Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Gamtotvarkos priemonės miškuose – vidinės
miškotvarkos projektuose suprojektuotos specialios gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei, jų ilgalaikiam išlikimui ir plėtrai užtikrinti.“
„4. Gamtotvarkos priemonės miškuose – vidinės miškotvarkos projektuose
suprojektuotos specialios gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei, jų ilgalaikiam išlikimui ir plėtrai užtikrinti.“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kompleksinė miškų ūkio veikla
straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė
dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai.“
„12. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos,
susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai.“
4Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31.
Valstybinis miškų pareigūnas – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. „31. Valstybinis miškų pareigūnas – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija
(urėdijos), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija,
valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės
teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms).
Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės
teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 8 punktą:
„8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (urėdijų) savininko teises ir pareigas;“
„8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų
urėdijos savininko teises ir pareigas;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 9 punktą:
9) nustato miškų urėdijai (urėdijoms) privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas;
„9) nustato miškų urėdijai privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo,
apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas;“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Miškų urėdija (urėdijos) atlieka šias valstybines funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;
4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas. “
„5. Miškų urėdija atlieka šias valstybines funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;
4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybinių miškų pareigūnų – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. “ „4. Valstybinių miškų pareigūnų – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu.
Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (urėdijos) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.“
„1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija veikia
pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką.
Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.“
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“ „2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybių vykdomosios institucijos miško valdytojo teikimu, o
miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.“ „2.
Savivaldybių vykdomosios institucijos miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.“
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas –
nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. “
„1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas –
nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių
palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija (urėdijos) kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis.
Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. 2. Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos (urėdijų) lėšomis. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines saugos priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita). 3. Aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų.“
„18 straipsnis. Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių
palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. 2. Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos lėšomis. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines saugos priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita). 3.
padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės
aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.“
„1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės
aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Teisės ir teisėtvarkos komitetas Agnė Širinskienė
Projekto Nr. XIIIP-3491(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Gamtotvarkos priemonės miškuose – vidinės
miškotvarkos projektuose suprojektuotos specialios gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei, jų ilgalaikiam išlikimui ir plėtrai užtikrinti.“
„4. Gamtotvarkos priemonės miškuose – vidinės miškotvarkos projektuose
suprojektuotos specialios gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei, jų ilgalaikiam išlikimui ir plėtrai užtikrinti.“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kompleksinė miškų ūkio veikla
straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė
dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai.“
„12. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta
pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai.“ 4.
Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31. Valstybinis miškų pareigūnas – valstybinių
miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. „31. Valstybinis miškų pareigūnas – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija
(urėdijos), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių
rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms
atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (urėdijų) savininko teises ir pareigas;“
„8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos savininko teises ir pareigas;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
9) nustato miškų urėdijai (urėdijoms) privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas; „9) nustato miškų urėdijai privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas;“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Miškų urėdija (urėdijos) atlieka šias valstybines funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;
4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas. “
„5. Miškų urėdija atlieka šias valstybines funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;
4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybinių miškų pareigūnų – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. “ „4. Valstybinių miškų pareigūnų – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu.
Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (urėdijos) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.“
„1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija veikia pagal
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką.
Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.“
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir
gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybių vykdomosios institucijos miško valdytojo teikimu, o
miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.“ „2.
Savivaldybių vykdomosios institucijos miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.“
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas –
nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. “
„1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti
miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių
palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija (urėdijos) kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis.
Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. 2. Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos (urėdijų) lėšomis. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines saugos priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita). 3. Aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų.“ „18 straipsnis. Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių
palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. 2. Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos lėšomis. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines saugos priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita). 3.
nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės
aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.“
„1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais
patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstaymo projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 181(2) straipsniu, reglamentuojančiu Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo tvarką, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d nutarimą (toliau - nutarimas) Nr. KT12-N4/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 164 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“ Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-628 (toliau - Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2019 m. gruodžio 2 d. Nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, oficialiai paskelbus šį nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, negalės būti taikomas. Oficialiai paskelbus nutarimą savaime nebūtų atkurtas buvęs teisinis reguliavimas, miškų ūkio valdymo modelis įstatymu būtų teisiškai nesureguliuotas. Todėl, siekiant išvengti Miškų įstatymo pakeitimo įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragų ir neapibrėžtumo, dėl ko galėtų būti sutrikdyti miškų ūkio valdymas ir tvarkymas, iki 2019 m. gruodžio 2 d. turi būti priimtos ir įsigalioti Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu keistų jo straipsnių redakcijos.
Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ reiškia, jog pagal Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje gali veikti viena arba kelios miškų urėdijos – pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą įsteigtos valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą; pagal šį teisinį reguliavimą Vyriausybė turi plačią diskreciją nuspręsti, kiek miškų urėdijų steigti Lietuvoje. Iš Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1, 4 dalyse, 8 straipsnyje, kuriais pakeista Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 2 dalies 8 punktas, šio straipsnio 5 dalis, 18 straipsnio 1, 2 dalys, įtvirtintos formuluotės
„miškų urėdija (urėdijos)“ taip pat nėra aišku, kiek miškų urėdijų pagal Miškų
įstatymą gali veikti Lietuvoje.
Kaip pažymėta nutarime, iš Konstitucijos, inter alia jos 46, 54 straipsnių, 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti esmines miškų ūkio valdymo sąlygas; įstatymų leidėjas turi nustatyti aiškų ir pagrįstą miškų ūkio valdymo modelį, inter alia atitinkamus subjektus, atsakingus už valstybei nuosavybės teise priklausančių miškų ūkio valdymą, arba kriterijus, pagal kuriuos tokie subjektai būtų nustatyti; įstatymų leidėjas, nustatydamas miškų ūkio valdymo teisinį reguliavimą, turi paisyti inter alia iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylančios valstybės pareigos reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kartu įgyvendinti iš Konstitucijos 54 straipsnio, 128 straipsnio 2 dalies kylančius reikalavimus, inter alia užtikrinti tinkamą miškų apsaugą, taip pat jų, kaip valstybės turto, racionalų tvarkymą ir naudojimą. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, kartu teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai:
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Galiojančios Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai pagal priėmimo tvarką. Iš Miškų įstatymo pakeitimo įstatyme įtvirtintos formuluotės „miškų urėdija (urėdijos)“ nėra aišku, kiek miškų urėdijų pagal Miškų įstatymą gali veikti Lietuvoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo pojekte dėstomos galiojančios Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir faktinę situaciją įstatymo projekte ir susijusių įstatymų projektuose formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ keičiama į "miškų urėdija". 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymai verslo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Įstatymo projektu turi būti keičiami šie įstatymai:
nusižengimų kodeksas. 2. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas Nr. IX-966. 3. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas Nr. IX-1225. 4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas Nr. I-301. 5.
turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas Nr. VIII-546. 6. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I-446. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nėra. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymų projektai parengti įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. KT12-N4/2019 įgyvendinimo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „miškas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Agnė Širinskienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-05-31 Nr. S-2019-3330 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3491, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Pagal projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį bei projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bei kitas projekto nuostatas, keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad miškų urėdija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja, vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir atlieka kitas valstybines funkcijas Pažymėtina, kad teikiamo įstatymo projekte bei su juos susijusiuose įstatymų projektuose nėra konkrečiai įvardijama kokia tai būtų valstybės įmonė. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu priėmimo stadijoje svarstomas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 ir
straipsniu keičiamo minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma vietoj formuluotės „miškų urėdija“ įrašyti formuluotę „valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija“, t. y., konkrečiai įvardijama valstybės įmonė (šio projekto aiškinamajame rašte Vyriausybė nurodė, kad siūlomi pakeitimai atliekami dėl atliktos miškų urėdijų reformos). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų teikiamo įstatymo projekto, su juo susijusių įstatymų projektų bei minėto įstatymo projekto Nr. XIIIP-3252(2) nuostatas suderinti tarpusavyje. Jeigu būtų apsispręsta įstatymuose vartoti sąvoką ,,miškų urėdija“, svarstytina, ar konkretų valstybės įmonės pavadinimą nereikėtų nurodyti Miškų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje pateiktame šios sąvokos apibrėžime.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
2019-10-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis
Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Kęstutis Mažeika, Andrius Mazuronis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Algimantas Salamakinas, Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-06-04)3 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Pagal projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį bei projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bei kitas projekto nuostatas, keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad miškų urėdija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja, vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir atlieka kitas valstybines funkcijas. Pažymėtina, kad teikiamo įstatymo projekte bei su juos susijusiuose įstatymų projektuose nėra konkrečiai įvardijama kokia tai būtų valstybės įmonė. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu priėmimo stadijoje svarstomas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr.
XI-1307 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3252(2)), kurio 7 straipsniu keičiamo minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma vietoj formuluotės „miškų urėdija“ įrašyti formuluotę „valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija“, t. y., konkrečiai įvardijama valstybės įmonė (šio projekto aiškinamajame rašte Vyriausybė nurodė, kad siūlomi pakeitimai atliekami dėl atliktos miškų urėdijų reformos). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų teikiamo įstatymo projekto, su juo susijusių įstatymų projektų bei minėto įstatymo projekto Nr. XIIIP-3252(2) nuostatas suderinti tarpusavyje. Jeigu būtų apsispręsta įstatymuose vartoti sąvoką ,,miškų urėdija“, svarstytina, ar konkretų valstybės įmonės pavadinimą nereikėtų nurodyti Miškų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje pateiktame šios sąvokos apibrėžime. Nepritarti Įstatymo projekte Nr. XIIIP-3252(2) atsisakyta siūlymo keisti formuluotę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miško savininkų asociacija (2019-10-08)52 Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta
tvarka miško valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. [...]“ Nepritarti Ne šio įstatymo projekto teisinis reguliavimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Juozas Olekas, Algimantas Salamakinas, Vytautas Kamblevičius (2019-05-31)2 Pakeisti ir papildyti šiuos įstatymo projekto straipsnius:
straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija urėdijos,
valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms
atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“ Nepritarti Analogiškas pasiūlymas dėl daugybinio įmonių modelio valstybinių miškų valdymui (daugiau kaip 1 miškų urėdija) svarstytas ir atmestas dar pirminio Miškų įstatymo pakeitimo dėl miškų urėdijų pertvarkos metu, kuomet buvo pasirinktas vienos centralizuotai valdomos įmonės modelis. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. KT12-N4/2019 bylos Nr. 4/2018 nors ir pripažino būtinybę Miškų įstatymu įtvirtinti konkretų valstybinių miškų valdymo modelį, tačiau nepripažino poreikio ir būtinybės keisti nustatyto miškų ūkio valdymo modelio, pagal kurį Lietuvoje veikia viena valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija.
Priešingai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad
„<...> Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl
sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“, kuris, kaip minėta, buvo priimtas vadovaujantis ne tik Miškų įstatymo, bet ir kitų įstatymų nuostatomis (Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 18 straipsniu), laikytinas galiojančiu ir oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą.“, tokiu būdu konstatuodamas, kad Lietuvoje ir toliau gali likti veikti vienos valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos modelis. 2. Seimo nariai Juozas Olekas, Algimantas Salamakinas, Vytautas Kamblevičius (2019-05-31)3
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 8 punktą: „8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos urėdijų savininko teises ir pareigas;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 9 punktą: „9) nustato miškų urėdijai urėdijoms privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas;“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Miškų urėdija urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas:
įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą;
kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;
4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“
Juozas Olekas, Algimantas Salamakinas, Vytautas Kamblevičius (2019-05-31)5
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje Valstybės įmonės miškų urėdija urėdijos yra ribotos civilinės atsakomybės vieši juridiniai asmenys, kurių tikslas – teikti viešąsias paslaugas, vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Valstybės įmonės miškų urėdijos nuosavybės teise priklauso valstybei, veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka teikia viešąsias paslaugas, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo 22-55 tūkstančius hektarų valstybinių miškų. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.
Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.“
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos
priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti).
Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“ Nepritarti Žiūrėti argumentus pasiūlymui Nr.1 Valstybės įmonių (įskaitant ir miškų urėdiją) esminis veiklos reguliavimas, įskaitant nuosavybę, paskirtį ir pagrindinę veiklą, yra reglamentuoti Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme, todėl pakartotinis to įvardinimas Miškų įstatyme būtų perteklinis. 4. Seimo narys Simonas Gentvilas (2019-10-08)52 Argumentai:
žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką yra žalingas mokestis Lietuvos miškų sektoriui, neskatina savalaikės, racionalios miškų ūkininkavimo veiklos. Apyvartiniai mokesčiai yra taikomi siekiant mažinti kenksmingą vartojimą, ūkinę veiklą. Miškų kirtimų apribojimai yra nustatomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, priskiriant miškus vienai iš 4 miškų grupių bei numatant tikslines priemones miškotvarkos projektuose. Todėl siūloma atsisakyti apyvartinio pobūdžio mokesčio. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. [...]“ Nepritarti Ne šio įstatymo projekto teisinis reguliavimas. 5. Seimo nariai Juozas Olekas, Algimantas Salamakinas, Vytautas Kamblevičius (2019-05-31)8
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių
bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja miškų urėdija urėdijos kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. 2. Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos urėdijų lėšomis. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines saugos priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita). 3. Aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3491(2) bei jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė