Lyginamasis variantas
2019 m. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1.1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisijos sudarymo tvarką reglamentuoja Seimo statutas. Komisijos niekada
negali sudaryti tik Seimo daugumos ar tik Seimo opozicijos vienos Seimo narių frakcijos atstovai. 1.2. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisijos tiriamas klausimas ir darbo trukmė nustatomi Seimo nutarimu, kuris priimamas, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip 3/5
visų Seimo narių. Toks pat reikalavimas dėl balsų skaičiaus nustatomas balsuojant dėl Seimo nutarimo suteikti Laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus nuolatiniam Seimo komitetui ar komisijai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
Lyginamasis variantas
2019 m. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisijos sudarymo tvarką reglamentuoja Seimo statutas. Komisijos niekada
negali sudaryti tik Seimo daugumos ar tik Seimo mažumos vienos Seimo narių frakcijos atstovai. 2. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisijos tiriamas klausimas ir darbo trukmė nustatomi Seimo nutarimu, kuris priimamas, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip 3/5
visų Seimo narių. Toks pat reikalavimas dėl balsų skaičiaus nustatomas balsuojant dėl Seimo nutarimo suteikti Laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus Seimo komitetui ar nuolat veikiančiai Seimo komisijai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
rengimą paskatinusios priežastys Įstatymo projekto rengimą paskatino pastaruoju metu Seime įsivyraujanti praktika kurti Laikinąsias tyrimo komisijas ar jų įgaliojimus suteikti Seimo komitetams, kai tyrimas inicijuojamas ne dėl valstybiškai reikšmingų klausimų, kaip reikalauja įstatymai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas, o siekiant panaudoti šį reikšmingą parlamentinės kontrolės instrumentą kovoje su politiniais konkurentais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad Komisijos negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai. Nors galiojantis įstatymas reikalauja tyrimo komisiją sukurti jai iškeliant valstybiškai reikšmingus klausimus, tačiau nėra jokių teisinių mechanizmų tam reikšmingumui objektyviai patvirtinti. Tokie Seimo nutarimai priimami paprasta Seimo narių balsų dauguma. Todėl politinės – Konstitucinės atsakomybės stokojanti Seimo dauguma gali prikurti komisijų siekdama politiškai savanaudiškų tikslų, o teoriškai deklaruodama, kad bando aiškintis dėl valstybiškai reikšmingų klausimų. Tenka apgailestauti, kad kaip tik tokias tendencijas matome šiame Seime. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad Seimo nutarimui, kuriuo įkuriama laikinoji tyrimo komisija, priimti reikia nemažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų. Toks reikalavimas leistų pasiekti, kad tyrimo komisijos būtų sudaromos tik iškilus poreikiui reaguoti į didelės valstybinės svarbos problemas ir apsunkintų galimybę sudaryti komisiją, sąlygotą savanaudiškų politinių užmačių.
Kartu siūloma nustatyti, kad komisija negali būti sudaryta tik iš valdančiųjų ar tik iš opozicijos atstovų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus įstatymus, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei. 11.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti ar keisti neprireiks. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
Įstatymo įgyvendinimui biudžeto lėšų neprireiks, priešingai – apsunkinus Laikinųjų tyrimo komisijų sukūrimą dėl nereikšmingų ar skirtų kovai su politiniais konkurentais iškeltų klausimą yra galimybė taupyti Seimo kanceliarijos lėšas. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
tyrimo komisija
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Seimo narys Jurgis Razma
rengimą paskatinusios priežastys Įstatymo projekto XIIIP-3422 antras variantas bei Seimo Statuto 71 ir 72 straipsnių pakeitimo projektas parengti atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas. Įstatymo projekto rengimą paskatino pastaruoju metu Seime įsivyraujanti praktika kurti Laikinąsias tyrimo komisijas ar jų įgaliojimus suteikti Seimo komitetams, kai tyrimas inicijuojamas ne dėl valstybiškai reikšmingų klausimų, kaip reikalauja įstatymai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas, o siekiant panaudoti šį reikšmingą parlamentinės kontrolės instrumentą kovoje su politiniais konkurentais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad Komisijos negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai. Nors galiojantis įstatymas reikalauja tyrimo komisiją sukurti jai iškeliant valstybiškai reikšmingus klausimus, tačiau nėra jokių teisinių mechanizmų tam reikšmingumui objektyviai patvirtinti. Tokie Seimo nutarimai priimami paprasta Seimo narių balsų dauguma. Todėl politinės – Konstitucinės atsakomybės stokojanti Seimo dauguma gali prikurti komisijų siekdama politiškai savanaudiškų tikslų, o teoriškai deklaruodama, kad bando aiškintis dėl valstybiškai reikšmingų klausimų. Tenka apgailestauti, kad kaip tik tokias tendencijas matome šiame Seime. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad Seimo nutarimui, kuriuo įkuriama laikinoji tyrimo komisija, priimti reikia nemažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų.
Toks reikalavimas leistų pasiekti, kad tyrimo komisijos būtų sudaromos tik iškilus poreikiui reaguoti į didelės valstybinės svarbos problemas ir apsunkintų galimybę sudaryti komisiją, sąlygotą savanaudiškų politinių užmačių. Kartu siūloma nustatyti, kad komisija negali būti sudaryta tik iš valdančiųjų ar tik iš opozicijos atstovų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus įstatymus, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti ar keisti neprireiks. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
Įstatymo įgyvendinimui biudžeto lėšų neprireiks, priešingai – apsunkinus Laikinųjų tyrimo komisijų sukūrimą dėl nereikšmingų ar skirtų kovai su politiniais konkurentais iškeltų klausimą yra galimybė taupyti Seimo kanceliarijos lėšas. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
tyrimo komisija
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Seimo narys Jurgis Razma
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
statutas. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiama nuostata, numatanti, kad
„Komisijos niekada negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai“
(projektu siūloma nustatyti, kad „Komisijos niekada negali sudaryti tik Seimo daugumos ar tik Seimo opozicijos atstovai“), iš esmės atkartoja Seimo statuto
statuto pakeitimo projektas neteikiamas, todėl, tuo atveju, jei projektui būtų pritarta, jo 1 straipsnio 1 dalies nuostata prieštarautų Seimo statuto 71 straipsnio 7 daliai. 2. Išanalizavus projekto 1 straipsnio 1 dalimi teikiamos nuostatos „Komisijos niekada negali sudaryti tik Seimo daugumos ar tik Seimo opozicijos atstovai“ turinį atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo statuto nuostatas Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės (40 straipsnio 1 dalis); Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis (41 straipsnio 1 dalis); Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė (40 straipsnio 2 dalis), t. y. ne visos Seimo daugumai nepriklausančios Seimo narių frakcijos savaime laikomos opozicinėmis, o tik tos, kurios tokiomis pasiskelbė.
Tuo tarpu projekto 1 straipsnio 1 dalimi teikiamoje nuostatoje įvardijama tik Seimo dauguma ir Seimo opozicija, o Seimo daugumai nepriklausančios, tačiau opozicinėmis nepasiskelbusios frakcijos neminimos, todėl nėra aišku, kaip jos būtų traktuojamos projekto 1 straipsnio 1 dalimi teikiamos taisyklės kontekste. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje reguliuojami klausimai yra aptariami ir Seimo statute, tačiau kartu su šiuo projektu atitinkamas Seimo statuto pakeitimo projektas neteikiamas, todėl, tuo atveju, jei projektui būtų pritarta, jo 1 straipsnio 2 dalies nuostata prieštarautų atitinkamoms Seimo statuto nuostatoms. Pažymėtina, kad Seimo statuto 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Jeigu šiame statute nenumatyta kitaip, sprendimai dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo nutarimų, atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų priimami balsavusių Seimo narių dauguma <...>“ (išskirta – mūsų), t. y. specialios taisyklės Seimo nutarimams priimti gali būti nustatytos Seimo statute, o ne kokiame nors kitame įstatyme.
straipsnio 2 dalimi teikiamo siūlymo esmė – nustatyti, kad Seimo nutarimas, kuriuo sudaroma Seimo laikinoji tyrimo komisija, nustatomas šios komisijos tiriamas klausimas bei darbo trukmė arba kuriuo Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai suteikiami Seimo komitetui arba nuolat veikiančiai komisijai, būtų priimamas kvalifikuota 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seimo statute Seimo nutarimams priimti nustatyta paprastoji, t. y. daugiau kaip pusės balsavusių Seimo narių, balsų dauguma. Analizuojant Seimo statute nustatytus kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimo atvejus, akivaizdu, kad iš esmės 1/2, 2/3 ir 3/5 visų Seimo narių daugumos reikalavimas Seimo statuto 8, 23, 29¹, 113, 167, 171, 171⁴, 181, 218, 222, 223, 242 straipsniuose dažnai nustatomas analogiškas Konstitucijoje (10 69, 72, 88, 101, 148 straipsniai) įtvirtintiems reikalavimams priimant sprendimus dėl Konstitucijos keitimo, konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo, pareigūnų atleidimo pareiškus nepasitikėjimą ar apkaltos tvarka, Prezidento grąžintų įstatymų svarstymo ir t.t. Tuo tarpu būtina atkreipti dėmesį, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo (ar jos įgaliojimų suteikimo Seimo komitetui arba nuolat veikiančiai komisijai) klausimas Konstitucijoje nėra aptartas.
Taip pat pažymėtina, kad, vertinant siūlomo teisinio reguliavimo proporcingumą ir pagrįstumą būtina atkreipti dėmesį, jog Konstitucijos 69 straipsnis nustato kvalifikuotą 3/5 visų Seimo narių balsų daugumą konstituciniams įstatymams priimti ir konstitucinių įstatymų sąrašui nustatyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūloma nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimą Seimo laikinajai tyrimo komisijai sudaryti, tačiau neformuluojamas siūlymas Seimo nutarimu tvirtinant tokios komisijos išvadas, šį nutarimą priimti taip pat kvalifikuota balsų dauguma, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra logiškas ir nuoseklus. 5. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas
„nuolatinis Seimo komitetas“ tikslintinas, nes pagal Seimo statuto nuostatas
Seimo komitetai sudaromi visai Seimo kadencijai, t. y. jie visi yra nuolat veikiantys, o tik komisijos gali būti nuolat (visą kadenciją) veikiančios arba laikinosios. 6. Projekto 1 straipsnio struktūrinių dalių numeracija neatitinka teisės technikos taisyklių reikalavimų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-05- Nr. Į 2019-04-25 Nr. S-2019-2574 Lietuvos Respublikos Seimui
NR.VIII-1102 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO projekto Nr. XIIP-3422 DERINIMO Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo Nr. VIII-1102 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3422 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 689, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsnio 2 dalimi teikiamo siūlymo esmė – nustatyti, kad Seimo nutarimas, kuriuo sudaroma Seimo laikinoji tyrimo komisija, nustatomas šios komisijos tiriamas klausimas bei darbo trukmė arba kuriuo Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai suteikiami Seimo komitetui arba nuolat veikiančiai Seimo komisijai, būtų priimamas kvalifikuota 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Analizuojant Seimo statute nustatytus kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimo atvejus, akivaizdu, kad iš esmės 1/2, 2/3 ir 3/5 visų Seimo narių daugumos reikalavimas Seimo statuto 8, 23, 29¹, 113, 167, 171, 171⁴, 181, 218, 222, 223, 242 straipsniuose dažnai nustatomas analogiškas Konstitucijoje (10 69, 72, 88, 101, 148 straipsniai) įtvirtintiems reikalavimams priimant sprendimus dėl Konstitucijos keitimo, konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo, pareigūnų atleidimo pareiškus nepasitikėjimą ar apkaltos tvarka, Prezidento grąžintų įstatymų svarstymo ir t.t. Tuo tarpu būtina atkreipti dėmesį, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo (ar jos įgaliojimų suteikimo Seimo komitetui arba nuolat veikiančiai komisijai) klausimas Konstitucijoje nėra aptartas. Taip pat pažymėtina, kad, vertinant siūlomo teisinio reguliavimo proporcingumą ir pagrįstumą būtina atkreipti dėmesį, jog Konstitucijos 69 straipsnis nustato kvalifikuotą 3/5 visų Seimo narių balsų daugumą konstituciniams įstatymams priimti ir konstitucinių įstatymų sąrašui nustatyti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūloma nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimą Seimo laikinajai tyrimo komisijai sudaryti, tačiau neformuluojamas siūlymas Seimo nutarimu tvirtinant tokios komisijos išvadas, šį nutarimą priimti taip pat kvalifikuota balsų dauguma, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra logiškas ir nuoseklus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-05- Nr. Į 2019-05-17 Nr. S-2019-3025 Lietuvos Respublikos Seimui
NR.VIII-1102 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO projekto Nr. XIIP-3422(2) Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo Nr. VIII-1102 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3422(2) ir pažymi, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 689, el. p. [email protected]