Lietuvos Respublikos ĮSTATYMO „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR AUSTRALIJOS BENDROJO
projekto
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo ratifikavimo (toliau – Ratifikavimo įstatymas) siekiama ratifikuoti 2017 m. rugpjūčio 7 d. Maniloje priimtą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrąjį susitarimą (toliau – Susitarimas). Vadovaujantis Susitarimo
dienos, kurią Šalys viena kitai praneša apie tam tikslui būtinų teisinių procedūrų baigimą. Teikiamu Ratifikavimo įstatymo projektu siekiama įvykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas procedūras, būtinas Susitarimui įsigalioti, kadangi Susitarimas yra ratifikuotina tarptautinė sutartis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Nuo 2018 m. spalio 4 d., vadovaujantis Susitarimo 61 straipsnio 2 dalimi, Sąjungai ir Australijai laikinai taikomos toliau nurodytos Susitarimo nuostatos, tačiau tik tiek, kiek jomis reglamentuojami klausimai priklauso Sąjungos kompetencijai, įskaitant Sąjungos kompetencijai apibrėžti ir įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką priklausančius klausimus: — 3 straipsnis (Politinis dialogas), — 10 straipsnis (Bendradarbiavimas regioninėse ir tarptautinėse organizacijose), —
antraštinė dalis (Baigiamosios nuostatos), išskyrus 61 straipsnio 1 ir 3 dalis tiek, kiek tai būtina, siekiant užtikrinti pirmose trijose įtraukose nurodytų Susitarimo nuostatų laikiną taikymą. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Ratifikavimo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento (direktorius Andrius Namavičius, tel. 870652533) Tarptautinių sutarčių skyriaus (vedėjas Aleksas Dambrauskas, tel. 870652217, el. p. [email protected]) antroji sekretorė Ieva Kirkaitė (tel. 870652522, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Iki šiol Europos Sąjungos ir Australijos santykiai ir bendradarbiavimas buvo grindžiamas 2008 m. Europos Sąjungos – Australijos partnerystės instrumentu (EU-Australia Partnership Framework). Kai įsigalios šis ratifikuoti teikiamas Susitarimas, bus sukurta nuosekli, teisiškai privaloma bendroji Europos Sąjungos santykių su Australija sistema. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Susitarime nustatytas išsamus ir modernus Europos Sąjungos ir Australijos santykių teisinis pagrindas. Susitarimas padės Europos Sąjungai bei jos valstybėms narėms ir Australijai veiksmingiau palaikyti dvišalius santykius stiprinant politinį dialogą ir gerinant:
saugumo klausimus, be kita ko, susijusius su masinio naikinimo ginklais, šaulių ir lengvaisiais ginklais, kova su terorizmu, tarptautinės taikos bei saugumo skatinimu ir bendradarbiavimu daugiašaliuose forumuose. Susitarime, be kita ko, išdėstytos bendromis vertybėmis grindžiamos privalomos politinės nuostatos.
Šios nuostatos atitinka standartines panašių Europos Sąjungos pasirašytų susitarimų nuostatas;
dialogą, prekybos ir investicijų skatinimą, taip pat sektorių ekonomikos ir prekybos klausimais, kaip antai žemės ūkio, techninių prekybos kliūčių šalinimo, sanitarijos ir fitosanitarijos, viešųjų pirkimų ir intelektinės nuosavybės srityse;
prieglobsčio, turizmo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo ir kultūros, konsulinės apsaugos, asmens duomenų apsaugos, kovos su organizuotu nusikalstamumu bei elektroniniais nusikaltimais ir teisminio bendradarbiavimo srityse. Susitarimas padės stiprinti Europos Sąjungos ir Australijos partnerystę, kuri pagrįsta bendromis vertybėmis ir principais, įskaitant pagarbą demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinę valstybę, tarptautinę taiką ir saugumą. Susitarimo pagrindas – pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams, tarptautinei teisei ir Jungtinių Tautų Chartijoje išdėstytiems principams, kuriais grindžiamas Šalių bendradarbiavimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Ratifikavus Susitarimą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Ratifikavimo įstatymas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Ratifikavimo įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Susitarime numatyta, kad Šalys įsipareigoja bendradarbiauti srityse, susijusiose su prekyba ir investicijomis, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas dvišalei prekybai ir investicijų srautams, užkirsti kelią netarifinėms kliūtims prekybai ir investicijoms bei jas pašalinti, padidinti skaidrumą ir siekti daugiašalės prekybos sistemos pažangos. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Ratifikavimo įstatymą, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Ratifikavimo įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Ratifikavimo įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Ratifikavimo įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti Susitarimo nuostatas Lietuvos Respublikoje, priimti naujų, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Ratifikavimo įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Ratifikavimo įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: Europos Sąjunga, Australija, partnerystė, bendradarbiavimas, bendrasis susitarimas, ratifikavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMo „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR AUSTRALIJOS BENDROJO SUSITARIMO RATIFIKAVIMO“ PROJEKTO 2020-06-26 Nr. XIIIP-5036 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMo „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR AUSTRALIJOS BENDROJO SUSITARIMO RATIFIKAVIMO“ PROJEKTO 2020-10-13 Nr. XIIIP-5036(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Aušrinė Norkienė, Žygimantas Pavilionis. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius, Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėja Ingrida Bačiulienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-5036 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aušrinė Norkienė, Egidijus Vareikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIIP-5036.
XIIP-5036. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Eglė Maželė