Projekto lyginamasis variantas
6, 10, 11, 14, 23,
įstatymas
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o kai jei nurodytos 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiamas Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.“
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir
kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 60 VDU suma.“
pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatymą.“
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Socialinio draudimo išmokos Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu ketverių
metų kadencijai sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.“
ją išdėstyti taip: „9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam spręsti reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti.
Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių ekspertų paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“
pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 70 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą atleisti nuo jų;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir Fondo valdybai teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 10 punktą. 10) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
pakeitimas
nauju 24 punktu: „24) priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei;“. 2. Buvusį
punktą laikyti 25 punktu. 9 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetines ir respublikines ligonines, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių teikiančias antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau
Fondo administravimo įstaiga apmoka sumoka iš Fondo biudžeto.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos nagrinėjant ir teikiant pasiūlymus dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolas, delspinigius ar baudas, pateiktų po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4039(2) lyginamasis variantas
6, 10, 11, 14, 23,
įstatymas
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o kai jei nurodytos 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiamas Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.“
pakeitimas
10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir
kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 60 VDU suma. 2. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma,
sumas šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas.
Priskaičiavus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali suma. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.“
pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatymą.“
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Socialinio draudimo išmokos Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji meta, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu ketverių
metų kadencijai sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.“
ją išdėstyti taip: „9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam spręsti reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti.
Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių ekspertų paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“
pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 70 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą atleisti nuo jų;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir Fondo valdybai teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 10 punktą. 10) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
pakeitimas
nauju 24 punktu: „24) priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei;“. 2. Buvusį
punktą laikyti 25 punktu. 9 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetų ir respublikines ligonines, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių teikiančias antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau
Fondo administravimo įstaiga apmoka sumoka iš Fondo biudžeto.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos nagrinėjant ir teikiant pasiūlymus dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolas, delspinigius ar baudas, pateiktų po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto lyginamasis variantas
6, 10, 11, 14, 23,
įstatymas
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o kai jei nurodytos 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiamas Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.“
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir
kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 60 VDU suma. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatymą.“
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Socialinio draudimo išmokos Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji meta, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu ketverių
metų kadencijai sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.“
ją išdėstyti taip: „9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam spręsti reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti.
Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių ekspertų paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“
pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 70 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą atleisti nuo jų;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir Fondo valdybai teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 10 punktą. 10) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
nauju 24 punktu: „24) priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei;“. 2. Buvusį
punktą laikyti 25 punktu. 9 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetų ir respublikines ligonines, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių teikiančias antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau
Fondo administravimo įstaiga apmoka sumoka iš Fondo biudžeto.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos nagrinėjant ir teikiant pasiūlymus dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolas, delspinigius ar baudas, pateiktų po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
6, 10, 11, 14, 23,
įstatymas
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o kai jei nurodytos 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiamas Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 60 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 5 straipsnio
taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 60 VDU suma. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1.
11 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatymą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji meta, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu ketverių metų kadencijai sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų
skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam spręsti reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių ekspertų paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 70 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą atleisti nuo jų;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir Fondo valdybai teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 10 punktą. 10) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
straipsnio pakeitimas 1.
32 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį nauju 24 punktu: „24) priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei;“. 2. Buvusį
punktą laikyti 25 punktu. 9 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetų ir respublikines ligonines, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių teikiančias antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Sutartys su gydymo įstaigomis sudaromos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria sudaryta sutartis, suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga apmoka sumoka iš Fondo biudžeto.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos nagrinėjant ir teikiant pasiūlymus dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolas, delspinigius ar baudas, pateiktų po šio įstatymo įsigaliojimo. 3.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičūtė
Projekto
lyginamasis variantas priėmimui
6, 10, 11, 14, 23,
įstatymas
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o kai jei nurodytos 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiamas Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: ,,3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 60 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 60 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 60 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma
socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 5 straipsnio
taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 60 VDU suma. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1.
11 straipsnio pakeitimas
2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatymą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji meta, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos.“
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu ketverių metų kadencijai sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų
skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam spręsti reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių ekspertų paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 70 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą atleisti nuo jų;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir Fondo valdybai teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 10 punktą. 10) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
straipsnio pakeitimas 1.
32 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį nauju 24 punktu: „24) priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei;“. 2. Buvusį
punktą laikyti 25 punktu. 9 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetų ir respublikines ligonines, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių teikiančias antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Sutartys su gydymo įstaigomis sudaromos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria sudaryta sutartis, suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga apmoka sumoka iš Fondo biudžeto.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos nagrinėjant ir teikiant pasiūlymus dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolas, delspinigius ar baudas, pateiktų po šio įstatymo įsigaliojimo. 3.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičūtė
RESPUBLIKOS valstybinio SOCIALINIO
įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 2, 8 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ
ir uždaviniai Pagrindiniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII‑1509
Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) tikslai: 1.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos (toliau – Fondo taryba) veiklos principus bei kompetencijas, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) vykdomas funkcijas, numatyti, kad indeksavimo koeficientas ir pagal jį indeksuoti bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis euro cento tikslumu tvirtinami atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, patikslinti draudimo valstybės lėšomis taisykles, taikomas deleguotų asmenų sutuoktinių draudimui, nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims socialinio draudimo įmokų bazės „lubas“ tokio paties dydžio, kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais ir juos nagrinėjanti. Šios institucijos vaidmuo yra ypač svarbus socialinio draudimo sistemos valdyme, todėl svarbu, kad šios įstaigos kompetencijos ir veiklos principai nuolat išliktų aktualūs, nes valstybinio socialinio draudimo sistema nuolat plečiama, keičiamos taisyklės, reguliuojančios tiek apdraustųjų, tiek draudėjų valstybinio socialinio draudimo klausimus. Viena iš Fondo tarybos kompetencijų – nagrinėti ir teikti pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, neviršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų nagrinėja ir sprendimus priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Taigi, jei socialinio draudimo įmokų skolos, delspinigiai ar baudos neviršija 30 tūkst. eurų, sprendimus priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jei ši suma viršija 30 tūkst., – Fondo valdyba, atsižvelgusi į Fondo tarybos pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 10 metų (nuo 2005 m.) ši suma nebuvo keista, taip pat į tai, kad skolą, viršijančią 30 tūkst. eurų, iš karto nagrinėja dvi institucijos, siūloma peržiūrėti šią tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta Fondo tarybai priskirtina funkcija susijusi su dalinio darbo išmokomis, šią funkciją privalu numatyti ir Fondo tarybos kompetencijas reguliuojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Fondo tarybos narių sudėtis tvirtinama neribotam laikui, t. y. paskirtieji asmenys nėra rotuojami, deleguojančios institucijos neprivalo peržiūrėti savo sprendimų dėl paskirtųjų asmenų. Dėl specifikos (pavyzdžiui, dėl kadencijų pabaigos) dažniausiai keičiasi valstybės institucijoms atstovaujantys asmenys, be to, daugumai tarybų ir įstaigų vadovų nustatytos kadencijos, todėl, siekiant aiškaus Fondo tarybos narių sudarymo ir atsižvelgiant į tai, kad kitos veikiančios tarybos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kultūros taryba ar Lietuvos Respublikos trišalė taryba) sudarytos ketverių metų kadencijai, Fondo tarybos sudarymo principai taip pat peržiūrimi šiuo aspektu. Lietuvos pensininkų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Pensininkų reikalų taryba) yra išreiškusi norą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dalyvauti Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis ir taip bendradarbiauti su Fondo taryba.
Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų, gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus, tačiau šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatyta, kad kurios nors įstaigos, organizacijos ar institucijos deleguoti asmenys gali dalyvauti Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis. Įvertinus Pensininkų reikalų tarybos prašymą, peržiūrimi Fondo tarybos veikimo principai. Fondo valdyba, vykdydama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 34¹ straipsnio
priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – Įstaigos), su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Fondo valdyba, rengdama viešojo pirkimo dokumentus, nustatė, kad tokios Įstaigos, kurios gali teikti antrinio bei tretinio lygio paslaugas ir pretenduoti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti sutartį, iš viso Lietuvoje yra tik septynios: po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Rengiant viešojo pirkimo dokumentus, taip pat nustatyta, kad visos galimos septynios Įstaigos negali pasiūlyti viso Fondo administravimo įstaigoms reikiamo spektro specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtinos neįgalumo, laikinojo nedarbingumo ir darbingumo lygio priežiūros funkcijoms vykdyti. Visą spektrą paslaugų iš galimų septynių Įstaigų gali pasiūlyti ir teikti tik viena Įstaiga Lietuvoje.
Visos galimos septynios Įstaigos teikia tik tam tikros apimties specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pagal profilius, todėl taikyti viešojo pirkimo procedūras, nustatant paslaugų teikėjus, neprasminga ir neracionalus, nes konkurencija tarp šių Įstaigų negalima ir tai apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Taip pat neatmestina galimybė, kad tokios Įstaigos gali būti nesuinteresuotos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsisakius sudaryti sutartis su Įstaigomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, būtų užtikrintas efektyvesnis valstybės finansinių išteklių panaudojimas, nes Įstaigų paslaugų išlaidos galėtų būti apmokamos ne rinkos kainomis, o atsižvelgiant į bazines asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436
„Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių
išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304
„Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyti indeksavimo koeficientas ir su juo susiję dydžiai yra ypač svarbūs planuojant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Šiuo metu jie kartu su pagal jį jau apskaičiuoto atitinkamų metų biudžeto projektu teikiami tvirtinti Fondo tarybai.
Kadangi visi kiti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu susiję dydžiai tvirtinami atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, indeksavimo koeficiento ir su juo susijusių dydžių skelbimo (tvirtinimo) tvarka keičiama. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 3. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas, siekiant tobulinti nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokų teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus dėl nedarbo ir dalinio darbo išmokų skyrimo bei mokėjimo. 4. Fondo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-387 „Dėl Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos patvirtinimo“, priskiria draudėjus konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Draudėjų priskyrimas tam tikrai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei ir šio priskyrimo tvirtinimas yra techninio pobūdžio (nėra subjektyvaus vertinimo), todėl šią funkciją turėtų vykdyti socialinį draudimą organizuojanti institucija – Fondo valdyba. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, parengtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo Nr. VIII‑1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64 215) specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio, o jei 0,5 pareiginės algos ar 0,5 darbo užmokesčio nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmenų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos tarpusavio susitarimu, o valstybės institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Fondo tarybos sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, specialiuosius ekspertinių paslaugų pirkimo reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.
Šio straipsnio 9 dalyje nenumatyta, kad Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis dalyvauja Pensininkų reikalų tarybos atstovas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Šio straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Fondo taryba tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, o 10 punkte nustatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Minėtame straipsnyje nenumatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnyje nenustatyta, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms tvirtina Fondo taryba. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad indeksavimo koeficientą ir pagal jį indeksuotus bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžius euro cento tikslumu tvirtina ir skelbia Fondo taryba. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bedarbiams, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos stacionaruose, teikiančiuose specializuotas paslaugas, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.
Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą asmenims, kurie gauna socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas ar ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei nedarbo draudimo išmoka buvo išmokėta bedarbiui, kuris dirbo nelegalų darbą, tas bedarbis privalo grąžinti nedarbo draudimo išmoką už laikotarpį, už kurį darbdavys sumokėjo jam atlyginimą. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nenumatyta, kaip apskaičiuojama ne viso mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmoka, taip pat nereglamentuota pakartotinis darbdavio kreipimasis dėl dalinio darbo išmokos, darbdavio planuojamos dalinio darbo pradžios termino nustatymas, dalinio darbo išmokų mokėjimas, iškėlus darbdaviui bankroto bylą, maksimalus nedarbo draudimo išmokos dydis (naudojamas dalinio darbo išmokai apskaičiuoti), kitų socialinių išmokų mokėjimas nesusietas su dalinio darbo išmokų specifika, o dalinio darbo išmokos, kurios mokėjimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 mėnesiai, mokėjimo laikotarpiai įskaitomi į nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpius. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 12, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:
tarybos narių sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 4 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo pakeitimu bus sudarytos sąlygos kas 4 metus peržiūrėti į Fondo tarybą deleguotų asmenų sąrašą;
reikalų tarybos atstovas Fondo tarybos veikloje gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Taip bus sudaryta galimybė Pensininkų reikalų tarybos atstovui stebėti Fondo tarybos veiklą, taip bus sudarytos sąlygos šioms institucijoms bendradarbiauti;
taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 70 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Toks pakeitimas užtikrins, kad Fondo taryba nagrinėtų ir teiktų pasiūlymus tik tada, kai socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų sumos yra didesnės nei 70 tūkst. eurų. Priėmus siūlomus pakeitimus, sprendimus dėl 30–70 tūkst. eurų siekiančių socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų priimtų Fondo valdyba be Fondo tarybos pritarimo;
taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. Šiuo pakeitimu siekiama papildyti Fondo tarybos vykdomas funkcijas, nustatytas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
taryba nebetvirtins ir nebeskelbs rodiklių, nustatytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, t. y. indeksavimo koeficiento ir pagal jį indeksuotų bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžių.
Šie rodikliai bus tvirtinami su atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, kaip ir kiti su biudžeto formavimu susiję dydžiai;
valdyba priskirs draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtins draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.
Šiuo pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne Fondo taryba, o Fondo valdyba tvirtintų draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nes Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, be to, draudėjų priskyrimas konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei sureguliuotas teisės aktais, todėl iš esmės tai yra techninis veiksmas, nereikalaujantis priimti sprendimų socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais;
kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.
valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose suvedamas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų;
nustatyti, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti;
senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o jei nurodyta 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Šiuo pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne Fondo taryba, o Fondo valdyba tvirtintų draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nes Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, be to, draudėjų priskyrimas konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei sureguliuotas teisės aktais, todėl iš esmės tai yra techninis veiksmas, nereikalaujantis priimti sprendimų socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais;
kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.
valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose suvedamas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų;
nustatyti, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti;
senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o jei nurodyta 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Pakeitimas nustatys vienodą šios įstatymo nuostatos taikymą ir užtikrins deleguotų asmenų sutuoktiniams pastovaus dydžio socialines garantijas, kai deleguoto asmens pareiginė alga (darbo užmokestis) nesikeičia.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo Nr. VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms tvirtina Fondo valdyba. Šiuo įstatymo projektu siekiama patikslinti įstatymą dėl minėto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo, susijusio su draudėjų priskyrimu konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad indeksavimo koeficientas ir pagal jį indeksuoti bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai, taip pat našlių pensijos bazinis dydis euro cento tikslumu tvirtinami atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, siūloma suvienodinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo kartu su kitomis socialinio pobūdžio išmokomis tvarką, papildant asmenų, kuriems iš nedarbo draudimo lėšų mokama nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą, sąrašą asmenimis, kurie gauna buvusiems sportininkams skiriamas rentas, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas.
Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūloma numatyti, kad ne viso mėnesio nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį mokama, dienas, taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX‑110 2, 9, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3705 (2), suvienodinti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę (pailginant iki 28 kalendorinių dienų) bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunami duomenys apie nelegalų nedarbo išmokos gavėjo darbą, tačiau Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Apdraustųjų registras) nėra duomenų apie tai, kad darbdavys už tokį darbą sumokėjo darbo užmokestį (darbdavys, pas kurį asmuo nelegaliai dirbo, nepateikia duomenų Apdraustųjų registrui apie asmens darbą ir jam apskaičiuotą darbo užmokestį).
Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti minėtą reglamentavimą nustatant, kad nelegalaus darbo atvejais asmuo turi grąžinti nedarbo išmoką (jeigu ne jis pranešė apie nelegalų darbą), nesvarbu, ar Apdraustųjų registrui pateikti duomenys apie asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį (ir ar išmokėtas atlyginimas). Taip pat siekiant, kad nesusidarytų situacija, jog už nelegaliai dirbtas dienas išmoka nemokama (arba nustatoma permoka), o vėliau nedarbo socialinio draudimo išmokos trukmė tiek pat dienų pratęsiama, siūloma, kad į nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmę nelegalaus darbo laikas nebūtų įskaitomas. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu taip pat siūloma:
Taip pat, siekiant aiškumo, siūloma nustatyti, kad dalinio darbo išmokai apskaičiuoti naudojamas nedarbo draudimo išmokos dydis negali būti didesnis kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo dalinio darbo išmokos pirmosios mokėjimo dienos;
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įtaka verslui aptarta šio aiškinamojo rašto 4 punkte, kiti Įstatymų projektai verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo turės būti parengti Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-387 „Dėl Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos patvirtinimo“, bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimai. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Aiškinamajame rašte aptariamiems Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Siūlomi pakeitimai buvo aptarti Fondo tarybos posėdžiuse. Įstatymų projektai patikslinti pagal Fondo tarybos narių bendru sutarimu priimtus sprendimus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „draudimas“, „taryba“, „nedarbo socialinis draudimas“, „dalinis darbas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
RESPUBLIKOS valstybinio SOCIALINIO
įstatymo PROJEKTO
ir uždaviniai Pagrindiniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau– Įstatymo projektas) tikslai patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos (toliau – Fondo taryba) veiklos principus bei kompetencijas, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) vykdomas funkcijas, patikslinti draudimo valstybės lėšomis taisykles, taikomas deleguotų asmenų sutuoktinių draudimui, nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims socialinio draudimo įmokų bazės „lubas“ tokio paties dydžio, kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais ir juos nagrinėjanti. Šios institucijos vaidmuo yra ypač svarbus socialinio draudimo sistemos valdyme, todėl svarbu, kad šios įstaigos kompetencijos ir veiklos principai nuolat išliktų aktualūs, nes valstybinio socialinio draudimo sistema nuolat plečiama, keičiamos taisyklės, reguliuojančios tiek apdraustųjų, tiek draudėjų valstybinio socialinio draudimo klausimus. Viena iš Fondo tarybos kompetencijų – nagrinėti ir teikti pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, neviršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų nagrinėja ir sprendimus priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Taigi, jei socialinio draudimo įmokų skolos, delspinigiai ar baudos neviršija 30 tūkst. eurų, sprendimus priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jei ši suma viršija 30 tūkst., – Fondo valdyba, atsižvelgusi į Fondo tarybos pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 10 metų (nuo 2005 m.) ši suma nebuvo keista, taip pat į tai, kad skolą, viršijančią 30 tūkst. eurų, iš karto nagrinėja dvi institucijos, siūloma peržiūrėti šią tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta Fondo tarybai priskirtina funkcija susijusi su dalinio darbo išmokomis, šią funkciją privalu numatyti ir Fondo tarybos kompetencijas reguliuojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Fondo tarybos narių sudėtis tvirtinama neribotam laikui, t. y. paskirtieji asmenys nėra rotuojami, deleguojančios institucijos neprivalo peržiūrėti savo sprendimų dėl paskirtųjų asmenų. Dėl specifikos (pavyzdžiui, dėl kadencijų pabaigos) dažniausiai keičiasi valstybės institucijoms atstovaujantys asmenys, be to, daugumai tarybų ir įstaigų vadovų nustatytos kadencijos, todėl, siekiant aiškaus Fondo tarybos narių sudarymo ir atsižvelgiant į tai, kad kitos veikiančios tarybos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kultūros taryba ar Lietuvos Respublikos trišalė taryba) sudarytos ketverių metų kadencijai, Fondo tarybos sudarymo principai taip pat peržiūrimi šiuo aspektu. Lietuvos pensininkų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Pensininkų reikalų taryba) yra išreiškusi norą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dalyvauti Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis ir taip bendradarbiauti su Fondo taryba.
Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų, gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus, tačiau šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatyta, kad kurios nors įstaigos, organizacijos ar institucijos deleguoti asmenys gali dalyvauti Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis. Įvertinus Pensininkų reikalų tarybos prašymą, peržiūrimi Fondo tarybos veikimo principai. Fondo valdyba, vykdydama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 34¹ straipsnio
priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – Įstaigos), su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Fondo valdyba, rengdama viešojo pirkimo dokumentus, nustatė, kad tokios Įstaigos, kurios gali teikti antrinio bei tretinio lygio paslaugas ir pretenduoti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti sutartį, iš viso Lietuvoje yra tik septynios: po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Rengiant viešojo pirkimo dokumentus, taip pat nustatyta, kad visos galimos septynios Įstaigos negali pasiūlyti viso Fondo administravimo įstaigoms reikiamo spektro specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtinos neįgalumo, laikinojo nedarbingumo ir darbingumo lygio priežiūros funkcijoms vykdyti. Visą spektrą paslaugų iš galimų septynių Įstaigų gali pasiūlyti ir teikti tik viena Įstaiga Lietuvoje.
Visos galimos septynios Įstaigos teikia tik tam tikros apimties specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pagal profilius, todėl taikyti viešojo pirkimo procedūras, nustatant paslaugų teikėjus, neprasminga ir neracionalus, nes konkurencija tarp šių Įstaigų negalima ir tai apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Taip pat neatmestina galimybė, kad tokios Įstaigos gali būti nesuinteresuotos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsisakius sudaryti sutartis su Įstaigomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, būtų užtikrintas efektyvesnis valstybės finansinių išteklių panaudojimas, nes Įstaigų paslaugų išlaidos galėtų būti apmokamos ne rinkos kainomis, o atsižvelgiant į bazines asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436
„Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių
išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304
„Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64 215) specialistai. 3.
šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio, o jei 0,5 pareiginės algos ar 0,5 darbo užmokesčio nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmenų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos tarpusavio susitarimu, o valstybės institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Fondo tarybos sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, specialiuosius ekspertinių paslaugų pirkimo reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba. Šio straipsnio 9 dalyje nenumatyta, kad Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis dalyvauja Pensininkų reikalų tarybos atstovas.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Šio straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Fondo taryba tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, o 10 punkte nustatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Minėtame straipsnyje nenumatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnyje nenustatyta, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 12, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:
tarybos narių sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 4 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo pakeitimu bus sudarytos sąlygos kas 4 metus peržiūrėti į Fondo tarybą deleguotų asmenų sąrašą;
reikalų tarybos atstovas Fondo tarybos veikloje gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Taip bus sudaryta galimybė Pensininkų reikalų tarybos atstovui stebėti Fondo tarybos veiklą, taip bus sudarytos sąlygos šioms institucijoms bendradarbiauti;
taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 70 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Toks pakeitimas užtikrins, kad Fondo taryba nagrinėtų ir teiktų pasiūlymus tik tada, kai socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų sumos yra didesnės nei 70 tūkst. eurų.
Priėmus siūlomus pakeitimus, sprendimus dėl 30–70 tūkst. eurų siekiančių socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų priimtų Fondo valdyba be Fondo tarybos pritarimo;
taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. Šiuo pakeitimu siekiama papildyti Fondo tarybos vykdomas funkcijas, nustatytas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
taryba nebetvirtins ir nebeskelbs rodiklių, nustatytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, t. y. indeksavimo koeficiento ir pagal jį indeksuotų bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžių. Šie rodikliai bus tvirtinami su atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, kaip ir kiti su biudžeto formavimu susiję dydžiai;
valdyba priskirs draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtins draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.
Šiuo pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne Fondo taryba, o Fondo valdyba tvirtintų draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nes Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, be to, draudėjų priskyrimas konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei sureguliuotas teisės aktais, todėl iš esmės tai yra techninis veiksmas, nereikalaujantis priimti sprendimų socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais;
kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.
valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose suvedamas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų;
nustatyti, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti;
senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o jei nurodyta 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Šiuo pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne Fondo taryba, o Fondo valdyba tvirtintų draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nes Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, be to, draudėjų priskyrimas konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei sureguliuotas teisės aktais, todėl iš esmės tai yra techninis veiksmas, nereikalaujantis priimti sprendimų socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais;
kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.
valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose suvedamas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų;
nustatyti, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti;
senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o jei nurodyta 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Pakeitimas nustatys vienodą šios įstatymo nuostatos taikymą ir užtikrins deleguotų asmenų sutuoktiniams pastovaus dydžio socialines garantijas, kai deleguoto asmens pareiginė alga (darbo užmokestis) nesikeičia.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereiks. 12.
projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Aiškinamajame rašte aptariamam Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Siūlomi pakeitimai buvo aptarti Fondo tarybos posėdžiuse. Įstatymo projektas patikslintas pagal Fondo tarybos narių bendru sutarimu priimtus sprendimus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „draudimas“, „taryba“, „nedarbo socialinis draudimas“, „dalinis darbas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2019-10-21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata, pagal kurią „jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai“. Pastebėtina, kad nevisiškai aiški siūloma formulė „sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai“ ir neaišku kaip ji turėtų būti taikoma. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ši formulė taip pat nėra detalizuojama. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina detaliau atskleisti siūlomos formulės turinį, kad būtų suprantama, kada iš vieno biudžeto kitam bus sumokama besiskirianti dalis. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 4 straipsniu dėstomo 14 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
DĖL
2019-12-03
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo taisyklės (jos bus taikomos po viso įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2020 m. sausio 1 d.), įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje nereikia nurodyti išimties dėl ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo. Todėl siūlytina įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje braukti skaičius ir žodžius ,,7 straipsnio 1 dalį ir“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
DĖL
2019-12-13
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata, pagal kurią „jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai“. Pastebėtina, kad nevisiškai aiški siūloma formulė „sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai“ ir neaišku kaip ji turėtų būti taikoma.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ši formulė taip pat nėra detalizuojama. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina detaliau atskleisti siūlomos formulės turinį, kad būtų suprantama, kada iš vieno biudžeto kitam bus sumokama besiskirianti dalis. Svarstyti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikalavimus, įstatymo projekto 4 straipsniu dėstomo 14 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ūkio taryba, 2019-10-21 Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-4039 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė LR Seimui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatoma savarankiškai dirbantiems asmenims, tame tarpe ir ūkininkams, didinti šiuo metu galiojančias VSD įmokomis apmokestinamų pajamų ,,lubas“ nuo 43 VDU iki 60 VDU. Maksimalios mokamos ūkininkų VSD ir PSD įmokos smarkiai išaugtų ir per metus būtų sumokama iki 5000 eurų daugiau nei mokama dabar (šiuo metu maksimaliai 9527 eurai per metus). Toks staigus mokesčio didėjimas tikrai neigiamai paveiks ūkių finansinę padėtį. Esame įsitikinę, kad siūlymas sulyginti žemės ūkiu užsiimančio fizinio asmens apmokestinimą su pavyzdžiui antstolio veiklos apmokestinimu yra pažeidžiantis teisingumo principus. Žemės ūkio veikla, kaip jokia kita veikla yra imli investicijoms ir susiduria su didžiuliais rinkų svyravimais ir gamtos reiškinių sukeltomis rizikomis.
Ypač nepavydėtinoje padėtyje atsiduria paskolas bankuose paėmę ir sąlyginai dideles sumas į pagrindinę gamybos priemonę – žemės ūkio paskirties žemę investavę ūkininkai. Susidaro tokia situacija, kad investicijomis į žemę niekaip negalima sumažinti apmokestinamojo pelno, o nuo to popierinio pelno dar tenka susimokėti VSD ir PSD įmokas, nors tų pinigų realiai ūkininkas net nepačiupinėja. Visi kiti verslai investuodami į pagrindines gamybos priemones tomis investicijomis gali mažinti apmokestinamąjį pelną, tik ne žemės ūkis. Atkreipiame dėmesį, kad verslo savininkai – akcinių bendrovių akcininkai – iš viso nemoka VSD ir PSD įmokų, nei nuo apmokestinamojo pelno, nei gaudami dividendus. Tokiu būdų individualia veikla užsiimantys asmenys yra diskriminuojami, nes verčiami mokėti VSD ir PSD įmokas ne nuo vartojimui skirtų lėšų, bet nuo uždirbamo pelno – apmokestinamųjų pajamų. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas, 2019-11-132 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 5 dalis, kuria siūloma savarankiškai dirbantiems asmenims socialinio draudimo įmokų bazės „lubas“ nustatyti tokio paties dydžio kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims, t. y. vietoj dabar galiojančių 43 VDU „lubų“, pakelti „lubas“ iki 60 VDU.
Siūloma nedidinti socialinio draudimo įmokų bazės savarankiškai dirbantiems asmenims ir nekeisti bazinio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies. Pasiūlymas: Iš įstatymo projekto išbraukti 2 straipsnį:
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų
socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 60 VDU suma.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –2, susilaikė –0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Kaimo reikalų komitetas
2019-11-06
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Augustė Matulevičienė, komiteto biuro padėjėja – Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio viceministas – Petras Narkevičius, Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė – Regina Mininienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas – Vaidotas Kalinauskas, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas – Jonas Sviderskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21 5(23)
įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 5 straipsniu keičiamo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata, pagal kurią „jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai.
Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai“. Pastebėtina, kad nevisiškai aiški siūloma formulė „sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai“ ir neaišku kaip ji turėtų būti taikoma. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ši formulė taip pat nėra detalizuojama. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina detaliau atskleisti siūlomos formulės turinį, kad būtų suprantama, kada iš vieno biudžeto kitam bus sumokama besiskirianti dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21
straipsniu dėstomo 14 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio taryba, 2019-10-22 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė LR Seimui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatoma savarankiškai dirbantiems asmenims, tame tarpe ir ūkininkams, didinti šiuo metu galiojančias VSD įmokomis apmokestinamų pajamų ,,lubas“ nuo 43 VDU iki 60 VDU.
Maksimalios mokamos ūkininkų VSD ir PSD įmokos smarkiai išaugtų ir per metus būtų sumokama iki 5000 eurų daugiau nei mokama dabar (šiuo metu maksimaliai 9527 eurai per metus). Toks staigus mokesčio didėjimas tikrai neigiamai paveiks ūkių finansinę padėtį. Esame įsitikinę, kad siūlymas sulyginti žemės ūkiu užsiimančio fizinio asmens apmokestinimą su pavyzdžiui antstolio veiklos apmokestinimu yra pažeidžiantis teisingumo principus. Žemės ūkio veikla, kaip jokia kita veikla yra imli investicijoms ir susiduria su didžiuliais rinkų svyravimais ir gamtos reiškinių sukeltomis rizikomis. Ypač nepavydėtinoje padėtyje atsiduria paskolas bankuose paėmę ir sąlyginai dideles sumas į pagrindinę gamybos priemonę – žemės ūkio paskirties žemę investavę ūkininkai. Susidaro tokia situacija, kad investicijomis į žemę niekaip negalima sumažinti apmokestinamojo pelno, o nuo to popierinio pelno dar tenka susimokėti VSD ir PSD įmokas, nors tų pinigų realiai ūkininkas net nepačiupinėja. Visi kiti verslai investuodami į pagrindines gamybos priemones tomis investicijomis gali mažinti apmokestinamąjį pelną, tik ne žemės ūkis. Atkreipiame dėmesį, kad verslo savininkai – akcinių bendrovių akcininkai – iš viso nemoka VSD ir PSD įmokų, nei nuo apmokestinamojo pelno, nei gaudami dividendus. Tokiu būdų individualia veikla užsiimantys asmenys yra diskriminuojami, nes verčiami mokėti VSD ir PSD įmokas ne nuo vartojimui skirtų lėšų, bet nuo uždirbamo pelno – apmokestinamųjų pajamų. Pritarti
ūkio rūmai, 2019-11-04 Tarybos nariai posėdžio metu nagrinėjo: Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr.
IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. 1-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos taršą įstatymo 6 straipsnio ir 1 bei 2 priedėlio pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, kuriais siekiama keisti esamą mokesčių sistemą. <...> Žemės ūkio rūmų Taryba, kategoriškai nepritardama skubotiems, nepamatuotiems bei drastiškiems mokesčių sistemos pakeitimams, ragina:
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos
teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4039) atmesti, atsižvelgiant į žemdirbių savivaldos organizacijų pateiktus pasiūlymus ir į tai, kad šiuo metu dar nėra žinoma kokia ES paramos dalis teks Lietuvos žemės ūkiui naujajame finansiniame laikotarpyje, todėl sunku prognozuoti kokiomis konkurencinėmis sąlygomis turės dirbti Lietuvos ūkininkai, o papildoma įstatymo projektu siūloma nustatyti finansinė našta ūkininkams turėtų didelių neigiamų padarinių. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 IR 34¹
2019-11-18
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorės pavaduotoja, L. Stragauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-215
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 23 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata, pagal kurią „jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai.
Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai“. Pastebėtina, kad nevisiškai aiški siūloma formulė
„sumokama t + 2 metais, kai t – einamieji metai“ ir neaišku kaip ji turėtų
būti taikoma. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ši formulė taip pat nėra detalizuojama. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina detaliau atskleisti siūlomos formulės turinį, kad būtų suprantama, kada iš vieno biudžeto kitam bus sumokama besiskirianti dalis. Pritarti. Nuostata patobulinta. Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais;, kai čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais;, kai čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-214
2.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 4 straipsniu dėstomo 14 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, 2019-11-04 Nr. G-2019-8898 *
Žemės ūkio rūmų Taryba 2019 m. spalio 25 d. posėdyje nagrinėjo klausimą - „Dėl mokesčių sistemos tobulinimo“. Tarybos nariai posėdžio metu nagrinėjo: Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. 1-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos taršą įstatymo 6 straipsnio ir 1 bei 2 priedėlio pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, kuriais siekiama keisti esamą mokesčių sistemą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo" (toliau - Vyriausybės programa), 195.3. papunktyje įtvirtinta, kad Vyriausybė sieks „kad svarbiausiais mokesčių politikos principais liktų aiškumas ir skaidrumas. Keičiamų įstatymų pataisų įsigaliojimas bus nustatomas vadovaujantis „dviejų datų" taisykle ir bus siekiama, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis negu 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo".
Primename, kad 2017 m. spalio 16 d. tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuriuo įsipareigojama vykdyti valstybei būtinas reformas, nedidinti mokestinės naštos verslui bei reguliariai kelti atlyginimus. Taip pat buvo sutarta nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus bei siūlomus mokestinius pakeitimus iš anksto aptarti su socialiniais partneriais. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, jų tarifus ar lengvatas, sankcijas už pažeidimus arba iš esmės keičiantys apmokestinimo tvarką ar teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Tačiau galioja išimtis, leidžianti numatyto termino nesilaikyti priimant mokesčių įstatymus kartu su valstybės ir savivaldybių biudžetu. Nepaisant galiojančių išimčių, kuriomis dažnai piktnaudžiaujama, būtina užtikrinti, jog socialiniai partneriai turėtų pakankamai laiko susipažinti su siūlomais įstatymų pakeitimais bei galimybę pateikti kokybiškus pasiūlymus. Finansų ministerijos duotas formalus 5 dienų terminas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl mokestinių įstatymų projektų paketo yra neproporcingu ir prieštarauja teisinės valstybės principui. Priimant mokesčių įstatymų pakeitimus turėtų būti laikomasi mažiausiai 6 mėnesių įsigaliojimo termino. Tačiau praktikoje nesilaikoma net šio minimalaus reikalavimo. Šis terminas turėtų būti trumpinamas tik esant ypatingai svarbių pakeitimų poreikiui ir aiškiai pagrindžiant, kodėl skubesnis įsigaliojimas y ra kritiškai būtinas.
Atsižvelgiant į dabar siūlomų mokesčių įstatymų pakeitimų mastą, įsigaliojimo laikotarpis turėtų būti kur kas ilgesnis nei 6 mėnesiai. Priešingu atveju yra kenkiama valstybės teisinio reguliavimo ir socialiniam stabilumui bei investuotojų pasitikėjimui valstybe. Atsižvelgiant į lėtėjantį ekonomikos augimą reikia itin atsakingai planuoti mokesčių sistemos pakeitimus. Siekiant darnaus šalies ekonomikos augimo, ūkio subjektų konkurencingumo, būtinas mokesčių sistemos suderinamumas ir stabilumo užtikrinimas, taip pat savalaikis, nuoseklus ir pilnavertis socialinių partnerių įtraukimas, svarstant su šalies ekonomika susijusius teisės aktų pakeitimus. Pažymime, kad tokia praktika, kai teisės aktų projektai, susiję su mokesčių reguliavimo pakeitimais, teikiami skubotai bei įsigalioja kartu su 2020 m. valstybės ir savivaldybių biudžetu yra neatsakinga, mažinanti stabilumą valstybėje ir neatitinka Vyriausybės programoje deklaruojamų nuostatų - „siūlymai pertvarkyti mokesčių sistemą remiasi pagrindiniais teisingumo, efektyvumo, skaidrumo ir administravimo paprastum o principais.". Žemės ūkio rūmų Taryba, kategoriškai nepritardama skubotiems, nepamatuotiems bei drastiškiems mokesčių sistemos pakeitimams, ragina:
Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų;
Kaimo reikalų komiteto sprendimo ir Biudžeto finansų komiteto pasiūlymo dėl projekto 2 straipsnio išbraukimo (kuriems siūloma nepritarti). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2019-11-07 * 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4039) atmesti, atsižvelgiant į žemdirbių savivaldos organizacijų pateiktus pasiūlymus ir į tai, kad šiuo metu dar nėra žinoma kokia ES paramos dalis teks Lietuvos žemės ūkiui naujajame finansiniame laikotarpyje, todėl sunku prognozuoti kokiomis konkurencinėmis sąlygomis turės dirbti Lietuvos ūkininkai, o papildoma įstatymo projektu siūloma nustatyti finansinė našta ūkininkams turėtų didelių neigiamų padarinių. Nepritarti. 1. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriame paliekama Vyriausybės pasiūlyta projekto 2 straipsnio nuostata (tik šis straipsnis susijęs Kaimo reikalų komiteto sprendimo argumentais), dėl socialinio draudimo įmokų bazės ,,lubų“ padidinimo nurodytiems savarankiškai dirbantiems asmenims, nustatant jas tokio paties dydžio, kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims (dėl šio pokyčio papildomos įmokos už pajamas uždirbtas 2020 m. bus mokamos 2021 m. ). 2. Didesnė pirmiau nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų mokamų socialinio draudimo įmokų suma, padės užtikrinti didesnes šių asmenų socialinio draudimo garantijas. 2. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 5 dalis, kuria siūloma savarankiškai dirbantiems asmenims socialinio draudimo įmokų bazės „lubas“ nustatyti tokio paties dydžio kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims, t. y. vietoj dabar galiojančių 43 VDU „lubų“, pakelti „lubas“ iki 60 VDU.
Siūloma nedidinti socialinio draudimo įmokų bazės savarankiškai dirbantiems asmenims ir nekeisti bazinio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies. Pasiūlymas: Iš įstatymo projekto išbraukti 2 straipsnį:
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų
socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 60 VDU suma.“ Pritarti iš dalies. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, bet nepritarta Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui dėl projekto 2 straipsnio išbraukimo. Komiteto patobulintame įstatymo projekte paliekama Vyriausybės pasiūlyta projekto 2 straipsnio nuostata dėl socialinio draudimo įmokų bazės ,,lubų“ padidinimo nurodytiems savarankiškai dirbantiems asmenims, nustatant jas tokio paties dydžio, kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims, t.y. (dėl šio pokyčio papildomos įmokos už pajamas uždirbtas 2020 m. bus mokamos 2021 m. ). 2. Didesnė pirmiau nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų mokamų socialinio draudimo įmokų suma, padės užtikrinti didesnes šių asmenų socialinio draudimo garantijas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-189 (34¹⁾
Atsižvelgiant į tai, kad ne visos universitetinės ligoninės teikia tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, patikslinti formuluotę vietoj žodžio ,,universitetines“ įrašant žodį ,,universitetų“. Pasiūlymas: Patikslinti projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo
nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetines universitetų ir respublikines ligonines, teikiančias antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria sudaryta sutartis, suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga sumoka iš Fondo biudžeto.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 N Argumentai: Siekiant išlaikyti tvarų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei užtikrinti papildomas lėšas, reikalingas didesnėms socialinio draudimo pensijoms mokėti, tikslinga palikti 2019 metais galiojančias asmenų pajamas, nuo kurių socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos.
Paminėtina, kad bus tam tikros gyventojų pajamų mokesčio netektys, nes padidintas gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo pajamų, kurios neapmokestinamos socialinio draudimo įmokomis. Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,2. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų
socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma, o šias sumas šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Priskaičiavus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali suma.
Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-03 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo taisyklės (jos bus taikomos po viso įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2020 m. sausio 1 d.), įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje nereikia nurodyti išimties dėl ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo. Todėl siūlytina įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje braukti skaičius ir žodžius ,,7 straipsnio 1 dalį ir“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta,
pasiūlymai: negauta,
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo nariai Guoda Burokienė Tomas Tomilinas, 2019-12-032 Argumentai: Siūlome nustatyti vienodo dydžio socialinio draudimo įmokų bazę visiems savarankišką veiklą vykdantiems ir pajamas deklaruojantiems asmenims, nekeičiant maksimalių apmokestinamų pajamų dydžio Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų
socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 VDU suma.“ Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio
draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 60 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 60 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90
draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
XIIIP-4039(3). 6.2. Pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas ir apsvarstyti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą dėl savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazės nustatymo:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-042 Argumentai: Siekiant nustatyti vienodą savarankiškai dirbančių asmenų ir samdomą darbą dirbančių asmenų minimalų dalyvavimą socialinio draudimo sistemoje, siūloma nustatyti, kad savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas moka pajamų sumos, kuri negali būti mažesnė nei minimali mėnesinė alga Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio įstatymo
taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 60 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, jeigu asmuo yra individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, ir (ar) ūkinės bendrijos tikrasis narys arba kelių mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų tikrasis narys, socialinio draudimo įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos apskaičiuoja draudėjas, kuris yra įregistruotas anksčiausiai. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija turi bankrutuojančios arba bankrutavusios statusą, veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 60 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 9060 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas,
3 N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Papildyti 11 straipsnio 2 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti tai:
„7) yra draudžiami socialiniu draudimu pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ačienė, K.Glaveckas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 IR 34¹
2019-12-04
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: biuro padėjėja E. Bulotaitė, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo taisyklės (jos bus taikomos po viso įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2020 m. sausio 1 d.), įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje nereikia nurodyti išimties dėl ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo. Todėl siūlytina įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje braukti skaičius ir žodžius ,,7 straipsnio 1 dalį ir“. Pritarti.
Pritarti. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai G. Burokienė, T. Tomilinas 2019-12-032 Argumentai: Siūlome nustatyti vienodo dydžio socialinio draudimo įmokų bazę visiems savarankišką veiklą vykdantiems ir pajamas deklaruojantiems asmenims, nekeičiant maksimalių apmokestinamų pajamų dydžio Pasiūlymas:
išdėstyti taip: Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų
socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 VDU suma.“ 1.Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 60 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90
privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 60 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. Pritarti iš dalies. Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl projekto 2 straipsnio, kuriame:
1) pritarta tik Seimo narių G. Burokienės, T.
Burokienės, T. Tomilino 2019-12-03 pasiūlymo nuostatai dėl socialinio draudimo įmokų bazės padidinimo (nuo 50 iki 60 proc.) keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte;
2) nepritarta Seimo narių pasiūlymo nuostatoms dėl socialinio draudimo įmokų bazės sumažinimo nuo 90 proc. iki 60 proc., taip pat toms, kuriomis nekeičiamas socialinio draudimo įmokų ,,lubų“ dydis. (Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktai projekto 2 straipsnio pernumeruotos 2 dalies nuostatai dėl socialinio draudimo įmokų ,,lubų“ padidinimo nurodytiems savarankiškai dirbantiems asmenims, nustatant jas tokio paties dydžio (60 VDU), kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims. (žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 2 straipsnio, išvados 7.2 punkte). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui XIIIP-4039(3). 6.2. Pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas ir apsvarstyti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą dėl savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazės nustatymo:
Pritarti iš dalies. Pritarta Komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus, įstatymo projektui, kuriame:
1) pritarta tik Seimo narių G. Burokienės, T. Tomilino 2019-12-03 pasiūlymo nuostatai dėl socialinio draudimo įmokų bazės padidinimo (nuo 50 iki 60 proc.) keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte;
2) nepritarta Seimo narių G. Burokienės, T.
Burokienės, T. Tomilino 2019-12-03 pasiūlymo nuostatoms (kurioms pritarė Biudžeto ir finansų komitetas) dėl: socialinio draudimo įmokų bazės sumažinimo nuo 90 proc. iki 60 proc., taip pat į toms, kuriomis siūloma nekeisti socialinio draudimo įmokų ,,lubų“ dydžio (t.y. jų nedidinti iki 60 VDU). (žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 2 straipsnio, išvados 7.2 punkte). Komitetas pritarė iš dalies Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pasiūlymui dėl projekto 2 straipsnio 1 dalies (žr. Komiteto nuomonę ir argumentus prie BFK pasiūlymo). 1.1. Biudžeto ir finansų komitetas,
1 N Argumentai: Siekiant nustatyti vienodą savarankiškai dirbančių asmenų ir samdomą darbą dirbančių asmenų minimalų dalyvavimą socialinio draudimo sistemoje, siūloma nustatyti, kad savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas moka pajamų sumos, kuri negali būti mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 2 straipsnį (patobulinto projekto 2 straipsnio 1 dalis) ir jį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo
skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 60 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Tuo atveju, jeigu asmuo yra individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, ir (ar) ūkinės bendrijos tikrasis narys arba kelių mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų tikrasis narys, socialinio draudimo įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos apskaičiuoja draudėjas, kuris yra įregistruotas anksčiausiai. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija turi bankrutuojančios arba bankrutavusios statusą, veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 60 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 60 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.“ Pritarti iš dalies. Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl projekto 2 straipsnio (žr. išvados 7.2 punkte), kuriame: -pritarta tik nuostatai dėl socialinio draudimo įmokų bazės padidinimo (nuo 50 iki 60 proc.) keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte;
1.2 Biudžeto ir finansų komitetas,
3 N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Papildyti 11 straipsnio 2 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti tai:
„7) yra draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis.“ Nepritarti. Nepritarta susijusiems Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo pakeitimams dėl minimalių socialinio draudimo įmokų savarankiškai dirbantiems asmenims įvedimo. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-12-042 Argumentai: Komitetui pritarus iš dalies Seimo narių G. Burokienės ir T. Tomilino 2019-12-03 pasiūlymui dėl projekto 2 straipsnio, siūlome papildyti projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi, buvusią vienintelę dalį laikyti 2 dalimi. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1.
Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 60 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų
asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 VDU suma.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirta pranešėja: R. Šalaševičiūtė
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo
projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė