DĖL
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas) parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) programos įgyvendinimo plano, patvirtinto LRV 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ 4.1.4. darbo „Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, diegiant atliekų prevencijos, pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo finansines paskatas ūkio subjektams“ 9 priemonę „Mokesčių už aplinkos teršimą atliekomis peržiūra siekiant nustatyti atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus“ ir
palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimas“ 3 priemonę „Galiojančių mokestinių lengvatų įvertinimas ir panaikinimas tų, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios ir socialiai teisingos“. Taip pat, vykdant LRV 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 56 3 punktą dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia imtis siekiant spręsti kvapų ir kitas susijusias problemas, Aplinkos ministerija parengė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektą dėl mokesčio už aplinkos teršimą tarifų didinimo, kuriam pritarė LRV ir 2019 m. liepos 10 d. pateikė LR Seimui.
Rengiant Projektą buvo atsižvelgta į Ekonominio bendradarbiavimo ir partnerystės organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijas dėl mokesčių sistemos tobulinimo, didinant aplinkai žalingos veiklos apmokestinimą, taip pat į Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybos (toliau – ES Tarybos) rekomendacijas Lietuvai 2017–2018 metams ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-12-143/2015 dėl Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“. Be to, ne mažiau svarbi priežastis, paskatinusi Projekto rengimą, tai, kad dėl pasikeitusių ES reikalavimų aplinkosaugos ir technologijų srityje dabartiniai mokesčiai ir taikomos lengvatos neveiksmingos ir nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos – mažinti aplinkos teršimą mažinant žalingų gaminių, produktų ir jų pakuočių vartojimą, mažinti atliekų susidarymą ir jų šalinimą sąvartyne ir skatinti investicijas į inovatyvias aplinkai draugiškas technologijas. Neefektyvių ekonominių priemonių taikymas trukdo pasiekti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytus aplinkos kokybės gerinimo tikslus ir įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus oro, vandens ir atliekų tvarkymo srityse.
Atsižvelgus į šias priežastis tikslinga tobulinti aplinkosauginių mokesčių sistemą siekiant:
mokesčių už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir sumokėjimo reglamentavimo;
„teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų įgyvendinimo, ekonominių
priemonių pagalba mažinti oro ir vandens taršą, pagerinti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą;
rekomendacijų įgyvendinimo – didinti aplinkai žalingos veiklos apmokestinimą ir mažinti darbo jėgos apmokestinimą;
programos įgyvendinimo plane nurodytų priemonių įgyvendinimo;
Tarybos pirmosios rekomendacijos „<...> Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui Lietuvai <...>“ įgyvendinimo;
mokesčių tarifų veiksmingumą ir efektyvumą, skatinti laikytis nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, o gamintojus ir importuotojus vykdyti pripildytų pakuočių apskaitą, finansuoti ir rūpintis gaminių ir pakuočių atliekų tinkamu tvarkymu, įgyvendinant gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą;
investicijas į inovatyvias aplinkai draugiškas technologijas, sudarysiančias sąlygas iš pakuočių atliekų gautas žaliavas grąžinti į gamybos ciklą.
Atsižvelgus į šias priežastis tikslinga tobulinti aplinkosauginių mokesčių sistemą siekiant:
mokesčių už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir sumokėjimo reglamentavimo;
„teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų įgyvendinimo, ekonominių
priemonių pagalba mažinti oro ir vandens taršą, pagerinti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą;
rekomendacijų įgyvendinimo – didinti aplinkai žalingos veiklos apmokestinimą ir mažinti darbo jėgos apmokestinimą;
programos įgyvendinimo plane nurodytų priemonių įgyvendinimo;
Tarybos pirmosios rekomendacijos „<...> Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui Lietuvai <...>“ įgyvendinimo;
mokesčių tarifų veiksmingumą ir efektyvumą, skatinti laikytis nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, o gamintojus ir importuotojus vykdyti pripildytų pakuočių apskaitą, finansuoti ir rūpintis gaminių ir pakuočių atliekų tinkamu tvarkymu, įgyvendinant gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą;
investicijas į inovatyvias aplinkai draugiškas technologijas, sudarysiančias sąlygas iš pakuočių atliekų gautas žaliavas grąžinti į gamybos ciklą. Projektu ir MAĮ projektu siūloma:
mokesčio lengvatų taikymo tam tikrose srityse už taršą iš mobilių taršos šaltinių, nes tai nesuderinama su ES teise ir nepagrįstai suteikiamos palankesnės sąlygos vieniems ūkio subjektams prieš kitus, be to, tai gali būti traktuotina kaip valstybės pagalba, kuri turi būti suderinta su Europos Komisija;
teršalų, išmetamų iš stacionarių taršos šaltinių, sąrašą ir padidinti taikomus mokesčio tarifus, atsižvelgiant į teršalų daromą poveikį aplinkai, jų kenksmingumą, teršalų normavimo reikalavimus ir jų ribines vertes, nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus mažinti aplinkos taršą ir taršos mažinimo sąnaudas.
Nustatyti griežtesnę atsakomybę ir didesnį mokestį už iš stacionarių taršos šaltinių išmestą normatyvus viršijantį nedeklaruotą (nuslėptą) teršalų kiekį;
kad privalomos pakuočių ir gaminių apskaitos netvarkantiems mokesčio mokėtojams už nedeklaruotą (nuslėptą) kiekį mokestis būtų skaičiuojamas taikant 2 procentų tarifą nuo prekių apyvartos, taip skatinant mokesčio mokėtojus tvarkyti apskaitą ir neslėpti mokesčių;
paprastą ir aiškią mokesčių už aplinkos teršimą administravo, sumokėjimo ir deklaravimo tvarką;
kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija yra atsakinga už mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą, o už mokesčio sumokėjimo teisingumą – Valstybinė mokesčių inspekcija;
mažesnius mokesčio tarifus pakuotėms, kurios tinkamos pakartotinai naudoti ar perdirbti, ir didesnius mokesčio tarifus neperdirbamoms pakuotėms, kurios tapę atliekomis, gali būti tik arba panaudojamos energijai gauti, arba šalinamos. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus inicijavo ir parengė Aplinkos ministerija. Tiesioginis rengėjas – Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento (direktorius Inesis Kiškis tel.
8~618 12760, el. p. [email protected]) Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus (vedėja Živilė Liberienė, tel. 8~706 63526, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė, tel. 8~706 63528, el. p. [email protected] ir vyriausiasis specialistas Aidas Juozapaitis, tel. 8~706 63527, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta – fizinių ir juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą Lietuvoje, mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarka, kontrolė, įplaukų paskirstymas ir jų tikslinis panaudojimas. Šiame straipsnyje taip pat įtvirtinta Įstatymo paskirtis ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, o sukauptas mokestines lėšas panaudoti aplinkosaugos priemonėms finansuoti. Atsižvelgiant į šiandienos aplinkosaugos aktualijas, pasikeitusius aplinkosauginius reikalavimus bei globalius, tokius kaip žiedinė ekonomika, tikslus, Įstatymo paskirtis tikslintina. Įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos sąvokų apibrėžtys - kai kurios iš jų apibrėžtos kituose įstatymuose, tokiuose kaip Atliekų tvarkymo įstatymas, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas. Kai kurios sąvokos, kurios naudojamos galiojančiame Įstatyme, neapibrėžtos, pavyzdžiui „akumuliatoriai“, „baterijos“,
„nuslėpta tarša“, „pakilimo ir nusileidimo ciklas“, o sąvoka „ne keliais
judantys mechanizmai“ neatitinka ES reglamentuose ar direktyvose pateikto šios sąvokos aiškinimo. Be to, Įstatyme pateikti kai kurių sąvokų apibrėžimai nesuderinti su Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme naudojamais šių sąvokų apibrėžimais.
Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas mokesčio objektas (išmetami į aplinką teršalai, vidaus degimo varikliuose sunaudoti degalai, gaminiai, pripildyta pakuotė ir sąvartyne pašalintos atliekos), tačiau jis nepakankamai aiškiai detalizuotas. Įstatymo 4 straipsnyje nustatytas mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas. Teršiant iš stacionarių taršos šaltinių mokestį moka asmenys, kuriems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalomas leidimas su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis moka gamintojai ir importuotojai, o už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis moka sąvartyno operatorius. Už taršą iš mobilių taršos šaltinių moka asmenys, naudojantys mobilius taršos šaltinius ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Įstatymo 5 straipsnio
aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokėtojai, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į aplinką ne mažiau kaip 5 % skaičiuojant nuo didžiausios leistinos taršos normatyvo, gali būti atleisti nuo mokesčio už šiuos teršalus mokėjimo. Įstatymo 5 straipsnio
taršos šaltinių atleidžiami fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą ir veiklai vykdyti naudoja asmenines transporto priemones. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą nuo mokesčio atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, transporto priemones naudojantys žemės ūkio veiklai vykdyti, jei pajamos iš žemės ūkio veiklos yra didesnės nei 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Mokesčiu už aplinkos teršimą neapmokestinamos fizinių ir juridinių asmenų, vykdančių ūkinę – komercinę veiklą, transporto priemonės, turinčios įrengtą ir veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalies 1 punkte. Atsižvelgus į automobilių gamintojų pasiektą technologinę pažangą ir išaugusius ES bei nacionalinius reikalavimus naujai registruojamoms transporto priemonėms, ši lengvata nebeatlieka pagrindinio vaidmens skatinti naudoti mažiau teršalų išmetančias ar visai neišmetančias transporto priemones, pvz., elektromobilius, todėl tikslinga ją peržiūrėti ir atitinkamai pakoreguoti. Dabartinė lengvata neprisideda prie ES ir nacionalinių aplinkosaugos tikslų transporto taršai mažinti įgyvendinimo. Įstatymo 5 straipsnio
priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus. Mokestinės lengvatos taikymas išlieka aktualus, tačiau būtina aiškiau reglamentuoti standartus, kuriuos turi atitikti naudojami biodegalai, kad ši išimtis būtų taikoma. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas asmenys, eksploatuojantys biokuro deginimo įrenginius, atleidžiami nuo mokesčio už iš stacionarių taršos šaltinių išmestą į aplinką teršalų kiekį, neviršijantį leidime nustatyto leistinos taršos normatyvo. Šia lengvata skatinama iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, investuojant į jų naudojimo technologijas. Lengvatos tikslas buvo paskatinti iškastinio kuro naudojimą pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais. Pasiekus šį tikslą lengvatos biokuro naudotojams palaipsniui turėtų būti atsisakyta.
Biokuro naudojimas, nors ir prisideda prie ŠESD mažinimo, bet išmeta sąlyginai didelį kiekį kitų teršalų, tokių kaip azoto oksidai, kietosios dalelės, kurios neigiamai veikia žmonių sveikatą ir didina visuomeninius kaštus - gydymo išlaidos, prarastos darbo dienos dėl ligos, sumažėjęs darbingumas ir pan. Todėl net ir teršiantys iš biokuro deginimo įrenginių turėtų būti suinteresuoti investuoti į teršalų išmetimą mažinančias priemones – modernesnius katilus, kietųjų dalelių filtrus ir pan., o už likutinį išmestą į aplinką teršalų kiekį, kaip ir kiti teršėjai, turėtų mokėti mokestį. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatas nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčio mokėtojai už išvežtą iš Lietuvos gaminių ir pakuočių kiekį. Pagal 6 dalies nuostatas atleidžiama nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis už gaminių ir pakuočių kiekį, kuris yra proporcingas įvykdytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių, kurias nustato LRV, daliai. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčio mokėtojai, kurie vidaus rinkai tiekė ne daugiau kaip 0,5 t pakuočių. 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sąvartynų operatoriai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis fosfogipso atliekomis, dugno ir lakiaisiais pelenais. Įstatymo 6 straipsnis nustato mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių, mokesčio už apmokestinamųjų gaminių ir gaminių pripildytą pakuotę, taip pat mokesčio už sąvartyne šalinamas atliekas apskaičiavimo tvarką. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimui tarifai pateikiami Įstatymo priedėliuose.
Už normatyvinį iš stacionaraus taršos šaltinio išmestą teršalo kiekį mokamas mokestis pagal bazinius tarifus, nustatytus Įstatymo 1 priedėlyje, o už normatyvą, viršijantį teršalo kiekį, – pagal bazinius mokesčio tarifus, padaugintus iš Įstatymo 2 priedėlyje nustatytų tarifų koeficientų. Atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančiame Įstatyme nereglamentuojama, kaip turėtų būti apskaičiuojamas mokestis už iš atliekas deginančių įrenginių išmestą normatyvą viršijantį teršalo kiekį, kai normatyvas nustatytas ne individualiai kiekvienam teršalui, o teršalų junginiui (pavyzdžiui, normatyvas nustatytas sunkiųjų metalų junginiui, kurį sudaro ne vienas, o keli teršalai, priklausantys skirtingoms apmokestinamųjų teršalų grupėms su skirtingais tarifais). Pagal Įstatymo 6 straipsnio
pagal pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių nepriklausomai nuo to, ar tai ilgais atstumais skrendantys lėktuvai, ar mokymo tikslams naudojami maži lėktuvai. Pagal Įstatymo 6 straipsnio
koregavimo koeficientai, kuriuos nutarimu tvirtina LRV. Šie koeficientai priklausomai nuo transporto priemonių techninių savybių koreguoja mokestį už aplinkos teršimą, pavyzdžiui, jei sunkiasvorė transporto priemonė atitinka Euro I – Euro VI emisijos standartą, taikomas atitinkantis taršos lygį tarifą mažinantis koregavimo koeficientas. Įvertinus tai, kad koeficientas – neatsiejama tarifo dalis, turinti įtakos mokesčio dydžiui, tikslinga tarifų koregavimo koeficientus nustatyti Įstatyme. Įstatymo 6 straipsnio
priedėlyje patvirtintas teršalų grupes tvirtina LRV arba jos įgaliotos institucijos.
Atsižvelgus į tai, kad teršalų sąrašas nėra ir negali būti baigtinis, nes atsiranda nauji teršalai, todėl būtų sudėtinga teršalų sąrašą tvirtinti Įstatymu. Be to, dėl galimai neigiamo teršalo poveikio ir daromos didelės žalos aplinkai ir žmonių sveikatai teršalui gali būti nustatytas griežtesnis normavimas dėl ko jis gali būti perkeltas į aukštesnę kenksmingumo (pavojingumo) grupę. Minėti teršalų priskyrimai vienai iš Įstatymu patvirtintų teršalų grupių atliekami vadovaujantis direktyvomis, reglamentais ir pan., todėl tai tik techninis, o ne politinis klausimas, kurioje grupėje turėtų būti konkretus teršalas. Įstatymo papildymas nauju teršalu ar jo priskyrimas vienai iš teršalų grupių pareikalautų daugiau laiko, nei LRV nutarimo pakeitimas, todėl racionaliausia teršalo sąrašą tvirtinti poįstatyminiu teisės aktu. Tvirtinant teršalų sąrašą poįstatyminiu teisės aktu būtų išvengta galimo nesuderinamumo su Įstatymo 4 straipsniu, kur nustatyta, kad mokestis mokamas už leidime normuojamus teršalus, kurių normatyvus, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymu, nustato Aplinkos ministerija. Leidime teršalui nustačius normatyvą jis tampa mokesčio objektu, todėl svarbu, kad šis teršalas lygiagrečiai būtų įtrauktas ir į apmokestinamųjų teršalų sąrašą, kuris tvirtinamas LRV nutarimu. Įstatymo 6 straipsnio
kainų indeksą, kurį apskaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas, išskyrus mokesčio tarifus, nustatytus už sąvartyne šalinamas atliekas, nes joms pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 metų taikomas laipsniškai didėjantis tarifas, o pasibaigus šiam laikotarpiui bus taikomas pastovus bazinis tarifas, kurio indeksavimas šio straipsnio 9 dalyje nenumatytas.
Indeksavimo koeficientas skirtas kainų pokyčiams per mokestinį laikotarpį amortizuoti ir išlaikyti mokesčio tarifo lygį, skatinantį teršėjus mažinti aplinkos teršimą. Įstatymo 6 straipsnio 7,
sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai pateikiami atitinkamai Įstatymo 3, 4 ir 7 priedėliuose. Įstatymo 7 straipsnyje nustatytas mokestinis laikotarpis ir deklaracijos pateikimo bei mokesčio sumokėjimo laikotarpis. Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad į aplinką išmestų teršalų, vidaus rinkai tiektų gaminių, vidaus rinkai tiektos pakuotės ir sąvartyne pašalintų atliekų apskaitos tvarką nustato LRV ar jos įgaliota institucija. Mokesčio mokėtojas yra atsakingas už apskaitos tvarkymą ir deklaracijoje pateikiamus duomenis bei sumokamus mokesčius. Šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad mokestis už aplinkos teršimą mokamas už išmestą į aplinką teršalų, sunaudotą degalų, pakilimo ir nusileidimo ciklų, sąvartyne pašalintų atliekų ir tiektų vidaus rinkai gaminių ir pakuočių kiekį. Įstatymo 9 straipsnis nustato mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimo kontrolę ir ekonomines sankcijas už teisės akte nustatytų reikalavimų nesilaikymą – už teršalų normatyvų viršijimą, nuslėptą (nedeklaruotą) teršalo, pakuotės, atliekų ar degalų kiekį taikant didesnio tarifo mokestį.
Mokestis už nuslėptą taršą iš stacionaraus taršos šaltinio ir nuslėptą degalų kiekį, sunaudotą mobiliame taršos šaltinyje, apskaičiuojamas tarifą dauginant iš atitinkamo tarifo koeficiento, kurio dydis priklauso nuo išmesto teršalo kenksmingumo aplinkai arba nuo degalų rūšies. Už nuslėptą gaminių, pakuočių ar sąvartyne pašalintų atliekų kiekį taikomas dvigubo tarifo dydžio mokestis. Pagal galiojantį Įstatymą tiek už iš stacionarių taršos šaltinių išmestą normatyvus viršijantį deklaruotą, tiek ir už normatyvą viršijantį nedeklaruotą teršalo kiekį taikoma tokio paties dydžio ekonominė sankcija – didesnio tarifo mokestis. Tai neskatina mokesčio mokėtojų patiems deklaruoti mokestį už normatyvą viršijantį teršalo kiekį, kaip reikalauja teisės aktai, priešingai, atsiranda paskata nemokėti mokesčio, tikintis, kad nebus patikrinti ir pažeidimas nebus nustatytas, o nustačius pažeidimą, reikėtų sumokėti tokio paties dydžio mokestį, koks dabar yra mokamas mokesčio mokėtojui deklaruojant mokestį. Mokestis už nuslėptą, mokesčio mokėtojo teiktoje deklaracijoje nedeklaruotą, gaminių ar gaminiais pripildytų pakuočių kiekį apskaičiuojamas nuslėptą gaminių ar pripildytą gaminių pakuočių kiekį dauginant iš koeficiento 2. Toks mokesčio už nuslėptą taršą apskaičiavimas taikomas, kai mokesčio mokėtojas vykdo pakuočių apskaitą LRV ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Mokesčio mokėtojams, kurie netvarko privalomos į aplinką išmetamų teršalų apskaitos, teršalų kiekis nustatomas pagal aplinkos ministro patvirtintas metodikas arba metodikas, kurios įtrauktos į metodikų sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro įsakymu.
Siekiant finansinėmis priemonėmis priversti teršėjus atsakingiau vykdyti teršalų apskaitą ir vadovautis apskaitai nustatytais reikalavimais, patikslinti šią dalį taip, kad atsakomybę dėl apskaitos nevykdymo prisiimtų pats teršėjas. Įstatymo 1 priedėlyje nustatyti iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir jų grupių mokesčio tarifai, kurie pasibaigus mokestiniam laikotarpiui mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal konkrečiam mokestiniam laikotarpiui Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indeksą. Įstatymo 2 priedėlyje nustatyti tarifų koeficientai už viršnormatyvinę ir nuslėptą taršą, išmestą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių. Normatyvo viršijimo atveju mokesčio mokėtojas už šį kiekį turi mokėti didesnio tarifo mokestį, taikydamas Įstatymo 1 priedėlyje nustatytą tarifą, padaugintą iš 2 priedėlyje šiam teršalui nustatyto tarifo koeficiento, kuris priklauso nuo teršalo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Įstatymo 3 priedėlyje dabar nustatyta padangų klasifikacija (naujos padangos, restauruotos padangos, naudotos padangos) nesusieta su jų naudojimo objektu – transporto priemonės rūšimi. Visoms padangų rūšims nustatytas vienas mokesčio tarifas nesudaro ekonominių paskatų tvarkyti sunkiasvorių (krovininių) transporto priemonių padangas, kurių atliekų tvarkymo kaštai, įskaitant ir jų transportavimą, yra didesni nei lengvųjų automobilių. Įstatymo 4 priedėlyje išvardintos pakuočių rūšys ir mokesčio tarifai. Kai kurios pakuočių rūšys (kombinuota – kita, kombinuota – popierinė ir medinė), kurias mokesčio mokėtojai apskaito, deklaruoja jų kiekį ir moka mokestį, nėra atskirai išskirtos priedėlyje. Priedėlyje pakuotės neskirstomos į perdirbamą ir neperdirbamą.
Įstatymo 5 priedėlyje nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, diferencijuoti pagal degalų rūšis, o oro transporto priemonėms – nusileidimo ir pakilimo ciklui, pastarasis apmokestinimo principas nepalankus tiems ūkio subjektams, kurie oro transporto priemones naudoja trumpiems skrydžiams, ypač mokymo ar pramogų tikslams, kai už ciklų skaičių tenka mokėti dagiau, nei tuo atveju, jei būtų mokama už sunaudotą degalų kiekį. Įstatymo 6 priedėlyje nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifų koeficientai taikomi už nuslėptą, nedeklaruotą sunaudotą degalų kiekį. Koeficiento dydis priklauso nuo degalų rūšies, dyzelinui jis net kelis kartus didesnis, nei benzinui ar dujoms. Įstatymo 7 priedėlyje nustatytos sąvartyne šalinamų atliekų rūšys nėra aiškiai išskirtos ir nesuderintos su deklaracijos pildymo algoritmu. Įstatymo 8 priedėlyje nurodyti Įstatymų įgyvendinami ES teisės aktai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 16 straipsniu nustatyta, kad Aplinkos ministerija patikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Tačiau mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimo teisingumą realiai gali patikrinti ir patikrina tik Valstybinė mokesčių inspekcija. Aplinkos ministerija neturi techninių ir organizacinių galimybių vykdyti mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimo teisingumo patikrinimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgus į tai, kad keičiasi daugiau nei 50 % Įstatymo nuostatų, Įstatymas dėstomas nauja redakcija. Nauja Įstatymo redakcija išdėstoma Projekto 1 straipsnyje.
Projekto 2 straipsnyje nustatyta, kad priimtas Projektas turėtų įsigalioti 2020 m. sausio 1 d., o įgyvendinamieji teisės aktai parengiami ir patvirtinami per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo datos, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kuris turėtų būti priimtas iki Įstatymo įsigaliojimo dienos. Projekto 2 straipsnyje nustatoma: tarifų už atliekų šalinimą sąvartyne indeksavimo tvarka, lengvatas reglamentuojančio straipsnio (naujos redakcijos Įstatymo 6 straipsnis) redakcija, kuri įsigalios nuo 2028 m. sausio 1 d., ir mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių (ne keliais judančių mechanizmų) tarifų dydžiai (naujos redakcijos Įstatymo
Įstatymo straipsniai nurodomi kaip Projekto straipsniai. Projekto 1 straipsnyje, atsižvelgus į pasikeitusius aplinkosauginius reikalavimus ir siektinus tikslus, detaliau apibrėžiama Įstatymo paskirtis, papildant tokiais tikslais, kaip aplinką tausojančių technologijų, gaminių ir pakuotės daugkartinio naudojimo skatinimas, mokestinio patikrinimo tvarkos nustatymas ir tvarios ekonomikos plėtros rėmimas per ekonominių priemonių naudojimą. Projekto 2 straipsnyje pateikiamos naujos sąvokos „akumuliatorius“, „baterija“, „neperdirbama pakuotė“, „nuslėpta tarša“, „pakilimo ir nusileidimo ciklas“, „perdirbama pakuotė“, ir jų apibrėžimai. Taip pat tikslinamos kitų Projekte naudojamų sąvokų, kaip „laikinai leistinos taršos normatyvas“, „mobilus taršos šaltinis“,
„ne keliais judantis mechanizmas“, „normatyvas“ ir kt., apibrėžtys. Projekte
atsisakyta perteklinių sąvokų ir sąvokų, kurios jau yra apibrėžtos kituose teisės aktuose. Pateikiamos nuorodos į teisės aktus, kuriuose apibrėžtos sąvokos naudojamos šiame Projekte. Projektas papildytas nauju 3 straipsniu, kuriame nurodoma, kas sudaro mokestį už aplinkos teršimą.
Projekto 4 straipsnis, dabar galiojančio Įstatymo 3 straipsnis, iš esmės nesikeičia, išskyrus aiškesnį mokesčių objekto išdėstymą, išskiriant oro transporto priemones, skirtas keleiviams ir kroviniams gabenti, iš kitų oro transporto priemonių, taip siekiant nustatyti teisingesnį ir palankesnį apmokestinimo principą lėktuvams, naudojamiems mokymo tikslams ar sportui, kurie mokestį mokėtų ne už pakilimų ir nusileidimų ciklų skaičių, o už sunaudotą degalų kiekį. Taip pat pateikiamos nuorodos į priedus, kuriuose konkretaus mokesčio objektas susietas su konkrečiu mokesčio tarifu. Projekto 5 straipsnis, dabar galiojančio Įstatymo 4 straipsnis, iš esmės nesikeičia. Atliekamos redakcinio pobūdžio pataisos, kurios leis aiškiau suprasti, kas yra mokesčių už aplinkos teršimą pagal apmokestinimo objektą ir vykdomą veiklą mokėtojai. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kad mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka tik asmenys, vykdantys komercinę veiklą, kuria siekiama pelno. Asmenys, kurių veikla įstatymais reglamentuojama kaip ne pelno siekimas, nelaikomi mokesčio mokėtojais. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje (Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje) išlieka lengvata, kuri taikoma mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokėtojams, kurie įgyvendina aplinkosaugos priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į aplinką ne mažiau kaip 5 proc. nuo leistinos taršos normatyvo. 2018 m.
(COM(2018) 330 final) teigiama, kad „Prasta oro kokybė blogina gyvenimo kokybę ir labai brangiai kainuoja ekonomikai“, „Oro tarša išlieka viena pagrindinė su aplinka susijusi ankstyvos mirties priežastis Europos Sąjungoje“, „dėl jos sukeliamų ligų pirmiau laiko miršta daugiau kaip 500 tūkst. žmonių per metus, o patalpų oro tarša, sukelta kietojo kuro deginimo šildymui ir maisto gaminimui, yra susijusi su beveik 120 tūkst. ankstyvųjų mirčių regione ir neproporcinga ligų našta tam tikruose regionuose ir mažiau turtingose visuomenės dalyse“, Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje
„ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Šalies ataskaitoje – LIETUVA“
(SWD(2017) 48final) nurodoma, kad „oro kokybė Lietuvoje nesiliauja kėlusi nerimą“; „labai didelis skaičius (37) aplinkai kenksmingų subsidijų“, siūloma, mažinant išmetamų teršalų kiekį ir koncentraciją aplinkos ore, dėmesį sutelkti į energetikos sektorių šilumą gaminant iš kietojo kuro<...>“. Įvertinus tai, kad kietojo biokuro naudojimo lengvatos taikymas neprisideda prie ES ir nacionalinių oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo, oro kokybės gerinimo ir neigiamo oro taršos poveikio sveikatai mažinimo, siūloma nuo 2028 m. sausio 1 d. susiaurinti Įstatymo
stacionarių taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį bus atleidžiami tik tie mokesčio mokėtojai, kurie stacionariuose deginimo įrenginiuose naudoja biodujas. Apmokestinus į aplinką išmetamą teršalo kiekį, kuris išsiskiria deginant kietąjį biokurą, kietojo biokuro naudotojai būtų labiau skatinami investuoti į modernias technologijas, atsinaujinančių, bet mažiau taršių energijos šaltinių, naudojimą, kietųjų dalelių valymo įrenginių (filtrų) diegimą.
Aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis suteiktų galimybę mokesčio mokėtojams tinkamai pasiruošti ir prisitaikyti prie šių pokyčių, investuojant į taršą mažinančias priemones. Siūloma atsisakyti Įstatymo
neprisideda prie ES ir nacionalinių oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Siekiant išvengti notifikavimo procedūros ir pagrindimo dėl lengvatos žemės ūkio transportui taikymo tikslingumo, visiems ne keliais judantiems mechanizmams, kurių galia viršija 60 kW, įskaitant ir žemės ūkio techniką, už jų naudojamus degalus ir išmetamus į aplinką teršalus nustatomi mažesni tarifai: dyzelinui ir gazoliui – 3 Eur/t, vietoje 10 Eur/t, o benzinui bei kitiems degalams 2,5 Eur/t, vietoje 7 Eur/t, kurie po 5 metų būtų atitinkamai peržiūrėti juos padidinant: dyzelinui ir gazoliui iki 5 Eur/t, o benzinui ir kitiems degalams iki 4,5 Eur/t. Įstatymo
transporto priemonės su išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, siūlome koreguoti įvertinus nuolat tobulėjančias technologijas ir keliamus vis griežtesnius reikalavimus mažinti oro taršą, įskaitant oro taršą iš transporto priemonių, ir siekiant prisidėti prie ES teisės aktais Lietuvai nustatytų azoto oksidų išmetamo kiekio mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, iki 2020 m. ir 2030 m. tikslų – atitinkamai 48 % ir 51 % – įgyvendinimo (nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenimis, iki 2016 m. sumažinta tik 13 %).
Atsižvelgus į tai, siūlome nuo mokesčio atleisti tik mokesčio mokėtojus, teršiančius iš M₁ ir N₁ kategorijos ne dyzelinu varomų kelių transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus ir M₂ ir M₃, N₂ ir N₃ kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus (Projekto 6 straipsnio
biodegalams siūloma palikti, tačiau Įstatyme nurodyti ir biodegalų standartą (Projekto 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lengvatų panaikinimas prisidėtų prie EBPO rekomendacijos įgyvendinimo – atsisakyti aplinkai žalingų subsidijų, taip pat prie LRV programos vykdymo – panaikinti neveiksmingas lengvatas, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios bei socialiai teisingos.
Lengvatos taikymo atsisakymas dyzelinu varomiems lengviesiems automobiliams siūlomas atsižvelgiant į tokių transporto priemonių įprastinėmis (realiomis) važiavimo sąlygomis išmetamą didesnį teršalų kiekį, palyginti su kitos rūšies degalus naudojančiomis transporto priemonėmis (pagal Europos aplinkos apsaugos agentūros viešai prieinamą informaciją dyzelinu varomi EURO 6 išmetamų teršalų standartą atitinkantys lengvieji automobiliai įprastomis važiavimo sąlygomis į aplinką išmeta iki 10 kartų daugiau azoto oksidų palyginti su benzinu ar gamtinėmis dujomis varomais automobiliais; dėl dyzelinu varomų kelių transporto priemonių naudojimo ES, Norvegijoje ir Šveicarijoje kasmet prieš laiką dėl kietųjų dalelių, kurių pirmtakas (prekursorius) yra azoto oksidai miršta daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Pažymėtina, kad Komisijos komunikate „EUROPA KELYJE. Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus“ (COM (2018)293 final) nurodoma, kad valstybės narės turėtų persvarstyti šiuo metu dyzeliniams degalams taikomus lengvatinius režimus. Projekto 6 straipsnio
pobūdžio pataisymai. Papildomai Projekto 6 straipsnio
gamintojams ir importuotojams, kurie vykdo aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį ir turi dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą, taikymo.
Tokie dokumentai gali būti: įmonės apskaitos dokumentai, pirkimo – pardavimo dokumentai, prekių įvežimo (importo) į Lietuvos Respubliką ir išvežimo (eksporto) iš Lietuvos Respublikos dokumentai, transportavimo dokumentai ir kiti dokumentai, patvirtinantys daugkartinių pakuočių buvimą ir judėjimą. Aplinkos ministro nustatyta surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotis savo turiniu skiriasi nuo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, kurias nustato LRV. Projekto 6 straipsnio
netaikoma vienkartinėms pakuotėms, kurios dalyvauja užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Užstato už vienkartines pakuotes sistemoje privalo dalyvauti visi Lietuvos rinkai pakuotes, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, tiekiantys gamintojai ir importuotojai neatsižvelgiant, kokį tokių vienkartinių pakuočių kiekį jie patiekė Lietuvos rinkai. Pakuotė laikytina daugkartine, jei ji susigrąžinama iš rinkos ir vėl panaudojama pagal paskirtį, tai yra produkcijos pakavimui. Pakuočių daugkartinis naudojimas tai pačiai paskirčiai (produkcijos pakavimui) įrodomas deklaruojant, koks kiekis tokių pakuočių buvo susigrąžintas iš rinkos ir vėl panaudotas produkcijos pakavimui. Taip pat 7 dalies pakeitimai atliekami siekiant, kad užstato už pakuotes sistemos (tiek vienkartinių, tiek daugkartinių pakuočių) būtų efektyvios ir priimtinos aplinkosauginiu bei socialiniu aspektais, kad būtų vykdomas daugkartinių pakuočių pakartotinis naudojimas, 2018 m. sausio 12 d.
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1017 priimtas įstatymo 7¹ straipsnio pakeitimas, numatantis, kad lengvata, suteikianti teisę nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą, neturėtų būti taikoma Lietuvos rinkai tiekiamoms pakuotėms, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ar bet kokioms daugkartinėms pakuotėms, įskaitant daugkartines pakuotes, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema. Projekto 6 straipsnio
būtų atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne pašalintomis atliekomis už sąvartyne saugotas deginimui tinkamas komunalines atliekas, kurios iki 2017 m. gruodžio 31 d. teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos pašalintomis. Projekto 7 straipsnio
už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai už išmestą normatyvo neviršijantį teršalo ar teršalų junginio kiekį ir už teršalus, kuriems nustatytas laikinai leistinos taršos normatyvas. Kai normatyvas nustatytas teršalo junginiui (sumai), o ne kiekvienam šį junginį sudarančiam teršalui, taikomas mokesčio tarifas sunkiesiems metalams ir jų junginiams, išsiskiriantiems deginant atliekas, nustatytas Įstatymo 1 priede. Projekto 7 straipsnio
į jo naudojimo paskirtį. Oro transportui, skirtam krovinių ir keleivių gabenimui, paliekamas mokestis už pakilimo ir nusileidimo ciklą, o visiems kitiems mokestį apskaičiuojant už sunaudotą degalų kiekį.
Projekte 7 straipsnio 3 dalyje siūloma Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl LRV tvirtinamų tarifų koeficientų, įvertinančių technines transporto priemonių charakteristikas, pagal kurias mažinamas arba didinamas mokamo mokesčio dydis, perkelti į Įstatymą, kaip neatsiejamą mokesčio tarifo dalį, susijusią su mokamo mokesčio dydžiu. Siekiant vis griežtesnių aplinkosauginių reikalavimų oro taršai iš transporto priemonių mažinti ir mažinant administracinę naštą verslui, atsisakoma koeficientų taikymo sunkiasvorėms transporto priemonėms pagal Euro standartą, kaip priemonėms, neatitinkančioms aplinkosauginių lūkesčių ir neprisidedančioms prie nustatytų oro taršos mažinimo tikslų iš transporto priemonių įgyvendinimo. Vietoje šios lengvatos Projekto 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma atleisti nuo mokesčio M₁ ir N₁ kategorijos benzinu ir
(ar) dujomis varomas kelių transporto priemones, kurios pagamintos ne anksčiau kaip prieš 3 metus, ir M₂, M₃, N₂ ir N₃ kategorijų transporto priemones, kurios pagamintos ne anksčiau kaip prieš 4 metus. Koeficientai išliktų tik ne keliais judantiems mechanizmams, vandens ir geležinkelio transporto priemonėms, atitinkančioms technines savybes, turinčias įtakos taršos mažinimui. Tarifą didinantis koeficientas 1,2 nebus taikomas motorinėms ne kelių transporto priemonėms, taip pat žemės ūkio technikai, pagamintai daugiau kaip prieš 10 metų, tačiau koeficientas ir toliau bus taikomas geležinkelių ir vandens transporto priemonėms. Projekto 7 straipsnio
grupėms priskiria LRV ar jos įgaliotos institucijos, atsižvelgus į ES direktyvų ir reglamentų reikalavimus, o ne jos įgaliota institucija. Projekto 7 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyje atliekami redakcinio pobūdžio taisymai.
Projekto 7 straipsnio 8 dalis, kuria keičiama Įstatymo 6 straipsnio 9 dalis nustatant, kad visi mokesčio tarifai indeksuojami lyginant einamojo mokestinio laikotarpio kainas su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis. Toks pakeitimas supaprastintų mokesčių apskaičiavimą ir administravimą, nes vietoje dabar taikomų keturių skirtingų indeksavimo koeficientų būtų taikomas vienas indeksavimo koeficientas visiems Projekte nustatytiems mokesčio už aplinkos teršimą tarifams. Siekiant suvienodinti mokesčio indeksavimo tvarką, nekeičiant dabar esamo mokesčio dydžio, galiojantys mokesčio tarifai, išskyrus mokesčio tarifus, kurie nustatomi iš naujo, indeksuojami pagal paskutinio mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientą, kuris priklauso nuo mokesčio tarifų įvedimo datos: mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis tarifai indeksuojami indeksavimo koeficientu 1,543, kuris apskaičiuotas lyginant 2018 m. gruodžio mėnesio kainas su 2002 m. gruodžio mėnesio kainomis; mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai indeksuojami indeksavimo koeficientu 1,204, kuris apskaičiuotas lyginant 2018 m. gruodžio mėnesio su 2008 m. gruodžio mėnesio kainomis; mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai indeksuojami indeksavimo koeficientu 1,306, kuris apskaičiuotas lyginant 2018 m. gruodžio mėnesio su 2007 m. gruodžio mėnesio kainomis. Tarifų indeksavimas taikant nurodytus koeficientus neturi įtakos dabar mokamų mokesčių dydžiui, nes ir dabar nustatyti tarifai kasmet indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą vartotojų kainų indeksą. Mokesčio tarifus indeksavus pagal paskutinio, t. y.
kainų indeksą, nauji mokesčio tarifai pirmą kartą po įstatymo įsigaliojimo būtų indeksuojami tik pasibaigus 2020 m., o vartotojų kainų indekso koeficientas būtų apskaičiuojamas vertinant vartotojų kainų indekso pokytį neindeksuotu laikotarpiu – 2018 m. gruodžio mėnesio kainas lyginant su 2020 m. gruodžio mėnesio kainomis. Projekto 8 straipsnyje (Įstatymo 7 straipsnis) paliekama tik nuostata dėl mokestinio laikotarpio, o nuostata dėl deklaracijų pateikimo terminų perkeliama į Projekto
dalimis nustatoma mokesčio mokėtojui pareiga aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdyti iš stacionarių taršos šaltinių išmestų į aplinką teršalų, mobiliuose taršos šaltiniuose, turinčiuose vidaus degimo variklį, sunaudotų Lietuvos Respublikoje degalų, žemės ūkio veiklos subjektų, įsigytų ir sunaudotų žemės ūkio produktų gamybai degalų (gazolio) kiekį, atliktų pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių, tiektų vidaus rinkai gaminių ir (ar) pakuočių ir sąvartyne šalintų atliekų apskaitą ir apskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą. Projekto 9 straipsnio
pildymo taisykles rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Projekto 9 straipsnio
išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalimi reglamentuojama, kaip apskaičiuojamas mokestis už aplinkos teršimą. Projekto 9 straipsnio 3 dalies 1 punktu įtvirtinama, kad mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas remiantis instrumentiniais matavimais, o kai jie nevykdomi, pagal metodikas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.
sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“. Iš šio sąrašo išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodika parenkama atsižvelgiant į įrenginyje naudojamos technologijos atitiktį metodikų sąraše pateiktoje išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikoje nurodytai technologijai. Projekto 9 straipsnio
teršėjus, Projekto 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu siūloma nustatyti veiksmingesnes ekonomines priemones tiems teršėjams, kurie nevykdo privalomos apskaitos, nedeklaruoja normatyvą viršijančio teršalo kiekio, taip nuslėpdami faktinę taršą. Tokiems teršėjams mokesčio dydis būtų apskaičiuojamas pagal leidime nustatytą normatyvą – leistiną išmesti į aplinką teršalo kiekį, kuris nustatomas pagal gamybinius ar įrenginio techninius pajėgumus, ir jį dauginant iš 1,5 koeficiento. Šių finansinių priemonių taikymas motyvuotų teršėjus vykdyti teisės aktais jiems pavestus įpareigojimus. Siekiant paprastesnio administravimo, siūloma nustatyti vienodą mokesčių už nuslėptą taršą apskaičiavimo principą, nustatant, kad nedeklaravus pakuotės ar išmesto į aplinką teršalo, ar sunaudoto degalų kiekio, visais atvejais taikomas dvigubo tarifo dydžio mokestis. Projekto 9 straipsnio 7 dalies 2-3 punktais nustatoma, kad už normatyvinę nuslėptą taršą mokestis būtų apskaičiuojamas pagal Projekto 1 priede nustatytus tarifus, o už normatyvą viršijantį nuslėptą teršalo kiekį – pagal Projekto 2 priede nustatytus tarifus, padaugintus iš koeficiento 2.
Atsižvelgus į tai, sankcijos sumažėtų kai kuriems teršalams už nuslėptą normatyvo neviršijantį teršalo kiekį, bet dvigubai padidėtų už nedeklaruotą (nuslėptą) normatyvą viršijantį teršalo kiekį. Tai sudarytų finansines paskatas viršnormatyvinę taršą deklaruoti patiems teršėjams, nelaukiant, kol šį faktą nustatys mokesčio administratorius. Tai leistų sumažinti piktnaudžiavimo atvejus, kai už normatyvą viršijantį teršalo kiekį mokestis nedeklaruojamas, nes įvedus šią pataisą mokesčio mokėtojams finansiškai būtų nenaudinga slėpti normatyvą viršijantį teršalo kiekį ir nemokėti už jį didesnio tarifo mokesčio. Projekto 9 straipsnio
aplinkos ministro patvirtintas metodikas, nes ne visais atvejais išmetamų teršalų kiekis iš taršos šaltinių turi būti matuojamas instrumentiniais metodais. Nustatyti nuslėptą ataskaitiniais metais (už praėjusį laikotarpį) išmestą teršalų kiekį naudojantis instrumentiniais matavimais gali būti neįmanoma, kai deklaruotas iš taršos šaltinio išmestas teršalų kiekis yra apskaičiuotas pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintą metodiką. Projekto
punktais detalizuojamas mokesčio skaičiavimas už nuslėptus: sunaudotų degalų kiekį, pakilimų ir nusileidimų ciklų skaičių, sąvartyne šalintų atliekų kiekį ir vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį. Projekto
taikomas mokesčio mokėtojui tik tada, kai jis nevykdė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos ir nepateikė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos dokumentų mokesčio administratoriui (jo pareigūnui) ir neteikė deklaracijos.
Dabar taikomas didesnio tarifo mokestis už nedeklaruotą ar nuslėptą aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis neskatina gamintojų ir importuotojų tinkamai vykdyti gaminių ir (ar) pripildytos pakuotės apskaitą, pagal kurią nustatomas kiekis, reikalingas mokesčiui apskaičiuoti. Atsižvelgus į tai, kad mokestis turi būti skaičiuojamas pagal mokesčio mokėtojo vykdomos apskaitos duomenis, tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas nevykdė LRV ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos ir
(ar) nepateikė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos dokumentų kontroliuojančiam pareigūnui ir neteikė deklaracijos, Projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad mokestis už nuslėptą taršą būtų apskaičiuojamas: mokesčio mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas už Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektas prekes ar produkciją dauginant iš koeficiento 0,02. Jei apskaičiuotas nurodytu būdu mokestis už nuslėptą taršą yra mažesnis nei 10 000 Eur, mokamas 10 000 Eur mokestis už nuslėptą taršą. Toks mokesčio apskaičiavimo metodas pasirinktas įvertinus
prekių apyvarta yra 635 000 Eur. Taip pat nustatyta, kad, remiantis 2013 metų duomenimis, gamintojai ir importuotojai, kurių prekių apyvarta yra nuo 7 000 000
Įvertinus vidutinę importuotojo apyvartą ir minėtą sumokėtiną mokestį, buvo parinktas didesnio tarifo mokesčio koeficientas 0,02, kurį pritaikius vidutinės metinės apyvartos įmonei, mokestis didesniu tarifu būtų 12 700 Eur (635 000 Eur x 0,02). Nustatytas mokestis už nuslėptą taršą, kaip naujas ekonominis instrumentas, paskatins absoliučią daugumą įmonių vykdyti gaminių ir (ar) pakuočių apskaitą, palengvins kontroliuojančių pareigūnų darbą, nes mokesčių mokėtojas bus suinteresuotas vykdyti apskaitą, pateikti visus dokumentus, įrodančius įmonės įsigytų ar pagamintų prekių ir produkcijos apyvartos dydį (pvz., Metinė pelno mokesčio deklaracija). Projekto 9 straipsnio
mokėtojui, kuris deklaracijoje nurodė sutvarkytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį (pasinaudojo mokestine lengvata), kuriam neturėjo atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento. Minėtu atveju mokesčio mokėtojas būtų baudžiamas už savo neteisėtus veiksmus (mokesčio deklaracijoje nurodo neegzistuojančio atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento numerį ir atliekų kiekį). Projekto 10 straipsniu nustatoma, kad konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais teikia LRV įgaliota institucija. Projekto 11 straipsnio
administravimo įstatymo taikymas atliekant mokestinį patikrinimą. Straipsnio 2-5 dalyse iš esmės nenustatomas naujas teisinis reguliavimas, o tik perkeliamos dabar galiojančiame Įstatyme esančios ir faktiškai taikomos nuostatos susijusios su mokesčio už aplinkos teršimą kontrole.
Straipsnyje detalizuojama: kokia deklaracija remiantis atliekamas patikrinimas, kuo remiantis apskaičiuojamas mokestis, numatoma mokestinį patikrinimą vykdančios institucijos informavimo tvarka ir nustatoma, kad ginčai dėl mokesčių už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir jų deklaravimo bei sumokėjimo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Projekto 11 straipsnio 4 dalimi įtvirtinamas mokestinio patikrinimo pradžios skaičiavimas
pasitikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas, išvengdami atsakomybės. Pranešimo įteikimo momentą galima būtų atsekti tik siunčiant jį registruotu laišku ir tikrinant jo įteikimo adresatui (atsiėmimo) datą, kuri galėtų būti laikoma patikrinimo pradžia. Tačiau dažnai ūkio subjektai būna registruoti vienu adresu, o veiklą vykdo kitu adresu, todėl registruotu paštu išsiųsti pranešimai grįžta. Tokiu atveju pranešimas papildomai siunčiamas elektroniniu laišku, kurio perskaitymo datos nustatyti neįmanoma, nes ūkio subjektai, kurie galimai nesilaiko aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų, net prašomi patvirtinti, kad gavo ir perskaitė laišką, prašymą dažniausiai ignoruoja, tuo pačiu metu tikslindami deklaracijas.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, skirtingai nei Valstybinė mokesčių inspekcija, neturi techninės galimybės stabdyti deklaracijų pateikimą, tikslinimą ar priėmimą. Norint išvengti ūkio subjektų piktnaudžiavimo, išsiunčiant pranešimą būtina fiksuoti ir patikrinimo metu vertinti tik iki pranešimo išsiuntimo dienos pateiktas deklaracijas. Todėl pranešimo išsiuntimo data privalo būti fiksuojama kaip patikrinimo pradžios data. Šiuo straipsniu taip pat nurodoma, kad mokestinius patikrinimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dabar galiojančio Įstatymo
straipsnyje. Dabartinio Įstatymo 11 ir
mokesčio tarifai išmetamiems į aplinką teršalams ar teršalų grupėms, kurioms priskiriamus teršalus tvirtina LRV, keičiami, nustatant tokius mokesčio tarifus, kurie savo dydžiu būtų nors kiek artimesni daromai žalai aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgus į kaimyninėse šalyse taikomus mokesčio tarifus. Priede nustatomi tokie pat mokesčio tarifų dydžiai kaip ir Lietuvos Respublikos Seime 2019 m. liepos 18 d. registruotame Įstatymo 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3709 (parengtas ir kartu su kitų įstatymų pakeitimo įstatymų projektais viename pakete pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui vykdant LRV 2019 gruodžio 18 d. pasitarimo protokolo Nr.
susijusi ir su lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) išmetimais) 3 klausimo
„Dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia imtis siekiant spręsti kvapų ir kitas
susijusias problemas“ pavedimuose Aplinkos ministerijai skirtą pavedimą
„didinti mokesčio už aplinkos teršimą tarifus, kad mokesčio dydis skatintų
ūkinės veiklos vykdytojus mažinti taršą (skatintų investicijas į mažiau taršias technologijas)“). Priedas papildytas į aplinkos orą išmetamais teršalais: dioksinai ir furanai; sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas; LOJ, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius); asbesto turinčios kietosios dalelės ir amoniakas. Kai kurie iš šių teršalų (amoniakas, kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas, asbesto turinčios kietosios dalelės) perkelti iš LRV 2000 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 53, kuriuo patvirtintas apmokestinamųjų teršalų sąrašas ir jų grupės. Šiems teršalams ir Projekte nustatomi tokie patys tarifai, kaip teršalų grupėms, iš kurių teršalai perkelti (amoniakas perkeltas iš IV teršalų grupės (20 Eur/t); kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas – iš II teršalų grupės (450 Eur/t), asbesto turinčios kietosios dalelės – iš I teršalų grupės (1 300 Eur/t)). Pažymėtina, kad minėtu LRV nutarimu pačiai nepavojingiausiai ir dėl to mažiausiu tarifu apmokestinamai IV teršalų grupei priskirti „Lakieji organiniai junginiai (nepaminėti šiame sąraše)“, t. y. suma tokių lakiųjų organinių junginių, tarp kurių nėra nė vieno, kuris priskirtas pavojingesnei I, II ar III teršalų grupei.
Praktiškai negalima užtikrinti, kad IV teršalų grupei priskirtoje ir mažiausiu tarifu apmokestintoje LOJ sumoje nebūtų nė vieno pavojingesnei I, II ar III teršalų grupei priskirto LOJ. Ne kartą mokesčio mokėtojai darbo tvarka yra išreiškę poziciją, kad būtų pasiruošę mokėti didesniu tarifu už išmetamą LOJ, nediferencijuotų pagal sudėtį (atskirus junginius), sumą. Projekte LOJ, išskyrus metaną, nediferencijuotiems pagal sudėtį (atskirus junginius), siūlomas didesnis – II teršalų grupei nustatytas tarifas – 450 Eur/t. Tarifai didinami už iš stacionarių taršos šaltinių į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius juos sluoksnius išmetamus teršalus, kaip bendras deguonies suvartojimas, bendras azotas, bendras fosforas bei sulfatai ir chloridai. Pastebėta, kad dabartiniai tarifų dydžiai neskatina mažinti taršos diegiant naujas technologijas ir pereinant prie mažiau taršios gamybos, vartojimo bei technologijų, kurios pagerintų teršalų išvalymą. Vienas iš argumentų, rodančių, kad mokesčio dydis nepakankamas – tai, kad per 8 metų laikotarpį niekas iš teršėjų nepasinaudojo mokestine lengvata ir neinvestavo į priemones, leidžiančias sumažinti aplinkos teršimą 5 ir daugiau proc. nuo didžiausios leistinos taršos (DLT), o geriau pasirinko mokėti mokestį. Pažymėtina, kad didinami tik tų į atmosferą ir vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius išmetamų teršalų tarifai, kurie daug mažesni lyginant su artimiausių kaimyninių šalių šiems teršalams taikomais tarifais.
Kaimyninių šalių taikomi mokesčiai už tos pačios rūšies išmetamus į aplinką teršalus beveik visais atvejais yra didesni, nekalbant apie Skandinavijos šalių taikomus mokesčius, kurie yra keliolika kartų didesni nei Lietuvoje taikomi mokesčiai už tuos pačius į atmosferą ir į vandens telkinius išmetamus teršalus. Palyginimui, Lietuvoje LOJ taikomas daug mažesnis 4 Eur/t tarifas nei kitose kaimyninėse šalyse (Latvijoje 85,37 Eur/t, Estijoje 122,32 Eur/t, Lenkijoje nuo 330 iki 1500 Eur/t). Mokesčio tarifas už anglies monoksidą taip pat yra vienas mažiausių tarifų iš visų trijų Baltijos šalių: Lietuvoje 4 Eur/t; Latvijoje 7,83 Eur/t ir Estijoje 7,7 Eur/t. Kietosios dalelės taip pat apmokestinamos mažesniu (61 Eur/t) tarifu nei Latvijoje ir Estijoje (75 Eur/t ir 146 Eur/t atitinkamai). Didesniu tarifu Lietuvoje apmokestinami azoto oksidai palyginti su Latvija ir Estija, mažesnis tarifas taikomas Lietuvoje už išmetamus į orą sunkiuosius metalus nuo 24 Eur/t iki
Eur/t atitinkamai. Panaši situacija dėl tarifų dydžių, taikomų už teršalus, išmetamus į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, pavyzdžiui, BDS₇ nustatytas indeksuotas mokesčio tarifas Lietuvoje yra 334 Eur/t, kai Lenkijoje jis yra 1144 Eur/t, o Estijoje – 1435 Eur/t, panaši situacija ir dėl kitiems teršalams kaip bendrajam azotui ir bendrajam fosforui nustatytų tarifų, kurie Lietuvoje jau juos indeksavus yra 263 Eur/t ir
kartus didesni, t. y. 2826 Eur/t ir 12014 Eur/t atitinkamai.
Siekiant nustatyti visiems mokesčio tarifams vienodą indeksavimo bazę, kitų (tų, kurie nenustatomi iš naujo ir nekeičiami) išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų grupių mokesčio tarifai indeksuojami koeficientu 1,306. Projekto 2 priede vietoje dabar nustatytų tarifų koeficientų, kurie taikomi apskaičiuojant mokestį už nuslėptą ir normatyvus viršijantį teršalo kiekį, nustatyti mokesčio tarifai, kurie būtų taikomi apskaičiuojant mokestį už deklaruojamą viršnormatyvinę taršą. Mokamo mokesčio dydis už mokesčio mokėtojo deklaruojamą viršnormatyvinę taršą nesikeis, išskyrus tuos teršalus, kuriems yra didinamas mokesčio tarifas, nes dabar šis mokestis apskaičiuojamas Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus tarifus padauginus iš Įstatymo 2 priedėlyje nustatytų koeficientų. Projekto
mokėtojui skaičiuojant mokestį už viršnormatyvinę taršą nebereikės atlikti papildomų aritmetinių veiksmų, t. y. dauginti Įstatymo 1 priedėlyje nustatytų tarifų iš koeficiento, o tai mokesčio mokėtojams sumažins administracinę naštą. Taip pat siekiant nustatyti visiems mokesčio tarifams vienodą indeksavimo bazę, t. y. atskaitos laikotarpis būtų 2018 m. gruodžio mėnuo. Projekto 3 priede nustatomas naujas mokesčio tarifas stambiagabaritėms padangoms, atsižvelgus į LRV programos nuostatas dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos, diegiant atliekų prevencijos ir perdirbimo finansines paskatas ūkio subjektams, nustatant atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus. Priedėlyje siūloma tikslesnė padangų klasifikacija, t. y. patikslintos padangų rūšys, remiantis Europos Bendrijos kombinuotąja nomenklatūra, klasifikuojant padangas, kurioms nustatomas mokestis už aplinkos teršimą pagal jų naudojimo pobūdį.
Kadangi susidarančios padangų atliekos yra skirtingų dydžių, pvz., automobilių padangos, sunkvežimių ar krovininio transporto padangos, pramoninės technikos, žemės ūkio technikos padangos, todėl skiriasi ir jų sutvarkymo kaštai. Atsižvelgus į tai, siūloma pertvarkyti padangų apmokestinimo principą, pirmiausia diferencijuojant mokesčio tarifus pagal naudojamų padangų rūšis ir jų gabaritus. Padangų atliekų sutvarkymo kaštai skiriasi priklausomai nuo tvarkomos padangų atliekų rūšies, t. y. padangų dydžio, pvz., padangų atliekų, kurių aukštis − iki 118 cm, plotis iki − 39 cm, transportavimo išlaidos iki šių atliekų naudotojo (galutinio tvarkytojo) sudaro apie 18,8 Eur/t + PVM, o padangų atliekų, kurių aukštis – daugiau nei 118 cm ir plotis – daugiau nei 39 cm, transportavimo išlaidos iki šių atliekų naudotojo (galutinio tvarkytojo) sudaro apie 52,1 Eur/t + PVM (pagal savivaldybių ir padangų atliekų tvarkytojų pasirašytus sutarčių duomenis). Dėl šios priežasties nemaža dalis padangų atliekų netvarkomos, o kaupiamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba jų atsikratoma išmetant jas į aplinką. Padangos tampa bešeimininkėmis atliekomis, o už jų sutvarkymą pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį atsakinga savivaldybė. Už padangų, surinktų iš namų ūkių ar sukauptų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, sutvarkymą turi apmokėti patys gyventojai, t. y. šių atliekų sutvarkymo išlaidos įtraukiamos į rinkliavą arba įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šias išlaidas turėtų apmokėti padangų gamintojai ir importuotojai.
Įvertinus realius padangų atliekų tvarkymo kaštus, nustatomas mokesčio už aplinkos teršimą padangų atliekomis tarifo dydis, atitinkantis galiojančių tarifų ir atliekų tvarkymo kaštų santykį. Mokesčio tarifas už aplinkos teršimą autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio ir miško ūkio, statybos ir pramoninės paskirties transporto priemonių ir kitų padangų, sveriančių daugiau kaip 3 kg, atliekomis didinamas iki 234 Eur/t (52,1 x 4,5). Tarifo dydis nustatytas taip, kad stambiagabaričių padangų atliekų tvarkymo kaštų ir nustatomo tarifo dydžio santykis būtų 1 : 4,5, nes padangų atliekų tvarkymo kaštų ir dabar galiojančio tarifo santykis yra 1 : 4,5. Lengvųjų automobilių ir motociklų padangoms nustatytas mokesčio tarifas – 86 Eur/t (indeksuotas tarifas – 133 Eur/t), kuris 4,5 karto didesnis už šių padangų atliekų tvarkymo kaštus, nekeičiamas. Nustačius tvarkymo kaštus, atitinkančius mokesčio tarifus, gamintojai ir importuotojai būtų skatinami patys tvarkyti gaminių atliekas ir kuo mažiau mokėti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis. Tie gamintojai ir importuotojai, kurie nevykdytų padangų atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, nustatytos LRV 2006 m. lapkričio 24 d. nutarime Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“, mokėtų mokestį. Siekiant nustatyti visiems mokesčio tarifams vienodą indeksavimo bazę, kiti (tie, kurie nenustatomi iš naujo) mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis tarifai indeksuojami koeficientu 1,543, t. y. priede nurodomi faktiniai šiuo metu taikomi mokesčio tarifai. Projekto 4 priede išskiriamos (detalizuojamos) pakuočių rūšys pagal sudedamąją medžiagą, išskiriant kombinuotą popierinę, kombinuotą kitą ir medinę pakuotę.
Pakuočių mokesčio tarifai keičiami atsižvelgus į LRV programos nuostatas dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos, diegiant atliekų prevencijos, pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo finansines paskatas ūkio subjektams, nustatant atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus. Siūloma patvirtinti naujus mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifus, kurie veiktų prevenciškai, skatintų rinkai tiekiamų produktų pakavimui rinktis perdirbamas pakuotes, imtis atitinkamų priemonių šių pakuočių atliekų surinkimui gerinti ir ieškoti perdirbimo galimybių bei mažinti atliekų kiekį sąvartynuose. Šiuo metu gamintojams ir importuotojams taikomi vienodi pakuočių atliekų tvarkymo įkainiai, nepriklausomai nuo to, ar tiekiamos rinkai pakuotės yra perdirbamos, ar neperdirbamos. Gamintojai ir importuotojai dalyvauja kolektyvinėje pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje ir moka už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą licencijuotoms organizacijoms pagal jų nustatytus pakuočių atliekų tvarkymo įkainius. Todėl tikslinga teisinėmis priemonėmis organizacijoms sudaryti prielaidas taikyti gamintojams ir importuotojams diferencijuotus pakuočių atliekų tvarkymo įkainius, priklausomai nuo to, ar rinkai tiekiama pakuotė yra perdirbama, ar neperdirbama. Diferencijuoti mokesčiai, kai rinkai tiekiamoms perdirbamoms pakuotėms taikomi mažesni mokesčio tarifai, lyginant su tarifais, taikomais rinkai tiekiamoms neperdirbamoms pakuotėms, skatintų gamintojus ir importuotojus tiekti rinkai perdirbamas pakuotes. Skirtingų tarifų taikymas skirtingoms gaminio pakuotėms gali turėti įtakos parduodamo gaminio kainai, o tai laikytina techniniu reglamentu ir su tuo siejamas reikalavimas Projektą notifikuoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535.
Dabar galiojantys mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai yra didesni vidutiniškai 2,38 karto už pakuočių atliekų tvarkymo vidutinius įkainius, kuriuos taiko gamintojų ir importuotojų organizacijos. Nuo 2019 m. įsigaliojo naujas metalinės pakuotės mokesčio tarifas (186 Eur/t), kuris yra 3,53 karto didesnis už organizacijų 2019 m. nustatytą metalinės pakuotės atliekų tvarkymo įkainį. Todėl Projekte perdirbamai pakuotei taikomi tarifai nustatomi suvienodinant pakuočių atliekų tvarkymo įkainių ir mokesčio tarifų dydžių santykį, ji nustatant 1:3,53. Šiuo pakeitimu mokesčio mokėtojui, nepriklausomai nuo perdirbamos pakuotės rūšies, sudaroma vienodo lygio ekonominė paskata tvarkyti atliekas. Neperdirbamai pakuotei nustatomi mokesčio tarifų dydžiai, kurie yra 5 kartus didesni, nei dabar taikomi atitinkamų pakuočių rūšių atliekų vidutiniai tvarkymo įkainiai. Šiuo pakeitimu mokesčio mokėtojai skatinami rinktis perdirbamą pakuotę, atsisakant neperdirbamos pakuotės naudojimo gaminių pakavimui. Nustačius naujus tarifų dydžius, sumažėtų plastiko, PET ir kombinuotos pakuotės mokesčio tarifai, taip pat sumažėtų metalinės pakuotės mokesčio tarifas dėl indeksavimo tvarkos pasikeitimo. Kitų perdirbamų pakuočių tarifų dydžiai pasikeistų tiek, kad būtų išlaikytas pakuočių atliekų tvarkymo įkainių ir mokesčio tarifų dydžių santykis 1:3,53. Siūlomų nustatyti tarifų pakuotei dydžiai, kurie pateikti lentelėje, apskaičiuoti pagal pakuotės atliekų tvarkymo įkainius.
Pakuotės rūšis Tarifai, Eur/t Galiojantys indeksuoti tarifai, Eur/t Vid. organizacijų įkainiai, Eur/t Kiek tarifas skiriasi nuo atliekų tvarkymo įkainio Siūlomas tarifas perdirbamai pakuotei, Eur/t Siūlomas tarifas neperdirbamai pakuotei, Eur/t123456
579893
618
5 kartus Projekto 5 priede išskiriamos oro transporto priemonės, skirtos krovinių ir keleivių gabenimui, nustatant, kad jie mokestį moka už pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių, o visos kitos oro transporto priemonės apmokestinamos už sunaudotą degalų kiekį. Pakeitimai atlikti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokesčio mokėtojams, naudojantiems oro transporto priemones mokymo tikslams ir sportui. Taip pat nustatomas naujas, mažesnis mokesčio tarifas už degalus, naudojamus ne keliais judančių mechanizmų, kurių galia didesnė kaip 60 kW. Šis tarifas nuo įstatymo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) bus 3 Eur /t dyzelinui ir gazoliui ir 2,5 Eur/t benzinui ir kitiems degalams, o nuo 2025 m tarifas atitinkamai bus didinamas, dyzelinui ir gazoliui taikant 5 Eur/t ir benzinui bei kitiems degalams 4,5 Eur/t tarifą. Siekiant nustatyti visiems mokesčio tarifams vienodą indeksavimo bazę, kiti (tie, kurie nenustatomi iš naujo) mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai indeksuoti koeficientu 1,204. Keičiamas iš esmės Įstatymo 6 priedėlis, kuris, nustačius bendrą visiems mokesčiams už nuslėptą taršą apmokestinimo principą, netenka prasmės.
Įvertinus tai, kad išmetamų teršalų poveikis aplinkai jau turėtų būti įvertintas per tarifus, nedeklaravimo (nuslėpimo) atveju turėtų būti taikomas visiems mokesčiams už aplinkos teršimą vienodas apskaičiavimo principas - dvigubo tarifo dydžio mokestis. Projekto 6 priede nustatomi Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifų koregavimo koeficientai, kurie yra perkeliami iš LRV 2000 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 53
„Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo“. Apskaičiuojant
mokestį už aplinkos teršimą iš ne keliais judančių mechanizmų, būtų ir toliau taikomi tarifą mažinantys koregavimo koeficientai, atsižvelgus į pagaminimo metus, tačiau ne keliais judantiems mechanizmams, pagamintiems daugiau kaip prieš 10 metų netaikant tarifą didinančio koeficiento 1,2. M₂, M₃, N₂ ir N₃ kategorijos kelių transportas, kurio pirmoji registracijos data ne ankstesnė kaip prieš 3 metus būtų visai atleidžiamas nuo mokesčio mokėjimo, taip skatinant senas transporto priemones keisti naujesnėmis, kurių emisijos mažesnės, o taip pat būtų mažesnis neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Projekto 7 priedas keičiamas aiškiau sugrupuojant sąvartyne šalinamas atliekas (taip, kaip apie jas teikiama informacija deklaracijoje). Projekte siūloma mažinti mokestį už pavojingųjų atliekų šalinimą sąvartynuose. Šiuo metu šis mokestis yra 65,16 Eur/t (2019 m.) ir 70,96 Eur/t (nuo 2020 m.). Mokesčio už pavojingųjų atliekų šalinimą sąvartyne tarifų dydžiai yra didesni 2,58 karto (nuo 2020 m.) už nepavojingų atliekų šalinimui taikomus atitinkamų mokestinių laikotarpių mokesčio tarifus.
Tai mažina šiuo metu Lietuvoje veikiančių pavojingųjų atliekų tvarkymo įrenginių konkurencingumą tarp kitų ES valstybių teritorijose veikiančių pavojingųjų atliekų tvarkymo įrenginių taikant pavojingųjų atliekų šalinimo sąvartyne paslaugų kainas. Viena iš EBPO rekomendacijų Lietuvai – stebėti pavojingųjų atliekų mokesčio poveikį pavojingųjų atliekų tvarkymui arčiausiai jų susidarymo vietos (Lietuvoje), Lietuvoje sutvarkomų pavojingųjų atliekų kiekį lyginti su išvežamu iš Lietuvos pavojingų atliekų, skirtų tvarkymui, kiekiu. Todėl, didinant Lietuvoje veikiančių pavojingųjų atliekų tvarkymo įrenginių konkurencingumą, Projekte siūloma mažinti pavojingųjų atliekų šalinimo sąvartyne mokesčio tarifą iki 50,00 Eur/t (nuo 2020 m.). Įvertinus siūlomus nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis pavojingomis atliekomis tarifų dydžius ir darant prielaidą, kad pavojingųjų atliekų tvarkymo įrenginio UAB „Toksika“ pavojingųjų atliekų šalinimo sąvartyno pajėgumas (9 000 t/metus) būtų išnaudojamas 100%. Mažesnis mokesčio tarifas už pavojingųjų atliekų šalinimą sąvartyne sąlygos didesnį pavojingųjų atliekų tvarkymo įrenginių konkurencingumą, kadangi būtų pasiūlyta mažesnė paslaugos kaina už pavojingųjų atliekų tvarkymą. Projekto 7 priede taip pat siūloma laipsniškai didinti mokestį už nepavojingųjų atliekų šalinimą sąvartynuose. Šiuo metu šis mokestis yra 5 Eur/t, o 2020 m. – 27,51 Eur/t. Tačiau kol Lietuvoje bus sukurta reikiama infrastruktūra nepavojingųjų atliekų tvarkymo hierarchijos principams įgyvendinti, atsižvelgus į tai, siūloma atitinkamai peržiūrėti ir pakoreguoti mokesčio tarifus.
Po rūšiavimo likusių netinkamų pakartotinai panaudoti ir perdirbti energetinę vertę turinčių atliekų panaudojimo energijai gauti pajėgumai jau veikia Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune statomi analogiški įrenginiai, kurie turėtų pradėti veikti 2020 m. Be to, rekomendaciją Lietuvai didinti sąvartyno mokesčius, kad juose nebebūtų šalinamos perdirbti ir naudoti tinkamos atliekos 2017 ir 2018 metais pateikė ir Europos Komisija, atlikdama ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje peržiūrą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti, kad sąvartynai būtų brangiausia atliekų tvarkymo alternatyva, o prioritetas būtų teikiamas atliekų perdirbimui, siūloma, kad 2020 m. mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis nepavojingomis atliekomis tarifo dydis siektų 15 Eur/t, palaipsniui jį didinant 2021 m. iki 30 Eur/t, vietoje
šalinamoms atliekoms nustatytas tarifas nuo 2020 m. (30,41 Eur/t) nesikeičia. Atsižvelgus į tai, kad didžioji dalis asbesto atliekų yra susidariusi praeityje (pvz., stogo danga ir pan.) ir jos tvarkymui skiriamos ES paramos arba valstybės biudžeto lėšos, mokesčio už asbesto atliekų šalinimą sąvartyne didinimas svarstytinas tik ateityje, t. y. sutvarkius senąją taršą bus siekiama išvengti asbesto atliekų susidarymo ir jų naudojimo. Todėl Projekto 7 priede siūloma. palikti 2019 m. galiojančio mokesčio už nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamas asbesto atliekas tarifo dydį 24,62 Eur/t vietoje 2020 m. nustatyto mokesčio tarifo 30,41 Eur/t už inertinių atliekų šalinimą sąvartyne. Projekto 8 priede atlikti redakcinio pobūdžio pataisymai.
MAĮ projektu keičiamos Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys išbraukiant nuostatas, kurios nustato, kad Aplinkos ministerija patikrina mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimo teisingumą. Aplinkos ministerija neturi galimybių atlikti mokesčio sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Šias funkcijas atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai (aplinkai): neigiamas poveikis atitinkamai sričiai nenumatomas, nes esminių pokyčių mokesčiuose už aplinkos teršimą nenumatoma, išskyrus siūlymą per tam tikrą laikotarpį atsisakyti aplinkosaugai neveiksmingų ir ES teisės aktams prieštaraujančių lengvatų taikymo. Poveikis aplinkosaugos sričiai būtų teigiamas, nes prisidėtų prie Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos tikslų įgyvendinimo oro, vandens ir atliekų tvarkymo srityse. Mokesčių už aplinkos teršimą atliekomis peržiūra, nustatant atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus, paskatintų žiedinės ekonomikos plėtrą. Poveikis valstybės finansams: neigiamo poveikio valstybės finansams nenumatoma. Kadangi mokesčio paskirtis ne fiskalinė, o aplinkosauginė, todėl jo tikslas - ne kuo daugiau surinkti lėšų, bet paskatinti teršėjus patiems investuoti į taršos mažinimo ir prevencijos priemones. Poveikis administracinei naštai: neigiamo poveikio mokesčių mokėtojų administracinei naštai nenumatoma, kadangi mokesčių apskaičiavimas ir deklaravimas nesikeičia. 6. Kokią įtaką priimti projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai poveikio neturės. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektų įgyvendinimas nepablogins verslo sąlygų.
Išdėsčius Įstatymą nauja redakcija, aiškiau reglamentuojama mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Aiškiau detalizuotas apmokestinimo objektas ir mokesčių už aplinkos teršimą mokėtojai. Paprastinamas mokesčio už viršnormatyvinę taršą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimas. Didesnis mokestis nustatytas už nuslėptą normatyvą viršijantį teršalų kiekį iš stacionarių taršos šaltinių taip siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Panaikinus sankcijos dydžio diferencijavimą pagal kuro rūšis, bus suvienodintas visiems ūkio subjektams taikomų sankcijų dydis neatsižvelgiant į nuslėptų degalų rūšį. Indeksavus mokesčių tarifus taikant 2018 m. indeksavimo koeficientus ir nustačius vienodą mokesčių tarifų indeksavimo tvarką, mokesčių mokėtojams bus paprasčiau apskaičiuoti mokesčius, nes visiems mokesčiams būtų taikomas vienas indeksavimo koeficientas. Verslas, neinvestuojantis į taršos mažinimo priemones bei naujas technologijas, leidžiančias sumažinti išmetamų į aplinką teršalų, kurių tarifas didinamas, kiekį, mokės vidutiniškai apie tris kartus didesnį mokestį. Ekonominės priemonės suteikia galimybę patiems teršėjams rinktis, mokėti mokestį už teršimą ar investuoti į taršą mažinančias priemones. Tie teršėjai, kurie investuos į naujas mažiau taršias ir efektyvesnes technologijas, tausojančias gamtą, mokės mažesnius mokesčius. Mokesčių tarifų už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis ir atliekų tvarkymo sąnaudų santykio suvienodinimas leis teisingiau įgyvendinti gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą „teršėjas moka“, užtikrinanti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo finansavimą. Skirtingų mokesčių tarifų nustatymas perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei sudarys ekonomines paskatas gamintojams ir importuotojams naudoti aplinkai draugiškesnę pakuotę.
Supaprastintas mokesčio už nuslėptą gaminių ir pakuočių atliekų kiekį apskaičiavimas skatins mokesčių mokėtojus vykdyti gaminių ir pakuočių apskaitą. Šiuo mokesčiu būtų apmokestinti tik tie mokesčių mokėtojai, kurie nevykdė privalomos gaminių ir pakuočių apskaitos. Gamintojams ir importuotojams, kurie sąžiningai deklaruoja ir moka mokesčius, vykdo nustatytas gaminių ir pakuočių naudojimo užduotis, mokamo mokesčio dydis nesikeis. Mokamas mokestis už nuslėptą viršnormatyvinę taršą bus padidintas, tačiau taikomas tik tuo atveju, jei pats mokesčių mokėtojas savanoriškai nedeklaruos viršnormatyvinio teršalo kiekio. 8. Projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus projektus, kitų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai vertinami Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektas papildytas Įstatyme vartojamomis sąvokomis: akumuliatoriai, baterijos, nuslėptos taršos, pakilimo ir nusileidimo ciklas, ir kitais apibrėžimais. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka ES dokumentus. 11.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant projektus reikės: parengti ir aplinkos ministro įsakymu patvirtinti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą; pakeisti LRV 2000 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 53 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo“; pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. VA-61/D1-658 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0524 formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“; pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 balandžio 23 d. įsakymą Nr. D1-213
„Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“; pakeisti
LRV
pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ ir pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų
apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“. Įgyvendinamieji teisės aktai, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kuris turėtų būti priimtas iki Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo dienos, turėtų būti priimti per 6 mėnesių laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Aplinkosauginiai mokesčiai, finansinės priemonės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamo įstatymo) 4 priede vartojamos sąvokos „kombinuota (popierinė) pakuotė“, „kombinuota (kita) pakuotė“, kurios yra svarbios apmokestinant konkrečiu tarifu, tačiau kurių nėra apibrėžtų nei keičiamame įstatyme, nei kituose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje minimuose įstatymuose, siūlytina šias sąvokas apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje vartojama sąvoka „nekintamoje buvimo vietoje“, kurios turinys nėra aiškus, tačiau svarbus norint tiksliai apibrėžti stacionarų taršos šaltinį. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį, kaip tai yra padaryta galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą 2 straipsnio 21 dalyje, arba ją apibrėžti. 3. Siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų leidimų trumpinį siūlytina perkelti į šio straipsnio 5 dalies nuostatas, o šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar Taršos leidime“ vartoti trumpinį „leidime“. 4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytų įstatymų pavadinimai turėtų būti dėstomi abėcėlės tvarka. Be to, šiose projekto nuostatose formuluotė
„(toliau – Mokesčių administravimo įstatymas)“ brauktina kaip perteklinė, nes,
pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau įstatymo tekste gali būti vartojamas sutrumpintas įstatymo pavadinimas ir be nurodyto trumpinio. 5.
formuluotė „vandens telkinius“, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą ir 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 6. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos „transporto priemonės registracijos laikotarpis“ nevertėtų keisti sąvoka „mokestinės lengvatos laikotarpis“ arba „transporto priemonės naudojimo laikotarpis“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui. 7. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad mokesčio mokėtojai ,,per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes“, nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tretieji asmenys turėtų patys išvežti minėtus gaminius ir pakuotes, ar jie galėtų tik organizuoti išvežimą, ar minėta nuostata apimtų abu atvejus. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai. 8. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostata ,,mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą“ nėra pakankamai aiški. Konstitucinis Teismas 1996 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia tam tikrų procedūrų nustatymą. Tuo atveju, jeigu buvo turimas tikslas nustatyti, kad mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka privalėtų gauti ar parengti atitinkamus dokumentus, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai. 9.
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje vartojamą sąvoką ,,dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras“, nurodant konkrečius dokumentus arba teisės aktus, kuriuose šie dokumentai yra įvardinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalims. 10. Nėra aiškus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vartomos formuluotės „aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį pakuočių atliekų sutvarkymo, kuris savo turiniu apima ir pakuočių atliekų surinkimą ir naudojimą, užduotis nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Atitinkama pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktui bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. 11. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 4 punkte po skaičiaus „2017“ įrašytinas trumpinys „m.“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 4 punktui. 12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai
„šio Įstatymo“. 13. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3
dalies 5 ir 6 punktuose kaip perteklinių nevertėtų atsisakyti formuluočių
„kuris mažinamas proporcingai įvykdytai gaminių/pakuočių atliekų naudojimo ir
(ar) perdirbimo užduoties daliai“, nes apie tai kalbama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. 14.
įvardinama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje sukurti šios institucijos trumpinį, kurį atitinkamai vartoti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir 7 dalies 8 punkte bei 11 straipsnio 3 dalyje. 15. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte prieš žodį „Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. 16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktą, kuriuo būtų tvirtinamos aukščiau minėtos taisyklės, priimtų ne aukščiau nurodytos institucijos, bet jų vadovai, keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, po žodžio „pildymo“ įrašytina formuluotė „ir pateikimo“. 17. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos yra logiškai pagrįstos, nes apskaičiuojant mokestį už nuslėptą taršą, teršalų kiekį reikėtų dauginti iš dviejų koeficientų - 1,5 ir 2. 18. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnyje bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse esantį žodį „jos“ keisti atitinkamai formuluote „Vyriausybės/Aplinkos ministerijos“ arba formuluote „šios institucijos“. 19. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šio projekto lydinčiajame Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad analogiškas konsultacijas teikia tik Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suderinti šias projektų nuostatas. 20.
Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais“, nes ji nėra aiški. 21. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nevertėtų nurodyti pranešimo dėl mokestinio patikrinimo išsiuntimo būdo (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, registruotu laišku ar pan.). 22. Siekiant suvienodinti keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes, siūlytina keičiamo įstatymo 3, 4 ir 7 priedų pavadinimuose prieš žodį „TARIFAI“ įrašyti žodžius „UŽ APLINKOS TERŠIMĄ“. 23. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 priedo grafoje „Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)“ formuluotę
„už pakilimo ir nusileidimo ciklą“ dėstyti be skliaustų prieš tai įrašant žodį
„arba“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. 24. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 priedo 6 punkte vartojamą sąvoką „Kitos oro transporto priemonės“ patikslinti. Be to, siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, šio priedo 5 punkte vietoj žodžių „gabenti/pervežti“ reikėtų įrašyti žodį „pervežti“ Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. 25. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 priedo 2 ir 3 punktų turinį, siūlytina juos dėstyti viena dalimi. Be to, svarstytina, ar 2 šio priedo punkte po žodžio „mechanizmai“ nereikėtų įrašyti formuluotės „kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“. Neatsižvelgus į šią pastabą, svarstytina, ar šio priedo 3 punkte neturėtų būti įvardinti ir ne keliais judantys mechanizmai. 26.
keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, kurie priimtų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, sąrašą reikėtų papildyti, nurodant, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus taip pat priima aplinkos ministras, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vadovas. 27. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dalis įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turi būti priimta iki 2020 m. sausio 1 d., o likusi dalis – iki 2020 m. birželio 30 d. Siekiant teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimas institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų būti įvykdytas ir šie aktai priimti iki projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. 28. Projekto
straipsnio 4 ir 5 dalyse yra dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio ir 5 priedo naujos redakcijos, kurios įsigaliotų atitinkamai 2028 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Pagal projektu nustatytą įstatymo normų įsigaliojimą, projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, t. y. anksčiau nei pats nauja redakcija dėstomas įstatymas. Manytina, kad šių normų ankstesnis įsigaliojimas yra netikslingas, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbraukti formuluotę „4 ir 5“ kaip perteklinę. 29. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos.
Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų nurodyta kokio mokestinio laikotarpio mokesčiams apskaičiuoti bei deklaruoti būtų taikomas šis įstatymas, bei pereinamojo laikotarpio nuostatomis, kuriose būtų aptarta, kurio įstatymo nuostatos (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar galiosiančio nuo 2020 m. sausio 1 d.) turėtų vadovautis mokesčių mokėtojai, kurie 2020 m. vasario 15 d. turės pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei sumokėti priklausantį mokestį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 2 straipsnyje sąvokas reikėtų išdėstyti abėcėlės tvarka. 2. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 punkto ir 9 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes vienur vartojama sąvoka „savininkas“, o kitur - „valdytojas“. 3. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 9 straipsnio 5 dalies 3 punkte vietoj formuluočių „ne keliais judančio mechanizmo“ reikėtų vartoti formuluotes „žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo“. 4. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte įvestą formuluotės trumpinį, tikslintinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies 3 punktas, prieš žodį
„metodikas“ įrašant žodžius „teršalų nustatymo“. 5. Keičiamo
įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodyta, kad „valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui“. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo nuostatos derintinos tarpusavyje. 6.
numatyta, jog konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais mokesčio mokėtojui pagal kompetenciją teikia Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ir Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Pastebėtina, kad šio projekto lydinčiajame Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4034(2)) 1 straipsniu keičiamo Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konsultacijas teikia tik Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suderinti šias projektų nuostatas. 7. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje vartojamą sąvoką „kilimo ir tūpimo ciklas“, keičiamo įstatymo 5 priede vartojamas žodis
„nusileidimo“ keistinas žodžiu „tūpimo“. 8. Projekto 2 straipsnio 1 dalies nuoroda „5 dalį“ keistina
nuoroda „3 dalį“. 9. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „parengia“ įrašytinas žodis „priima“. 10. Projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos toje apimtyje, kurioje nurodoma, kad „Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2020 m. gruodžio 31 d. parengia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą“ nėra aiškios, nes įstatymo projektas nėra laikomas įstatymą įgyvendinančiu teisės aktu, be to, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį ir 137 straipsnio 2 dalį. Taip pat šio punkto nuostatos redaguotinos kalbiniu požiūriu. 11. Projekto 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti formuluotė
„išskyrus Konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą
klausimais tvarkos aprašą, kurį patvirtina iki 2020 gruodžio 31 d.“ brauktina kaip perteklinė, nes minėto tvarkos aprašo priėmimas aptartas projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 12. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų nurodyta kokio mokestinio laikotarpio mokesčiams apskaičiuoti bei deklaruoti būtų taikomas šis įstatymas, bei pereinamojo laikotarpio nuostatomis, kuriose būtų aptarta, kurio įstatymo nuostatos (galiojusio iki 2020 m. gruodžio 31 d. ar galiosiančio nuo 2021 m. sausio 1 d.) turėtų vadovautis mokesčių mokėtojai, kurie 2021 m. vasario 15 d. turės pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei sumokėti priklausantį mokestį. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2020 m. sausio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo NR.VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2796, kuris įsigalios taip pat 2021 m. sausio 1 d. (išskyrus išimtį dėl įstatymą įgyvendinančių nuostatų įsigaliojimo). Manytina, kad, norint išvengti situacijos, kai tą pačią dieną įsigalioja du tą patį įstatymą ir tas pačias nuostatas keičiantys įstatymai, reikėtų minėtą įstatymą Nr. XIII-2796 pripažinti netekusiu galios. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5)
Kaimo reikalų komitetas
2019-11-06
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Augustė Matulevičienė, komiteto biuro padėjėja – Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio viceministras – Petras Narkevičius, Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė – Regina Mininienė, Aplinkos ministerijos kancleris – Arminas Mockevičius, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyr. specialistė – Aušra Palubinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teršimą įstatymo naujos redakcijos (toliau – keičiamo įstatymo) 4 priede vartojamos sąvokos „kombinuota (popierinė) pakuotė“, „kombinuota (kita) pakuotė“, kurios yra svarbios apmokestinant konkrečiu tarifu, tačiau kurių nėra apibrėžtų nei keičiamame įstatyme, nei kituose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje minimuose įstatymuose, siūlytina šias sąvokas apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22215 2.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje vartojama sąvoka „nekintamoje buvimo vietoje“, kurios turinys nėra aiškus, tačiau svarbus norint tiksliai apibrėžti stacionarų taršos šaltinį. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį, kaip tai yra padaryta galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą 2 straipsnio 21 dalyje, arba ją apibrėžti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-2229
nuoseklumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų leidimų trumpinį siūlytina perkelti į šio straipsnio 5 dalies nuostatas, o šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar Taršos leidime“ vartoti trumpinį „leidime“. Pritarti
18
įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytų įstatymų pavadinimai turėtų būti dėstomi abėcėlės tvarka. Be to, šiose projekto nuostatose formuluotė „(toliau
4,93 1,1
formuluotė „vandens telkinius“, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo
6,21
6Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos
„transporto priemonės registracijos laikotarpis“ nevertėtų keisti sąvoka
„mokestinės lengvatos laikotarpis“ arba „transporto priemonės naudojimo
laikotarpis“.
Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti
3
įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad mokesčio mokėtojai ,,per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir
(ar) pripildytas pakuotes“, nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tretieji asmenys turėtų patys išvežti minėtus gaminius ir pakuotes, ar jie galėtų tik organizuoti išvežimą, ar minėta nuostata apimtų abu atvejus. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai. Pritarti
4
įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostata ,,mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą“ nėra pakankamai aiški. Konstitucinis Teismas 1996 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia tam tikrų procedūrų nustatymą. Tuo atveju, jeigu buvo turimas tikslas nustatyti, kad mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka privalėtų gauti ar parengti atitinkamus dokumentus, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo
5,6 9.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje vartojamą sąvoką ,,dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras“, nurodant konkrečius dokumentus arba teisės aktus, kuriuose šie dokumentai yra įvardinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalims. Pritarti
6,9 6,37
aiškus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vartomos formuluotės „aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį pakuočių atliekų sutvarkymo, kuris savo turiniu apima ir pakuočių atliekų surinkimą ir naudojimą, užduotis nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Atitinkama pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktui bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. Pritarti
4
įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 4 punkte po skaičiaus „2017“ įrašytinas trumpinys „m.“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio
4
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio
3 5,6 13.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose kaip perteklinių nevertėtų atsisakyti formuluočių „kuris mažinamas proporcingai įvykdytai gaminių/pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai“, nes apie tai kalbama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Pritarti
keičiamo įstatymo tekste gana dažnai įvardinama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje sukurti šios institucijos trumpinį, kurį atitinkamai vartoti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir 7 dalies 8 punkte bei 11 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
3
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte prieš žodį „Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
5
įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktą, kuriuo būtų tvirtinamos aukščiau minėtos taisyklės, priimtų ne aukščiau nurodytos institucijos, bet jų vadovai, keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, po žodžio „pildymo“ įrašytina formuluotė „ir pateikimo“. Pritarti
71
yra logiškai pagrįstos, nes apskaičiuojant mokestį už nuslėptą taršą, teršalų kiekį reikėtų dauginti iš dviejų koeficientų - 1,5 ir 2. Pritarti
10,11 1,2 18.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnyje bei
„Vyriausybės/Aplinkos ministerijos“ arba formuluote „šios institucijos“. Pritarti
konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šio projekto lydinčiajame Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad analogiškas konsultacijas teikia tik Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suderinti šias projektų nuostatas. Pritarti
1
teisinio aiškumo, tikslintina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „vadovaudamasi šio Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais“, nes ji nėra aiški. Pritarti
4
pranešimo dėl mokestinio patikrinimo išsiuntimo būdo (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, registruotu laišku ar pan.). Pritarti
3,
suvienodinti keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes, siūlytina keičiamo įstatymo 3, 4 ir 7 priedų pavadinimuose prieš žodį „TARIFAI“ įrašyti žodžius „UŽ APLINKOS TERŠIMĄ“. Pritarti
priedas 23.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 priedo grafoje „Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)“ formuluotę „už pakilimo ir nusileidimo ciklą“ dėstyti be skliaustų prieš tai įrašant žodį „arba“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. Pritarti
priedas6
teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 priedo 6 punkte vartojamą sąvoką „Kitos oro transporto priemonės“ patikslinti. Be to, siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, šio priedo 5 punkte vietoj žodžių
„gabenti/pervežti“ reikėtų įrašyti žodį „pervežti“ Atitinkama pastaba
taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. Pritarti
priedas
juos dėstyti viena dalimi. Be to, svarstytina, ar 2 šio priedo punkte po žodžio „mechanizmai“ nereikėtų įrašyti formuluotės „kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“. Neatsižvelgus į šią pastabą, svarstytina, ar šio priedo 3 punkte neturėtų būti įvardinti ir ne keliais judantys mechanizmai. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, kurie priimtų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, sąrašą reikėtų papildyti, nurodant, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus taip pat priima aplinkos ministras,
1
straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dalis įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turi būti priimta iki 2020 m. sausio 1 d., o likusi dalis – iki
įgyvendinimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimas institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų būti įvykdytas ir šie aktai priimti iki projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. Pritarti
1
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir
straipsnio 4 ir 5 dalyse yra dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio ir 5 priedo naujos redakcijos, kurios įsigaliotų atitinkamai 2028 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Pagal projektu nustatytą įstatymo normų įsigaliojimą, projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, t. y. anksčiau nei pats nauja redakcija dėstomas įstatymas. Manytina, kad šių normų ankstesnis įsigaliojimas yra netikslingas, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbraukti formuluotę „4 ir 5“ kaip perteklinę. Pritarti
1
straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimo įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų nurodyta kokio mokestinio laikotarpio mokesčiams apskaičiuoti bei deklaruoti būtų taikomas šis įstatymas, bei pereinamojo laikotarpio nuostatomis, kuriose būtų aptarta, kurio įstatymo nuostatos (galiojusio iki
vadovautis mokesčių mokėtojai, kurie 2020 m. vasario 15 d. turės pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei sumokėti priklausantį mokestį. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio taryba, 2019-10-22 Lietuvos žemės ūkio tarybą nepritaria Aplinkos ministerijos parengtam ir pateiktam svarstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektui. Šiame projekte numatoma, kad žemdirbiai privalės mokėti mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių, kurio tarifas yra 5 eurai už 1 toną dyzelino. Esame įsitikinę, kad tokio mokesčio įvedimas niekaip neskatins investuoti į mažiau taršią žemės ūkio techniką, nes kuo mažiau traktoriai išmeta kietųjų dalelių ir azoto oksidų, tuo daugiau degalų sunaudoja tam pačiam darbui atlikti. Kiekvienas ūkininkas gali patvirtinti, kad senieji traktoriai, kuriuose nėra nei SCR (selekcinės katalitinės redukcijos), nei EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistemų, nei kietųjų dalelių filtrų, kuro naudoja mažiau. Tuo pačiu mažiau į atmosferą išmetą anglies dvideginio, kuris yra įvardijamas, kaip pagrindinis teršalas skatinantis klimato kaitą. Akivaizdu, kad tokio mokesčio įvedimas nieko bendro su aplinkosauga ir taršos mažinimu neturi. Atvirkščiai – tai bus paskata įsigyti mažiau kuro naudojančius bet taršius senus traktorius.
Iš kitos pusės žemdirbiams, investavusiems į moderniausius ir beveik aplinkos neteršiančius traktorius sunku bus paaiškinti, kodėl jie turi mokėti tokį patį ar net didesnį mokestį, nei tie, kurie dirba senais taršiais traktoriais. Pritarti
rinkos institutas, 2019-10-30 Manome, kad skuboti, neišdiskutuoti su visuomene pakeitimai didins gyventojų, šalies verslo ir užsienio investuotojų nepasitikėjimą valstybe. Dėl to raginame: ·Nekeisti galiojančių mokesčių įstatymų su 2020‐ųjų biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. ·Svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu. Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2019-11-04 MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ginčai dėl mokesčio u ž aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
Taigi, MATĮ projekte nenumatyta ikiteisminė ginčų dėl šio mokesčio nagrinėjimo procedūra, todėl ginčai dėl mokesčio būtų nagrinėjami tiesiogiai tik administraciniuose teismuose. <...> Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje yra nagrinėjami ginčai dėl MAĮ
mokesčių), tačiau ginčams dėl mokesčio už aplinkos teršimą ikiteisminė tvarka nenustatyta, nors mokestis už aplinkos teršimą yra vienas iš MAĮ 13 straipsny je nurodytų mokesčių. <...> Vadinasi, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta nuo mokesčio priklausanti skirtinga ginčų nagrinėjimo tvarka, nėra nuoseklus, logiškas ir sistemiškas. <...> Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome pakeisti MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjam i Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Razma (2019-10-22)2 1,2 Pasiūlymas: Pakeisti
1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio
2, 4 ir 5 dalį, įsigalioja 2020 2021 m. sausio 1 d. 2.
įgaliotos institucijos iki 2020 2021 m. birželio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2020 2021 sausio 1 d.“
Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4033) atmesti, atsižvelgiant į žemdirbių savivaldos organizacijų ir socialinių partnerių pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-12-18 Nr. 109-P-56 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Juozas Varžgalys, Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-221 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo naujos redakcijos (toliau – keičiamo įstatymo) 4 priede vartojamos sąvokos „kombinuota (popierinė) pakuotė“, „kombinuota (kita) pakuotė“, kurios yra svarbios apmokestinant konkrečiu tarifu, tačiau kurių nėra apibrėžtų nei keičiamame įstatyme, nei kituose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje minimuose įstatymuose, siūlytina šias sąvokas apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje vartojama sąvoka „nekintamoje buvimo vietoje“, kurios turinys nėra aiškus, tačiau svarbus norint tiksliai apibrėžti stacionarų taršos šaltinį.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį, kaip tai yra padaryta galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą 2 straipsnio 21 dalyje, arba ją apibrėžti. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nuoseklumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų leidimų trumpinį siūlytina perkelti į šio straipsnio 5 dalies nuostatas, o šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar Taršos leidime“ vartoti trumpinį „leidime“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytų įstatymų pavadinimai turėtų būti dėstomi abėcėlės tvarka. Be to, šiose projekto nuostatose formuluotė „(toliau
vartojamas sutrumpintas įstatymo pavadinimas ir be nurodyto trumpinio. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9311
formuluotė „vandens telkinius“, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą ir 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2214
6Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos
„transporto priemonės registracijos laikotarpis“ nevertėtų keisti sąvoka
„mokestinės lengvatos laikotarpis“ arba „transporto priemonės naudojimo
laikotarpis“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
234
įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad mokesčio mokėtojai ,,per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir
(ar) pripildytas pakuotes“, nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tretieji asmenys turėtų patys išvežti minėtus gaminius ir pakuotes, ar jie galėtų tik organizuoti išvežimą, ar minėta nuostata apimtų abu atvejus. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras:
Tokia formuluotė yra dabartiniame įstatyme, todėl siūlome nekeisti. Ši nuostata nusako prekių išvežimą (čia kalbama apie paties mokesčio mokėtojo prekių išvežimą iš Lietuvos arba kito ūkio subjekto, įsigytų iš mokesčio mokėtojo, prekių išvežimą iš Lietuvos). Šioje dalyje nekalbama apie logistikos paslaugas teikiančias įmones. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
244
mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą“ nėra pakankamai aiški. Konstitucinis Teismas 1996 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia tam tikrų procedūrų nustatymą. Tuo atveju, jeigu buvo turimas tikslas nustatyti, kad mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka privalėtų gauti ar parengti atitinkamus dokumentus, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2564 9.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo
deginamas biokuras“, nurodant konkrečius dokumentus arba teisės aktus, kuriuose šie dokumentai yra įvardinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalims. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras:
Dokumentai, patvirtinantys biokuro įsigijimą ir naudojimą bus detaliau nurodyti poįstatyminiuose (įgyvendinančiuose) teisės aktuose, dabar tai numatyta mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše. Biokuro įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, pirkimo pardavimo sutartys), kai biokuras įsigyjamas. Kai naudojamas biokuras, susidarantis gamybos procese, kaip šalutinis produktas, kuris pagal savo kilmę priskiriamas biokurui (medžio atliekos, atraižos, pjuvenos, drožlės ir pan.) medienos granulės, mediniai padėklai, dėžės, ar kitos iš medžio pagamintos ir neapdorotos dažais ar kitomis cheminėmis medžiagomis dalys, pakuotė ir pan. Kaip vienas iš svarstytinų variantų –įvardyti dokumentus įvedant naują sąvoką. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
926374
aiškus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vartomos formuluotės „aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį pakuočių atliekų sutvarkymo, kuris savo turiniu apima ir pakuočių atliekų surinkimą ir naudojimą, užduotis nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Atitinkama pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktui bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras: Kalbama apie surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotis, kurios yra ne tas pats kas pakuočių sutvarkymo užduotys, kurias tvirtina LRV. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2844
„2017“ įrašytinas trumpinys „m.“. Atitinkama
pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 4 punktui. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio Įstatymo“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
356
punktuose kaip perteklinių nevertėtų atsisakyti formuluočių „kuris mažinamas proporcingai įvykdytai gaminių/pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai“, nes apie tai kalbama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras:
apie mokesčio apskaičiavimą, o 6 str. kalbama apie mokesčio lengvatas. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1145738
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje sukurti šios institucijos trumpinį, kurį atitinkamai vartoti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir 7 dalies 8 punkte bei 11 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras:
Valstybinė mokesčių inspekcija projekte minima tik 3 kartus. 15.
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
„Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktą, kuriuo būtų tvirtinamos aukščiau minėtos taisyklės, priimtų ne aukščiau nurodytos institucijos, bet jų vadovai, keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, po žodžio „pildymo“ įrašytina formuluotė „ir pateikimo“. Nepritarti. Deklaracijų pateikimas nustatomas kitu VMI teisės aktu
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71
dalies 1 punkto nuostatos yra logiškai pagrįstos, nes apskaičiuojant mokestį už nuslėptą taršą, teršalų kiekį reikėtų dauginti iš dviejų koeficientų - 1,5 ir 2. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1112
keičiamo įstatymo 10 straipsnyje bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse esantį žodį „jos“ keisti atitinkamai formuluote „Vyriausybės/Aplinkos ministerijos“ arba formuluote „šios institucijos“. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šio projekto lydinčiajame Mokesčių administravimo įstatymo
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suderinti šias projektų nuostatas. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22111
įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „vadovaudamasi šio Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais“, nes ji nėra aiški. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras: Mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija jos nustatyta tvarka vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
būdo (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, registruotu laišku ar pan.). Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22
priedai
vartojamas formuluotes, siūlytina keičiamo įstatymo 3, 4 ir 7 priedų pavadinimuose prieš žodį „TARIFAI“ įrašyti žodžius „UŽ APLINKOS TERŠIMĄ“. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedas25
įstatymo 5 priedo grafoje „Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)“ formuluotę „už pakilimo ir nusileidimo ciklą“ dėstyti be skliaustų prieš tai įrašant žodį „arba“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-225 priedas 24.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 priedo 6 punkte vartojamą sąvoką „Kitos oro transporto priemonės“ patikslinti. Be to, siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, šio priedo 5 punkte vietoj žodžių „gabenti/pervežti“ reikėtų įrašyti žodį
„pervežti“ Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2
straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedas
„kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“. Neatsižvelgus į šią pastabą,
svarstytina, ar šio priedo 3 punkte neturėtų būti įvardinti ir ne keliais judantys mechanizmai. Pritarti iš dalies. Aplinkos ministerijos komentaras: Dėl dėstymo viena dalimi galima būtų atsižvelgti, jei ne keliais judantiems mechanizmams numatyta išimtis dėl 1,2 koeficiento netaikymo. Nepritarti siūlymui po „mechanizmai“ įrašyti „kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“, nes tai jau nurodyta „Ne keliais judančio mechanizmo apibrėžime“ Įstatymo 1 str., kuriuo keičiama 2 str. 7 dalis. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
į keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, kurie priimtų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, sąrašą reikėtų papildyti, nurodant, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus taip pat priima aplinkos ministras, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vadovas. Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
27Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta,
jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dalis įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turi būti priimta iki 2020 m. sausio 1 d., o likusi dalis – iki 2020 m. birželio 30 d. Siekiant teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimas institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų būti įvykdytas ir šie aktai priimti iki projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2020 m. sausio
dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio ir 5 priedo naujos redakcijos, kurios įsigaliotų atitinkamai 2028 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Pagal projektu nustatytą įstatymo normų įsigaliojimą, projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, t. y. anksčiau nei pats nauja redakcija dėstomas įstatymas. Manytina, kad šių normų ankstesnis įsigaliojimas yra netikslingas, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbraukti formuluotę „4 ir 5“ kaip perteklinę. Pritarti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimo įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų nurodyta kokio mokestinio laikotarpio mokesčiams apskaičiuoti bei deklaruoti būtų taikomas šis įstatymas, bei pereinamojo laikotarpio nuostatomis, kuriose būtų aptarta, kurio įstatymo nuostatos (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar galiosiančio nuo 2020 m. sausio 1 d.) turėtų vadovautis mokesčių mokėtojai, kurie 2020 m. vasario 15 d. turės pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei sumokėti priklausantį mokestį. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio taryba, 2019-10-21 Nr. 2019-1021/01 Lietuvos žemės ūkio taryba nepritaria Aplinkos ministerijos parengtam ir pateiktam svarstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektui. Šiame projekte numatoma, kad žemdirbiai privalės mokėti mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių, kurio tarifas yra 5 eurai už 1 toną dyzelino. Esame įsitikinę, kad tokio mokesčio įvedimas niekaip neskatins investuoti į mažiau taršią žemės ūkio techniką, nes kuo mažiau traktoriai išmeta kietųjų dalelių ir azoto oksidų, tuo daugiau degalų sunaudoja tam pačiam darbui atlikti. Kiekvienas ūkininkas gali patvirtinti, kad senieji traktoriai, kuriuose nėra nei SCR (selekcinės katalitinės redukcijos), nei EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistemų, nei kietųjų dalelių filtrų, kuro naudoja mažiau. Tuo pačiu mažiau į atmosferą išmetą anglies dvideginio, kuris yra įvardijamas, kaip pagrindinis teršalas skatinantis klimato kaitą. Akivaizdu, kad tokio mokesčio įvedimas nieko bendro su aplinkosauga ir taršos mažinimu neturi. Atvirkščiai – tai bus paskata įsigyti mažiau kuro naudojančius bet taršius senus traktorius.
Iš kitos pusės žemdirbiams, investavusiems į moderniausius ir beveik aplinkos neteršiančius traktorius sunku bus paaiškinti, kodėl jie turi mokėti tokį patį ar net didesnį mokestį, nei tie, kurie dirba senais taršiais traktoriais. Pritarti iš dalies. Aplinkos ministerijos komentaras: Naujiems ir efektyviems traktoriams, kurie į aplinką išmeta mažiau teršalų dėl variklio konstrukcinių ypatumu numatyta taikyti tarifą mažinantį koeficientą, kuris daugiau nei per pusę sumažina mokamo mokesčio dydį. Atsižvelgus į tai, kad per koeficientą yra jau įvertintas mažesnis išmetamų teršalų kiekis, todėl nepagrįstas teiginys, kad nebus skatinama įsigyti naujus modernius traktorius, o bus įsigyjami seni taršesni mažiau degalų naudojantys traktoriai. Pagal MATĮ projekto 6 priedą žemdirbiai investuojantys į modernius ir mažai teršiančius traktorius mokės per pusę mažesnį mokestį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veikloje naudojamus ne keliais judančius mechanizmus siūloma apmokestinti registruojant ar keičiantis savininkui/valdytojui , kai kiti ne keliais judantys mechanizmai būtų apmokestinami per sunaudojamus degalus taikant 10 Eur/t tarifą
2VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
2019-10-30 Atviras laiškas Dėl su 2020 m. biudžetu siūlomų mokesčių pakeitimų Manome, kad skuboti, neišdiskutuoti su visuomene pakeitimai didins gyventojų, šalies verslo ir užsienio investuotojų nepasitikėjimą valstybe. Dėl to raginame: *Nekeisti galiojančių mokesčių įstatymų su 2020‐ųjų biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. *Svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu.
Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų. *Siekiant subalansuoto biudžeto siūlome peržiūrėti valstybės išlaidas, didinti jų efektyvumą įvertinti alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų. Nepritarti. . MATĮ projektas buvo parengtas ir pateiktas derinimui dar 2018 m. sausio mėnesį. Pastabos ir siūlymai diskutuoti organizuotuose pasitarimuose su suinteresuotomis institucijomis ir į visus pasiūlymus į kuriuos buvo galima atsižvelgti dėl pateiktų argumentų ir pagrindimo buvo atsižvelgta. Be to, tai prieštarauja išvadai teiktais dėl Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymo nukelti šio Įstatymo įsigaliojimą į 2021 m,, argumentuojant, kad šis Projektas priimamas su biudžetu
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Joniškio rajono savivaldybės meras, 2019-11-21 (g-2019-9536)
Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr.
VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-4033 projektas (toliau – Projektas), kuriuo nustatomi mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai: 2020 m. – 15 eurų /t; 22021 m .– 30 eurų /t; 2022 m. – 50 eurų /t mokestis, t. y. ženkliai padidintas, palyginti su 2019 metams nustatytu 5 Eur/t mokesčiu. Pagal Mechaninio biologinio apdorojimo gamyklą (toliau – MBA) eksploatuojančio operatorius pateikus dokumentus dėl įrenginių operavimo paslaugos kainos perskaičiavimo, taip pat numatoma padidinti įkainį ir yra skaičiuojama, kad MBA įrenginio operavimo kaina didės iki 19,65 Eur/t be PVM. Po mechaninio biologinio apdorojimo likusios atliekos tolimesniam apdorojimui perduodamos į UAB „Fortum Klaipėda“ deginimo įrenginius ir nuo 2020 m. atliekų deginimo, įskaitant transportavimą, įkainis taip pat didinamas – 2020 m. 49 Eur/t komunalinėms atliekoms ir 69 Eur/t gamybinėms atliekoms (šiuo metu 38,5 Eur/t). Numatyta teikti Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyta taikyti nustatytą regioninę kainą, kas taip pat didina atliekų sutvarkymo tarifą. Įvertinus padidėjusį mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis bei didėjančius paslaugų įkainius, padidėjęs atliekų priėmimo ir apdorojimo įkainis didina vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuo 25 iki 40 proc. Informuojame, kad toks žymus ir staigus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokesčio padidėjimas neabejotinai sukels daugumos gyventojų pasipiktinimą, todėl manome, kad būtų tikslinga šį mokestį didinti palaipsniui, taip gyventojai patirtų mažesnę mokestinę naštą bei palaipsniui būtų pereinama prie mokesčių už atliekų surinkimą didinimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 2.
Respublikos Vyriausybės, 2019-10-31 Nr. Nr. 5–589(1.1) (g-2019-8878; g-2019-8932) Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) įvertinusi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4033 (toliau – MATĮ projektas), turi pasiūlymų dėl šiame projekte siūlomo ginčų nagrinėjimo teisinio reguliavimo. MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, MATĮ projekte nenumatyta ikiteisminė ginčų dėl šio mokesčio nagrinėjimo procedūra, todėl ginčai dėl mokesčio būtų nagrinėjami tiesiogiai tik administraciniuose teismuose. Pagal esamą teisinį reguliavimą ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka yra įteisinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) IX skyriuje
„Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“, o
ikiteisminė ginčus dėl mokesčių nagrinėjanti institucija yra Mokestinių ginčų komisija. Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje yra nagrinėjami ginčai dėl MAĮ 13 str. nurodytų mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų ir kitų mokesčių), tačiau ginčams dėl mokesčio už aplinkos teršimą ikiteisminė tvarka nenustatyta, nors mokestis už aplinkos teršimą yra vienas iš MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių. Taigi, ginčams dėl vienų mokesčių ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka įteisinta, o ginčams dėl kitų mokesčių (mokestis už aplinkos teršimą) nebūtų įteisinta.
Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su jam apskaičiuotais, pvz., pelno mokesčiu ir mokesčiu už aplinkos teršimą, savo teises turi ginti skirtinga tvarka, nes ginčas dėl pelno mokesčio būtų nagrinėjamas ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje, o ginčas dėl mokesčio už aplinkos teršimą Mokestinių ginčų komisijoje nebūtų nagrinėjamas. Vadinasi, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta nuo mokesčio priklausanti skirtinga ginčų nagrinėjimo tvarka, nėra nuoseklus, logiškas ir sistemiškas. Atsižvelgdami į tai, kad siūlome nustatyti ginčų dėl mokesčio už aplinkos teršimą privalomą ikiteisminį nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų nustatyta ta pati, kaip ir kitų MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, ginčų dėl mokesčio už aplinkos teršimą nagrinėjimo tvarka, būtų mažinamas ir taip šiuo metu didelis administracinių teismų darbo krūvis, nes 59 procentai Mokestinių ginčų komisijos sprendimų nėra skundžiami teismui, be to, asmuo turėtų galimybę greičiau, jau ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje, apginti savo teises. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome pakeisti MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą
apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.“ Nepritarti. Siūlymui neprieštaraujama, tačiau jo įgyvendinimą reikia apsvarstyti iš esmės, t.y. pirmiausia reikėtų peržiūrėti Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, įteisinant aplinkosauginių mokesčių ikiteisminį ginčų nagrinėjimą, taip pat įvertinti, ar dėl šio pakeitimo, neatsirastų papildomų kaštų Mokestinių ginčų komisijai. 3.
Respublikos Vyriausybės, 2019-11-21 Nr. 5–633(1.1) (g-2019-9549) Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4033 siūlomo ginčų nagrinėjimo teisinio reguliavimo pasiūlė nustatyti ginčų dėl mokesčio už aplinkos teršimą privalomą ikiteisminį nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje prie LRV. Teikiame Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštus, kuriuose pritariama teisiniam reguliavimui, pagal kurį įteisinamas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje prie LRV. Nepritarti. Žr. ankstesnį komentarą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma, 2019-10-23212 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 5
dalį, įsigalioja 2020 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 2021 m. birželio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2020
Pritarti iš dalie. Įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d., išskyrus šio įstatymo nuostatas, susijusias su žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apmokestinimu, kurios įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. (žr. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą Nr. 8). 2.
1 Argumentai: Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furamų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais. Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų. Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo 1 priedelio I skyrių ir jį išdėstome taip:
pagrindiniame komitete. 2. Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-11-2121 Argumentai: Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furamų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais.
Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų. Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą. Pasiūlymas:
Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-11-21 Argumentacija: Šiuo metu teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti Žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina sekantį, aplinkosauginiu bei Žiedinės ekonomikos požiūriu nepriimtiną ir neperspektyvų atliekų tvarkymo hierarchijos būdą – atliekų deginimą. Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, Žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis. Keičiamomis šio įstatymo nuostatomis nuo 2020 metų yra nustatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui.
Mokesčio tarifas yra diferencijuojamas išskiriant: nekomunalinių atliekų srauto nepavojingų atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Taip pat numatomas šio mokesčio didinimas iki 2030 metų. Įstatymas yra papildomas nuostata, kad mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. Ne komunalinių atliekų srauto atliekų deginimui numatomas didžiausias mokestis todėl, kad būtų nepatrauklus perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, pvz. išrūšiuotų pakuočių, kuomet vietoje sutvarkymo, jos paprasčiausiai pateikiamos sudeginti, deginimas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą 8 priedeliu ir jį išdėstyti taip: Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo nariai Simonas Gentvilas, Paulius Saudargas, Aistė Gedvilienė, 2019-11-25. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vis dar neišspręstas atliekų deginimo kvotų (kiekio) ir kainų santykio klausimas mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifas nuo kitų metų neturėtų būti didinamas. Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacijos duomenimis didesnis mokesti neišvengiamai didintų vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą tiek gyventojams, tiek įmonėms.
Dėl šių priežasčių asociacijos skaičiavimais optimaliausias tarifas, kuris turėtų būti taikomas nuo 2020 m. yra 7,00 Eur/t. Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacija. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti 7 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: Atliekų rūšis Tarifas,
2020 m. 2021 m. Nuo
sekcijose šalinamas asbesto atliekas 15, 00 7,00 30, 00 50,00 Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05 Argumentai: Įstatymo Mokesčio už aplinkos teršimą pavadinimas neatspindi jo turinio esmės, nes savo esme tai yra ne mokestis, o ekonominė sankcija verslui už aplinkos taršą ar nesutvarkytus galimus taršos šaltinius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip, atitinkamai pakoreguojant ir visas įstatymo nuostatas:
Nepritarti. Įstatymas yra taikomas ne tik verslo subjektams, be to tai yra ne sankcijų įstatymas, o mokestis už leistiną taršą turint institucijų išduotą leidimą vykdyti atitinkamą veiklą, kuri teršia aplinka, todėl už tai turi būti mokamas mokestis. 6. Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05213 Argumentai: Nėra teisės aktais apibrėžta, kas traktuotina kaip sutvarkymu ir perdirbtomis padangomis. Nesant aiškaus įvardijimo, kyla problema, kai padangų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra išduodami padangų realiai nesutvarkius, dėl ko didėja pavojingų gaisrų rizika. Būtina apibrėžti perdirbtų padangų ir jų sutvarkymo sąvokas, kad nekiltų abejonių dėl to, kas traktuotina kaip sutvarkytos padangos, o kas – ne.
Tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui, nusikalstamai veiklai ir žmonių sveikatai ir turtui grėsme keliančioms katastrofoms, analogiškoms gaisrui Alytuje. Pasiūlymas: Papildyti įstatymą 13 punktu, ankstesnį 13 ir 14 punktus atitinkamai laikant 14 ir 15 punktais, ir jį išdėstyti taip:
„13. Perdirbtos padangos – pagamintas produktas, gaminys ar žaliava produktui/gaminiui
gaminti.“
pagrindiniame komitete. 7. Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05216 Argumentai: žr. 2 pasiūlymą Pasiūlymas: Papildyti įstatymą 16 punktu, ankstesnį 15-18 punktus atitinkamai laikant 17 ir 20 punktais, ir jį išdėstyti taip:
„16. Sutvarkytos padangos – perdirbtos padangos arba panaudotos energijai gauti.“
pagrindiniame komitete
priedas Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 3 priedą iš išdėstyti taip: *Prekių kodai pateikti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2016 L 294, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2017 L 282, p. 1 Pastaba. Prie kodo nurodomas raidžių junginys „ex“ reiškia, kad apmokestinami tik tie atitinkamam Kombinuotosios nomenklatūros kodui priskiriami gaminiai, kurie atitinka lentelės pirmoje skiltyje pateiktų atitinkamų gaminių aprašymą. Apsispręsti pagrindiniame komitete 9.
Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-054 priedas Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 priedą ir jį išdėstyti taip:
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Komitetas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-4033 ir siūlo jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritaria. 6.2. Pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-18447
pakeitimas
taip:
„4) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro
transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams pervežti ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti šio Įstatymo
taip:
„7) žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais
judantys mechanizmai pirmą kartą registruojami Lietuvoje Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre (toliau – Registras) ar keičiantis žemės ūkio veikloje naudojamo ne keliais judančio mechanizmo savininkui. “
3
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių
taršos šaltinių tarifai už degalus, sunaudotus Lietuvos Respublikoje, o oro transporto priemonėms, kurios skirtos krovinių ir keleivių pervežimui – pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių, nurodyti šio Įstatymo 5 priede. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į transporto priemonių, išskyrus kelių ir oro transporto priemones, technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.
Žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatyti Įstatymo 6 priede, kurie atsižvelgiant į technines ne keliais judančių mechanizmų savybes koreguojami taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.“ Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-188
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.“
straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, skirtas keleivių ir krovinių pervežimui ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, Lietuvos Respublikoje sunaudotą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, tarifo koregavimo koeficiento, kai transporto priemonė atitinka bent vieną šio Įstatymo
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus
mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.“ 3.
Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi, atitinkamai buvusias 5-7 dalis laikyti 6-8 dalimis, ir ją išdėstyti taip:
„5. Mokestis už aplinkos teršimą iš žemės
ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas ir sumokamas:
1) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veikloje naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas šio Įstatymo
keliais judantis mechanizmas atitinka bent vieną šio Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą ir iš indeksavimo koeficiento;
2) registruojant žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš jų įregistravimą į Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registrą (toliau – Registras);
3) keičiantis ne keliais judančio mechanizmo valdytojui, išskyrus atvejus, kai keičiamas ne keliais judančio mechanizmo valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o po duomenų pakeitimo faktinis ne keliais judančio mechanizmo valdytojas nesikeičia, mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš Registro duomenų pakeitimą;
4) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. 5) nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, jie neregistruojami Registre ir nekeičiami Registro duomenys. 6) Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolę vykdo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
7) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčio administravimui reikalinga informacija tvarką nustato Žemės ūkio ministras, suderinęs su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
4Pakeisti 9 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) mokesčio mokėtojui, nuslėpus degalų kiekį, sunaudotą mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatuojamų Lietuvos Respublikoje, nuslėptą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš tarifo koregavimo koeficiento, jei transporto priemonė atitinka bent vieną Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą, ir iš koeficiento 2;“ Pritarti. 5. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-185 priedas Pakeisti Įstatymo projekto priedą Nr. 5 ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedas
Transporto priemonė Degalų rūšis arba ciklas Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)
1Kelių transporto priemonės ir ne keliais judantys mechanizmai, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus benzinas
7
8
11 5. 4.
4Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti) už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą
2
10 Pritarti. 6. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-186 priedas Papildyti įstatymą nauju 6 priedu, atitinkamai buvusius 6-7 priedus laikyti 7-8 priedais, ir jį išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 priedas MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI NAUDOJAMŲ NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ TARIFAI Ne keliais judančių mechanizmų naudojamų žemės ūkio veiklai vykdyti galia, kW Mokesčio dydžiai, Eur nuo iki07007190409111080111130120131150160151170200171190240191210280211230320231250360251270400271290440291310480311330520331350
5 2 straipsnio pakeitimas Panaikinti 2 straipsnio 5 dalį „5. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedo redakcija:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedas
Transporto priemonė Degalų rūšis arba ciklas Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)
7
8
11
5Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti) už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą
2
10 “ Pritarti. 8.
Papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apmokestinimu, įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
2020-01-22
dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Aistė Gedvilienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Andrius Mazuronis; komiteto biuro darbuotojai: vedėja: Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: J. Grigaravičienė, A. Mockevičius, R. Sakalauskas, A. Klimavičius, L. Zukė, A. Palubinskienė, D. Židonytė, LRATCA atstovas A. Reipas, LKATA atstovės A. Kuckaitė, M. Lippa, VšĮ „Gamtos ateitis atstovas K. Šiaudkulis, MGK prie LRV atstovai V. Švedas, E. Galiauskaitė, LPK atstovė R. Radavičienė, LSVVT atstovas A. Belzus, LVTA atstovas B. Miežutavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-222 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo naujos redakcijos (toliau – keičiamo įstatymo) 4 priede vartojamos sąvokos „kombinuota (popierinė) pakuotė“, „kombinuota (kita) pakuotė“, kurios yra svarbios apmokestinant konkrečiu tarifu, tačiau kurių nėra apibrėžtų nei keičiamame įstatyme, nei kituose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje minimuose įstatymuose, siūlytina šias sąvokas apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje.
Pritarti iš dalies Siūloma palikti dabar įstatyme naudojamą kombinuotos pakuotės apibrėžimą, jos neskaidant į kombinuotą (popierinę) ir kombinuotą (kitą) pakuotę. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22215
įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje vartojama sąvoka „nekintamoje buvimo vietoje“, kurios turinys nėra aiškus, tačiau svarbus norint tiksliai apibrėžti stacionarų taršos šaltinį. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį, kaip tai yra padaryta galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą 2 straipsnio 21 dalyje, arba ją apibrėžti. Pritarti
taršos šaltinis – taršos objektas, kuris negali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
95
nuoseklumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų leidimų trumpinį siūlytina perkelti į šio straipsnio 5 dalies nuostatas, o šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar Taršos leidime“ vartoti trumpinį „leidime“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytų įstatymų pavadinimai turėtų būti dėstomi abėcėlės tvarka.
Be to, šiose projekto nuostatose formuluotė „(toliau
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9131
formuluotė „vandens telkinius“, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą ir 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pritarti
naudojamas sąvokas
21
6Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos
„transporto priemonės registracijos laikotarpis“ nevertėtų keisti sąvoka
„mokestinės lengvatos laikotarpis“ arba „transporto priemonės naudojimo
laikotarpis“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad mokesčio mokėtojai ,,per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir
(ar) pripildytas pakuotes“, nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tretieji asmenys turėtų patys išvežti minėtus gaminius ir pakuotes, ar jie galėtų tik organizuoti išvežimą, ar minėta nuostata apimtų abu atvejus. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai.
Nepritarti Tokia formuluotė yra dabartiniame įstatyme siūlome nekeisti. Ši nuostata nusako prekių išvežimą (čia kalbama apie paties mokesčio mokėtojo prekių išvežimą iš Lietuvos arba kito ūkio subjekto, įsigytų iš mokesčio mokėtojo, prekių išvežimą iš Lietuvos). Šioje dalyje nekalbama apie logistikos paslaugas teikiančias įmones. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą“ nėra pakankamai aiški. Konstitucinis Teismas 1996 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia tam tikrų procedūrų nustatymą. Tuo atveju, jeigu buvo turimas tikslas nustatyti, kad mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka privalėtų gauti ar parengti atitinkamus dokumentus, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto
įstatymo 6 straipsnio 4 daliai. Nepritarti Čia kalbama apie procedūrą, o ne apie dokumentus. 9.. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
56
deginamas biokuras“, nurodant konkrečius dokumentus arba teisės aktus, kuriuose šie dokumentai yra įvardinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalims.
Nepritarti Dokumentai, patvirtinantys biokuro įsigijimą ir naudojimą bus detaliau nurodyti poįstatyminiuose (įgyvendinančiuose) teisės aktuose, dabar tai numatyta mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše. Biokuro įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, pirkimo pardavimo sutartys), kai biokuras įsigyjamas. Kai naudojamas biokuras, susidarantis gamybos procese, kaip šalutinis produktas, kuris pagal savo kilmę priskiriamas biokurui (medžio atliekos, atraižos, pjuvenos, drožlės ir pan.) medienos granulės, mediniai padėklai, dėžės, ar kitos iš medžio pagamintos ir neapdorotos dažais ar kitomis cheminėmis medžiagomis dalys, pakuotė ir pan. Kaip vienas iš svarstytinų variantų –įvardyti dokumentus įvedant naują sąvoką. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9637
aiškus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vartomos formuluotės „aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį pakuočių atliekų sutvarkymo, kuris savo turiniu apima ir pakuočių atliekų surinkimą ir naudojimą, užduotis nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Atitinkama pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktui bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. Nepritarti Čia kalbama apie surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotis, kurios yra ne tas pats kas pakuočių sutvarkymo užduotys, kurias tvirtina LRV. 11.
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
84
„2017“ įrašytinas trumpinys „m.“. Atitinkama
pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 4 punktui. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
356
punktuose kaip perteklinių nevertėtų atsisakyti formuluočių „kuris mažinamas proporcingai įvykdytai gaminių/pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai“, nes apie tai kalbama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Nepritarti
apie mokesčio apskaičiavimą, o 6 str. kalbama apie mokesčio lengvatas
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1144738
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje sukurti šios institucijos trumpinį, kurį atitinkamai vartoti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir
Valstybinė mokesčių inspekcija projekte minimas tik 3 kartus. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
„Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 16.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktą, kuriuo būtų tvirtinamos aukščiau minėtos taisyklės, priimtų ne aukščiau nurodytos institucijos, bet jų vadovai, keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, po žodžio „pildymo“ įrašytina formuluotė „ir pateikimo“. Pritarti Deklaracijų pateikimas nustatomas kitu VMI teisės aktu. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71
dalies 1 punkto nuostatos yra logiškai pagrįstos, nes apskaičiuojant mokestį už nuslėptą taršą, teršalų kiekį reikėtų dauginti iš dviejų koeficientų - 1,5 ir 2. Pritarti Šis 1,5 koeficientas būtų taikomas ne už nuslėptą taršą, o tada, kai ūkio subjektas turėjo jam išduotą TIPK arba Taršos leidimą, bet nevykdė privalomos teršalų, išmetamų į aplinką apskaitos. Tokiu atveju inspektorius neturėdamas duomenų apie faktinį išmesto teršalo kiekį, ar jis buvo leidimo ribose ar viršytas, jį apskaičiuoja leidime nustatytą leistiną išmesti į aplinką teršalo kiekį dauginant iš 1,5 koef. ir už šį nedeklaruotą kiekį mokant dvigubo tarifo mokestį. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1112
keičiamo įstatymo 10 straipsnyje bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse esantį žodį
„jos“ keisti atitinkamai formuluote „Vyriausybės/Aplinkos ministerijos“ arba
formuluote „šios institucijos“. Pritarti 19.
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šio projekto lydinčiajame Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio
ministerijos įgaliota institucija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suderinti šias projektų nuostatas. Pritarti Įrašyti į MATĮ projektą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, kaip dabar yra MAĮ projekte. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija MATĮ buvo įrašyta atsižvelgus į LR Vyriausybės Teisės departamento pastabą, paaiškinant, kad įrašas Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, galimai apribotu Vyriausybės sprendimų laisvę nuspręsti, kokiai institucijai pavesti konsultavimą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „vadovaudamasi šio Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais“, nes ji nėra aiški. Nepritarti Mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija jos nustatyta tvarka vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis, kitų įstatymų nuostatomis ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
būdo (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, registruotu laišku ar pan.).
Pritarti Mokestiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis paskutine priimta deklaracija iki mokestinio patikrinimo pradžios. Patikslinti deklaracijos duomenys, kurie turi įtakos prievolės dydžiui, nevertinami, jei jie buvo pateikti jau prasidėjus mokestiniam patikrinimui, kurio pradžia laikoma pranešimo dėl mokestinio patikrinimo išsiuntimo elektroniniu paštu arba registruotu laiškų diena. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojamas formuluotes, siūlytina keičiamo įstatymo 3, 4 ir 7 priedų pavadinimuose prieš žodį „TARIFAI“ įrašyti žodžius „UŽ APLINKOS TERŠIMĄ“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 5 priedo grafoje „Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)“ formuluotę „už pakilimo ir nusileidimo ciklą“ dėstyti be skliaustų prieš tai įrašant žodį „arba“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 5 priedo 6 punkte vartojamą sąvoką „Kitos oro transporto priemonės“ patikslinti. Be to, siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, šio priedo 5 punkte vietoj žodžių „gabenti/pervežti“ reikėtų įrašyti žodį
„pervežti“ Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2
straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui.
Pritarti Kitos oro transporto priemonės, išskyrus tas, kurios skirtos krovinių ir keleivių gabenimui Atsižvelgti ir įrašyti žodį „pervežti“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“. Neatsižvelgus į šią pastabą,
svarstytina, ar šio priedo 3 punkte neturėtų būti įvardinti ir ne keliais judantys mechanizmai. Nepritarti Dėl dėstymo viena dalimi galima būtų atsižvelgti, jei ne keliais judantiems mechanizmams numatyta išimtis dėl 1,2 koeficiento netaikymo. Nepritarti siūlymui po „mechanizmai“, įrašyti „kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“, nes tai jau nurodyta „Ne keliais judančio mechanizmo apibrėžime“ Įstatymo 1 str, kuriuo keičiama 2 str. 7 dalis. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
į keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, kurie priimtų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, sąrašą reikėtų papildyti, nurodant, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus taip pat priima aplinkos ministras, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vadovas. Pritarti Manau netikslinga teikti įstatyme institucijų, kurios turės priimti įgyvendinančiuosius teisės aktus, sąrašą, nes Įstatymo 2 straipsnyje yra numatyta, kad LR Vyriausybė pati priims arba įgalios atsakingą instituciją priimti įgyvendinančiuosius teisės aktus. 27.
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
27Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta,
jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dalis įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turi būti priimta iki 2020 m. sausio 1 d., o likusi dalis – iki 2020 m. birželio 30 d. Siekiant teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimas institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų būti įvykdytas ir šie aktai priimti iki projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. Pritarti Mokesčio apskaičiavimo tvarka ir deklaracijų formos ir jų pildymo taisyklės būna reikalingos tik pasibaigus mokestiniams metams, t. y. 2021 m. sausio pradžioje. Deklaracijų formų apdorojimui būtina pirkti programinių priemonių paslaugas, o tai užtrunka
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2020 m. sausio
dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio ir 5 priedo naujos redakcijos, kurios įsigaliotų atitinkamai 2028 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Pagal projektu nustatytą įstatymo normų įsigaliojimą, projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, t. y. anksčiau nei pats nauja redakcija dėstomas įstatymas. Manytina, kad šių normų ankstesnis įsigaliojimas yra netikslingas, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbraukti formuluotę „4 ir 5“ kaip perteklinę. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
2020 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio
aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų nurodyta kokio mokestinio laikotarpio mokesčiams apskaičiuoti bei deklaruoti būtų taikomas šis įstatymas, bei pereinamojo laikotarpio nuostatomis, kuriose būtų aptarta, kurio įstatymo nuostatos (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar galiosiančio nuo 2020 m. sausio 1 d.) turėtų vadovautis mokesčių mokėtojai, kurie 2020 m. vasario 15 d. turės pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei sumokėti priklausantį mokestį. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio taryba, 2019-10-21 Nr. 2019-1021/01 Lietuvos žemės ūkio taryba nepritaria Aplinkos ministerijos parengtam ir pateiktam svarstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektui. Šiame projekte numatoma, kad žemdirbiai privalės mokėti mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių, kurio tarifas yra 5 eurai už
neskatins investuoti į mažiau taršią žemės ūkio techniką, nes kuo mažiau traktoriai išmeta kietųjų dalelių ir azoto oksidų, tuo daugiau degalų sunaudoja tam pačiam darbui atlikti.
Kiekvienas ūkininkas gali patvirtinti, kad senieji traktoriai, kuriuose nėra nei SCR (selekcinės katalitinės redukcijos), nei EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistemų, nei kietųjų dalelių filtrų, kuro naudoja mažiau. Tuo pačiu mažiau į atmosferą išmeta anglies dvideginio, kuris yra įvardijamas, kaip pagrindinis teršalas skatinantis klimato kaitą. Akivaizdu, kad tokio mokesčio įvedimas nieko bendro su aplinkosauga ir taršos mažinimu neturi. Atvirkščiai – tai bus paskata įsigyti mažiau kuro naudojančius, bet taršius senus traktorius. Iš kitos pusės žemdirbiams, investavusiems į moderniausius ir beveik aplinkos neteršiančius traktorius sunku bus paaiškinti, kodėl jie turi mokėti tokį patį ar net didesnį mokestį, nei tie, kurie dirba senais taršiais traktoriais. Pritarti Pritarti BFK pasiūlymui apmokestinti traktorius ir kitus ne keliais judančius mechanizmus pagal jų galingumą registracijos metu ar keičiantis šios transporto priemonės savininkui/naudotojui
2VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
2019-10-30 Atviras laiškas Dėl su 2020 m. biudžetu siūlomų mokesčių pakeitimų Manome, kad skuboti, neišdiskutuoti su visuomene pakeitimai didins gyventojų, šalies verslo ir užsienio investuotojų nepasitikėjimą valstybe. Dėl to raginame: *Nekeisti galiojančių mokesčių įstatymų su 2020‐ųjų biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. *Svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu.
Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų. *Siekiant subalansuoto biudžeto siūlome peržiūrėti valstybės išlaidas, didinti jų efektyvumą įvertinti alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektas buvo parengtas 2018 m. ir pateiktas derinti su suinteresuotomis institucijomis, kurio derinimas užtruko net 2 metus, todėl vadinti šiuos pakeitimus skubotais nėra pagrindo. Kadangi Projektas priimamas ne su biudžetu, įsigaliojimui ir verslo prisitaikymui prie siūlomų pakeitimų turėtų užtekti laiko. 3. Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija 2019-11-14 Argumentai:
Priėmus 2018 m. gruodžio 18 d. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. V III-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XIII - 1793 (toliau - Įstatymas) mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis nepavojingosiomis atliekomis (toliau - Mokestis) padidinimas buvo nukeltas į 2020 m. Mokestį buvo numatyta padidinti 5,5 karto - t.y. nuo šiuo metu esančių 5 Eur/t faktiškai pašalintų atliekų iki 27,51 Eur/t faktiškai pašalintų atliekų 2020 m.
Šis sprendimas buvo atidėtas iki 2020 m. todėl, kad dar nebuvo pradėję veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įrenginiai. Pagal šiai dienai turimą informaciją šie atliekų deginimo įrenginiai geriausiu atveju pradės veikti tik 2020 m. II pusmetį, o gal net ir 2021 m. Nesant konkurencijos atliekų deginimo rinkoje ir valstybei nereguliuojant atliekų deginimo kainos, kyla reali grėsmė, kad atliekų deginimo kaina pakils ir taps artima padidėjusiam Mokesčiui. Atkreipiame dėmesį, kad nesukūrus Lietuvoje atliekų perdirbimo pajėgumų bei nepradėjus veikti atliekų deginimo įrenginiams, nebus išvengta atliekų šalinimo sąvartyne ta pačia apimtimi, tuo pačiu nepagrįstai užkraunant gyventojams 5,5 karto padidėjusį mokėtiną mokestį. Pasiūlymas;
Atsižvelgiant į tai, prašome Mokesčio padidėjimą nukelti iki kol pradės veikti atliekų deginimo įrenginiai, vėliau jį didinant iki maksimalaus dydžio bei atitinkamai išdėstant Mokesčio didėjimą per 5 metus. Pritarti Parengtas ir jau priimtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma:
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 str. papildyti nauju 9 punktu: „Po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčios atliekos, kurios iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo perduotos saugoti sąvartyne, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintos pašalintomis, apmokestinamos mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis taikant tarifą, galiojusį šių atliekų perdavimo saugojimui dieną.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2019-11-04 2019-11-21 MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ginčai dėl mokesčio u ž aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, MATĮ projekte nenumatyta ikiteisminė ginčų dėl šio mokesčio nagrinėjimo procedūra, todėl ginčai dėl mokesčio būtų nagrinėjami tiesiogiai tik administraciniuose teismuose. <...> Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje yra nagrinėjami ginčai dėl MAĮ
mokesčių), tačiau ginčams dėl mokesčio už aplinkos teršimą ikiteisminė tvarka nenustatyta, nors mokestis už aplinkos teršimą yra vienas iš MAĮ 13 straipsny je nurodytų mokesčių. <...> Vadinasi, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta nuo mokesčio priklausanti skirtinga ginčų nagrinėjimo tvarka, nėra nuoseklus, logiškas ir sistemiškas. <...> Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome pakeisti MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjam i Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.“ Pritarti Mokestinių ginčų komisijos pasiūlyti pakeitimai projekte susiję su didelės apimties pakeitimais Mokesčių administravimo įstatyme. Įgyvendinant Mokestinių ginčų komisijos siūlymą būtina iš esmės keisti Mokesčių administravimo įstatymą. Įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją parengti reikalingus teisės aktų projektus ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Joniškio rajono savivaldybė 2019-11-21
Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr.
VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-4033 projektas (toliau – Projektas), kuriuo nustatomi mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai: 2020 m. – 15 eurų /t; 2021 m .– 30 eurų /t; 2022 m. – 50 eurų /t mokestis, t. y. ženkliai padidintas, palyginti su 2019 metams nustatytu 5 Eur/t mokesčiu. Pagal Mechaninio biologinio apdorojimo gamyklą (toliau – MBA) eksploatuojančio operatorius pateikus dokumentus dėl įrenginių operavimo paslaugos kainos perskaičiavimo, taip pat numatoma padidinti įkainį ir yra skaičiuojama, kad MBA įrenginio operavimo kaina didės iki 19,65 Eur/t be PVM. Po mechaninio biologinio apdorojimo likusios atliekos tolimesniam apdorojimui perduodamos į UAB „Fortum Klaipėda“ deginimo įrenginius ir nuo 2020 m. atliekų deginimo, įskaitant transportavimą, įkainis taip pat didinamas – 2020 m. 49 Eur/t komunalinėms atliekoms ir 69 Eur/t gamybinėms atliekoms (šiuo metu 38,5 Eur/t). Numatyta teikti Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyta taikyti nustatytą regioninę kainą, kas taip pat didina atliekų sutvarkymo tarifą. Įvertinus padidėjusį mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis bei didėjančius paslaugų įkainius, padidėjęs atliekų priėmimo ir apdorojimo įkainis didina vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuo 25 iki 40 proc. Informuojame, kad toks žymus ir staigus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokesčio padidėjimas neabejotinai sukels daugumos gyventojų pasipiktinimą, todėl manome, kad būtų tikslinga šį mokestį didinti palaipsniui, taip gyventojai patirtų mažesnę mokestinę naštą bei palaipsniui būtų pereinama prie mokesčių už atliekų surinkimą didinimo. Pritarti iš dalies Atsižvelgta, žr. prie RATC pasiūlymo. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma, 2019-10-232 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 5
dalį, įsigalioja 2020 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 2021 m. birželio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2020
Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui ir išdėstyti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis nauja redakcija papildant 2 straipsnio
AAK siūlymus:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio
2 ir 5 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
aktus parengia:
1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas patvirtina mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles iki 2021 m. birželio 30 d.;
2) Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija priima konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą žemės ūkio veiklai naudojamais ne keliais judančiais mechanizmais klausimais tvarkos aprašą ir mokesčio už aplinkos teršimą žemės ūkio veiklai naudojamais ne keliais judančiais mechanizmais apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašą iki 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2020 m. gruodžio 31 d. parengia Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir priima šio Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas įgyvendinamuosius teisės aktus;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. birželio 30 d. priima kitus šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2020 gruodžio
2019-11-221 priedėlis Argumentai: Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furanų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais.
Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų. Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo 1 priedelio I skyrių ir jį išdėstyti taip:
I. Teršalai, išmetami į aplinkos orą Teršalai Tarifas,
atliekas1300
neorganinės)*225 Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas450
1300 NH₃ (amoniakas)20 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus
Dioksinai ir furanai yra kancerogeniniai ir labai kenksmingi teršalai, kurių išmetimai yra normuojami ūkio subjektui išduotame leidime, todėl mokestis turėtų likti, tik jis turėtų būti didesnis. Siūloma šiems teršalams padidinti tarifą iki 5 mln.
Eur/t, o už normatyvo viršijimą taikyti koeficientą 10 000. Sankcijos taikymas už leistino taršos limito nesilaikymą (viršijimą) drausmintų teršėjus. AAK svarstant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymą pritarta, kad dioksinai ir furanai būtų apmokestinti 5 000 000 Eur/t tarifu. Žr. AAK 1 pasiūlymą. 3. Seimo narė Virginija Vingrienė 2019-11-222 priedas Argumentai:
Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furamų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais. Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų. Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo 2 priedėlio I skyrių ir jį išdėstyti taip:
I.
Teršalai, išmetami į aplinkos orą Teršalai Tarifas,
atliekas390000
neorganinės)*338 Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas22500
390000 NH₃ (amoniakas)30 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)675
Įvertinus pateiktus argumentus būtų tikslinga padidinti tarifą atsižvelgiant į šio teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Sankcija turėtų būti tokio dydžio, kad ūkio subjektui būtų nenaudinga pažeisti leidime teršalui nustatytus limitus (normatyvą). Žr. AAK 2 pasiūlymą. 4. Seimo narė Virginija Vingrienė 2019-11-22 N Argumentacija:
Šiuo metu teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti Žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina sekantį, aplinkosauginiu bei Žiedinės ekonomikos požiūriu nepriimtiną ir neperspektyvų atliekų tvarkymo hierarchijos būdą – atliekų deginimą. Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, Žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis. Keičiamomis šio įstatymo nuostatomis nuo 2020 metų yra nustatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui.
Mokesčio tarifas yra diferencijuojamas išskiriant: nekomunalinių atliekų srauto nepavojingų atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Taip pat numatomas šio mokesčio didinimas iki 2030 metų. Įstatymas yra papildomas nuostata, kad mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. Ne komunalinių atliekų srauto atliekų deginimui numatomas didžiausias mokestis todėl, kad būtų nepatrauklus perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, pvz. išrūšiuotų pakuočių, kuomet vietoje sutvarkymo, jos paprasčiausiai pateikiamos sudeginti, deginimas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą 8 priedėliu ir jį išdėstyti taip: MOKESČIO už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis TARIFAI Atliekų rūšis Mokesčio tarifai, Eur/t faktiškai sudegintų nepavojingų atliekų nuo 2020 m. nuo 2025 m. nuo
komunalinių atliekų srauto nepavojingųjų atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. 50,00
atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose 15,00 20,00 25,00 3.
Biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose 25,00 35,00 45,00 Nepritarti Tai naujas mokestis, kuris Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo derinimo metu nebuvo svarstytas ir aptartas nei su suinteresuotomis institucijomis, nei Vyriausybėje. Siūlomos formuluotės neatitinka esamų teisės aktų formuluočių ir nebūtų aišku kas už ką turi mokėti. Atliekų tvarkyme taikomas toks atliekų prevencijos ir prioritetų eiliškumas:
Paulius Saudargas Aistė Gedvilienė 2019-11-25 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vis dar neišspręstas atliekų deginimo kvotų (kiekio) ir kainų santykio klausimas mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifas nuo kitų metų neturėtų būti didinamas. Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacijos duomenimis didesnis mokesti neišvengiamai didintų vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą tiek gyventojams, tiek įmonėms. Dėl šių priežasčių asociacijos skaičiavimais optimaliausias tarifas, kuris turėtų būti taikomas nuo 2020 m. yra 7,00 Eur/t. Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacija. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti 7 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: Atliekų rūšis Tarifas, Eur/t 2020 m. 2021 m. Nuo 2022 m. 1.
atliekos, išskyrus atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas 15, 00 7,00 30, 00 50,00
2019-12-06 Argumentai: Įstatymo Mokesčio už aplinkos teršimą pavadinimas neatspindi jo turinio esmės, nes savo esme tai yra ne mokestis, o ekonominė sankcija verslui už aplinkos taršą ar nesutvarkytus galimus taršos šaltinius. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip, atitinkamai pakoreguojant ir visas įstatymo nuostatas:
Nepritarti Šiuo įstatymu nustatomas mokestis už aplinkos teršimą, kuris mokamas už teisėtai į aplinką išmestą/išleistą teršalo kiekį. Viršijus leidime nustatytus leistinos taršos normatyvus taikomos sankcijos, kurių dydis priklauso ne tik nuo viršijamo kiekio, bet ir nuo teršalo pavojingumo (kenksmingumo). Siūlomas pavadinimas neatspindėtų realios tikrovės, nes mokestis mokamas ir už leistiną taršą. 7. Seimo narė Virginija Vingrienė
1316 Argumentai: Nėra teisės aktais apibrėžta, kas traktuotina kaip sutvarkymu ir perdirbtomis padangomis . Nesant aiškaus įvardijimo, kyla problema, kai padangų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra išduodami padangų realiai nesutvarkius, dėl ko didėja pavojingų gaisrų rizika. Būtina apibrėžti perdirbtų padangų ir jų sutvarkymo sąvokas, kad nekiltų abejonių dėl to, kas traktuotina kaip sutvarkytos padangos, o kas – ne. Tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui, nusikalstamai veiklai ir žmonių sveikatai ir turtui grėsme keliančioms katastrofoms, analogiškoms gaisrui Alytuje. Pasiūlymai:
punktus atitinkamai laikant 14 ir 15 punktais, ir jį išdėstyti taip:
„13. Perdirbtos padangos – pagamintas produktas, gaminys ar žaliava produktui/gaminiui
gaminti.“ 2.
Papildyti įstatymą 16 punktu, ankstesnį 15-18 punktus atitinkamai laikant 17 ir 20 punktais, ir jį išdėstyti taip:
„16. Sutvarkytos padangos – perdirbtos padangos arba panaudotos energijai gauti.“ Nepritarti Perteklinis reikalavimas, nes Atliekų tvarkymo įstatyme yra nustatyta, kas yra:
Pakeisti įstatymo 3 priedą iš išdėstyti taip:
„GAMINIŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO TARIFAI“ Gaminys Kodas* Tarifas, Eur/t Naujos Restauruotos Naudotos
1Motociklų ir lengvųjų automobilių padangos 4011 10, 401140 4012 11, ex 4012 19 ex 4012 20
133300
2Autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio, miško ūkio, orlaivių, statybos ir pramonės paskirties transporto priemonių padangos ir kitos nepaminėtos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg 4011 20, 4011 30, 4011 70, 4011 80, ex 4011 90 4012 12, 4012 13, ex 4012 19 ex 4012 20
234
222
469
5Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, jų dalys ir komponentai 8421 23, ex 8421 99 90
714
6Vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro filtrai, jų dalys ir komponentai 8421 31, ex 8421 99 90
714 7.
ex 8708 80535 *Prekių kodai pateikti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2016 L 294, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2017 L 282, p. 1 Pastaba. Prie kodo nurodomas raidžių junginys
„ex“ reiškia, kad apmokestinami tik tie atitinkamam Kombinuotosios
nomenklatūros kodui priskiriami gaminiai, kurie atitinka lentelės pirmoje skiltyje pateiktų atitinkamų gaminių aprašymą. Pritarti Siūloma nustatyti naujų padangų tarifų įsigaliojimą nuo 2020-07-01 pakeičiant projekto 2 straipsnio 5 dalį, ją išdėstant taip:
„5. Šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčio
už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedo 1 ir 2 punkto nuostatos įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“ 9.
Seimo narė Virginija Vingrienė 2019-12-06 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 priedą ir jį išdėstyti taip:
rūšis Perdirbamos ir daugkartinės pakuotės tarifas, Eur/t Neperdirbamos pakuotės tarifas, Eur/t Stiklinė pakuotė279
618
618
489
186
133
299
159 225 Pritarti iš dalies Atsižvelgus į tai, kad per 2 metus nuo pirminio projekto parengimo pasikeitė (padidėjo) organizacijų atliekų tvarkymo įkainiai, pritariama, kad turėtų būti peržiūrėti visi mokesčiai už aplinkos teršimą atskirų rūšių pakuočių atliekoms. Siūloma: Palikti vienos kombinuotos pakuotės rūšį vietoj dviejų; didinti tarifą kombinuotai perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei; laipsniškai didinti mokesčio tarifą stiklinei, popierinei ir medinei pakuotei, pritarti įkainiams pateiktiems pridedamoje lentelėje (žr. žemiau) *. * Siūlomi pakuočių tarifai:
Pakuotės rūšis 2021 m. nuo 2022 m. Perdirbamos ir daugkartinės pakuotės tarifas, Eur/t Neperdirbamos pakuotės tarifas, Eur/t Perdirbamos ir daugkartinės pakuotės tarifas, Eur/t Neperdirbamos pakuotės tarifas, Eur/t Stiklinė pakuotė140198279
618875618
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas
47
pakeitimas
taip:
„4) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro
transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams pervežti ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti šio Įstatymo
taip: „7) žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai pirmą kartą registruojami Lietuvoje Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre (toliau – Registras) ar keičiantis žemės ūkio veikloje naudojamo ne keliais judančio mechanizmo savininkui. “
3
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių
taršos šaltinių tarifai už degalus, sunaudotus Lietuvos Respublikoje, o oro transporto priemonėms, kurios skirtos krovinių ir keleivių pervežimui – pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių, nurodyti šio Įstatymo 5 priede. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į transporto priemonių, išskyrus kelių ir oro transporto priemones, technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.
Žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatyti Įstatymo 6 priede, kurie atsižvelgiant į Pritarti technines ne keliais judančių mechanizmų savybes Pritarti koreguojami taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.“ Pritarti Ištaisyti stiliaus (korektūros) klaidas ir išdėstyti taip: „Žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatyti Įstatymo 6 priede, kurie atsižvelgiant į technines ne keliais judančių mechanizmų savybes koreguojami taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus“
2019-12-188
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, mokestinis laikotarpis
straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, skirtas keleivių ir krovinių pervežimui ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, Lietuvos Respublikoje sunaudotą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, tarifo koregavimo koeficiento, kai transporto priemonė atitinka bent vieną šio Įstatymo
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Laikoma, kad mokestinė Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-18 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-18prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.“
3Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi,
atitinkamai buvusias 5-7 dalis laikyti 6-8 dalimis, ir ją išdėstyti taip: „5.
Mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas ir sumokamas:
1) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veikloje naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas šio Įstatymo
keliais judantis mechanizmas atitinka bent vieną šio Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą ir iš indeksavimo koeficiento;
2) registruojant žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš jų įregistravimą į Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registrą (toliau – Registras);
3) keičiantis ne keliais judančio mechanizmo valdytojui, išskyrus atvejus, kai keičiamas ne keliais judančio mechanizmo valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o po duomenų pakeitimo faktinis ne keliais judančio mechanizmo valdytojas nesikeičia, mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš Registro duomenų pakeitimą;
4) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. 5) nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, jie neregistruojami Registre ir nekeičiami Registro duomenys. 6) Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolę vykdo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
ministerijos ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčio administravimui reikalinga informacija tvarką nustato Žemės ūkio ministras, suderinęs su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
išdėstyti taip: „4) mokesčio mokėtojui, nuslėpus degalų kiekį, sunaudotą mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatuojamų Lietuvos Respublikoje, nuslėptą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš tarifo koregavimo koeficiento, jei transporto priemonė atitinka bent vieną Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą, ir iš koeficiento 2;“
nuoroda 9 str. 3d. 3 p., vietoje žodžio „6 priede“, įrašant „7 priede“, Tikslinti stiliaus požiūriu 9 str. 4 d. išbraukiant žodžius. „4. Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.“
str. 5 d.
5 d. 1 p nuoroda, vietoje „6 priede“ įrašant – „7 priede“:
1) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veikloje naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas šio Įstatymo 6 priede nustatytą tarifą dauginant iš tarifo koregavimo koeficiento, kai ne keliais judantis mechanizmas atitinka bent vieną šio Įstatymo 7 priede nustatytą techninį ypatumą ir iš indeksavimo koeficiento;
str. 7 d. 4 p. nuoroda į 6 priedą, įrašant vietoj jos 7 priedą. „4) mokesčio mokėtojui, nuslėpus degalų kiekį, sunaudotą mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatuojamų Lietuvos Respublikoje, nuslėptą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš tarifo koregavimo koeficiento, jei transporto priemonė atitinka bent vieną Įstatymo 7 priede nustatytą techninį ypatumą, ir iš koeficiento 2;“
str. 5 d. nauju 8 p. atsižvelgus į Mokestinių ginčų komisijos pastabas, nurodant, kad sprendimai dėl apskaičiuoto mokesčio už žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų dydžio gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka: „8) VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. 5. Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-185 priedas Pakeisti Įstatymo projekto priedą Nr. 5 ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
Transporto priemonė Degalų rūšis arba ciklas Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)
1Kelių transporto priemonės ir ne keliais judantys mechanizmai, išskyrus žemės ūkio veiklai
8
11
54. Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti) už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą
2
6Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-186 priedas Papildyti įstatymą nauju 6 priedu, atitinkamai buvusius 6-7 priedus laikyti 7-8 priedais, ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 priedas MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI NAUDOJAMŲ NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ TARIFAI Ne keliais judančių mechanizmų naudojamų žemės ūkio veiklai vykdyti galia, kW Mokesčio dydžiai, Eur nuo iki07007190409111080111130120131150160151170200171190240191210280211230320231250360251270400271290440291310480311330520331350
5 2 straipsnio pakeitimas Panaikinti 2 straipsnio 5 dalį „5. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedo redakcija:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedas
Transporto priemonė Degalų rūšis arba ciklas Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)
7 2.
8
11
5Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti) už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą
2
5 N Papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apmokestinimu, įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d.“ Nepritarti Kadangi įstatymo projektas teikiamas ne su biudžetu, o mokestiniai įstatymai turi įsigalioti po 6 mėn. nuo jų priėmimo, siūloma įsigaliojimo data – 2021-01-01. 7. Komiteto sprendimas:
7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4033 su Komiteto pasiūlymais. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas: 2020-01-221 priedas Argumentai:
Svarstant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymą pritarta, kad dioksinai ir furanai būtų apmokestinti 5 000 000 Eur/t tarifu ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių tarifus išskleisti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 priedą išdėstyti taip:
I. Teršalai išmetami į atmosferą Teršalai Tarifas, Eur/t 2021 m. 2022 m. nuo 2023 m.
2022 m. nuo 2023 m. SO₂ (sieros dioksidas) 104 136136
256 256 Vanadžio pentoksidas 3855 Dioksinai ir furanai 5 000 000 5 000 000 5 000 000 Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas
145175
320390
2020 20 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)105200
390
20 II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius gelmes Teršalai Tarifas, Eur/t BDS₇ 256 500 Bendras azotas 201 600 Bendras fosforas 1007 3 500 Suspenduotos medžiagos 103 135 Sulfatai 0,58 15 Chloridai 3,66 30 Teršalų grupės I 2920479 3 814 146 II 266088 347 511 III 43385 56 661 IV 9831 12 839 V 963 1 258 *Išskyrus: kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas; asbesto turinčias kietąsias daleles.“ Pritarti Projekto 1 priede tarifai pakeisti, atsižvelgus į projekto XIIIP-3709, kuris komitete jau priimtas, 1 priede nurodytus tarifus. 2. Aplinkos apsaugos komitetas: 2020-01-222 priedas Argumentai:
Svarstant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymą pritarta, kad dioksinai ir furanai būtų apmokestinti didesniu tarifu ir 2 priede nurodyti ne koeficienati, o tarifai, tad 2 priedas turi būti suderintas abiejuose įstatymų projektuose. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 priedą išdėstyti taip:
I. Teršalai išmetami į atmosferą Teršalai Tarifas, Eur/t 2021 m. 2022 m. nuo 2023 m.
2022 m. nuo 2023 m. SO2 (sieros dioksidas)204204
384384 384 Dioksinai ir furanai 50 000 000 000 50 000 000 000 50 000 000 000 Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas 210 000 300 000 390 000 Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)*218263 338 Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas 16 000 19 500 22 500 Asbesto turinčios kietosios dalelės 210 000 300 000 390 000 NH3 (amoniakas)3030 30 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)158300 495 Teršalų grupės I 210 000 300 000 390 000 II 16 000 19 500 22 500 III 1 800 1 800 1 800 IV3030 30 II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius gelmes Teršalai Tarifas, Eur/t BDS₇ 5 000 Bendras azotas 3 000 Bendras fosforas 35 000 Suspenduotos medžiagos
45 Teršalų grupės I 381 414 600 II 17 375 550 III 566 610 IV 64 195 V 2 516 *Išskyrus: kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas; asbesto turinčias kietąsias daleles“ Pritarti Projekto 2 priede tarifai pakeisti, atsižvelgus į projekto XIIIP-3709, kuris komitete jau priimtas, 1 priede pateiktus tarifus ir 2 priede nurodytus koeficientus (tarifas padaugintas iš koeficiento). 3. Aplinkos apsaugos komitetas:
2
2Konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą žemės ūkio veiklai naudojamais ne keliais judančiais mechanizmais apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka. Pritarti Kadangi mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolę vykdys VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, jie turėtų teikti ir konsultacijas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4033(2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Patarėjas Audrius Želvys