BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų parengimą paskatino Kauno miesto gyventojų, kurie buvo iškeldinti iš patalpų, kuriose jie anksčiau gyveno, grąžintų kitiems asmenims įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas), šiuo metu nuomojančių savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal valstybės išduotą valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija), prašymai spręsti klausimą dėl teisinių prielaidų jiems nuosavybės teise įsigyti nuomojamą būstą, išsiperkant šiuo metu nuomojamą savivaldybės būstą lengvatinėmis sąlygomis, sudarymo. Minėti asmenys nurodo, kad nuomoja gyvenamąsias patalpas, priklausančias savivaldybei pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 10 iki 20 metų). Daugelis nuomininkų yra ženkliai prisidėję prie savivaldybės būstų pagerinimo, kadangi nuomojami būstai reikalavo didelių investicijų. Šie asmenys nurodo, kad iškeldinimo metu jiems buvo žadėta, kad galės naujuosius butus privatizuoti, todėl jie turi atitinkamą lūkestį ir natūralų saugumo ir žmogiško orumo užtikrinimo poreikį, o taip pat pagrįstai tikisi, kad šiuos poreikius valstybė padės jiems realizuoti sudarydama teisines prielaidas jų teisėms į nuosavybę (nuosavą būstą) atsirasti.
Įvertinus teisinį reguliavimą dėl tokių asmenų galimybių įsigyti būstą nuosavybės teise, įžvelgti tam tikri teisinio reguliavimo nevienodumai, išplaukiantys iš galiojančių Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Kompensacijų ir garantijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Paramos įstatymas) nuostatų. Dėl teisinio reguliavimo nevienodumų nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš savininkams grąžintų būstų (priklausomai nuo to, ar šie būstai buvo grąžinti religinėms bendruomenėms/bendrijoms, ar kitiems savininkams), turintys pagal Kompensacijų ir garantijų įstatymą išduotą valstybės garantiją, yra atsidūrę nelygiavertėje padėtyje, nes tik nuomininkams, kuriems suteikti kiti būstai juos iškeldinus iš religinėms bendruomenėms/bendrijoms grąžintų patalpų, yra numatyta galimybė įsigyti nuomojamą būstą pagal Paramos įstatymo 24 str. 1 d. 6 p., taikant kainą, apskaičiuotą Paramos įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta tvarka. Tuo tarpu analogiškoje situacijoje esantiems asmenims, kurie buvo iškeldinti iš piliečiams grąžintų patalpų, galimybės įsigyti nuomojamą būstą pagal Paramos įstatymo 24 str. 1 d. šiuo metu nėra. Taip pat pastebėtina, kad tokie asmenys negalėjo pasinaudoti ir Atkūrimo įstatymo 20 str.
6 d. numatyta galimybe privatizuoti būstą, nes šioje dalyje reglamentuojamos kitos aplinkybės – kuomet savininkai, turintys teisę atkurti nuosavybės teisę, nepageidauja susigrąžinti būsto natūra. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis yra parengti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslas – pašalinti teisinio reguliavimo nevienodumus; uždaviniai – sudaryti teisines prielaidas savivaldybių būstų nuomininkams, turintiems valstybės garantiją, nepriklausomai nuo to, ar ankstesni šių asmenų būstai buvo grąžinti religinėms bendruomenėms/bendrijoms, ar kitiems savininkams, jų nuomojamus būstus įsigyti nuosavybės teise tomis pačiomis sąlygomis, įsigyjamo būsto kainos apskaičiavimui taikant Paramos įstatymo 24 str. 1 d. Tokiu būdu minėti asmenys turėtų vienodas galimybes įsigyti būstą kaip ir kiti, Paramos įstatymo 24 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodyti subjektai, kurių nuomos santykiai taip pat atsirado galiojant dar Butų privatizavimo įstatymui, bei Paramos įstatymo 24 str. 1 d. 6 ir 7 p. nurodyti subjektai, kurių teisės į būstų įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis kildinamos iš Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo ir Atkūrimo įstatymo. Įstatymų projektai būtų aktualūs maždaug 150 būstų savininkų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektų iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Kompensacijų ir garantijų įstatymo 9 str.
administracijos direktorius savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantiją. T. y. įpareigojimas išduoti valstybės garantiją yra nustatytas nepriklausomai, koks subjektas kaip savininkas pretenduoja susigrąžinti būstą – bet kuris pilietis arba bet kuri religinė bendruomenė/bendrija. Paramos įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. išskirtas būsto įsigijimo atvejis siejamas išimtinai su vienu iš Kompensacijų ir garantijų įstatymo 9 str. 1 d. nurodytų subjektų (kai savininkas – religinė bendruomenė/bendrija), t. y. kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms/bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms/bendrijoms grąžintų būstų. Subjektų, numatytų Kompensacijų ir garantijų įstatymo 9 str. 1 d., turinčių teisę įsigyti nuomojamus būstus už kainą, nustatytą pagal Paramos įstatymo 24 str. 1 d., bei turinčių išduotą valstybės garantiją, tokia nuostata nepagrįstai susiaurintas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma pakeisti Paramos įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. (atitinkamai 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančios naujos redakcijos Paramos įstatymo 25 str. 1 d. 6 p.), išplečiant panašiuose teisiniuose santykiuose atsiradusių subjektų, turinčių teisę įsigyti nuomojamą būstą už kainą, nustatytą pagal Paramos įstatymo 24 str. 1 d. (atitinkamai naujos redakcijos Paramos įstatymo 25 str. 1 d.), ratą, taip pašalinant esamus nepagrįstus teisinio reguliavimo nevienodumus bei užtikrinant asmenų lygybės principo (vienodų sąlygų įsigyti savivaldybės būstą nuosavybėn) įgyvendinimą iš esmės analogiškais atvejais.
Įtvirtinus Įstatymų projektais siūlomą pakeisti teisinį reguliavimą, minėti asmenys (nuomininkai) turės galimybę vienodomis sąlygomis įsigyti būstą (nuosavybę) ir patenkinti natūralų saugumo ir žmogiško orumo poreikį. Tuo pačiu valstybė (savivaldybės) greičiau įgyvendins įsipareigojimus pagal išduotas valstybės garantijas (pavyzdžiui, vadovaujantis Kompensacijų ir garantijų įstatymo 9 str. 7¹ d., perkamų gyvenamųjų patalpų kaina būtų sumažinta nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės pinigais dalimi). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nuomininkai“,
„Parama būstui įsigyti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Virginija Vingrienė Lauras Stacevičius