projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagrindinis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – patvirtinti Įstatymo projekte teikiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) 2020 metų rodiklius. Įstatymo projektas ir 2020 metų Fondo biudžeto projektas parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad Fondo biudžeto projektas sudaromas biudžetiniams metams. Įstatymo projektą ir 2020 metų Fondo biudžeto projektą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbtu šalies ekonominės raidos scenarijumi 2020–2022 metams, parengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Fondo biudžeto projektą parengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (direktorė – Julita Varanauskienė, tel. 272 4864, el. p. [email protected]). Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja Rima Sereikienė, tel. 266 8135, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Fondo biudžetas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 18 d. priimtą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XIII-1719. Ateinantiems metams Fondo biudžeto rodikliai bus tvirtinami šiuo Įstatymo projektu. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Bus patvirtinti Fondo biudžeto 2020 metų rodikliai, pagal kuriuos bus vykdomas Fondo biudžetas. Atsižvelgiant į tai, kad suplanuoti Fondo biudžeto rodikliai atitinka Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir planuojamas Fondo biudžeto struktūrinis perteklius, Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis 2020 metams nenustatoma. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 36 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte. Priėmus Įstatymo projektą, bus patvirtinti Fondo biudžeto 2020 metų rodikliai, pagal kuriuos bus vykdomas Fondo biudžetas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokoms, trūkumas dengiamas skolintomis lėšomis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „biudžetas“,
„socialinis draudimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
RESPUBLIKOS valstybinio SOCIALINIO
įstatymo PROJEKTO
ir uždaviniai Pagrindiniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau– Įstatymo projektas) tikslai patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos (toliau – Fondo taryba) veiklos principus bei kompetencijas, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) vykdomas funkcijas, patikslinti draudimo valstybės lėšomis taisykles, taikomas deleguotų asmenų sutuoktinių draudimui, nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims socialinio draudimo įmokų bazės „lubas“ tokio paties dydžio, kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais ir juos nagrinėjanti. Šios institucijos vaidmuo yra ypač svarbus socialinio draudimo sistemos valdyme, todėl svarbu, kad šios įstaigos kompetencijos ir veiklos principai nuolat išliktų aktualūs, nes valstybinio socialinio draudimo sistema nuolat plečiama, keičiamos taisyklės, reguliuojančios tiek apdraustųjų, tiek draudėjų valstybinio socialinio draudimo klausimus. Viena iš Fondo tarybos kompetencijų – nagrinėti ir teikti pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, neviršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų nagrinėja ir sprendimus priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Taigi, jei socialinio draudimo įmokų skolos, delspinigiai ar baudos neviršija 30 tūkst. eurų, sprendimus priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jei ši suma viršija 30 tūkst., – Fondo valdyba, atsižvelgusi į Fondo tarybos pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 10 metų (nuo 2005 m.) ši suma nebuvo keista, taip pat į tai, kad skolą, viršijančią 30 tūkst. eurų, iš karto nagrinėja dvi institucijos, siūloma peržiūrėti šią tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta Fondo tarybai priskirtina funkcija susijusi su dalinio darbo išmokomis, šią funkciją privalu numatyti ir Fondo tarybos kompetencijas reguliuojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Fondo tarybos narių sudėtis tvirtinama neribotam laikui, t. y. paskirtieji asmenys nėra rotuojami, deleguojančios institucijos neprivalo peržiūrėti savo sprendimų dėl paskirtųjų asmenų. Dėl specifikos (pavyzdžiui, dėl kadencijų pabaigos) dažniausiai keičiasi valstybės institucijoms atstovaujantys asmenys, be to, daugumai tarybų ir įstaigų vadovų nustatytos kadencijos, todėl, siekiant aiškaus Fondo tarybos narių sudarymo ir atsižvelgiant į tai, kad kitos veikiančios tarybos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kultūros taryba ar Lietuvos Respublikos trišalė taryba) sudarytos ketverių metų kadencijai, Fondo tarybos sudarymo principai taip pat peržiūrimi šiuo aspektu. Lietuvos pensininkų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Pensininkų reikalų taryba) yra išreiškusi norą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dalyvauti Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis ir taip bendradarbiauti su Fondo taryba.
Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų, gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus, tačiau šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatyta, kad kurios nors įstaigos, organizacijos ar institucijos deleguoti asmenys gali dalyvauti Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis. Įvertinus Pensininkų reikalų tarybos prašymą, peržiūrimi Fondo tarybos veikimo principai. Fondo valdyba, vykdydama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 34¹ straipsnio
priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – Įstaigos), su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Fondo valdyba, rengdama viešojo pirkimo dokumentus, nustatė, kad tokios Įstaigos, kurios gali teikti antrinio bei tretinio lygio paslaugas ir pretenduoti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti sutartį, iš viso Lietuvoje yra tik septynios: po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Rengiant viešojo pirkimo dokumentus, taip pat nustatyta, kad visos galimos septynios Įstaigos negali pasiūlyti viso Fondo administravimo įstaigoms reikiamo spektro specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtinos neįgalumo, laikinojo nedarbingumo ir darbingumo lygio priežiūros funkcijoms vykdyti. Visą spektrą paslaugų iš galimų septynių Įstaigų gali pasiūlyti ir teikti tik viena Įstaiga Lietuvoje.
Visos galimos septynios Įstaigos teikia tik tam tikros apimties specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pagal profilius, todėl taikyti viešojo pirkimo procedūras, nustatant paslaugų teikėjus, neprasminga ir neracionalus, nes konkurencija tarp šių Įstaigų negalima ir tai apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Taip pat neatmestina galimybė, kad tokios Įstaigos gali būti nesuinteresuotos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsisakius sudaryti sutartis su Įstaigomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, būtų užtikrintas efektyvesnis valstybės finansinių išteklių panaudojimas, nes Įstaigų paslaugų išlaidos galėtų būti apmokamos ne rinkos kainomis, o atsižvelgiant į bazines asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436
„Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių
išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304
„Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64 215) specialistai. 3.
šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio, o jei 0,5 pareiginės algos ar 0,5 darbo užmokesčio nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmenų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos tarpusavio susitarimu, o valstybės institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Fondo tarybos sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, specialiuosius ekspertinių paslaugų pirkimo reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba. Šio straipsnio 9 dalyje nenumatyta, kad Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis dalyvauja Pensininkų reikalų tarybos atstovas.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Šio straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Fondo taryba tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, o 10 punkte nustatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Minėtame straipsnyje nenumatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnyje nenustatyta, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 12, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:
tarybos narių sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 4 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo pakeitimu bus sudarytos sąlygos kas 4 metus peržiūrėti į Fondo tarybą deleguotų asmenų sąrašą;
reikalų tarybos atstovas Fondo tarybos veikloje gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Taip bus sudaryta galimybė Pensininkų reikalų tarybos atstovui stebėti Fondo tarybos veiklą, taip bus sudarytos sąlygos šioms institucijoms bendradarbiauti;
taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 70 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Toks pakeitimas užtikrins, kad Fondo taryba nagrinėtų ir teiktų pasiūlymus tik tada, kai socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų sumos yra didesnės nei 70 tūkst. eurų.
Priėmus siūlomus pakeitimus, sprendimus dėl 30–70 tūkst. eurų siekiančių socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų priimtų Fondo valdyba be Fondo tarybos pritarimo;
taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. Šiuo pakeitimu siekiama papildyti Fondo tarybos vykdomas funkcijas, nustatytas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
taryba nebetvirtins ir nebeskelbs rodiklių, nustatytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, t. y. indeksavimo koeficiento ir pagal jį indeksuotų bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžių. Šie rodikliai bus tvirtinami su atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, kaip ir kiti su biudžeto formavimu susiję dydžiai;
valdyba priskirs draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtins draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.
Šiuo pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne Fondo taryba, o Fondo valdyba tvirtintų draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nes Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, be to, draudėjų priskyrimas konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei sureguliuotas teisės aktais, todėl iš esmės tai yra techninis veiksmas, nereikalaujantis priimti sprendimų socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais;
kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.
valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose suvedamas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų;
nustatyti, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti;
senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o jei nurodyta 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Šiuo pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne Fondo taryba, o Fondo valdyba tvirtintų draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nes Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, be to, draudėjų priskyrimas konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei sureguliuotas teisės aktais, todėl iš esmės tai yra techninis veiksmas, nereikalaujantis priimti sprendimų socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais;
kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.
valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose suvedamas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų;
nustatyti, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti;
senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o jei nurodyta 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Pakeitimas nustatys vienodą šios įstatymo nuostatos taikymą ir užtikrins deleguotų asmenų sutuoktiniams pastovaus dydžio socialines garantijas, kai deleguoto asmens pareiginė alga (darbo užmokestis) nesikeičia.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereiks. 12.
projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Aiškinamajame rašte aptariamam Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Siūlomi pakeitimai buvo aptarti Fondo tarybos posėdžiuse. Įstatymo projektas patikslintas pagal Fondo tarybos narių bendru sutarimu priimtus sprendimus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „draudimas“, „taryba“, „nedarbo socialinis draudimas“, „dalinis darbas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2019-10-21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi –šioje dalyje nėra išskirta, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu atskirai tvirtinami fondo veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai už pensijų kaupimo dalyvio lėšomis mokamų įmokų surinkimą ir pervedimą ir už papildomai iš valstybės biudžeto lėšų mokamų įmokų pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 straipsniu siūloma nustatyti ne tik pensijų indeksavimo rodiklius, bet ir bazinės pensijos bei našlių pensijos dydžius, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
DĖL
2019-12-03
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose yra numatyti dydžiai, kurie bus taikomi atitinkamai nuo 2020 m. sausio 1 d. ir 2020 m. liepos 1 d. ir kurie dėstomi po punktais brūkšneliu. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, pagal kuriuos įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai, kurie gali būti skaidomi į papunkčius, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jame dėstyti dvi skirtingas 6 straipsnio redakcijas, numatant jų atitinkamą įsigaliojimą įstatymo projekto 8 straipsnyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO 2020 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-12-11 Nr. XIIIP-4038(4) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-213 8,9 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 8 ir 9 dalyse siūlomas reguliavimas tarpusavyje derintinas su Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi – šioje dalyje nėra išskirta, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu atskirai tvirtinami fondo veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai už pensijų kaupimo dalyvio lėšomis mokamų įmokų surinkimą ir pervedimą ir už papildomai iš valstybės biudžeto lėšų mokamų įmokų pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Atsižvelgiant į tai,
kad įstatymo projekto 6 straipsniu siūloma nustatyti ne tik pensijų indeksavimo rodiklius, bet ir bazinės pensijos bei našlių pensijos dydžius, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. Pritarti. 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4038 ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Audito komitetas
2019-11-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Julita Varanauskienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Paulius Gradeckas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
89 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 8 ir 9 dalyse siūlomas reguliavimas tarpusavyje derintinas su Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi – šioje dalyje nėra išskirta, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu atskirai tvirtinami fondo veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai už pensijų kaupimo dalyvio lėšomis mokamų įmokų surinkimą ir pervedimą ir už papildomai iš valstybės biudžeto lėšų mokamų įmokų pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms. Apsispręsti pagrindiniame komitetui
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti ne tik pensijų indeksavimo rodiklius, bet ir bazinės pensijos bei našlių pensijos dydžius, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2019-11-06 Nr. S2019(22.3E-2200)-12-5821 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 17 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1]. Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2020 m. valdžios sektoriaus balansas iš esmės nekelia nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikio kainų raidai mastas priklausys nuo stambios prekybos mokesčio. Be stambios prekybos mokesčio įtakos, poveikis vidutinei metinei infliacijai 2020–2021 m. kasmet siektų apie 0,1–0,3 proc. punkto, tačiau stambios prekybos mokestis galėtų vidutinę metinę infliaciją 2020 m. papildomai padidinti 0,2–0,3 proc. punkto (su prielaida, kad šiuo mokesčiu bus padidintos vartotojų kainos). Jei būtų įvestas finansų rinkos dalyvių mokestis, koks yra pasiūlytas 2019 m. spalio 11 d. registruotame įstatymo projekte[2], tai galėtų kelti iššūkių finansų įstaigų veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui ekonominio nuosmukio metu. Projektuose teigiama, kad 2020 m. formuojami valdžios sektoriaus rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų, o numatoma vykdyti fiskalinė politika ekonomikos ciklo atžvilgiu 2020 m. bus anticiklinė. Tačiau projektuose numatoma reikšminga pajamų iš geresnio mokesčių administravimo suma, kurios pagrįstumas yra kvestionuotinas. Be to, naudojamas produkcijos atotrūkio nuo potencialiojo jos lygio įvertis, palyginti su Lietuvos banko įverčiu, 2020 m. yra mažesnis. Todėl kyla rimtų abejonių, ar projektai atitinka FSĮKĮ nuostatas, taip pat, ar iš tikrųjų 2020 m. planuojama vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Projektuose pateikiama informacija rodo, kad fiskalinė politika ir 2019 m. yra prociklinė, o ne neutrali, kaip buvo planuota rengiant 2019 m. biudžetą.
Lietuvos banko vertinimu, valdžios sektoriaus balansas 2020 m. bus prastesnis, nei planuojama projektuose. Juose nurodoma, kad formuojamas valdžios sektoriaus balansas 2020 m. bus perteklinis ir sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau reikšminga numatomo pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo (187 mln. Eur, arba 0,4 % BVP), kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. Abejones dėl surinkimo sustiprina ir tai, kad panaši papildomų pajamų suma iš geresnio mokesčių administravimo buvo planuota ir 2019 m., tačiau iš projektuose pateikiamų skaičių matyti, kad šis planas nėra vykdomas: esant gerokai spartesnei, negu prognozuota, ekonomikos plėtrai, 2019 m. numatomas pajamų iš mokesčių bei socialinių įmokų ir BVP santykis (30,4 %) yra mažesnis, nei planuota 2019 m. biudžete (30,9 %). Tikėtinas prastesnis, nei planuojama projektuose, valdžios sektoriaus balansas daugiausia prisideda prie to, kad 2020 m. projektai netenkina FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienais metais, išskyrus metus, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, turi būti tenkinama bent viena iš keturių toje dalyje išvardytų sąlygų. Remiantis projektuose pateikiamomis makroekonominėmis prognozėmis, akivaizdu, kad 2020 m. turėtų būti tenkinama FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 sąlyga: struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio absoliučioji vertė 2020 m. turi būti mažesnė už vidutinio laikotarpio tikslo absoliučiąją vertę ir, palyginti su 2019 m., sumažėti.
Projektuose teigiama, kad formuojamas 2020 m. valdžios sektoriaus struktūrinis balansas tenkins FSĮKĮ įtvirtintą perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, nes absoliučia verte bus mažesnis tiek už vidutinio laikotarpio tikslą, tiek už 2019 m. valdžios sektoriaus struktūrinį balansą: numatoma, kad valdžios sektoriaus struktūrinis balansas 2020 m. sudarys –0,7 proc. BVP ir bus 0,7 proc. punkto geresnis, palyginti su
balanso apskaičiavimui taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius[3] ir eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas, matyti, kad struktūrinis deficitas 2020 m. nepagerėja. Pagrindinė to priežastis – tikėtinas prastesnis (eliminavus geresnio mokesčių administravimo pajamas) nominalusis valdžios sektoriaus balansas. 1 lentelė. Projektuose pateikiamų 2018–2020 m. pirminių pagal ciklą pakoreguotų ir struktūrinių valdžios sektoriaus balansų palyginimas su Lietuvos banko įverčiais, gautais taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas
projektuose) –0,8 –1,4 –0,7 Struktūrinio VS balanso pokytis, proc. punktais (pateiktas projektuose) 0,6 0,7 Struktūrinis VS balansas, proc. BVP (alternatyvus Lietuvos banko įvertis) –0,4 –1,3 –1,4 Struktūrinio VS balanso pokytis, proc. punktais (alternatyvus Lietuvos banko įvertis) –0,9 –0,1 Pirminis pagal ciklą pakoreguotas VS balansas, proc.
BVP (pateiktas projektuose) 0,2 –0,5 –0,2 Pirminio pagal ciklą pakoreguoto VS balanso pokytis, proc. punktais (pateiktas projektuose) –0,8 0,3 Pirminis pagal ciklą pakoreguotas VS balansas, proc. BVP (alternatyvus Lietuvos banko įvertis) 0,5 –0,5 –0,8 Pirminio pagal ciklą pakoreguoto VS balanso pokytis, proc. punktais (alternatyvus Lietuvos banko įvertis) –1,0 –0,3 Pastaba: VS – valdžios sektorius. Projektai rodo, kad FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės nesilaikoma ir 2019 m. Šiais metais turėtų būti laikomasi tos pačios FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Tačiau projektuose pateikiami skaičiai rodo, kad šios sąlygos 2019 m. nebus laikomasi, nes struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis 2019 m. sudarys –1,4 proc. ir absoliučia verte padidės, palyginti su 2018 m., kuriais jis sudarė –0,8 proc. BVP. Primename, kad dėmesį į tai, kad 2019 m. nebus laikomasi FSĮKĮ nuostatų, Lietuvos bankas atkreipė savo išvadoje Lietuvos Respublikos Seimui dėl 2019 m. biudžeto projekto. Tai, kad 2019 m. Lietuvoje vykdoma prociklinė fiskalinė politika, nurodo ir Europos Komisija[4]. Lietuvos banko vertinimu, 2020 m. planuojama vykdyti fiskalinė politika bus prociklinė arba neutrali, o ne anticiklinė, kaip teigiama projektuose. Projektuose teigiama, kad pirminio pagal ciklą koreguoto valdžios sektoriaus balanso pokytis 2020 m. sudaro 0,4 proc. punkto.
Tačiau, eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas, pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius ir taikant ankstesnių metų su biudžetu susijusiuose dokumentuose pateiktą fiskalinės politikos pobūdžio apibrėžimą[5], matyti, kad pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso pokytis 2020 m. sudaro –0,3 proc. punkto. Tai reiškia, kad pirminis pagal ciklą pakoreguotas balansas blogėja ir yra prociklinės arba geriausiu atveju neutralios, o ne anticiklinės fiskalinės politikos išraiška. Nors 2020 m. planuojama pasiskolinti 2,7 mlrd. Eur, tačiau didžioji šių lėšų dalis bus skiriama esamai skolai grąžinti, todėl toks skolinimasis reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui nedarys. Apie
grąžinti, o kita dalis bus kaupiama obligacijoms 2021 m. kovo mėn. išpirkti. Be to, palūkanų normoms ir toliau mažėjant, toks refinansavimas turėtų sumažinti ateities skolos tvarkymo sąnaudas. Taigi, nors bendra valdžios skola (nominaliąja verte) 2020 m. padidės, vis dėlto, manytina, kad šis papildomas skolinimasis reikšmingo poveikio pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu nepadarys. Viena vertus, ekonomikai augant, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis toliau nuosaikiai mažėja (pvz.,
sudaryti apie 35,1 %). Kita vertus, šis santykis vis dar bus reikšmingai didesnis nei prieš 2009 m. ekonomikos sunkmetį fiksuotas dydis (2008 m. – 14,6 %).
Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir tolesnis griežtos jų skolinimosi kontrolės palaikymas finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai, vis dėlto nerimą kelia informacijos apie konsoliduotus savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinius įsipareigojimus stoka. Prognozuojama, kad 2020 m. savivaldybių biudžetų pajamos turėtų augti apie 350 mln. Eur (11,9 %). Didesnių įplaukų tikimasi iš gyventojų pajamų mokesčių, taip pat padidintos ir specialiosios tikslinės dotacijos. Toliau bus palaikoma griežta savivaldos institucijų ir įmonių skolinimosi politika. Pavyzdžiui, savivaldybių skolos limitas bus toks pat kaip ir 2019 m. (60 %), o Vilniaus m. savivaldybei jis sumažintas nuo 85 iki 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o savivaldybių mokėtinos sumos (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2020 m. pabaigoje negalės būti didesnės nei 2020 m. pradžioje. Tokie patys apribojimai buvo numatyti ir 2019 m. biudžete. Kita vertus, pastebėtina, kad iki šiol nėra aiškus konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis. Į su skola susijusių duomenų kokybės trūkumus savo ataskaitose atkreipė dėmesį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė[6] ir Tarptautinis valiutos fondas[7]. Tokia padėtis kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnis nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų, todėl rekomenduotina imtis priemonių, užtikrinančių tinkamą duomenų apie savivaldos institucijų ir įmonių skolą kokybę.
Vyriausybės sprendimas padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius), nuo 1,3 iki 1,65 yra priimtinas dabartinio dienpinigių reglamentavimo kontekste, tačiau apskritai šį reglamentavimą reiktų reikšmingai keisti. Nors projektuose planuojama, kad dėl šių pakeitimų 2020 m. bus gauta 66 mln. Eur papildomų pajamų (0,1 % BVP), tačiau, Lietuvos banko vertinimu, reikėtų toliau tobulinti dienpinigių mokėjimo tvarką. Tai reikšmingiau padidintų mokestines pajamas bei socialinio draudimo įmokas ir padidintų dirbančiųjų socialines garantijas. Apskritai, Lietuvos banko vertinimu, dabartinė dienpinigių išmokėjimo tvarka yra ydinga. Dienpinigių ekonominė prasmė – kompensuoti dėl komandiruotės darbuotojų patiriamas papildomas sąnaudas. Be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą. Todėl išmokama dienpinigių suma turėtų būti artima faktinėms darbuotojo komandiruotėje patiriamoms papildomoms išlaidoms. Prie to būtų galima priartėti sumažinant dienpinigių ribas, o radikalesniu atveju – pereinant tik prie pagrindimą turinčių išlaidų pripažinimo. Lietuvos banko vertinimu, siūlomas įvesti naujas stambios prekybos mokestis yra menkai pagrįstas.
Stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagrindinis šio mokesčio įvedimo tikslas – fiskalinėmis priemonėmis spręsti Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos specifikos problemas, susijusias su „ypač didelę rinkos galią turinčių stambios prekybos įmonių veikla, taip pat poreikiu skatinti smulkaus verslo plėtrą, siekiant maksimalaus mokestinio teisingumo“. Vis dėlto, Lietuvos banko nuomone, reikėtų tiksliau įvardyti siekiamų mažmeninės prekybos rinkos struktūros pokyčių pobūdį bei mastą ir išsamiau pagrįsti siūlomos mokestinės priemonės efektyvumą. Be atitinkamų paaiškinimų, pasiūlymas įvesti naują stambios prekybos mokestį vertintinas kaip išimtinai fiskalinių tikslų siekimas. Siūlymas plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę vertintinas teigiamai, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, yra erdvės tolesniam NT mokesčio tobulinimui. Fizinių asmenų nekomercinio NT neapmokestinamosios vertės sumažinimas nuo 220 tūkst. iki 100 tūkst. Eur turėtų papildomai paliesti apie 2 proc. būsto savininkų ir apie 12 proc. būsto fondo Lietuvoje vertės. Vis dėlto reikšmingos įtakos NT rinkai tai neturėtų daryti, pirmiausia dėl to, kad pokytis turės įtakos tik nedidelei būsto sandorių daliai. Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad būsto pirkimo ir pardavimo sandorių, viršijančių 100 tūkst. Eur, Lietuvoje sudaroma vos apie 6,5 proc. Be to, apie pusė didesnių sandorių sudaroma ne pavienių asmenų, o, pavyzdžiui, kartu su sutuoktiniu, todėl realų poveikį siūlomi mokestiniai pakeitimai turėtų tik apie 3 proc. visų Lietuvoje sudaromų būsto sandorių, iš jų didžioji dalis (apie 75 %) sudaromi Vilniaus mieste. Skaičiavimai rodo, kad būtų prasminga ryžtingiau mažinti NT mokesčiu neapmokestinamo turto vertės ribą ir tokiu būdu įvesti platesnės apimties visuotinį, progresyvų NT mokestį.
Tokią nuomonę pagrindžiančius argumentus ir minėtais principais pagrįstą fizinių asmenų NT mokesčio pavyzdį Lietuvos bankas 2018 m. pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms[8]. Siūlomas finansų rinkos dalyvių mokestis padidintų valdžios sektoriaus pajamas trumpuoju laikotarpiu, tačiau darytų neigiamą įtaką skolinimo augimui, jo kainai ir finansų sistemos stabilumui. Pastebime, kad finansų sektorius savo kritinėmis funkcijomis (pvz., jame laikomos gyventojų ir įmonių lėšos, atliekami atsiskaitymai) skiriasi nuo kitų ekonomikos sektorių. Vertinant šio mokesčio įtaką, svarbu atkreipti dėmesį tiek į tiesiogines galimas pasekmes (didesnė skolinimo kaina, sumažėjęs skolinimas, mažiau pelningai veikiančių bankų stabilumas), tiek ir į formuojamas paskatas finansų rinkos dalyviams. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Centrinis Bankas, teikęs nuomonę prieš įvedant rinkos dalyvių mokestį kitose šalyse (pvz., Lenkijoje ir Rumunijoje), akcentavo, kad mokestis turėtų būti susietas su specifine rizika, kylančia iš finansų sistemos ir taikomas tai rizikai mažinti, o ne biudžeto įplaukoms padidinti (vėlgi išimtinai fiskalinis siūlomos mokestinės priemonės tikslas). 2019 m. spalio 11 d. registruotame įstatymo projekte[9] pasiūlytas finansų rinkos dalyvių mokestis, stipriau sulėtėjus ekonomikos augimui, galėtų kelti papildomų iššūkių finansiniam stabilumui. Norime pabrėžti, kad santykinai didelis mokestis, priklausantis nuo finansų rinkos dalyvių turto vertės ir nepriklausantis nuo jų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, didesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių finansų įstaigų, ypač mažiau pelningų, veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui.
Be to, bankai gali siekti didinti rizikingų paskolų dalį portfelyje tam, kad būtų pasiektas banko akcininkų nustatytas viso paskolų portfelio pelningumas. Be to, toks finansų rinkos dalyvių mokestis mažintų kreditavimo prieinamumą, didintų kreditavimo kainą, o tai mažintų ir ekonomikos augimą. Lietuvoje apie tris ketvirtadalius bankų turto sudaro paskolos gyventojams ir įmonėms, o bankų koncentracija yra viena didžiausių Europoje. Esant didelei bankų koncentracijai, tikėtina, kad dalis mokesčio naštos būtų perkelta naujiems skolininkams. Dėl to, tikėtina, didėtų bankų suteikiamų paskolų maržos ir
(arba) kitų paslaugų įkainiai, mažėtų indėlių palūkanų normos. Skaičiavimai rodo, kad priklausomai nuo to, kokią dalį mokesčio naštos bankai perkeltų skolininkams, namų ūkiams teikiamų naujų paskolų palūkanų norma galėtų išaugti 0,2–0,5, o įmonėms – 0,2–0,4 proc. punkto[10]. Besikeičiančios veiklos sąlygos bankų sektoriuje ir mažesnis mokesčių stabilumas gali turėti įtakos galimų investuotojų, besidominčių bankų ar specializuotų bankų licencijomis, planams Lietuvoje. Tad mokesčio įvedimas apsunkintų bendrą Lietuvos institucijų tikslą skatinti konkurenciją ir mažinti koncentraciją Lietuvos finansų sektoriuje. Atkreipiame dėmesį, kad finansų rinkos dalyvių mokesčio nauda yra didesnė tada, kai mokestis formuoja į finansinio stabilumo didinimą orientuotas paskatas ir savo dydžiu nekelia grėsmės finansų įstaigos veiklos tvarumui. Formuojant tokias paskatas, tikslinga mokestį taikyti finansų įstaigų didesnės rizikos turtui ar įsipareigojimams (pvz., neapdraustiems indėliams).
Nors šalių praktika skiriasi, pažymėtina, kad daugelyje šalių (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Slovakijoje, Vokietijoje) taikomi finansų įstaigų mokesčiai yra skaičiuojami nuo rizikingesnių finansų įstaigos įsipareigojimų, taip sukuriant paskatas bankams naudotis saugesniais finansavimosi šaltiniais. Kai kuriose kitose šalyse (pvz., Islandijoje, Norvegijoje) finansų įstaigoms taikomas padidintas pelno mokesčio tarifas, taip susiejant mokesčio dydį su finansų įstaigos veiklos rezultatu ir nekeliant grėsmės jos veiklos tvarumui. Lietuvos banko nuomone, siūlant bankų mokestį svarbu įvertinti galimas alternatyvas, kurios savo pobūdžiu būtų labiau orientuotos į finansinio stabilumo užtikrinimą. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: akcizų didinimas, išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai, neįskaitant stambios prekybos mokesčio, vidutinę metinę infliaciją 2020 m. turėtų didinti apie 0,3, o 2021 m. – apie 0,1 proc. punkto. Jei būtų įvestas stambios prekybos mokestis, tai vidutinę metinę infliaciją 2020 m. padidintų dar 0,2–0,3 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
vaikams padidinti nuo 50 iki 60 Eur;
darbuotojams. Jis
iki 607 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2020 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);
Nuo 2020 m. sausio 1 d. didinami akcizų tarifai dyzeliniams degalams, benzinui, žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams, naikinama akcizų lengvata šildymui skirtiems gazoliams; nuo
alkoholiniams gėrimams;
mokesčio (GPM) pakeitimai. Nuo
numatyta anksčiau, nustatomas 32 proc. GPM tarifas 84 vidutinius darbo užmokesčius viršijančiai darbo pajamų daliai;
draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2020 m. didinamos šalpos išmokos, „pensijų priemokų“ riba.
transporto priemonių taršos mokesčio įvedimas, fizinių asmenų NT mokesčiu neapmokestinamosios vertės sumažinimas, finansų rinkos dalyvių mokesčio įvedimas. Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 226 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai, išskyrus stambios prekybos mokesčio poveikį, infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. Atsižvelgti
2Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,
2019-11-12 Nr. BPE-5 Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo
ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas.
Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto apžvalgoje Vyriausybė nurodė, kad 2019 m. numatomas 0,9 proc. BVP struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, įvertinus Europos Komisijos suteiktą lankstumo išlygą dėl struktūrinių reformų, yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl struktūrinio postūmio užduotis nebuvo nustatyta. Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, įvertinus Europos Komisijos suteiktą lankstumo išlygą dėl struktūrinių reformų, taip pat sudarys 0,9 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, todėl, rengiant Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko
Seimui savo nuomonę. Valdžios sektoriui priskiriami biudžetai turi būti sudaromi laikantis nacionalinių taisyklių ir Europos Sąjungos taisyklių, kurios taikomos Lietuvai kaip euro zonos narei.
Nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis siekiama ilgalaikio valdžios sektoriaus finansų tvarumo ir ekonomikos stabilizavimo. Ekonomikos stabilizavimas vykdant anticiklinę fiskalinę politiką būtinas tam, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo ir vėliau einančio nuosmukio ciklų. Gerais laikais suformavus pakankamą fiskalinę erdvę staigiems šokams akumuliuoti, nuosmukio metu galima būtų vykdyti ne prociklinį konsolidavimą, o neutralią fiskalinę politiką ar net anticiklinį skatinimą. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
sektoriaus finansiniai rodikliai užtikrins anticiklinę fiskalinę politiką. Fiskalinės institucijos vertinimu, 2019 m. Lietuvos fiskalinė politika išlikdama procikline 2020 m. gerina kryptį ir tampa neutrali. 2. Remiantis fiskalinės institucijos interim valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimu, tikėtina, kad 2019 m. nebus užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis ir pasitvirtins 2018 m. rudenį daryta išvada, kad, rengiant 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus, išlaidų augimo ribojimo taisyklė buvo pagrįstai netaikoma. 3. Vyriausybės vertinimu 2020 m. bus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Vyriausybė 2020 m. projektuoja 0,7 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, t. y. 0,7 proc. p. BVP mažesnis, negu yra numatomas 2019 m. (1,4 proc. BVP) ir yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą. Fiskalinės institucijos ex-ante vertinimu, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
Pastaroji taisyklė reikalauja, kad 2020 m. struktūrinio valdžios sektoriaus rodiklio absoliučioji vertė turi būti mažesnė negu vidutinio laikotarpio tikslo absoliučioji vertė. 2020 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudaro 1,3 proc. BVP, ir tai yra daugiau negu vidutinio laikotarpio tikslas. Finansų ministerijos ir fiskalinės institucijos vertinimų skirtumą lemia numatomo 2019 m. ir projektuojamo 2020 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklių dydžiai ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo skirtingi įverčiai. 4. Išskyrus nuomonę dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektai sudaryti laikantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. 5. Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai 2020 m. buvo parengti laikantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimų. 6. Pagal suplanuotus 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį. Dėl valstybės skolos
balansas yra neigiamas, nes skolą gali didinti didesnis nei projektuojama valstybės biudžeto deficitas. Projektuojami pirminiai valdžios sektoriaus perviršiai skolos nemažins, nes socialinės apsaugos fondų subsektoriaus projektuojami perviršiai bus skirti rezervų kaupimui. Santykinė, procentais BVP išreikšta, skola išliks stabili dėl palankaus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumo – automatinės skolos dinamikos. 8.
Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Fiskalinė institucija, kaip ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pabrėžia optimalaus skolos lygio apibrėžimo bei finansinių rezervų kaupimo reikalingumą. Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje
„2020 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“, kuri kartu
su išvada teikiama Seimui. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
į Lietuvos banko išvadą dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, Valstybės kontrolės 2019 m. lapkričio 12 d. išvadą Nr. BPE-5, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4038 iniciatoriams tobulinti, argumentuojant, kad:
užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ Nr. BPE-5 vertindama valdžios sektoriui priskirtinų biudžetų sudarymo atitikimą Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi, konstatavo riziką, jog 2020 metais bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, kas reikštų, jog struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas didėtų, o pagal planuojamus 2020 metų valdžios sektoriaus biudžeto projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų.
Papildomiems įsipareigojimams numatyti yra reikalingi aiškūs bei tvarūs ilgalaikiai pajamų šaltiniai, o valdžios sektoriaus finansinis balansas in corpore turi būti vertinamas kartu ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodikliais. 2. Audito komitetas kiekvienų metų rudenį, pradėjus svarstyti svarbiausius šalies finansinius dokumentus, sistemingai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus sukurti bendrą valstybės ir socialinio draudimo biudžetų lėšomis finansuojamą socialinės apsaugos sistemą ir numatyti pakankamus išteklius Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytų rūšių valstybiniam socialiniam draudimui, tačiau iniciatorių pateiktame projekte Nr. XIIIP-4038 2020 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete kaip ir kiekvienais metais yra suplanuoti tokie valstybinio socialinio draudimo įmokų rūšių tarifų dydžiai, kurie neužtikrina pakankamo finansavimo visų rūšių socialiniam draudimui vykdyti, o socialinio draudimo sistema vis dar nėra išgryninta ir neatskirtos valstybinio socialinio draudimo ir socialinės paramos dalys. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja Asta Rubežė) [1] Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr.
2019 m. spalio 17 d.; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, XIIIP-4038, 2019 m. spalio 17 d.;
d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2020_dbp_lt_lt.pdf). [2] Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas, 2019 m. spalio 11 d., XIIIP-3948. (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2e7f2070ec2111e99ab7ff5a9ea34fcc?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=3f66752d-a020-4bb6-b6d5-5b5bb80c3b88). [3] Projektuose nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2019–2021 m. sudarys atitinkamai 3,5, 2,2 ir 1,3 proc. BVP. Lietuvos banko vertinimai rodo šiek tiek mažiau „atvėsusią“ Lietuvos ekonomiką: Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčiai 2019–2021 m. sudaro atitinkamai 3,4, 2,6 ir 2,0 proc. BVP. [4] Europos Komisija, „The 2019 Stability & Convergence Programmes: An Overview and Assessment of the Euro Area Fiscal Stance“, 2019 m. liepos mėn. (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/ip110_en.pdf). [5] Pagal 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto apžvalgoje pateiktą apibrėžimą, fiskalinė politika laikoma neutralia, jeigu valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis proc. punktais patenka į uždarąjį intervalą nuo –0,2 iki 0,2. [6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2019 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1). [7] Tarptautinis valiutos fondas, „Republic of Lithuania: Fiscal Transparency Evaluation“, 2019 m. gegužės 3 d. (https://www.imf.org/en/Publications/CR/Issues/2019/05/03/Republic-of-Lithuania-Fiscal-Transparency-Evaluation-46865). [8] Lietuvos banko pozicija dėl mokesčių pakeitimų ir pensijų pertvarkos, 2018 m. balandžio 18 d. (https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-teikia-pozicija-del-mokesciu-pakeitimu-ir-pensiju-pertvarkos). [9] Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas, 2019 m. spalio 11 d., XIIIP-3948, (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2e7f2070ec2111e99ab7ff5a9ea34fcc?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=3f66752d-a020-4bb6-b6d5-5b5bb80c3b88). [10] Įverčiai gauti atsižvelgiant į faktinius naujų paskolų duomenis, darant prielaidą, kad ateityje naujų paskolų metinis srautas atitiks 2016–2018 m. vidurkį ir mokesčio poveikis bus perkeltas vartotojams per 3–5 m.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-11-18
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: M. Macijauskas – valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, E. Jasaitienė – Valstybės kontrolės Finansinio audito departamento direktorė, D. Krištopavičienė – Valstybės kontrolės Finansinio audito departamento vyr. patarėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorės pavaduotoja, L. Stragauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja, K. Tamoševičienė – Lietuvos banko Makoekonomikos ir prognozavimo skyriaus vedėja, G. Zelionkaitė – Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus atstovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-213 8,9 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 8 ir 9 dalyse siūlomas reguliavimas tarpusavyje derintinas su Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi – šioje dalyje nėra išskirta, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu atskirai tvirtinami fondo veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai už pensijų kaupimo dalyvio lėšomis mokamų įmokų surinkimą ir pervedimą ir už papildomai iš valstybės biudžeto lėšų mokamų įmokų pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms. Nepritarti. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį VSDF valdybos veiklos sąnaudas, susijusias su pensijų įmokų surinkimu ir pervedimu, atlygina pensijų kaupimo bendrovės pagal patvirtintą kompensuojamąjį dydį...>>. O kaupiamoji pensijų įmoka Valstybinio socialinio draudimo įstatyme apibrėžiama kaip - valstybės biudžeto ir dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Pensijų kaupimo įstatymą, t.y. ši įmoka susideda iš dviejų dalių. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu siūloma nustatyti ne tik pensijų indeksavimo rodiklius, bet ir bazinės pensijos bei našlių pensijos dydžius, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas.. Pritarti. Pritariant pastabai patikslinti projekto 6 straipsnio pavadinimą, kartu patikslinant pakeitimų esmę: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,6 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų indeksavimo rodikliai koeficientas ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodikliai 2020 metais.
Patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius 2020 m.:
1) pensijų indeksavimo koeficientą – 1,0811;
2) bazinės pensijos dydį – 177,94 euro;
3) našlių pensijos bazinį dydį – 26,13 euro;
4) pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 3,81 euro.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, 2019-11-05 Nr. G-2019-9033 *
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)1. Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2020 m. valdžios sektoriaus balansas iš esmės nekelia nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikio kainų raidai mastas priklausys nuo stambios prekybos mokesčio.
Be stambios prekybos mokesčio įtakos, poveikis vidutinei metinei infliacijai 2020–2021 m. kasmet siektų apie 0,1–0,3 proc. punkto, tačiau stambios prekybos mokestis galėtų vidutinę metinę infliaciją 2020 m. papildomai padidinti 0,2–0,3 proc. punkto (su prielaida, kad šiuo mokesčiu bus padidintos vartotojų kainos). Jei būtų įvestas finansų rinkos dalyvių mokestis, koks yra pasiūlytas 2019 m. spalio
įstaigų veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui ekonominio nuosmukio metu. Projektuose teigiama, kad 2020 m. formuojami valdžios sektoriaus rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų, o numatoma vykdyti fiskalinė politika ekonomikos ciklo atžvilgiu 2020 m. bus anticiklinė. Tačiau projektuose numatoma reikšminga pajamų iš geresnio mokesčių administravimo suma, kurios pagrįstumas yra kvestionuotinas. Be to, naudojamas produkcijos atotrūkio nuo potencialiojo jos lygio įvertis, palyginti su Lietuvos banko įverčiu, 2020 m. yra mažesnis. Todėl kyla rimtų abejonių, ar projektai atitinka FSĮKĮ nuostatas, taip pat, ar iš tikrųjų 2020 m. planuojama vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Projektuose pateikiama informacija rodo, kad fiskalinė politika ir 2019 m. yra prociklinė, o ne neutrali, kaip buvo planuota rengiant 2019 m. biudžetą. Lietuvos banko vertinimu, valdžios sektoriaus balansas 2020 m. bus prastesnis, nei planuojama projektuose. Juose nurodoma, kad formuojamas valdžios sektoriaus balansas 2020 m. bus perteklinis ir sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tačiau reikšminga numatomo pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo (187 mln. Eur, arba 0,4 % BVP), kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. Abejones dėl surinkimo sustiprina ir tai, kad panaši papildomų pajamų suma iš geresnio mokesčių administravimo buvo planuota ir 2019 m., tačiau iš projektuose pateikiamų skaičių matyti, kad šis planas nėra vykdomas: esant gerokai spartesnei, negu prognozuota, ekonomikos plėtrai,
(30,4%) yra mažesnis, nei planuota 2019 m. biudžete (30,9 %). Vyriausybės sprendimas padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius), nuo 1,3 iki 1,65 yra priimtinas dabartinio dienpinigių reglamentavimo kontekste, tačiau apskritai šį reglamentavimą reiktų reikšmingai keisti. Nors projektuose planuojama, kad dėl šių pakeitimų 2020 m. bus gauta 66 mln. Eur papildomų pajamų (0,1 % BVP), tačiau, Lietuvos banko vertinimu, reikėtų toliau tobulinti dienpinigių mokėjimo tvarką. Tai reikšmingiau padidintų mokestines pajamas bei socialinio draudimo įmokas ir padidintų dirbančiųjų socialines garantijas. Apskritai, Lietuvos banko vertinimu, dabartinė dienpinigių išmokėjimo tvarka yra ydinga. Dienpinigių ekonominė prasmė – kompensuoti dėl komandiruotės darbuotojų patiriamas papildomas sąnaudas. Be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą. Todėl išmokama dienpinigių suma turėtų būti artima faktinėms darbuotojo komandiruotėje patiriamoms papildomoms išlaidoms.
Prie to būtų galima priartėti sumažinant dienpinigių ribas, o radikalesniu atveju – pereinant tik prie pagrindimą turinčių išlaidų pripažinimo. <<...>> Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: akcizų didinimas, išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai, neįskaitant stambios prekybos mokesčio, vidutinę metinę infliaciją 2020 m. turėtų didinti apie 0,3, o 2021 m. – apie 0,1 proc. punkto. Jei būtų įvestas stambios prekybos mokestis, tai vidutinę metinę infliaciją
poveikį turės šie sprendimai:
a) išmokos vaikams. Nuo 2020 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 50 iki 60 Eur;
b) atlygis darbuotojams. Jis 2020 m. didės dėl kelių sprendimų: 1)
nuo 2020 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);
c) akcizų didinimas. Nuo 2020 m. sausio 1 d. didinami akcizų tarifai dyzeliniams degalams, benzinui, žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams, naikinama akcizų lengvata šildymui skirtiems gazoliams; nuo 2020 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai tabako produktams ir alkoholiniams gėrimams;
d) gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai. Nuo 2020 m. neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus didinamas mažiau, nei buvo numatyta anksčiau, nustatomas 32 proc. GPM tarifas 84 vidutinius darbo užmokesčius viršijančiai darbo pajamų daliai;
e) socialinio draudimo sistemos pakeitimai.
Nuo 2020 m. didinamos šalpos išmokos, „pensijų priemokų“ riba.
f) kiti pakeitimai: stambios prekybos mokesčio įvedimas, transporto priemonių taršos mokesčio įvedimas, fizinių asmenų NT mokesčiu neapmokestinamosios vertės sumažinimas, finansų rinkos dalyvių mokesčio įvedimas. Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 226 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai, išskyrus stambios prekybos mokesčio poveikį, infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas,
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į Lietuvos banko išvadą dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, Valstybės kontrolės 2019 m. lapkričio 12 d. išvadą Nr. BPE-5, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4038 iniciatoriams tobulinti, argumentuojant, kad:
m. lapkričio 12 d. išvadoje „Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ Nr.
BPE-5 vertindama valdžios sektoriui priskirtinų biudžetų sudarymo atitikimą Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi, konstatavo riziką, jog 2020 metais bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, kas reikštų, jog struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas didėtų, o pagal planuojamus 2020 metų valdžios sektoriaus biudžeto projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų. Papildomiems įsipareigojimams numatyti yra reikalingi aiškūs bei tvarūs ilgalaikiai pajamų šaltiniai, o valdžios sektoriaus finansinis balansas in corpore turi būti vertinamas kartu ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodikliais. 2. Audito komitetas kiekvienų metų rudenį, pradėjus svarstyti svarbiausius šalies finansinius dokumentus, sistemingai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus sukurti bendrą valstybės ir socialinio draudimo biudžetų lėšomis finansuojamą socialinės apsaugos sistemą ir numatyti pakankamus išteklius Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytų rūšių valstybiniam socialiniam draudimui, tačiau iniciatorių pateiktame projekte Nr. XIIIP-4038 2020 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete kaip ir kiekvienais metais yra suplanuoti tokie valstybinio socialinio draudimo įmokų rūšių tarifų dydžiai, kurie neužtikrina pakankamo finansavimo visų rūšių socialiniam draudimui vykdyti, o socialinio draudimo sistema vis dar nėra išgryninta ir neatskirtos valstybinio socialinio draudimo ir socialinės paramos dalys. Nepritarti. Komitete pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.. 2.
ir finansų komitetas, 2019-11-13 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4038 ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-18 1,1 priedas Argumentai: Siekiant tinkamai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliojusio 2019-01-01 nuostatas (perkelti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigas į aukštesnę įstaigų grupę), numatyti papildomai 3 mln. Eur darbo užmokesčiui finansuoti, šia suma sumažinant Rezervinio fondo lėšas. Pasiūlymai: 1.Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų pajamos, išlaidos ir planuojamas 2020 metų rezultatas Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų biudžetą – 4 862 247 tūkst. eurų pajamų, 4 514 978 4 517 978 tūkst. eurų išlaidų (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršija išlaidas 347 269
2Pakeisti įstatymo projekto 1 priedo išlaidų eilutes:
„2. Išlaidos 4 514 978 4 517 978“ „2.8 Veiklos sąnaudos 84 980 87 980“
„3. Einamųjų metų rezultatas 347 269 344 269“
Pritarti. 7.3. Pasiūlymas Vyriausybei: atsižvelgiant į tai, kad motinystės socialinio draudimo rūšis 2018-2020 m. laikotarpiu išlieka nesubalansuota, iš esmės dėl savarankiškai dirbančių asmenų įmokų ir išmokų mokėjimo tvarkos ypatumų (2018 m. savarankiškai dirbusių asmenų motinystės išmokos buvo 29 mln.
Eur didesnės nei sumokėtos įmokos), siūlyti Vyriausybei tikslinti draudžiamųjų pajamų ir stažo skaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiant Seimui atitinkamų įstatymų pakeitimus, kad būtų subalansuotos motinystės socialinio draudimo įmokos ir išmokos. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, 2 jo priedai. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-036 2,3 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose yra numatyti dydžiai, kurie bus taikomi atitinkamai nuo 2020 m. sausio 1 d. ir 2020 m. liepos 1 d. ir kurie dėstomi po punktais brūkšneliu. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, pagal kuriuos įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai, kurie gali būti skaidomi į papunkčius, siūlytina tikslinti įstatymo projekto
jų atitinkamą įsigaliojimą įstatymo projekto 8 straipsnyje. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Algirdas Sysas, 2019-12-031 Argumentai: Siekiant tinkamai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliojusio 2019-01-01 nuostatas (perkelti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigas į aukštesnę įstaigų grupę), numatyti papildomai 3 mln. Eur darbo užmokesčiui finansuoti, šia suma sumažinant Einamųjų metų rezultatą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų pajamos, išlaidos ir planuojamas 2020 metų rezultatas Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų biudžetą – 4 878 147 tūkst. eurų pajamų, 4 530 878
pajamos viršija išlaidas 347 269 344 269 tūkst. eurų) (1 priedas)“. Svarstyti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4038(3) ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ačienė, K.Glaveckas Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. xiiip-4038(3) 2019-12-04
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: biuro padėjėja E. Bulotaitė, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose yra numatyti dydžiai, kurie bus taikomi atitinkamai nuo 2020 m. sausio 1 d. ir 2020 m. liepos 1 d. ir kurie dėstomi po punktais brūkšneliu.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, pagal kuriuos įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai, kurie gali būti skaidomi į papunkčius, siūlytina tikslinti įstatymo projekto
jų atitinkamą įsigaliojimą įstatymo projekto 8 straipsnyje. Pritarti. Pasiūlymai: 1.Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: ,,6 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientas ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodikliai 2020 metais Patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius:
1) pensijų indeksavimo koeficientą – 1,0811;
3) bazinės pensijos dydį: – 177,94 euro;
4) našlių pensijos bazinį dydį – 26,13 euro;
5) pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 3,81 euro.“
projekto 8 straipsnį naujomis 2 ir 3 dalimis: ,,2. 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 straipsnio 2 punkto redakcija: ,,2) bazinės pensijos indeksavimo koeficientą – 1,0183;“. 3. 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 straipsnio 3 punkto redakcija: ,,3) bazinės pensijos dydį – 181,20 euro;“. 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narys A. Sysas, 2019-12-03 1, 1 priedas Argumentai: Siekiant tinkamai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliojusio 2019-01-01 nuostatas (perkelti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigas į aukštesnę įstaigų grupę), numatyti papildomai 3 mln. Eur darbo užmokesčiui finansuoti, šia suma sumažinant Einamųjų metų rezultatą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų pajamos, išlaidos ir planuojamas 2020 metų rezultatas Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų biudžetą – 4 878 147 tūkst. eurų pajamų, 4 530 878 4 533 878 tūkst. eurų išlaidų (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršija išlaidas 347 269 344 269 tūkst. eurų) (1 priedas)“. Pakeisti projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
1Pajamos 4 878 147 1.1. Draudėjų valstybinio socialinio draudimo įmokos 337 885 1.2. Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos 2 566 568 1.3. Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos 66 085 1.4. Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos
1 1.5. Delspinigiai, palūkanos ir baudos 1 184 1.6. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 1 894 765 1.6.1. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto socialinio draudimo pagrindinei (bendrajai) pensijos daliai kompensuoti 1 894 765 1.6.2. Kiti asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 0 1.7. Veiklos pajamos ir iš įtraukto į Fondo apskaitą turto gaunamos pajamos 11 659 1.8.
0
2Išlaidos 4 530 878 4 533 878 2.1. Pensijų socialiniam draudimui 3 454 526 2.2. Ligos socialiniam draudimui 358 786 2.3. Motinystės socialiniam draudimui 375 068 2.4. Nedarbo socialiniam draudimui 216 977 2.4.1. Nedarbo draudimo išmokoms 210 745 2.4.2. Dalinio darbo išmokoms 6 232 2.5. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui 32 541 2.7. Neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos 8 000 2.8. Veiklos sąnaudos 84 980 87 980 2.8.1. Fondo administravimo įstaigų finansavimo sąnaudos 80 498 83 498 2.8.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) 4 400 2.8.3. Kitos Fondo veiklos sąnaudos
82
3Einamųjų metų rezultatas 347 269 344 269 Pritarti. Pritarus pasiūlymui, siūloma kartu patikslinti su juo susijusius įstatymo projekto 2 straipsnį ir 2 priedą (žr. Komiteto pasiūlymus išvados 7.2.1 punkte). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-04 *
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4038(3) ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2.1 Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-12-052 Argumentai: pritarus Seimo nario A.
Syso pasiūlymui dėl įstatymo projekto 1 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo, būtina pakeisti susijusius įstatymo projekto 2 straipsnį ir 2 priedą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų piniginės įplaukos ir išlaidos, kasos apyvartos lėšos Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų pinigines įplaukas, išlaidas (2 priedas) bei 188 554 188 679 tūkst. eurų kasos apyvartos lėšų. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-12-052 priedas Argumentai: kaip ir prie Komiteto 1 pasiūlymo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 priedo išlaidų eilutes: Tūkst. Eur „1. Įprastinė veikla 363 840 360 840
veikla 363 840 360 840
įstaigų finansavimas -80 498 -83 498
6Kasos apyvartos lėšos 188 554 188 679“. Pritarti. 7. 2. 2.Pasiūlymas Vyriausybei: atsižvelgiant
į tai, kad motinystės socialinio draudimo rūšis 2018-2020 m. laikotarpiu išlieka nesubalansuota, iš esmės dėl savarankiškai dirbančių asmenų įmokų ir išmokų mokėjimo tvarkos ypatumų (2018 m. savarankiškai dirbusių asmenų motinystės išmokos buvo 29 mln. Eur didesnės nei sumokėtos įmokos), siūlyti Vyriausybei tikslinti draudžiamųjų pajamų ir stažo skaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiant Seimui atitinkamų įstatymų pakeitimus, kad būtų subalansuotos motinystės socialinio draudimo įmokos ir išmokos. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirta pranešėja: R. Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir
Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė