Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
Pakeisti 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija nedelsiant sunaikinama. Jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 2 mėnesius turi būti sunaikinama. Prieš Per 1 mėnesį, bet ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki minėtos sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimo apie tai pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui, rengusiam motyvuotą teikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo. Kita nepanaudota informacija, esanti nutrauktose kriminalinio tyrimo bylose ar (ir) informacinėse sistemose, saugoma teisės aktų, kurie reglamentuoja kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų ir duomenų, esančių informacinėse sistemose, saugojimą, naudojimą ir naikinimą, nustatyta tvarka. Surinktos informacijos naikinimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Arvydas Anušauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu numatyta, kad Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama. Jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama.
Prieš 1 mėnesį iki minėtos sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimo apie tai pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui, rengusiam motyvuotą teikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma, kad Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti ne tik nedelsiant sustabdomas, bet ir surinkta informacija nedelsiant sunaikinama. Jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 2 mėnesius turi būti sunaikinama. Per 1 mėnesį, bet ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki minėtos sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimo, apie tai pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui, rengusiam motyvuotą teikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Numatoma, kad įstatymo projektas turės teigiamos įtakos mažinant galimybes neteisėtai panaudoti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
neturės
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Kriminalinės žvalgybos institucijoms reikės papildyti surinktos informacijos naikinimo tvarkas. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „kriminalinė žvalgyba“,
„informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas“, „informacijos apie
kriminalinės žvalgybos objektą naikinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Arvydas Anušauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15
Lietuvos Respublikos Seimas Dėl Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI‑2234
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI‑2234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3226 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų Įstatymo projektui neturime. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymui (toliau – Įstatymas), kuriuo perkeliama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva (ES) 2016/680), turėtų būti peržiūrėtos ir kitos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) nuostatos, siekiant tinkamai užtikrinti asmens duomenų apsaugą.
Įstatymo
aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą, turi būti nurodyti duomenų tvarkymo siekiai, tvarkytini asmens duomenys, duomenų tvarkymo tikslai ir kiti duomenų tvarkymo reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą.“ Įstatymo 11, 12 ir 14 straipsniuose yra įtvirtintos duomenų subjektų teisės[1], kurios gali būti apribotos. Tačiau vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi Lietuvos Respublikos įstatymuose turi būti nurodyti atvejai ir sąlygos, kai šios teisės gali būti apribotos ar atsisakoma jas įgyvendinti. Taigi būtent specialiuosiuose įstatymuose, įskaitant Kriminalinės žvalgybos įstatymą, turėtų būti nurodyta, kokiais atvejais duomenų subjektų teisės turėtų būti ribojamos visiškai ar iš dalies, kokie maksimalūs ribojimo terminai, kokioms duomenų tvarkymo kategorijoms ir kokių duomenų subjektų atžvilgiu apribojimai gali būti taikomi ir pan. Šios būtinos ir proporcingos ribojančios priemonės turi atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kaip išaiškinta atitinkamai pagal Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ir visų pirma tokiais apribojimais negali būti pažeista tų teisių ir laisvių esmė[²].
Atsižvelgdami į tai, kad vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su žmogaus teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis pagal šį įstatymą, bei teikia išvadas dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, susijusių su duomenų tvarkymu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, siūlytume Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimus aptarti ir suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected] [1] Duomenų subjekto teisė į informaciją, duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis, duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis ir apriboti jų tvarkymą. [2] Direktyvos (ES) 2016/680 preambulės 46 konstatuojamoji dalis.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojami pertekliniai. 2. Įstatymo priėmimo datos skaičius „2018“ keistinas į – „2019“. 3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatyti, kad „Per 1 mėnesį, bet ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki minėtos sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimo apie tai pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui“. Siūlomas įtvirtinti 1 mėnesio terminas, per kurį pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui, tikslintinas, kadangi nėra aišku, nuo kurio momento šis terminas skaičiuojamas. 4. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.2. punktu, projekto
dalies“. 5. Projekto lyginamajame variante netiksliai atspindimi atliekami pakeitimai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]