyti draudžiama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose bendrojo naudojimo patalpose, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje neturėtų būti įtvirtintas draudimas rūkyti pastato bendrojo naudojimo patalpose ir kitose pastato dalyse, kaip jos apibrėžtos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punkte. Tokiu atveju draudimas rūkyti būtų taikomas pastato laiptinėse, holuose, koridoriuose, galerijose, palėpėse, sandėliuose, rūsiuose, pusrūsiuose, taip pat bendrojo naudojimo balkonuose, lodžijose, terasose, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. 2. Jeigu būtų pritarta šios išvados 1 punkte nurodytai pastabai ir draudimas rūkyti būtų nustatytas bendrojo naudojimo balkonuose, lodžijose ir terasose, tai projekto 1 straipsnio
patikslinti nurodant, kad draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, taikomas, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. 3. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių ,,į to paties buto patalpas“ nereikėtų įrašytini žodžius ,,į to paties buto kitus kambarius ir pagalbines patalpas“ arba ,,į to paties buto kitas patalpas“. 4.
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka“. Atsižvelgus į tai, kad tai nauja nuostata, kurios prieš tai teikiamuose šio projekto redakcijose nebuvo, svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso papildymo įstatymo projektas, kuriame būtų nustatyta atsakomybė už aukščiau minėtą duomenų nenurodymą. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Svarstytina, ar atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo, pasirašymo, paskelbimo procedūrų trukmę nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Jeigu būtų pritarta aukščiau nurodytai pastabai ir nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, projekto 2 straipsnio
aktų priėmimo datą. 6. Po įstatymo projekto pavadinimu dėstomoje įstatymo projekto datoje, vietoje 2019 metų reikia nurodyti 2020 metus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Jelena Talačkienė, Vidaus reikalų ministerijos patarėja Indrė Gasperė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyr. patarėjas Darius Urbonas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Goda Keso, Vilniaus m. savivaldybės atstovai:
Gintaras Leperskas ir Aušra Raškevičienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas Juozas Abramavičius, Lietuvos būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis, Lietuvos liberalaus jaunimo atstovai: Teresė Škutaitė ir Domantas Katelė, lobistė Eglė Markevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąvoka ,,bendrosios gyvenamos patalpos“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kurios gyvenamosios patalpos turėtų būti priskirtos prie bendrų gyvenamųjų patalpų, t. y. ar gyvenamosios patalpos, kurios asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar gyvenamosios patalpos, nuosavybės teise priklausančios vienam asmeniui, bet jose gyvena keli asmenys, ar ši sąvoka turėtų būti suprantama kitaip. Taigi, taikant įstatymą, minėtoji sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar ši projekto sąvoka neturėtų būti patikslinta arba atskleistas jos turinys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
17
draudžiama rūkyti balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pastebėtina, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme greta minėtų pastato dalių atskirai nurodomos ir lodžijos. Manytina, jog būtų neproporcinga uždrausti rūkyti balkonuose ir terasose, bet neuždrausti rūkyti lodžijose. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma daugiabučio namo gyventojas (-ai) turėtų išreikši savo prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose ir terasose. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma daugiabučio namo gyventojai ir institucijos, kontroliuojančios keičiamo įstatymo nuostatų laikymąsi, turėtų būti informuojami apie, tai, kad bent vienas iš daugiabučio namo gyventojų prieštarauja, kad būtų rūkoma to daugiabučio namo balkonuose ir terasose. Kitu atveju, įstatyme siūlomo nustatyti draudimo įgyvendinimas praktikoje gali būti sudėtingas, o asmenys negalėtų tinkamai laikytis įstatyme nustatyto draudimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyti, kad ,,juridinis ar fizinis asmuo, atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje rūkoma, nepatektų į kitas patalpas“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kurie konkrečiai juridiniai ar fiziniai asmenys būtų priskiriami atsakingiems už pastato priežiūrą asmenims, t. y., ar pastatų, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, ar asmenys administruojantys turtą, ar atitinkamas pastato inžinerinių sistemų priežiūros ir panašias paslaugas teikiantys subjektai. Svarstytina, ar subjektų, atsakingų už tai, kad tabako dūmai iš patalpų, kuriose rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, ratas neturėtų būti patikslintas. Kartu keltinas klausimas, ar visais atvejais būtų proporcinga nustatyti, jog asmuo atsakingas už pastato priežiūrą, turi užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje rūkoma nepatektų į kitas patalpas. Manytina, jog atsakomybė turėtų būti siejama ne tik su priežiūros funkcija, tačiau ir su asmeniu, kuris rūko.
Pavyzdžiui, tuo atveju, jei būtų rūkoma išnuomoto buto viename iš kambarių, nėra aišku kaip apskritai būtų įmanoma užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitas buto patalpas (kitus kambarius) ir kodėl už tai turėtų būti atsakingas asmuo, atsakingas už pastato priežiūrą, arba buto savininkas, o ne rūkantis asmuo. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
tobulintinas teisės technikos požiūriu:
departamentas prie LT teisingumo ministerijos, 2018-12-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-815 (3) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. M. Litvinas, 2018-11-30, Nr.g-2018-11354
<...>
Atkreipiu dėmesį į punktą 7) daugiabučių namų balkonuose ir terasose. Siūlyčiau konkrečiau, kad nebūtų galima rūkyti kažkokiu atstumu (2 ar 3, ar 4 m) ne arčiau gyvenamųjų namų.
Balkonuose uždraudžiama, o kodėl po balkonais, po langais neuždraudžiama. Mano situacija, kad rūkaliai renkasi prie išėjimo iš namo tiesiai po mano balkonu rūkyti, nes mano balkonas yra kaip stogelis virš įėjimo – išėjimo. Spręsti pagrindiniame komitete Teikiamą pasiūlymą vertinti tobulinant projektą. 2. V. Denisovas, 2019-01-15, Nr. g-2019-406 <...> labai svarbu numatyti draudimą rūkyti paplūdimiuose<...>. Spręsti pagrindiniame komitete Teikiamą pasiūlymą vertinti tobulinant projektą. 3. Vilniaus miesto gausių šeimų bendrija „Vilniaus šeimyna“, 2019-01-18, Nr. g-2019-510
<...>
projektą papildyti nuostata: „Buto savininkas, kuriame yra rūkoma, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas per atvirus langus, jei daugiabutyje yra nors vienas žmogus, kuris skundžiasi dėl tabako taršos, sklindančios į patalpą. Spręsti pagrindiniame komitete Teikiamą pasiūlymą vertinti tobulinant projektą. 4. N. Sirman, 2019-02-04, Nr. g-2019-1052 (versta iš rusų k.)
<...>
įstatymas turi būti aiškus, konkretus. Uždrausti rūkaliams rūkyti balkonuose, atsidarius langus.<...>. Spręsti pagrindiniame komitete Teikiamą pasiūlymą vertinti tobulinant projektą. 5. G. Simanovič 2019-02-19, Nr. g-2019-1514
<...>
uždrausti balkone padarytas rūkyklas <...>. Spręsti pagrindiniame komitete Teikiamą pasiūlymą vertinti tobulinant projektą. 6.
savivaldybės administracija 2019-03-04, Nr. g-2019-1885 <...> Tik policijos pareigūnai ir savivaldybių administracijų pareigūnai būtų įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti tokių pažeidimų bylas, todėl šių institucijų pareigūnams padidėtų darbo krūvis, reikėtų daugiau žmogiškųjų ir materialinių išteklių kontrolės funkcijai vykdyti. <...> Savivaldybės administracija neturėtų išteklių ir galimybių, kad jos darbuotojai galėtų nuolat budėti prie daugiabučių namų ir užtikrinti siūlomo draudimo laikymąsi, todėl sukurdamas papildomą pareigą, įstatymų leidėjas privalo numatyti ir savivaldybėms skirti šių pareigų vykdymui reikalingas lėšas. Siūlomo draudimo kontrolę įgyvendinti būtų sudėtinga ar net neįmanoma, nes pareigūnai turėtų nustatyti konkretų asmenį, kuris rūko (rūkė) balkone (terasoje). Tai būtų galima įgyvendinti tik patenkant į butą ir apklausiant tokį asmenį arba kviečiant liudytojais kitus asmenis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis nustato, kad „žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą“. Pareigūnai galėtų patekti į butą tik buto gyventojo sutikimu, o negavę sutikimo iš esmės neturėtų galimybės surinkti įrodymų apie konkretaus asmens kaltę ir patraukti jo atsakomybėn. Iš siūlomo Projekto nėra aišku, kokiu būdu turėtų būti išreikštas gyventojo prieštaravimas, taip pat nėra aišku, kaip draudimą kontroliuojančios institucijos turėtų būti informuojamos apie gyventojo prieštaravimą rūkyti balkonuose ir terasose. Ar skundo pateikimas institucijai ir būtų laikomas prieštaravimu?
Pagal siūlomą formuluotę prieštaravimą galėtų išsakyti pirmojo aukšto gyventojas dėl rūkymo 16-ajame daugiabučio namo aukšte, nors prieštaraujančiojo ir rūkančiojo namo gyventojo butų langai ar balkonai būtų priešingose namo pusėse ir tabako dūmai niekaip negalėtų kenkti ar erzinti nerūkančio asmens. Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas nepagrįstai skųsti kitus asmenis, jiems kerštauti ir panašiai piktnaudžiauti teise. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis, spėlionėmis, nuomone ar kitais neobjektyviais duomenimis, todėl patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn galima tik surinkus neginčijamus įrodymus apie asmens padarytą administracinį nusižengimą, tai yra visus jo sudėties elementus (subjektą, subjektyviąją pusę, objektą ir objektyviąją pusę). Pareigūnų, įgaliotų asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn, išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. ANK nenumato fiziniams asmenims, kurie nėra pareigūnai, pareigos rinkti įrodymus, o savarankiškas ir savanoriškas įrodymų rinkimas nėra draudžiamas, tačiau tokiu atveju gali kilti asmens duomenų apsaugos klausimų (pvz., kaimynas fotografuoja rūkantį balkone kitą kaimyną, jo privačioje nuosavybėje be jo sutikimo). Nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau
Fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis principais ir taisyklėmis turėtų būti paisoma fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma, jų teisės į asmens duomenų apsaugą, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą. Projektu siūloma uždrausti rūkyti vaikų žaidimų aikštelėse. Vaikų žaidimų aikštelių ribos labai retai yra aiškios, tik kai tokios aikštelės yra aptvertos tvora. Dauguma vaikų žaidimų aikštelių nėra aptvertos, todėl kiltų ginčas dėl tinkamo veikos kvalifikavimo. Visų Lietuvos Respublikoje įrengtų vaikų žaidimų aikštelių aptvėrimas arba jų ribų pažymėjimas pareikalautų papildomų ženklių savivaldybių išlaidų, kurios nėra aptartos ir numatytos kartu su teikiamu projektu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pirmiausia siūlome šviesti ir auklėti visuomenę Įstatyme nustatant rekomendaciją nerūkyti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose ir terasose, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), o tik po to pradėti diskusiją apie tokio draudimo įteisinimą. Pritarti
asociacija, 2019-03-07 Nr. g-2019-2033 Lietuvos savivaldybių asociacija apklausė savivaldybes dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-815(3) (toliau – įstatymo projektas). Savivaldybės, suprasdamos rūkymo žalą bei tai, kad būtina apsaugoti nerūkančius asmenis nuo pasyvaus rūkimo geliamo pavojaus sveikatai, abejoja dėl jo praktinio įgyvendinimo galimybių dėl šių priežasčių:
atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytos kontrolės įgyvendinimui savivaldybės neturi pakankamai nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių. 2.
2Savivaldybėms neaišku,
kaip (kokia tvarka) bent vienas namo gyventojas turi prieštarauti rūkymui: ar tokį prieštaravimą pareiškia vieną kartą, ar jį pareikšti ir atšaukti gali kelis ar keliolika kartų. Praktikoje savivaldybės susiduria su atvejais, kai daugiabučio gyventojai patys nerūko ir labai piktinasi, kad jų kaimynai rūko balkone, tačiau, kai pas juos pačius (nerūkančiuosius) atvyksta svečiai ir išeina parūkyti į balkoną, tai pastarųjų jau nebetrikdo. 3. Neaišku, kokia forma daugiabučio namo gyventojau turėtų išreikš) savo prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose ir terasose. Siekiant, kad teisės aktą būtų galima taikyti praktikoje, būtina pirmiausia sukurti mechanizmą, kuris nustatytų aiškias (ne tik kontroliuojantiems pareigūnams, bet ir patiems gyventojams) prieštaravimo pareiškimo procedūras, jų skelbimo gyventojams ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką ir pan. 4. Savivaldybės pažymi, kad atsižvelgiant į gaunamus skundus ir jų tyrimo praktiką, įstatymo projekto formuluotė „jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui yra ydinga ir bus įrankiu susidoroti su tiesiog nepatikusiu kaimynu. 5. Taip pat savivaldybėms neaišku, kas turėtų būti laikomas gyventoju: ar daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkai, bendraturčiai, ar trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą (atvykimas pas giminaičius, draugus, pažįstamus pasisvečiuoti ilgesnį laiką, ar tokių asmenų butą prižiūrint kol pastarieji yra išvykę; buto ar kambario nuomos atvejai - ar būtina nuomos sutartis, ar ji (sutartis) turi būti įregistruota Registrų centre ir pan.) jame gyvenantys asmenys. Neišaiškinus gyventojo sąvokos, neaišku ir kaip reikėtų nustatyti, ar asmuo ten gyvena ir yra gyventojas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Pažymime, kad taikant įstatymą, minėtoji sąvoka kontroliuojančių pareigūnų bus aiškinama nevienodai. 6.
balkonuose ir terasose nusižengimo išaiškinimui reikėtų patekti į asmens gyvenamąją patalpą, tačiau tai atlikti galima būtų tik trečiam asmeniui sutikus. Visais kitais atvejais patekimą į asmens bustą apriboja asmens konstitucinė teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintas asmens būsto neliečiamumas. 7. Tiriant administracinius nusižengimus dėl pažeidimų nepakaks tik gyventojo skundo, reikės pagrįstų įrodymų, kad tikrai buvo padarytas pažeidimas ir pažeidimą padarė būtent tas asmuo, kuris yra skundžiamas. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis nurodo, kad Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotų teismo sprendimu ¡r tik Į pagal įstatymą. Taip pat Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu reikalaujama užtikrinti fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma jų teisės į asmens duomenų apsaugą. Tuomet kyla klausimas, kaip reikėtų įrodyti, kad asmuo rūkė. Nesant tiesioginių įrodymų (nuotraukos, filmuota medžiaga, liudininkų patvirtinimai), sunkiai įsivaizduojama realiai taikoma administracinio nusižengimo teisena. 8. Uždraudus gyventojams rūkyti jiems priklausančiuose balkonuose ar terasose, tikėtina, kad didžioji dalis tokių asmenų pradės rūkyti pro atvirus langus arba tiesiog kambariuose, kuomet pro ventiliacijos angas dūmai pateks į kaimynystėje esančius butus. 9. Siūlymas uždrausti rūkyti vaikų žaidimų aikštelėse praktiniame Įgyvendinime sukelia neaiškumų. Suprantama, kad draudžiama rūkyti vaikų žaidimų aikštelių teritorijose, tačiau jei bus rūkoma šalia vaikų žaidimų aikštelių (už jų ribų)? Tuomet turėtų būti nustatytas aiškus atstumas nuo kurio galima rūkyti. 10. Įstatymo projekte numatytas draudimas rūkyti maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose nemažai neaiškumų.
Iš pateiktos formuluotės galima suprasti sėdint prie lauko kavinės stalo, tačiau atsistojus ir paėjus už lauko kavinės teritorijos (paprastai jos, kaip ir praplėstos aptarnavimo vietos prie viešojo maitinimų įstaigų, yra įrengiamos pagal parengtą projektą ir turi savo teritoriją, kurioje ir yra galima prekyba, paslaugų teikimas) bus galima rūkyti ir visai nesvarbu, kad tai bus vos už 0,5 metro, kad tabako dūmai sklis į lauko kavinę, t. y. į tą erdvę, kurioje yra draudžiama rūkyti. Kontroliuojančiam pareigūnui, esant tokiai nuostatai gal ir nekils klausimų (rūkoma sėdint prie stalo, pavėsinėje ir pan. - pažeidimas, o rūkoma šalia stalo, šalia pavėsinės, t. y. už pirkėjų aptarnavimo lauko sąlygomis vietos ribų - nėra pažeidimo), tačiau tokia nuostata nebus pasiektas vienas iš Įstatymo projekto tikslų - apsaugoti asmenis nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Taip pat nėra išaiškinta, kaip ir kur turėtų būti įrengiamos rūkymui skirtos vietos vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis. Pavyzdžiui, ar šalia įėjimo į lauko kavinę, pavėsinę ir pan. pastačius šiukšlių dėžę ir užklijavus lipduką „Rūkymo vieta“, „Rūkyti čia“ ir pan., tai jau bus rūkymui skirta vieta ar ne. Šį neaiškumą taip pat būtina pašalinti, kad teisės aktą būtų galima taikyti praktikoje. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 3 straipsniu siūlomoje papildyti įstatymą 19 straipsnio 7 dalyje kalbama apie rūkymą pastate, o ne prie ant Šaligatvio padėtų staliukų. 11. Savivaldybių nuomone, draudimas rūkyti laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, neaiškiai suformuluotas. Neaišku, kokios yra laisvalaikio praleidimo vietos lauke, kokie jos požymiai.
Neišaiškinus šios sąvokos, galimos interpretacijos, kad nors tam tikroje vietoje lauke ir vyks sporto varžybos ar kiti renginiai, tačiau gali būti teigiama, kad tai nėra laisvalaikio praleidimo vieta. Nesant šio požymio (laisvalaikio praleidimo vietos), rūkymo nebus galima traktuoti, kaip pažeidimo. Taip pat neaiškus laisvalaikio praleidimo vietos lauke teritorijos nustatymo aspektas, t. y. kaip reikės nustatyti, įvertinti kur prasideda ir kur baigiasi laisvalaikio praleidimo vietos ribos. Jei sporto varžybos ar kitoks renginys vyks aiškiai apibrėžtoje ir savo ribas turinčioje (aptvertoje, uždaroje) teritorijoje, tai klausimų nekils, tačiau priešingu atveju, kontroliuojantiems pareigūnams praktiškai nebus galimybių įvertinti ir tiksliai nustatyti tokios vietos ribų. Neaiškus ir sporto varžybų ir kitų renginių turinys: nėra aišku, ar bet kokio asmenų skaičiaus, bet kokių asmenų ir bet kokie sportiniai žaidimai žaidžiami lauke turi būti vertinami kaip sporto varžybos; nėra aišku, kokie yra renginio požymiai, turinys šio draudimo prasmę. Ar renginį reikia suprasti kaip bet kokį viešą žmonių susibūrimą, kurio nereglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas. O gal renginį reikia suprasti tik kaip tam tikrą laiką trunkantį asmens organizuotą žmonių susibūrimą viešojoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, skirtą tenkinti kultūrinius, sporto, verslo, socialinius ar kitus poreikius ir kuriam vietos išdavusi leidimą. Pastaruoju atveju, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybės nevienodai reglamentuoja renginių organizavimo viešosiose vietose bei savivaldybės vykdomoji institucija yra, todėl praktikoje bus atvejų, kai vienose savivaldybėse rūkymas renginių metu bus traktuojamas kaip įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimas, o kitose, esant analogiškai situacijai, - nebus traktuojamas kaip pažeidimas. 12.
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 dalies, kuria siūloma nustatyti, kad juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma Įstatymo projekto nuostata nedetalizuojama pastatų, kuriuose rūkoma, paskirtis, darytina išvada, kad ši nuostata turėtų būti taikoma tiek daugiabučiams gyvenamiesiems namams, tiek viešojo maitinimo, laisvalaikio praleidimo įstaigose bei visose kitose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Tokiu atveju, atkreipiame dėmesį į tai, kad ši nuostata iš dalies prieštarauja įstatymo 19 straipsnio 4 daliai. Pareigą, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, t. y. pareigą, kad kiti asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, projekte siūloma numatyti už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą atsakingam asmeniui, o Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje tokia pareiga jau yra numatyta juridinio asmens valdymo organams. Tokiu atveju neaiškumų kiltų tiek juridiniams asmenims, tiek ir kontroliuojantiems pareigūnams: esant situacijai, kai pastate, kuriame rūkoma, yra įsikūręs vienas juridinis asmuo, o už tokio pastato priežiūrą yra atsakingas kitas juridinis asmuo: a) šiems juridiniams asmenims kils klausimas, kuris iš jų yra atsakingas ir kuris privalo vykdyti nustatytas pareigas, o b) kontroliuojantiems pareigūnams kils klausimas kuris iš juridinių asmenų yra atsakingas, kuris privalo vykdyti nustatytas pareigas ir kurį (pirmąjį ar antrąjį, arabu), patraukti administracinėn atsakomybėn.
Be to, iš tokios esant nustatytiems pažeidimams, reikia projekto nuostatos nėra aišku, kurie konkrečiai juridiniai ar fiziniai asmenys butų priskiriami atsakingiems už pastato priežiūrą asmenims, t. y., ar pastatų, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, ar asmenys administruojantys turtą, ar atitinkamas pastato inžinerinių sistemų priežiūros ir panašias paslaugas teikiantys subjektai. Tai yra įstatymo projekto nuostatos tekstas yra dviprasmiškas, vartojamų žodžių reikšmės neaiškios (neišaiškintos, neatskleistas jų turinys), norma yra labai abstrakti. 13. Savivaldybių siūlymu, pirmiausia reikia šviesti ir auklėti visuomenę įstatymo projekte nustatant rekomendaciją nerūkyti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose ir terasose, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), o tik po to pradėti diskusiją apie tokio draudimo įteisinimą. Spręsti pagrindiniame komitete Teikiamą pasiūlymą vertinti tobulinant projektą. 8. Laisvosios rinkos institutas 2019-03-13, Nr. g-2019-2144 <...> Projektui nepritariame dėl toliau išvardintų priežasčių:
Apribojimai ir reikalavimai nepagrįstai riboja nuosavybės teises <...>. Apribojimas yra neproporcingas <...>.
Bendrijos pačios gali nustatyti, kuriose teritorijose gali būti rūkoma, kuriose – ne <...>. Nenumatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas <...>. Neaiškios formuluotės Projekte <...>. Dėl šių priežasčių nepritariame Projektui ir siūlome jį atmesti. Atsižvelgti Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nepateikimas. 9. A. Geifman 2019-03-18 Nr. g-2019-2289
<...>
Rūkančiųjų teisė gadinti savo sveikatą yra įgyvendinama nerūkančiojo kaimyno sąskaita. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai apima ir tokius pažeidimus kaip triukšmas, tarša, kvapai ir kiti atvejai, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais <...>. Atsižvelgti Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nepateikimas. 10. Lietuvos verslo konfederacija 2019-03-21, Nr. g-2019-2444 <...>1. Siūlomas teisinis reguliavimas turi būti teisiškai aiškus ir proporcingas; a) įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą rūkyti vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose. Lingvistiškai ir logiškai aiškinant šią nuostatą, darytina išvada, kad išskyrus rūkymui skirtas vietas, viešojo maitinimo paslaugas teikiančio subjekto teritorijoje, kurioje yra galima prekyba ir paslaugų teikimas, kurios ribas savo ruožtu tvirtina savivaldybės išduodamos leidimus veiklai, rūkyti bus draudžiama. Vadinasi, rūkantiems asmenims tiesiog pakaktų palikti minėtą teritoriją ir rūkyti iš karto už jos ribų, nepriklausomai nuo to, kad atstumas iki šios teritorijos teoriškai gali būti ir 1 m. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas numatomas vietose, kuriose asmenys aptarnaujami lauko sąlygomis, t. y. ten, kur dūmai gali nekliudomai sklisti, darytina išvada, kad įgyvendinus siūlomą teisinį reguliavimą, tai neturės jokios įtakos pasyvaus rūkymo mažinimui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos problemos neišspręstų ir tam tikro minimalaus atstumo nuo šių teritorijų numatymas, kadangi įprastai dauguma viešo maitinimo įstaigų koncentruojasi miestų centrinėse dalyse, senamiesčiuose, t. y. šalia viena kitos, todėl minimalaus leidžiamo rūkyti atstumo numatymas de facto reikštų draudimą rūkyti šiose miesto dalyse, o tai savo ruožtu neatitiktų proporcingumo reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad minėtų nuostatų įgyvendinimui problemų keltų ir tai, kad kai kurios viešo maitinimo lauke vietos gali turėti sunkiai apibrėžiamas ribas, kas sukeltų problemų tiek pačioms įstaigoms vadovautis teisės aktų reikalavimams, tiek kontrolę vykdančioms institucijoms. Pabrėžtina, kad draudimo rūkyti viešose vietose nenumato ir Tabako kontrolės pagrindų konvencija. b) {statymo projektu siūloma numatyti draudimą rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Nuosavybės teisė yra viena pamatinių žmogaus teisių. Jos neliečiamumas įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje. Tačiau šios teisės įgyvendinimas suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, taip pat tai, kad savininkui, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojui, yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Taigi, nuosavybė ir įpareigoja, ir suteikia teises. Tačiau ji jokiu būdu nenumato veto teisės. Juolab gyventojams, net ne savininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys teisės aktai jau šiuo metu leidžia spręsti rūkymo daugiabučių namų balkonuose ir terasose klausimą savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
Nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sprendimus dėl visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priima viso daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, yra numatytas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje. Rūkymo (ar nerūkymo) balkonuose klausimas (atvejis), kaip visų butų savininkų bendro intereso klausimas, ir turėtų būti išsprendžiamas, pasinaudojant minėto įstatymo nuostatomis. Ir tai, mūsų žiniomis, jau yra daroma nemažoje dalyje bendrijų. Todėl siūlymas drausti rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, yra nereikalingas ir neatitinkantis EBPO kriterijų ir aukščiau paminėtų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų principų. 2. Siūlomo teisinio reguliavimo tikslai aiškūs ir išsamiai pagrįsti. Problema, kurią siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama išspręsti, turi būti aiškiai įvardinta ir pateiktas pagrindimas kaip siūlomas teisinis reguliavimas tą problemą išspręs; [statymo projekto aiškinamajame rašte nėra aiškiai įvardijamas [statymo projekto tikslas. Aiškinamajame rašte yra kalbama apie rūkymo žalą, paplitimą ir kitus aspektus, tačiau jame nėra įrodymais pagrindžiama, kaip siūlomas teisinis reguliavimas padės pasiekti įstatymo projekto rengėjų siekiamą tikslą. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis naujausių tyrimų duomenimis1, potenciali rūkymo atvirose vietose žala sveikatai yra labai ribota. Dėl šios priežasties galima teigti, kad įstatymo projektu siūlomi ribojimai nėra pakankamai pagrindžiami. 3.
kituose konsultaciniuose procesuose turėtų būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas; Kartu su Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus pasiekti norimi teigiami rezultatai, taip pat nėra aišku, kokią neigiamą įtaką siūlomos įgyvendinti nuostatos turės verslo aplinkai, administracinės naštos mažinimui ir kitoms sritimis. 4. Prieš siūlant naują teisinį reguliavimą, turėtų būti įvertinimas jau dabar egzistuojantis teisinis reguliavimas (įskaitant tai, ar veiksmingai jis šiuo metu yra įgyvendinamas); Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 3 d. numato, kad savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose. Tuo tarpu šio įstatymo 19 str. 1 d. numatyta eilė vietų kuriose eksplicitiškai draudžiama rūkyti. Taigi, jau dabar galiojantis teisinis reglamentavimas yra pakankamai griežtas, numatydamas konkrečias vietas, kuriose draudžiama rūkyti, kartu ir pakankamai lankstus, lesdamas savivaldybėms pačioms apsispręsti ir apibrėžti vietas, kuriose draudžiama rūkyti. {statymo projekto aiškinamajame rašte nėra analizuojamas egzistuojančio teisinio reglamentavimo veiksmingumas, taip pat kontrolės institucijų veiksmingumas, užtikrinant esamų nuostatų įgyvendinimą. Dėl šios priežasties galima teigti, kad nėra tinkamai pagrindžiamas poreikis keisti esamą teisinį reglamentavimą. 5. Siūlomas teisinis reguliavimas tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek reguliuojamiems subjektams turi nesukelti problemų jį įgyvendinant. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sukeltų problemų tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek reguliuojamiems subjektams. Įstatymo projektu siūloma drausti rūkyti laisvalaikio praleidimo vietose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.
Tačiau įstatymo projekte nėra apibrėžiama, kas yra laisvalaikis (problema gali kilti, kad ta pati vieta vieniems asmenims gali būti laisvalaikio praleidimo, kitiems profesinės veiklos ir pan.), laisvalaikio vietos ribos (ypač tais atvejais, kai renginiai lauke vyksta neaptverti fiziniais barjerais), kodėl šiame punkte nenumatoma išimtis dėl specialių rūkymo zonų ir kt. Šis teisinis neaiškumas gali privesti prie to, kad renginių organizatoriai nesugebės užtikrinti įstatymo laikymosi, o kontroliuojantys subjektai negalės tinkamai pritaikyti atsakomybės. Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio (Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas) pažeidimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai. Aiškinamajame [statymo projekto rašte nėra nurodoma, kokią administracinę ir finansinę naštą policijai ir savivaldybių administracijoms sukels siūlomų pakeitimų įgyvendinimas ir laikymosi kontrolė, ir kiek papildomų resursų joms reikės. Atvirkščiai, netgi teigiama, kad [statymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.
LVK nesutinka su tokia pozicija ir mano, kad [statymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas užkraus papildomą, neproporcingą administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms ir policijai ir yra tikra, kad minėti resursai turėtų būti skirti svarbesniems ir labiau prioritetiniams darbams įgyvendinti. <...>Dėl gyventojų požiūrio į siūlomus Įstatymo projektu draudimus Norime informuoti, kad LVK užsakymu 2019 m. vasario mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter research" atliko šalies gyventojų sociologinį tyrimą dėl rūkymo draudimo, siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuostatas dėl rūkymo tikslinėse vietose draudimo. Pagal šį tyrimą bedūmių tabako produktų vartojimo draudimai Įstatymo projekte siūlomose vietose sulaukia daug mažesnio visuomenės palaikymo, lyginant su siūlomais draudimais cigarečių rūkymui. Draudimams vartoti bedūmius tabako produktus Įstatymo projekte siūlomose vietose pritartų tik 35 proc. apklaustųjų, kai rūkymo draudimams viešojo transporto stotelėse, laisvalaikio praleidimo vietose, kur vyksta sporto ar kiti renginiai, pritartų 80-85 proc., t. y. absoliuti dauguma apklaustųjų, lauko kavinėse - 59 proc., balkonuose - 54 proc. apklaustųjų. Taip pat pažymėtina, kad net du trečdaliai (64 proc.) apklaustųjų yra linkę manyti, jog įvedus siūlomus vartojimo ribojimus praktikoje jie veiktų tik dalinai, t. y. tikėtina, kad jų laikytųsi tik dalis žmonių, vartojančių tabako gaminius. Jei siūlomi draudimai būtų priimti, jų kontrolę ir priežiūrą apklaustieji būtų linkę patikėti savivaldybių viešosios tvarkos priežiūros skyriams (37 proc.) arba policijai (22 5). Taip pat paminėtina, kad 29 proc. apklaustųjų mano, kad sprendimus dėl tokių draudimų turėtų priimti tų objektų savininkai, o 46 proc., - valstybė. Spręsti pagrindiniame komitete Teikiamus pasiūlymus vertinti tobulinant projektą. 11.
viešbučių ir restoranų asociacija 2019-03-25, Nr. g-2019-2521 <...>Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija teikia pastabas Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-815(3) 19 straipsnio 7 daliai. Dėl LR tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio 7 dalies: „ vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose“. Siūlome ne drausti rūkyti tabaką viešojo maitinimo vietose (lauko terasose), o numatyti atskiras zonas, kuriose rūkymas būtų neleidžiamas; Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos argumentai: 1. Įrengti rūkymui skirtas vietas prie visų viešojo maitinimo vietų nėra galimybės, be to tokių rūkymo vietų įrengimui reikalaujam a atskirų projektų;
2Visiškai uždraudus rūkymą lauko terasose, rūkantieji persikels į gatves,
t. y. už viešojo maitinimo teritorijos ribų, kas nulems dar didesnį šiukšlių ir triukšmo kiekį, už kurį viešojo maitinimo vieta nebeatsako ir nebekontroliuoja (tai viena opiausių problemų šiai dienai vakaro - nakties metu, kai rūkantieji išeina iš restoranų); 3. Lietuvoje didelė dalis rūkančiųjų jau rūko tabako gaminius, kurie neskleidžia jokio kvapo ir lauko erdvėje dėl to nedaromas poveikis aplinkiniams; 4. Niekur Europoje neteko susidurti, kad nebūtų leidžiama rūkyti lauko kavinės teritorijoje. Prašome komiteto atsižvelgti į verslo pastabas ir tolimesniuose įstatymo projekto svarstymuose įtraukti mūsų dalyvavimą. Pritarti
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija 2019-04-23, Nr. g-2019-3494 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau - NTAKK) pritaria svarstomam Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-815(3) (toliau - Projektas).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad teisės j būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai apima ir tokius pažeidimus kaip triukšmas, tarša, kvapai ir kiti atvejai, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje nurodyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir kartu su kiekvienu asmeniu privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Visi Lietuvos piliečiai turi teisę būti apsaugoti nuo sveikatą žalojančių ir gyvenimo kokybę mažinančių tabako dūmų poveikio. Pastebime, kad prieš metus Lietuvoje viešėjęs Tabako pagrindų konvencijos sekretoriatas atkreipė dėmesį j vietų, kuriose draudžiama vartoti tabaką, tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius, išplėtimo svarbą. Atkreipiame dėmesį j „Sprinter tyrimų" apklausą, kuri rodo, kad projektui ir nerūkymo erdvių išplėtimui pritaria 52 proc. Lietuvos gyventojų. Mokslu grįsta rūkymo vartojimo prevencija rodo, kad draudimas rūkyti viešose vietose mažina rūkymo kaip socialinės normos priimtinumą, skatina rūkančiuosius mesti rūkyti ir tokiu būdu mažina bendrąjį tabako vartojimą. Atsižvelgti Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nepateikimas. 13. V. Girdauskaitė 2019-06-19, Nr. g-2019-5227 <...>Jeigu būtų priimtas įstatymas dėl draudimo rūkyti balkonuose, tuomet galima būtų paaiškinti kaimynams, kad taip daryti negalima. O ir susekti, kuris kaimynas rūko, nėra sunku, tereikia išeit į lauką ir nufotografuot su mob. telefonu. Labai tikimės, kad Seimas kuo greičiau priims įstatymą, kuris gins tvarkingų žmonių teisę nedidinti vėžinių susirgimų riziką tiesiog pas save namuose! <...>. Atsižvelgti Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nepateikimas. 14. S. Skrebutienė 2019-07-23, Nr. g-2019-6118 <...>Labai prašau priimti įstatymą dėl draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose.
<...>
Atsižvelgti Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nepateikimas. 15. S.
S. Skrebutienė 2019-08-09, Nr. g-2019-6533 <...>Labai nusivyliau aš ir dauguma gyvenančių daugiabučiuose dėl Vyriausybės nepritarimo rūkyti balkonuose. Dar turime vilties, kad seimas nepritars vyriausybės sprendimui <...>. Atsižvelgti Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nepateikimas. 16. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, 2019-09-23, Nr. G-2019-7564 Iš esmės pritariame Seimo nario Tomo Tomilino 2019-07-24 (31) dienos pasiūlymams šiam Projektui, tik prašytume Pagrindinio komiteto šiek tiek patikslinti pasiūlymų formuluotes, kaip nurodyta lentelėje:
Argumentai: Siekiant išvengti nepagrįsto, nesąžiningo reikalavimo neleisti rūkyti Daugiabučio namo balkonuose ir pan., siūlytume įvesti sąlygą, kad draudimas rūkyti tokiais atvejais būtų taikomas tik, jeigu prieštaravimas rūkymui yra pagrįstas. Pvz., neturėtu būti laikomas pagrįstu prieštaravimas buto savininko, kurio butas yra toli nuo buto to kaimyno, dėl kurio rūkymo jis prieštarauja. Pasiūlymas: Pakeisti KEIČIAMO Įstatymo projekto SEIMO NARIO SIŪLOMĄ 19 straipsnio 1 DALIES 9 PUNKTĄ ir jį išdėstyti taip: (rūkyti draudžiama:)
gyventojas PAGRĮSTAI prieštarauja rūkymui. Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, 2019-09-23, Nr. G-2019-7564 Argumentai: Draudimais Tabako kontrolės įstatyme jau yra pasiektas ženklus rezultatas – daugumoje daugiabučių namų jau nerūkoma bendrojo naudojimo patalpose (bendrojo naudojimo koridoriuose, laiptinėse ir pan.).
SN siūlomas 19 straipsnio papildymas 7 dalimi atitinka realias galimybes užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į patalpas, kur kiti gyventojai būtų priversti pasyviai rūkyti (tuo turi pasirūpinti rūkantysis ar jo buto savininkas, bet ne Pastato RNO valdytojas). Mūsų vertinimu, prie šių patalpų, kurias reikia apsaugoti nuo tabako dūmų, reiktų paminėti ir bendrojo naudojimo patalpas (bendrojo naudojimo koridorius, laiptines ir pan.). Nepraraskime to, kas jau pasiekta! Kiti pataisymai šiam SN pasiūlymui redakciniai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) BUTO (KITOS PATALPOS) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) BUTU (KITA PATALPA) ir JUOSE rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas,
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Policijos departamentas prie VRM, 2019-03-25 Nr. g-2019-2478 <...> Teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1.
draudimo tikslų pasiekimas gali būti užtikrintas tik per veiksmingą kontrolę ir atsakomybės už šio draudimo pažeidimą neišvengiamumą, pritariame Projekto nuostatoms, ribojančioms rūkymą viešosiose vietose, tačiau nepritariame Projekto nuostatai, kuria siūloma uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas ir susiklosčiusi administracinės teisenos vykdymo praktika nesudarys sąlygų patraukti atsakomybėn asmenis, pažeidusius draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, ir įstatymo nuostata nebus veiksminga. Paaiškiname, kad už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytus tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ribojimo pažeidimus atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnyje. Remiantis teismų praktika, konstatuotina, kad nepakanka vien tik asmens skundo, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn. Turi būti surinkta ir kitų įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti, kad asmuo rūkė balkone (pvz., liudytojų paaiškinimų, nuotraukų, kuriose tiksliai turi būti matoma, kad asmuo pažeidžia reikalavimą rūkyti, taip pat kitų įrodymų, leidžiančių neabejotinai nustatyti teisės pažeidimo laiką ir vietą, ir kita.). Policijos pareigūnui nesuteikiama teisė pateikti į gyventojo būstą be jo sutikimo, tiriant administracinį nusižengimą. Todėl manome, kad surinkti užtektinai įrodymų, kad būtų galima asmenį patraukti atsakomybėn, bus itin sudėtinga ir tai pareikalaus papildomų žmogiškųjų ir finansinių sąnaudų. Pažymėtina, kad visos abejonės yra vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Todėl manome, kad Projekte siūlomo draudimo kontrolė bus neefektyvi.
Be to, pažymėtina, kad aptariama Projekto nuostata (draudimas rūkyti balkonuose) nebus pasiekti Projekte keliami tikslai saugoti nerūkančių asmenų sveikatą, kadangi toks reguliavimas, pavyzdžiui, neuždraustų rūkyti butuose, atidarius langą. Spręsti pagrindiniame komitete Teikiamą pasiūlymą vertinti tobulinant projektą. 2. Policijos departamentas prie VRM,
punktą ir išdėstyti jį taip: „8) laisvalaikio leidimo vietose lauke, kur vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, šių varžybų ar renginių metu, išskyrus numatytas rūkymo vietas“. Pritarti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Tomas Tomilinas, 2019-07-30 Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo taikymo apibrėžtumo ir aiškumo tiek gyventojams, tiek institucijoms, kontroliuojančioms Įstatymo nuostatų laikymąsi tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę „dėl draudimo vartoti tabaką, tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui“ išskirti į atskirą 1 dalies punktą bei nustatyti, kad punkto įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taip pat, pastebėtina, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme greta minėtų pastato dalių atskirai nurodomos ir lodžijos, todėl būtina tikslinti objektų, kuriuose būtų draudžiama rūkyti, sąrašą, jį papildant lodžijomis.
Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas rūkantiesiems ir tuo pačiu apsaugoti nerūkančiuosius nuo kenksmingo pasyvaus rūkymo sukeliamo poveikio būtina numatyti proporcingą reguliavimą, todėl tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotę ją papildant išimtimi
„išskyrus rūkymui skirtose vietose“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį
išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 19 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama:
priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.
Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
nėščių moterų;
7) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“ lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies Pritarti įstatymo projektu siekiamam tikslui, tačiau tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurioms Ekonomikos komitetas pritarė. 2. Seimo narys Tomas Tomilinas, 2019-07-30 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir siekiant teisinio reglamentavimo taikymo apibrėžtumo ir aiškumo bei siekiant užtikrinti visų žmonių teisę į nekenksmingą aplinką, tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 7 dalyje nuostatą „Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, privalo <…>“ detalizuoti nustatant atsakingus už straipsnio nuostatos tinkamą įgyvendinimą asmenis.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“ Spręsti pagrindiniame komitete Teikiamą pasiūlymą vertinti tobulinant projektą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-08-07 Nr. 833 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SV-S-1081 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-815(3) (toliau – Įstatymo projektas) dėl Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktuose siūlomų draudimų rūkyti bendrose gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkyti skirtose vietose, taip pat pritarti Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūlomam draudimui rūkyti laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta varžybos ar kiti renginiai, ir pasiūlyti papildyti šį punktą išimtimi „išskyrus rūkyti skirtose vietose“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūlomam draudimui rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui (toliau – draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose), Įstatymo projekto 2 straipsniui dėl Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies pripažinimo netekusia galios, taip nustatant, kad visi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodomi draudimai bus taikomi taip pat ir bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, bei Įstatymo projekto 3 straipsniui, kuriuo nustatoma pareiga juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, dėl šių priežasčių:
balkonuose ir tabako dūmų patekimo į kitas patalpas kontrolė pareikalautų siekiamam tikslui neproporcingai didelių finansinių bei žmogiškųjų išteklių ir, trūkstant šių išteklių, nebūtų pasiektas tikslas apsaugoti nerūkančiųjų sveikatą.
Atsižvelgiant į rūkančiųjų mobilumą, įrodinėjimo procesas administracinių nusižengimų teisenoje įrodinėjant rūkymo daugiabučių namų balkonuose ar tabako dūmų pateikimą į kitas patalpas faktą, skiriant ir pagrindžiant skirtas administracinio poveikio priemones būtų sudėtingas, užtruktų ilgą laiką ir nepasiektų Įstatymo projektu siekiamų rezultatų. 2.2. Sistemiškai siekiant uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, siekiama visiškai uždrausti rūkyti viešosiose vietose, todėl nerūkantieji patirs didesnę žalą sveikatai, nes bus rūkoma prie jų uždarose patalpose, taip pat, rūkant uždarose patalpose, padidės galimų gaisrų daugiabučiuose namuose pavojus (2018 m. duomenimis, vien dėl neatsargaus rūkymo daugiabučiuose kilo 13 proc. gaisrų). 2.3. Įstatymo projektu siūloma drausti vartoti tabaką, tabako gaminius daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, tačiau nedraudžiama rūkyti vietose, iš kurių dūmai galėtų sklisti į kitų gyventojų butus (pvz.: prie atidarytų langų, prie laiptinių įėjimų, praėjimuose tarp namų, prie rekuperacinių sistemų, prie vėdinimo angų, vieno iš sublokuotų kotedžų balkonuose ar terasose, kt.), todėl siūlomas reguliavimas nėra sistemiškas. Rūkymo daugiabučių namų balkonuose ir terasose draudimas nėra išdiskutuotas, nėra įvertintos kitos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos, galimi finansiniai bei žmogiškieji ištekliai, būtini siekiamam Įstatymo projekto rezultatui pasiekti. 2.4.
fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, nėra aišku, kaip ši pareiga techniškai turėtų ir ar galėtų būti įgyvendinta dėl tabako dūmų lakaus pasklidimo ir skvarbos, nesukeliant atsakingam asmeniui papildomos naštos dėl kaštų, kadangi pagal siūlomą nuostatą teisė rūkyti patalpose galėtų būti realizuojama tik įrengus specialias užteršto oro surinkimo /pašalinimo sistemas. 2.5. Atsižvelgiant į tai, kad bedūmių naujoviškų tabako gaminių poveikis sveikatai nėra išsamiai ištirtas, nesant pagrįstų įrodymų dėl bedūmių naujoviškų tabako gaminių keliamos pasyvaus rūkymo rizikos, nustatyti vienodus draudimus tabako gaminiams ir bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams būtų neproporcinga priemonė. 2.6. Siekiant teisiniu reguliavimu mažinti rūkančiųjų skaičių ir rūkymo sukeliamą žalą, visų pirma tikslinga įtvirtinti ne draudžiamąsias, o informavimo, švietimo, skatinimo gyventi sveikai (įskaitant materialinio skatinimo atsisakius vartoti tabaką, medžiagas, kurių sudėtyje yra nikotino, priklausomybę nuo nikotino mažinančių medikamentų kompensavimo priemones) ir kitas priemones, norint spręsti tabako gaminių ir jų sukeliamos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai problemas. Spręsti pagrindiniame komitete Teikiamą pasiūlymą vertinti tobulinant projektą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarime Nr. 833 išdėstytas pastabas, taip pat į Policijos departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, piliečių, jų asociacijų bei verslo asociacijų argumentus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7.
balsavimas: už siūlymą įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti – 9, už siūlymą įstatymo projektą atmesti – 2. Pritarta pirmam pasiūlymui. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: J. Razma. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
Žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Tomas Tomilinas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas ir Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Lina Bartaševičiūtė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus funkcijas Gražina Belian. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-03 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąvoka ,,bendrosios gyvenamos patalpos“ nėra pakankamai aiški.
Neaišku, kurios gyvenamosios patalpos turėtų būti priskirtos prie bendrų gyvenamųjų patalpų, t.y. ar gyvenamosios patalpos, kurios asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar gyvenamosios patalpos, nuosavybės teise priklausančios vienam asmeniui, bet jose gyvena keli asmenys, ar ši sąvoka turėtų būti suprantama kitaip. Taigi, taikant įstatymą, minėtoji sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar ši projekto sąvoka neturėtų būti patikslinta arba atskleistas jos turinys. Pritarti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodoma, jog draudžiama rūkyti balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pastebėtina, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme greta minėtų pastato dalių atskirai nurodomos ir lodžijos. Manytina, jog būtų neproporcinga uždrausti rūkyti balkonuose ir terasose, bet neuždrausti rūkyti lodžijose. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma daugiabučio namo gyventojas (-ai) turėtų išreikši savo prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose ir terasose. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma daugiabučio namo gyventojai ir institucijos, kontroliuojančios keičiamo įstatymo nuostatų laikymąsi, turėtų būti informuojami apie, tai, kad bent vienas iš daugiabučio namo gyventojų prieštarauja, kad būtų rūkoma to daugiabučio namo balkonuose ir terasose.
Kitu atveju, įstatyme siūlomo nustatyti draudimo įgyvendinimas praktikoje gali būti sudėtingas, o asmenys negalėtų tinkamai laikytis įstatyme nustatyto draudimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
nustatyti, kad ,,juridinis ar fizinis asmuo, atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje rūkoma, nepatektų į kitas patalpas“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kurie konkrečiai juridiniai ar fiziniai asmenys būtų priskiriami atsakingiems už pastato priežiūrą asmenims, t.y., ar pastatų, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, ar asmenys administruojantys turtą, ar atitinkamas pastato inžinerinių sistemų priežiūros ir panašias paslaugas teikiantys subjektai. Svarstytina, ar subjektų, atsakingų už tai, kad tabako dūmai iš patalpų, kuriose rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, ratas neturėtų būti patikslintas. Kartu keltinas klausimas, ar visais atvejais būtų proporcinga nustatyti, jog asmuo atsakingas už pastato priežiūrą, turi užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje rūkoma nepatektų į kitas patalpas. Manytina, jog atsakomybė turėtų būti siejama ne tik su priežiūros funkcija, tačiau ir su asmeniu, kuris rūko. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei būtų rūkoma išnuomoto buto viename iš kambarių, nėra aišku kaip apskritai būtų įmanoma užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitas buto patalpas (kitus kambarius) ir kodėl už tai turėtų būti atsakingas asmuo, atsakingas už pastato priežiūrą, arba buto savininkas, o ne rūkantis asmuo. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą.
Pritarti Projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
1 straipsnio vienos struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia;
straipsnio pavadinimo taškai nededami, todėl po projekto 2 straipsnio pavadinimo padėtą tašką reikia išbraukti;
žyminčių straipsnio numerį, taškas nededamas, todėl projekto 3 ir 4 straipsniuose po skaičių, žyminčių straipsnių numerius, padėtus taškus reikia išbraukti; reikėtų patikslinti projekto 3 straipsnio pavadinimą, nes vietoj straipsnio pavadinimo dėstoma šio straipsnio pakeitimų esmė
teisės departamentas prie TM Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-815
(3) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas Lietuvos Respublikos Seimas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-815(3)[¹] (toliau – Projektas) siekia uždrausti vartoti tabaką, tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius (pvz. elektronines cigaretes) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, vietose, kuriose viešojo maitinimo paslaugos teikiamos pirkėjus aptarnaujant lauko sąlygomis, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.
Papildomai siūloma įpareigoti juridinį ar fizinį asmenį, kuris yra atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas. Projektui nepritariame dėl toliau išvardintų priežasčių: Apribojimai ir reikalavimai nepagrįstai riboja nuosavybės teises Draudimas rūkyti balkone ar terasoje, jei bent vienas daugiabučio gyventojas prieštarauja tokiam rūkymui, bei reikalavimas, kad pastato administratorius užtikrintų, jog tabako dūmai iš patalpos, kurioje nerūkoma, nepatektų į kitas patalpas, pažeistų žmogaus teises privatumą ir asmeninę nuosavybę. Balkonas ar buto vidus yra ne viešoji, o privati erdvė. Butas nuosavybės teise priklauso tik jo šeimininkams, o jį perkantis žmogus su nuosavybės teise į butą nusiperka ir balkoną ir terasą ir buto viduje esančias patalpas. Primename, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai) ir pastato bendrojo naudojimo patalpos (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams).
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad bendrosios yra tik balkonus laikančios konstrukcijos arba bendrojo naudojimo balkonai. Todėl jokiu būdu balkonų negalima laikyti bendrojo naudojimo patalpomis. Projekto rengėjai negali neteisingai interpretuodami įstatymų priimti naujo asmenų konstitucinių teisių apribojimo, kadangi balkonai ir terasos nėra viešoji erdvė, o buto viduje esančios patalpos yra privačios. Toks apribojimas, mūsų nuomone, prieštarautų Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintam principui, saugančiam žmogaus privatumą bei Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. Konstitucinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė gali būti varžoma tik kai tai būtina siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus, ir tik paisant proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m.sausio 6 d. nutarimai).
Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Apribojimas yra neproporcingas Projekto rengėjai nenurodo pakankamai argumentų, kodėl turėtų būti apribojamas rūkymas asmenims priklausančiuose balkonuose ar terasose, jei tam prieštarauja bent vienas daugiabučio gyventojas. Susidarytų tokia situacija, jog vienas gyventojas galėtų nuspręsti kaip visi likę daugiabučio gyventojai turėtų elgtis su savo nuosavybe. Pavyzdžiui, 9 aukštų name, kuriame yra keturios laiptinės, pirmos laiptinės, pirmo aukšto gyventojas galėtų uždrausti rūkyti ketvirtos laiptinės devinto aukšto gyventojui, kurio langai būtų į priešingą pusę, nei pirmo aukšto gyventojo. Proporcingumo principas reikalauja, kad tik įrodžius, jog be siūlomų pakeitimų nebūtų galima užtikrinti žmonių interesų apsaugos, galima priimti žmonių teises ribojančius sprendimus. Kadangi Projekto autoriai neargumentuoja, kaip būtent tokiais sprendimais būtų užtikrinama žmonių interesų apsauga, tokie siūlymai galimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui. Papildomai, Pasaulio Sveikatos Organizacijos tabako kontrolės konvencijos 8 straipsnio 2 dalis[2] rekomenduoja drausti rūkymą viešose vietose, tačiau nieko neužsimena apie rūkymo draudimą taikyti privačioms erdvėms. Tai leidžia manyti, kad siūlomas reguliavimas yra griežtesnis, nei minėta konvencija, o tai leidžia abejoti reguliavimo pagrįstumu. Bendrijos pačios gali nustatyti, kuriose teritorijose gali būti rūkoma, kuriose – ne.
Projektu siūloma uždrausti rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) privačios nuosavybės objektuose: balkonuose ir terasose, vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis. Atkreipiame dėmesį, kad šie draudimai būtų taikomi privačios nuosavybės objektams. Tokiu būdu Projektas didžiąja dalimi reglamentuoja elgesį ne valstybinės ar viešos nuosavybės objektuose, o draudžia konkretų elgesį privačios nuosavybės objektuose. Tokiu Projektu valdžia nepagrįstai kišasi į bendruomenių gyvenimą. Dabar galiojančiame teisiniame reguliavime (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatyme) yra numatyta galimybė pačioms daugiabučių namų bendrijoms spręsti, ar jų name ir aplinkinėje teritorijoje galima rūkyti. Tokia galimybė labiau atitiktų žmonių poreikius. Vienos bendrijos galėtų nuspręsti, kad jų teritorijose išvis negali būti rūkoma, kitos, priešingai, galėtų leisti rūkyti. Nėra priežasties, kodėl valstybė turėtų visoms bendruomenėms taikyti vienodą standartą. Kadangi bendrijos yra pajėgios pačios nustatyti tokius standartus ir užtikrinti jų laikymąsi, tokio apribojimo įvedimas pažeistų subsidiarumo principą. Nenumatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas Projekto rengėjai nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio išvados (numatytos LR Teisėkūros pagrindų įstatyme), kiek šio reguliavimo užtikrinimas kainuos savivaldybei ir teisėsaugai įgyvendinant Projekte nustatytus ribojimus. Neaiškios formuluotės Projekte Įstatymo projekte siūloma, kad būtų draudžiama vartoti tabaką, tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius „laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“.
Papildomai siekiama įpareigoti, kad „juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas“. Projekto rengėjai nepaaiškina, kas yra „laisvalaikio praleidimo vietos lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“, kas yra „pastatas, kuriame rūkoma“ bei kokias teises turės pastato administratoriai, norėdami užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas. Dėl šių priežasčių nepritariame Projektui ir siūlome jį atmesti. Diskutuotina Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tabako dūmų tarša ir kvapai pažeidžia teisę į būsto neliečiamybę, užkerta kelią netrukdomai naudotis privačios nuosavybės patogumais (Hatton and Others v. United Kingdom (GC), judgment of 8 July 2003, no. 36022/97, § 96), sprendime López Ostra prieš Ispaniją Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Konvencijos 8 straipsnis gali apimti teisę į apsaugą nuo sunkios taršos, nes tai „gali turėti įtakos asmenų gerovei ir užkirsti kelią jiems netrukdomai naudotis būstu, taip neigiamai paveikiant jų privatų ir šeimos gyvenimą, nors ir nesukeliant rimtos grėsmės jų sveikatai“ (López Ostra v. Spain, judgment of 9 December 1994, Series A no. 303 C, § 51). 2. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau - NTAKK) pritaria svarstomam Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės ¡statymo Nr. 1-1143 19 straipsnio pakeitimo ¡statymo projektui Nr. XI11P-815(3) (toliau - Projektas).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad teisės j būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai apima ir tokius pažeidimus kaip triukšmas, tarša, kvapai ir kiti atvejai, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje nurodyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir kartu su kiekvienu asmeniu privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Visi Lietuvos piliečiai turi teisę būti apsaugoti nuo sveikatą žalojančių ir gyvenimo kokybę mažinančių tabako dūmų poveikio. Pastebime, kad prieš metus Lietuvoje viešėjęs Tabako pagrindų konvencijos sekretoriatas atkreipė dėmesį j vietų, kuriose draudžiama vartoti tabaką, tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius, išplėtimo svarbą. Atkreipiame dėmesj j „Sprinter tyrimų" apklausą, kuri rodo, kad projektui ir nerūkymo erdvių išplėtimui pritaria 52 proc. Lietuvos gyventojų. Mokslu grjsta rūkymo vartojimo prevencija rodo, kad draudimas rūkyti viešose vietose mažina rūkymo kaip socialinės normos priimtinumą, skatina rūkančiuosius mesti rūkyti ir tokiu būdu mažina bendrąjį tabako vartojimą. Atsižvelgti
Dėl LR tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 19 straipsnio 7 dalies:
„vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos,
aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose“. Siūlome ne drausti rūkyti tabaką viešojo maitinimo vietose (lauko terasose), o numatyti atskiras zonas, kuriose rūkymas būtų neleidžiamas; Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos argumentai:
rūkymui skirtas vietas prie visų viešojo maitinimo vietų nėra galimybės, be to tokių rūkymo vietų įrengimui reikalaujama atskirų projektų; 2.
Visiškai uždraudus rūkymą lauko terasose, rūkantieji persikels į gatves, t.y. už viešojo maitinimo teritorijos ribų, kas nulems dar didesnį šiukšlių ir triukšmo kiekį, už kurį viešojo maitinimo vieta nebeatsako ir nebekontroliuoja (tai viena opiausių problemų šiai dienai vakaro - nakties metu, kai rūkantieji išeina iš restoranų);
didelė dalis rūkančiųjų jau rūko tabako gaminius, kurie neskleidžia jokio kvapo ir lauko erdvėje dėl to nedaromas poveikis aplinkiniams;
teritorijoje. Atsižvelgti
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoms gauti pateiktu Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIIIP-815(3) (toliau - Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, taip pat sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje ir proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Be to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO), kurios nare 2018 m. tapo ir Lietuva, parengtuose „Pagrindiniuose reguliavimo kokybės ir veiklos rezultatų principuose" (toliau - Principai) yra nustatoma, kad siūlomi reguliaciniai mechanizmai privalo atitikti tam tikrus kriterijus, kaip kad:
aiškus ir proporcingas;
numatyti draudimą rūkyti vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose. Lingvistiškai ir logiškai aiškinant šią nuostatą, darytina išvada, kad išskyrus rūkymui skirtas vietas, viešojo maitinimo paslaugas teikiančio subjekto teritorijoje, kurioje yra galima prekyba ir paslaugų teikimas, kurios ribas savo ruožtu tvirtina savivaldybės išduodamos leidimus veiklai, rūkyti bus draudžiama. Vadinasi, rūkantiems asmenims tiesiog pakaktų palikti minėtą teritoriją ir rūkyti iš karto už jos ribų, nepriklausomai nuo to, kad atstumas iki šios teritorijos teoriškai gali būti ir 1 m.
Atsižvelgiant į tai, kad draudimas numatomas vietose, kuriose asmenys aptarnaujami lauko sąlygomis, t.y. ten, kur dūmai gali nekliudomai sklisti, darytina išvada, kad įgyvendinus siūlomą teisinį reguliavimą, tai neturės jokios įtakos pasyvaus rūkymo mažinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos problemos neišspręstų ir tam tikro minimalaus atstumo nuo šių teritorijų numatymas, kadangi įprastai dauguma viešo maitinimo įstaigų koncentruojasi miestų centrinėse dalyse, senamiesčiuose, t.y. šalia viena kitos, todėl minimalaus leidžiamo rūkyti atstumo numatymas de facto reikštų draudimą rūkyti šiose miesto dalyse, o tai savo ruožtu neatitiktų proporcingumo reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad minėtų nuostatų įgyvendinimui problemų keltų ir tai, kad kai kurios viešo maitinimo lauke vietos gali turėti sunkiai apibrėžiamas ribas, kas sukeltų problemų tiek pačioms įstaigoms vadovautis teisės aktų reikalavimams, tiek kontrolę vykdančioms institucijoms. Pabrėžtina, kad draudimo rūkyti viešose vietose nenumato ir Tabako kontrolės pagrindų konvencija.
numatyti draudimą rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Nuosavybės teisė yra viena pamatinių žmogaus teisių. Jos neliečiamumas įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje. Tačiau šios teisės įgyvendinimas suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, taip pat tai, kad savininkui, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojui, yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Taigi, nuosavybė ir įpareigoja, ir suteikia teises. Tačiau ji jokiu būdu nenumato veto teisės. Juolab gyventojams, net ne savininkams.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys teisės aktai jau šiuo metu leidžia spręsti rūkymo daugiabučių namų balkonuose ir terasose klausimą savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sprendimus dėl visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priima viso daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, yra numatytas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje. Rūkymo (ar nerūkymo) balkonuose klausimas (atvejis), kaip visų butų savininkų bendro intereso klausimas, ir turėtų būti išsprendžiamas, pasinaudojant minėto įstatymo nuostatomis. Ir tai, mūsų žiniomis, jau yra daroma nemažoje dalyje bendrijų. Todėl siūlymas drausti rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, yra nereikalingas ir neatitinkantis EBPO kriterijų ir aukščiau paminėtų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų principų. 2. Siūlomo teisinio reguliavimo tikslai aiškūs ir išsamiai pagrįsti. Problema, kurią siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama išspręsti, turi būti aiškiai įvardinta ir pateiktas pagrindimas kaip siūlomas teisinis reguliavimas tą problemą išspręs; {statymo projekto aiškinamajame rašte nėra aiškiai įvardijamas {statymo projekto tikslas. Aiškinamajame rašte yra kalbama apie rūkymo žalą, paplitimą ir kitus aspektus, tačiau jame nėra įrodymais pagrindžiama, kaip siūlomas teisinis reguliavimas padės pasiekti {statymo projekto rengėjų siekiamą tikslą. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis naujausių tyrimų duomenimis[³], potenciali rūkymo atvirose vietose žala sveikatai yra labai ribota. Dėl šios priežasties galima teigti, kad {statymo projektu siūlomi ribojimai nėra pakankamai pagrindžiami. 3.
būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas; Kartu su Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus pasiekti norimi teigiami rezultatai, taip pat nėra aišku, kokią neigiamą įtaką siūlomos įgyvendinti nuostatos turės verslo aplinkai, administracinės naštos mažinimui ir kitoms sritimis. 4. Prieš siūlant naują teisinį reguliavimą, turėtų būti įvertinimas jau dabar egzistuojantis teisinis reguliavimas (įskaitant tai, ar veiksmingai jis šiuo metu yra įgyvendinamas);
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 3 d. numato, kad savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose. Tuo tarpu šio įstatymo 19 str. 1 d. numatyta eilė vietų kuriose eksplicitiškai draudžiama rūkyti. Taigi, jau dabar galiojantis teisinis reglamentavimas yra pakankamai griežtas, numatydamas konkrečias vietas, kuriose draudžiama rūkyti, kartu ir pakankamai lankstus, lesdamas savivaldybėms pačioms apsispręsti ir apibrėžti vietas, kuriose draudžiama rūkyti. {statymo projekto aiškinamajame rašte nėra analizuojamas egzistuojančio teisinio reglamentavimo veiksmingumas, taip pat kontrolės institucijų veiksmingumas, užtikrinant esamų nuostatų įgyvendinimą. Dėl šios priežasties galima teigti, kad nėra tinkamai pagrindžiamas poreikis keisti esamą teisinį reglamentavimą. 5. Siūlomas teisinis reguliavimas tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek reguliuojamiems subjektams turi nesukelti problemų jį įgyvendinant. [statymo projekto nuostatų įgyvendinimas sukeltų problemų tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek reguliuojamiems subjektams. [statymo projektu siūloma drausti rūkyti laisvalaikio praleidimo vietose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.
Tačiau [statymo projekte nėra apibrėžiama, kas yra laisvalaikis (problema gali kilti, kad ta pati vieta vieniems asmenims gali būti laisvalaikio praleidimo, kitiems profesinės veiklos ir pan.), laisvalaikio vietos ribos (ypač tais atvejais, kai renginiai lauke vyksta neaptverti fiziniais barjerais], kodėl šiame punkte nenumatoma išimtis dėl specialių rūkymo zonų ir kt. Šis teisinis neaiškumas gali privesti prie to, kad renginių organizatoriai nesugebės užtikrinti įstatymo laikymosi, o kontroliuojantys subjektai negalės tinkamai pritaikyti atsakomybės. Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas) pažeidimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai. Aiškinamajame [statymo projekto rašte nėra nurodoma, kokią administracinę ir finansinę naštą policijai ir savivaldybių administracijoms sukels siūlomų pakeitimų įgyvendinimas ir laikymosi kontrolė, ir kiek papildomų resursų joms reikės. Atvirkščiai, netgi teigiama, kad [statymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.
LVK nesutinka su tokia pozicija ir mano, kad [statymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas užkraus papildomą, neproporcingą administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms ir policijai ir yra tikra, kad minėti resursai turėtų būti skirti svarbesniems ir labiau prioritetiniams darbams įgyvendinti. Dėl siūlymo taikyti tą patį reguliavimą bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 6 dalį, numatančią tam tikras išimtis iš draudimų bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams. 2016 metais Seimo narei teikiant pasiūlymą dėl minėtos išimties, buvo argumentuota, kad: „Tabako produktų direktyvos 19 straipsnio 4 dalis išskiria naujų tabako produktų reguliavimą pagal tai, ar jie yra skirti rūkymui, ar bedūmiai. Kadangi Tabako produktų direktyva nenustato jokių papildomų draudimų ar ribojimų bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, išskyrus pranešimų apie tokius gaminius reglamentavimą ir reikalavimus, siekiant balanso tarp vartotojų teisių ir sveikatos apsaugos, siūlytina įstatymo projekte numatyti, jog naujoviškiems bedūmiams tabako gaminiams netaikomi tabako gaminių vartojimo ribojimai, numatyti galiojančiame įstatyme". Dabar teikiant įstatymo projektą, jo aiškinamajame rašte nepagrindžiamas siūlymas pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 6 dalį, nėra įvertintas dabar egzistuojantis teisinis reguliavimas, nepateikiama informacija kas pasikeitė ir kokiais įrodymais remiamasi teikiant tokį siūlymą, t.y. iš esmės pažeidžiami EBPO ir Lietuvos teisėkūros principai, tame tarpe geresnio reglamentavimo principas reikalaujantis, kad teisės aktai būtų rengiami ir keičiami remiantis faktais ir moksliniais įrodymais.
LVK žiniomis atsiranda vis daugiau ekspertų konsensuso ir mokslinių įrodymų (tame tarpe paminėtina ir Kauno Technologijos Universiteto mokslininkų atlikta studija[⁴]), kad bedūmiai produktai neigiamai neveikia nei patalpų, nei lauko oro kokybės[⁵], o taip pat, kadangi jie yra bedūmiai, jų vartojimas nekelia tokios pačios pasyvaus rūkymo grėsmės ir rizikos šalia esantiems asmenims kaip cigarečių rūkymas. Tai nereiškia, kad neturi būti pagrįstų apribojimų bedūmių gaminių vartojimui, kaip pavyzdžiui, jų vartojimas mokyklose, sveikatos priežiūros įstaigose, kaip kad nustatyta šiuo metu. Dėl elektroninių cigarečių vartojimo vietų ribojimo Taip pat pažymėtina, kad pasyvaus rūkymo kontekste, elektroninės cigaretės turėtų būti prilyginamos bedūmiams gaminiams. Skirtingai nuo cigarečių dūmų, elektroninių cigarečių garai susidaro tik tada, kai elektroninės cigaretės yra naudojamos. Tarp naudojimo garai nesusidaro, todėl nėra pašalinio srauto garų iš abiejų prietaiso pusių. Todėl į atmosferą gali patekti tik įkvėpti ir tada iškvėpti garai, kurie per kelias sekundes išsisklaido. Šis garas savo cheminėmis savybėmis yra kur kas paprastesnis, palyginus su įkvėptais garais, dėl kai kurių sudedamųjų dalių sulaikymo ir bendro praskiedimo oru kvėpavimo takuose ir po iškvėpimo.
2014 m. atlikta sisteminė esamų tyrimų analizė parodė[⁶]:
„Dabartinės žinios apie skysčių ir aerozolių, susijusių su elektroninėmis
cigaretėmis, chemines savybes rodo, kad nėra įrodymų, kad elektroninių cigarečių garai sukelia aerozolio teršalų pavojų jas naudojant, atsižvelgiant į standartus, kurie naudojami darbo vietų saugai užtikrinti. ... Tikėtina, kad poveikis pašaliniams asmenims turi dar mažesnį poveikį, todėl tai nėra susirūpinimą keliantys dalykas." Paminėtina, kad siekiant diferencijuoti e-cigaretes nuo įprastinių cigarečių Public Health England yra paskelbusi gaires, siekdama padėti organizacijoms pasirengti jų pačių, įrodymais grįstas, e-cigarečių naudojimo viešosiose ir darbo vietose strategijas.⁵ Šiose gairėse rekomenduojama e-cigarečių naudojimo viešosiose vietose strategiją grįsti eile principų, vienas kurių yra: „Užtikrinti, kad strategijos yra pagrįstos įrodymais dėl rizikos kylančios šalia esantiems asmenims: Įrodymai apie pasyvaus rūkymo žalą yra įtikinami ir suteikia pagrindą aplinką be tabako dūmų įteisinantiems teisės aktams (2006 m. Sveikatos aktas).
Sveikatos aktas). Tačiau moksliniai įrodymai rodo, kad aerozolio (garų) sveikatai keliama pasyvaus vartojimo rizika yra ypač maža lyginant su pasyviu rūkymu nuo cigarečių dūmų ir todėl nepakankama pateisinti e-cigarečių uždraudimą."⁶ Gairėse taip pat rekomenduojama, kad vartojantys e-cigaretes neturėtų būti reikalaujami naudoti tas pačias vietas kaip ir rūkoriai, nes tai gali pažeisti jų galimybes būti aplinkoje be tabako dūmų ir mesti rūkyti, taip pat kad reiktų tiksliai atskirti rūkymą nuo „garinimo" ir tinkamai nurodyti, kur vartoti e-cigaretes galima, o kur ne, bei aiškiai tai visiems iškomunikuoti.⁷ Taigi, {statymo projektu iš esmės siekiama mažinti pasyvaus rūkymo keliamą žalą aplinkiniams, ypač nerūkantiems asmenims, konstatuojant, kad cigarečių rūkymas yra dažnas šių dienų žmonių mirties ir negalios šaltinis. Tai, kad cigarečių dūmuose gausu kenksmingų medžiagų, susidarančių ir paskleidžiamų tabakui degant ir kad cigaretes rūkant keliama žala ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir šalia esantiems asmenims, yra pagrįsta moksliniais įrodymais. Tačiau bedūmiai naujoviški tabako gaminiai ir elektroninės cigaretės leidžia išvengti tabako degimo ir dūmų susidarymo ir tuo pačiu nekelti tokios pačios pasyvaus rūkymo grėsmės šalia esantiems asmenims, kaip cigaretės, ir tuo jie iš esmės skiriasi nuo įprastinių tabako produktų skirtų rūkymui. LVK nuomone, taikyti tą patį reguliavimą cigarečių rūkymui ir bedūmių gaminių bei elektroninių cigarečių vartojimui, nesant pagrįstų įrodymų dėl bedūmių gaminių ir elektroninių cigarečių keliamos pasyvaus rūkymo rizikos, yra netikslinga ir neproporcinga, todėl LVK nepritaria {statymo projekto nuostatai, kuria siūloma pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 6 dalį. Dar daugiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, elektroninėms cigaretėms turėtų būti taikomas toks pats teisinis reglamentavimas, koks yra taikomas ir bedūmiams gaminiams.
Todėl 19 straipsnio 6 dalyje numatytas reguliavimas turėtų būti taikomas ir elektroninėms cigaretėms. Dėl gyventojų požiūrio į siūlomus Įstatymo projektu draudimus Norime informuoti, kad LVK užsakymu 2019 m. vasario mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter research" atliko šalies gyventojų sociologinį tyrimą dėl rūkymo draudimo, siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuostatas dėl rūkymo tikslinėse vietose draudimo. Pagal šį tyrimą bedūmių tabako produktų vartojimo draudimai {statymo projekte siūlomose vietose sulaukia daug mažesnio visuomenės palaikymo, lyginant su siūlomais draudimais cigarečių rūkymui. Draudimams vartoti bedūmius tabako produktus {statymo projekte siūlomose vietose pritartų tik 35 proc. apklaustųjų, kai rūkymo draudimams viešojo transporto stotelėse, laisvalaikio praleidimo vietose, kur vyksta sporto ar kiti renginiai, pritartų 80-85 proc., t.y. absoliuti dauguma apklaustųjų, lauko kavinėse - 59 proc., balkonuose - 54 proc. apklaustųjų. Taip pat pažymėtina, kad net du trečdaliai (64 proc.) apklaustųjų yra linkę manyti, jog įvedus siūlomus vartojimo ribojimus praktikoje jie veiktų tik dalinai, t.y. tikėtina, kad jų laikytųsi tik dalis žmonių, vartojančių tabako gaminius. Jei siūlomi draudimai būtų priimti, jų kontrolę ir priežiūrą apklaustieji būtų linkę patikėti savivaldybių viešosios tvarkos priežiūros skyriams (37 proc.) arba policijai (22 proc.). Taip pat paminėtina, kad 29 proc. apklaustųjų mano, kad sprendimus dėl tokių draudimų turėtų priimti tų objektų savininkai, o 46 proc., - valstybė). Atsižvelgti
savivaldybių asociacija Lietuvos savivaldybių asociacija apklausė savivaldybes dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr.
1-1143 19 straipsnio pakeitimo {statymo projekto XIIIP-815(3) (toliau
Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytos kontrolės įgyvendinimui savivaldybės neturi pakankamai nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių. Savivaldybėms neaišku, kaip (kokia tvarka) bent vipnas namo gyventojas turi prieštarauti rūkymui: ar tokį prieštaravimą pareiškia vieną kartą, ar jį pareikšti ir atšaukti gali kelis ar keliolika kartų. Praktikoje savivaldybės susiduria su atvejais, kai daugiabučio gyventojai patys nerūko ir labai piktinasi, kad jų kaimynai rūko balkone, tačiau, kai pas juos pačius (nerūkančiuosius) atvyksta svečiai ir išeina parūkyti į balkoną, tai pastarųjų jau nebetrikdo. Neaišku, kokia forma daugiabučio namo gyventojau turėtų išreikš) savo prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose ir terasose. Siekiant, kad teisės aktą būtų galima taikyti praktikoje, būtina pirmiausia sukurti mechanizmą, kuris nustatytų aiškias (ne tik kontroliuojantiems pareigūnams, bet ir patiems gyventojams) prieštaravimo pareiškimo procedūras, jų skelbimo gyventojams ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką ir pan. Savivaldybės pažymi, kad atsižvelgiant į gaunamus skundus ir jų tyrimo praktiką, įstatymo projekto formuluotė „<...> jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui <...>“ yra ydinga ir bus įrankiu susidoroti su tiesiog nepatikusiu kaimynu. 5.
pat savivaldybėms neaišku, kas turėtų būti laikomas gyventoju: ar daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkai, bendraturčiai, ar trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą (atvykimas pas giminaičius, draugus, pažįstamus pasisvečiuoti ilgesnį laiką, ar tokių asmenų butą prižiūrint kol pastarieji yra išvykę; buto ar kambario nuomos atvejai - ar putina nuomos sutartis, ar ji (sutartis) turi būti įregistruota Registrų centre ir pan.) jame gyvenantys asmenys. Neišaiškinus gyventojo sąvokos, neaišku ir kaip reikėtų nustatyti, ar asmuo ten gyvena ir yra gyventojas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Pažymime, kad taikant įstatymą, minėtoji sąvoka kontroliuojančių pareigūnų bus kontroliuojama nevienodai. 6. Draudimui rūkyti balkonuose ir terasose nusižengimo išaiškinimui reikėtų patekti j būstą, tačiau tai atlikti būtų galima tik pačiam asmeniui sutikus. Visais kitais atvejais patekimą į asmens būstą apriboja asmens konstitucinė teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintas asmens būsto neliečiamumas. Negavus gyventojo sutikimo patekti į būstą, nebus galimybės surinkti įrodymų apie konkretaus asmens kaltę ir patraukti jį atsakomybėn. 7. Tiriant administracinius nusižengimus dėl pažeidimų nepakaks tik gyventojo skundo, reikės pagrįstų įrodymų, kad tikrai buvo padarytas pažeidimas ir pažeidimą padarė būtent tas asmuo, kuris yra skundžiamas. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis nurodo, kad Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotų teismo sprendimu ¡r tik Į pagal įstatymą. Taip pat Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu reikalaujama užtikrinti fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma jų teisės į asmens duomenų apsaugą. Tuomet kyla klausimas, kaip reikėtų įrodyti, kad asmuo rūkė.
Nesant tiesioginių įrodymų (nuotraukos, filmuota medžiaga, liudininkų patvirtinimai), sunkiai įsivaizduojama realiai taikoma administracinio nusižengimo teisena. 8. Uždraudus gyventojams rūkyti jiems priklausančiuose balkonuose ar terasose, tikėtina, kad didžioji dalis tokių asmenų pradės rūkyti pro atvirus langus arba tiesiog kambariuose, kuomet pro ventiliacijos angas dūmai pateks į kaimynystėje esančius ¡butus. 9. Siūlymas uždrausti rūkyti vaikų žaidimų aikštelėse praktiniame Įgyvendinime sukelia neaiškumų. Suprantama, kad draudžiama rūkyti vaikų žaidimų aikštelių teritorijose, tačiau jei bus rūkoma šalia vaikų žaidimų aikštelių (už jų ribų)? Tuomet turėtų būti nustatytas aiškus atstumas nuo kurio galima rūkyti. 10. Įstatymo projekte numatytas draudimas rūkyti vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose, savivaldybėms kelia nemažai neaiškumų. Iš pateiktos formuluotės galima suprasti sėdint prie lauko kavinės stalo, tačiau atsistojus ir paėjus už liuko kavinės teritorijos (paprastai jos, kaip ir praplėstos aptarnavimo vietos prie viešojo maitinimų įstaigų, yra įrengiamos pagal parengtą projektą ir turi savo teritoriją, kurioje ir yra galima prekyba ir paslaugų teikimas) bus galima rūkyti ir visai nesvarbu, kad tai bus vos už 0,5 metro, kad tabako dūmai sklis j lauko kavinę, t. y. į tą erdvę, kurioje yra draudžiama rūkyti. Kontroliuojančiam pareigūnui, esant tokiai nuostatai gal ir nekils klausimų (rūkoma sėdint prie stalo, pavėsinėje ir pan. - pažeidimas, o rūkoma šalia stalo, šalia pavėsinės, t. y. už pirkėjų aptarnavimo lauko sąlygomis vietų ribų - nėra pažeidimo), tačiau tokia nuostata nebus pasiektas vienas iš Įstatymo projekto tikslu - apsaugoti asmenis nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai.
Taip pat nėra išaiškinta kaip ir kur turėtų būti įrengiamos rūkymui skirtos vietos vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis. Pavyzdžiui, ar šalia įėjimo į lauko kavinę, pavėsinę ir pan. pastačius šiukšlių dėžę ir užklijavus lipduką
„Rūkymo vieta“, „Rūkyti čia“ ir pan., tai jau bus rūkymui skirta vieta ar ne. Šį neaiškumą taip pat būtina pašalinti, kad teisės aktą būtų galima taikyti
praktikoje. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 3 straipsniu siūlomoje papildyti įstatymą 19 straipsnio 7 dalyje kalbama apie rūkymą pastate, o ne prie ant Šaligatvio padėtų staliukų. 11. Savivaldybių nuomone, draudimas rūkyti laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, neaiškiai suformuluotas. Neaišku, kokios yra laisvalaikio praleidimo vietos lauke, kokie jos požymiai. Neišaiškinus šios sąvokos, galimos interpretacijos, kad nors tam tikroje vietoje lauke ir vyks sporto varžybos ar kiti renginiai, tačiau gali būti teigiama, kad tai nėra laisvalaikio praleidimo vieta. Nesant šio požymio (laisvalaikio praleidimo vietos), rūkymo nebus galima traktuoti, kaip pažeidimo. Taip pat neaiškus laisvalaikio praleidimo vietos lauke teritorijos nustatymo aspektas, t. y. kaip reikės nustatyti, įvertinti kur prasideda ir kur baigiasi laisvalaikio praleidimo vietos ribos.
Jei sporto varžybos ar kitoks renginys vyks aiškiai apibrėžtoje ir savo ribas turinčioje (aptvertoje, uždaroje) teritorijoje, tai klausimų nekils, tačiau priešingu atveju, kontroliuojantiems pareigūnams praktiškai nebus galimybių įvertinti ir tiksliai nustatyti tokios vietos ribų. Neaiškus ir sporto varžybų ir kitų renginių turinys: nėra aišku, ar bet kokio asmenų skaičiaus, bet kokių asmenų ir bet kokie sportiniai žaidimai, žaidžiami lauke turi būti vertinami kaip sporto varžybos; nėra aišku, kokie yra renginio požymiai, turinys šio draudimo prasme. Ar renginį reikia suprasti kaip bet kokį viešą žmonių susibūrimą, kurio nereglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas. O gal renginį reikia suprasti tik kaip tam tikrą laiką trunkantį asmens organizuotą žmonių susibūrimą viešojoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, skirtą tenkinti kultūrinius, sporto, verslo, socialinius ar kitus poreikius ir kuriam vietos savivaldos vykdomoji institucija yra išdavusi leidimą. Pastaruoju atveju, būtina atkreipti dėmesį j tai, kad savivaldybės ne vienodai reglamentuoja renginių organizavimo viešosiose vietose reikalavimus, todėl praktikoje bus atvejų, kai vienose savivaldybėse rūkymas renginių metu bus traktuojamas kaip įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimas, o kitose, esant analogiškai situacijai, - nebus traktuojamas kaip pažeidimas. 12. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo jstatymo 19 straipsnio 7 dalies, kuria siūloma nustatyti, kad juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iŠ patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas.
Atsižvelgiant į tai, kad siūloma Jstatymo projekto nuostata nedetalizuojama pastatų, kuriuose rūkoma, paskirtis, darytina išvada, kad ši nuostata turėtų būti taikoma tiek daugiabučiams gyvenamiesiems namams, tiek viešojo maitinimo, laisvalaikio praleidimo įstaigose bei visose kitose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Tokiu atveju, atkreipiame dėmesį į tai, kad ši nuostata iš dalies prieštarauja įstatymo 19 straipsnio 4 daliai. Pareigą, kad tabako dūmai iŠ patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, t. y. pareigą, kad kiti asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, projekte siūloma numatyti už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą atsakingam asmeniui, o įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje tokia pareiga jau yra numatyta juridinio asmens valdymo organams. Tokiu atveju neaiškumų kiltų tiek juridiniams] asmenims, tiek ir kontroliuojantiems pareigūnams: esant situacijai, kai pastate, kuriame rūkoma, yra įsikūręs vienas juridinis asmuo, o už tokio pastato priežiūrą yra atsakingas kitas juridinis asmuo: a) šiems juridiniams asmenims kils klausimas, kuris iš jų yra atsakingas ir kuris privalo vykdyti nustatytas pareigas, o b) kontroliuojantiems pareigūnams kils klausimas kuris iš juridinių asmenų yra atsakingas, kuris privalo vykdyti nustatytas pareigas ir kurį (pirmąjį ar antrąjį, arabu), patraukti administracinėn atsakomybėn.
Be to, iš tokios esant nustatytiems pažeidimams, reikia projekto nuostatos nėra aišku, kurie konkrečiai juridiniai ar fiziniai asmenys butų priskiriami atsakingiems už pastato priežiūrą asmenims, t. y., ar pastatų, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, ar asmenys administruojantys turtą, ar atitinkamas pastato inžinerinių sistemų priežiūros ir panašias paslaugas teikiantys subjektai. Tai yra Įstatymo projekto nuostatos tekstas yra dviprasmiškas, vartojamų žodžių reikšmės neaiškios (neišaiškintos, neatskleistas jų turinys), norma yra labai abstrakti. 13. Savivaldybių siūlymu, pirmiausia reikia šviesti ir auklėti visuomenę įstatymo projekte nustatant rekomendaciją nerūkyti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose ir terasose, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), o tik po to pradėti diskusiją apie tokio draudimo įteisinimą. Atsižvelgti
6N. Sirman, G.Simanovič, A.Geifmann, V.Denisovas,
V.Girdauskaitė S.Skrebutienė bei kt. Pritaria pateiktam įstatymo projektui. Atsižvelgti 7.
būsto valdymo ir priežiūros rūmai Iš esmės pritariam e Seimo nario Tomo Tomilino 2019-07-24 (31) dienos pasiūlymams šiam Projektui, tik prašytume Pagrindinio komiteto šiek tiek patikslinti pasiūlymų formuluotes: Argumentai: Siekiant išvengti nepagrįsto, nesąžiningo reikalavimo neleisti rūkyti daugiabučio namo balkonuose ir pan., siūlytume įvesti sąlygą, kad draudimas rūkyti tokiais atvejais būtų taikom as tik, jeigu prieštaravimas rūkymui yra pagrįstas. Pvz., neturėtu būti laikomas pagrįstu prieštaravimas buto savininko, kurio butas yra toli nuo buto to kaimyno, dėl kurio rūkymo jis prieštarauja. Pasiūlymas: Pakeisti KEIČIAMO įstatymo projekto SEIMO NARIO siūlomą 19 straipsnio 1 DALIES 9 PUNKTĄ ir jį išdėstyti taip: (rūkyti draudžiama:)
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, jeigu bent vienas namo gyventojas PAGRĮSTAI prieštarauja rūkymui. Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiam a rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Argumentai: Draudimais Tabako kontrolės įstatyme jau yra pasiektas ženklus rezultatas - daugumoje daugiabučių namų jau nerūkoma bendrojo naudojimo patalpose (bendrojo naudojimo koridoriuose, laiptinėse ir pan.). SN siūlomas 19 straipsnio papildymas 7 dalimi atitinka realias galimybes užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į patalpas, kur kiti gyventojai būtų priversti pasyviai rūkyti (tuo turi pasirūpinti rūkantysis ar jo buto savininkas, bet ne pastato BNO valdytojas). Mūsų vertinimu, prie šių patalpų, kurias reikia apsaugoti nuo tabako dūmų, reiktų paminėti ir bendrojo naudojimo patalpas (bendrojo naudojimo koridorius, laiptines ir pan.). Nepraraskime to, kas jau pasiekta! Kiti pataisymai šiam SN pasiūlymui redakciniai.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato,
kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) BUTO (KITOS PATALPOS) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu
(butu) BUTU (KITA PATALPA) ir JUOSE rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Policijos departamentas prie VRM Teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Atsižvelgdami į tai, kad teisės akte nustatytų draudimo tikslų pasiekimas gali būti užtikrintas tik per veiksmingą kontrolę ir atsakomybės už šio draudimo pažeidimą neišvengiamumą, pritariame Projekto nuostatoms, ribojančioms rūkymą viešosiose vietose, tačiau nepritariame Projekto nuostatai, kuria siūloma uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas ir susiklosčiusi administracinės teisenos vykdymo praktika nesudarys sąlygų patraukti atsakomybėn asmenis, pažeidusius draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, ir įstatymo nuostata nebus veiksminga. Paaiškiname, kad už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytus tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ribojimo pažeidimus atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnyje.
Remiantis teismų praktika, konstatuotina, kad nepakanka vien tik asmens skundo, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn. Turi būti surinkta ir kitų įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti, kad asmuo rūkė balkone (pvz., liudytojų paaiškinimų, nuotraukų, kuriose tiksliai turi būti matoma, kad asmuo pažeidžia reikalavimą rūkyti, taip pat kitų įrodymų, leidžiančių neabejotinai nustatyti teisės pažeidimo laiką ir vietą, ir kita.). Policijos pareigūnui nesuteikiama teisė pateikti į gyventojo būstą be jo sutikimo, tiriant administracinį nusižengimą. Todėl manome, kad surinkti užtektinai įrodymų, kad būtų galima asmenį patraukti atsakomybėn, bus itin sudėtinga ir tai pareikalaus papildomų žmogiškųjų ir finansinių sąnaudų. Pažymėtina, kad visos abejonės yra vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Todėl manome, kad Projekte siūlomo draudimo kontrolė bus neefektyvi. Be to, pažymėtina, kad aptariama Projekto nuostata (draudimas rūkyti balkonuose) nebus pasiekti Projekte keliami tikslai saugoti nerūkančių asmenų sveikatą, kadangi toks reguliavimas, pavyzdžiui, neuždraustų rūkyti butuose, atidarius langą. 2. Siūlome tikslinti Projektu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip: „8) laisvalaikio leidimo vietose lauke, kur vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, šių varžybų ar renginių metu, išskyrus numatytas rūkymo vietas“. Pritarti
savivaldybės administracija Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo Jūsų 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. SAVP-85 (Savivaldybėje registruota 2019 m. vasario 22 d., reg. Nr. A50-5621/19) persiųstą Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2019 m. vasario 20 d. raštą Nr.
S-2019-1035, kuriuo prašote pateikti pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIII-815(3) (toliau – Projektas). Projektu siūloma Įstatymo 19 straipsnio 7 punkte numatyti, kad rūkyti draudžiama „daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose“. Atsakomybę už siūlomo draudimo nesilaikymą nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 492 straipsnis (Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas). Tik policijos pareigūnai ir savivaldybių administracijų pareigūnai būtų įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti tokių pažeidimų bylas, todėl šių institucijų pareigūnams padidėtų darbo krūvis, reikėtų daugiau žmogiškųjų ir materialinių išteklių kontrolės funkcijai vykdyti.
Konstitucinis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatą kartu su Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad jeigu savivaldybėms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms pareigoms reikalingos lėšos. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Savivaldybės administracija neturėtų išteklių ir galimybių, kad jos darbuotojai galėtų nuolat budėti prie daugiabučių namų ir užtikrinti siūlomo draudimo laikymąsi, todėl sukurdamas papildomą pareigą, įstatymų leidėjas privalo numatyti ir savivaldybėms skirti šių pareigų vykdymui reikalingas lėšas. Siūlomo draudimo kontrolę įgyvendinti būtų sudėtinga ar net neįmanoma, nes pareigūnai turėtų nustatyti konkretų asmenį, kuris rūko (rūkė) balkone (terasoje). Tai būtų galima įgyvendinti tik patenkant į butą ir apklausiant tokį asmenį arba kviečiant liudytojais kitus asmenis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis nustato, kad „žmogaus būstas neliečiamas.
Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą“. Pareigūnai galėtų patekti į butą tik buto gyventojo sutikimu, o negavę sutikimo iš esmės neturėtų galimybės surinkti įrodymų apie konkretaus asmens kaltę ir patraukti jo atsakomybėn. Iš siūlomo Projekto nėra aišku, kokiu būdu turėtų būti išreikštas gyventojo prieštaravimas, taip pat nėra aišku, kaip draudimą kontroliuojančios institucijos turėtų būti informuojamos apie gyventojo prieštaravimą rūkyti balkonuose ir terasose. Ar skundo pateikimas institucijai ir būtų laikomas prieštaravimu? Pagal siūlomą formuluotę prieštaravimą galėtų išsakyti pirmojo aukšto gyventojas dėl rūkymo 16-ajame daugiabučio namo aukšte, nors prieštaraujančiojo ir rūkančiojo namo gyventojo butų langai ar balkonai būtų priešingose namo pusėse ir tabako dūmai niekaip negalėtų kenkti ar erzinti nerūkančio asmens. Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas nepagrįstai skųsti kitus asmenis, jiems kerštauti ir panašiai piktnaudžiauti teise. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis, spėlionėmis, nuomone ar kitais neobjektyviais duomenimis, todėl patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn galima tik surinkus neginčijamus įrodymus apie asmens padarytą administracinį nusižengimą, tai yra visus jo sudėties elementus (subjektą, subjektyviąją pusę, objektą ir objektyviąją pusę). Pareigūnų, įgaliotų asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn, išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo.
ANK nenumato fiziniams asmenims, kurie nėra pareigūnai, pareigos rinkti įrodymus, o savarankiškas ir savanoriškas įrodymų rinkimas nėra draudžiamas, tačiau tokiu atveju gali kilti asmens duomenų apsaugos klausimų (pvz., kaimynas fotografuoja rūkantį balkone kitą kaimyną, jo privačioje nuosavybėje be jo sutikimo). Nuo
(toliau – Reglamentas). Reglamentu iš esmės yra siekiama unifikuoti asmens duomenų apsaugos teisinį reguliavimą visoje Europos Sąjungoje. Reglamentui įsigaliojus reikalaujama užtikrinti, kad renkami duomenys yra adekvatūs ir būtini siekiant tvarkymo tikslų. Fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis principais ir taisyklėmis turėtų būti paisoma fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma, jų teisės į asmens duomenų apsaugą, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą. Projektu siūloma uždrausti rūkyti vaikų žaidimų aikštelėse. Vaikų žaidimų aikštelių ribos labai retai yra aiškios, tik kai tokios aikštelės yra aptvertos tvora. Dauguma vaikų žaidimų aikštelių nėra aptvertos, todėl kiltų ginčas dėl tinkamo veikos kvalifikavimo. Visų Lietuvos Respublikoje įrengtų vaikų žaidimų aikštelių aptvėrimas arba jų ribų pažymėjimas pareikalautų papildomų ženklių savivaldybių išlaidų, kurios nėra aptartos ir numatytos kartu su teikiamu projektu.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pirmiausia siūlome šviesti ir auklėti visuomenę Įstatyme nustatant rekomendaciją nerūkyti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose ir terasose, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), o tik po to pradėti diskusiją apie tokio draudimo įteisinimą. Atsižvelgti Keliami klausimai sprendžiami Seimo nario T. Tomilino pateiktais 2019 10 15 pasiūlymais, kuriems Komitetas pritarė. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Tomas Tomilinas
Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo taikymo apibrėžtumo ir aiškumo tiek gyventojams, tiek institucijoms, kontroliuojančioms Įstatymo nuostatų laikymąsi tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę „dėl draudimo vartoti tabaką, tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui“ išskirti į atskirą 1 dalies punktą bei nustatyti, kad punkto įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taip pat, pastebėtina, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme greta minėtų pastato dalių atskirai nurodomos ir lodžijos, todėl būtina tikslinti objektų, kuriuose būtų draudžiama rūkyti, sąrašą, jį papildant lodžijomis.
Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas rūkantiesiems ir tuo pačiu apsaugoti nerūkančiuosius nuo kenksmingo pasyvaus rūkymo sukeliamo poveikio būtina numatyti proporcingą reguliavimą, todėl tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotę ją papildant išimtimi „išskyrus rūkymui skirtose vietose“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 19 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką,
tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama:
1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir
(ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.
Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų;
7) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“ lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Yra pateikti nauji pasiūlymai (2019-10-15)3 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir siekiant teisinio reglamentavimo taikymo apibrėžtumo ir aiškumo bei siekiant užtikrinti visų žmonių teisę į nekenksmingą aplinką, tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 7 dalyje nuostatą „Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, privalo <…>“ detalizuoti nustatant atsakingus už straipsnio nuostatos tinkamą įgyvendinimą asmenis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“
Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 833 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SV-S-1081 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-815(3) (toliau – Įstatymo projektas) dėl Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 ir7 punktuose siūlomų draudimų rūkyti bendrose gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkyti skirtose vietose, taip pat pritarti Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūlomam draudimui rūkyti laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta varžybos ar kiti renginiai, ir pasiūlyti papildyti šį punktą išimtimi
„išskyrus rūkyti skirtose vietose“. Pritarti
2.
balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui (toliau – draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose), Įstatymo projekto 2 straipsniui dėl Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies pripažinimo netekusia galios, taip nustatant, kad visi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodomi draudimai bus taikomi taip pat ir bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, bei Įstatymo projekto 3 straipsniui, kuriuo nustatoma pareiga juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, dėl šių priežasčių:
ir tabako dūmų patekimo į kitas patalpas kontrolė pareikalautų siekiamam tikslui neproporcingai didelių finansinių bei žmogiškųjų išteklių ir, trūkstant šių išteklių, nebūtų pasiektas tikslas apsaugoti nerūkančiųjų sveikatą. Atsižvelgiant į rūkančiųjų mobilumą, įrodinėjimo procesas administracinių nusižengimų teisenoje įrodinėjant rūkymo daugiabučių namų balkonuose ar tabako dūmų pateikimą į kitas patalpas faktą, skiriant ir pagrindžiant skirtas administracinio poveikio priemones būtų sudėtingas, užtruktų ilgą laiką ir nepasiektų Įstatymo projektu siekiamų rezultatų. 2.2. Sistemiškai siekiant uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, siekiama visiškai uždrausti rūkyti viešosiose vietose, todėl nerūkantieji patirs didesnę žalą sveikatai, nes bus rūkoma prie jų uždarose patalpose, taip pat, rūkant uždarose patalpose, padidės galimų gaisrų daugiabučiuose namuose pavojus (2018 m. duomenimis, vien dėl neatsargaus rūkymo daugiabučiuose kilo 13 proc. gaisrų). 2.3.
tabaką, tabako gaminius daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, tačiau nedraudžiama rūkyti vietose, iš kurių dūmai galėtų sklisti į kitų gyventojų butus (pvz.: prie atidarytų langų, prie laiptinių įėjimų, praėjimuose tarp namų, prie rekuperacinių sistemų, prie vėdinimo angų, vieno iš sublokuotų kotedžų balkonuose ar terasose, kt.), todėl siūlomas reguliavimas nėra sistemiškas. Rūkymo daugiabučių namų balkonuose ir terasose draudimas nėra išdiskutuotas, nėra įvertintos kitos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos, galimi finansiniai bei žmogiškieji ištekliai, būtini siekiamam Įstatymo projekto rezultatui pasiekti. 2.4. Nustačius pareigą juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, nėra aišku, kaip ši pareiga techniškai turėtų ir ar galėtų būti įgyvendinta dėl tabako dūmų lakaus pasklidimo ir skvarbos, nesukeliant atsakingam asmeniui papildomos naštos dėl kaštų, kadangi pagal siūlomą nuostatą teisė rūkyti patalpose galėtų būti realizuojama tik įrengus specialias užteršto oro surinkimo /pašalinimo sistemas. 2.5. Atsižvelgiant į tai, kad bedūmių naujoviškų tabako gaminių poveikis sveikatai nėra išsamiai ištirtas, nesant pagrįstų įrodymų dėl bedūmių naujoviškų tabako gaminių keliamos pasyvaus rūkymo rizikos, nustatyti vienodus draudimus tabako gaminiams ir bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams būtų neproporcinga priemonė. 2.6.
rūkančiųjų skaičių ir rūkymo sukeliamą žalą, visų pirma tikslinga įtvirtinti ne draudžiamąsias, o informavimo, švietimo, skatinimo gyventi sveikai (įskaitant materialinio skatinimo atsisakius vartoti tabaką, medžiagas, kurių sudėtyje yra nikotino, priklausomybę nuo nikotino mažinančių medikamentų kompensavimo priemones) ir kitas priemones, norint spręsti tabako gaminių ir jų sukeliamos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai problemas. Nepritarti Seimo nario T.Tomilino 2019 10 15 pasiūlymai, kuriems Komitetas pritarė, sprendžia keliamus klausimus. 3. Seimo narys
1 Argumentai: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis rūkymas yra viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių, per metus vidutiniškai nužudanti apie 7 milijonus žmonių. Cigarečių rūkymas yra susijęs su beveik visomis kūno organų ligomis bei pažeidimais, rūkymas gali daryti įtaką netgi tokioms ligoms kaip cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas ir kolorektalinis vėžys. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais pasyvus rūkymas nužudo apie 900 tūkst. žmonių. Suaugusiems dūmai sukelia sunkias širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas, įskaitant koronarinę širdies ligą ir plaučių vėžį. Beveik pusė vaikų viešosiose vietose reguliariai kvėpuoja oru, užterštu tabako dūmais. Cigaretės dūmuose yra didesnė vėžį sukeliančių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų koncentracija nei aktyvaus rūkymo metu per cigaretės filtrą į plaučius traukiamuose dūmuose. Todėl rūkantis žmogus kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tabako dūmuose randama daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, apie 70 gali sukelti onkologinius susirgimus. Rūkydami bei mėtydami nuorūkas žmonės kenkia ne tik sau ar aplinkiniams, tačiau ir gamtai. Cigaretės filtras, irdamas išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas, nes pats yra pagamintas iš celiuliozės acetato.
Cigarečių filtro plastikiniai pluoštai nėra biologiškai skaidūs, tai reiškia, kad jie nebus organiškai suskaidyti, todėl vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o gamtoje – dar ilgiau. Taigi siūlau išplėsti įstatyminį vietų, kuriose draudžiama rūkyti sąrašą ir dar labiau riboti pasyvaus rūkymo sukeliamą žalą, mažinti rūkymo žalą patiems asmenims bei mažinti šiukšlinimą ir aplinkos taršą. Pasiūlymas:
1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose
teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose, ir šių įstaigų teritorijose ir šių įstaigų prieigose (matomumo zonoje);“
ir jį išdėstyti taip:
„2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose Įmonėse, įstaigose
ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose
nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru;
4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) viešojo transporto stotelėse, stotyse ir šalia jų, visų
rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;“ 5.
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo
įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose vietose, taip pat vietose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, mažmeninės prekybos ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose vietose, bei prie įėjimų į šiuos objektus;, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;“
7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) vaikų žaidimų aikštelėse ir jų prieigose (matomumo zonoje);“
8 punktu ir jį išdėstyti taip:
„8) visose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose,
bei jų prieigose (matomumo zonoje)“
9 punktu ir jį išdėstyti taip: „9) masiniuose renginiuose ir jų prieigose (matomumo zonoje);“
10 punktu ir jį išdėstyti taip: „10) saugomose teritorijose, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme;“ Pritarti iš dalies Pritarta siūlymams papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad rūkyti draudžiama viešojo transporto stotelėse, stotyse bei vaikų žaidimų aikštelėse. 4.
nariai Tomas Tomilinas, Asta Kubilienė 2019-10-151 Argumentai: siekiant teisinio reglamentavimo taikymo apibrėžtumo ir aiškumo tiek gyventojams, tiek Įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinčioms institucijoms, tikslinga Įstatymo projekto
draudimo vartoti tabaką, tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui“ išskirti į atskirą 1 dalies punktą ir nustatyti, kad punkto įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pastebėtina, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme greta minėtų pastato dalių atskirai nurodomos ir lodžijos, todėl taip pat būtina tikslinti objektų, kuriuose draudžiama rūkyti, sąrašą, jį papildant lodžijomis. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas rūkantiesiems ir tuo pačiu apsaugoti nerūkančiuosius nuo kenksmingo pasyvaus rūkymo sukeliamo poveikio būtina numatyti proporcingą reguliavimą, todėl tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotę ją papildant išimtimi „išskyrus rūkymui skirtose vietose“. Taip pat būtina įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti pareigą pastato (t. y. daugiabučio namo) bendrojo naudojimo objektų administratoriui, to (tų) daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijai arba savivaldybės vykdomajai institucijai įrengti informacinius ženklus apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 19 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama:
1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų;
7) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“ lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, to (tų) daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija.“
3 Argumentai: atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir siekiant teisinio reglamentavimo taikymo apibrėžtumo ir aiškumo bei siekiant užtikrinti visų žmonių teisę į nekenksmingą aplinką, tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 7 dalyje nuostatą „Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, privalo <…>“ detalizuoti nustatant atsakingus už straipsnio nuostatos tinkamą įgyvendinimą asmenis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato
(buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“
4 Argumentai: pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pastabas dėl siūlomo teisinio reguliavimo praktinio įgyvendinimo galimybių ir teisės normos efektyvumo, siūlytina teisės aktuose numatyti, kad administracinių nusižengimų teisena dėl rūkymo daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, gali būti pradedama tik pagal to daugiabučio namo gyventojo, kenčiančio nuo rūkymo, pareiškimą. Nesant tokio pareiškimo, policijos ir savivaldybių pareigūnai neturėtų pareigos tirti įstatymo projektu siūlomo draudimo rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pažeidimų, todėl yra parengtas ir atitinkamų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pastabas dėl siūlomo teisinio reguliavimo praktinio įgyvendinimo galimybių ir teisės normos efektyvumo taip pat siūloma numatyti pareigą buto arba patalpos savininkui arba kitų daiktinių teisių turėtojui (pvz., ilgalaikiam nuomininkui) policijos ar savivaldybės pareigūno, tiriančio administracinį nusižengimą dėl rūkymo daugiabučio namo buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, reikalavimu, nurodyti asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o už galimo pažeidėjo duomenų nenurodymą, buto arba patalpos savininkui arba kitų daiktinių teisių turėtojui numatyti administracinę atsakomybę (parengtas atitinkamų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo projektas). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip,
„4. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. Papildyti 19 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą).
Buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“
4 Argumentai: pakeitus Įstatymo projekto 4 straipsnį, tikslinga Įstatymo įsigaliojimo tvarką numatyti Įstatymo projekto
įgyvendinančiųjų teisės aktų priėmimo datą. Pasiūlymas: Buvusį Įstatymo projekto 4 straipsnį laikyti Įstatymo projekto 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
Seimo nario T. Tomilino 2019 10 15 bei Seimo nario M. Puidoko siūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, 239 6808
Sveikatos reikalų komitetas
2019-12-11
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai: A. Armonaitė, K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė, Seimo narys T. Tomilinas, Seimo nario M. Puidoko patarėja L. Radzevičiūtė, Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė K. Garuolienė, ministro patarėja V. Srogė, ministro patarėja L. Bušinskaitė, Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I. Rubikas, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėjas K. Rušinskas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo politikos skyriaus vedėja I. Žaunierienė, Vidaus reikalų ministerijos atstovė I. Gasperė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas J. Abramavičius, Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovai R. Katinaitė, G. Leperskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantė G. Keso, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas A. Neverauskas, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų atstovas A. Glodenis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovė E. Šiškauskienė. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-03113 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąvoka ,,bendrosios gyvenamos patalpos“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kurios gyvenamosios patalpos turėtų būti priskirtos prie bendrų gyvenamųjų patalpų, t. y. ar gyvenamosios patalpos, kurios asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar gyvenamosios patalpos, nuosavybės teise priklausančios vienam asmeniui, bet jose gyvena keli asmenys, ar ši sąvoka turėtų būti suprantama kitaip. Taigi, taikant įstatymą, minėtoji sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar ši projekto sąvoka neturėtų būti patikslinta arba atskleistas jos turinys. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro
naudojimo patalpose bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kituose bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-03117
punkte nurodoma, jog draudžiama rūkyti balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pastebėtina, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme greta minėtų pastato dalių atskirai nurodomos ir lodžijos. Manytina, jog būtų neproporcinga uždrausti rūkyti balkonuose ir terasose, bet neuždrausti rūkyti lodžijose. Svarstytina galimybė tobulinti projektą.
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma daugiabučio namo gyventojas (-ai) turėtų išreikši savo prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose ir terasose. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma daugiabučio namo gyventojai ir institucijos, kontroliuojančios keičiamo įstatymo nuostatų laikymąsi, turėtų būti informuojami apie, tai, kad bent vienas iš daugiabučio namo gyventojų prieštarauja, kad būtų rūkoma to daugiabučio namo balkonuose ir terasose. Kitu atveju, įstatyme siūlomo nustatyti draudimo įgyvendinimas praktikoje gali būti sudėtingas, o asmenys negalėtų tinkamai laikytis įstatyme nustatyto draudimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 7 punktą, papildyti 1 dalį 8 ir 9 punktais ir juos išdėstyti taip: „7) daugiabučių namų balkonuose, ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, to (tų) daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija.“
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,juridinis ar fizinis asmuo, atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje rūkoma, nepatektų į kitas patalpas“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, kurie konkrečiai juridiniai ar fiziniai asmenys būtų priskiriami atsakingiems už pastato priežiūrą asmenims, t. y., ar pastatų, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, ar asmenys administruojantys turtą, ar atitinkamas pastato inžinerinių sistemų priežiūros ir panašias paslaugas teikiantys subjektai. Svarstytina, ar subjektų, atsakingų už tai, kad tabako dūmai iš patalpų, kuriose rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, ratas neturėtų būti patikslintas. Kartu keltinas klausimas, ar visais atvejais būtų proporcinga nustatyti, jog asmuo atsakingas už pastato priežiūrą, turi užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje rūkoma nepatektų į kitas patalpas. Manytina, jog atsakomybė turėtų būti siejama ne tik su priežiūros funkcija, tačiau ir su asmeniu, kuris rūko.
Pavyzdžiui, tuo atveju, jei būtų rūkoma išnuomoto buto viename iš kambarių, nėra aišku kaip apskritai būtų įmanoma užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitas buto patalpas (kitus kambarius) ir kodėl už tai turėtų būti atsakingas asmuo, atsakingas už pastato priežiūrą, arba buto savininkas, o ne rūkantis asmuo. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį, jį laikyti projekto 1 straipsnio 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi: „7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-031
technikos požiūriu:
projekto 2 straipsnio pavadinimo padėtą tašką reikia išbraukti;
nededamas, todėl projekto 3 ir 4 straipsniuose po skaičių, žyminčių straipsnių numerius, padėtus taškus reikia išbraukti;
nes vietoj straipsnio pavadinimo dėstoma šio straipsnio pakeitimų esmė. Pritarti Žr. į Komiteto pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pilietis P.
Pilietis P. Namavičius, 2017-08-08 Ieškodamas problemos sprendimo rašau Jums dėl rūkančiųjų balkone, mano buto kaimynystėje. Esu nerūkantis jaunas vyras, planuojantis kurti šeimą, propaguoju sveiką gyvenimo būdą, kadangi esu lakūnas, gera sveikata yra privaloma mano profesinei veiklai. Tačiau kaimynystėje gyvenanti nuomininkų pora kiekvieną dieną rūko balkone, jų skleidžiami tabako dūmai dideliais kiekiais patenka į mano butą esantį virš rūkančių kaimynų buto, dėl šio kaimynų elgesio esu priverstas kvėpuoti tabako dūmais, ko pasekoje žalojama mano ir mano artimųjų sveikata, negaliu vėdinti kambarių, pilnavertiškai naudotis savo balkonu ir asmeniniu butu. Su šiais kaimynais kalbėjau keletą kartų, pasakiau apie savo patiriamą diskomfortą, prašiau ieškoti sprendimo, tačiau kaimynai nekreipia dėmesio ir toliau piktavališkai rūko savo to balkone. Dėl priverstinio kvėpavimo tabako dūmais, telefonu kreipiausi į Šiaulių miesto savivaldybės sveikatos skyriaus specialistus, Šiaulių visuomenės sveikatos biurą, bei Šiaulių miesto policijos viešosios tvarkos tarnybą, tačiau visur buvo tvirtinama, kad nėra įstatymo draudžiančio rūkyti balkonuose. Todėl mano apsauga į savo sveikatą ribojasi, tik policijos iškvietimu šiems kaimynams, tačiau vargu ar tai padėtų, nes policija neturi įgaliojimu bausti šiuo atveju. Prašau man atsakyti kokių veiksmų aš dar galiu imtis siekdamas apsaugoti savo ir savo artimųjų sveikatą nuo žalojančio kaimynų elgesio. Ir kokia sveikatos reikalų komiteto veikla sprendžiant šį klausimą bendru mastu, nes kiek man žinoma, ši problema aktuali daugeliui žmonių ir jaunų šeimų. Atsižvelgti
Noriu pasiteirauti, ar jau yra priimtas įstatymas, draudžiantis rūkyti balkonuose? Ilgus metus kenčiame nuo kaimyno, kuris rūko per dieną mažiausiai dvidešimt kartų balkone. Neįmanoma atsiverti langų ir balkono durų-rūkalai graužia akis.. Susitarti su kaimynu bandėme-nereaguoja.
kokios nors teisiškai legalios priemonės jį sutramdyti? Kur kreiptis? Atsižvelgti
įkvėpti gryno oro. Kenčia nerūkantys. Atsižvelgti
Visų Seimo narių prašau pritarti Tabako kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIIP-815(2), nes jis gyvybiškai būtinas tikrai daugeliui Lietuvos šeimų, ypač auginančių vaikus ar pagyvenusius/sergančius asmenis. Nesusidūręs su rūkančių kaimynų problema, nesupras problemos rimtumo. Tai ne šiaip įgeidžio, ambicijos, „patinka-nepatinka“ klausimas. Pabandykite nekvėpuoti. O dabar kvėpuokite. Rūkalų dūmais, jais įsigėrusias sienas, langus, padžiautus skalbinius. Jie sklaidosi labai sunkiai, o įsigėrę į pastato konstrukcijas ar daiktus laikosi savaites, mėnesius. Ir nelyginkite rūkalų su kepamos žuvies ar kiaulienos kvapais. Kiek kartų per dieną kepate žuvį? Kartą į dvi/tris dienas, savaitę. Rūkantis žmogus rūko tikrai dažniau nei valgo. Be to žuvies kvapas yra maisto kvapas, o rūkalų – jais atbaidomi kenkėjai (pvz., kandys). Nerašysiu daug. Nepatekę į tokią situaciją, net ir nerūkantys, nelabai supras. Tik akcentuočiau vieną dalyką – beveik visi rūkantys kaimynai beveik sutartinai gina savo rūkymo
„teisę“ įstatymo, tiesiogiai draudžiančio tai daryti, nebuvimu. Tai reiškia,
kad didžiajai daliai užtektų tik įstatymo raidės. Todėl labai prašau, pritarkite teikiamam įstatymo projektui. Savo ir kitų daugiabučio gyventojų vardu labai tikėtumėmės, kad Jūsų vadovaujamas Komitetas jau artėjančioje pavasario sesijoje imsis svarstyti Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo projektus, susijusius su tabako gaminių naudojimo vietų išplėtimu (Įstatymo 19 str.). Šiuo metu Seime yra naujas Jūsų kolegos M.
Puidoko užregistruotas projektas dėl vaikų žaidimų aikštelių ir lauko kavinių, tačiau yra primirštas praeitų metų vasaros projektas, kuriame tos vietos apima ir daugiabučių balkonus, daugiabučių prieigas ir pan., kurį teikė didelė Seimo narių grupė. Labai prašytume šią tikrai labai baisią problemą su rūkančiais ir kitų interesų nepaisančiais kaimynais spręsti kiek įmanoma greičiau. Bent jau pradėti minėtų įstatymo pakeitimų svarstymą tiek komitete, tiek visuomenėje, kas leistų geriau supažindinti tiek Seimo narius, tiek visuomenę su labai didele (tiesiai kalbant, katastrofiška) kai kuriems asmenims problema, kuriai jie patys sprendimo neturi. Atsižvelgti
Noriu pasiteirauti kodėl iki šios dienos niekas nepadaryta dėl sustabdymo rūkyti daugiabučių balkonuose, kai kiti - kalbu apie nepilnamečius savo ir ne tik vaikus yra priversti kvėpuoti rūkalių skleidžiamais cigarečių kancerogenais? Ir mūsų garbingasis Seimas panašu, kad tai toleruoja... Be viso pavojaus, kurį sukelia tabako gaminių vartojimas, gydytojas primena ir apie pasyvaus rūkymo keliamą žalą. Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru. Pasirodo, dažnai būnant prirūkytose patalpose didėja rizika susirgti vėžiu, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis. „Pasyvaus rūkymo poveikis ypač pavojingas kūdikiams ir vaikams. Jis padidina švokštimo riziką, gali sukelti astmos priepuolius, alergijas, kosulio ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas, įskaitant bronchitą ir pneumoniją. Taip pat padidėja ūmaus ir lėtinio vidurinės ausies uždegimo rizika“, – sako gydytojas otorinolaringologas."
tai pasimatys vaikų sveikatoje - pagal dabar galiojančius LRS įstatymus ? Atsižvelgti
Jau ne vienerius metus Seime keltas klausimas dėl draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose ar prie pat gyvenamųjų namų.
Kiekvieną vasarą esame priversti kovoti su kaimynais, nes pro atvirus buto langus gauname tabako dūmus. Kvėpuoja visa šeima, įskaitant mažylius. Kiekvieną vakarą po kelis kartus. Tokių nepatenkintų žmonių, kaip mes, yra daugybė. Jei reikia argumentų draudimui priimti, štai jie:
nuosavuose namuose to nepageidaujant yra žmogaus teisių pažeidimas, taip pat kenkimas kitų žmonių sveikatai. 2. Bandymas tartis su kaimynais nėra problemos sprendimas: visų pirma, reikia rasti, kas rūko, tai nebūtinai kaimynai šalia; antra, kalbėjimasis kartais būna nerezultatyvus, pavyzdžiui, vieni kaimynai tiesiog nekreipia dėmesio ir rūko toliau; trečia, eiti tartis su girtaujančiais ar grėsmingais kaimynais gali būti ir pavojinga. 3. Dabar, kai nėra teisinio draudimo, mes neturime jokios galios apginti savo gerbūvio. Kreiptis į teismą dėl konkrečių kaimynų rūkymo? Esame vieni prieš priverstinį kvėpavimą tabako dūmais. 4. Dar vienas argumentas, kurį išreiškė tokio draudimo skeptikai, kad nebus kam gaudyti pažeidėjų. Tačiau siūlyčiau pasidomėti, koks yra draudimo rūkyti laiptinėse ar stotelėse efektyvumas. Per visą šį laiką man neteko nė karto pastebėti, kad būtų rūkoma laiptinėse. O jei toks pažeidėjas atsiranda, jis būna įspėjamas. Lygiai taip pat būtų ir šio siūlomo draudimo atveju. Gal ne visi, bet didelė dalis žmonių tikrai nenorėtų gauti skundo dėl draudimo pažeidimo. 5. Na ir galiausiai argumentas, kad Latvija kažkaip sugebėjo tokį draudimą priimti. Mes galime pasimokyti iš jos atvejo. Taigi tai nebūtų kažkoks precedentas. Labai viliuosi, kad padėsite daugybei žmonių Lietuvoje. Visų pirma, aišku, viliuosi dėl savo šeimos, nes negalime įsigyti nuosavo namo. Atsižvelgti 7. Pilietė R.
Pilietė R. Mikuckienė, 2018-06-22 Rašau Jums prašydama, kad pagreitintumėte klausimo dėl rūkymo uždraudimo balkonuose ir pro langus sprendimą Seime, kuris atidėtas iki rugsėjo mėn., kadangi dar daugiau kaip du mėn. karštos vasaros laukia priešakyje. Visą likusią vasaros dalį daug žmonių daugiabučiuose turės kentėti rūkančiųjų pučiamus dūmus ir neturės teisės į gryną orą, jeigu šis klausimas bus ir toliau vilkinamas Seime. Per LNK tv žinias penktadienį Seimo narys T. Tomilinas pasakė, kad 52 proc. gyventojų pasisako už nerūkymą pro langus ir balkonuose. Ir mūsų nuomone reikėtų tai įteisinti drąsiai, nes kažkada taip pat buvo didelis rūkančiųjų pasipriešinimas, kai draudė rūkyti laiptinėse, kavinėse, paplūdimiuose ir kt. O dabar daug sveikai linkusių gyventi žmonių tuo labai džiaugiasi. Kol nebus draudimo rūkyti, tol rietenos tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų nesiliaus, nes rūkantieji labai agresyviai reaguoja į bet kokį paprašymą nerūkyti. Tai patyriau ir pati asmeniškai, kai buvusių kaimynų nesujaudino nei faktas apie buvusią plaučių operaciją, nei apie bronchinę astmą. Dabar kenčia mano mama,
kvėpuoti 3 ir 4 aukštuose gyvenančių kaimynų dūmais ir dieną ir naktį. Vien įstatymo išleidimas jau įpareigotų rūkančius pagalvoti, nereikėtų nieko daugiau. Alkoholizmas yra mažesnė blogybė, nes tokią priklausomybę turintys kenkia labiau sau ir šeimoms, tuo tarpu rūkymas priverčia tapti pasyviais rūkaliais visus aplinkinius. Man, kaip pedagogei, nerimą kelia tas faktas, kad rūkyti pradeda dar labai jauni vaikai. Jeigu nebus imtasi visų įmanomų priemonių, tai ateityje išaugs paliegusių žmonių karta. Atsižvelgti
Jūsų atsakyme 2018.06.19. “Dėl rūkymo žalos ir rūkymo butuose" nelabai aišku, ar bus svarstomas konkrečiai klausimas apie rūkymą butuose daugiabučiuose namuose.
Jeigu tai bus leidžiama, kas įteisinta Seime ankščiau, tai maloniai prašyčiau paaiškinti šiuo sprendimo logiką. Vaikų skriausti nevalia, triukšmauti butuose neleidžiama, nes tai trikdo bendruomeninės tvarką ir teisę į poilsį savo namuose. Viešose vietose rūkyti draudžiama. O butuose galima pastoviai, sistemingai nuodyti vaikus, kurie mūsų šalyje, pasak medikų, ir taip turi šiais laikas prastą sveikatą, nuodyti šalia esančius artimuosius, kaimynus, t. y. visus gyvenančius šalia rūkančiųjų. Daugiabučiuose namuose bendra ventiliacija įrengta taip, kad per šią ventiliaciją ir per tarpus tarp sienų dūmai iš rūkančiųjų butų greitai patenka į kaimynų butus ir juos nuodija tiesiogine tuo žodžio prasme. Kaip išspręsti ir šitą svarbią problemą? Kaip išgelbėti kenčiančius nuo tabako dūmų butuose rūkančių tėvų vaikus ir kitus nerūkančius? Juk yra mokslininkų įrodyta, kad pasyvus rūkymas daro didesnę žalą nerūkantiesiems, negu pats rūkymas rūkantiesiems. Jei leidžiama rūkyti butuose, tai nuspręskite kur, kaip dažnai, kokiu atstumu ir kuriam laikui bėgti iš savo namų nuo rūkančių kaimynų, ir kaip visas dienas vėdinti butus šaltu metu. Būtų įdomu sužinoti, kaip numato spręsti šią problemą Vaikų Teisių Apsaugos tarnybos? Labai laukiame atsakymo, kaip bus sprendžiami šie klausimai. Atsižvelgti
Svarbiausia uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose. Be šito draudimo visi kiti tampa beprasmiškais. Paplūdimiai, kavinės, bet kokios kitos viešosios erdvės - galu gale pereini i kitą vietą. Visu pirma, žmogus turi jaustis saugiai savo namuose. O ką daryti, kai mano privačią erdvę, nuosavybes teise man priklausantį butą bet kurio paros metu užpildo nuodinga smarvė?
Ne mes, sveikai gyvenantys turim kentėti ir dusti, o rūkoriai turi ieškoti vietos, kur nemaišydami kitiems galėtų leisti savo smirdalus. Nerūkantis = beteisis??? Nuosavybės neliečiamumas yra viena svarbiausių žmogaus teisių. Kodėl mūsų valstybėje teisę į būsto neliečiamumą turi tik rūkantieji? Kodėl nerūkančiojo teises nuolat pažeidinėja rūkantys asmenys, verčiantys pasyviai kvėpuoti nuodingais dūmais? Savininkas turi teisę laisvai ir nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę TIK nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Rūkančiųjų teisė gadinti savo sveikatą yra įgyvendinama nerūkančiojo kaimyno sąskaita. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai apima ir tokius pažeidimus kaip triukšmas, tarša, kvapai ir kiti atvejai, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais. Apie kokią būsto neliečiamybę galima kalbėti, jei nuosavybės teise man priklausantį būstą bet kuriuo paros metu užpildo nuodinga smarvė? Panašu, kad mūsų valstybėje ES direktyvos negalioja? Atsižvelgti
Naujienų portaluose buvo straipsnių apie Seimo ketinimus rudenį įteisinti draudimą rūkyti daugiabučių balkonuose. Toks įstatymas yra ypatingai labai laukiamas. Bet ruduo jau perkopė į antrąją pusę, o apie įstatymą vis dar nieko negirdėti. Galbūt gyvenime ir Jūs susidūrėte su abejingais kaimynais, rūkančiais dūmus pro Jūsų buto langą? Mano šeima gyvena daugiabutyje jau ne vieną dešimtmetį ir mes kasdien esame verčiami pasyviai rūkyti, nes rūkantieji "turi teisę" nuodyti kitus. Gražiuoju susitarti su rūkančiais kaimynais mums nėra pavykę, nes jie žino "savo teises". Anksčiau ir daugiabučių laiptinėse rūkydavo, bet po draudimo rūkyti laiptinėse įstatymo priėmimo, mūsų daugiabučio laiptinėje daugiau niekas neberūko.
Labai prašau, nepaleiskite įstatymo, draudžiančio rūkyti daugiabučių balkonuose, iniciatyvos. Įstatymas apsaugotų mano ir visas kitas šeimas, kenčiančias nuo rūkančių kaimynų. Mes prašome teisės kvėpuoti savo namuose oru, neužterštu rūkalų dūmais. Atsižvelgti
Atkreipiu dėmesį į punktą 7) daugiabučių namų balkonuose ir terasose. Siūlyčiau konkrečiau, kad nebūtų galima rūkyti kažkokiu atstumu (2 ar 3 ar 4 m) ne arčiau gyvenamųjų namų. Balkonuose uždraudžiama, o kodėl po balkonais, po langais neuždraudžiama. Mano situacija, kad rūkaliai renkasi prie išėjimo iš namo tiesiai po mano balkonu rūkyti, nes mano balkonas yra kaip stogelis virš įėjimo – išėjimo. Atsižvelgti
Labai svarbu numatyti draudimą rūkyti paplūdimiuose. Nerūkantys žmonės, šeimos su vaikais ateina į paplūdimius pailsėti, pasideginti, pakvėpuoti grynu oru ir čia šalia atsisėda koks rūkalius (dar blogiau kai ne vienas) ir pučia dūmus tau pavėjui. Atsižvelgti
ir alkoholio kontrolės koalicija, 2019-01-18, 2019-04-23, 2019-09-25 2018 sausio 12 dieną Lietuvos Respublikos Seime bus svarstomas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-815(3), toliau - Projektas). Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija pritaria siūlomų pakeitimų esmei ir ragina balsuojant palaikyti šias pataisas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai apima ir tokius pažeidimus kaip triukšmas, tarša, kvapai ir kiti atvejai, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje nurodyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir kartu su kiekvienu asmeniu privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Visi Lietuvos piliečiai, turi teisę būti apsaugoti nuo sveikatą ir gyvenimo kokybę menkinančių tabako dūmų. Panašius įstatymus yra priėmusius kaimyninės šalys. Manome, kad siekis uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose (jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui), dengtose viešojo transporto stotelių vietose, vaikų žaidimo aikštelėse bei tose vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai yra savalaikis ir užtikrina nerūkančių žmonių pamatines teises į sveikatos ir gyvybės apsaugą bei vaikų teisę būti sveikiems. Panašius įstatymus yra priėmusius ir kaimyninės šalys. Atkreipiame dėmesį į „Sprinter tyrimų“ apklausą, kuri rodo, kad projektui ir nerūkymo erdvių išplėtimui pritaria 52 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu nėra įrodymų, kad bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai (naujieji tabako produktai) yra mažiau kenksmingi nei įprasti tabako gaminiai. Kai kurie tabako pramonės finansuojami tyrimai teigia, kad vartojant šiuos gaminius žymiai sumažėja kenksmingų ir potencialiai kenksmingų sudedamųjų dalių susidarymas ir poveikis, palyginti su standartinėmis cigaretėmis. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad sumažėjęs šių cheminių medžiagų poveikis sumažintų riziką žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) pabrėžia, kad visų rūšių tabakas yra kenksmingas. Tabakas iš prigimties yra toksiškas ir net natūralioje jo formoje yra kancerogenų.
Todėl, atsižvelgiant į PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, bedūmiams kaitinamojo tabako gaminiams turėtų būti taikoma tokia pati kaip ir visiems kitiems tabako gaminiams politika ir reguliavimo priemonės. NTAKK aktyviai veikia psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir azartinių lošimų prevencijos politikos formavimo srityje. Šiuo metu organizacija vienija 32 organizacijas nares. NTAKK jau beveik dešimtmetį atstovauja Lietuvą Europoje veikiančiose asociacijose (Smoke Free Partnership Coalition, Framework Convention Alliance, European Alcohol Policy Alliance, European Fetal Alcohol Spectrum Disorders Alliance, European Network o f Smoking Prevention), kurios vienija visuomenės sveikatos, medicinos, socialinių paslaugų, sveikatos stiprinimo, advokacijos ir kitose srityse veikiančias organizacijas. Atsižvelgti
gausių šeimų bendrija „Vilniaus šeimyna“, 2019-01-181 Rytoj svarstysite Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-815(3), toliau - Projektas). Mūsų organizacija išnagrinėjo Projektą, pritaria siūlomų pakeitimų esmei. Tikimės, kad aktyviai ir atsakingai balsuosite. Raginame atsižvelgti j tai, kad:
erdvių išplėtimui pritaria 52 proc. Lietuvos gyventojų iš jų 56 % moterų, kurių galimybės ribojamos daugelyje sričių. 2. Lietuvoje žmonės neturi galimybių apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo keliamo pavojaus, kurio žala yra moksliškai pagrjsta ir dėl to kaimynės šalys seniai priėmusios panašius įstatymus;
Siūlome:
rūkančiųjų nuosavybė suteikia viršenybę prieš aplinkinių gyventojų sveikatą. Iš tiesų yra priešingai.
Iš tiesų yra priešingai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad būtent rūkantieji pažeidžia kaimynų teises į nuosavybę, nes tabako dūmų tarša ir kvapai pažeidžia teisę į būsto neliečiamybę, užkerta kelią netrukdomai naudotis privačios nuosavybės patogumais. 2. Projektą papildyti nuostata: „Buto savininkas, kuriame yra rūkoma privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų j kitas patalpas per atvirus langus, jei daugiabutyje yra nors vienas žmogus, kuris skundžiasi dėl tabako taršos sklindančios į patalpą". Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi: „7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“
Kreipiuosi dėl seniai aktualaus klausimo – rūkymo. Kada gi pagaliau bus priimtas įstatymas, draudžiantis rūkyti balkonuose ir atsidarius langus, rūkaliai iš ten kenkia tų žmonių sveikatai, kurie gyvena aukštuose virš jų. Kodėl rūkalių dūmų niekšybė yra aukščiau nei normali žmonių buitis? Kažkaip keista, kad tie, kuriuos mes renkame, kai kurie iš jų atkakliai balsuoja prieš įstatymo priėmimą. O juk jie savo poste turi daryti gerus darbus, o ne atvirkščiai. Kalbant apie mūsų namus, įstatymas turi būti aiškus, konkretus. Uždrausti rūkaliams rūkyti balkonuose, atsidarius langus. Juk dėl to kenčia daugiau žmonių, vaikai, pensininkai, moterys, kuriems apkarto šie niekšai. Juk žmonės didesnę dalį laiko praleidžia namie, o rūkymas naktimis – tai tiesiog nusikaltimas. Kodėl žmonės turi metų metus gauti kenksmingų jų sveikatai medžiagų dozes, o tie, kas daro tą žalą sveikatai, turi jaustis nebaudžiami?
Perskaitęs diskusiją
„Apie rūkymą“, pastebėjau, kad diskutuoja lyg ir vieni rūkaliai. Tai kaimynai
supyks, tai jei ne prieš – galima leisti, kažkaip nerimta. Atėjo laikas baigti su šiuo nekultūringu elgesiu, kuris kenkia sveikatai. Išmokyti rūkymo kultūros tuos, kurie įžūliai kėsinasi į kitų sveikatą. Ir prašymai jiems nė motais. Juk žmogaus kantrybė nėra beribė. Daugelis tikisi, kad įstatymas galų gale bus priimtas. Ir balkonuose bei per atvirus langus rūkaliams bus uždrausta rūkyti. Atsižvelgti
Noriu paklausti, ar galėtumėt priimti įstatymą dėl draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose? Jau nebegalim kentėti kvapo iš kaimynų, o įstatymo, kuris apgintų teisę į nerūkančių žmonių sveikatą kaip ir nėra? Jeigu būtų priimtas įstatymas dėl draudimo rūkyti balkonuose, tuomet galima būtų paaiškinti kaimynams, kad taip daryti negalima. O ir susekti, kuris kaimynas rūko, nėra sunku, tereikia išeiti į lauką ir nufotografuoti su mob. telefonu. Labai tikimės, kad seimas kuo greičiau priims įstatymą, kuris gins tvarkingų žmonių teisę nedidinti vėžinių susirgimų riziką tiesiog pas save namuose! Atsižvelgti
Baltic“, 2019-03-06 UAB
„Philip Morris Baltic“, „Philip Morris International“ (PMI) padalinys
Lietuvoje, teikia poziciją ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo projekto XIIIP-815(3) (toliau – Įstatymo projektas), kadangi šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia savo išvadas dėl minėto projekto. Ne visi tabako produktai yra vienodi Pastaraisiais metais įvyko reikšmingas inovatyvių bedūmių produktų, galinčių kelti potencialiai mažesnę žalą tiems žmonėms, kurie dabar rūko, lyginant ją su cigarečių rūkymo daroma žala, technologinis ir mokslinis vystymasis bei plėtra.
Faktas, kad egzistuoja skirtingos rizikos tabako produktai, neseniai buvo pripažintas ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2018 m. leidinyje: „Tabako produktai gali iš esmės skirtis vertinant juos pagal jų patrauklumą, toksiškumą ir priklausomumą nuo jų. Šie produktų skirtumai gali vesti prie didesnės ar mažesnės jų rizikos, kuri gali turėti reikšmės (implikacijų) žmonių sveikatai, apibūdinimo. Pavyzdžiui, tabako produktai su mažiau kenksmingų medžiagų gali vesti prie mažesnio ligų ir mirčių rodiklio tarp individualių naudotojų (...).“ Su rūkymu susijusias ligas visų pirma sukelia kenksmingų junginių, susidarančių ir paskleidžiamų tabakui degant, įkvėpimas. Augantis sveikatos ekspertų, mokslininkų ir reguliuojančių institucijų skaičius sutinka, kad nikotinas, nors ir sukelia priklausomybę, nėra pirminė su rūkymu susijusių ligų priežastis. Tokie naujoviški bedūmiai tabako produktai kaip kaitinami tabako produktai ir elektroninės cigaretės, leidžia gauti nikotino, bet tuo pačiu išvengti tabako degimo ir su tuo susijusių kenksmingų medžiagų ir dūmų susidarymo, ir tuo iš esmės skiriasi nuo įprastinių tabako produktų skirtų rūkymui. Skirtingi produktai turi būti reguliuojami skirtingai Atsižvelgiant į tai, kas jau yra pasakyta, manome, kad visi tabako produktai privalo būti reguliuojami, tačiau ne visi jie turi būti reguliuojami vienodai. Cigaretės, kaip pats kenksmingiausias produktas, turėtų būti reguliuojamos griežčiausiai, siekiant atgrasyti nuo jų tiek rūkančius asmenis, tiek nerūkančius.
Tačiau bedūmiai tabako produktai, kurie yra potencialiai mažiau žalingi, turėtų būti reguliuojami taip, kad suaugusiems rūkantiems asmenims, kurie ir toliau ketina rūkyti, būtų užtikrinta prieiga prie informacijos apie šiuos produktus ir alternatyvias galimybes. Toks reguliavimas galėtų padėti paskatinti cigaretes rūkančius asmenis, kurie neketina mesti rūkyti, pereiti prie potencialiai saugesnių alternatyvų, tuo prisidedant prie visuomenės sveikatos gerinimo ir aplinkos be dūmų kūrimo. Šiuo metu jau yra nemažai mokslinių tyrimų ir studijų, kurie rodo, kad žalos mažinimo koncepcijos derinimas su įrodymais pagrįstomis rūkymo prevencijos ir metimo tabako kontrolės priemonėmis, gali atnešti esminės ir finansiškai efektyvios naudos visuomenės sveikatai. Tačiau tai gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei tabako produktų reguliavimas būtų nustatytas atsižvelgiant į jų keliamą riziką (rizikai proporcingas reguliavimas). Pavyzdžiui,
dėl elektroninių nikotino perdavimo sistemų (ENDS): „Jei didžioji dauguma žmonių, kurie rūko cigaretes ir nenori ar nesugeba mesti, nedelsdami pereitų prie alternatyvių, mažiau žalingų nikotino perdavimo šaltinių ir nustotų rūkę cigaretes, toks perėjimas būtų esminis dabartinės visuomenės sveikatos pasiekimas.“ Išties, bedūmiams tabako produktams taikant tokį pat reguliavimą kaip cigaretėms, pvz., draudimu eksponuoti produktus prekybos vietoje ir ribojimu vartoti produktus tam tikrose viešosiose vietose, neatsižvelgiama į mažesnį bedūmių produktų poveikį aplinkai ir sveikatai, o taip pat apribojamos suaugusių rūkančių asmenų galimybės pereiti prie šių produktų, ir tuo pačiu de facto ginamos cigaretės.
Dėl to, vietoje to, kad priimtų geresnius sprendimus, dauguma asmenų ir toliau rūkys cigaretes: „Pernelyg ribojančios ar apsunkinančios politikos, taikomos mažesnės žalos produktams, gali turėti nenumatytų cigarečių apsaugojimo nuo mažiau žalingų alternatyvų konkurencijos pasekmių ir rezultate būti žalingomis.“ Perdėtas bedūmių produktų reguliavimas skatina naudoti žalingiausius rinkoje esančius produktus. Tuo pačiu, reikia pabrėžti, kad skirtingas, rizikai proporcingas bedūmių tabako produktų reguliavimas nereiškia, kad jie neturi būti reguliuojami iš viso. Reguliacinės priemonės turi paskatinti suaugusius rūkančius asmenis pakeisti cigaretes į bedūmius produktus, tuo pačiu neleidžiant pradėti jų vartoti nerūkantiems, ypač nepilnamečiams asmenims, taip pat neleisti sugrįžti prie nikotino produktų vartojimo asmenų, metusių rūkyti. Tačiau svarbu nepamiršti, kokią naudą šie produktai galėtų suteikti rūkantiesiems asmenims, kurie vietoje cigarečių rūkymo pradėtų vartoti minėtus produktus.
Kitos valstybės jau žengia žingsnius link skirtingo bedūmių produktų ir cigarečių reguliavimo Vis daugiau politikos formuotojų visame pasaulyje įtraukia bedūmius tabako produktus į savo strategijas, siekdami mažinti cigarečių rūkymą. Pavyzdžiui,
požiūrį reguliuojant deginamą tabaką, t. y. labiau apribojant cigaretes ir suteikiant daugiau lankstumo tabako nedeginantiems produktams. Cituojant FDA komisarą Scott Gottlieb: „Pasaulio vizijos, kur cigaretės daugiau nekels ir nestiprins priklausomybės ir kur suaugę asmenys, kurie vis dar norės ar kuriems reikės nikotino, jį galės gauti iš alternatyvių ir mažiau žalingų šaltinių, numatymas privalo būti mūsų pastangų kertinis akmuo.“ Tą patį mėnesį, Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė „Anglijos tabako kontrolės planą“, kuriame pabrėžė ir bedūmių produktų vaidmenį: „Neseniai pristatyti naujoviški tabako produktai, kurie, teigiama, mažina rūkymo keliamą žalą. Mes sveikiname inovacijas, kurios sumažins rūkymo sukeliamą žalą ir įvertinsime ar produktai, tokie kaip naujoviški tabako produktai, gali vaidinti vaidmenį mažinant žalos riziką rūkantiems asmenims.“ Naujosios Zelandijos Sveikatos ministerija pakeitė savo poziciją ir iš nepritariančios bedūmiams tabako produktams tapo tinkamos reguliacinės aplinkos sukūrimo tokiems produktams palaikytoja. Šios šalies vyriausybė dabar pripažįsta, kad bedūmiai tabako produktai gali vaidinti svarbų vaidmenį pasiūlant suaugusiems rūkantiems asmenims geresnį pasirinkimą, nei cigarečių rūkymas. 2017 m. spalio mėnesį Naujosios Zelandijos Sveikatos ministerija išplatino dokumentą, kuriame pabrėžė, kad e-cigaretės gali padėti reikšmingai sumažinti rūkymo paplitimą.
O 2018 m. gegužės mėnesį ministerija paskelbė planą parengti naują rizikos vertinimu paremtą reguliavimą bedūmiams produktams. 2018 m. pradžioje Norvegijos Visuomenės sveikatos institutas paskelbė ataskaitą, kurioje vertindamas žalos mažinimą, kaip strateginį tabako kontrolės politikos elementą, įvertino visus mažiau rizikingų nikotino turinčių alternatyvų už ir prieš argumentus, lygindamos jas su cigaretėmis. Institutas priėjo išvados, kad prieigos prie mažiau rizikingų nikotino turinčių priemonių ribojimas gali paradoksaliai įtvirtinti labiausiai žalingo produkto – cigarečių pozicijas. Bedūmių produktų naudojimas viešosiose vietose Įstatymo projekto pasiūlymas, uždrausti rūkyti ir vartoti tabako gaminius viešose vietose, būtų taikomas ir bedūmiams tabako produktams. Tačiau, įvertinat augantį visuomenės sveikatos ir politikos ekspertų, mokslininkų ir medikų konsensusą, kad bedūmiai tabako produktai šalia esantiems asmenims nekelia tokios pačios grėsmės (pasyvaus rūkymo) kaip cigaretės ir tai, kad mažesni vartojimo apribojimai galėtų paskatinti rūkančius asmenis pereiti prie mažiau žalingų alternatyvų nei cigaretės, Įstatymo projekte, atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus bei kitų valstybių patirtį, turi būti ribojamas rūkomojo tabako, kuris išskiria į aplinką dūmus ir kelia pasyvaus rūkymo žalą, vartojimas, tačiau neturi būti keičiamas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl bedūmių tabako produktų vartojimo. Didėjantis mokslinių įrodymų skaičius rodo, kad bedūmiai produktai neigiamai neveikia nei patalpų, nei lauko oro kokybės. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Sveikatos departamento ir Public Health England (PHE) prašymu, JK Toksiškumo komitetas (COT) įvertino dviejų kaitinamojo tabako produktų riziką, lygindamas juos su cigarečių rūkymu.
Tarpe kitų dalykų buvo konstatuota: „Vertinant aplinkosauginį poveikį šalia esantiems asmenims, įvertinimas parodė, kad nors vartojant kaitinamojo tabako produktus keletas matuotų komponentų viršijo normaliomis sąlygomis esančius rodiklius, tačiau kur kas didesni viršijimai nustatyti rūkant įprastines cigaretes. (...) Jei rūkantys asmenys pradėtų vartoti kaitinamojo tabako produktus, rizikos sumažėjimą pajustų ir šalia esantys asmenys.“ Tai dera su rūkymo vietų ribojimo politika, kuri daugeliu atvejų remiasi visuomenės sveikatos pareigūnų išvadomis dėl pasyvaus rūkymo poveikio. Pripažįstant tai ir siekiant diferencijuoti e-cigaretes nuo įprastinių cigarečių, Public Health England paskelbė gaires tam, kad padėtų organizacijoms pasirengti jų pačių įrodymais grįstas e-cigarečių naudojimo viešosiose ir darbo vietose strategijas. Šiose gairėse rekomenduojama e-cigarečių naudojimo viešosiose vietose strategiją grįsti eile principų, vienas kurių yra: „Užtikrinti, kad strategijos yra pagrįstos įrodymais dėl rizikos, kylančios šalia esantiems asmenims: Įrodymai apie pasyvaus rūkymo žalą yra įtikinami ir suteikia pagrindą aplinką be tabako dūmų įteisinantiems teisės aktams (2006 m. Sveikatos aktas). Tačiau moksliniai įrodymai rodo, kad aerozolio (garų) sveikatai keliama pasyvaus vartojimo rizika yra ypač maža lyginant su pasyviu rūkymu nuo cigarečių dūmų, ir todėl nepakankama pateisinti e-cigarečių uždraudimą.“ Gairėse taip pat rekomenduojama, kad e-cigaretes vartojančių asmenų neturėtų būti reikalaujama naudoti tas pačias vietas, kurias naudoja rūkoriai, nes tai gali pažeisti e-cigarečių naudotojų galimybes būti aplinkoje be tabako dūmų ir mesti rūkyti.
Gairėse taip pat teigiama, kad reikėtų tiksliai atskirti rūkymą nuo „garinimo“ ir tinkamai nurodyti, kur vartoti e-cigaretes galima, o kur ne, bei aiškiai tai visiems iškomunikuoti. Lietuvoje Kauno technologijos universitetas atliko išsamų mokslinį tyrimą, kurio metu nustatė, kad kaitinamojo tabako sistemos nedaro neigiamos įtakos patalpų oro kokybei. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, draudimai rūkyti neturėtų būti vienodai taikomi ir bedūmiams tabako produktams. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Įstatymas diferencijuoja bedūmių tabako produktų vartojimą ir numato jiems skirtingas sąlygas negu cigaretėms, todėl siūlomi pakeitimai ir draudimai, siekiant riboti bedūmių tabako gaminių vartojimą, nėra nei paaiškinami, nei pagrindžiami moksliniais įrodymais. Tuo pačiu norime pabrėžti, kad pagrįsti apribojimai bedūmių gaminių vartojimui turi būti nustatyti ir galioti tokiose vietose, kaip jų vartojimas nepilnamečių asmenų lankymosi vietose, tokiose kaip mokyklos ir sveikatos priežiūros įstaigos. Išvados Mokslo ir technologijų progresas reiškia, kad šiandien suaugę rūkantys asmenys, kurie kitu atveju ir toliau rūkytų cigaretes, gali turėti galimybę rinktis įvairias alternatyvas, tame tarpe bedūmius produktus, kurie yra potencialiai mažiau žalingi nei cigaretės. Siekiant pagerinti individualių asmenų ir visuomenės sveikatą, tabako gaminių vartojimo reguliavimu siekiama, kad žmonės nepradėtų rūkyti, taip pat siekiama skatinti rūkančius mesti rūkyti bei sukurti aplinką be tabako dūmų.
Šiuo metu LR tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnio 6 dalis diferencijuoja rūkomojo tabako ir bedūmio tabako vartojimo sąlygas ir vietas. Todėl toks reguliavimas leidžia suaugusiems rūkantiems asmenims vietoje cigarečių vartoti bedūmius produktus, taip mažinant tabako žalą ir žengiant žingsnius link visuomenės sveikatos gerinimo. Dar daugiau, informacija apie potencialiai mažesnės rizikos tabako produktų pateikimą suaugusiems rūkantiesiems, leistų jiems pereiti prie mažiau žalingų alternatyvų vartojimo ir nutraukti cigarečių rūkymą. Neginčijant, kad geriausias rūkančio asmens sprendimas yra mesti rūkyti, faktas, kad daug rūkančių asmenų to nepadarys. Todėl tokiems asmenims rizikai proporcingas reguliavimas galėtų būti naudingas. Bedūmius produktus reguliuojant skirtingai nei cigaretes ir kitus tabako produktus, kurie rūkomi juos deginant, galima greičiau diferencijuoti vartotojų įpročius ir mažinti žalą, tuo artėjant prie ateities be tabako dūmų. Skirtingu reguliavimu sudarant sąlygas suaugusiems rūkantiems asmenims, kurie kitu atveju ir toliau rūkytų, pereiti prie potencialiai mažiau žalingų produktų vartojimo, būtų ženkliai prisidėta prie visuomenės sveikatos gerinimo. Reguliavimas turi būti pakankamai griežtas, kad apsaugotų visuomenės sveikatą, tuo pačiu - pakankamai lankstus, kad padrąsintų suaugusius rūkančius asmenis pereiti prie bedūmių produktų vartojimo, o gamintojus investuoti į plėtrą, vertinimą ir mažiau žalingų alternatyvų pristatymą rinkai.
Dar daugiau, norime pastebėti, kad jau šiuo metu gali būti išspręsta antrinio rūkymo ir tabako dūmų balkonuose ar kitose bendrose patalpose problema, kadangi rinkoje egzistuoja bedūmiai tabako gaminiai, kurie nedegina tabako ir neišskiria dūmų, tad jie yra alternatyva rūkantiems, nusprendusiems toliau vartoti tabako gaminius. Taip pat norėtume pastebėti, kad Vyriausybė galėtų imtis iniciatyvos ir kurti priklausomybių mažinimo strategiją ir reikiamus mechanizmus, bei suteikti pagalbą asmenims, ketinantiems mesti rūkyti arba pasirinkti kitas mažesnės žalos alternatyvas. Kaip matyti iš pažangiausių valstybių praktikos, bedūmės tabako alternatyvos tampa vis reikšmingesnės priklausomybių mažinimo strategijoje. Nepritarti Šiuo metu nėra įrodymų, kad bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai (naujieji tabako produktai) yra mažiau kenksmingi nei įprasti tabako gaminiai. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) pabrėžia, kad visų rūšių tabakas yra kenksmingas. Tabakas iš prigimties yra toksiškas ir net natūralioje jo formoje yra kancerogenų. Todėl, atsižvelgiant į PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, bedūmiams kaitinamojo tabako gaminiams turėtų būti taikoma tokia pati kaip ir visiems kitiems tabako gaminiams politika ir reguliavimo priemonės. 18. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-23 Lietuvos savivaldybių asociacija apklausė savivaldybes dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 19 straipsnio pakeitimo {statymo projekto XIIIP-815(3) (toliau - Įstatymo projektas).
Savivaldybės, suprasdamos rūkymo žalą bei tai, kad būtina apsaugoti nerūkančius asmenis nuo pasyvaus rūkymo keliamo pavojaus sveikatai, abejoja dėl jo praktinio jgyvendinimo galimybių dėl šių priežasčių:
kontrolės įgyvendinimui savivaldybės neturi pakankamai nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių. Atsižvelgti
savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-231
gyventojas turi prieštarauti rūkymui: ar tokį prieštaravimą pareiškia vieną kartą, ar jį pareikšti ir atšaukti gali kelis ar keliolika kartų. Praktikoje savivaldybės susiduria su atvejais, kai daugiabučio gyventojai patys nerūko ir labai piktinasi, kad jų kaimynai rūko balkone, tačiau, kai pas juos pačius (nerūkančiuosius) atvyksta svečiai ir išeina parūkyti į balkoną, tai pastarųjų jau nebetrikdo. Pritarti iš dalies Tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę „dėl draudimo vartoti tabaką, tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui“ išskirti į atskirą 1 dalies punktą ir nustatyti, kad punkto įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komiteto pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnio 1 dalį 9 punktu: „9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, to (tų) daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija.“
savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-23
savo prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose ir terasose. Siekiant, kad teisės aktą būtų galima taikyti praktikoje, būtina pirmiausia sukurti mechanizmą, kuris nustatytų aiškias (ne tik kontroliuojantiems pareigūnams, bet ir patiems gyventojams) prieštaravimo pareiškimo procedūras, jų skelbimo gyventojams ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką ir pan. Pritarti iš dalies Žr. į aukščiau išdėstytus argumentus ir Komiteto pasiūlymą. 21. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-23
tyrimo praktiką, įstatymo projekto formuluotė „<...> jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui yra ydinga ir bus įrankiu susidoroti su tiesiog nepatikusiu kaimynu. Nepritarti Žr. į aukščiau išdėstytus argumentus ir Komiteto pasiūlymą. 22. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-23 5.
Taip pat savivaldybėms neaišku, kas turėtų būti laikomas gyventoju: ar daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkai, bendraturčiai, ar trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą (atvykimas pas giminaičius, draugus, pažįstamus pasisvečiuoti ilgesnį laiką, ar tokių asmenų butą prižiūrint kol pastarieji yra išvykę; buto ar kambario nuomos atvejai - ar būtina nuomos sutartis, ar ji (sutartis) turi būti įregistruota Registrų centre ir pan.) jame gyvenantys asmenys. Neišaiškinus gyventojo sąvokos, neaišku ir kaip reikėtų nustatyti, ar asmuo ten gyvena ir yra gyventojas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Pažymime, kad taikant įstatymą, minėtoji sąvoka kontroliuojančių pareigūnų bus aiškinama nevienodai. Nepritarti Žr. į aukščiau išdėstytus argumentus ir Komiteto pasiūlymą. 23. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-23
reikėtų patekti į asmens gyvenamąją patalpą, tačiau tai atlikti galima būtų tik pačiam asmeniui sutikus. Visais kitais atvejais patekimą į asmens būstą apriboja asmens konstitucinė teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintas asmens būsto neliečiamumas. Negavus gyventojo sutikimo patekti j būstą, nebus galimybės surinkti įrodymų apie konkretaus asmens kaltę ir patraukti jį atsakomybėn. Pritarti iš dalies Siūloma teisės aktuose numatyti, kad administracinių nusižengimų teisena dėl rūkymo daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, gali būti pradedama tik pagal to daugiabučio namo gyventojo, kenčiančio nuo rūkymo, pareiškimą.
Nesant tokio pareiškimo, policijos ir savivaldybių pareigūnai neturėtų pareigos tirti įstatymo projektu siūlomo draudimo rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pažeidimų, todėl yra parengtas ir atitinkamų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 24. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-231
gyventojo skundo, reikės pagrįstų įrodymų, kad tikrai buvo padarytas pažeidimas ir pažeidimą padarė būtent tas asmuo, kuris yra skundžiamas. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis nurodo, kad Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Taip pat Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu reikalaujama užtikrinti fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma jų teises į asmens duomenų apsaugą. Tuomet kyla klausimas, kaip reikėtų įrodyti, kad asmuo rūkė. Nesant tiesioginių įrodymų (nuotraukos, filmuota medžiaga, liudininkų patvirtinimai), sunkiai įsivaizduojama realiai taikoma administracinio nusižengimo teisena. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Papildyti 19 straipsnį 8 dalimi: „8. Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą).
Buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“
savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-231
terasose, tikėtina, kad didžioji dalis tokių asmenų pradės rūkyti pro atvirus langus arba tiesiog kambariuose, kuomet pro ventiliacijos angas dūmai pateks į kaimynystėje esančius butus. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi: „7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“
savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-23
sukelia neaiškumų. Suprantama, kad draudžiama rūkyti vaikų žaidimų aikštelių teritorijose, tačiau jei bus rūkoma šalia vaikų žaidimų aikštelių (už jų ribų)? Tuomet turėtų būti nustatytas aiškus atstumas nuo kurio galima rūkyti. Nepritarti Šiai nuostatai pritarė Vyriausybė 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 833. 27. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-23 10.
Įstatymo projekte numatytas draudimas rūkyti vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose, savivaldybėms sukelia taip pat nemažai neaiškumų. Iš pateiktos formuluotės galima suprasti, kad nebus galima rūkyti pavyzdžiui sėdint prie lauko kavinės stalo, tačiau atsistojus ir paėjus už lauko kavinės teritorijos (paprastai jos, kaip ir praplėstos aptarnavimo vietos prie viešojo maitinimų įstaigų, yra įrengiamos pagal parengtą projektą ir turi savo teritoriją, kurioje ir yra galima prekyba ir paslaugų teikimas) bus galima rūkyti ir visai nesvarbu, kad tai bus vos už 0,5 metro, kad tabako dūmai sklis j lauko kavinę, t. y. į tą erdvę, kurioje yra draudžiama rūkyti. Kontroliuojančiam pareigūnui, esant tokiai nuostatai gal ir nekils klausimų (rūkoma sėdint prie stalo, pavėsinėje ir pan. - pažeidimas, o rūkoma šalia stalo, šalia pavėsinės, t. y. už pirkėjų aptarnavimo lauko sąlygomis vietų ribų - nėra pažeidimo), tačiau tokia nuostata nebus pasiektas vienas iš Įstatymo projekto tikslų - apsaugoti asmenis nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Taip pat nėra išaiškinta kaip ir kur turėtų būti įrengiamos rūkymui skirtos vietos vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis. Pavyzdžiui, ar šalia įėjimo į lauko kavinę, pavėsinę ir pan. pastačius šiukšlių dėžę ir užklijavus lipduką
„Rūkymo vieta“, „Rūkyti čia“ ir pan., tai jau bus rūkymui skirta vieta ar ne. Šį neaiškumą taip pat būtina pašalinti, kad teisės aktą būtų galima taikyti
praktikoje. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 3 straipsniu siūlomoje papildyti įstatymą 19 straipsnio 7 dalyje kalbama apie rūkymą pastate, o ne prie ant šaligatvio padėtų staliukų.
Nepritarti Tokia nuostata bus pasiektas vienas iš Įstatymo projekto tikslų - apsaugoti asmenis nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Vyriausybė 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 833 pritarė šiai nuostatai. 28. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-23118
vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, neaiškiai suformuluotas. Neaišku, kokios yra laisvalaikio praleidimo vietos lauke, kokie jos požymiai. Neišaiškinus šios sąvokos, galimos interpretacijos, kad nors tam tikroje vietoje lauke ir vyks sporto varžybos ar kiti renginiai, tačiau gali būti teigiama, kad tai nėra laisvalaikio praleidimo vieta. Nesant šio požymio (laisvalaikio praleidimo vietos), rūkymo nebus galima traktuoti, kaip pažeidimo. Taip pat neaiškus laisvalaikio praleidimo vietos lauke teritorijos nustatymo aspektas, t. y. kaip reikės nustatyti, įvertinti kur prasideda ir kur baigiasi laisvalaikio praleidimo vietos ribos. Jei sporto varžybos ar kitoks renginys vyks aiškiai apibrėžtoje ir savo ribas turinčioje (aptvertoje, uždaroje) teritorijoje, tai klausimų nekils, tačiau priešingu atveju, kontroliuojantiems pareigūnams praktiškai nebus galimybių įvertinti ir tiksliai nustatyti tokios vietos ribų. Neaiškus ir sporto varžybų ir kitų renginių turinys: nėra aišku, ar bet kokio asmenų skaičiaus, bet kokių asmenų ir bet kokie sportiniai žaidimai žaidžiami lauke turi būti vertinami kaip sporto varžybos; nėra aišku, kokie yra renginio požymiai, turinys šio draudimo prasme. Ar renginį reikia suprasti kaip bet kokį viešą žmonių susibūrimą, kurio nereglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas.
O gal renginį reikia suprasti tik kaip tam tikrą laiką trunkantį asmens organizuotą žmonių susibūrimą viešojoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, skirtą tenkinti kultūrinius, sporto, verslo, socialinius ar kitus poreikius ir kuriam vietos savivaldos vykdomoji institucija yra išdavusi leidimą. Pastaruoju atveju, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybės ne vienodai reglamentuoja renginių organizavimo viešosiose vietose reikalavimus, todėl praktikoje bus atvejų, kai vienose savivaldybėse rūkymas renginių metu bus traktuojamas kaip įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimas, o kitose, esant analogiškai situacijai, - nebus traktuojamas kaip pažeidimas. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;“. 29. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-233
dalies, kuria siūloma nustatyti, kad juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma Įstatymo projekto nuostata nedetalizuojama pastatų, kuriuose rūkoma, paskirtis, darytina išvada, kad ši nuostata turėtų būti taikoma tiek daugiabučiams gyvenamiesiems namams, tiek viešojo maitinimo, laisvalaikio praleidimo įstaigose bei visose kitose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Tokiu atveju, atkreipiame dėmesį į tai, kad ši nuostata iš dalies prieštarauja Įstatymo 19 straipsnio 4 daliai.
Pareigą, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, t. y. pareigą, kad kiti asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, projekte siūloma numatyti už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą atsakingam asmeniui, o Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje tokia pareiga jau yra numatyta juridinio asmens valdymo organams. Tokiu atveju neaiškumų kiltų tiek juridiniams asmenims, tiek ir kontroliuojantiems pareigūnams: esant situacijai, kai pastate, kuriame rūkoma, yra įsikūręs vienas juridinis asmuo, o už tokio pastato priežiūrą yra atsakingas kitas juridinis asmuo: a) šiems juridiniams asmenims kils klausimas, kuris iš jų yra atsakingas ir kuris privalo vykdyti nustatytas pareigas, o b) kontroliuojantiems pareigūnams kils klausimas kuris iš juridinių asmenų yra atsakingas, kuris privalo vykdyti nustatytas pareigas ir kurį (pirmąjį ar antrąjį, ar abu), patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, iš tokios projekto nuostatos nėra aišku, kurie konkrečiai juridiniai ar fiziniai asmenys butų priskiriami atsakingiems už pastato priežiūrą asmenims, t. y., ar pastatų, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, ar asmenys administruojantys turtą, ar atitinkamas pastato inžinerinių sistemų priežiūros ir panašias paslaugas teikiantys subjektai. Tai yra Įstatymo projekto nuostatos tekstas yra dviprasmiškas, vartojamų žodžių reikšmės neaiškios (neišaiškintos, neatskleistas jų turinys), norma yra labai abstrakti. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi: „7.
Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“
savivaldybių asociacija, 2019-03-07, 2019-09-23
visuomenę Įstatymo projekte nustatant rekomendaciją nerūkyti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose ir terasose, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), o tik po to pradėti diskusiją apie tokio draudimo įteisinimą. Atsižvelgti
laisvosios rinkos institutas, 2019-03-13 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-815(3). LLRI nepritaria siekiui uždrausti vartoti tabaką, tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius (pvz. elektronines cigaretes) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, siekiui uždrausti rūkyti vietose, kuriose viešojo maitinimo paslaugos teikiamos pirkėjus aptarnaujant lauko sąlygomis, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.
Projektui nepritariame dėl toliau išvardintų priežasčių: Apribojimai ir reikalavimai nepagrįstai riboja nuosavybės teises Draudimas rūkyti balkone ar terasoje, jei bent vienas daugiabučio gyventojas prieštarauja tokiam rūkymui, bei reikalavimas, kad pastato administratorius užtikrintų, jog tabako dūmai iš patalpos, kurioje nerūkoma, nepatektų į kitas patalpas, pažeistų žmogaus teises privatumą ir asmeninę nuosavybę. Balkonas ar buto vidus yra ne viešoji, o privati erdvė. Butas nuosavybės teise priklauso tik jo šeimininkams, o jį perkantis žmogus su nuosavybės teise į butą nusiperka ir balkoną ir terasą ir buto viduje esančias patalpas. Primename, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai) ir pastato bendrojo naudojimo patalpos (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams). Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad bendrosios yra tik balkonus laikančios konstrukcijos arba bendrojo naudojimo balkonai. Todėl jokiu būdu balkonų negalima laikyti bendrojo naudojimo patalpomis.
Projekto rengėjai negali neteisingai interpretuodami įstatymų priimti naujo asmenų konstitucinių teisių apribojimo, kadangi balkonai ir terasos nėra viešoji erdvė, o buto viduje esančios patalpos yra privačios. Toks apribojimas, mūsų nuomone, prieštarautų Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintam principui, saugančiam žmogaus privatumą bei Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. Konstitucinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė gali būti varžoma tik kai tai būtina siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus, ir tik paisant proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Apribojimas yra neproporcingas Projekto rengėjai nenurodo pakankamai argumentų, kodėl turėtų būti apribojamas rūkymas asmenims priklausančiuose balkonuose ar terasose, jei tam prieštarauja bent vienas daugiabučio gyventojas. Susidarytų tokia situacija, jog vienas gyventojas galėtų nuspręsti kaip visi likę daugiabučio gyventojai turėtų elgtis su savo nuosavybe.
Pavyzdžiui,
gyventojas galėtų uždrausti rūkyti ketvirtos laiptinės devinto aukšto gyventojui, kurio langai būtų į priešingą pusę, nei pirmo aukšto gyventojo. Proporcingumo principas reikalauja, kad tik įrodžius, jog be siūlomų pakeitimų nebūtų galima užtikrinti žmonių interesų apsaugos, galima priimti žmonių teises ribojančius sprendimus. Kadangi Projekto autoriai neargumentuoja, kaip būtent tokiais sprendimais būtų užtikrinama žmonių interesų apsauga, tokie siūlymai galimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui. Papildomai, Pasaulio Sveikatos Organizacijos tabako kontrolės konvencijos 8 straipsnio 2 dalis rekomenduoja drausti rūkymą viešose vietose, tačiau nieko neužsimena apie rūkymo draudimą taikyti privačioms erdvėms. Tai leidžia manyti, kad siūlomas reguliavimas yra griežtesnis, nei minėta konvencija, o tai leidžia abejoti reguliavimo pagrįstumu. Bendrijos pačios gali nustatyti, kuriose teritorijose gali būti rūkoma, kuriose – ne Projektu siūloma uždrausti rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) privačios nuosavybės objektuose: balkonuose ir terasose, vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis. Atkreipiame dėmesį, kad šie draudimai būtų taikomi privačios nuosavybės objektams. Tokiu būdu Projektas didžiąja dalimi reglamentuoja elgesį ne valstybinės ar viešos nuosavybės objektuose, o draudžia konkretų elgesį privačios nuosavybės objektuose. Tokiu Projektu valdžia nepagrįstai kišasi į bendruomenių gyvenimą.
Dabar galiojančiame teisiniame reguliavime (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatyme) yra numatyta galimybė pačioms daugiabučių namų bendrijoms spręsti, ar jų name ir aplinkinėje teritorijoje galima rūkyti. Tokia galimybė labiau atitiktų žmonių poreikius. Vienos bendrijos galėtų nuspręsti, kad jų teritorijose išvis negali būti rūkoma, kitos, priešingai, galėtų leisti rūkyti. Nėra priežasties, kodėl valstybė turėtų visoms bendruomenėms taikyti vienodą standartą. Kadangi bendrijos yra pajėgios pačios nustatyti tokius standartus ir užtikrinti jų laikymąsi, tokio apribojimo įvedimas pažeistų subsidiarumo principą. Nenumatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas Projekto rengėjai nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio išvados (numatytos LR Teisėkūros pagrindų įstatyme), kiek šio reguliavimo užtikrinimas kainuos savivaldybei ir teisėsaugai įgyvendinant Projekte nustatytus ribojimus. Neaiškios formuluotės Projekte Įstatymo projekte siūloma, kad būtų draudžiama vartoti tabaką, tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius
„laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar
kiti renginiai“. Papildomai siekiama įpareigoti, kad „juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas“. Projekto rengėjai nepaaiškina, kas yra „laisvalaikio praleidimo vietos lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“, kas yra „pastatas, kuriame rūkoma“ bei kokias teises turės pastato administratoriai, norėdami užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas. Dėl šių priežasčių nepritariame Projektui ir siūlome jį atmesti. Nepritarti Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 32.
konfederacija, 2019-03-21 Lietuvos verslo konfederacija (LVK) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoms gauti pateiktu Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIIIP-815(3) (toliau - Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, taip pat sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje ir proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO), kurios nare 2018 m. tapo ir Lietuva, parengtuose
„Pagrindiniuose reguliavimo kokybės ir veiklos rezultatų principuose" (toliau
proporcingas;
a) įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą rūkyti vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose. Lingvistiškai ir logiškai aiškinant šią nuostatą, darytina išvada, kad išskyrus rūkymui skirtas vietas, viešojo maitinimo paslaugas teikiančio subjekto teritorijoje, kurioje yra galima prekyba ir paslaugų teikimas, kurios ribas savo ruožtu tvirtina savivaldybės išduodamos leidimus veiklai, rūkyti bus draudžiama.
Vadinasi, rūkantiems asmenims tiesiog pakaktų palikti minėtą teritoriją ir rūkyti iš karto už jos ribų, nepriklausomai nuo to, kad atstumas iki šios teritorijos teoriškai gali būti ir 1 m. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas numatomas vietose, kuriose asmenys aptarnaujami lauko sąlygomis, t. y. ten, kur dūmai gali nekliudomai sklisti, darytina išvada, kad įgyvendinus siūlomą teisinį reguliavimą, tai neturės jokios įtakos pasyvaus rūkymo mažinimui. Atkreiptinas dėmesys j tai, kad minėtos problemos neišspręstų ir tam tikro minimalaus atstumo nuo šių teritorijų numatymas, kadangi įprastai dauguma viešo maitinimo įstaigų koncentruojasi miestų centrinėse dalyse, senamiesčiuose, t. y. šalia viena kitos, todėl minimalaus leidžiamo rūkyti atstumo numatymas de facto reikštų draudimą rūkyti šiose miesto dalyse, o tai savo ruožtu neatitiktų proporcingumo reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad minėtų nuostatų įgyvendinimui problemų keltų ir tai, kad kai kurios viešo maitinimo lauke vietos gali turėti sunkiai apibrėžiamas ribas, kas sukeltų problemų tiek pačioms įstaigoms vadovautis teisės aktų reikalavimams, tiek kontrolę vykdančioms institucijoms. Pabrėžtina, kad draudimo rūkyti viešose vietose nenumato ir Tabako kontrolės pagrindų konvencija.
b) įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Nuosavybės teisė yra viena pamatinių žmogaus teisių. Jos neliečiamumas įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje.
Tačiau šios teisės įgyvendinimas suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, taip pat tai, kad savininkui, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojui, yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Taigi, nuosavybė ir įpareigoja, ir suteikia teises. Tačiau ji jokiu būdu nenumato veto teisės. Juolab gyventojams, net ne savininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys teisės aktai jau šiuo metu leidžia spręsti rūkymo daugiabučių namų balkonuose ir terasose klausimą savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sprendimus dėl visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priima viso daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, yra numatytas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje. Rūkymo (ar nerūkymo) balkonuose klausimas (atvejis), kaip visų butų savininkų bendro intereso klausimas, ir turėtų būti išsprendžiamas, pasinaudojant minėto įstatymo nuostatomis. Ir tai, mūsų žiniomis, jau yra daroma nemažoje dalyje bendrijų. Todėl siūlymas drausti rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, yra nereikalingas ir neatitinkantis EBPO kriterijų ir aukščiau paminėtų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų principų. 2. Siūlomo teisinio reguliavimo tikslai aiškūs ir išsamiai pagrįsti. Problema, kurią siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama išspręsti, turi būti aiškiai įvardinta ir pateiktas pagrindimas kaip siūlomas teisinis reguliavimas tą problemą išspręs;
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra aiškiai įvardijamas Įstatymo projekto tikslas.
Aiškinamajame rašte yra kalbama apie rūkymo žalą, paplitimą ir kitus aspektus, tačiau jame nėra įrodymais pagrindžiama, kaip siūlomas teisinis reguliavimas padės pasiekti Įstatymo projekto rengėjų siekiamą tikslą. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis naujausių tyrimų duomenimis, potenciali rūkymo atvirose vietose žala sveikatai yra labai ribota. Dėl šios priežasties galima teigti, kad Įstatymo projektu siūlomi ribojimai nėra pakankamai pagrindžiami. 3. Teisėkūros ir kituose konsultaciniuose procesuose turėtų būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas;
Kartu su Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus pasiekti norimi teigiami rezultatai, taip pat nėra aišku, kokią neigiamą įtaką siūlomos įgyvendinti nuostatos turės verslo aplinkai, administracinės naštos mažinimui ir kitoms sritimis. 4. Prieš siūlant naują teisinį reguliavimą, turėtų būti įvertinamas jau dabar egzistuojantis teisinis reguliavimas (įskaitant tai, ar veiksmingai jis šiuo metu yra įgyvendinamas);
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 3 d. numato, kad savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose. Tuo tarpu šio įstatymo 19 str. 1 d. numatyta eilė vietų kuriose eksplicitiškai draudžiama rūkyti. Taigi, jau dabar galiojantis teisinis reglamentavimas yra pakankamai griežtas, numatydamas konkrečias vietas, kuriose draudžiama rūkyti, kartu ir pakankamai lankstus, leisdamas savivaldybėms pačioms apsispręsti ir apibrėžti vietas, kuriose draudžiama rūkyti.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra analizuojamas egzistuojančio teisinio reglamentavimo veiksmingumas, taip pat kontrolės institucijų veiksmingumas, užtikrinant esamų nuostatų įgyvendinimą. Dėl šios priežasties galima teigti, kad nėra tinkamai pagrindžiamas poreikis keisti esamą teisinį reglamentavimą. 5. Siūlomas teisinis reguliavimas tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek reguliuojamiems subjektams turi nesukelti problemų jį įgyvendinant. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sukeltų problemų tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek reguliuojamiems subjektams. Įstatymo projektu siūloma drausti rūkyti laisvalaikio praleidimo vietose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai. Tačiau Įstatymo projekte nėra apibrėžiama, kas yra laisvalaikis (problema gali kilti, kad ta pati vieta vieniems asmenims gali būti laisvalaikio praleidimo, kitiems profesinės veiklos ir pan.), laisvalaikio vietos ribos (ypač tais atvejais, kai renginiai lauke vyksta neaptverti fiziniais barjerais), kodėl šiame punkte nenumatoma išimtis dėl specialių rūkymo zonų ir kt. Šis teisinis neaiškumas gali privesti prie to, kad renginių organizatoriai nesugebės užtikrinti įstatymo laikymosi, o kontroliuojantys subjektai negalės tinkamai pritaikyti atsakomybės. Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas) pažeidimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai.
Aiškinamajame Įstatymo projekto rašte nėra nurodoma, kokią administracinę ir finansinę naštą policijai ir savivaldybių administracijoms sukels siūlomų pakeitimų įgyvendinimas ir laikymosi kontrolė, ir kiek papildomų resursų joms reikės. Atvirkščiai, netgi teigiama, kad Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. LVK nesutinka su tokia pozicija ir mano, kad Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas užkraus papildomą, neproporcingą administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms ir policijai ir yra tikra, kad minėti resursai turėtų būti skirti svarbesniems ir labiau prioritetiniams darbams įgyvendinti. Dėl siūlymo taikyti tą patį reguliavimą bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 6 dalį, numatančią tam tikras išimtis iš draudimų bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams. 2016 metais Seimo narei teikiant pasiūlymą dėl minėtos išimties, buvo argumentuota, kad: „Tabako produktų direktyvos 19 straipsnio 4 dalis išskiria naujų tabako produktų reguliavimą pagal tai, ar jie yra skirti rūkymui, ar bedūmiai. Kadangi Tabako produktų direktyva nenustato jokių papildomų draudimų ar ribojimų bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, išskyrus pranešimų apie tokius gaminius reglamentavimą ir reikalavimus, siekiant balanso tarp vartotojų teisių ir sveikatos apsaugos, siūlytina įstatymo projekte numatyti, jog naujoviškiems bedūmiams tabako gaminiams netaikomi tabako gaminių vartojimo ribojimai, numatyti galiojančiame įstatyme".
Dabar teikiant Įstatymo projektą, jo aiškinamajame rašte nepagrindžiamas siūlymas pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 6 dalį, nėra įvertintas dabar egzistuojantis teisinis reguliavimas, nepateikiama informacija kas pasikeitė ir kokiais įrodymais remiamasi teikiant tokį siūlymą, t. y. iš esmės pažeidžiami EBPO ir Lietuvos teisėkūros principai, tame tarpe geresnio reglamentavimo principas reikalaujantis, kad teisės aktai būtų rengiami ir keičiami remiantis faktais ir moksliniais įrodymais. LVK žiniomis atsiranda vis daugiau ekspertų konsensuso ir mokslinių įrodymų (tame tarpe paminėtina ir Kauno Technologijos Universiteto mokslininkų atlikta studija), kad bedūmiai produktai neigiamai neveikia nei patalpų, nei lauko oro kokybės, o taip pat, kadangi jie yra bedūmiai, jų vartojimas nekelia tokios pačios pasyvaus rūkymo grėsmės ir rizikos šalia esantiems asmenims kaip cigarečių rūkymas. Tai nereiškia, kad neturi būti pagrįstų apribojimų bedūmių gaminių vartojimui, kaip pavyzdžiui, jų vartojimas mokyklose, sveikatos priežiūros įstaigose, kaip kad nustatyta šiuo metu. Dėl elektroninių cigarečių vartojimo vietų ribojimo Taip pat pažymėtina, kad pasyvaus rūkymo kontekste, elektroninės cigaretės turėtų būti prilyginamos bedūmiams gaminiams. Skirtingai nuo cigarečių dūmų, elektroninių cigarečių garai susidaro tik tada, kai elektroninės cigaretės yra naudojamos. Tarp naudojimo garai nesusidaro, todėl nėra pašalinio srauto garų iš abiejų prietaiso pusių. Todėl į atmosferą gali patekti tik įkvėpti ir tada iškvėpti garai, kurie per kelias sekundes išsisklaido.
Šis garas savo cheminėmis savybėmis yra kur kas paprastesnis, palyginus su įkvėptais garais, dėl kai kurių sudedamųjų dalių sulaikymo ir bendro praskiedimo oru kvėpavimo takuose ir po iškvėpimo. 2014 m. atlikta sisteminė esamų tyrimų analizė parodė: „Dabartinės žinios apie skysčių ir aerozolių, susijusių su elektroninėmis cigaretėmis, chemines savybes rodo, kad nėra įrodymų, kad elektroninių cigarečių garai sukelia aerozolio teršalų pavojų jas naudojant, atsižvelgiant į standartus, kurie naudojami darbo vietų saugai užtikrinti. ... Tikėtina, kad poveikis pašaliniams asmenims turi dar mažesnį poveikį, todėl tai nėra susirūpinimą keliantys dalykas." Paminėtina, kad siekiant diferencijuoti e-cigaretes nuo įprastinių cigarečių Public Health England yra paskelbusi gaires, siekdama padėti organizacijoms pasirengti jų pačių, įrodymais grįstas, e-cigarečių naudojimo viešosiose ir darbo vietose strategijas. Šiose gairėse rekomenduojama e-cigarečių naudojimo viešosiose vietose strategiją grįsti eile principų, vienas kurių yra: „Užtikrinti, kad strategijos yra pagrįstos įrodymais dėl rizikos kylančios šalia esantiems asmenims: Įrodymai apie pasyvaus rūkymo žalą yra įtikinami ir suteikia pagrindą aplinką be tabako dūmų įteisinantiems teisės aktams (2006 m. Sveikatos aktas). Tačiau moksliniai įrodymai rodo, kad aerozolio (garų) sveikatai keliama pasyvaus vartojimo rizika yra ypač maža lyginant su pasyviu rūkymu nuo cigarečių dūmų ir todėl nepakankama pateisinti e-cigarečių uždraudimą." Gairėse taip pat rekomenduojama, kad vartojantys e-cigaretes neturėtų būti reikalaujami naudoti tas pačias vietas kaip ir rūkoriai, nes tai gali pažeisti jų galimybes būti aplinkoje be tabako dūmų ir mesti rūkyti, taip pat kad reiktų tiksliai atskirti rūkymą nuo „garinimo" ir tinkamai nurodyti, kur vartoti e-cigaretes galima, o kur ne, bei aiškiai tai visiems iškomunikuoti.
Taigi, Įstatymo projektu iš esmės siekiama mažinti pasyvaus rūkymo keliamą žalą aplinkiniams, ypač nerūkantiems asmenims, konstatuojant, kad cigarečių rūkymas yra dažnas šių dienų žmonių mirties ir negalios šaltinis. Tai, kad cigarečių dūmuose gausu kenksmingų medžiagų, susidarančių ir paskleidžiamų tabakui degant ir kad cigaretes rūkant keliama žala ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir šalia esantiems asmenims, yra pagrįsta moksliniais įrodymais. Tačiau bedūmiai naujoviški tabako gaminiai ir elektroninės cigaretės leidžia išvengti tabako degimo ir dūmų susidarymo ir tuo pačiu nekelti tokios pačios pasyvaus rūkymo grėsmės šalia esantiems asmenims, kaip cigaretės, ir tuo jie iš esmės skiriasi nuo įprastinių tabako produktų skirtų rūkymui. LVK nuomone, taikyti tą patį reguliavimą cigarečių rūkymui ir bedūmių gaminių bei elektroninių cigarečių vartojimui, nesant pagrįstų įrodymų dėl bedūmių gaminių ir elektroninių cigarečių keliamos pasyvaus rūkymo rizikos, yra netikslinga ir neproporcinga, todėl LVK nepritaria Įstatymo projekto nuostatai, kuria siūloma pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 6 dalį. Dar daugiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, elektroninėms cigaretėms turėtų būti taikomas toks pats teisinis reglamentavimas, koks yra taikomas ir bedūmiams gaminiams. Todėl 19 straipsnio 6 dalyje numatytas reguliavimas turėtų būti taikomas ir elektroninėms cigaretėms.
Dėl gyventojų požiūrio į siūlomus Įstatymo projektu draudimus Norime informuoti, kad LVK užsakymu 2019 m. vasario mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter research" atliko šalies gyventojų sociologinį tyrimą dėl rūkymo draudimo, siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuostatas dėl rūkymo tikslinėse vietose draudimo. Pagal šį tyrimą bedūmių tabako produktų vartojimo draudimai Įstatymo projekte siūlomose vietose sulaukia daug mažesnio visuomenės palaikymo, lyginant su siūlomais draudimais cigarečių rūkymui. Draudimams vartoti bedūmius tabako produktus Įstatymo projekte siūlomose vietose pritartų tik 35 proc. apklaustųjų, kai rūkymo draudimams viešojo transporto stotelėse, laisvalaikio praleidimo vietose, kur vyksta sporto ar kiti renginiai, pritartų 80-85 proc., t. y. absoliuti dauguma apklaustųjų, lauko kavinėse -
(64 proc.) apklaustųjų yra linkę manyti, jog įvedus siūlomus vartojimo ribojimus praktikoje jie veiktų tik dalinai, t. y. tikėtina, kad jų laikytųsi tik dalis žmonių, vartojančių tabako gaminius. Jei siūlomi draudimai būtų priimti, jų kontrolę ir priežiūrą apklaustieji būtų linkę patikėti savivaldybių viešosios tvarkos priežiūros skyriams (37 proc.) arba policijai (22proc.). Taip pat paminėtina, kad 29 proc. apklaustųjų mano, kad sprendimus dėl tokių draudimų turėtų priimti tų objektų savininkai, o 46 proc., - valstybė. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. Žr. į Komiteto pasiūlymus. 33. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, 2019-03-25 Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija teikia pastabas Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-815(3) 19 straipsnio 7 daliai. Dėl LR tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr.
I-1143 19 straipsnio 7 dalies:
„vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant
pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose“. Siūlome ne drausti rūkyti tabaką viešojo maitinimo vietose (lauko terasose), o numatyti atskiras zonas, kuriose rūkymas būtų neleidžiamas; Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos argumentai:
nėra galimybės, be to tokių rūkymo vietų įrengimui reikalaujama atskirų projektų;
gatves, t. y. už viešojo maitinimo teritorijos ribų, kas nulems dar didesnį šiukšlių ir triukšmo kiekį, už kurį viešojo maitinimo vieta nebeatsako ir nebekontroliuoja (tai viena opiausių problemų šiai dienai vakaro - nakties metu, kai rūkantieji išeina iš restoranų);
neskleidžia jokio kvapo ir lauko erdvėje dėl to nedaromas poveikis aplinkiniams;
lauko kavinės teritorijoje. Prašome komiteto atsižvelgti į verslo pastabas ir tolimesniuose įstatymo projekto svarstymuose įtraukti mūsų dalyvavimą. Nepritarti Šiai nuostatai pritarė Vyriausybė 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 833. 34. Pilietė S. Skrebutėnienė, 2019-07-23, 2019-08-09 Labai prašau priimti įstatymą dėl draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose. Gyvenu Karoliniškių daugiabutyje V. Vaitkaus 5 name. Šiame name
nuodija kaimynus. Jokie prašymai nepadeda, atvirkščiai, piktybiškai pučia dūmus, nes draudžiančio įstatymo rūkyti balkonuose nėra. Tai tęsiasi kasdien iki
plaučių hipertenzija.
Labai nusivyliau aš ir dauguma gyvenančių daugiabučiuose dėl Vyriausybės nepritarimo rūkyti balkonuose. Dar turime vilties, kad Seimas nepritars Vyriausybės sprendimui. Jeigu pritartų, prašau paaiškinti, kaip apsiginti nuo rūkorių tokiems kaip aš, sergantiems astma ir plaučių hipertenzija. Tokiems ligoniams ypač kenkia dūmai, o dirbti dar norisi ir reikia. Prašymai nerūkyti balkone nepadeda, apeliuoja į tai, juk nėra įstatymo. Kai išėjo įstatymas - nerūkyti laiptinėse - padėjo, jau nerūkoma. Atsižvelgti
respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, 2019-09-231 Iš esmės pritariame Seimo nario Tomo Tomilino 2019-07-24 (31) dienos pasiūlymams šiam Projektui, tik prašytume Pagrindinio komiteto šiek tiek patikslinti pasiūlymų formuluotes, kaip nurodyta lentelėje: Argumentai: Siekiant išvengti nepagrįsto, nesąžiningo reikalavimo neleisti rūkyti Daugiabučio namo balkonuose ir pan., siūlytume įvesti sąlygą, kad draudimas rūkyti tokiais atvejais būtų taikomas tik, jeigu prieštaravimas rūkymui yra pagrįstas. Pvz., neturėtu būti laikomas pagrįstu prieštaravimas buto savininko, kurio butas yra toli nuo buto to kaimyno, dėl kurio rūkymo jis prieštarauja. Pasiūlymas: Pakeisti KEIČIAMO Įstatymo projekto SEIMO NARIO SIŪLOMĄ 19 straipsnio 1 DALIES 9 PUNKTĄ ir jį išdėstyti taip: (rūkyti draudžiama:)
„9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, jeigu bent vienas
namo gyventojas PAGRĮSTAI prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Papildyti 19 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, to (tų) daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija. 36. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, 2019-09-233 Argumentai: Draudimais Tabako kontrolės įstatyme jau yra pasiektas ženklus rezultatas - daugumoje daugiabučių namų jau nerūkoma bendrojo naudojimo patalpose (bendrojo naudojimo koridoriuose, laiptinėse ir pan.).
SN siūlomas 19 straipsnio papildymas 7 dalimi atitinka realias galimybes užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į patalpas, kur kiti gyventojai būtų priversti pasyviai rūkyti (tuo turi pasirūpinti rūkantysis ar jo buto savininkas, bet ne Pastato RNO valdytojas). Mūsų vertinimu, prie šių patalpų, kurias reikia apsaugoti nuo tabako dūmų, reiktų paminėti ir bendrojo naudojimo patalpas (bendrojo naudojimo koridorius, laiptines ir pan.). Nepraraskime to, kas jau pasiekta! Kiti pataisymai šiam SN pasiūlymui redakciniai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame
yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato
(buto) BUTO (KITOS PATALPOS) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) BUTU (KITA PATALPA) ir JUOSE rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas, TAIP PAT Į PASTATO
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi: „7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato
(buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“ 37.
Lietuvos barų ir kavinių asociacija, 2019-09-25 Lietuvos barų ir kavinių asociacija nepritaria svarstomam Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės jstatymo pakeitimo projektui, o šiuo raštu nori atkreipti dėmesj į tai, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti draudimas rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis:
Apskritai, kartu atsižvelgiant ir į draudimą rūkyti laisvalaikio praleidimo vietose lauke, miestų centruose esančios nedidelės viešojo maitinimo įstaigos dažnai susidurtų su absurdiška situacija, kuomet lankytojams nebūtų leidžiama rūkyti ne tik lauke esančioje kavinės dalyje, bet ir už jos, kur vyksta įvairūs miesto festivaliai ar mugės.
Taip, Europoje ryškėja kovos su rūkymu stiprinimo tendencija, įskaitant naujų nerūkymo zonų praplėtimą ir apsaugą nuo pasyvaus rūkymo žalos, tačiau praktiškai visos Europos valstybės supranta smulkaus verslo svarbą valstybės ekonomikai ir tokio pobūdžio draudimų lauko kavinėms netaiko, nes jų poveikis kovai su pasyvaus rūkymo keliama žala būtų mažareikšmis. Viešumoje jau pasigirdo teisėsaugos atstovų nuomonių, jog priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus teisėsaugos pareigūnai nežinotų kaip tokio draudimo pažeidimai turėtų būti fiksuojami. Mūsų asociacija įžvelgia analogišką problemą - nežinia, kaip apie siūlomo draudimo laikymosi kontrolę turėtų būti instruktuojami mūsų asociacijos narių darbuotojai. Ką turėtų daryti mažos Vilniaus senamiesčio kavinės padavėjas, sulaukęs kliento skundo dėl kito lankytojo aptariamo draudimo nesilaikymo? Kurią valstybės ar teisėsaugos instituciją apie tokį pažeidimą šis darbuotojas turėtų informuoti? Kokios sankcijos galėtų būti taikomos darbuotojui ir pačiai viešojo maitinimo įstaigai už nepranešimą apie tokį pažeidimą? Kitaip tariant, mūsų asociacijos vertinimu, nors siūlomas draudimas ir nėra pakankamai reglamentuotas, priėmus įstatymo pakeitimus viešojo maitinimo įstaigas kaltinti dėl draudimo pažeidimo bus paprasta, o tai vienareikšmiškai darytų neigiamą įtaką daugelio viešojo maitinimo įstaigų įvaizdžiui.
Lietuvos teisės aktai aiškiai nereglamentuoja tokių vietų įrengimo lauko sąlygomis, todėl galimos situacijos, kuomet daugelis lauko kavinių minimą draudimą bandys apeiti įstatymą taikydamos ypač formaliai.
Pavyzdžiui, lauko kavinės didžiąją ploto dalį užims rūkymo zona arba kavinės lankytojams bus leidžiama rūkyti gretimais staliukų esančiuose praėjimuose teigiant, jog tai nėra lauko kavinės teritorija. Dėl šios priežasties draudimas vertintinas kaip nesubalansuotas, sudarantis terpę sąžiningiems verslininkams atsidurti nelygioje konkurencinėje padėtyje. Todėl siūlome imtis kitų priemonių pasyvaus rūkymo problemai spręsti:
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. Žr. į Komiteto pasiūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-12-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-815 (3) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 2.
savivaldybės administracija, 2019-03-04 Projektu siūloma Įstatymo 19 straipsnio 7 punkte numatyti, kad rūkyti draudžiama „daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose“. Atsakomybę už siūlomo draudimo nesilaikymą nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 492 straipsnis (Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas). Tik policijos pareigūnai ir savivaldybių administracijų pareigūnai būtų įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti tokių pažeidimų bylas, todėl šių institucijų pareigūnams padidėtų darbo krūvis, reikėtų daugiau žmogiškųjų ir materialinių išteklių kontrolės funkcijai vykdyti. Konstitucinis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatą kartu su Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad jeigu savivaldybėms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms pareigoms reikalingos lėšos.
Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Savivaldybės administracija neturėtų išteklių ir galimybių, kad jos darbuotojai galėtų nuolat budėti prie daugiabučių namų ir užtikrinti siūlomo draudimo laikymąsi, todėl sukurdamas papildomą pareigą, įstatymų leidėjas privalo numatyti ir savivaldybėms skirti šių pareigų vykdymui reikalingas lėšas. Siūlomo draudimo kontrolę įgyvendinti būtų sudėtinga ar net neįmanoma, nes pareigūnai turėtų nustatyti konkretų asmenį, kuris rūko (rūkė) balkone (terasoje). Tai būtų galima įgyvendinti tik patenkant į butą ir apklausiant tokį asmenį arba kviečiant liudytojais kitus asmenis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis nustato, kad „žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą“. Pareigūnai galėtų patekti į butą tik buto gyventojo sutikimu, o negavę sutikimo iš esmės neturėtų galimybės surinkti įrodymų apie konkretaus asmens kaltę ir patraukti jo atsakomybėn.
Iš siūlomo Projekto nėra aišku, kokiu būdu turėtų būti išreikštas gyventojo prieštaravimas, taip pat nėra aišku, kaip draudimą kontroliuojančios institucijos turėtų būti informuojamos apie gyventojo prieštaravimą rūkyti balkonuose ir terasose. Ar skundo pateikimas institucijai ir būtų laikomas prieštaravimu? Pagal siūlomą formuluotę prieštaravimą galėtų išsakyti pirmojo aukšto gyventojas dėl rūkymo 16-ajame daugiabučio namo aukšte, nors prieštaraujančiojo ir rūkančiojo namo gyventojo butų langai ar balkonai būtų priešingose namo pusėse ir tabako dūmai niekaip negalėtų kenkti ar erzinti nerūkančio asmens. Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas nepagrįstai skųsti kitus asmenis, jiems kerštauti ir panašiai piktnaudžiauti teise. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis, spėlionėmis, nuomone ar kitais neobjektyviais duomenimis, todėl patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn galima tik surinkus neginčijamus įrodymus apie asmens padarytą administracinį nusižengimą, tai yra visus jo sudėties elementus (subjektą, subjektyviąją pusę, objektą ir objektyviąją pusę). Pareigūnų, įgaliotų asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn, išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. ANK nenumato fiziniams asmenims, kurie nėra pareigūnai, pareigos rinkti įrodymus, o savarankiškas ir savanoriškas įrodymų rinkimas nėra draudžiamas, tačiau tokiu atveju gali kilti asmens duomenų apsaugos klausimų (pvz., kaimynas fotografuoja rūkantį balkone kitą kaimyną, jo privačioje nuosavybėje be jo sutikimo).
Nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – Reglamentas). Reglamentu iš esmės yra siekiama unifikuoti asmens duomenų apsaugos teisinį reguliavimą visoje Europos Sąjungoje. Reglamentui įsigaliojus reikalaujama užtikrinti, kad renkami duomenys yra adekvatūs ir būtini siekiant tvarkymo tikslų. Fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis principais ir taisyklėmis turėtų būti paisoma fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma, jų teisės į asmens duomenų apsaugą, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą. Projektu siūloma uždrausti rūkyti vaikų žaidimų aikštelėse. Vaikų žaidimų aikštelių ribos labai retai yra aiškios, tik kai tokios aikštelės yra aptvertos tvora. Dauguma vaikų žaidimų aikštelių nėra aptvertos, todėl kiltų ginčas dėl tinkamo veikos kvalifikavimo. Visų Lietuvos Respublikoje įrengtų vaikų žaidimų aikštelių aptvėrimas arba jų ribų pažymėjimas pareikalautų papildomų ženklių savivaldybių išlaidų, kurios nėra aptartos ir numatytos kartu su teikiamu projektu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pirmiausia siūlome šviesti ir auklėti visuomenę Įstatyme nustatant rekomendaciją nerūkyti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose ir terasose, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis
to pradėti diskusiją apie tokio draudimo įteisinimą. Atsižvelgti
prie Vidaus reikalų ministerijos, 2019-03-22 Teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1.
pasiekimas gali būti užtikrintas tik per veiksmingą kontrolę ir atsakomybės už šio draudimo pažeidimą neišvengiamumą, pritariame Projekto nuostatoms, ribojančioms rūkymą viešosiose vietose, tačiau nepritariame Projekto nuostatai, kuria siūloma uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas ir susiklosčiusi administracinės teisenos vykdymo praktika nesudarys sąlygų patraukti atsakomybėn asmenis, pažeidusius draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, ir įstatymo nuostata nebus veiksminga. Paaiškiname, kad už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytus tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ribojimo pažeidimus atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnyje. Remiantis teismų praktika, konstatuotina, kad nepakanka vien tik asmens skundo, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn. Turi būti surinkta ir kitų įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti, kad asmuo rūkė balkone (pvz., liudytojų paaiškinimų, nuotraukų, kuriose tiksliai turi būti matoma, kad asmuo pažeidžia reikalavimą rūkyti, taip pat kitų įrodymų, leidžiančių neabejotinai nustatyti teisės pažeidimo laiką ir vietą, ir kita.). Policijos pareigūnui nesuteikiama teisė patekti į gyventojo būstą be jo sutikimo, tiriant administracinį nusižengimą. Todėl manome, kad surinkti užtektinai įrodymų, kad būtų galima asmenį patraukti atsakomybėn, bus itin sudėtinga ir tai pareikalaus papildomų žmogiškųjų ir finansinių sąnaudų. Pažymėtina, kad visos abejonės yra vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Todėl manome, kad Projekte siūlomo draudimo kontrolė bus neefektyvi.
Be to, pažymėtina, kad aptariama Projekto nuostata (draudimas rūkyti balkonuose) nebus pasiekti Projekte keliami tikslai saugoti nerūkančių asmenų sveikatą, kadangi toks reguliavimas, pavyzdžiui, neuždraustų rūkyti butuose, atidarius langą. Nepritarti
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2019-03-22118
punktą ir išdėstyti jį taip:
„8) laisvalaikio leidimo vietose lauke, kur
vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, šių varžybų ar renginių metu, išskyrus numatytas rūkymo vietas“. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Tomas Tomilinas, 2019-07-311 Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo taikymo apibrėžtumo ir aiškumo tiek gyventojams, tiek institucijoms, kontroliuojančioms Įstatymo nuostatų laikymąsi tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę „dėl draudimo vartoti tabaką, tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui“ išskirti į atskirą 1 dalies punktą bei nustatyti, kad punkto įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Taip pat, pastebėtina, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme greta minėtų pastato dalių atskirai nurodomos ir lodžijos, todėl būtina tikslinti objektų, kuriuose būtų draudžiama rūkyti, sąrašą, jį papildant lodžijomis. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas rūkantiesiems ir tuo pačiu apsaugoti nerūkančiuosius nuo kenksmingo pasyvaus rūkymo sukeliamo poveikio būtina numatyti proporcingą reguliavimą, todėl tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotę ją papildant išimtimi „išskyrus rūkymui skirtose vietose“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 19 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama:
1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir
(ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.
Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų;
7) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“ lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Pritarti 2019-10-15 Seimo narių T. Tomilino ir A. Kubilienės pasiūlymui dėl projekto 1 straipsnio (keičiamo įstatymo 19 str. 1 dalies). 2. Seimo narys Tomas Tomilinas, 2019-07-313 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir siekiant teisinio reglamentavimo taikymo apibrėžtumo ir aiškumo bei siekiant užtikrinti visų žmonių teisę į nekenksmingą aplinką, tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 7 dalyje nuostatą „Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, privalo <…>“ detalizuoti nustatant atsakingus už straipsnio nuostatos tinkamą įgyvendinimą asmenis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.
Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, tikslinga siūlomą Įstatymo projekto 3 straipsnį laikyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi. Komiteto pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį 3 dalimi: „3. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi:
„7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato,
kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato
(buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“
Respublikos Vyriausybė, 2019-08-07 nutarimas Nr. 8331 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
(toliau – Įstatymo projektas) dėl Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 ir7 punktuose siūlomų draudimų rūkyti bendrose gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkyti skirtose vietose, taip pat pritarti Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūlomam draudimui rūkyti laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta varžybos ar kiti renginiai, ir pasiūlyti papildyti šį punktą išimtimi „išskyrus rūkyti skirtose vietose“. Pritarti iš dalies Tikslinga kartu atsižvelgti ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Seimo narių T. Tomilino ir A. Kubilienės pasiūlymus. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su
tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama:
1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.
Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kituose bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir
(ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų.;
7) daugiabučių namų balkonuose, ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, to (tų) daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija.“
2317 2.
Nepritarti Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūlomam draudimui rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui (toliau – draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose), Įstatymo projekto 2 straipsniui dėl Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies pripažinimo netekusia galios, taip nustatant, kad visi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodomi draudimai bus taikomi taip pat ir bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, bei Įstatymo projekto 3 straipsniui, kuriuo nustatoma pareiga juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, dėl šių priežasčių:
patalpas kontrolė pareikalautų siekiamam tikslui neproporcingai didelių finansinių bei žmogiškųjų išteklių ir, trūkstant šių išteklių, nebūtų pasiektas tikslas apsaugoti nerūkančiųjų sveikatą. Atsižvelgiant į rūkančiųjų mobilumą, įrodinėjimo procesas administracinių nusižengimų teisenoje įrodinėjant rūkymo daugiabučių namų balkonuose ar tabako dūmų pateikimą į kitas patalpas faktą, skiriant ir pagrindžiant skirtas administracinio poveikio priemones būtų sudėtingas, užtruktų ilgą laiką ir nepasiektų Įstatymo projektu siekiamų rezultatų. 2.2. Sistemiškai siekiant uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, siekiama visiškai uždrausti rūkyti viešosiose vietose, todėl nerūkantieji patirs didesnę žalą sveikatai, nes bus rūkoma prie jų uždarose patalpose, taip pat, rūkant uždarose patalpose, padidės galimų gaisrų daugiabučiuose namuose pavojus (2018 m. duomenimis, vien dėl neatsargaus rūkymo daugiabučiuose kilo 13 proc. gaisrų). 2.3.
namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, tačiau nedraudžiama rūkyti vietose, iš kurių dūmai galėtų sklisti į kitų gyventojų butus (pvz.: prie atidarytų langų, prie laiptinių įėjimų, praėjimuose tarp namų, prie rekuperacinių sistemų, prie vėdinimo angų, vieno iš sublokuotų kotedžų balkonuose ar terasose, kt.), todėl siūlomas reguliavimas nėra sistemiškas. Rūkymo daugiabučių namų balkonuose ir terasose draudimas nėra išdiskutuotas, nėra įvertintos kitos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos, galimi finansiniai bei žmogiškieji ištekliai, būtini siekiamam Įstatymo projekto rezultatui pasiekti. 2.4. Nustačius pareigą juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas, nėra aišku, kaip ši pareiga techniškai turėtų ir ar galėtų būti įgyvendinta dėl tabako dūmų lakaus pasklidimo ir skvarbos, nesukeliant atsakingam asmeniui papildomos naštos dėl kaštų, kadangi pagal siūlomą nuostatą teisė rūkyti patalpose galėtų būti realizuojama tik įrengus specialias užteršto oro surinkimo / pašalinimo sistemas. 2.5. Atsižvelgiant į tai, kad bedūmių naujoviškų tabako gaminių poveikis sveikatai nėra išsamiai ištirtas, nesant pagrįstų įrodymų dėl bedūmių naujoviškų tabako gaminių keliamos pasyvaus rūkymo rizikos, nustatyti vienodus draudimus tabako gaminiams ir bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams būtų neproporcinga priemonė. 2.6.
žalą, visų pirma tikslinga įtvirtinti ne draudžiamąsias, o informavimo, švietimo, skatinimo gyventi sveikai (įskaitant materialinio skatinimo atsisakius vartoti tabaką, medžiagas, kurių sudėtyje yra nikotino, priklausomybę nuo nikotino mažinančių medikamentų kompensavimo priemones) ir kitas priemones, norint spręsti tabako gaminių ir jų sukeliamos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai problemas. Nepritarti Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. Žr. į Komiteto pasiūlymus. 5. Seimo narys M. Puidokas, 2019-10-081 Argumentai:
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis rūkymas yra viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių, per metus vidutiniškai nužudanti apie 7 milijonus žmonių. Cigarečių rūkymas yra susijęs su beveik visomis kūno organų ligomis bei pažeidimais, rūkymas gali daryti įtaką netgi tokioms ligoms kaip cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas ir kolorektalinis vėžys. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais pasyvus rūkymas nužudo apie 900 tūkst. žmonių. Suaugusiems dūmai sukelia sunkias širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas, įskaitant koronarinę širdies ligą ir plaučių vėžį. Beveik pusė vaikų viešosiose vietose reguliariai kvėpuoja oru, užterštu tabako dūmais. Cigaretės dūmuose yra didesnė vėžį sukeliančių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų koncentracija nei aktyvaus rūkymo metu per cigaretės filtrą į plaučius traukiamuose dūmuose. Todėl rūkantis žmogus kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tabako dūmuose randama daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, apie 70 gali sukelti onkologinius susirgimus. Rūkydami bei mėtydami nuorūkas žmonės kenkia ne tik sau ar aplinkiniams, tačiau ir gamtai. Cigaretės filtras, irdamas išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas, nes pats yra pagamintas iš celiuliozės acetato.
Cigarečių filtro plastikiniai pluoštai nėra biologiškai skaidūs, tai reiškia, kad jie nebus organiškai suskaidyti, todėl vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o gamtoje – dar ilgiau. Taigi siūlau išplėsti įstatyminį vietų, kuriose draudžiama rūkyti sąrašą ir dar labiau riboti pasyvaus rūkymo sukeliamą žalą, mažinti rūkymo žalą patiems asmenims bei mažinti šiukšlinimą ir aplinkos taršą. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose,
kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose, ir šių įstaigų teritorijose ir šių įstaigų prieigose (matomumo zonoje);“
taip:
„2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose Įmonėse,
įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo
patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru;
išdėstyti taip:
„4) viešojo transporto stotelėse, stotyse ir šalia jų,
visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;“ 5.
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo
maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose vietose, taip pat vietose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, mažmeninės prekybos ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose vietose, bei prie įėjimų į šiuos objektus;, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;“
išdėstyti taip:
„7) vaikų žaidimų aikštelėse ir jų prieigose (matomumo
zonoje);“
išdėstyti taip:
„8) visose valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose, bei jų prieigose (matomumo zonoje)“
išdėstyti taip:
„9) masiniuose renginiuose ir jų prieigose (matomumo
zonoje);“
išdėstyti taip:
„10) saugomose teritorijose, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme;“ Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. Žr. į Komiteto pasiūlymus. 6. Seimo nariai T. Tomilinas, A.
Tomilinas, A. Kubilienė, 2019-10-171 Argumentai: siekiant teisinio reglamentavimo taikymo apibrėžtumo ir aiškumo tiek gyventojams, tiek Įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinčioms institucijoms, tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę „dėl draudimo vartoti tabaką, tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui“ išskirti į atskirą 1 dalies punktą ir nustatyti, kad punkto įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pastebėtina, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme greta minėtų pastato dalių atskirai nurodomos ir lodžijos, todėl taip pat būtina tikslinti objektų, kuriuose draudžiama rūkyti, sąrašą, jį papildant lodžijomis. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas rūkantiesiems ir tuo pačiu apsaugoti nerūkančiuosius nuo kenksmingo pasyvaus rūkymo sukeliamo poveikio būtina numatyti proporcingą reguliavimą, todėl tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotę ją papildant išimtimi „išskyrus rūkymui skirtose vietose“. Taip pat būtina įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti pareigą pastato (t. y. daugiabučio namo) bendrojo naudojimo objektų administratoriui, to (tų) daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijai arba savivaldybės vykdomajai institucijai įrengti informacinius ženklus apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 19 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama:
1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų;
7) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“ lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, to (tų) daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija.“ Pritarti iš dalies Tikslinga kartu atsižvelgti ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama:
1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kituose bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
nėščių moterų.;
gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, to (tų) daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija.“
7Seimo nariai T. Tomilinas, A.
Tomilinas, A. Kubilienė, 2019-10-173 Argumentai: atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir siekiant teisinio reglamentavimo taikymo apibrėžtumo ir aiškumo bei siekiant užtikrinti visų žmonių teisę į nekenksmingą aplinką, tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 7 dalyje nuostatą „Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, privalo <…>“ detalizuoti nustatant atsakingus už straipsnio nuostatos tinkamą įgyvendinimą asmenis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato
(buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, tikslinga siūlomą Įstatymo projekto 3 straipsnį laikyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi. Komiteto pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį 3 dalimi: „3. Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi:
„7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato,
kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato
(buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“
8Seimo nariai T. Tomilinas, A.
Tomilinas, A. Kubilienė, 2019-10-174 Argumentai: pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pastabas dėl siūlomo teisinio reguliavimo praktinio įgyvendinimo galimybių ir teisės normos efektyvumo, siūlytina teisės aktuose numatyti, kad administracinių nusižengimų teisena dėl rūkymo daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, gali būti pradedama tik pagal to daugiabučio namo gyventojo, kenčiančio nuo rūkymo, pareiškimą. Nesant tokio pareiškimo, policijos ir savivaldybių pareigūnai neturėtų pareigos tirti įstatymo projektu siūlomo draudimo rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pažeidimų, todėl yra parengtas ir atitinkamų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pastabas dėl siūlomo teisinio reguliavimo praktinio įgyvendinimo galimybių ir teisės normos efektyvumo taip pat siūloma numatyti pareigą buto arba patalpos savininkui arba kitų daiktinių teisių turėtojui (pvz., ilgalaikiam nuomininkui) policijos ar savivaldybės pareigūno, tiriančio administracinį nusižengimą dėl rūkymo daugiabučio namo buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, reikalavimu, nurodyti asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o už galimo pažeidėjo duomenų nenurodymą, buto arba patalpos savininkui arba kitų daiktinių teisių turėtojui numatyti administracinę atsakomybę (parengtas atitinkamų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo projektas). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip,
„4. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. Papildyti 19 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8.
Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, tikslinga siūlomą Įstatymo projekto 4 straipsnį laikyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi. Komiteto pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį 4 dalimi: „4. Papildyti 19 straipsnį 8 dalimi: „8. Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“
Argumentai: pakeitus Įstatymo projekto 4 straipsnį, tikslinga Įstatymo įsigaliojimo tvarką numatyti Įstatymo projekto
įgyvendinančiųjų teisės aktų priėmimo datą. Pasiūlymas: Buvusį Įstatymo projekto 4 straipsnį laikyti Įstatymo projekto 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5. Įstatymo įsigaliojimas
2019 m. gruodžio 31 d.
Iki
institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Tikslinga numatyti realią šio įstatymo įsigaliojimo datą ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. Taip pat, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, tikslinga buvusį Įstatymo projekto 4 straipsnį laikyti Įstatymo projekto 2 straipsniu. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį, jį laikyti 2 straipsniu ir išdėstyti taip: „4 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2019-09-26
įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarime Nr. 833 išdėstytas pastabas, taip pat į Policijos departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, piliečių, jų asociacijų bei verslo asociacijų argumentus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. Nepritarti Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 2. Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2019-12-03 6.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-815(4) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-12-111 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, piliečių ir nevyriausybinių organizacijų, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus, teikiama patobulinta šio įstatymo projekto 1 straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 19 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako
gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama:
1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.
Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kituose bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose;
kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų.;
7) daugiabučių namų balkonuose, ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
8) laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtose vietose;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, to (tų) daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija.“
2Pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 6 dalį.
,,6. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai netaikomi bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams.“
3Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi:
„7.
Juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas Pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.“
4Papildyti 19 straipsnį 8 dalimi:
„8. Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno
reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto arba patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“
komitetas, 2019-12-114 Argumentai: Tikslinga numatyti realią šio įstatymo įsigaliojimo datą ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti šio įstatymo projekto 4 straipsnį, jį laikyti 2 straipsniu ir išdėstyti taip: „4 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –0,
susilaikė –4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kirkutis, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas