Projekto lyginamasis variantas
23(1) straipsniO pakeitimo
Pakeisti 23¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos. Smurtą patyrę mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, turi teisę šiame straipsnyje nurodytais terminais apie įvykusį smurto faktą patys pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino didelis mokytojų iš mokinių patiriamas smurto kiekis. Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje ypatingai daug kalbama apie smurtą bei patyčias tarp mokinių, šias smurto formas, ypač psichologinį smurtą, patiria ir suaugę pedagogai – mokytojai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai. Tai patvirtina ir atlikti tyrimai. Dar 2008 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakyto tyrimo „Smurto mokyklose paplitimas, formos, priežastys, prevencija ir pagalbos priemonės“ duomenys atskleidė, kad mokytojų patiriamas smurtas Lietuvos švietimo sistemoje yra didelė problema. Anot tyrimo, 46,9% mokytojų teigia, kad mokslo metais, kuomet atliktas tyrimas, bent kartą patyrė emocinį smurtą iš mokinių: kas trečias teigia, kad ant jo rėkė, kas ketvirtas – kad iš jo tyčiojosi ir jį pravardžiavo, kas aštuntas – kad grasino trenkti. Fizinį smurtą iš mokinių yra patyrę 2 procentai mokytojų. Apklausiant 5-12 klasių mokinius, skaičiai - dar didesni: net du trečdaliai mokinių teigia, kad mokytojai yra pravardžiuojami (neaišku, kiek mokytojų akivaizdoje, o kiek – jiems negirdint), pusė teigia, kad iš mokytojų yra tyčiojamasi ir ant jų rėkiama, kas šeštas – kad mokiniai mokytojams grasina trenkti. 5 procentai mokinių žino atvejų, kai mokiniai fiziškai smurtavo prieš mokytojus (nestipriai sudavė, trenkė, trenkė į veidą, pastūmė, nes mokytoja norėjo išvesti iš klasės, spyrė, mušė, sumušė, daužė, sudavė mokytojui per galvą, spjovė, užsuko ranką ir atėmė rankinę, einant į mokyklą, prilipino prie kėdės), o 3 procentai – seksualinio priekabiavimo prie mokytojų atvejų (pliaukštelėjo per užpakalį, lietė mokytojos sėdynę, kad ši atsisuktų, iš dalies provokavo, bučiavo, glamonėjo, numetė mokytojai po kojom tušinį, tada pasilenkęs jo paimti kėlė mokytojos sijoną ir žiūrėjo po juo).
Nors tyrimas, atskleidęs mokytojų patiriamą didelio masto smurtą, atliktas dar 2008 m. realiai jokių veiksmingų priemonių iki šiol imtasi nebuvo. 2016 m. įsigaliojo Švietimo įstatymo 23¹ straipsnis, kurio pagrindu švietimo įstaigos vadovas apie prieš mokytoją ar kitą švietimo įstaigos darbuotoją įvykusį smurto faktą turi nedelsdamas pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo. Visgi, šio įstatymo projekto iniciatoriaus duomenimis, minėtos Švietimo įstatymo nuostatos nėra veiksminga smurto prieš mokytojus prevencijos priemonė. Prieš rengiant įstatymo projektą, šio įstatymo projekto iniciatorius elektroniniu paštu atliko didžiųjų Lietuvos miestų bei jų rajonų pedagoginių psichologinių tarnybų apklausą dėl Švietimo įstatymo 23¹ straipsnio aktyvumo. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad per visą 23¹ straipsnio galiojimo laikotarpį (2017-2018 m.), nepaisant didelio masto mokytojų patiriamo smurto iš mokinių, tik vienoje pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo registruotas tik vienas atvejis, kuomet švietimo įstaigos vadovas kreipėsi dėl mokytojo patiriamų patyčių. Taigi, akivaizdu, kad Švietimo įstatymo 23¹ straipsnio nuostata yra neefektyvi kovoje su mokytojų patiriamu smurtu.
To priežastys: mokytojų nenoras, galimai, dėl gėdos, privatumo, informuoti švietimo įstaigos vadovą apie iš mokinių patirto smurto faktus; švietimo įstaigų vadovų neveiksnumas, informuojant kompetentingas institucijas. Ši Švietimo įstatymo nuostata taps gerokai efektyvesnė, kuomet ne tik švietimo įstaigos vadovui, o ir patiems mokytojams bei kitiems švietimo įstaigos darbuotojams bus suteikta teisė apie smurto faktą pranešti kompetentingoms, straipsnyje nurodytoms, institucijoms. Atsižvelgiant į tai, Švietimo įstatymo 23¹ straipsnis yra tobulintinas (pildytinas). Parengto projekto tikslai: sumažinti mokinių naudojamo įvairaus pobūdžio smurto prieš mokytojus bei kitus švietimo įstaigos darbuotojus kiekį. Parengto projekto uždaviniai: suteikti teisę mokytojams ir kitiems švietimo įstaigos darbuotojams patiems kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą ar atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją ir pranešti apie įvykusį smurto faktą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Robertas Šarknickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu apie prieš mokytoją, kitą švietimo įstaigos darbuotoją įvykusį smurto faktą, atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, praneša išimtinai tik švietimo įstaigos vadovas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad smurtą patyrę mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, patys turėtų teisę apie įvykusį smurto faktą pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo. Šiuo metu mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, išskyrus vadovą, tokios teisės neturi. Įstatymo pakeitimas suteiktų galimybę mokytojams ir kitiems švietimo įstaigos darbuotojams patiems gintis nuo patiriamo įvairaus pobūdžio smurto (psichologinio (patyčių), fizinio ir kt.). Įstatymo pakeitimai taip pat prisidėtų prie patyčių, psichologinio ir kitų rūšių smurto prevencijos Lietuvoje, kadangi būtų atskleista ir išspręsta daugiau smurto švietimo įstaigose atvejų, nukentėjusiesiems būtų suteikiama reikalinga pagalba. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nėra numatytų neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžetui tiesioginės įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Gauta pedagoginių psichologinių tarnybų statistika dėl Švietimo įstatymo 21¹ straipsnio veiksmingumo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Smurtas, psichologinis smurtas, patyčios, mokytojai, pedagoginė psichologinė tarnyba, švietimas, mokiniai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys: Robertas Šarknickas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
ar kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, turi teisę ir patys kreiptis į savivaldybėje veikiančias pedagogines psichologines tarnybas, neturi jokio teisinio krūvio ir yra tiesiog perteklinė. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiama Švietimo įstatymo norma nustato švietimo įstaigos vadovo, kaip už įstaigos veiklą atsakingo asmens, pareigą kreiptis į pedagogines psichologines tarnybas ir pranešti joms apie įvykusio smurto faktą įstaigoje. Tuo tarpu mokytojų ar kitų švietimo įstaigos darbuotojų teisės kreiptis į jo teises užtikrinančias ar teisėtus lūkesčius saugančias valstybės ar savivaldybės institucijas bei įstaigas neriboja nei keičiamas Švietimo, nei kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai, pabrėžiame, kad ir esamas įstatyminis reguliavimas suteikia mokytojams bei kitiems švietimo įstaigų darbuotojams visas galimybes kreiptis į jų teises ginančias bei saugančias institucijas, įskaitant ir savivaldybėje veikiančias pedagogines psichologines tarnybas. 2. Įstatymo pavadinime vietoj skaičiaus su skliaustais „23(1)“ įrašytinas skaičius su novela „23¹“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-07- Nr. Į 2019-06-28 Nr. S-2019-4055 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3608 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 23¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3608, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]